Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Letėrsia shqiptare > Shkrimtarėt Shqiptarė

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 11-01-2011, 14:01   #1
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi




Skėnder Luarasi

Dita e Flamurit

Dita e Flamurit ėshtė dita mė e shėnuar nė historinė e kombit tonė. Duke kremtuar kėtė ditė, i pari kujtim qė na bie nė mend ėshtė se njė popull ka shpėtuar prej kurthit tė robėrisė dhe nisi tė shijojė jetėn e lirė duke u pėrfaqėsuar prej shenjės kombėtare, Flamurit.
Shenja e kombit tonė: Flamuri kuq e zi me shqiponjėn dy krenore!
Me sa mburrje, madhėshti, nderim dhe gaz e shikon ēdo sy atdhetari! Vetėm njė tradhėtar, njė shpirtlig e vėshtron me cmirė, me urrejtje, me frikė.
Te flamuri nuk shohim vetėm bukurinė e cohės dhe tė ngjyrės, po edhe bukurinė e njė atdheu, tė njė kombi, me tėrė cilėsitė, parimet, ndjenjat dhe historinė e njė populli, qė ka jetuar pėr njė jetė madhėshtore, pėr qėllime tė larta, tė shtrenjta, tė dlira.Flamuri ynė tregon qėndrimin e njėherėshėm, tė patundur dhe burrėror tė atyre ushtarėve fisnikė qė i ka udhėhequr nė ngadhėnjime, mes luftrave tė rrepta, jo pėr sulme, po pėr mbrojtje. Flamuri ynė tregon jetėn e atyre trimave tė kombit qė luftuan pėr tė mbrojtur atdheun. Nėn kėtė flamur Skėnderbeu mundi tė dalė fitimtar nė luftėra tė panumėrta kundėr mizorive tė Anadollit. Nėn kėtė flamur trimat e Gegėrisė dhe tė Toskėrisė mundėn tė mbajnė tė pa njolluar prej armiqve nderin e tyre. Nėnė kėtė flamur kemi dhėnė besėn tė rrojmė ne, bijt e shqiponjės.
Te ky flamur i hapur, qė fėrfėrin nė erė, shikojmė me shkronja tė arta Shqipėrinė e Re dhe tė Lirė; shikojmė jetėn e sė ardhmes sė kėtij kombi, qė ėshtė dergjur pėr kaqė kohė nė kurth i mbuluar me plafin e robėrisė, po qė kurrė nuk ka qėnė i mundur pėr vdekje!
Flamuri ynė ėshtė shenja e trimėrisė dhe e lirisė. Pėr trimėri ka kaptuar male, ka kapėrxyer lumenj, ka shėtitur pyje, ka vetėtitur mbi dete dhe ka valuar mbi fusha. Pėr liri ka bėrė therorira tė mėdha, beteja tė gjakėshme.
Pėr liri, si tani dhe kėshtu e tutje ky dhe vetėm ky flamur do tė fėrfėrijė mbi kulmet e shtėpive, do tė shėndrijė mbi majat e ēukave, do tė valojė mbi sheshet e lėndinat. Vetėm nėnė kėtė flamur do tė prehen nė qetėsi eshtrat e atyre dėshmorėve qė bėnė therorinė mė tė madhe duke luftuar dhe vdekur me nder e lavdi.
Vetėm nėn kėtė flamur mund tė rrojmė ne bijtė, niprit dhe stėrniprit, nė liri, nė fatbardhėsi mė vete dhe nė paqė e miqėsi me fqinjėt.
Po sado i mirė, sado i bukur dhe i kėndshėm tė jetė ky flamur, bukuria e tij prishet, fishket, venitet, po tė mos jemi dhe ne si flamuri. Le ta dimė qė ne e bėjmė flamurin dhe jo flamuri neve. Po tė jemi ne trima, besnikė, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm, ashtu do tė jetė edhe flamuri ynė, shėnja e njė populli trim, besnik, tė drejtė, tė lirė, tė ndershėm. Po tė jemi ne robėr dhe trathtarė, ashtu do tė jetė edhe flamuri, shenja e robėrve dhe e tradhtarėve.
Skėnder Luarasi
Shkrim i vitit 1919
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2011, 14:05   #2
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Skėnder Luarasi
Abetarja shqipe ėshtė shkruar me gjak.

Gjuha shqipe, ky mjet i mrekullueshėm qė ka populli pėr tė shprehur mendjen e zemrėn e tij fisnike, ėshtė thesari mė i shtrenjtė qė trashėguam nga stėrgjyshėt tanė tė nderuar. Kėtė mjet qė na ndihmon tė kuptohemi e tė pasurohemi me idealet mė tė lartė tė njerėzimit, armiqtė e kombit tonė kanė bėrė ēmos tė na e prishin me qėllim qė tė na varfėronin e tė na rrobėronin mė lehtė. Por populli shqiptar u bėri ballė burrėrisht orvatjeve tė parreshtura tė armiqve dinakė dhe nė kėtė pėrpjekje gjigande mėsonjėsit e shqipes kanė qėndruar nė krye tė luftės. Promethenjtė tanė shkruan Abetaren shqipe me gjak dhe ndėrtuan shkollėn shqipe me kockat e tyre tė shenjta
nė luftė pėr jetė a vdekje me forcat mė barbare qė polli Mesjeta:..
Karakteristika qė ka dalluar shkollėn shqipe nga gjithė shkollat e vendeve fqinj ėshtė se mėsonjėtorja shqipe ka qenė laike qė nė fillimin e jetės sė saj dhe e lirė nga ēdo paragjykim fetar e shoqėror. Ajo nuk ka asgjė tė pėrbashkėt, as morale, as intelektuale, me shkollat klerike. Dhe ėshtė kjo karakteristikė themelore qė do t'i japė shkollės shqipe aftėsinė pėr ta shpėnė popullin shqiptar mė shpejt drejt qėllimeve tė larta tė njerėzimit.
Pėr kėtė shkollė, laike, tė pavarur dhe me frymė pėrparimtare, kanė dhėnė jetėn me dhjetra e qindra arsimtarė patriotė tė popullit shqiptar. Nė krye tė kėsaj rruge fisnike shquan fytyra e ndritur e rilindasit tonė tė parė, Naum Bredhasit nga Vithkuqi, i cili na fali ''Avetarin'' dhe qė kėtė mėkatė ndaj ''Megali idhesė'' dhe Fanarit e lau me kokė mė 1866 brenda mureve tė errėta tė Patrikanės. Me kokė e pagoi veprimtarinė e tij patriotike edhe mėsonjėsi i shkollės shqipe tė themelua nė Korēė mė 7 mars 1887 dhe pėr ta nderuar kėtė datė historike ajo u caktua Dita e Mėsonjėsit. Pandeli Sotiri u vra prej sė shoqes e tė vjerrit grek me ndėrsimin e Patrikanės. Njerėz tė errėt nė shėrbim tė armiqve tė Abetares shqipe vranė Balil Tahirin, bariun e fshatit Selenicė e Pishės, i cili duke ndjekur me mall tė flaktė mėsimet e Rilindasve tanė, u bė mėsonjės i fėmijėve tė fshatit tė vet. E vranė kur po kthehej nga Selaniku, pasi kishte kryer njė mision patriotik mė 1893.
Sepse ēeli shkollėn shqipe nė Negovan dhe predikonte pėr ēėshtjen shqiptare, andartėt grekė, tė shtyrė prej dhespotit tė Kosturit, Karavangjelit, vranė mė 12 shkurt 1906 Papa Kristo Harallambin bashkė me tė vėllanė Papa Theodhosin dhe pesė patriotė negovanas, pėrkrahės tė shkollės shqipe, qė kėshtu ta tmerronin njerėzinė sa tė mos pranonin mėsonjės shqiptar e shkollė shqipe.
Si yll i madh i bukur ndrinte nė qiellin shqiptar tė errėt tė asaj kohe patrioti Koto Hoxhi nga Qesorati, shok besnik i vėllezėrve Frashėri dhe i idealit tė shoqėrisė ''Drita'' tė Stambollit, nė themelin e sė cilės ai vuri njė nga gurėt themeltarė. Trimat e bejlerėve e rrahėn dhe shėrbėtorėt e kishės greke e vranė sepse edukoi, i pari nė Shqipėri, falangėn e mėsonjėsve tė rilindjes qė pėrhapi dritėn nė vendin tonė.
Mitropolia e Manastirit pasi nuk mundi ta vrasi Gjerasim Qiriazin me plumb a helm, e shtiri me dinakėri nė duart e kusarėve, tė cilėt, dimrin e motit 1889, e mbajtėn rob nė malet e Lenies, ku u plevitos dhe e lėshuan vetėm kur u pagoi paratė me tė cilat do tė blinte nė Korēė ndėrtesėn e sė parės shkollė shqipe pėr vajzat. Gjerasim Qiriazi vdiq mė 5 janar 1894, por shkolla shqipe e tij, nėn udhėheqjen e sė motrės Sevasti Qiriazi, lulėzoi pėr nder e dobi tė gruas shqiptare.
Kleri grek nė bashkėpunim me hyqymetin turk helmuan nė Ersekė mė 17 gusht 1911 Petro Nini Luarasin. ''Vramėni'', u tha feudalėve shqiptarė ky mėsonjės i vjetėr i shqipes, '' po mblidhmani gjakun, se do t'u duhet nipėrve tuaj tė shkruajnė gjuhėn shqipe''.
Nė kolonitė shqiptare tė Greqisė, Panajot Kupitori, drejtori i gjimnazit tė Varvaqit, dijetar e shkrimtar veprash historike e filologjike pėr gjuhėn shqipe e kombin shqiptar, vdiq i sėmurė nė burg tė Athinės, ku e shpunė shovinistėt grekė, sepse hapi shkollė nate mė 1876 pėr t'u mėsuar arbėreshėrve tė Athinės gjuhėn amtare.
I helmuar, po nė burg tė Athinės, vdiq mė 1884 bashkatdhetari i Panajotit, Anastas Kullurioti, redaktor i gazetės shqip-greqisht ''I foni tis Albanias''( Zėri i Shqipėrisė), autor abetaresh e librash shqip qė i pėrdori nė shkollat e tij arbėreshe.
Nė mesin e kėsaj trumbe dėshmorėsh ngrihet si njė titan patriarku i gjithė mėsonjėsve tė shqipes, Jeronim de Rada, edukatori i nderuar i rinisė arbėreshe nė Shėn Dhimitėr tė Koronės, i cili, i rrahur prej urisė e prej halleve tė jetės, punoi parreshtur pėr lirinė e shpėtimin e Atdheut tė zbjerrė. Po tė kish rrojtur 100 vjet, plaku i nderuar 90 vjeēar i Makijės, i cili duke dhėnė frymėn e fundit thirri me dėshpėrim ''Po mė ikėn gjaku i Arbėrit'', do tė kishte parė se djersa dhe mundi i titanit arbėresh nuk vajti kot.
Terrori i tėrbuar i qeverisė turke, krahas e pėr ndihmė tė inkuizicionit fanariot, pati arrirė kulmin nė majin e vitit 1903 kur qeveria turke dhe kleri fanariot i mbyllėn gjithė shkollat shqipe dhe i dėrguan syngjyn mėsonjėsit patriotė ndėr tė cilėt Nuēi Naēin, drejtorin e fundit tė mėsonjėtores sė Korēės. Nuēi vdiq nė mjerim gjatė regjimit feudal tė Zogut por ditėn e 7 marsit emri i tij do tė pėrmendet me nderim nga tė gjithė mėsonjėsit e Shqipėrisė.
Edhe pas shpalljes sė konstitucionit nė Turqi, xhonturqit u pėrpoqėn nė mėnyrat mė barbare e mė dinake t'ia presin hovin Abetares shqipe qė nisi tė pėrhapej nė gjithė Shqipėrinė dhe vranė sa mundėn me shpatė e me tortura. Ata vranė nė burgun e Manastirit Sadik Zajmin dhe Idriz Novokazin se patėn hapur shkolla shqipe nė Shkup, Pejė, Gjakovė, Prizren , Zymė, dhe Janjevė, me aq sa premtonin rrethanat asaj kohe. Nė vėshtirēsi rrojtėn e punuan Ismail Haxhi Tahiri, shkronjės i Haxhi Zekės, eksponentit tė Lidhjes sė Prizrenit, Haxhi Bejta nga Janjeva e shokėt e tyre pionierė tė parė pėr gjuhėn shqipe pas Lidhjes sė Prizrenit. Ata u rrahėn e u vranė, po prej tokės shqiptare lindėn forca tė reja . Nxėnėsit e mėsueve tė rėnė nė luftėn e shenjtė pėr liri dhe kulturė, pėr ta nxjerrė popullin shqiptar nė dritė, e muarėn pishtarin nė dorė nė udhėn drejt ditės sė bukur tė 28 Nėntorit 1912.
Pas kėsaj dite tė shenjtė pėr Shqipėrinė, Atdheu ynė vėrtet u spastrua prej sulltanėve e patrikėve, por shėrbėtorėt e tyre, feudalėt e klerikėt fanatikė mbetėn. Kėta shėrbėtorė tė reaksionit na vranė mė 1920 Sali Nivicėn, mė 1924 Avni Rustemin dhe mė 1925 Luigj Gurakuqin dhe Sali Ēekėn. Pothuaj se ēdo mot e ēdo muaj nėna jonė Shqipėri vajtonte nga njė bir mėsues, tė vrarė prej bejlerėve e fashistėve.
Edhe reaksioni i jashtėm kėrkoi viktimat e tij nė radhėt e mėsonjėsve shqiptarė. Nė Kosovė serbomėdhenjtė e nisėn plojėn e tyre pas ēlirimit tė Shqipėrisė me Pater Paliqin e me Pater Shtjefėn Gjeēovin qė u mėsonin gjuhėn amtare kosovarėve tė robėruar. Shovinistėt serbė mbytėn mė 1947 nė burgun e Prizrenit Bedri Pejanin, ish mėsonjėsin e gjuhės shqipe nė gjimnazin e Shkupit mė 1909 dhe e vranė priftin patriot At Dhimitėr Bellkamenin, tek po dilte nga shkolla shqipe e Tushemishtit.
Me njė krim tė shėmtuar e nisi Zogu regjimin e tij tradhėtar kur mė 1928, pėr oportunitet politik vari mėsonjėsin demokrat, Ibrahim Arapin, kryetar i shoqėrisė ''Bashkimi'' nė Durrės. Me njė krim po kaq tė shėmtuar e vazhdoi fashizmi italian sundimin e tij mbi Shqipėrinė kur vari nė Shkodėr mėsuesin e dashur nga gjithė populli shqiptar, Jordan Misjen. Dhe nazistėt varėn nė Prizren Xhevdet Dodėn. Me njė krim tė kėtillė mbaruan ekzistencėn e tyre tė turpshme reaksionarėt nė Shqipėri kur vranė pas murit, duarlidhur e nė sy tė nxėnėsve, mėsuesin e lavdishėm Ndrec Ndue Gjoka. Tė gjithė kėta bij tė denjė tė Shqipėrisė vanė me kėngė drejt ēastit tė fundit tė jetės sė tyre duke dėshėruar tė ishte sa mė i gjerė sheshi i ekzekutimit dhe sa mė i lartė trikėmbėshi qė tė shihte mirė populli shqiptar se ē'kurban tė madh bėnin bijt e tij pėr tė fituar lirinė.
Shkolla shqipe pati edhe nga ata mėsonjės patriotė qė vėrtet nuk u vranė nga reaksioni, porse qė tė mos i pėruleshin tiranisė shkuan tė bėjnė njė rrojtje plot brengė duke ngrėnė bukėn e hidhur tė mėrgimit pėr tė qėndruaribesnikė ndaj idealeve qė kishin predikuar nė shkollė. I kėtillė mėsonjės ėshtė patrioti i madh me karakter tė fortė Sotir Peci, tė kėtillė janė Nane Panajot Meksi, Vasil Konomi-Labova, Halim Xhelo, Niman Ferizi, Ferit Imami, Pal Lumėzi: njė nga mėsuesit e parė tė shqipes nė Prizren qē vdiq nė mjerim mė 1943 dhe Ibrahim Femiu, i cili gjatė pushtimit tė Kosovės prej malazezėve e ktheu shtėpinė e tij nė shkollė tė fshehtė pėr djemurinė patriote tė Gjakovės. Nė mėrgim dhe tė dėshpėruar qė eshtrat nuk do t'u preheshin nė mėmėdhenė e dashur, vdiqėn mėsuesit e shquar Grigor Cilka, Vasil Duro, Llukan Simo, Gjergji Sevo, Hamit Lumi, dhe mėsonjėsja veterane e shkollės sė vajzave nė Korēė Fanka Efthimiu qė vdiq nė Manastir, dhe nxėnėsja e saj Vasilo Ballkameni e Urani Rumbo.
Njė njollė e zezė do t'i mbetet nė ballė qeverisės plot turp tė Ahmet Zogut qė la tė vdesė tė dėshpėruar e nė mėrgim, pa dhėnė as ndihmėn mė tė vogėl pėr ta shėruar nė sanatoriumin e Tore Peliēes nė Itali, mėsonjėsin e talentuar, Migjenin, poetin e rinisė shqiptare, nė moshėn 26 vjeē.
Mėsues tė gjuhės shqipe kanė qenė edhe ata patriotė tė cilėt vėrtet nuk ēelėn shkollė vetė po predikuan mėsimin e gjuhės amtare dhe ndihmuan tė tjerėt tė pėrhapnin arsimin kombėtar nė Shqipėri. Nga mė tė shquarit e kėtyre patriotėve janė: poeti ynė i madh Kombėtar Naim Frashėri e dijetari Sami Frashėri qė hartonin aq libra pėr mėsonjės, Jani Vreto, i cili shėtiti pa u lodhur nėpėr kolonitė shqiptare pėr tė shtuar shokėt, pėr tė botuar libra shqip dhe pėr tė themeluar shoqėri kombėtare, Hoxhė Tahsini, e tė tjerė, e tė tjerė.
Shkolla e gjuhės shqipe mori rrugėn e vet, larg turēes e greqishtes, atė ditė kur shqiptarėt mėsuan se ''perėndia nuk e dinte shqipen''. Njė mėsonjės shqiptar ka shkruar:
Edhe Krishti ndė na thėntė:
''Unė jam grek, eni pas meje'' -
do t'i themi: ''Pa mblidh mendtė,
se shqiptari s'vjen pas teje''.
Tregojnė pėr Islam Spahinė nga Luma se njė ditė e pyeti hoxhėn e fshatit pse nuk e bėnte duvanė shqip.
''Allahu nuk e njeh shqipen'', iu pėrgjegj hoxha qė ndoshta vetė nuk e dinte turēen.
''Po mirė'', ia ktheu Islami. ''Njė zot qė s'e njeh shqipen nuk mė duhet''. Qė atė ēast e pėrzuri hoxhėn dhe nisi tė hapė shkolla shqipe.
Mėsonjės tė kėtillė tė shqipes, mė fort shėtitės, me pushkėn nė njėrėn dorė pėr tė luftuar armikun dhe me abetaren nė tjetrėn pėr t'i ndriēuar bashkėluftėtarėt, kanė qenė nė radhė tė parė Sali Butka dhe Mihal Grameno.
Pėrpara varreve ku prehen dėshmorėt e pionierėt e pėrhapjes sė arsimit kombėtar, tė cilėve populli ėshtė zotuar t'ua shkruajė emrat me gėrma tė arta nė faqet e historisė sė Rilindjes shqiptare, pėrulemi me nderim e mirėnjohje.
Me mirėnjohje duhet tė kthejmė vėshtrimin edhe drejt atyreve tė cilėt akoma nuk e kanė mbėshtjellė lėmshin e jetės sė tyre gjer nė fund. Pėrmendim me nderim e mirėdije sot nė ditėn e 7 Marsit zonjėn 80 vjeēare Parashqevi Qiriazi, e cila rron qė tė shohė se djersa qė derdhi 55 vjet me radhė nė fushėn e arsimit tė vajzės shqiptare nuk i vajti kot. Pėrmendim mėsonjėsit veterane Nikolla Lako, Aleksandėr Xhuvanin, Musiaf Luēin nga Kuēi i Kurveleshit, baba dy dėshmorėsh qė edhe nė moshė tė kaluar drejton shkollėn e fshatit tė tij, Ilo Mitkė Qafėzezin, Ahmet Gashin, Hysni Bababameton, profesor Sotir Papakriston, tė gjithė ata arsimtarė qė kanė zgjuar entuziazmin nė nxėnėsit e shkollės shqipe nė kushte shumė tė vėshtira dhe rritėn brezat qė po ndėrtojnė Shqipėrinė e re.
Skėnder Luarasi
(Shkrim i vitit 1957)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2011, 14:06   #3
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi

Skėnder Luarasi
Kongresi i Dytė i Manastirit

Kongresi i Dytė i Manastirit u ēel nė rrethana shumė dramatike nė Shqipėri; u ēel mė 20 mars 1910 ( 2 prill 1910 me kalendarin e ri P.L)) duke zhvilluar punimet e tij pėr dhjetė ditė me radhė nėn kėrcėnimint e qeverisė turke dhe tė armiqve tė Shqipėrisė.
Tė shikuar nga njė cilėsi e pėrbashkėt, kongreset e mitingjet shqiptare qė nga Lidhja e Prizrenit e gjer nė kuvendin e lavdishėm tė Vlorės janė stacione tė udhės sė vėshtirė qė pėrshkoi populli ynė drejt rilindjes sė tij. Nė kėto mbledhje populli shqiptar shprehte dėshirat e qėllimet qė ndjente nevojė t’ia kumtonte gjithė botės dhe shtonte fuqinė pėr luftėn e tij kombėtare.
Nė mbledhjen e Ferizajt qė u mbajt dy javėt e para tė korrikut 1908, masat fshatare tė Kosovės shfaqėn ndjenjėn e revoltės sė rrėsėllitur lėmsh nė grykė qysh nga disfata e Prizrenit dhe kėrkuan shpalljen e regjimit konstitucional nė Turqi. Shumė kush e quan Hyrjetin vepėr tė xhonturqve, por nė tė vėrtetė nė pėrmbysjen e regjimit absolute tė Abdyl Hamidit njė rol shumė tė rėndėsishėm luajtėn tė 30.000 shqiptarėt e mbledhur atje nėn udhėheqjen e Isa Boletinit, tė Bajram Currit e tjerė personaliteteve shqiptare; qe ultimatumi i tyre i fundit i cili, simbas fjalėve tė Ismail Qemalit, ‘’la nė mendjen e sulltanit njė mbresė mė tė madhe sesa kėrcėnimet e xhonturqve ose protestat e fuqive tė mėdha’’. Tė nesėrmen fjalėt e ndaluara gjer atėherė, liri, drejtėsi, barazi, u brohoritėn rrugėve, u botuan nė gazeta shumėgjuhėshe, u shkruan nė flamurėt e kombėsive tė Perandorisė Otomane. Parrullės sė revolucionit borgjez tė Francės, turqit e rinj, mbasi ia zėvendėsuan fjalėn ‘’vėllazėri’’ me ‘’drejtėsi’’, i shtuan emrin epartisė sė tyre ‘’Xhemijet’’, qė shqip do tė thotė ‘’Bashkim’’, dhe qė sipas kuptimit politik tė xhemijetxhinjve kishte pėr qėllim turqizimin e gjithė kombėsive nėn skeptrin e Osmanit.
Shqiptarėt patriotė qė ishin munduar e burgosur 30 vjet me radhė se punonin pėr gjuhėn e tyre tė dashur, pas rėnies sė sulltan Hamidit, organizuan shoqėri kombėtare pėr tė mbjellė arsim e kulturė nė turmat e paditura; ēelėn klube ku bisedonin rreth ēėshtjeve politike e shoqėrore dhe ndriēonin rrėmetin mbi ngjarjet e ditės; ata themeluan shtypshkronja pėr tė botuar gazeta e libra dhe ēelėn shkolla tė natės e tė ditės qė tė edukoheshin atje bijtė e bijat e popullit me gjuhėn amėtare. Patriotėt e Korēės nuk pritėn stinėn kur hapen shkollat por e riēelėn ‘’Mėsonjėtoren shqip’’ qė nė mes tė verės, fill pas shpalljes sė regjimit konstitucional.
Brenda tre muajve mbas proklamimit tė Hyrietit, patriotėt shqiptarė mbajtėn nė Manastir kongresin e parė pėr unifikimin eAbece-sė shqipe nė rrethana paqėsore dhe, pėr sy e faqe, me mirėdashjen e qeverisė turke. Mirėpo, kur mbas njė moti e gjysmė u mbajt Kongresi i Dytė i Manastirit, xhonturqit s’ua kishin mė nevojėn shqiptarėve dhe e patėn shpėrdorur e kthyer regjimin e ri nė njė tirani politike.
Veziri i madh Haki pasha, protagonisti i maskaradės xhonturke, qysh nė bisedėn e parė nė kėshillin ministror e shprehu urrejtjen e qeverisė xhonturke ndaj udhės sė shqiptarėve me kėto fjalė: ‘’Rreziku mė i madh pėr Turqinė nga gjithė kombet qė jetojnė nė perandorinė tonė janė shqiptarėt. Ėshtė frikė e madhe nga ky komb mos zgjohet e mėkėmbet e merr dituri nė gjuhėn e vet; dhe atėhere e mori lumi Turqinė e Evropės. Shqiptarėt kanė nisur t’i venė themelet e kombėsisė me anėn e shkrimit e kėndimit dhe njė ditė mund tė shtien nė dorė gjithė Turqinė. Kanė njė gjė tė lehtė e tė plotė qė mund t’i pėrparojė shpejt.. . Historia e tyre po doli nė shesh ėshtė prishja e Turqisė. Me tė shpallurit e Hyrjetit shqiptarėt deshėn mėsim, hapėn shkolla tė mėdha e tė vogla, ēelėn klube, ngritėn shtypshkronja, mbajtėn kongrese dhe bėnė aq shumė punė sa nuk na e priste mendja. Prandaj ky hov duhet t’u pritet, duhet t’i ndajmė e t’i pėrēajmė, t’i shtypim e t’i dėrrmojmė sa tė mos kenė mė fuqi tė ngrihen’’.
Haki pasha njė nga shtyllat e Xhemijetit, ish-profesor universiteti nė fakultetin e drejtėsisė, ish-ministėr i Arsimit dhe i punėve tė brendėshmedhe gjer pak ditė mė pėrpara ish-ambasador i Stambollit nė Romė, me kėtė urdhėr qė dha kundėr mendjes shqiptare, provoi qė kishte mbetur reaksionar e shovinist. Me sa sy tė mprehtė i pati njohur Mustafa Qemali kėta hijerarkė xhonturq kur i quajti ‘’njė bandė ushtarakėsh tė liq’’!
Qė t’ia ndalnin dorėn kriminale kėsaj bande ushtarakėsh tė liq, qė tė shpėtonin gjuhėn e dashur shqipe, kėtė thesar tė ēmuar qė na kishte mbetur trashėgim pej stėrgjyshėrve edhe nė ditėt e varfėra tė robėrisė katėr shekullore, dhe tok me gjuhėn gjithė idealet e lirisė, tė pavarėsisė e tė pėrparimit, pa tė cilat nuk mund tė rrojė asnjė popull, burrat trima shqipėtarė u mblodhėn nė kongrese. Kongresi i Parė i Manastirit u pėrpoq tė bashkonte Shqipėrinė me anė tė njė shkrimi unik; Kongresi i Elbasanit u pėrpoq ta bashkonte me anėn e themelimit tė dy institucioneve kulturale pėr gjithė Shqipėrinė; Kongresi i Dytė i Manastirit, sikundėr na e thotė organi i Klubit Qėndror tė atij qyteti: ‘’Bashkimi i kombit’ u thėrrit prej kėtij klubi se u ndje nevoja e madhe qė ‘’tė bisedojmė pėr mbi rreziqet qė mvaren mbi Shqipėrinė e gjorė‘’.
Mėsuesi dėshmor Sali Nivica na e ka dhėnė me njė fjali tabllonė e kohės sė kėtij kongresi tė dytė: ‘’Tani janė mbėrthyer gėnjeshtra me tė vėrtetėn, e shtrembėra me tė drejtėn, padija me diturinė, fanatizmi me mendimin e lirė.‘’ Nė kėtė pėrleshje pėr jetė a vdekje midis patriotėve shqiptarė e turqve tė rinj, nė frontin e Kongresit tė Dytė tė Manastirit muarėn pjesė delegatė qė pėrfaqėsonin rreth dyzet klube dhe shoqėrira patriotike. Nga kėta mund tė pėrmendim kryetarin e klubit qendror’’Bashkimi’’, Fehim Zavalanin, pėrfaqėsuesin e klubit tė Stambolllit, Ibrahin Naxhi Spahiun, i njohur me pseudonimin Dervish Hima, Petro Nini Luarasin, Bedri Pejanin, Qamil Shkupin, Bejtulla Gjilanin, Hajdar Bloshmin, Tefik Panaritin, Hysni Currin, Ferit Ypi Starjen, i cili tok me Rifat Manastirin, pati mbrojtur alfabetin latin aq burrėrisht nė Kongresin e Dibrės, Themistikli Gėrmenjin dhe Qazim Ilias Dibrėn qė u zgjodh kryetar i parė i kongresit tė dytė. Dy patriotė tė tjerė qė pėr arėsye politike mbetėn anonimė, por qė qenė nga shtyllat mė tė forta nė platformėn e kėtij kongresi, janė ish-delegatė edhe nė Kongresin e Parė tė Manastirit edhe nė Kongresin e Elbasanit: Gjergj Qiriazi dhe Telemak Gėrmenji.
Organi i Klubit Qėndror ‘’Bashkimi i kombit’’ i pati lajmėruar degėt t’i nisnin delegatėt e tyre nė mėnyrė qė mė 15 tė muajit mars tė ndodheshin nė Manastir. Ata tė jugės arritėn me kohė; porse tė Kosovės u vonuan pėr nja pesė ditė. Tė pranishmit herakė i kaluan tė pesė ditėt me biseda mbi ngjarjet e ditės , mbi mėnyrėn se si t’i mbronin tė drejtat konstitucionale tė fituara nė Ferizaj , e tė tjera ēėshtje gjuhėsore, shoqėrore e politike. Pra me tė ardhur edhe delegatėt e Kosovės, mė 20 tė marsit nė mėngjes filluan seancat. Ibrahim Naxhiu, i pari, mbajti fjalimin e tij zyrtar: ‘’Nė kėtė mbledhje’’, tha oratori, ‘’ne nuk pėrfaqėsojmė vetėm klubet qė na kanė dėrguar delegatė, ne pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė. Jemi mbledhur tė bisedojmė mbi nevojat tona kombėtare pėr diturinė, pėr lulėzimin e gjuhės sonė dhe pėr mbrothėsinė e kombit shqiptar.’’ Folėsi vuri nė dukje se turqit e rinj u dhanė fjalėn shqiptarėve se do t’i ndihmonin nė pėrparimin epopullit shqiptar. ‘’Po sot ku janė ndihmat e premtuara?’’ pyeti oratori. ’’Turqit e rinj na i harruan tė mirat tona. Kur ish Hamiti nė fron nuk na lenin tė tregoheshim si komb, nuk na lenin tė mėsonim gjuhėn tonė. Ata qė pėrdornin gjuhėn shqipe burgoseshin atje ku piqet buka nė diell’’.
Ibrahim Naxhiu i pati menduar tė kėqijat qė do t’a kėrcėnonin Shqipėrinė dy vjet mė vonė: ‘’Ne sot jemi rrethuar prej rreziqeve: Bullgaria, Serbia, Greqia kėrkojnė ngatėrresa qė tė na gllabėrojnė. Ne mund tė shpėtojmė vetėm po tė edukohemi nė gjuhėn tonė. Duhet tė punojmė si kanė pėunuar vėllezėrit tanė: Jani Vreto, Vaso pashė Shkodrani, Kristoforidhi dhe mė i madhi diplomat i Turqisė, bashkatdhetari ynė Ismail Qemali, tė cilėt gjithė bashkė punuan pėr atdhenė e ty re tė vėrtetė. Ne shqiptarėt kemi nevojė tė madhe pėr mėsonjėtore, meqenėse qeveria nuk na ndihmon, prandaj themeluam shoqėrinė ‘’Pėrparimi’’ qė tė ndihmojė disa mėsonjėtore. Ta mbrojmė gjuhėn tonė tė dashur se pa gjuhėn tonė shqipe humbėm!’’ thirri oratori.
Duke prekur marrėdhėniet e shqiptarėve me regjimin konstitucional nė Turqi , Ibrahim Naxhiu shtoi: ‘’Armiqtė na kanė ēelur luftė nė fushėn e shkronjave …ne do t’i mbajmė e do t’i mbrojmė shkronjat tona kombėtare me mish e me shpirt!’’
‘’Atdhetarė tė flaktė! Ne qė sot e tutje nuk do t’i pėrmendim fjalėt gegė e toskė, ēam e lab po vetėm fjalėn shqipėtarė, se tė gjithė jemi tė njė gjuhe dhe tė njė gjaku. Kemi tė gjithė njė atdhe dhe njė qėllim: pėrparimin e kombit shqiptar. Sot erdhi dita kur mblidhemi dhe pėrfaqėsojmė gjithė Shqipėrinė‘’.
Kėshtu, pra, ndėrsa Kongresi i Parė i Manastirit kėrkoi njėsimin e shkronjave shqipe, kongresi i dytė manifestoi vendosmėrinė e shqiptarėve pėr tė mbrojtur tė drejtat kombėtare, vetėdijen kombėtare tė shqiptarit.
Qeveria e Stambollit dhe Meshihati nė politikėn e tyre shovene kundėr shqiptarėve patėn fituar njė shok tė pėrshtatshėm e besnik nė patrikanėn greke tė Fanarit. Kėta tė dy institucione mesjetarė ia nisėn punės tė persekutonin, tė bojkotonin, tė ekskomunikonin, tė burgosnin, tė internonin, e tė vrisnin sheshit a prapa krahėve patriotėt shqiptarė qė ecnin nė udhėn e mbarė tė kongreseve.
Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit kundėr patrikanės sė Fanarit ngriti zėrin e tij drejtori i shkollave shqipe tė Negovanit e tė Ballkamenit, Petro Luarasi, I cili qe ngarkuar edhe me mandatin e pėrfaqėsuesit tė “ Lidhjes orthodokse” tė shqiptarėve. Ai foli pėr nevojat ngutėse qė shtrėngonin shqiptarėt tė mbanin kongrese njėrin pas tjetrit, pėr qėllimet e kėtyre mbledhjeve dhe pėr dėshirat e patriotėve qė ta plotėsonin me mėsim e dituri jetėn e popullit shqiptar.
Pas ankimeve tė tij kundėr qeverisė turke dhe pengesave qė u sillte kjo mėsonjėsve shqiptarė nė punėn e tyre kulturale, ai pėrshkroi vuajtjet qė pėsonte popullsia ortodokse pėrgjithėsisht dhe e kėtyre fshatrave posaēėrisht nga dhespotėt grekė. Qė nga vrasja e Papa Kristos mė 12 shkurt 1905 dhe gjer nė vrasjen e tė nipit, Papa Vasilit nė pragun e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, 45 shqiptarė patriotė kishin rėnė viktima tė thikės sė shovinistėve grekė nė Negovan: d.m.th. 9 patriotė shqiptarė vriteshin pėr mot nga armiqtė nė kėtė fshat.
Nė kėtė kohė vuante me gjithė trupin e Shqipėrisė edhe ajo gjymtyrė e saj qė quhet Kosovė. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit morėn pjesė mė shumė delegatė nga Kosova; delegatėt e saj pėrshkruan fushatėn e tėrbuar qė kishin hapur fanatiKėt turq e serbomėdhenj kundėr gjuhės shqipe me anė tė hoxhallarėve e tė priftėrinjve nė tė gjithė viset e kėsaj treve tė larė me lot e gjak. Atė patėn shumė ankesa kundėr regjimit xhonturk dhe tė ligėsive tė pushtuesve. Pėrveē arsimit nė gjuhėn shqipe qė ndalohej dhe shkollave e klubeve qė po mbylleshin me dhunė, nė gjithė vendin mungonin rrugėt dhe masat punonjėse vuanin nėn peshėn e rėndė tė taksave.
Porse nuk ishin vetėm mungesat e mjeteve tė shpejtė tė komunikacionit qė i pengonin delegatėt e Kosovės tė vinin me kohė nė Kongresin e Dytė tė Manastirit qė ata vetė e kishin propozuar, por qenė pėrrenjtė e lumenjtė qė po rridhnin gjak! Hordhitė e Xhavit pashės, tė ShefqetTurgut pashės e tė Mahmut Shefqet pashės, njėra pas tjetrės, kishin filluar qė nė vjeshtėn e motit 1908 tė turreshin drejt kufirit verior tė Shqipėrisė. Qė nė muajin e ēeljes sė Kongresit tė Parė tė Manastirit, d. m.th. kur Sulltan Hamiti qėndronte akoma nė fron tė Turqisė, kėta turq tė vjetėr qė brenda 24 orėsh qenė bėrė turq tė rinj e rifilluan dhunėn e tyre kundėr Shqipėrisė duke i vėnė zjarrin qytezės sė Boletinit sė cilės ia ndryshuan emrin nė “Hyrjet Xhebrie Tepesi”, domethėnė Kodra Liri, me pėrdhunė. Qė tė mos pėrdhunohej toka e shenjtė e Skėndėrebut, pra, dhe qė tė kėshilloheshin e tė merrnin masa mbrojtėse burrat trima tė Kosovės u mblodhėn nė kuvend. Kėshtu nė emėr tė Kosovės delegatėt e veriut i suallėn Klubit Qendror dhe shokėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit njė mesazh tė rėndėsishėm ku u bėnin thirrje gjithė shqiptarėve tė bashkoheshin nė luftėn pėr liri.
Delegatėt e kongresit tė dytė i zhvilluan punimet e tyre nė njė atmosferė tė nderė dhe prandaj edhe disa nga vendimet e tyre duken disi tė shpejtuara dhe tė rrėmbyera. Ata vendosėn qė qendra e klubeve nga Manastiri tė shpėrngulej nė Stamboll sepse, sipas mendimit tė kongresistėve, nė kryeqytet tė Turqisė rronin asi kohe shqiptarė mė tė menēur e mė tė fortė; atje nė Stamboll do tė krijohej njė kėshill i pėrbėrė nga deputetėt patriotė dhe njė inspektoriat pėr tė kontrolluar gjithė punėn e klubeve, tė shoqėrive e tė shkollave. Do tė themelohej edhe njė Akademi, anėtarėt e sė cilės do tė kujdeseshin pėr botimin e librave, fjalorėve e gazetave. Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit u vendos gjithashtu qė mė 20 qershor tė atij viti tė mbahej njė kongres nė Janinė ku do tė vinin delegatėt shqiptarė tė armatosur me njohuri shkencore, tregėtare, ekonomike e profesionale. Nga mesi i kėtyre delegatėve do tė zgjidhej njė komision i lartė, i cili do tė drejtonte veprimtarinė kombėtare nė gjithė Shqipėrinė. Mandej, nė Shkup do tė themelohej njė Institut Pedagogjik dhe do tė botohej njė Fletore pėr gjithė Kosovėn. Vetė Kongresi i Dytė i Manastirit do t’i jepte njė njoftim governės turke dhe njė ankesė Meshihatit. Punimet mė tė rėndėsishme delegatėt i zhvilluan nė seanca tė fshehta nė shtėpinė e Qiriazėve.
Gjithė puna e mirė e Kongresit tė Dytė tė Manastirit u errėsua nga retė e zeza sterrė qė po rrėsėlliteshin shpejt nė qiellin e Shqipėrisė. Vėrtet delegatėt e Kongresit tė Dytė i mbyllėn punimet e tyre me brohoritje optimiste “Fitorja ėshtė jona!”, porse vendimet e bukura tė kongresit, tok me fjalimet e plota tė kongresistėve qė do tė botoheshin nė njė broshurė mbetėn tė panjohura, se u pėrmbytėn nga rrjedhja e shpejtė e ngjarjeve tė Kosovės. Ato nuk u botuan kurrė. E ē’institut pedagogjik mund tė themelohej nė Shkup, e ē’fletore shqipe mund tė botohej atje, kur edhe vetė Normalja e Elbasanit shpejt do tė mbyllej me shkollat e klubet tejpėrtej Shqipėrisė, kur vetėm tre muaj pas Kongresit tė Dytė tė Manastirit do tė mbyllej edhe Klubi Qendror, edhe organi i tij “Bashkimi i Kombit” dhe kryetari e redaktorėt e tyre tė lidhur nė hekura do tė dėrgoheshin nė gjyqin ushtarak tė Dibrės pėr tu gjykuar prej Mahmut Shefqet pashės. Muaji mars i motit 1910 qe mbarsur me ngjarje tė rėndėsishme pėr vendin tonė; pėr kėtė shkak gjatė kėtij muaji shqiptarėt mbajtėn disa kuvende patriotike nė qytete tė ndryshme tė Kosovės, nė Gjilan, nė Pejė, nė Mitrovicė e gjetkė pėr tė biseduar mbi disa ēėshtje ekonomike e politike dhe pėr tė marrė masa paraprake kundėr kėrcėnimeve tė qeverisė turke. Nė Prishtinė, ku malėsorėt e rretheve patėn ardhur tė protestonin vendosjen arbitrare tė taksave mbi mallrat qė hynin nė qytet, ushtria turke hapi zjarr dhe u vranė nga tė dy anėt. Sulltan Mehmet Reshati dekretoi shtetrrethimin.
Mė 20 tė marsit, pikėrisht ditėn qė u ēel Kongresi i Dytė i Manastirit u mblodhėn parėsia e Kosovės te Verat e Llukės. Kėtu luftėtri i shquar Isa Boletini, nė njė fjalim tė shkurtėr, ku pėrshkruan situaten tragjike tė mėmėdheut, jep kushtrimin pėr gjithė Shqipėrinė. Fjalimin e tij, plot mendime tė larta patriotike, Isa Boletini e mbaron me frazėn qė ndezi me ndjenja revolucionare tė gjithė sa e dėgjuan: ‘’Tokėn tonė qė e thau Osmanllia, lotėt tanė nuk mundėn me e njomė, e tash na kena me e vadit me gjakun e shqyptarit. Ngrehuni, o vllazėn! tė gjithė sė bashku ta derdhim ene ma tė mramen pikėn e gjakut qė na ka met pėr tė drejtat e nderėn e Shqypnisė! Rrnoft Vllaznia! Rrnoft Bashkimi!’’
Kushtrimi u dha. Kosova u ēua nė luftė. Jehona e tij arrriu deri nė fshatrat mė tė thella tė Shqipėrisė. Delegatėve tė Kongresit tė Dytė tė Manastirit nuk iu mbeti gjė tjetėr veē se tė rrėmbenin armėt. Ibrahim Naxhiu, qė luajti njė rol tė rėndėsishėm nė Kongresin e Dytė tė Manastirit, nė krye tė gjithė studentėve qė patėn lėnė Universitetin e Stambollit e shkollat turke nė shenjė proteste kundėr Xhemijetit, u nis me pushkė nė dorė tė ndizte flakėn e shenjtė tė atdheut nė zemrėn e shqiptarėve tė jugut. Muharem Rushiti nga Filati, Spiro Ballkameni nga Follorina, Themistokli Gėrmenji nga Korēa, Gani Butka nga Kolonja, Qani Panariti nga Vakėfet, Mendu Zavalani nga Dangėlli, Vangjel Gjika nga Pėrmeti, Maliq Velusha nga Skrapari… dhe kėshtu me radhė nga ēdo fshat e qytet i Shqipėrisė, bijtė e saj trima rrėmbyen armėt tė pėrlesheshin me kuēedrėn anadollake.
Mahmut Shefqet pasha, i dehur nga ndonjė fitore e ēastit, mblodhi popullin nė Mitrovicė dhe si e shau rebelēe iu kėrcėnua se do ta shuante fare po tė mos rrinte urtė kėshtu tutje. U thirri ‘’unė jam Zoti juaj!’’
Dhe Isa Boletini nga malet iu pėrgjegj: ‘’Mahmut Shefqeti tė mos madhnohet se sa djelm shqyptarė qė ranė dėshmorė nė kėtė luftė gjithsecili pėr njė u pagua me pesėdhjetė e se Shqypnia s’asht farue pėr disa tė ndershėm dėshmorė. Po kur tė bashkohena gjith shqiptarėt e tė lidhim ndėrmjet nesh besėn shqiptare, do tė jena tė zott t’i pėrzėmė hordhitė turke jashtė Shqypnie jo ma me armė por edhe me hujt e gardhit’’.
Kryengritja e armatosur vazhdoi. Dhe shqiptarėt e fituan luftėn se qenė frymėzuar me idealet e ndritura tė lirisė e tė rilindjes sė tyre e se masat popullore shqiptare u dhanė zemėr luftėtarėve dhe i ndihmuan me bukėn e gjaku e tyre. Ata fituan se luftuan pėr jetėn e Shqipėrisė, pėr ēlirimin e popullit nga tirania e sulltanėve, nga hijet e Mesjetės dhe nga zgjedha e huaj.
Njė nga delegatėt e Kongresit tė Dytė tė Manastirit, mėsonjės i Negovanit dhe delegat i kėtij fshati e pati quajtur dimėr robėrinė e Shqipėrisė nėn Turqinė; ‘’Dimri ėshtė nė tė pėrcjellė, pranvera afron pėr gjithė shqiptarėt, lum ata qė nuk e humbėn shpresėn se pranverėn do ta shohin me shije mė tė ėmbėl. Ditėt e gėzuara tė pėrtėritjes sė Shqipėrisė arrinė; dielli- bukurosh i majit po lind pėr gjithė shqiptarėt qė dėshėrojnė ngjalljen e mėmėdheut. Gjethi fletėnjomė i diturisė ēeli, pemėt zemėr-shqiptare lulėzuan.”
(S.Luarasi, Alfabeti i gjuhės shqipe dhe Kongresi i Manastirit, Tiranė, 1972, f.113-118 )
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-01-2011, 14:08   #4
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi

Skėnder Luarasi
Pėr komb e flamur

Qe kohė e turbullt e plot trazira.
Nė fushėn e Devollit mbretėronte qetėsia e frikėshme e njė nate Shėnėndreu.Forcat kundėrshtare,flokėverdhėt e Rinit e syzestė e Romės, qė nuk u qenė mjaft tė gjera sheshet e Alsace –Lorenit po kishin ardhur gjer nė lėndinat e Shqipėrisė pėr t’u ndeshur nė lodrėn e gjaktė , po ēlodheshin pėr luftėn e sė nesėrmes.
Yjtė qenė zhdukur prapa reve.Qyteti i Korēės dergjej i mbėshtjellė nėn mjegullėn e barutit e tė topave qė, gjithė ditėn e ditės, kishin vjellė hekur dhe flakė.
Kudo errėsirė.Por jo, ja se ku shėndrit pėrmes penxheres sė njė shtėpie tė vjetėr, mbanė bulevardit tė Shėn Gjergjit, njė llampė.A mos ja ka zėnė kjo vendin hėnės, tė cilėn nuk e lenė retė tė shkėlqenjė? Pranė trapezės, mbi tė cilėn pėrndante rrezet llampa, duket i mbėshtetur mbi bėrrylin e mėngjėr profili me tipare tė forta i njė burri mesatar nga mosha, madhėshtor nga shtati .Burri i veshur me uniformėn e njė zyrtari tė lartė i kėrrusur mbi njė radhua aktesh,ishte duke kėnduar; kthente fletė, i rikthente, lėēiste.Disa herė u ngrit mė kėmbė,eci,ndenji.Nė lėvizjet e trupit, nė regėtitjet e fytyrės, ēfaqej kujdesja.Nė botėn e fjetur tė Korēės ky burrė mbante roje.
Ndėrkaq qetėsinė e frikshme e trembi ca mė tepėr njė zhurmė e fortė, e shkurtėr, e shpejtė.Njė automobil, dy, tre automobila tė rrotullohen tatėpjetė.Qėndrojnė pėrpara shtėpisė sė vjetėr.Njė e trokitur, njė e pytur:’’Kush ėshtė?’’ dhe pastaj njė pėrgjigje miqėsore dhe porta hapet.Brenda hyn njė gjeneral, njė kryekomisar, disa oficerė, mė vonė dhjetė, njėzet, dyzet, pesėdhjetė, njėqind ushtarė.Oborri u mbush plot, avllia u rrethua.
‘’Mirė se vini, gjeneral Saller’’-kėshtu i tha burri i pėrmendur dhe i ndehu dorėn vizitorit.Por ky qėndroi hijerėndė pėrpara tij , pa dashur tė bėjė toka.
‘’Sonte nuk vinj si mik,Themistokli.Jam porositur t’ju pėrcjell nė Selanik.Bėhuni gati!’’
‘’Gati pėr nė Selanik?…Por unė…''- u pėrgjegj Themistokliu’’Nė mėngjes , pasi tė lajmėroj Kėshillėn…’’
‘’Qė tashti!’’- urdhėroi gjenerali.
Pasi u vesh mirė me uniformėn qė e kish mbajtur me nder njė mot tė tėrė,si Kryetar i Republikės Shqiptare tė Korēės, Themistokliu hyri nė dhomėn ku flinte e ėma plakė e dhėmbshur, i puthi dorėn nė gjumė, ballin, buzėt dhe u nis pėr nė rrugėn e gjatė.
Udh e ushtarit ėshtė e pasigurtė;zgjoje dhe leri shėndet’’, foli gjenerali.
Burri shqiptar e mori vesh.’’Nėna ime,zoti gjeneral, ėshtė mėsuar me tė kėtilla ndarje;nuk largohem soje pėr tė parėn herė, as qė do tė jem unė i pari bir qė i bėhet kurban Atdheut’’.Ndėrkohė djaloshi Pasa, shoku i tij besnik, u sul nga dhoma e gjumit:’’Kryetar!’’-thirri dhe e vėshtroi me sytė e njė shqiponje-‘’urdhėroni!…Ē’tė bėjmė?’’
E Themistokliu foli:’’Pasė!Sido qė tė mė bjerė puna mua,ngushėllomė nėnėn, tė fala shokėve, mos e humbni trimėrinė as edhe shpresėn.Shqipėrinė tė ma doni. Flamurin e saj! Lamtumirė!’’ U ēkėput nga krahėt e tij dhe, nėn bajonetat e senegalėve tė zes mė keq se nata mynxyrėmadhe, hipi n’automobil q’e shpinte nė qytet tė huaj.
Nė fillim ky bir i madh i Korēės dukej sikur shkonte nė tė mirė. Ish i ēelur; nė kuvendim shpesh i drejtohej gjeneralit nė tė djathtė.Rrallė e tek kryekomisarit tė Ballkanit nė tė mėngjėr.Po herė-herė binte nė mendim tė mallėngjyer.Bisedonte pėr heroizmėn e shqiptarėve nė betejėn e djeshme, pėr Korēėn e lirė dhe pėr ndihmėn qė i sillte trumba heroike e shqiptarėve ushtrisė sė aleatėve nė Ballkan,pėr Flamurin e Skėnderbeut, qė, pas ēastit tė Vlorės lipsej tė pėrshkonte zinė e zjarrin e katėr vjetėve tė tjerė gjer sa ai vetė, Ismail Qemali i dytė, e ngriti nė Korēė mė 10 dhjetor 1916 qė tė valonjė sėrish mbi ‘’Shqipėrinė vetėqeverimtare’’.
Por vallė,ē’mendon tani?Apo mos fėmijėn dhe nėnėn e pėrgjynjur qė e
linte pas, tė vobekėt e tė shkretė, popullin tė mjerė, shokėt pa udhėheqės?Apo mos ndjente frikėn, se pas kaq therorish tė bėra n’altar tė kombit, mund t’u jepej bashkatdhetarėve ndonjė robėri e dytė.Por kjo , pandehte shqiptari, nuk mund tė kish tė ngjarė kurrėn e kurrės.Kombe tė tėrė i kishin dhėnė fjalėn si aleatė , qė Korēa do tė mbetej njė pjesė e pacėnuar e Shqipėrisė sė lirė.Pushtetet, kombet me kulturė, kurrė s’i hedhin poshtė zotimet, mendonte Themistokliu, dhe nė zemrėn e madhe i ngjallej shpresa.
Kur agoi dita,ishin larguar prej Korēės sė bukur, sė dashur. Iu afruan Bilishtit.Me tė hyrė nė qytet, Themistokliu befas u ngrit prej vendit t’automobilit, u zgjat tė shikonte sa t’ish e mundur mė larg, sa t’ish e mundur mė qartė.Dhe pa njė send qė e tronditi.Mbi ndėrtesėn qeveritare tė Republikės , nuk valonte mė, sipas zakonit, flamuri i tij.Atėhere me njė thirrje dėshpėrimi, si ndonjė shkėmb qė shkėputet prej majės sė malit tė lartė dhe mbetet i thėrmuar nė rrėzė tė greminės , ashtu edhe burri i madh i Korēės u rrėzua nė vend, i kėrrusur dhe i vrarė nė shpirt nga pamja e papritur.Ajo zemėr shqiptare, qė kurrė nuk e njohu frikėn dhe dėshpėrimin , tani prej sė keqes plasi.Goja iu kyē, sytė iu errėsuan.S’e ndjente mė jetėn.Qė nga kufiri gjer nė Selanik qe rruga drejt varrit pėr Themistokli Gėrmenjin, pėr Republikėn Shqiptare tė Korēės.
Porse Themistokliu gjene foli:nė gjykatėn ushtarake, nė kėshillin e luftės, pėrpara gjeneralėve, kryekomisarit, gjeneralisimos ;pėrpara armiqve keqdashės dhe’’miqve’’dinakė; i foli gjithė botės dhe i tha se nuk kish bėrė gjė tjetėr veēse kish luftuar pėr fitoren e besėlidhurve, pėr lirinė e kombit tė tij , pėr nderin e Flamurit tė Shqipėrisė.Po idealisti shqiptar; qė luftoi nė atdhenė e vet,qė mbajti lart flamurin e vet, sot gjykohet prej sunduesit tė huaj’’pėr tradhėti’’.
‘’Ligėsisė nuk i bėkam dot ballė nė tokė tė huaj-t’armikut’’.
Dhe duke u drejtuar nga autoritetet mė tė larta tė gjykatės tha:’’Si duket, nuk ju hyn mė nė punė trimėria e shqiptarėvet!Gjetėt grekėrit tani.Gėzohuni dhe mburruni me kusarėt e Greqisė.Ē’ju lypsen shqiptarėt, qė veē dėshirės pėr liri, besės e nderit, nuk kanė asgjė tjetėr.Mė keni dėnuar mė parė se tė mė gjykoni;mbaroni punėn tuaj pra! Nuk kėrkonj mėshirė veē njė zėėr njė varr nė tokėn qė mė lindi kam lakmuar!’’
Mbi kulmin e kėshtjellės sė Selanikut u ēpalosėn trikolori(flamuri francez) dhe Kryqi i kaltėr(flamuri grek). Nė rrėzėn e saj po shpinin njė tė lidhur. I lidhuri e pa trikolorin pėr tė cilin kish luftuar aq mirė, qe plagosur pėr atė, i kishte shtuar pak, sado pak, famėn atij. Flamurin e vet tė nderuar, me shqiponjėn nė fushėn e kuqe nuk e pa.Po e kujtoi.Psherėtiti, dhe burri me vullnet prej hekuri derdhi dy pika lot.Ata nuk ishin lot pėr fatin e vet; se veten s’e quante pėr tė vajtuar.Qenė lot pėr fatin e dyshimtė tė Shqipėrisė, tė flamurit.
Ndėrkohė dikush i dorėzoi njė shatė, si pėrgjigje lutjes sė fundit. Kjo nuk qe vetėm mosmirėnjohje…Themistokliu e hapi varrin e vet, duke mejtuar Shqipėrinė dhe i vinte keq vetėm se nuk kish edhe njė jetė tjetėr qė t’ja falte Atdheut.
‘’Jo’’, i tha njeriut, qė desh t’i lidhte sytė, dhe ja hodhi shaminė atje tej:’’Shqiptarėt janė mėsuart’i qėndrojnė vdekjes ballėhapur, ta shohin plumbin me sy.Shtini, galezė, mbi kėtė gjoks, qė dikur e stolisėt me kryqin tuaj tė Luftės!’’ Dhe nė ēast kur grupi i ekzekutimit ia drejtoi pushkėt kraharorit tė shqiptarit, ky shqiptar i madh u thirri:’’Francezė! Mė kini dhėnė fjalėn e nderit qė Korēa do tė mbetet e Shqipėrisė.Nuk kini nder po ta shkėputni Korēėn prej Shqipėrisė‘’.
Nėn plagėt e plumbave dha shpirt Themistokliu.
Zemra e tij rrahu gjer nė fund pėr Atdheun!
(’’Pėr komb e flamur’’, Arbėria, 28 nėntor 1930)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2011, 21:56   #5
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi: Lidhja e Studentėve shqiptarė dhe revista''Studenti''

Per lexuesin e nderuar te forumit po publikojme disa materiale qe pershkruajne veprimtarine e Skender Luarasit si veprimtar shoqeror-politik dhe publicist ne SHBA, Austri dhe Spanje duke u bazuar ne kujtimet e tij dhe burime te tjera.

Lidhja e Studentėve shqiptarė dhe revista''Studenti''
Nė vjeshtė 1917, me tė filluar shkolla, me disa studentė shqiptarė si Qerim Panariti, Zenel Drizari, Jovan Morcka, George Frashėri, Mina Lluka, Rafael Burgaleci, tė influencuar mė shumė nga Parashqevi Qiriazi, u bėmė inisiatorė tė krijimit tė shoqėrisė ''Lidhja e Studentėve Shqiptarė'' si njė nevojė e madhe '' qė kemi pasur deri tani e kėshtu tutje pėr organizimin e pėrgjithshėm ndėrmjet studentėve e mund tė themi tė djalėrisė Shqiptare…Qė tė bėjmė gjeē me vleftė duhet sė pari tė shikojmė tė jemi tė organizuar, se ndryshe veprimi jonė sado i gjerė, e i lartė tė jetė, do tė vejė fare kot. Ndė dėshėrojmė tė bėjmė detyrėn tonė duke ndihmuar nė veprimin e shenjtė qė kanė nisur bashkatdhetarėt pėr lulėzimin e Atdheut Shqipėri, duhet tė organizohemi tėrėsisht'' (Citim nga revista ‘’Sudenti’’)
Nė emėr tė komisionit nismėtar botova lajmėrimin:
ne revisten Ylli I Mėngjezit, 16.2.1918.
Njė lajmėrim edhe ftim studentėve shqiptarė.
Pas barrės qė na dha grupi i studentėve nisiatorė pėr tė filluar njė Lidhje midis studentėve qė mėsojnė nė shkollat e Shteteve tė Bashkuara edhe nė Kanada, me anėn e kėsaj kemi nderin t'u lajmėrojmė se mbledhja pėrfundimtare pėr kėtė qėllim do tė mbahet mė 22 shkurt 1918, nė American International College, Springfield, Mass., edhe u lutemi tė urdhėroni
Me nder
Komisioni i hėpėrheshėm.
Pėrmes vėshtirėsish tė shumta mė nė fund nė 22.2.1918, nė American International College, Springfield, Mass. kryem mbledhjen pėrfundimtare pėr organizimin e shoqėrisė ’’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ me qendėr nė Springfield Mass. E zgjodhėm kėtė qytet meqė kėtu jetonin numri mė i madh i anėtarėve tė kryesisė e cila pėrbėhej prej 7 vetėsh.
''Komisioni nismėtar i dorėzoi mbledhjes kanunoren duke i shpjeguar nyjat njė nga njė….tė cilat me pak kėmbime u pritnė prej mbledhjes edhe u votuan.
Qėllimi i shoqėrisė ėshtė:
Tė ndihmojė studentėt shqiptarė tė vazhdojnė mėsimet e tyre
Tė pėrpiqet tė hapnjė udhėn dhe pėr tė tjerė tė rinj shqiptarė qė tė mėsojnė nė shkollat e vendit
Tė pėrpiqet tė mbjellė e tė forcojė nė zemrat e studentėve ndjenjėn e detyrės pėr tė punuar nė fushėn e arsimit pėr tė ndrituarit e popullit pasi tė mbarojnė mėsimet.”
Mbledhja priti me gėzim letrat e studentėve tė tjerė shqiptarė nė Amerikė, tė cilėt nga shkaqe tė ndryshme nuk mundėn tė ndodheshin nė kėtė mbledhje, po ''bashkohen plotėsisht me mendimin e tė tjerėve dhe janė gati tė pėrkrahin njė shoqėri tė tillė''…U lėēitėn letra tė dėrguara nga : Costandin A.Tashko, Heidelberg University, Tiffin, Ohio; Zonjėza Marie Trayan, Oberlin College, Oberlin, Ohio; Petraq V.Kolonja e John Honcho, Easton Academu, Easton, Penn; Spiro Philip e Ali Sulejman, Lawrence Academy, Groton, Mass; dhe Dhimitri P.Nini- Luarasi, Bristol Country Agricultural School, Sagregonset, Mass.
Nė fjalėn e hapjes sė mbledhjes themeluese midis tė tjerash thashė:
''Jam i sigurtė se e kini kuptuar, qė kur jeni duke luftuar nė jetėn tuaj shkollore, njė detyrė tjetėr ju thėrret: tė tjerė djem shqiptarė qė nga fatkeqėsia ende s'kanė njohur vleftėn e arsimit, t'i udhėhiqni nė atė rrugėn e drejtė qė keni marrė ju...''(*)Skėnder Luarasi, ''Studenti'', nr.1, janar 1920.
Qė nė fillim u vendos qė kryetari tė mos zgjidhej prej studenteve tė American International College, Springfield, Mass. qė pėrbėnim shumicėn, por prej studentėve shqiptarė tė shkollave tė tjera.. . U bėnė zgjedhjet me zė tė pėrgjithshėm dhe u vendos: Qerim Panariti, kryetar; Zenel Drizari, nėnkryetar; Skėnder P.Nini (Skėnder P.Luarasi shen. i red.), sekretar; Rafael Burgaleci, arkėtar; Mina Lluka, George Frashėri dhe Jovan Morcka, kontrollorė,''… E nderuara Zonjėzė, Parashqevi D.Qiriasi, editoresha e sė pėrkohshmes ‘’Yll' i Mėngjezit’’, u zgjodh Kryetare e Nderit. Zonjėza Qirias me talentin e saj tė shquar, ju pėrgjegj mbledhjes me njė falėnderje pėr nderin qė i bėnė edhe me fjalė tė larta mbi ēėshtjen e ditės enthusiasmoi gjindjen edhe la kujtime tė pahatuara…Zyrtarėt u betuan duke dhėnė fjalėn e nderit se do tė punojnė besnikėrisht dhe drejtėsisht pėr tė mirėn re pėrparimin e shoqėrisė ’’Lidhja e studentėve shqiptarė’’. Pastaj i dhanė duart njėri-tjetrit dhe kėshtu mbledhja u mbyll nė mes tė ngazėllimit'''
(Skėnder P.Nini, American International College, Springfield ,Mass. Gazeta Koha, Jamestown, 16 mars 1918, nr.118, f.3)

Kryesia mė ngarkoi tė bėj njė thirrje pėr bashkėpunim.
Thirrje dhe lutje
Tė dashur bashkatdhetarė
Besojmė se raporti i mbledhjes dhe kanunorja tė cilat u botuan disa kohė mė parė nė shtypin shqip, ju kanė dhėnė dritė mbi fillimin e shoqėrisė … dhe mbi qėllimet pėr tė cilat kjo shoqėri qėndron andaj s'ėshtė e nevojshme t'i pėrsėritim, por me anėn e kėsaj dėshirojmė t'ju bėjmė njė thirrje qė, nė ėshtė se keni ndjerė nevojėn e madhe qė ka kombi ynė pėr arsim, nė keni kuptuar se pėrparim s'gjen gjersa arsimi s'ka zėnė rrėnjė nė atė popull, nė doni pėrparimin e djelmurisė dhe studentėve shqiptarė prej tė cilave Shqipėria pret njė tė ardhme tė lumtur, pėrkrahni shoqėrinė arsimore ''L S.SH''
..Ndonėse ne do tė pėrpiqemi tė bėjmė detyrėn pėr tė pėrmbushur nyjat e kanunores sė kėsaj shoqėrie ėshtė edhe detyra e Z. tuaj tė na pėrkrahninė kėtė ēėshtje arsimtare…
Tė dashur bashkėnxėnės shqiptarė
Ndonėse nuk mund t'ju shfaqim dot me gojė pėrhirimet tona , nga zemra ju pėrgėzojmė pėr udhėn e drejtė qė kini marrė duke vendosur tė vini nė shkollė. Kjo rrėfen vlerėn qė i kini dhėnė mėsimit dhe se me qėllimet e larta qė kini ndėrmend tė mbushni, jepni plot shpresė e gėzim pėr njė tė pritme tė lumtur dhe fatbardhė pėr tė shumėvuajturin por heroik, kombin tonė shqiptar. ''Jam i sigurtė se e kini kuptuar ,qė kur jeni duke luftuar nė jetėn tuaj shkollore, njė detyrė tjetėr ju thėrret: tė tjerė djem shqiptarė qė nga fatkeqėsia ende s'kanė njohur vleftėn e arsimit, t'i udhėhiqni nė atė rrugėn e drejtė qė keni marrė juve. Kemi besim se nuk do t'I ndruhi detyrės suaj dhe ajo qė na siguron ėshtė njė shumicė prej juve qė ju pėrgjegj zėrit tė bashkimit duke rrėfyer dėshirėn qė kini pėr tė bashkėpunuar pėr qėllimin e arsimit reth shoqėrisė '' L''..dėshėrojmė qė tė tėrė studentėt t'i mblidheshin njė rrethi tė kėtillė.
Mbetem me nder
Pėr shoqėrinė ''Lidhja e Studentėve Shqiptarė''
Sekretari Skėnder P.Nini
(Dielli 13 maj 1918 )
Nė nismėn tonė na pėrkrahėn veēanėrisht motrat Qiriazi dhe Bahri Omari qė i publikuan aktivitetet tona nė organet e tyre ''Ylli i Mėngjezit'' e ''Dielli''.

Revista ''Studenti''
Mė 9 nėntor 1919 ‘’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ mbajti kuvendin e saj tė dytė. U bėnė disa ndryshime nė kanunore dhe u vendos tė botohej organi i shoqėrisė me titull ''Studenti'', periodikisht katėr herė nė vit. U shkrua edhe rregullorja e periodikut ''Studenti'' dhe u vendos qė tė formohej njė komision prej tre vetėsh me editorin dhe dy zėvendėsit e tij pėr tė kqyrur lėndėn qė botohet
Pėr zyrtarė tė periodikut u zgjodhėn; Skėnder Petro Nini-Luarasi, editor; Sotir Kondi dhe Qerim Panariti, ndihmės editorė; George Millėr, sekretar; Rafael Burgaleci arkėtar; George Katundi, manager. Zonjėza Parashkevi Qirias u zgjodh editore e nderit
Numri i parė i revistėr ''Studenti'' doli nė janar 1920 dhe kishte si moto: ''Jeta pa libra ėshtė vdekje''. Revistėn e shpėrndamė kudo ku mendonim se kishte dashamirės qė mund tė na ndihmonin.
Disa pliko ia dėrguam nė janar 1920, edhe Kristo Luarasit, pronar nė shtypshkronjėn ”Mbrothėsia” tė Sofjes…
Nga tė parėt qė na pėrgėzoi pėr botimin e revistės qe edhe albanologu danez Holger Pedersen.
bashkangjitje 2328
Bashkė me Qerim Panaritin, Zenel Drizarin e anėtarė tė tjerė tė ''Lidhjes sė Studentėve Shqiptarė'' u morėm edhe me botimin e shpėrndarjen e librave shqip, pėrkthime tė Nolit, Konicės. Njė pjesė e tė ardhurave pėrdoreshin pėr shoqatėn dhe pėr tė ndihmuar djem shqiptarė qė nuk kishin tė ardhura pėr t'u arsimuar.
U bė njė punė e mirė pėr ndėrgjegjėsimin e studentėve shqiptarė e familjeve tė tyre pėr bashkėpunim, pėr mbledhjen e ndihmave, botimin e disa librave shqip dhe propagandimin e ideve kombėtare.
Mė kujtohet njė aktivitet mbresėlėnės qė u zhvillua nė kishėn shqiptare Shėn Maria nė Worcester Mass. ku banda ''Varta'' dha njė koncert mė 28 shėnėndre. Njė ndihmė tė madhe na dha kryetari i degės sė Organizatės Vatra nė Worcester, Mass., Kosta Vasili. Fitimet e nxjerra nga biletat e shitura u dhuruan pėr revistėn ''Studenti''. Ne shprehėm dėshirėn qė banda Vatra tė marrshojė sė shpejti nė rrugėt e Shqipėrisė sė Lirė!

Mjerisht edhe lidhja jonė studentore, e cila me statut kishte vendosur qė ''ėshtė krejt arėsimtare dhe nuk do tė pėrzihet as nė politikė as nė fe '' (artikulli III, revista Studenti, nr.1, 1920, faqe 4), nuk shpėtoi dot prej sėmundjeve tė shoqėrive shqiptare. Ajo u infektua prej lėngatės politike qė kapi gjithė kolonitė shqiptare nė Shtetet e Bashkuara. Disa prej studentėve simpatizonin ‘’Partinė Kombėtare’’ qė u formua nga fundi i luftės sė parė botėrore e kėrkonte qė Shqipėria tė pėrfaqėsohej nė Konferencėn e Paqės prej Ismail Qemalit dhe disa tė tjerė me shoqėrinė e parė Panshqiptare “Vatra” e cila pati caktuar Mehmet Konicėn pėr pėrfaqėsues tė saj.

Nė motin shkollor 1920-1921 ‘’Lidhja e studentėve shqiptarė’’ u shpėrngul nė Boston, Mass dhe kryetar i saj u zgjodh studenti Koēo Tashko.
Edhe kėshilli botues i revistės ''Sudenti'' (The student''), organ i lidhjes sė Studentėve Shqiptarė nė Amerikė, mė 1 qershor 1921 kaloi nė Boston me drejtor Jorgji N.Prifti, kėshilltar Enver Sharrėn e Gjergj Frashėrin, sekretar L.Qamo e arkėtar Gjergj Katundin .
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2011, 22:07   #6
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi: Shoqėria ''Albania'' dhe organi i saj "Dialeria"

Skėnder Luarasi: Shoqėria ''Albania'' dhe organi i saj "Dialeria"

Shoqėria ''Albania''
Shoqėria e studentėve shqiptarė ''Albania'' u themelua nė Vjenė mė 10 mars 1918. Motoja e saj: ‘’Sa kam shpirt kam shpresė’’ shfaqej edhe nė stemėn qė e mbanin studentėt nė xhaketėn e tyre: njė shqiponjė dykrenore nė fushė tė kuqe dhe nė pesė cepat e saj gėrmat S.K.S.K.S.
Studentėt nismėtarė pėr themelimin e saj qenė Fuat Asllani, Xhevat Korēa, Irakli Buda, Jani Basho, Sokrat Dodbiba, Gjovalin Gjadri, Kolė Mirdita etj. Ata tė ndėrgjegjėsuar me ndjenjėn kombėtare, donin tė aktivizoheshin nė veprimtari patriotike, kulturore, arsimore e publicistike qė t'i vinin nė ndihmė atdheut e shtetit tė ri shqiptar.
Anėtarėt e shoqėrisė studentore ''Albania'' ēdo vit mbanin mbledhjen e pėrgjithshme ku votonin njė pleqėsi nga e cila zgjidhej kryetari, sekretari dhe arkėtari.
Kryetari i parė u zgjodh mė 1918 Fuat Asllani qė studjonte pėr jurisprudencė nė universitetin e Vjenės, mė pas Jani Basho, etj.
Revista ''Dialėria''
Njė nga arritjet mė tė rėndėsishme tė shoqėrisė ‘’Albania’’ ishte botimi i revistės ''Djalėria''. Pas pėrpjekjesh tė mėdha, me ndihmėn materiale tė patriotėve shqiptarė nė Austri, diasporė e Shqipėri, ajo filloi tė botohet nė mėnyrė jo tė rregullt nė vitet 1920-1929. Qoftė pėr nivelin shkencor dhe pėrmbajtjen patriotike tė artikujve, qoftė pėr paraqitjen dinjitoze grafike, revista ''Djalėria'' mund tė quhet revista mė e mirė e rinisė shqiptare e botuar nė gjysmėn e parė tė shek.XX.
Atje botonin shkrime personalitete si : Jani Basho, Fuad Asllani, Gjovalin Gjadri, Kolė Mirdita-Helenau, Xhevat Korēa, Lasgush Poradeci, Krist Maloki, Hasan Ceka, Safet Butka, Skender Luarasi, etj. Mbas njė vendimi tė shoqėrisė, mė 5 dhjetor 1920, kryetari i shoqėrisė mbante edhe titullin editor, redaktor pėrgjegjės i ''Djalėrisė''
Ndčr vite u botuan keto numra:
1920, 9 numra, redaktor pėrgjegjės Nush Bushati
1921, 5 numra, redaktor pėrgjegjės Jani Basho
1922, 4 numra, redaktor pėrgjegjės Fuad Asllani
1923, nuk botohet pėr mungesė fondesh
1924, njė numėr, redaktor pėrgjegjės Mihal Zallari
1925-6, nuk botohet.
1927, 2 numra, redaktor pėrgjegjės Gjergj Pekmezit e Hasan Cekės
1928, 4 numra, redaktor pėrgjegjės Skėnder Luarasi
1929, 2 numra, redaktor pėrgjegjės Fridrih Wallisch

Skender Luarasi kryetar i shoqėrisė ‘’Albania’’
Mė 28 nėntor 1926 u bė mbledhja pėr zgjedhjen e kryesisė sė shoqėrisė ‘’Albania’’ dhe tė stafit drejtues tė revistės ''Djalėria''. Nder studentėt e vjetėr Xhevat Korēa, Sokrat Dodbiba, Jakov Deliana dhe Et'hem Haxhiademi, me shumicė votash palėt zgjodhėn Skender Luarasin per kryetar.
Festimi i 28 Nėntor 1928
‘’28 Nėntor 1928, Dita e Flamurit, u festua nė Vjenė nga studentėt shqiptarė me shkėlqim. Nė sallėn e hotelit ''Zur Stadt Paris'' feksnin ngjyrat kuq e zi.’’
Nė gazetėn ''Dialėria'', nėntor 1928, shkruhet:
''Mbrėmavet mė ora tetė kryetari i shoqėris ''Albania'' z.Skėnder Luarasi ēeli mbledhjen duke folur mbi rėndėsinė e ditės dhe duke u thėnė mirėseardhjen miqve tė festimit. Pasi u kėndua hymni i flamurit iu dha vendi i nderit z.Dr.Pekmezi, i cili me fjalė tė zjarrta shpiegoi detyrat e mėdha qi konfrontojnė dialėrin shqiptare. Zotėris sė tij iu pėrgjegj z.Kristo Maloki, i cili kishte ardhur si pėrfaqsonjės i studentėve shqiptarė tė Gracit. Z.Maloki jo vetėm i preku tė gjithė me fjalėn e tij, por u gėzoi edhe zemrat me pjesat nacionale tė kompozuara vetė dhe tė lojtura nė violinė. Z. Nafiz Tela, student nė Konservatorium t'atyshėm, i kėnaqi dėgjonjėsit me zėrin e tij tė kandshėm. Mė sė fundi z.Ahmet Duhanxhiu mbajti njė bisedė tė lartė mbi nevojėn e bashkimit dhe idealizmin e dialėris shqiptare. Z.Mitrushi tregoi shpresė pėr njė lidhje tė studentėvet shqiptarė qė tė mund tė pėrfaqėsohen dhe kėta nė kongreset e Konfederatės Internacionale tė Studentėvet. Festimi mori fund ndaj mėngjezit tė thellė duke forcuar nė zemrat e tė gjithėve kujtimin dhe vleftėn e ditės sė pamvarėsis shqiptare".

Fjala e Skėnder Luarasit
Ēelja e festės (*)
Zotėrinj tė nderuar! Shokė tė dashur! Nė kėtė moment, kur mendjen dhe zemrėn ia truajmė kujtimit mė tė ėmbėl tė jetės sonė kombėtare, i duket e vėshtirė gojės sė pastėrvitur tė pėrshkruanjė me fjalė gėzimin qė reh krahrorin e ēdo shqiptari. Nga ky shkak do tė kisha dėshėruar mė tepėr tė mendonja nė heshtje , dhe nė heshtje t'i falesha Perėndis pėr ēastin fatbardhė q'i fali Shqipėris sonė tė dashur gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė. Megjithatė jam i lumtur qė m'u dha rasti i shtrenjtė ta ēel unė festėn e simvjetme dhe t'ju them, miq tė nderuar dhe shokė tė dashur, njė mirėseardhje tė pėrzemėrtė nė emėr tė shoqėris ''Albania''.
Bashkatdhetarė! Vjete me radhė po ēduken. E njėzeteteta e Nėntorit kthehet pėr mot. Dhe ne jo vetėm s'e shtiem nė harrim por e kemi shėnuar nė kalendarin tonė si kryeditėn e vitit. Kjo ka arėsyen e saj. Eshtė arėsyeja e mirėnjohjes kundrejt ngjarjes q'i solli shpėtimin dhe ēlirimin njė kombi tė tėrė. Pėrmbi faqen e dheut asnjė popull nuk ka pėrse tė gėzohet mė tepėr pėr lirin e vet sesa yni, qė fati i pamėshirshėm e ka goditur mė shumė se cilindo tjetėr. Tė lejmė vuajtjet e mėparshme mėnjanė. Tė pesė shekujt e sundimit turk, q'i rėnduan pėrmbi krye shqiptarit, pėrbėjnė njė nga periodat mė tė zeza nė historin e botės. Qindra mijė, milionė njerės qė kishin tė drejtėn autoktone tė banonin nė truallin e trashėguar prej stėrgjyshėrvet tė tyre u ndodhėn pėrpara rrezikut tė math tė humbisnin ekzistencėn nacionale. Mund tė themi se asnjė tirani e huaj nuk ia shėmtoi shqiptarit shpirtin aqė keq sa robėria e gjatė nėn Turqinė. Nėn zotėrimin e saj njė jetė e tmerrshme plot nevojė dhe dėshpėrim filloi pėr vendin tonė, pėr tė cilin ēdo mot, po, ēdo muaj e ēdo ditė ishte njė ēast sakrifice. Kombsia shqiptare u dobsua e u rrėzua nė njė shkallė ku pothuaj pritej tė jepte shpirt. Tė prerė nga marrėdhėnjet me shtetet e kulturės perėndimore u lamė fillthi nė mėshirėn e njė forceje shkatėrronjėse orientale. Shpėrdorimet dhe shtypjet kapėrxyen ēdo kufi. Dhe ne duruam tė rrėzuar.
Porse me gjithė tronditjet qė pati populli ynė lėndėrisht dhe shpirtėrisht fuqit e tij qenė tė pahepura. Shtypja shkaktoi kundėrshtypjen. Trimėrija e kohės sė Skėnderbeut, qė bėri ēudira njėherė, zuri tė zgjohet. Shpatės gjaktare shqiptari i tregoi gjoksin dhe ngriti krye pėr tė fituar lirin e kushtueshme. Si shembėll tė pėrpjekjeve tė tija kreshnike le tė pėrmenden kryengritjet e vitit 1571, 1737, kryengritjet nėn Pashallarėt e Shkodrės, t'Ali Pashė Tepelenės dhe veprėn e njohur tė Lidhjes sė Prizrenit. Kėto vėrtet nuk suall ndonjė fitim tė dukshėm, por prapė rrėfyen qė fuqija e huaj, ndonėse popullin e shtypi dhe zhvillimin kombtar e bėri nė shumė pikėpamje tė pamundur, nacionalismėn shqiptare nuk mundi ta ēfaroste dot. Ay u dergj por kurrė nuk vdiq. Shqiptarėt e thjeshtė nė zemrėn e tė cilėve flaga e shenjtė e patriotismės akoma qėndronte e pashuar, e sidomos ata patriotė q'urdhėr i rreptė i tiranis i kishte shtrėnguar t'arratisen lark shtėpis, as nė mėrgim nuk e harruan vendin lindor dhe nuk rreshtėn sė vepėruari pėr ēlirimin e tij. Mundimi i tyre u kurorėzua sė pari me prishjen e sundimit hamidian dhe me ngrehjen e njė qeverie konstitucionale nė Turqi.. Ndėrkohė shkėputja e Shqipėris prej Turqis nė njė shtet mė vete ishte njė ēėshtje dite. Aqė i math ka qenė pėrparimi i nacionalizmės shqiptare nė tė katėr vjetet pas tė ashtuquajturit konstitucion, sa fqinjėt lakmonjės tė Ballkanit u tmerruan. Sapo ahere kur ideali i liris shqiptare po realizohej afroi njė kohė nga mė tė rrezikshmet pėr ne. Shpėtuam, si me thėnė, prej shiut e ramė nė breshėr. Lufta ballkanike qe njė ēqetėsim pėr ne se shikuam nė fitimin e grekėvet, serbėvet dhe malzesvet humbjen e tė drejtave tona. ē'vazhdoi i dimė fort mirė. Vetė si foshnja i kemi hequr tė kėqijat e kėsaj lufte. Tokėria u bė hir i zjarrit t'ushtrisė greke dhe Gegėrija fli i ēnjerėzimit serb. Shqiptarėvet s'u mbeti gjėsend tjetėr veē se tė marrin rrugėn e perėndimit dhe tė gjejnė strofkė e mbrojtje nė Vlorėn kreshnike. Aty, nė kohėn kur nė tė gjithė Shqipėrinė dukej sikur ėndra e bukur pėr liri po venitej siē fishken fletėt nėn cikmėn e vjeshtės, u ngrit nė mes tė brohorive tė njė populli tė ringjallur flamuri i Shqipėrisė.
Sot e gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė shikuam nė tė shemburit e imperatoris osmane se nė ēfarė godinė tė pa sigurtė kishim fjetur pėr aqė qindra vjete, se prej ēfarė rezikeve tė mbėdhenj qemė rrethuar. Ahere erdhėm nė vetėdijė tė plotė qė do tė shtypeshim nėn atė gėrmadhė po tė mos lėviznim vendit. Lėvizėm e treguam se ē'mund tė bėnim po tė donim. Vetė me duart tona e ngrehėm ndėrtesėn e re tė Shqipėris indipendente. Disa kėrkojnė tė na e mohojnė kėtė shėrbim dhe janė tė mendjes sė gabuar qė ngrehja e shtetit tė ri ėshtė pėrfundim i lodrave diplomatike. Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr. Pėrkundėr, fakti e provon qė Kaizerėt dhe mbretlerėt pėr interesa tė veēanta kanė dashur ta bėjnė fli Shqipėrin e gjorė. ''E pėrse kaq shumė kokėēarje pėr njė fshat katėrqind shtėpish !'' thirri dikush nga monarkėt pėr Korēėn shqiptare q'e njihte pėr greke sepse donte t'ia jepte dhuratė tė kunatit; edhe njė tjetėr syresh gjithashtu pėr Shkodrėn e Teftės sepse nuk dėshėronte t'i prishte qefin tė vjerrit!
Kjo mospėrfillje e tė drejtave tona s'u shfaq vetėm mė 1913 prej atyreve q'i mbanin fatet e kombeve nė dorė. Edhe dikush tjetėr nga njerėzit e mėdhenj tė kohės mė sė lashtė pati goditur njėherė me grushtin e hekurt trapezėn e gjelbėr nė Kongresin e Berlinit duke thirrur: ''Nuk ka kombėsi shqiptare!''. Mė vonė pakė iu desh kėtij zotėriu tė dėrgonte pėr turp e faqe tė zezė tė pushteteve tė mėdhenj t'Europės njė flotė internacionale kundėr Ulqinit e njė Dervish Pashė me disa hordhi turke kundėr Lidhjes sė Prizrenit e cila i tregoi gjithė botės qė ''Ka kombsi shqiptare!''
Edhe nė qoftė se kjo lėvizje patriotike u dėrmua nėn fuqinė brutale e tė gjakshme tė Sulltanit e tė fqinjėve tė bashkuar me kėtė, prapė se prapė zhvillimin e natyrshėm tė gjėrave nuk mundi ta ndalojė asnjė fuqi e dheut. Nga thelbi i popullit shqiptar dhe nga volla e tij doli mė 28 Nėntor 1912 sundimi q'i pėlqente e i pėrshtatej atij.
Kurorėn e liris shqiptare, po, nuk ia kemi borē diplomacis europiane. Kurorėn e liris shqiptare ua kemi hua atyre atdhetarėve qė me mendjen e tyre ndritėn popullin me shkronja, patriotėve qė tė ngarkuar me brengat e njė populli tė tėrė, udhėtonin fshat mė fshat dhe ngjallėn nė zemra gjysmė tė vdekura shpresa tė mėdha e tė ėmbla, dėshmorėve qė nė malet e Kosovės dhe nė fushėn e Korēės dhe tė Vlorės e ngritėn tempullin e kombit me gjakun dhe eshtrat e vet.
Vuajtjet qė hoqi shteti ynė nė dekadėn e parė pas krijimit tė tij - kėtu dua tė kapėrxenj disa nga fletėt e zeza tė historis sonė - vėrtet e vunė nė prova tė rėnda por gjene treguan vullnetin e fortė tė shqiptarit. Edhe kur djepi i rilindjes shqiptare ishte nė dorė tė huaj, shqiptarėt me atė vullnet tė hekurt qenė tė zotė tė bėjnė nė Lushnjė njė Vlorė tė dytė e i thanė botės qė duan tė rrojnė tė lirė me ēdo ēmim.. Pastaj qė populli shqiptar, i cili arriu tė gėzonjė njė herė lirinė, me asnjė mėnyrė nuk do t'i pėrunjet ndonjė zgjedhe tė re e provoj pakė mė vonė ngjarja heroike e Vlorės mė 1920.
Po; ēėshtja e ekzistencės sė shtetit shqiptar tė lirė ka marrė fund. Jetėn tonė kombėtare e ka siguruar njė fuqi e mbinatyrėshme, pėrpara sė cilės ēdo fuqi e dheut duhet tė hepet. Nuk janė shkruar mė kot fjalėt e vjershėtorit:

Mbi at flamur Perėndija
Me dor' t'vetė e ka shkrue,
Pėr shqiptarė do t'jet Shqipnija;
Kush e prek aj qoft mallkue.

Kaqė mbi tė shkuarėn tonė. E nė qoftė se qė nė pranverėn e rilindjes sonė nacionale kemi treguar shenja gjallėsije, ahere sa raste tė mėdhenj po na jep e arthmja jonė tė rrojmė e tė vepėrojmė e ta lartėsojmė popullin tonė nė sfera mė tė lumtura!
Nė krahasim me kėtė tė pritme t'amėshueshme gjashtėmbėdhjetė vjetė tė foshnjėris sė njė kombi nuk janė asgjė. Lirija nuk vjen nė njė ditė as dobit e saj nuk shprehen nė njė tė katėrtė shekulli. Puna jonė ndehet pėrpara syvet tonė jo prapa krahėvet. Pa tė shohim se ē'vepra tė mėdha mundim tė mbarojmė kėshtu-tutje. E ē'nukė, qė prej atyreve tė praktikės gjer nė tė theoris. Ja bujqėsia qė do improvuar pėr tė bėrė tė lumtur jetėn e bujkut dhe bariut shqiptar; ja ekonomija pėr t'i ndihmuar tregėtarit tė mbrohet kundėr dėmeve tė jashtėm; ja mjekėsija pėr ta shpėtuar racėn tonė prej smundjevet; ja arėsimi qė pret akoma pėr t'u bėrė baza e kulturės shqiptare. Dhe tė gjitha kėto mvaren prej nesh. E ne a do tė kemi guxim t'i kundėrshtojmė kėsaj detyrės sonė, edhe sikur tė na lypte therrorit mė tė mėdha? Njė populli qė ka vuajtur nėn kushtet mė tė rėnda , q'akoma vuan dhe megjithė kėtė s'kursen as kafshitėn e gojės pėr tė na arrėsyer ne - njė populli kaqė tė mirė e fisnik nuk do t'i mohojmė as mė tė rėndin shėrbim! Mirėnjohja jonė kundrejt tij do tė na bėnjė t'i harrojmė tė gjitha pakėnaqėsit qė mund tė kenė ngjarė nė mest tė vėllazėris. Pėrpara interesit tė kombit duhet dhe do ta hedhim poshtė interesin vetiak. Pėrpara urdhėrit tė pakundėrshtueshėm tė kėtij flamuri - bashkohemi qė tė mos na ndanjė asgjė nė botė.
Nė kėtė orė solemne le tė largohemi nga dėshirat e kota duke u lartėsuar nė regione mė tė pastėrta tė idealismės. Le tu themi njė ''ndjesė pastė'' atyre heronjve qė me besim tė patundur shkrinė jetėn e lanė pas jetimė qė tė na dhurojnė kėtė ditė. Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.
(Skėnder Luarasi, Dialėria, nėntor 1928, vjeti IX, Volumi II, Nr.7)
bashkangjitje 2330
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2011, 22:45   #7
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skender Luarasi: Revista ''Vullnetari i Lirisė''

Skender Luarasi njihet si i pari vullnetar qe u nis drejtperdrejt nga Shqiperia per te luftuar kunder fashizmit ne mbrojtje te Republikes Spanjolle. Atje ai u emerua pergjegjes i vullnetareve shqiptare ne Shtabin Ballkanik, pergjegjes per propaganden, per botimin dhe redaktimin e revistes “Vullnetari i Lirise” ( me ndihmes gazetarin Petro Marko i cili kreu daktilografimin e materialeve per botim) si dhe pergatiti e transmetoi emisione radiofonike shqip ne radiot e Valencias, Barcelones e Madridit.


Revista ''Vullnetari i Lirisė''
Revista ''Vullnetari i Lirisė'', organ i shqiptarėve nė Brigadat Internacionale, u pregatit nė njė kthinė gjysmė tė shkatėrruar nga predhat e fashistėve dhe tipografia nė tė cilėn u shtyp revista s'qe veēse nja dyqind hapa larg llogoreve prej nga legjionarėt e Musolinit, tė Hitlerit e tė Frankos i vėrsuleshin Madridit si ujq tė uritur.
''Vullnetari I Lirisė'' u shkruajt nė dritėn e raketave e tė prozhektorėve dhe nėn breshėrinė e junkerėve e tė kapronėve qė orė e ēast e fare papandehur lėshonin zjarr e flakė pėr tė prishur mjetet e mbrojtjes , pėr tė vrarė punėtorėt e fabrikave dhe pėr tė asgjėsuar rezistencėn e fundit nė kryeqytetin e Republikės Spanjolle.
''Vullnetari I Lirisė'' shprehte botėn qė lidhi popullin shqiptar me pesėdhjetė e ca kombe pėr tė qėndruar solidar nė luftėn kundėr fashizmit dhe reaksionit botėror, besėn qė e pohuan dhe e shkruan me gjakun e tyre bijt e Shqipėrisė nė Brigadat Internacionale, si dėshmi tė dashurisė shekullore tė popullit shqiptar pėr lirinė dhe pavarėsinė e kombeve.
Nė Spanjėn republikane erdhėn vullnetarė shqiptarė nga tė katėr anėt e dheut: erdhėn nga Shqipėria vetė, nga Ēamėria, nga Kosova, nga kolonitė arbėreshe tė Greqisė e Kalabrisė, erdhėn edhe nga fabrikat e Francės e tė Amerikės, nga kurbete ku qenė detyruar tė venė pėr tė siguruar kafshatėn e gojės tė fėmijėve tė tyre.

Nė Spanjėn republikane vullnetarėt shqiptarė erdhėn si pėrfaqėsues tė Shqipėrisė nga gjithė shtresat pėrparimtare tė shoqėrisė:
-Erdhėn mėsuesit qė t'u tregonin nxėnėsve tė tyre se ē'u kishin thėnė nė klasė pėr vlerėn e vėrtetė tė lirisė e tė pavarėsisė, tė bashkimit kombėtar e tė vėllazėrimit tė popujve - kėto vlera dhe parime qenė gati t'i mbronin edhe me kokėn e tyre.
- qenė fshatarė e punėtorė qė t'i tregonin familjeve tė tyre frutin e djersės dhe njė jetė mė tė denjė nė atdheun e tyre qė Zogu dhe feudalėt ia kishin shitur fashizmit italian;
- qenė ushtarakė, qė t'u tregonin shokėve nė ushtrinė e mbretit faqezi se cili qe armiku i vėrtetė i Shqipėrisė dhe kundėr kujt t'i drejtonin armėt kur tė vinte momenti vendimtar pėr liri a vdekje.
- Nė Brigadat Internacionale u pėrfaqėsua edhe gruaja shqiptare qė u shėrbeu me devocion tė plagosurve, tė sėmurėve, duke u bėrė donatore (dhuruese gjaku).
- Kur plasi rebelimi fashist kundėr Republikės Spanjolle, emigracioni i demokratėve tė Revolucionit tė Qershorit 1924 pati pėsuar njė ndryshim tragjik. Me largimin e Fan Nolit nė Shtetet e Bashkuara nga Gjermania, ku Hitleri mori pushtetin nė dorė, KONARE-s nuk i mbeti nishani nė Evropė. Fletores ''Liria Kombėtare'' s'iu dėgjua mė zėri, ata tė ''Bashkimit Kombėtar'' u bėnė bashkė me grupin fashist tė Mustafa Krujės. Edhe gazetėn patriotike ''Dielli'' nė Boston editorėt mercenarė ia shitėn fashizmit.
Kėshtu, pra, ditėn e 25-vjetorit tė pavarėsisė sė Atdheut tonė nė organin e vullnetarėve shqiptarė nė Brigadat Internacionale, Skender Luarasi me gjuhėn e antifashizmit qė nga Madridi heroik, nė revistėn ‘’Vullnetari i Lirisė’’ nė artikullin ''25-vjet indipendencė'' shpalli:
''...Pėrsėri po shkojmė drejt humbjes sė plotė tė pavarėsisė sė Kombit tonė ; pėrsėri po ngrysemi nė natėn e robėrisė e nė ankthin e kohėve tė errėta qė ia ka pėrgaitur botės fashizmi barbar..Mbi kurrizin e popullit shqiptar Musolini po sheshon udhėn e penetracionit romak nė Ballkan. Shqipėria ėshtė nė kthetrat e kuēedrės fashiste. Pėr tė shpėtuar duhet t’iu japim grushtin e vdekjes feudalizmit e fashizmit nė vendin tonė.
Kjo ėshtė, po, njė pėrpjekje e rėndė pėr jetė a vdekje.Po nuk mund tė qėndrojmė vetėm nė kėtė luftė tė ashpėr.As qė mund tė qėndrojmė vetėm.Sot e gjithė bota ėshtė ndarė nė dy kampe tė kundėrta:tė fashizmit e tė demokracisė. Po luhet shumė nė kėtad y fronte pėr fatin e popujve tė vegjėl e tė dobėt.. Ēdo gjė qė ngjet sot nė njė shtet e pėr njė shtet bėhet ēėshtje e mbarė botės. Kundėr fashizmit imperialist qė pregatit luftėn, pėr ngadhnjimin e shteteve tė dobėta do tė na vijė nė ndihmė proletariati paqedashės qė pėrkrah popujt e vegjėl tė mbajnė pavarėsinė e tyre (*)(*) S.Luarasi, ''25-vjet indipendencė'', ''Vullnetari i Lirisė'', viti 1937, faqe 18
Ne revisten ‘’Vullnetari I Lirisė‘’ mė tej shton:’’Ti viremi me mish e me shpirt veprės sė ēlirimit tė vendit tonė nga tirania fashiste, qoftė kjo e brendėshme apo e jashtme. Populli shqiptar do tė na vijė pas, nuk ka veēse t’I fitojmė zemrėn, ta bėjmė tė kuptojė qė luftojmė pėr tė mirėn e tij; tė jemi gjithmonė me popullin, ta shoqėrojmė gjer nė kasollen e tij, nė arėn e tij, nė punėn e tij tė pėrditshme, tė vemi ne kodo qė vete ai, ditėn e pazarit, ditėt e tė kremteve, ditėne nisjes sė tij pėr nė ushtri, ne t’ia drejtojmė udhėn , ne pushkėn…’’
'' Éshtė ideja qė tė ngjallim Frontin Popullor edhe nė Shqipėri,dhe ta drejtojmė kundėr rregjimit.Me anėn e Frontit Popullor do tė pėrpiqemi tė shembim regjimin diktatorial fashist dhe tė sigurojmė bashkimin nė themel tė nevojave demokratike dhe tė zhvillimit nacional.
Ja qė liria nuk u fituaka me fjalė e me frikė,ajo lyp zjarr nė zemėr e gjak tė gjallė...
Pėrmes kėsaj udhe duhet tė kalojnė tė gjitha fuqitė progresive tė popullit,tė gjithė patriotėt dhe veteranėt e kombit, e gjithė klasa e aristokratisė sė rėnė poshtė nga dynjallėku,tė gjithė tregėtarėt e dorės sė mesme dhe industrialėt qė janė nė rrezik tė bėnen borēllinj tė kapitalizmės italiane,borgjezia progresive antiimperialiste,doemos tė gjithė bujqtė e punėtorėt,tė gjithė,qofshin katolikė ose muhamedanė ose orthodhoksė,dhe ,pa as mė tė voglėn mungesė,e gjithė djalėria kombėtare pėrparimdashėse e Shqipėrisė...'' (Po aty,faqe 20}
Nė kėtė mes e me kėtė qėllim s’ka asnjė shkak tė na ndajė ne bijt e popullit; pėrkundrazi, mijra arsye na shtrėngojnė tė bashkohemi dhe t’I japim dorėn njėri-tjetrit. Ky bashkim nacional do tė na ndihmojė tė zėvendėsojmė triunfin e ‘’Legalitetit’’ e tė mizerjes me triunfin e revolucionit popullor tė punės e tė bukės, tė pėparimit e tė lumturisė. Puna jonė pėr kėtė qėllim ka pėr tė qenė festimi mė i bukur qė mund tė bėjmė me rastin e 25-vjetorit tė indipendencės sonė shqiptare.’’

Vullnetarėt shqiptarė nė brigadat internacionale.
Thirrja e vėllezėrve spanjollė as turmat demokratike tė Shqipėrisė nuk mund t'I linte pa prekur. Tė gjithė sjellin ndėr mend zinė qė na pushtonte zemrėn kur lėēitnim ndėr gazetat reaksionare tė Tiranės lajmet mbi pėrparimin e forcave rebele drejt Madridit, rėnien e tė cilit fashistėt e trumbetonin si tė sigurtė orė e ēast me anėn e radiove; sjellin ndėrmend gjithashtu gėzimin tonė qė na shtohej dita ditės kur kuptonim qė tanėt po bėheshin mė tė fortė, edhe mė tė fortė, rreth kryeqytetit kreshnik tė Spanjės.
Bashkė me kushtrimin e brigadės sė gjeneralit Lukash u shoqėrua edhe zėri I vogėl, por besnik, I trumbės sė vullnetarėve shqiptarė. Nė vrapin e madh midis punėtorėve tė gjithė kombeve, pėr tė arrirė nė Spanjė kush e kush mė parė, qė t'I jepnin krahun e ndihmėn demokracisė e lirisė sė popullit spanjoll, ne shqiptarėt nuk mbetėm prapa. Megjithėse prej njė populli tė vogėl, njė numėr I madh syresh nė krahasim me vullnetarėt e kombėsive mė tė mėdha, arrriu nė Spanjėn republikane qysh nė muajt mė tė parė tė formimit tė Brigadave Internacionale.
Nė gjirin e grupit shqiptar tė Brigadave Internacionale ka punėtorė tė thjeshtė me zemėr prej luani. Sa mendime fisnike duhet t'I kenė entuziazmuar kur lanė veglėn e punės me tė cilėn siguronin bukėn epėrditshme tė familjes sė tyre dhe me dorėn e tyre tė fortė rrokėn pushkėn. Liritė e tė drejtat e fituara prej popullit spanjoll qenė vėnė nė rrezik prej fashizmit. Po tė dilte ky ngadhnonjės nė Spanjė, do tė dilte I tillė kudo gjetkė. Atėherė liritė e mia, liritė e tua, liritė e gjithė punėtorėve tė botės do tė ishin nė rrrezik tė ēdukeshin. Nė rrezik kishte pėr tė qenė jeta jonė, e fėmijėve tanė, e grave, e nėnave, motrave tona. Edhe neve tė tjerėve do tė na ngjiste ajo qė u ra mbi kokė spanjollėve tė Budajės, nė Grenada, nė Kordova, nė Malaga e nė gjithė jugun nė fillim, dhe nė Bilbao, nė Guernika, nė Santander, nė Gijon e nė gjithė veriun mė vonė. . Kėtė rrezik, kėtė shkatėrrim nga ana e fashizmit e kanė ndjerė shqiptarėt me gjithė forcėn e zemrės e tė mendjes sė tyre edhe pėr vetėveten. Pranė shteteve tė goditur drejtpėrdrejt asnjė popull tjetėr nuk e ka kokėn e tij mė afėr hanxharit tė fashizmit sesa e ka populli shqiptar…
Ndėr gjithė punėtorėt shqiptarė qė erdhėn vullnetarė nė Spanjė dy fytyra tė reja kanė pėr tė shkėlqyer nė pėrjetėsi: Fytyrat e shokėve tė dashur Asim Vokshi nga Gjakova dhe Teni Konomi nga Korēa. Asimi vetė, e gjithė familja e Asimit, ėshtė personifikimi I Kosovės sė martirizuar, dyfish e martirizuar. S'ishte veēse dėshira pėr njė rrojtje tė ndershme dhe tė lirė qė e shtrėngoi atė tė lėrė tokėn e dashur tė stėrgjyshėrve. Nė shoqėrinė e mijta familjeve tė tjera shqiptare, erdhėn nė vatrėn e ngushtuar tonėn e me shpresė se do tė gjenin aty pritjen amėtare tė dėshėruar nė Shqipėrinė e tyre gjoja tė liruar.. Themi ''gjoja'', sepse cili vend I Shqipėrisė ėshtė I lirė sot? Mėnyra se si vdiq heroi I Kosovės, Bajram Curri vetė, nė malet q'ish pėrpjekur t'I ēlironte, ėshtė njė vėrtetim I shėmtuar qė Shqipėria e ''liruar'' gjendet sot nėn robėri aq tė keqe sa edhe ajo nėn sundimin e huaj. Kėtė gjendje tė keqe tė vendit tė tyre kujtuan, e ndjenė gjer nė palcė, I mėrguari djalosh kosovar dhe Teni Konomi, kur qė tė dy u nisėn bashkė pėr udhėn e largėt e tė fundit. U nisėn tė dy shokėt: Teni nga jugu dhe Asimi nga veriu I Shqipėrisė pėr nė Spanjė, pėr tė kėrkuar, si dy shtegtarė trima, lirinė qė deshėn t'I dhuronin popullit tė vet. Kjo dėshirė I mbajti qė tė dy tė bashkuar gjer nė vdekje. Kanė ndihmuar mė shumė se kushdo tjetėr nga ne qė tė bėhet realitet ėndrra e tyre e bukur; I dhanė njerėzisė atė qė kishin mė tė shtrenjtė. Dhe populli punėtor do t'u jetė mirėnjohės pėrjetė.
Bashkė me punėtorin shqiptar, edhe djalėria shqiptare nuk ka pėr t'I harruar kurrė shokėt e saj tė moshės e tė mendimit..Teni dhe Asimi janė pėr atė dy emra qė simbolikisht do tė bėjnė pėr shqiptarėt dy thirrje bashkimi. Jugu dhe Veriu I Shqipėrisė, dini dhe feja qė aq fort na kanė ndarė e pėrēarė, treten nė kujtimin e kėtyre dy dėshmorėve nė njė lutje, nė njė thirrje bashkimi kombėtar.
Asimi dhe Teni qenė mė tė mirėt ndėr ne tė gjithė. Ishin floriri I kulluar I djalėrisė punėtore shqiptare, ishin bijtė shembullorė tė familjes punėtore shqiptare. Nė pėrpjekjet e shokėve tė tyre kanėē qėndruar nė ballė dhe atje ku t'I kėrkonte nevoja mė e madhe revolucionare. Qenė nga mė tė fortėt dhe mė veprimtarėt militantė, qysh prej fillimit tė regjimit faqezi, qė sot po bėn rrėmujė Shqipėrinė. Si militantė dhe demokratė revolucionarė qė tė dy qenė flamurtarė pėr bashkimin e popullit kundėr spekulantėve dhe pėrēarėsve nė vendin tonėdhe kundėr penetracionit fashist italian nė Shqipėrinė e dashur. Teni dhe Asimi qenė, ashtu sikundėr duhet tė jenė gjithė bijtė e Shqipėrisė sė sotme., dy nga bijtė shpirtėrorė tė patriotėve tė motshėm, si Bajram Curri dhe Themistokli Gėrmenji, pėr tė cilėt ideali I njė Shqipėrie demokratike qėndronte lart pėrmbi fetė e besimet dhe larg influencave tė huaja shkatėrronjėse.Si militantė qė qenė, ndjenja e antifashizmit, urrejtja kundėr fashizmit, I ēoi peshė dhe I bėri tė nisen pėr nė frontin e Madridit.
Nė kėtė ballin e Madridit, mbi kėtė fushė lufte, ku dy forca krejt tė kundėrta dhe armike janė nėė pėrpjekjen mė tė madhe, fuqitė e vdekjes dhe tė jetės, tė kohės sė vjetėr dhe tė kohės sė re, tė barbarisė dhe tė pėrparimit, tė fashizmit dhe tė demokracisė- nė kėtė ballė lufte pėr jetė dhe pėr vdekje, Tenin dhe Asimin nuk I ēoi vetėm zemra porse edhe mendja. Ata tė dy e dinin fort mirėashtu sikundėr duhet ta dijė fare mirė tėrė djalėria shqiptare me llogjikė, qė duke luftuarnė frontin e Madridit luftohet edhe nė tė gjithė frontin e Shqipėrisė sonė.
Aty po I pėrgatitet varri fashizmit italian, I cili ėshtė edhe kuēedra e popullit tė Shqipėrisė; kjo kuēedėr kokėn e ka sot pėr sot nė Spanjė. Kushdo qė ndihmon t'I shtypet koka kėsaj kuēedre kėtu, jep ndihmesa qė tė shpėtojė edhe atdheun e vet. \Lufta e popullit spanjoll pėr shpėtim nga fashizmi ėshtė dhe lufta jonė pėr shpėtimin e Shqipėrisė..
Dhe kur I fshijmė lotėt e hidhur prej syve dhe mbledhim veten prej tronditjes nga humbja e rėndė, gėzimi dhe mburrja, na pushtojnė zemrėn qė edhe Shqipėria e vogėl dhe e varfėr, mundi krah pėr krah me Gjermaninė e Hans Beimlerit(*)
(*)Hans Beimler ( 1895-1936) komisar i batalionit gjerman Telman. U vra nė mbrojtje tė Madridit nė dhjetor 1936
(*)Ralph Fox (1900-1936) historian e shkrimtar anglez. Komisar I batalionit anglez 121. U vra nė Kordova mė janar 1937
(*) Guido Picelli ( 1889-1937), symbol i antifashizmit Italian, nismėtar i barikadave kundėr fashisteve nė Parma-Itali, i vrarė nė janar 1937 nė betejėn e Algeras me Anglinė e Ralph Foxit , me Italinė e Picellit, me Jugosllavinė e Bllagoje Petroviēit, me Greqinė e kiapedanėve Pargaritis, Peres dhe Vernes, t'i sjellė njė therori tė pasur ēlirimit tė madh tė popujve!

bashkangjitje 2331
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2011, 22:49   #8
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skender Luarasi: Letėr vėllait tė heroit Asim Vokshi

Albacete, 2 dhjetor 1937
I dashur Myftar!
Nga shqiptarėt qė kanė ardhur vullnetarė nė Spanjė, marrim pėr shembull dy karaktere tė kundėrta: njėri syresh, i trembur nga rreziqet e luftės, u kthye prapa, u shpall dezertor, dhe sot rron, as qė duam ta dimė se ku, i pėrbuzur nga tė gjithė ata qė e kanė njohur. Tjetri, pėrherė edhe mė i fortė, sa mė e rreptė qė tė ishte lufta, qėndroi i patundur nė krye tė batalionit tė vet, luftoi si hero i vėrtetė, dhe, i pari ndėr tė parėt, ra dėshmor.
I dashur Myftar, prej kėtyre tė dyve, duke zgjedhur midis tė gjallit dezertor dhe tė vdekurit dėshmor, cilin do tė dėshiroje tė kishe pasur pėr vėlla?
Tė ēmojmė pėr mbi tė gjitha tė tjerat se je vėllai i Asimit. I paharruari, si shqiptar qė ishte, qe bashkėluftėtari ynė, por nė zjarrin e pėrpjekjeve u bėmė ca mė tepėr, u bėmė miq e shokė. Dhe tani ai qė ishte mė i riu, ka qenė mė i miri ndėr tė gjithė. Mbase humbi jetėn qė nė fillim tė luftės mė i riu, mė i miri, mė i dashuri ndėr ne tė gjithė, qė ta kuptojnė tė tjerė tė rinj shqiptarė, qė ē’therori e madhe u dashka qė tė shpėtojė nga mėnxyrat e jetės faqezezė, qė po durojnė kafshėrisht. Nė kėt kuptim, Asimi nuk ka vdekur. Nė kujtimin e shokėve italianė garibaldinas, qė dėshmojnė pėr vdekjen heroike tė tij, nė kujtimin e shokėve shqiptarė, qė e dinė se djaloshi kosovar ka ditur jo vetėm tė vdesė, por edhe tė rrojė heroikisht, fytyra e tij fisnike do tė mbetet e paharruar. Janė tė dyja, bukuria e jetės dhe bukuria e vdekjes sė tij, qė na bėjnė t’i jemi mė pranė kėsaj figure, qė ta mbajmė tė skalitur nė mendje nė tė gjithė madhėshtinė e saj. Kjo vetėdije na mbushi me mburrje qė heroi, vėllai yt Asimi, ishte edhe bashkatdhetari ynė, miku dhe shoku ynė, vėllai ynė.
Tė shkruaj ty, nxėnėsit tim tė njėhershėm, se ty tė kam njohur, pėrndryshe kėtė letėr ngushėllimi ua kam detyrė tė gjithė anėtarėve tė familjes sė Asimit, e, nė radhė tė parė, me tė vėrtetė, asaj qė i dhuroi jetėn heroit tonė tė ri. Ajo vetė ėshtė e dashur dhe trime, por, natyrisht, zemra e nėnės, sado e madhe, preket gjithnjė e mė tepėr prej humbjes sė dajlit tė saj. E ke detyrė t’i japėsh ngushėllimin e duhur. Nė kėt mes, tė shoqėrojmė me simpatinė mė tė thellė, ne shokėt e tu e t’Asimit.
Skėnder Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-04-2011, 23:18   #9
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skender Luarasi: Letėr vėllait tė heroit Asim Vokshi

Albacete, 2 dhjetor 1937
I dashur Myftar!
Nga shqiptarėt qė kanė ardhur vullnetarė nė Spanjė, marrim pėr shembull dy karaktere tė kundėrta: njėri syresh, i trembur nga rreziqet e luftės, u kthye prapa, u shpall dezertor, dhe sot rron, as qė duam ta dimė se ku, i pėrbuzur nga tė gjithė ata qė e kanė njohur. Tjetri, pėrherė edhe mė i fortė, sa mė e rreptė qė tė ishte lufta, qėndroi i patundur nė krye tė batalionit tė vet, luftoi si hero i vėrtetė, dhe, i pari ndėr tė parėt, ra dėshmor.
I dashur Myftar, prej kėtyre tė dyve, duke zgjedhur midis tė gjallit dezertor dhe tė vdekurit dėshmor, cilin do tė dėshiroje tė kishe pasur pėr vėlla?
Tė ēmojmė pėr mbi tė gjitha tė tjerat se je vėllai i Asimit. I paharruari, si shqiptar qė ishte, qe bashkėluftėtari ynė, por nė zjarrin e pėrpjekjeve u bėmė ca mė tepėr, u bėmė miq e shokė. Dhe tani ai qė ishte mė i riu, ka qenė mė i miri ndėr tė gjithė. Mbase humbi jetėn qė nė fillim tė luftės mė i riu, mė i miri, mė i dashuri ndėr ne tė gjithė, qė ta kuptojnė tė tjerė tė rinj shqiptarė, qė ē’therori e madhe u dashka qė tė shpėtojė nga mėnxyrat e jetės faqezezė, qė po durojnė kafshėrisht. Nė kėt kuptim, Asimi nuk ka vdekur. Nė kujtimin e shokėve italianė garibaldinas, qė dėshmojnė pėr vdekjen heroike tė tij, nė kujtimin e shokėve shqiptarė, qė e dinė se djaloshi kosovar ka ditur jo vetėm tė vdesė, por edhe tė rrojė heroikisht, fytyra e tij fisnike do tė mbetet e paharruar. Janė tė dyja, bukuria e jetės dhe bukuria e vdekjes sė tij, qė na bėjnė t’i jemi mė pranė kėsaj figure, qė ta mbajmė tė skalitur nė mendje nė tė gjithė madhėshtinė e saj. Kjo vetėdije na mbushi me mburrje qė heroi, vėllai yt Asimi, ishte edhe bashkatdhetari ynė, miku dhe shoku ynė, vėllai ynė.
Tė shkruaj ty, nxėnėsit tim tė njėhershėm, se ty tė kam njohur, pėrndryshe kėtė letėr ngushėllimi ua kam detyrė tė gjithė anėtarėve tė familjes sė Asimit, e, nė radhė tė parė, me tė vėrtetė, asaj qė i dhuroi jetėn heroit tonė tė ri. Ajo vetė ėshtė e dashur dhe trime, por, natyrisht, zemra e nėnės, sado e madhe, preket gjithnjė e mė tepėr prej humbjes sė dajlit tė saj. E ke detyrė t’i japėsh ngushėllimin e duhur. Nė kėt mes, tė shoqėrojmė me simpatinė mė tė thellė, ne shokėt e tu e t’Asimit.
Skėnder Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-05-2011, 09:22   #10
ilia spiro
V.I.P
 
Avatari i ilia spiro
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 1,000
Thanks: 3
Thanked 34 Times in 34 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 22
ilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarėilia spiro ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Citim:
Pėr kėtė shkollė, laike, tė pavarur dhe me frymė pėrparimtare, kanė dhėnė jetėn me dhjetra e qindra arsimtarė patriotė tė popullit shqiptar. Nė krye tė kėsaj rruge fisnike shquan fytyra e ndritur e rilindasit tonė tė parė, Naum Bredhasit nga Vithkuqi, i cili na fali ''Avetarin'' dhe qė kėtė mėkatė ndaj ''Megali idhesė'' dhe Fanarit e lau me kokė mė 1866 brenda mureve tė errėta tė Patrikanės.
Tjeter eshte "Megaliodhea", e tjeter Patriarkana Ekumenike. Sistemi komunist i ngaterroi keto dy ceshtje per te sulmuar Kishen Orthodhokse.
Vete Patriarkana shpalli autoqefaline e Kishes sone Orthodhokse, por kjo si ka pelqyer rregjimit komunist dhe as postuesit te ketyre shkrimeve, ku permendet edhe Zoti Krisht dhe trajtohet ne menyren me banale te atij sistemi qe kaluam, pjesen e se ciles (ndoshta e pandergjegjshme) ka qene edhe autori i ketyre shkrimeve.
Keto shkrime sot cenojne tolerancen fetare.

Per postuesin e ketyre shkrimeve, te gjithe besimtaret jane antishqiptare. Dhe ky eshte plotesisht i vetedijshem per sulmin qe ka ndermarre per te shkaterruar, apo ne pamundesi per te percare, Kishen Orthodhokse Autoqefale te Shqiperise, duke menduar se do t`ja arrije asaj qe nuk munden dot te arrijne paraardhesit e tij.
Por se paku ata ishin jo shume te ndergjegjshem, per vete konditat ne te cilat jetonin....
keto shkrime jane nxjerre ketu per te diskredituar Kishen Orthodhokse.
__________________
Duaje tė afėrmin tėnd si veten
ilia spiro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-05-2011, 08:56   #11
Regina
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 2,454
Thanks: 719
Thanked 988 Times in 584 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Regina ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Z. Ilia Spiro!

Ketu eshte nenforumi Letrar, jo fetar, nese keni nevoje te diskutoni per shkrime fetare te ketij lloji, me e mira eshte te hapni nje teme me vete te komuniteti Orthodox. Kete nuk e bej qe t'ju fyej, por nese shkruani dhe njehere komente qe kane lidheje me fene tuaj, une jam e detyruar t'i fshij ato! Sepse diskutime te tilla nuk lejohen ne nenforumin Letrar, kjo vlen, jo vetem per ju por dhe per anetaret e tjere.

Flm per mirekuptimin.
Pershendetje!
Regina nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 08:46   #12
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi: Takimet e mia me Migjenin

Takimet e mia me Migjenin
Kur kujtoj Migjenin, mė hipėn mallėngjimi e kam njė peng nė zemėr. Shumė tė tjerė e njohėn Migjenin vetėm pėrmes veprės, kurse mua njė rast i mbarė ma solli ta njoh edhe personalisht, kur mė transferuan nė gjimnazin e Shkodrės, nė vjeshtė 1934. Tani mė vret ndėrgjegjia qė nuk dita t’ia hap mė shumė zemrėn dhe tė isha afruar mė tepėr me tė. Kėshtu do tė kisha pėrfituar nga ai,se qė atėhere e kuptova se Migjeni qe njė personalitet.
Po kish edhe disa rrethana tė cilat besoj qė na pengonin tė dy tė afroheshim mė shumė. Nė radhė tė parė, nė asnjė qytet tė Shqipėrisė nuk ziente pėrēarja ndėrmjet elementeve fetarė me aq fanatizėm sa nė Shkodėr. Hoxhallarė e priftėrinj vendas, por mė shumė jezuitėt e huaj, e sidomos Kordinjanua dhe Valentini, mbillnin urrejte e grindje ndėr banorėt, ngjallnin ftohtėsirė e dyshim,i largonin qytetarėt nga njėri-tjetri dhe ēkallmonin shoqėrinė shqiptare. Domosdo,ambjenti i shtrėngonte njerėzit tė ishin tė pėrmbajtur e tė ndrojtur.
Pėrveē fanatizmit, edhe gjėndja e keqe politike nuk ndihmonte nė asnjė mėnyrė pėr t’u afruar e takuar. Shefi i dikasterit tė brendshėm, vetė shkodran e me lidhje familjare nė gjithė vėndin, qe bėrė gogol pėr shqiptarėt e kishte nderė rrjetin e spiunėve nė tė katėr anėt. Mjaftonte njėzė shpifje vetėm qė tė burgosnin e tė zhduknin po tua donte nevoja njerėzve tė qeverisė.
Ndėrkaq agjentėt e fashizmit nga ana e tyre propagandonin sheshit nė vendin tonė pėr njė regjim fashist; dhe koliqėt nuk ishin kthyer kot sė koti prej Italisė pėrpara 29 qershorit 1934 ditėn kur Musolini bėri tentativėn e parė tė shkelte Shqipėrinė; nuk ishte e rastit qė po nė kėtė kohė klerikėt e Shkodrės grishnin malėsorėt katolikė tė zbrisnin nė qytet pėr tė parė se si , nė katedralė, shnandou po loste sytė! Agjentėt fashistė kėrkonin mbėshtetje dhe nuk dronin tė lidhnin miqėsi me kėdo qė u hynte nė punė. Ishte, pra, njė akt me pėrgjegjėsi tė rėndė pėr ēdo njeri pėrparimtar kur vendoste t’i jepte dorėn tjetrit, se gjithmonė ekzistonte frika mos bije nė kurth tė ‘’miqėsisė‘’ fashiste.
Me Migjenin u njoha nė kėto rrethana: Qe e diela ime e parė nė Shkodėr. Kur dola nė mėngjes nga zyra e konviktit qė tė piqesha me njė nga miqtė e mi shkodranė qė nuk ishin ‘’tė fesė sonė‘’,vura re kujdestarin e konvektit tek po i ndante nxėnėsit dysh. E pyeta se ē’po bėnte, dhe mė tha se ata nė radhė do t’i shpinte nė kishė.
‘’Po tė tjerėt?’’e pyeta
‘’Janė muhamedanė‘’, m’u pėrgjegj.
Ndėrkohė miku im erdhi dhe dolėm tė shėtisnim; kur iu afruam kafe ''Parkut'', ndaloi te rruga kryq, ku po afrohej njė djalosh e mė foli:’’Do tė tė njoh me njė koleg tė ri, mėsues nė Vrakė, shumė i mirė…ortodoks’’.
U prezantuam.Ndonėse tė posanjohur, vetė takimi u bė nė mėnyrė tė tillė qė na dha temėn e bisedės.Unė, i indinjuar nga njė atmosferė e kėtillė fanatike, i tregova mikut tė ri ē'ė kishte ngjarė nė oborr tė konviktit dhe i thashė se e para punė qė duhet tė bėjnė arsimtarėt nė Shodėr ish ta shkulnin nga rrėnjėt kulēedrėn e fanatizmit. Migjeni buzagaz mė tha se unė sapo kisha filluar dhe se do tė mė jepej rasti tė njihesha mė mirė me kėtė pėrbindėsh.
Takimi im i parė me Migjenin ish i shkurtėr; po mė gėzoi, se gjeta nė kėtė djalosh njė njeri qė qėndronte pėrmbi dasitė fetare. Mė vonė u binda se Migjeni kish tė drejtė qė pėrbindėshi mund tė rrėzohej vetėm me goditje tė fuqishme si ato qė dha Migjeni vetė!
Kėtė ditė e dėgjova pėr tė parėn herė emrin e vėrtetė tė Migjenit, por edhe pseudonimi i tij po kėtė ditė nisi tė mė bėhej mė familjar. Qoftė pėr urrejtjen qė kisha pėr ‘’Illyrinė‘’si organ pro-fashist dhe nuk e lexoja veēse pėr kuriozitet, qoftė edhe pėr mosbesimin tim se nė atė kohė mund tė dilte ndonjė pendė me vlerė, as ato pak shkrime tė Migjenit nuk i kisha lexuar me ndonjė interes tė veēantė. Ky interes m’u zgjua kur u njoha me vetė autorin e tyre dhe lexova: ’’Tė lindet njeriu’’ dhe sidomos ‘’Kėngėt e rinisė‘’. Thashė: ’’Prej njė njeriu me moral tė madh ,siē ėshtė Migjeni,edhe poezia e tij vetė duhet tė jetė e madhe’’.
Herėn e dytė u poqa me Migjenin nė shtėpinė e dajeshės sė tij, Ujnės. Ndėrsa kolegu im, me tė cilin vajta pėr vizitė, seē kish tė rregullonte me tė birin e saj, Migjeni dhe unė ramė nė bisedė pėr shkollėn. Edhe kjo qe njė temė e rėndėsishme, se kish ardhur koha kur duheshin peshuar frutat e para tė shkollės laike. Shumėkush u gėnjye me tragji-komedinė e shtetėzimit tė shkollave nga shpresa se nė trollin e shkollės kombėtare do tė arrihej bashkimi i popullit shqiptar.Por frutat dolėn tė hidhura!
Kėtė dėshtim e kishte ndjerė thellė Migjeni. Ai njihte mirė gjėndjen e fillores, prandaj u interesua tė dijė pėrshtypjet e mia mbi brendinė e programit tė shkollės sė mesme; mbi karakterin e edukatės qė merrnin nxėnėsit. Unė s’isha aspak entuziast me punėn e shkollės, andaj s’gjeta veēse fjalė tė kėqia pėr tė. I thashė se mendjen ua dėrgojmė nxėnėsve nė klasiēizėm pėr tė mėsuar gjėra qė s’u duhen dhe lėmė pa mėsuar gjėra qė u duhen nė jetė.
Migjeni shfaqi mendimin se, sado pakė, kėtė tė keqe e zvogėlon dhe e kthen nė dobi futja e letėrsisė klasike ruse nė programet e shkollės. E quajti me vlerė tė madhe qė nxėnėsit shqiptarė tė njihen me veprat e Gorkit. Dhe aty unė konstatova se Migjeni kishte pėrgatitje kulturale tė lartė, e njihte mirė jo vetėm letėrsinė realiste tė perėndimit, por edhe letėrsinė ruse dhe sovjetike.
Po nga kjo bisedė me Migjenin pata njė pėrshtypje akoma mė tė madhe kur vura re se atė e interesonte shkolla, para sė gjithash, nga pikėpamja se me ē’ideale shoqėrore mbruheshin nxėnėsit shqiptarė.Tani nuk mė kujtohen pikė pėr pikė fjalėt e tij, po di se Migjeni m’u imponua me idetė e tij fisnike, me idealin e pėrparuar, me pikėpamjet e larta politike, me dashurinė e tij tė madhe pėr njerinė.
Kėtė konstatim e kanė shprehur edhe tė tjerė. Njė vajzė qė e pati njohur mirė Migjenin qė nga shkolla e studimeve tė mesme, (Bojka Nikolla, shėnim i red. P.L) e shfaqi admirimin e saj pėr poetin, nė njė letėr ngushėllimi ,qė i dėrgoi motrės sė tij Ollgės, mė 4.9.1938,duke bėrė kėtė sintezė tė njeriut moral-madh e tė njeriut poet, nė Migjenin:
‘’E dashur Ollgė;e di se je fatkeqe pėr kėtė humbje tė madhe, po tė lutem tė mendosh pėr ata qė, pas tij, i don mė shumė; dhe tė jenė ata ngushėllimi dhe qėllimi i jetės sate. Sepse’’Dashuria e madhe pėr njerėzit’’ka qėnė qėllimi i Mirkos sonė tė dashur; ti e din kėtė dhe do ta dijė gjithė bota; dhe ai do tė jetojė gjithmonė nė kujtimet tona me veprėn e tij’’.
Nė kėtė takim tė dytė folėm edhe pėr poezinė. Prapė kėtu kuptova se ē’qėllim serioz mbante Migjeni ndaj artit; kuptova se ato qė shkruante ai nuk ishin si bejtet qė thurin njerėzit kur s’kanė ē’bėjnė dhe duan tė dėfrehen, po ishin mjaltė e mbledhur pėr tė ushqyer njė popull.Sado pak, kėtė e pohon edhe rrėfimi i Ujnės ,e cila mė tregoi:
- Milloshi mbante letėr e lapės pranė shtratit,nė dhomėn ku flinte.Shpesh herė ajo kish vėnė re se i nipi ngrihej natėn nė shtrat,dhe ashtu nė terrėt, shkruante mendimet qė i vinin nė mend.
Njė herė tjetėr Migjeni mė erdhi pėr njė vizitė nė konvikt .Ai mė mbyti me pyetje: ”Ē’janė kėta konviktorė? Nga vijnė? Fshatarė janė apo qytetarė? A vijnė prindėrit t’i shohin? A kanė banjė nė konvikt? Po rroba, kėpucė, sapun,furēė dhėmbėsh? A sillen mirė me njėri-tjetrin, a gėnjejnė, a vjedhin. A thonė tė vėrtetėn? A i ndajnė edhe tani pas fesė ,t’i shpijen nė kishė? A lexojnė e ē’lexojnė? A i kėndojnė kėngėt e vendit tė tyre me qejf, a qeshin, a janė tė gėzuar?
Migjenin e preokuponte shumė si pėrgatiteshin nxėnėsit nė shkollė. Sa prekej kur i flisja pėr mungesat, sa shqetėsohej pėr fatin e nxėnėsve tė varfėr, tė dalė nga gjiri i popullit! Dhe ēfarė zemėrimi e kapte kur i tregoja sa tė zbrazur ishin tekstet, sa punė tė keqe bėnin disa pedagogė prapanikė! Dhe ai
i aprovonte kėto dhe vuante.Nuk ishte e rastit qė disa nga kėta konviktorė, qė kishin zėnė dorė me Migjenin, i kishin dėgjuar kėshillat e tij: Emin Duraku, Hajdar Dushi, Nazmi Rrushiti, Bardhok Biba, e sa e sa tė tjerė, bėnė edhe jetėn fli pėr njė atdhe tė lumtur shqiptar…
Serioziteti dhe dėshira pėr punė qenė cilėsitė themelore tė poetit tonė me talent tė madh. Ai rallė shkonte nė kafenera; dhe kur shkonte vinte nė ‘’Vatra’’, pronari i sė cilės qe njė katolik, por klientat, nė shumicė ishin punėtorė muhamedanė e ortodoksė. Nga qė mbyllej nė shtėpi dhe punonte, ndėr intelektualėt,e sidomos ndėr profesorėt, qe pėrhapur ideja sikur Migjeni ish i vetmuar dhe madje pesimist. Po s’ka mendim mė tė gabuar se kėtė! Njerėzit qė pėrpiqen tė gjejnė udhė tė reja drejt idealeve tė larta nuk mund tė jenė kurrė pesimistė.
Migjeni nuk ish i vetmuar, as optimist i marrė, as pesimist i mbytur nė zi. Ai qe njeri i pėrmbajtur, zot i vehtes, i arsyes. Mendonte para se tė fliste dhe fliste pak e me vėnd.
Pėr ato pak qė shkroi, Migjeni punoi shumė.Punoi qė ta shkrinte personalitetin e tij burrėror nė fjalėn e tij tė fuqishme. Nė njė kohė kur sundonte tirania e gjaktė, ’’Vargjet e lira’’ pushtuan dhe gėzuan zemrėn e tė gjithė rinisė shqiptare.
‘’Vargjet e lira’’ ma pushtuan dhe ma gėzuan zemrėn edhe mua,qė isha dhjetė vjet mė ‘’ i vjetėr’’ se Migjeni. Nė Shkodėr, nė shoqėri tė Migjenit, u rrita edhe unė me idealet e tij. Prandaj, kur nė dhjetor 1935 mė lajmėruan transferimin pėr nė Tiranė, mė erdhi keq qė po linja Shkodrėn, qė e kam dashur fort, por edhe se do tė ndahesha nga Migjeni.
Mė parė se t’i linim shėndenė njėri-tjetrit, Migjeni dhe unė bėmė njė shėtitje nė fushėn e Shtojt. Tani qė Migjeni mė ish imponuar si personalitet i fortė, si talent i fuqishėm, u bėra njė nga admiruesit mė tė zjarrtė tė poetit. Kėtu pėr herė tė parė ia shfaqa mendimin tim tė fundit pėr vlerėn e madhe tė veprės sė tij dhe e kėshillova t’i mblidhte poezitė nga revistat e ndryshme dhe t’i botonte. Dhe Migjeni ma pranoi idenė.(2)
Unė diēka bėra qė ta plotėsoja zotimin qė i dhashė.(3)
Ndoshta mund tė kisha bėrė mė shumė;por rrethanat nganjėherė na pengojnė edhe nė dėshirat tona mė tė zjarrta.Sidoqoftė, nė atė kohė ‘’Vargjet e lira’’ shkuan nė shtyp dhe fatbardhėsisht disa ekzemplarė i shpėtuan censurės e ranė nė duar tė rinjsh,qė i daktilografuan nė qindra kopje.
Kjo pėrpjekje nga ana ime pėr tė botuar ‘’Vargjet e lira’’mė 1936 mė jep sot njė farė ngushėllimi dhe mė qetėson,sado pak vetėdijen.Dhe gėzohem kur mendoj se kam qėnė miku i poetit shqiptar qė na nderon kombin nė sy tė gjithė botės

SHENIM: Skender Luarasi me vone u martua me motren e Migjenit, Olga Nikolla-Luarasin.

(1) Ky artikull ėshtė shkruar me rastin e 50-vjetorit tė lindjes sė Migjenit
(2)Shihni: letra e Migjenit dt. 12.1.1936 dėrguar Skėnder Luarasit.
(3) Historiku i botimit tė ‘’Vargje tė lira’’, ėshtė trajtuar gjerėsisht nė librin e S.Luarasit ''Migjeni nė shtratin e Prokrustit'' qė do tė botohet sė shpejti. ( Shėn i red.P.L)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 08:49   #13
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Leter e Migjenit drejtuar Skėnder Luarasit

Letra e Migjenit drejtuar Skėnder Luarasit

Shkodėr, mė 12.1.1936
Zotni Luarasi,
Ma parė dėshėroj qė tė Ju gjejė kjo letėr tė kėnaqun nė ēdo pikėpamje-mbasi e qė e dij mirfilli se ēdo me thanė i pakėnaqun nė tė gjitha pikėpamjet.E dyta-Unė jam gati t'i lėshoj nė shtyp kangėt e mija. Tue qenė se Ju, kur ishit kėtu, mė premtuet se do ta merrni pėrsipėr me folė me ndoj botonjės, si pėr shembull me Gutembergun, unė tashi po Ju kujtoj at gja tue Ju thanė se jam gati. Dhe Ju pata thanė se tė holla nuk kam (kėtė Ju pėrsėrita qė ta dinitė regulloheni nė bashkėfjalim me botonjėsin). Vjersha janė 35 copė. Mbas mendimit tim, po qe se asht formati i librit 20x13.-si dėshėroj unė-vjershat mund tė shtypen nė 90 faqe. Kjo barrė, qė po Jua ngarkoj, asht e vetėdėshrueme nga ana e Juej, e unė do tė Ju jem mirėnjohtės dhe nė rasė mossuksesi nė kėtė punė. Por, Ju lutem, tė mė lajmėroni pėrfundimin e bashkėfjalimit qė tė dij tė rregullohem.
Dėgjova se keni qėnė n' Austri, pėr ēashtje… ma mirė mos ta thom, se ndoshta mund tė gabohem. A kish ndryshue Vjena, o njerzėt? Por besoj se ma tepėr keni ndryshue Ju se Vjena.
Ju lutem pėr gjegje.
Tė fala dhe nderime
M.Nikolla
Adresa: Millosh Nikolla
Shkolla "28 Nėnduer"
Sh.
P.S: Po qe se takoheni me z.Llupin, shefin, Ju lutem t'i thoni se tash ma nuk mė duhet transferimi pėr Pukė.
M.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 08:58   #14
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi, letra e Migjenit

Skėnder Luarasi, letra e Migjenit
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:02   #15
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi, letra e Migjenit (Vazhdim)

Skėnder Luarasi, letra e Migjenit (Vazhdim)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:15   #16
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi dhe Olga Nikolla-Luarasi

Skėnder Luarasi me bashkeshorten Olga Nikolla-Luarasi
(motra e Migjenit) dhe femijet e tyre
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:19   #17
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi me motrat e Migjenit

Skėnder Luarasi me motrat e Migjenit, foto me rastin e ceremonise
se sjelljes se eshtrave te Migjenit ne Shqiperi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:24   #18
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi: Leter nga Fan Noli per Migjenin

TEKSTI ESHTE ME POSHTE
Skėnder Luarasi: Leter nga Fan Noli per Migjenin
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:27   #19
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi: Leter nga Fan Noli per Migjenin

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga petrol Shiko postimin
Skėnder Luarasi: Leter nga Fan Noli per botimin e vepres se Migjenin
Skėnder Luarasi: Leter nga Fan Noli per Migjenin
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-05-2011, 09:44   #20
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Uollt Uitman, Fije Bari (Walt Whitman: Leaves of Grass)
Shqipėroi nga origjinali: Skėnder Luarasi (Translated by: Skender Luarasi)

PER TY, DEMOKRACI - NJĖ KĖNGĖ

Ej, do ta bėj kontinentin Njė tė pandarė;
Do bėj mė tė shkėlqyeshmen racė qė pa dielli;
Do bėj vise hyjnore magnetike,
Me dashurin e shokėve;
Me dashurin jetėgjatė tė shokėve.


Do mbjell vllazėri tok si pemėt gjatė gjithė lumenjve t’Amerikės
e buzė liqeneve tė mėdhenj e tejpėrtej gjithė padeve.
Do t’i bėj qytetet tė papėrēarė, me krahėt e tyre pėrqafe
njėri-tjetrit;
Pėr dashurin e shokėve,
Pėr dashurin burrnore tė shokėve.

Kėto pėr ty, Demokraci, prej meje! Urdhno, ma femme!
Pėr ty! pėr ty ligjėroj kėto kėngė
Nė dashurin e shokėve
Nė dashurin e lartė tė shokėve.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur