Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Letėrsia shqiptare > Shkrimtarėt Shqiptarė

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 08-03-2012, 11:34   #41
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Ndal falsifikatorit Agron Gjovalin Luka!

Petro Luarasi

Deklaratė Publike
Ndal falsifikatorit Agron Gjovalin Luka!

Mediat qė publikojnė shpifje e falsifikime pasi provohet mashtrimi duhet tė denoncojnė apo te fshijnė nga publikimi materialet dezinformuese kriminale
Nė media ( “Shqipėria Etnike.com Nr. 148“ ėshtė publikuar shkrimi im “Ndal shpifjeve ndaj Migjenit dhe Skėnder Luarasit!” ku akuzoja Agron Gjovalin Lukėn dhe tė tjerė qė manipulonin me sajesa. Nė vend qė tė jepeshin prova apo tė kėrkohej ndjesė pėr shpifjet, nė kėtė numėr lexova njė material tjetėr tė bollshėm tė z.Agron Luka duke pėrfshirė “Edhe njė Pėrgjigje tė parafundit pėr z. Petro S. Luarasi!” me trillime e falsifikime tė tjera tė cilat do tė meritonin sqarime tepėr tė gjata, ndaj po ndalem tek mė kryesorja.
Tek Shqiperia etnike.com, nė nr. 147/ 16 tetor 2011 e 148 /21 janar 2012 paraqiten si shkrime tė miat fotoskanime artikujsh tė Dashnor Kaloēit tė cilat keqinterpretohen dhe argumentohen si prova mbi kinse “internimin e Dh.Fullanit” ku shkruhet si diēiturė: Fotoskanimet pėr “ēėshtjen Dh. Fullani” , flasin vetė, O Zoti Petro Luarasi! Po mė vjen jashtzakonisht mirė, qė ai “dėnimi” i trilluar nga ti vetė, nuk paska qenė mė shumė se aq: dhe akuzohet poshtėrsisht Skėnder Luarasi kinse “pėr shėrbimet qė i ka bėrė shokut Enver e Partise , tė shkruara kinse nga Petro Luarasi, etj. (citoj: “Lexoje, ja ku ėshtė shėrbimi i madh ndaj Partisė dhe shokut Enver i Skėnder Luarasit, botuar nga Petro.” (Shqiperia etnike.com, nr.147, nė fund , diēitura poshtė artikullit tė Dashnor Kaloēit ku janė paragrafet ‘Letra pėr Enverin” dhe “Enveri kundėr Luarasit” )
Nga talljet e tij “ mbi zemėrimin e debatet e mia me Dashnor Kaloēin mbi botimin jo tė saktė tė materialeve mbi Migjenin e Skėnder Luarasin, A.Luka, indirekt pranon qė ato nuk janė shkrimet e mia, pra kundėrshton veten. Edhe ndjesa qė i kėrkoi familjes Fullani ( por jo asaj Luarasi pėr trillimin qė deklaroi mbi “internimin” prej Skėnder Luarasit ).
Me heshtjen e tij ndaj ballafaqimit tė fakteve ( krahasimi nga unė i citimeve tė sajuara prej tij si kinse tė Skėnder Luarasit me perifrazimet e mėvonshme pėr t’i “argumentuar” ato) ai pranoi heshturazi mė nė fund se redaksitė e gazetave Albania e Shqip dhe unė kemi patur tė drejtė kur denoncuam trillimet e tij “me thonjėza”, por prap z.Agron Luka nuk kėrkoi ndjesė. Mė poshtė do tė ndalemi edhe tek shpifja mė e kobshme politike qė ka bėrė Agron Luka ndaj Skėnder Luarasit si personalitet i spikatur kundėr diktaturės sė Enver Hoxhės dhe klanit tė tij.
Nė librin e Agron Lukės “Rreth tė vėrtetės pėr botimin “Migjeni-Vepra” , 1954, botues Camaj-Pipa, 2011, tė cilėn e bleva kėto ditė tek njė shitės ambulant ( por gjendet edhe nė Bibliotekėn Kombėtare) qė nė fakt pėrmbledh vetėm 19 faqe me trillime, shpifje e falsifikime tė tij ( pasi pjesa tjetėr ėshtė kryesisht lėndė qė i takon veprės sė Migjenit tė botuar nga Gjovalin Luka mė 1954) krahas ndyrėsive tė tjera lexova: ‘Fillimisht, meqenėse Petrua nuk kishte patur eksperienca letrash, ia shiti patentėn prokurorit tė gazetarisė letrare z. Dashnor Kaloēi. Ishte ky zotėri Kaloēi, autori i serialit te “Gazeta Shqiptare(15-21 prill 2003) , madje pretendonte se ‘ashtu e kishin urdhėruar”. Petroja junior, mbasi e akuzoi edhe vetė Kaloēin pėr ‘’bėrje sallatė tė materialit” na doli vetė nė skenėn e Migjenologjisė, ‘ me shpatė zhveshur”,madje pėr tė dėftyer genin e trashėguar... (RD, 30.4.2003) “ Agron Luka, rreth tė vėrtetės...”, 11.
Mė tej (nė faqen 13 ) citojmė tė ketė shkruar se ‘’vetė z. Petro i ka hapur kėto letra e tema disidentore” deri edhe me pohime tė Skėnder Luarasit, drejtuar Enver Hoxhės: ‘’Unė S. Luarasi i kam bėrė Partisė dhe ju shoku Enver, shėrbime tė mėdha”, dhe kur nga ana tjetėr citon atė plakoēin shefin e Dosjeve , se ‘’Skėnder nuk na kish patur dosje, sepse fliste hapur” atėhere unė kam tė drejtė tė dyshoj se, diēka ju djeg!”
Duke ia bashkėngjitur kėtė citim tė Agron Lukės “provės” tė tij tė sipėrcituar tek Shqipėria etnike, nr. 147, me fotoskanimit tė materialit tė D. Kaloēit ( kinse si i imi me diciturė “Lexoje, ja ku ėshtė shėrbimi i madh ndaj Partisė dhe shokut Enver i Skėnder Luarasit, botuar nga Petro.”) – nė rast se provohet qė nuk i pėrgjigjet realitetit- kjo jep provėn e padiskutueshme tė shpifjes dhe falsifilimit me paramendim pėr tė kompromentuar e poshtėruar politikisht Skėnder Luarasin e ‘’autorin e publikimit” Petro Luarasi si dhe seriozitetin e pėrfaqėsuesit tė institucionit shtetėror, tė ndjerin zotėri Nafiz Bezhani. (Skanimi i dokumentit gjendet tek Forumi shqiptar, tema Skender Luarasi dhe Migjeni dhe Skender Luarasi)
Krahasimi i pėrmbajtjes sė fotoskanimit tė letrės apo edhe zbardhja e gabuar e tij nga Dashnor Kaloēi shihet qartė qė nuk e pėrmbajnė citimin ‘’Unė S. Luarasi i kam bėrė Partisė dhe ju shoku Enver, shėrbime tė mėdha” dhe Agron Luka nuk na ka paraqitur provė tjetėr nga e ka gjetur. Prandaj sė pari unė e akuzoj publikisht Agron Lukėn si shpifarak dhe falsifikator tė poshtėr, sė bashku me ata qė e pėrkrahin. Pranohet botėrisht “Kush falsifikon njė herė, nuk ėshtė mė i besueshėm” , por pse Agron Luka qė falsifikon vazhdimisht konsiderohet “ i besueshėm”.(?!!!)
Kėto trillime e shpifje tė Agron Lukės “ēuditėrisht” kanė gjetur “vakėf” nė ndonjė media tė shkruar e elektronike ku madje persona anonimė i kanė pėrdorur si referenca e “prova bindėse” pėr tė stėrholluar akuza edhe mė tė turpshme , tė cilat Agron Luka deklaron qė nuk i pėrkrah por vetėm sa “ i ka marrė me mend” si p.sh mbi shkakun dhe pasojat e dėnimit tė babait tė tij Gjovalin Luka.
Nė kėto kushte kur dikush trillon, shpif e falsifikon prova me shkrim dhe ato keqpėrdoren me paramendim nga klane e media tė tjera, i mbetet barra sė pari redaksisė sė organit apo medias pėrgjegjėse qė, nė rast tė mungesės sė ndjesės nga autori pėrgjegjės
tė largojė pjesėn e vet tė pėrgjegjėsisė etiko- ligjore tė paktėn duke hequr tekstin apo imazhin e materialit, qė tė mos pėrdoren pėr dizinformim nga media apo eventualisht edhe nga instancat pėrkatėse tė drejtėsisė.
Libri i Agron Lukės “Rreth tė vėrtetės...” ėshtė propaganduar nė disa media tė shtypura e elektronike, ėshtė depozituar nė Bibliotekėn Kombėtare e eventualisht nė biblioteka tė tjera dhe ėshtė gjendur duke u shitur nė treg tė lirė.
Nė librin e tij Agron Luka ka shkruar “ Ribotimi i skanuar i librit origjinal tė botimit 1954, bashkė me gjashtė pjesėt e hequra e komentet, bėhet me tirazh minimal 100 kopje, vetėm pėr ruajtje e njohje shkencore, meqenėse botimi origjinal i vitit 1954 , nuk ndodhet nė bibliotekat tona. Ky ribotim i skanuar ėshtė i pashmangshėm...” ( A.Luka “Rreth tė vėrtetės...” f.9)
Edhe kjo gėnjeshtėr e Agronit tė Lukajve i ka kėmbėt e shkurtra e bishtin e gjatė:
- Materiali prej 200 faqesh i pėrket veprės sė Migjenit e cila ligjėrisht ende i takon familjes sė tij me pėrfaqėsuese znj. Angjelina Luarasi-Ceka dhe sė cilės nuk i ėshtė marrė leje
- “Studimi rreth sė vėrtetės” prej 19 faqesh i Agron Lukės pėrmban trillime, shpifje dhe falsifikime ( si ai i sipėrcituar) tė dėnueshme moralisht e ligjėrisht.
- Nuk ėshtė e vėrtetė qė botimi i vitit 1954 nga Gjovalin Luka gjendej me shumė kopje e nė shumė biblioteka si Biblioteka Kombėtare, Biblioteka e Institutittė Historisė, tek e Fakultetit tė Filologjise etj, pra nuk ishte e domosdoshme “ribotimi pėr studim shkencor”
- Libri nė kurrizin e tij ka tė shtypur ēmimin 600 lekė dhe shitet nė treg.
Duke patur parasysh kėto shkelje tė rėnda tė dėnueshme moralisht e ligjėrisht, i bėjmė thirrje Agron Lukės, tė kėrkojė ndjesė, ta tėrheqė urgjentisht librin nga tregu e ku e ka ēuar se do tė ketė pasoja tė paparashikueshme.
U bėjmė thirrje mediave tė shkruara e elektronike qė tė heqin shkrimet e fotoskanimet qė pėrmajnė kėto shpifje e falsifikime dhe tė ndalin reklamimin e tyre si njė informacion i dėnueshėm.
Krahas njoftimit tė opinionit publik, do tė shtrohet edhe ēėshtja se kujt i ngarkohet dėmi moral e material qė i ėshtė shkaktuar Migjenit, Skėnder Luarasit e familjeve tė tyre.

Petro Skėnder Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-03-2012, 09:28   #42
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Fjalim historik i Skėnder Petro Luarasit

Fjalim historik i Skėnder Petro Luarasit

Festimi i 28 Nėntor 1928 nė Vjenė
‘’28 Nėntor 1928, Dita e Flamurit, u festua nė Vjenė nga studentėt shqiptarė me shkėlqim. Nė sallėn e hotelit ''Zur Stadt Paris'' feksnin ngjyrat kuq e zi.’’
Nė gazetėn ''Dialėria'', nėntor 1928, shkruhet:
''Mbrėmavet mė ora tetė kryetari i shoqėris ''Albania'' z.Skėnder Luarasi ēeli mbledhjen duke folur mbi rėndėsinė e ditės dhe duke u thėnė mirėseardhjen miqve tė festimit. Pasi u kėndua hymni i flamurit iu dha vendi i nderit z.Dr.Pekmezi, i cili me fjalė tė zjarrta shpiegoi detyrat e mėdha qi konfrontojnė dialėrin shqiptare. Zotėris sė tij iu pėrgjegj z.Kristo Maloki, i cili kishte ardhur si pėrfaqsonjės i studentėve shqiptarė tė Gracit. Z.Maloki jo vetėm i preku tė gjithė me fjalėn e tij, por u gėzoi edhe zemrat me pjesat nacionale tė kompozuara vetė dhe tė lojtura nė violinė. Z. Nafiz Tela, student nė Konservatorium t'atyshėm, i kėnaqi dėgjonjėsit me zėrin e tij tė kandshėm. Mė sė fundi z.Ahmet Duhanxhiu mbajti njė bisedė tė lartė mbi nevojėn e bashkimit dhe idealizmin e dialėris shqiptare. Z.Mitrushi tregoi shpresė pėr njė lidhje tė studentėvet shqiptarė qė tė mund tė pėrfaqėsohen dhe kėta nė kongreset e Konfederatės Internacionale tė Studentėvet. Festimi mori fund ndaj mėngjezit tė thellė duke forcuar nė zemrat e tė gjithėve kujtimin dhe vleftėn e ditės sė pamvarėsis shqiptare".


“Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.”

Fjalim i Skėnder Luarasit

Ēelja e festės (*)
Zotėrinj tė nderuar! Shokė tė dashur! Nė kėtė moment, kur mendjen dhe zemrėn ia truajmė kujtimit mė tė ėmbėl tė jetės sonė kombėtare, i duket e vėshtirė gojės sė pastėrvitur tė pėrshkruanjė me fjalė gėzimin qė rreh krahrorin e ēdo shqiptari. Nga ky shkak do tė kisha dėshiruar mė tepėr tė mendonja nė heshtje dhe nė heshtje t'i falesha Perėndis pėr ēastin fatbardhė q'i fali Shqipėris sonė tė dashur gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė. Megjithatė jam i lumtur qė m'u dha rasti i shtrenjtė ta ēel unė festėn e simvjetme dhe t'ju them, miq tė nderuar dhe shokė tė dashur, njė mirėseardhje tė pėrzemėrtė nė emėr tė shoqėris ''Albania''.
Bashkatdhetarė! Vjete me radhė po ēduken. E njėzeteteta e Nėntorit kthehet pėr mot. Dhe ne jo vetėm s'e shtiem nė harrim por e kemi shėnuar nė kalendarin tonė si kryeditėn e vitit. Kjo ka arėsyen e saj. Ėshtė arėsyeja e mirėnjohjes kundrejt ngjarjes q'i solli shpėtimin dhe ēlirimin njė kombi tė tėrė. Pėrmbi faqen e dheut asnjė popull nuk ka pėrse tė gėzohet mė tepėr pėr lirin e vet sesa yni, qė fati i pamėshirshėm e ka goditur mė shumė se cilindo tjetėr. Tė lejmė vuajtjet e mėparshme mėnjanė. Tė pesė shekujt e sundimit turk, q'i rėnduan pėrmbi krye shqiptarit, pėrbėjnė njė nga periodat mė tė zeza nė historin e botės. Qindra mijė, milionė njerės qė kishin tė drejtėn autoktone tė banonin nė truallin e trashėguar prej stėrgjyshėrvet tė tyre u ndodhėn pėrpara rrezikut tė math tė humbisnin ekzistencėn nacionale. Mund tė themi se asnjė tirani e huaj nuk ia shėmtoi shqiptarit shpirtin aqė keq sa robėria e gjatė nėn Turqinė. Nėn zotėrimin e saj njė jetė e tmerrshme plot nevojė dhe dėshpėrim filloi pėr vendin tonė, pėr tė cilin ēdo mot, po, ēdo muaj e ēdo ditė ishte njė ēast sakrifice. Kombsia shqiptare u dobsua e u rrėzua nė njė shkallė ku pothuaj pritej tė jepte shpirt. Tė prerė nga marrėdhėnjet me shtetet e kulturės perėndimore u lamė fillthi nė mėshirėn e njė forceje shkatėrronjėse orientale. Shpėrdorimet dhe shtypjet kapėrxyen ēdo kufi. Dhe ne duruam tė rrėzuar.
Porse me gjithė tronditjet qė pati populli ynė lėndėrisht dhe shpirtėrisht fuqit e tij qenė tė pahepura. Shtypja shkaktoi kundėrshtypjen. Trimėrija e kohės sė Skėnderbeut, qė bėri ēudira njėherė, zuri tė zgjohet. Shpatės gjaktare shqiptari i tregoi gjoksin dhe ngriti krye pėr tė fituar lirin e kushtueshme. Si shembėll tė pėrpjekjeve tė tija kreshnike le tė pėrmenden kryengritjet e vitit 1571, 1737, kryengritjet nėn Pashallarėt e Shkodrės, t'Ali Pashė Tepelenės dhe veprėn e njohur tė Lidhjes sė Prizrenit. Kėto vėrtet nuk suall ndonjė fitim tė dukshėm, por prapė rrėfyen qė fuqija e huaj, ndonėse popullin e shtypi dhe zhvillimin kombtar e bėri nė shumė pikėpamje tė pamundur, nacionalismėn shqiptare nuk mundi ta ēfaroste dot. Ay u dergj por kurrė nuk vdiq. Shqiptarėt e thjeshtė nė zemrėn e tė cilėve flaga e shenjtė e patriotismės akoma qėndronte e pashuar, e sidomos ata patriotė q'urdhėr i rreptė i tiranis i kishte shtrėnguar t'arratisen lark shtėpis, as nė mėrgim nuk e harruan vendin lindor dhe nuk rreshtėn sė vepėruari pėr ēlirimin e tij. Mundimi i tyre u kurorėzua sė pari me prishjen e sundimit hamidian dhe me ngrehjen e njė qeverie konstitucionale nė Turqi. Ndėrkohė shkėputja e Shqipėris prej Turqis nė njė shtet mė vete ishte njė ēėshtje dite. Aqė i math ka qenė pėrparimi i nacionalizmės shqiptare nė tė katėr vjetet pas tė ashtuquajturit konstitucion, sa fqinjėt lakmonjės tė Ballkanit u tmerruan. Sapo ahere kur ideali i liris shqiptare po realizohej afroi njė kohė nga mė tė rrezikshmet pėr ne. Shpėtuam, si me thėnė, prej shiut e ramė nė breshėr. Lufta ballkanike qe njė ēqetėsim pėr ne se shikuam nė fitimin e grekėvet, serbėvet dhe malzesvet humbjen e tė drejtave tona. ē'vazhdoi i dimė fort mirė. Vetė si foshnja i kemi hequr tė kėqijat e kėsaj lufte. Tokėria u bė hir i zjarrit t'ushtrisė greke dhe Gegėrija fli i ēnjerėzimit serb. Shqiptarėvet s'u mbeti gjėsend tjetėr veē se tė marrin rrugėn e perėndimit dhe tė gjejnė strofkė e mbrojtje nė Vlorėn kreshnike. Aty, nė kohėn kur nė tė gjithė Shqipėrinė dukej sikur ėndra e bukur pėr liri po venitej siē fishken fletėt nėn cikmėn e vjeshtės, u ngrit nė mes tė brohorive tė njė populli tė ringjallur flamuri i Shqipėrisė.
Sot e gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė shikuam nė tė shemburit e imperatoris osmane se nė ēfarė godinė tė pa sigurtė kishim fjetur pėr aqė qindra vjete, se prej ēfarė rrezikeve tė mbėdhenj qemė rrethuar. Ahere erdhėm nė vetėdijė tė plotė qė do tė shtypeshim nėn atė gėrmadhė po tė mos lėviznim vendit. Lėvizėm e treguam se ē'mund tė bėnim po tė donim. Vetė me duart tona e ngrehėm ndėrtesėn e re tė Shqipėris indipendente. Disa kėrkojnė tė na e mohojnė kėtė shėrbim dhe janė tė mendjes sė gabuar qė ngrehja e shtetit tė ri ėshtė pėrfundim i lodrave diplomatike. Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr. Pėrkundėr, fakti e provon qė Kaizerėt dhe mbretlerėt pėr interesa tė veēanta kanė dashur ta bėjnė fli Shqipėrin e gjorė. ''E pėrse kaq shumė kokėēarje pėr njė fshat katėrqind shtėpish !'' thirri dikush nga monarkėt pėr Korēėn shqiptare q'e njihte pėr greke sepse donte t'ia jepte dhuratė tė kunatit; edhe njė tjetėr syresh gjithashtu pėr Shkodrėn e Teftės sepse nuk dėshėronte t'i prishte qefin tė vjerrit!
Kjo mospėrfillje e tė drejtave tona s'u shfaq vetėm mė 1913 prej atyreve q'i mbanin fatet e kombeve nė dorė. Edhe dikush tjetėr nga njerėzit e mėdhenj tė kohės mė sė lashtė pati goditur njėherė me grushtin e hekurt trapezėn e gjelbėr nė Kongresin e Berlinit duke thirrur: ''Nuk ka kombėsi shqiptare!''. Mė vonė pakė iu desh kėtij zotėriu tė dėrgonte pėr turp e faqe tė zezė tė pushteteve tė mėdhenj t'Europės njė flotė internacionale kundėr Ulqinit e njė Dervish Pashė me disa hordhi turke kundėr Lidhjes sė Prizrenit e cila i tregoi gjithė botės qė ''Ka kombsi shqiptare!''
Edhe nė qoftė se kjo lėvizje patriotike u dėrmua nėn fuqinė brutale e tė gjakshme tė Sulltanit e tė fqinjėve tė bashkuar me kėtė, prapė se prapė zhvillimin e natyrshėm tė gjėrave nuk mundi ta ndalojė asnjė fuqi e dheut. Nga thelbi i popullit shqiptar dhe nga volla e tij doli mė 28 Nėntor 1912 sundimi q'i pėlqente e i pėrshtatej atij.
Kurorėn e liris shqiptare, po, nuk ia kemi borē diplomacis europiane. Kurorėn e liris shqiptare ua kemi hua atyre atdhetarėve qė me mendjen e tyre ndritėn popullin me shkronja, patriotėve qė tė ngarkuar me brengat e njė populli tė tėrė, udhėtonin fshat mė fshat dhe ngjallėn nė zemra gjysmė tė vdekura shpresa tė mėdha e tė ėmbla, dėshmorėve qė nė malet e Kosovės dhe nė fushėn e Korēės dhe tė Vlorės e ngritėn tempullin e kombit me gjakun dhe eshtrat e vet.
Vuajtjet qė hoqi shteti ynė nė dekadėn e parė pas krijimit tė tij - kėtu dua tė kapėrxenj disa nga fletėt e zeza tė historis sonė - vėrtet e vunė nė prova tė rėnda por gjene treguan vullnetin e fortė tė shqiptarit. Edhe kur djepi i rilindjes shqiptare ishte nė dorė tė huaj, shqiptarėt me atė vullnet tė hekurt qenė tė zotė tė bėjnė nė Lushnjė njė Vlorė tė dytė e i thanė botės qė duan tė rrojnė tė lirė me ēdo ēmim.. Pastaj qė populli shqiptar, i cili arriu tė gėzonjė njė herė lirinė, me asnjė mėnyrė nuk do t'i pėrunjet ndonjė zgjedhe tė re e provoj pakė mė vonė ngjarja heroike e Vlorės mė 1920.
Po; ēėshtja e ekzistencės sė shtetit shqiptar tė lirė ka marrė fund. Jetėn tonė kombėtare e ka siguruar njė fuqi e mbinatyrėshme, pėrpara sė cilės ēdo fuqi e dheut duhet tė hepet. Nuk janė shkruar mė kot fjalėt e vjershėtorit:

Mbi at flamur Perėndija
Me dor' t'vetė e ka shkrue,
Pėr shqiptarė do t'jet Shqipnija;
Kush e prek aj qoft mallkue.

Kaqė mbi tė shkuarėn tonė. E nė qoftė se qė nė pranverėn e rilindjes sonė nacionale kemi treguar shenja gjallėsije, ahere sa raste tė mėdhenj po na jep e arthmja jonė tė rrojmė e tė vepėrojmė e ta lartėsojmė popullin tonė nė sfera mė tė lumtura!
Nė krahasim me kėtė tė pritme t'amėshueshme gjashtėmbėdhjetė vjetė tė foshnjėris sė njė kombi nuk janė asgjė. Lirija nuk vjen nė njė ditė as dobit e saj nuk shprehen nė njė tė katėrtė shekulli. Puna jonė ndehet pėrpara syvet tonė jo prapa krahėvet. Pa tė shohim se ē'vepra tė mėdha mundim tė mbarojmė kėshtu-tutje qė prej atyreve tė praktikės gjer nė tė theoris. Ja bujqėsia qė do improvuar pėr tė bėrė tė lumtur jetėn e bujkut dhe bariut shqiptar; ja ekonomija pėr t'i ndihmuar tregėtarit tė mbrohet kundėr dėmeve tė jashtėm; ja mjekėsija pėr ta shpėtuar racėn tonė prej smundjevet; ja arėsimi qė pret akoma pėr t'u bėrė baza e kulturės shqiptare. Dhe tė gjitha kėto mvaren prej nesh. E ne a do tė kemi guxim t'i kundėrshtojmė kėsaj detyrės sonė, edhe sikur tė na lypte therrorit mė tė mėdha? Njė populli qė ka vuajtur nėn kushtet mė tė rėnda , q'akoma vuan dhe megjithė kėtė s'kursen as kafshitėn e gojės pėr tė na arrėsyer ne - njė populli kaqė tė mirė e fisnik nuk do t'i mohojmė as mė tė rėndin shėrbim! Mirėnjohja jonė kundrejt tij do tė na bėnjė t'i harrojmė tė gjitha pakėnaqėsit qė mund tė kenė ngjarė nė mest tė vėllazėris. Pėrpara interesit tė kombit duhet dhe do ta hedhim poshtė interesin vetiak. Pėrpara urdhėrit tė pakundėrshtueshėm tė kėtij flamuri - bashkohemi qė tė mos na ndanjė asgjė nė botė.
Nė kėtė orė solemne le tė largohemi nga dėshirat e kota duke u lartėsuar nė regione mė tė pastėrta tė idealismės. Le tu themi njė ''ndjesė pastė'' atyre heronjve qė me besim tė patundur shkrinė jetėn e lanė pas jetimė qė tė na dhurojnė kėtė ditė. Le tė qėndrojmė njė grimė nė mendim vaji pėr vėllezrit tanė nė veri e nė jugė q'akoma rrojnė robėr. Koha do tė vinjė - dhėntė Zoti - qė Kosova, atdheu i mbytur nė gjakun e fatosave tė liris arbnore dhe i larė me lotėt e nėnave fatkeqe, atdheu i puthur prej buzėvet tė njoma foshnjash tė pafajshme, qė n'agoni shpirti bijen nėn forcėn e gjakpirėsit: qė Kosova jonė trime do tė bashkohet me mėmėn Shqipėri.
(Skėnder Luarasi, Dialėria, nėntor 1928, vjeti IX, Volumi II, Nr.7)

Shėnim: Nė vitin 1928 Skėnder Luarasi qe kryetar i shoqėrise “Albania” dhe editor i organit tė saj “Dialėria”
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2013, 09:51   #43
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Petro Luarasi

Skėnder Luarasi nė tempullin shekspirian



Sė shpejti do tė pėrkujtohet 450-vjetori i lindjes sė Shekspirit (26 prill 1564 - 23 prill 1616) dhe
Shtėpia Botuese “Onufri” ka publikuar gjashtė pėrkthime prej Skėnder Luarasit: Mbreti Lir (King Lear), Rikardi II (Richard II ), Rikardi III (Richard III), Tregtari i Venedikut (Merchant of Venice) , Komedia e keqkuptimeve (Comedy of Errors), Si ta doni (As You Like It).

Bota e qytetėruar do tė nderojė sė shpejti kujtimin e Uilian Shekspirit dhe tempullin e tij vezullues ku prehen dhe shpėrthejnė ndėr shekuj dije e mesazhe universale.
Edhe populli shqiptar ka patur mundėsi ta njohė e vlerėsojnė tempullin shekspirian pėrmes librave e shfaqjeve nė gjuhėn shqipe, nė aktivitete akademike apo programe shkollore, tė cilat vazhdimisht ndiqen me interesim dhe japin rezultate tė dobishme nė arsim e kulturė.
Historiku i pėrkthimit tė veprave tė Shekspirit nė gjuhėn shqipe nis nga vitet ‘20 tė shekullit tė kaluar nė SHBA, kur Fan Noli pėrktheu “Otellon“ (1918) dhe Skėnder Luarasi veprėn “Jul Cesari“ (1919) tė cilat i pasuan me shqipėrime tė tjera, respektivisht edhe me tre (“Hamleti”, “Makbethi”, “Jul Qezari”) e gjashtė vepra (“Tregtari i Venedikut”, “Mbreti Lir”, “Rikardi II”, “Rikardi III”, “Komedia e Keqkuptimeve” dhe “Si ta doni”) .
Nė Amerikėn e idealeve demokratike u farkėtua edhe miqėsia e Fan Nolit me tė birin e Petro Nini Luarasit, mikut e bashkėpunėtorit pėr ēėshtjen kombėtare e kishėn autoqefale.
Pėrgjatė njė shekulli fondi i mėsipėrm ėshtė dyfishuar me shqipėrime nga Vedat Kokona, Alqi Kristo, Napoleon Tasi, Perikli Jorgoni, Kristaq Traja, etj
Nisur me Shekspirin, Skėnder Luarasi ka arritur rezultate shembullore nė veprimtarinė e tij 60-vjeēare duke shqipėruar mbi 40 vepra tė autorėve: Kalidasa, Schiller, O.Wilde, A. Tennyson, Pushkin, Whitman, De Vega, Dickens, Byron, Goethe, A.Ostrovski, Longfellow, Lessing, Winkop, Gribojedov, Milton, Eden, Rodrigues, S. Skėndi, si edhe disa tė humbura me autorė: Persi Shelli, Li Taj Pe, etj.)
Ėshtė njė ngjarje e lumtur pėr kulturėn shqiptare qė ai u njoh me veprėn e Shekspirit dhe programoi pėrkthimin e saj qė nė rini, i tėrhoqur mė fort natyra e mesazheve universale tė cilat u drejtoheshin brezave. Me “Jul Cesarin” e ”Tregtarin e Venedikut”, Skėnder Luarasi nisi pėrkthimin e kolanės sė veprave tė Shekspirit duke pėrmbushur edhe dėshirėn e Fan Nolit dhe orientimin e tij letrar e politik me tė cilat bashkohej inteligjenca progresive shqiptare.
Ndonėse nuk ėshtė kryer ndonjė studim i thelluar mbi kontributin e Luarasit nė lėmin e pėrkthimit, analiza tė pjesshme vėnė nė dukje disa arritje cilėsore si: kontributi i hershėm, pėrzgjedhja e autorėve e titujve, qėllimi dhe mesazhet qė pėrcillte pėrmes veprės, shumėllojshmėria e gjuhėve dhe e lėndės (prozė, poezi, tragjedi, dramė, komedi, romane, materiale historike, politike, pedagogjike, etj), bagazhi i njohurive, vlerėsimet pėr stilin, ritmin, pasurimin e gjuhės shqipe dhe njohjen e thellė tė gjuhėve.
Rėndėsi ka edhe pėrhapja e mesazheve pėr qėllime tė caktuara nė auditore, nė hartime, grupe, nė teatėr e publik.
Skėnder Luarasi nisi tė pėrkthejė prozė e poezi qė nė vitin 1918. Mė 1919 pėrfundoi dhe pėrgatiti pėr botim shqipėrimin e veprės sė Shekspirit ``Jul Cesari` me 120 faqe. Ky informacion gjendet nė revistėn ``Studenti`` ku kėrkohej ndihmė pėr botimin e librave.
Paratė qė do tė mblidheshin nga shitja e librit do tė pėrdoreshin pėr tė ndihmuar studentėt nė nevojė si dhe pėr tė shtypur veprat: ”Tregėtari i Venedikut” dhe ”Skėnderbeu ose Liri dhe Dashuri” tė Uinkopit. (1) (S.P. Nini Luarasi, Jul Cesari, Studenti, janar 1920 , f. 30.)
Skėnder Luarasi mendohej shumė pėr veprėn qė do tė pėrkthente dhe e pėrjetonte gjatė analizėn e saj duke shqyrtuar autorin, veprat e tjera tė tij, situatėn, epokėn, mjedisin kur qe krijuar dhe ndikimin mbi lexuesin. “Po ky vazhdues i denjė i rrugės shqipėruese tė Fan Nolit rronte dhe preokupohej si ai pėr mėnyrėn si duhej ta thithte veprėn lexuesi shqiptar. Njė dashuri sublime pėr kėtė lexues dhe pėr gjuhėn amtare. Fjalėn shqipe, qė ai e desh si ai, bėri tė mundur qė gjenitė e njerėzimit tė jenė mė tė intimtė, tė kuptueshėm dhe thellėsisht ndikues.” (2)
(A. Kallulli, Shqipėrimet e Skėnder Luarasit janė Fanoliane, Drita, 16 janar, 2000, f.7.)
Ai pėrmbushi njė dėshirė tė Fan Nolit dhe orientimin e tij letrar e politik, idealeve demokratike, kombėtare e shoqėrore me tė cilat bashkohej edhe ajka e inteligjencies progresive shqiptare.
“Nė qoftė se pėrkthimet e Fan Nolit kanė qenė abetare nga e cila brezat e mėvonshėm tė pėrkthyesve kanė mundur tė nxjerrin mėsime tė dobishme se si duhen pėrkthyer tragjeditė e mėdha, atėherė mund tė thuhet lirisht se pėrkthimet e Luarasit , janė njė lloj teorie, e cila mėson se si tė pėrkthehet drama historike. Ai ėshtė njė pėrkthyes i madh nė llojin e vet.”(3)
(Sh.Shaqiri Skėnder Luarasi dhe vepra dramaturgjike e Shekspirit. Rilindja, 1 nėntor,1980, f.14.)
Pėr kėtė kontribut madhor studjuesi Jup Kastrati deklaron ”me pėrgjegjėsi shkencore se prof. Skėnder Luarasi qėndron pėrkrah Nolit dhe Konicės”(4)
(J. Kastrati. Skėnder Luarasi pėrkrah F.S.Nolit e F.Konicės, Artikull i cit., f. 2)
Skėnder Luarasi nė pėrkthimet e tij u frymėzua jo vetėm nga dėshira pėr njohjen e lexuesit shqiptar me veprėn e plotė tė Shekspirit dhe nga pėrvoja, qėllimet dhe kriteret qė kishte pėrzgjedhur paraardhėsi i tij, por dhe ta paraqiste veprėn nė kuadėr tė zhvillimeve mė tė reja historike. Ai ishte i bindur se vepra e Shekspirit do t’i shėrbente lexuesit shqiptar qė tė kuptonte edhe personazhe e ngjarje tė kohėve moderne. Veprat e Shekspirit e shprehin me vėrtetėsi artistike frymėn e kohės, por janė edhe universale, japin vlera mbihistorike, qė sintetizojnė pėrvojėn botėrore tė historisė njerėzore. Ndaj nė veprat e tij mund tė shihen edhe pjesėza tė historisė sė hershme, edhe mund tė gjykohet mbi kohė, ngjarje e vende tė tjera.
Kur diskutohet pėr vlerat e Skėnder Luarasit si pėrkthyes duhet patur parasysh vėshtirėsia e origjinalit, pasuria e madhe e aforizmave, fjalėve tė urta, sentencave, metaforave dhe simboleve qė pėrmbajnė veprat. Atje Skėnder Luarasi ka dhėnė tensionin e brendshėm dramatik qė pėrshkon skenat e gjalla e plot larmi, skalitjen e karaktereve me fjalė dhe shprehje tė njė gjuhe tjetėr. “Veprat, pavarėsisht nga zhanri qė i pėrkasin, nuk janė zbehur e s'janė rrafshuar e rrumbullakosur, por kanė ruajtur atė jetė dhe gjallėri qė kanė dhe nė origjinal. Diku tė ashpra e tė murrėtyera, diku me ngarkesa tė mėdha psikologjike e filozofike, diku tė brishta e fluide, diku plot dritė e tinguj, diku si tė kallkanosura e me njė ngurosje tė llahtarshme e mjaft domethėnėse."(5) (P. Jorgoni. Me forcė e guxim Prometeu, Drita, 16 janar, 2000, f.6)
Studjuesi Adriatik Kallulli analizon tė tjera vlera: “Merrni cilėndo vepėr qė Skėnder Luarasi ka pėrkthyer nė shqipe. Do tė vini re menjėherė koherencėn e stilit, pasurinė dhe begatinė e shqipėruesit, natyrshmėrinė e konteksteve dhe frymėn e lartė tė komunikimit. Po do tė pikasni menjėherė vrullin e ritmit, qoftė nė prozė, qoftė nė poezi, gjallėrinė dhe ekspresivitetin e dialogut dhe monologėve dramatikė, peshėn dhe saktėsinė e fjalės, bukurinė e shprehjes dhe buisjen e pėrfytyrimeve te cilido lexues.” (6) (A. Kallulli: Artikull i cituar, f.7.)
Studjues tė tjerė venė nė dukje objektivat politike tė Skėnder Luarasit pėr demaskimin e sistemeve jodemokratike
Refik Kadia: “Kur u pėrkthye “Tregtari i Venedikut” nga Skėnder Luarasi ai i dha rėndėsinė e duhur pėrcaktimit tė Heines: “O Shylock, ti je i padrejtė! “Skėnder Luarasi njė pedagog i njohur pėr kėndvėshtrimin e tij disident, pėrktheu “Rikardin II” dhe“Mbretin Lir” me synimin pėr tė denoncuar tiraninė e diktatorit komunist.” (7)
(R. Kadia. William Shakespeare nė Shqipėri, LCPJ, Volume 2 / 1, nr.37, 2009, f.8)
Ndėrsa Akademiku Alfred Uēi e shtrin analizėn vlerėsuese nė ndėrthurjen tematike dhe konceptin e tragjikes: ``Veprat qė pėrzgjodhi e pėrktheu Skėnder Luarasi nga Shekspiri dhe komentet qė u bėnte, tregojnė qartė qėllimin e tij pėr tė demaskuar, dėnuar e satirizuar realitetin qė po kalonte Shqipėria. Ai pėrktheu tragjeditė “Mbreti Lir”, “Rikardi II” e “Rikardi III” meqė mendonte se kuadri shekspirian nė shqip do tė bėhej mė i plotė dhe zėri i tij do tė tingėllonte mė bashkėkohor nė qoftė se tragjeditė e pėrkthyera nga Noli do tė ndėrsuazoheshin midis kronikave historike me subjekte tragjike. Nė kėtė mėnyrė do tė kuptohej mė mirė thelbi i konceptit shekspirian tė tragjikes” (8)
(A.Uēi. Shekspiri nė botėn shqiptare. Koncepti shekspirian i tragjikes. Libėr i cituar, f.18)
Veēori karakteristike e pėrkthimeve tė Skėnder Luarasit ėshtė se ai i ėshtė pėrmbajtur tekstit dhe kontekstit tė origjinalit duke ruajtur vlerėn artistike tė veprės. Kjo ėshtė arritur nė sajė tė kulturės sė gjerė, njohjes sė shkėlqyer tė gjuhės sė huaj dhe tė gjuhės shqipe, afinitet ndaj veprave tė shkrimtarėve tė mėdhenj, njohjes sė shkėlqyer tė letėrsive e tė kulturave tė kombeve tė ndryshme, njohjes sė shpirtit e sjelljes sė njerėzve nė situata tė ndryshme. Ai i ka kushtuar vėmendjen konstrukioneve ideomatike, aforizmave e proverbave, metaforave dhe shprehjeve metaforike nėn njė gjuhė tė pasur e fleksibile, pėrdorimit tė fjalėve e shprehjeve tė rralla tė tabanit popullor, proverbave e aforizmave. “Mund tė thuhet se, nė qoftė se aforizmat e Shekspirit janė quajtur margaritarė tė veprave tė tij, atėherė, lirisht mund t'i quajmė pėrkthimet e tyre nė gjuhėn shqipe nga S.Luarasi margaritarė tė mjeshtėrisė sė pėrkthyesit tonė…Pėrkthimet e veprave tė Shekspirit nga Prof.Skėnder Luarasi pa mėdyshje i takojnė fondit elitar botėror tė pėrkthimeve’’ (9) (Sh. Shaqiri: Artikull i cituar, f.14.)
Vlerė tė posaēme nė pėrkthimet e Luarasit paraqet thesari i pasur gjuhėsor, nė tė cilin gjejmė mjaft shprehje ''popullorēe''. Frazeologjia popullore dhe proverbi popullor ka pasur gjithmonė ndikim tė madh nė gjuhėn e shkruar shqipe. Ato kanė ndihmuar pėr njohjen mė tė mirė tė letėrsisė botėrore, pėr zhvillimin e shijes letrare ndėr lexuesit shqiptarė, pėr ngritjen e kritereve tė tyre artistike , pėr zgjerimin e diapazonit estetik e kulturor nė pėrgjithėsi por edhe pėr tė kritikuar e demaskuar grupimet e privilegjuara e vetė kreun e diktaturės
Skėnder Luarasi i jepte rėndėsi tė madhe komenteve, diskutimit e shfaqjes nė skenė tė veprave tė Shekspirit. Pėrveē temave nė hartime e referate, improvizimit tė auditorit nė miniteatėr, shqipėrime tė tij janė shfaqur me sukses nga Teatri Kombėtar e teatrot e rretheve. Efektin e mesazheve shekspiriane na e ka saktėsuar i pėrndjekuri politik Spartak Ngjela, i cili kujton se kur Teatri Kombėtar shfaqi dramėn ``Rikardi II``, diktatori i zemėruar e la shfaqjen pėrgjysėm. Ndaj edhe i paharruari Agim Qirjaqi pėrgatiti shfaqjen e parė si regjisor me “Rikardin III” ne vitin 1992 dhe korri suksesin e merituar.
Se si interpretoheshin mesazhet shekspirine sipas rrethanave na e dėshmon edhe kjo
bisedė e lirė me studentėt mbi dramėn e Shekspirit ''Komedia e keqkuptimeve''.
Njė studente e ngacmuar nga tema, pyeti Skėnder Luarasin:
- A mund tė na thoni, profesor, se me kė duhet tė martohemi?
- Nuk mund tė them se me kė duhet tė martoheni, por me kė nuk duhet tė martoheni!
- Sigurisht, jo me budallain, profesor .
- Jo, budallai nuk ėshtė rasti mė i keq, por frikacaku!
- Po pse?
- Sepse njė ditė tė bukur, tek dilni pėr shėtitje nė pyll, befas, ju del ujku. Gjėja e parė qė do tė bėnte budallai do t'i turrej ujkut, ndėrsa frikacaku do tė fshihej prapa saj dhe do tė lutej tė mos e hante atė por: ``Haje gruan!''
Nė vitin 1964, me rastin e 400-vjetorit tė lindjes sė Shekspirit, ai botoi disa artikuj, diskutoi nė konferencėn jubilare dhe organizoi me studentėt e degės sė anglishtes teatrin studentor ku u luajtėn drama ‘’Shtrėngata‘’ dhe komedia ‘’Si ta doni‘’. (10)
(S. Luarasi, Shekspiri i madh, Drita, 19 prill 1964, f.3)
Skėnder Luarasi dhuronte shumė libra ndėr miq e institucione ndėrkombėtare. Nė kėtė pėrvjetor ua dėrgoi pėrkthimet e tij edhe Muzeut Britanik, Departamentit tė Librave nė Londėr, Qendrės ``Shekspir``, Biblioteka e vendlindjes, e riorganizuar me rastin e festivalit pėrkujtimor.

Muzeu Britanik
Muzeu i librave tė shtypur
Londėr
16 Prill 1964
Z. Skėnder Luarasi
Universiteti i Tiranės
Shqipėri
Sėr,
Unė kam nderin tju bėj tė njohur me falenderime marrjen e veprave tė pėrmendura mė poshtė qė ju keni patur mirėsinė tia dhuroni Fondit tė Muzeut Britanik
Unė jam Sėr,
Shėrbyesi juaj i bindur
Ali Hudd

Librat e dhuruara:
Longfello H. : Kėnga e Hajavathės
Shekspir U. : Mbreti Lir
Luarasi S. The Kyrias sisters


Festivali i Pėrvjetorit tė tė Shekspirit 1964
Zyra e Festivalit
Henley Street
Stratford-upon-Avon
Angli

7 Qershor 1964
Z.Skėnder Luarasi
Universiteti Tirana
Shqipėri
I dashur z. Luarasi,
Mė vjen keq qė nuk ju kam shkruar mė parė pėr tju falenderuar pėr dhuratėn e kėndshme tė tre veprave tė Shekspirit nė shqip tė pėrkthyera prej jush.
Unė do tė dėshiroja tė ju pėrcjell urimet mė tė mira tė Fondit tė Vendlindjes sė Shekspirit pėr kėto botime shumė interesante pėr Bibliotekėn e Vendlindjes, e cila, si mund tė keni dijeni, ėshtė vendosur nė qendrėn e re tė Shekspirit qė ėshtė hapur zyrtarisht mė 23 Prill tė kėtij viti pėr tė shėnuar 400-vjetorin e lindjes sė Shekspirit
I juaji sinqerisht
Peter Meseser
Ndihmės Drejtor i Festivalit


Nė kėtė mėnyrė Skėnder Luarasi ia bėnte tė njohur botės sė qytetėruar se edhe gjuha shqipe ėshtė e aftė tė pėrkthejė me dinjitet Shekspirin, edhe populli shqiptar ėshtė pjesė e qytetėrimit botėror. Nuk mund tė bėnte mė shumė nė kushtet e njė sistemi diktatorial qė ia pengonte pėrfaqėsimin e vlerave nė arenėn ndėrkombėtare.
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-04-2014, 17:19   #44
BARAT
tăl'ithu kyOO'mI
 
Avatari i BARAT
 
Data e antarėsimit: Nov 2012
Vendndodhja: Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
Posts: 671
Thanks: 432
Thanked 157 Times in 89 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
BARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

TAMBURXHI! TAMBURXHI!

Tamburxhi! Tamburxhi! thirrja jote ushton;
U ngjall trimave shpresėn; pėr luftė na fton
Gjithė djemt’ e malsisė i thėrret anėmbanė
Himariotėt, Ilirėt, Suliotėt zeshkanė,
E kush ėshtė aqė trim sa Sulioti zeshkan,
Me fustane tė bardhė e tė zi tallagan?
Ja le tufėn shqiponjės e bishės e zbret
Poshtė fushės me sulm si rrėkeja nė det.
Tė bijt’ e Himarės qė s’falin as mikun,
Si mundet ta lėnė tė gjallė armikun?
Si s’markan dot gjak me pushkat besnike,
Ka shenj’ mė tė bukur se zemra armike?
Maqedhoni dėrgon bijt’ e tij fitimtarė
Lenė gjahun nė pyll nė gjak pėr tė larė
Mandilet e kuqe’ t’i skuqin mė shumė
Nė gjakun e luftės qė rrjedh posi lumė.
Kusarėt e Pargės i ka deti shokė;
I zene rob frėngjtė, i zbresin nė tokė,
I shpien nė burg, atje tė kuptojnė
Se ē’janė vargonjt’ e sa rėndė rėndojnė.
Tė dobėtit blejnė, u duhen paratė;
Fitoj, ēdo gėzim qė dua, me shpatė;
Prej s’ėmės rrėmbej tė bijėn truphedhur,
Marr nusen e re, me flokėt e derdhur.
E dua fytyrėn e bukur si lule.
Qė shpirtin ma deh me kėngė e pekule,
Pa silljani lirėn prej odės sė vet
E kėngės t’ia thotė pėr vdekjen e tet.
Kujtoni Prevezėn, nė dorė kur shtimė,
Armiqtė vajtuan por ne brohorimė;
Shtėpira qė dogjėm, e plaēkė qė ndamė —
Zengjinėt i therrėm, tė bukrat s’i ngamė.
Ne frikėn s’e njohim, s’e njohim mėshirėn,
Kėto nuk i njeh kush lufton pėr Vezirin;
Qė kur leu Profeti, s’ka parė Gjysmėhėna
Njė trim kaq tė madh sa Ali Tepelena.
I biri Myftari drejt Tunės po nget,
Gjaurėt leshverdhė ta dinė ē’i pret;
Kur turren Delinjtė mbi lumin me gjak,
Tė gjallė Moskovit i kthehen fort pak!
Silihtar! Zhveshe kordhėn e tė Parit tonė;
Tamburxhi, kushtrimi ne shpresėn na shton;
Ju male, qė shihni si zbresin nė zall,
Ja kthehemi mundės, ja nuk vimė gjallė. (Shqipėruar nga S. Luarasi 1956)

BARAT nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-10-2014, 09:33   #45
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi NDAL FALSIFIKIMIT TE HISTORISE.Romanet ''Zgjimi'' e ''Pishtarė'' d

Skender Luarasi
NDAL FALSIFIKIMIT TE HISTORISE.
Romanet ''Zgjimi'' e ''Pishtarė'' dhe e vėrteta historike.


Nė gazetėn Telegraf, nė datat 3, 4, 6 tetor 2014, ‘’Kritiku letrar’’ Xhemal Veizaj pėrkujtoi shkrimtarin me kombėsi maqedonase Sterjo Spasse dhe shprehu opinione mbi ngjarje dhe personazhe tė jetės sė krijuesit tė shquar tė letėrsisė shqipe. Ai nė njė intervistė (Telegraf, dt, 3.12.2013, Intervistues Albert Xholi) sqaronte se qe mik pėr kokė me Ilinden Spassen dhe kishte kontribute tė hershme nė letėrsinė pėr fėmijė, me fabula e qyfyre Hosteni, sipas metodės sė realizmi socialist. Nė shkrim ai perifrazoi gjerė e gjatė fragmente tė librit ‘’Im Atė Sterjo’’ tė mikut Ilinden, trillimet atė e bir mbi persekutimet e diktaturės ndaj tyre dhe peripecitė e botimit tė ciklit letraro historik Rilindasit (Zgjimi, Pishtarė, Zjarre etj) tok me akuzat ndaj oponentėve, D.Agolli, G.Shpuza, S.Luarasi etj, ngjarje tė cilat i kam sqaruar vite mė parė (Skėnder Luarasi pėrballė Sterjo Spases : Birit Ilinden, pėr tė atin Sterjo Spase… / Petro S. Luarasi . Republika. - Nr. 49, 31 mars, , 1996, f. 7).
Tani tė sqaroj ‘’kritikun letrar’’, i cili pėr hir tė mikut e pazarit aktron rolin e tellallit.
Flitet e shkruhet shumė pėr domosdoshmėrinė e rishikimit tė historisė sė popullit e kombit shqiptar, padrejtėsitė qė janė kryer nė tė shkuarėn nga rrethana e faktorė tė ndryshėm dhe pasqyrimin sa mė tė saktė tė saj nė tekstet shkollore e botimet akademike. Dihen edhe interesat e presionet e shteteve tė huaja dhe grupimeve tė caktuara pėr tia pėrshtatur identitetin shqiptar interesave tė tyre. Por pak janė trajtuar debatet me tematikat pėrkatėse pėr trajtimin e tė vėrtetės historike nė letėrsi dhe pasojat e shtrembėrit tė saj. Materiali i pėrzgjedhur nga kujtimet e Skėnder Luarasit ndihmon sqarimin e kėsaj cėshtje.
Po i paraqes lexuesit tė nderuar nje kritike tė Skėnder Luarasit. Ai le ta gjykojė ngjarjen, fenomenin Spasse, pėrgjegjėsinė e cdo atdhetari dhe rolin e kritikut letrar. Shpreh keqardhjen qė, nė mbrojtje tė sė vėrtetės detyrohem tė publikoj fakte qė nuk ia shtojnė vezullimin dekorit pėrkujtimor tė shkrimtarit tė talentuar Sterjo Spasse nė 100- vjetorin e ndarjes nga jeta.

Petro S. Luarasi

Skėnder Luarasi

NDAL FALSIFIKIMIT TE HISTORISE
Kur mbrojta ‘’Gjeneralin e ushtrisė sė vdekur’’ tė Kadaresė mė kėrcėnuan se do tė mė jepnin plumbin prapa kurrizit.
Ndaj nxitoj tė kritikoj veprat e Sterjo Spasses (Zgjimi e Pishtarė) qė populli shqiptar tė mos ma japė atė plumb nė lule tė ballit. Plumbin do t’ia kisha shkrepur zemrės me vetė dorėn time, po tė kisha dezertuar ditėn e 7 prillit 1939 dhe po tė mos kundėrshtoj tani tė pėrsėritet e Premtja e Zezė!...
E shkruaj kėtė kritikė pėr ata qė romanet Zgjimi e Pishtarė nuk patėn nge t'i lexojnė, pėr ata qė nuk patėn mė durim pėr t’i pėrfunduar, pėr recenzentėt e pandjenjė dhe redaktorėt e padenjė qė ia reklamuan popullit shqiptar si vepėr shembullore pėr t'u lexuar e studjuar!

(S.Luarasi, Kujtime, 1976)

Skėnder Luarasi
Romanet ''Zgjimi'' e ''Pishtarė'' dhe e vėrteta historike.

Vjet u botuan dy volume, ''Zgjimi'' dhe ''Pishtarė'' nga Sterjo Spase, dy tė parėt nga cikli i romaneve ''Rilindasit''. Barra qė mori pėrsipėr autori qe e rėndė; interesimi i publikut shqiptar se qysh ia ka paraqitur autori botės Rilindjen e kombit tonė ėshtė i madh.
Nga mėnyra qysh e ka trajtuar temėn autori, kuptohet se Spasja dashur padashur nuk ka shumė simpati pėr Rilindjen shqiptare. Rilindja ėshtė aq fort e shtrenjtė pėr ne, sa qė nuk mund tė mos prekemi kur nė letėrsinė tonė bėhen shtrembėrime tė rėnda rreth luftrave tė popullit tonė pėr liri nė shek. XIX dhe nė fillim tė shek. XX. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė nė romanet e Spases ka tė tilla shtrembėrime qė nuk pajtohen me fjalėn e drejtė qė kanė dhėnė shkencat albanologjike pėr kėtė epokė tė lavdishme tė historisė sonė.
Kėtu nuk dua tė flas pėr dobėsitė artistike tė kėtyre romaneve, pėr atė material tėrkuzė tė gjatė e tė vjelur e tė pėrvjelur andej-kėndej pa kritet, e tė zhdėrjendur nė njėmijė e njėqind faqe, nėpėrmjet tė cilave autori kėrkon tė na paraqesė Rilindjen; megjithėse nuk duhet t'i falet mungesa e pėrgjegjėsisė dhe shkelja e misionit shoqėror-patriotik shkrimtarit qė rend pas faqeve.
Porse dua tė flas pėr ato shtrembėrime qė errėsojnė madhėshtinė e pėrpjekjeve tė popullit tonė pėr liri nė epokėn e Rilindjes e qė fshehin tė vėrtetėn historike pėr atė.
Pasi lexova me vėmendje romanet nė fjalė, unė personalisht arrita nė kėto pėrfundime:
1. Ndonėse S.Spasja na premtoi tė na rrėfejė pėr Rilindjen e rilindasit tanė, ai nė romanet e tij u cakton lėvizjeve maqedone njė shesh aq tė gjerė sa qė Rilindja jonė pėrdoret si preteks pėr tė folur pėr hallet e dy-tri fshatrave maqedone nė skaj tė Korēės, fati i tė cilave sado i hidhur pastė qenė, nuk mund tė zerė atė vend qė u cakton autori nė romanet pėr rilindasit tanė.
Sterjo Spases i ėshtė bėrė psikozė tė ballancojė hallet e fshatit tė tij me hallet e Shqipėrisė. ''Halli hallit nuk i ngjan'', thotė populli ynė. Dhe hallet e Shqipėrisė qenė shumė mė tė mėdha se hallet e Bullgarisė, Greqisė e Sėrbisė bashkė; sepse kėto tė tria e gėzonin ndihmėn e gjashtė pushteteve tė Europės, sidomos tė Rusisė, kurse populli shqiptar i kishte armiq pėr vdekje tė shtatė Fuqitė e Mėdha, sidomos Carin, tok me Sulltanin e Kralėt e Ballkanit.
Problemi maqedon dhe problemi shqiptar nuk kanė patur aspak atė lidhje qė pėrpiqet tė na imponojė Spasja nė romanet e tij. Unė vetė kam patur rast tė shprehem kundėr arbitrariteteve tė Maliq bej Frashėrit qysh nė kohėn e Zogut (gusht 1929, kur shpėrngulėn banorėt e Prespės) por nuk mund tė pranoj se fatkeqėsitė e popullsive jo shqiptare tė Ballkanit vinin vetėm e vetėm nga arbitraritetet e bejlerėve shqiptarė (madje nga ata bejlerė qė luftoheshin edhe nga autoritetet turq) sikundėr na paraqiten punėt nė romane. Nė tė vėrtetė kėta bejlerė qenė vegėl e pushtetit turk. Por kjo shpikje i duhet Spases me qėllim qė tė provojė se, ndėrsa popullsia shqiptare s'ka qenė e zonja pėr protesta sociale, kėtė mision e luanin asaj kohe maqedonėt.
Nuk ka faqe nė romanet e Spases ku tė mungojnė shpikjet, shpifjet, anakronizmi, insinuata, denigrimi, lėvdatat dhe sharjet vend e pa vend, zmadhimi i cikėrrimave qė shpien ujė nė mulli tė armikut tė Shqipėrisė, dhe zvogėlimi i ndodhive kryesore ose heshtja e tyre, qė do tė shtonin nderin e popullit shqiptar.
Njė shtrembėrim i shėmtuar ėshtė fryrja e rolit dhe e influencės sė lėvizjes maqedone mbi lėvizjen ēlirimtare tė popullit tonė. Komitėt maqedonė dalin nė romanet e pėrmendur nė rolin e njė qendre qė i frymėzon, i mėson, i komandon patriotėt tanė ''tė paditur''. Sipas autorit, Themistokli Germenjit i duhet tė takohet me njė vojvodė maqedon qė tė marė vesh se ē'janė detyrat e patriotit. Jo! Patriotėt tanė tė Rilindjes me idealet e tyre tė larta ishin aq tė mėdhenj, sa u dolėn pėr zot fateve tė Atdheut shumė kohė mė parė se sa vojvodėt e U.M.R.O.-jės t'u shisnin mend a t'i pėrdornin pėr shėrbėtorė. Do tė kishte qenė turp pėr rilindasit tanė tė uleshin nė bangon e nxėnėsve qė mėsohen tė ēmojnė lirinė nga ''vėllezėrit sllavė''. Sa pėr Goēe Dellēavėt e Damjan Grujevėt dhe gjithė UMRO-jėt, mė mirė do tė ishte t'ua linim vetė maqedonėve t'i sqarojnė se sa ''tė kulluar'' kanė qenė ata nė ''socializmin'' dhe ''internacionalizmin'' e tyre. S.Spasja tė mos na marrė pėr ''tė paditur'' sa tė mos kuptojmė veprimet anarkiste tė mjaft pėrfaqėsuesve tė kėtyre komitaxhive dhe aferat e tyre me bejlerėt dhe andartėt, terrorin e tyre dhe grabitje grash…
Me qė pėrmendi Negovani dhe pėrshkroi vrasjen e Papa Kristo Harallambit (Negovanit) prej andartėve grek, mė 12 shkurt 1905, Spasja pėrsėri harroi tė na thotė se qenė komitaxhinjtė maqedonė (apo mos qenė bullgarė?) nė luftė me andartėt, mė 1903, qė dogjėn njė mėhallė tė Negovanit dhe varrosėn rreth 40-50 veta e 4-5 familje nė gėrmadhat e shtėpive tė tyre sepse nuk deshėn tė ndėrronin kombėsinė e tyre shqiptare?! Apo mos e bėnė pėr internacionalizmin e tyre?
S.Spasja thotė se vojvodėt maqedonė i kėrkuan Themistokliut t'u shpinte armė, dhe do t'ia paguanin sa tė donte, se para kishin me bollėk ata. Neve na lindin pyetjet: Ku t'i gjenin armėt patriotėt tanė dhe ku i gjenin paratė me bollėk ata ''revolucionarėt e kulluar'' maqedonė?
Sterjo Spasja fyen rėndė zemrėn e Nėnės Shqipėri kur, nė ciklin e tij, birin e shquar tė Korēės, Themistokliun, e bėn gėnjeshtar, ryshfetēi, frikacak, qole dhe ordinancė tė vojvodave bullgarė, dhe kėrkon tė na bindė se, pas kryengritjes sė Ilindenit, mė 1903, populli shqiptar do tė dali nė selamet. Faji i autorit bėhet edhe mė i rėndė kur kemi parasysh qė ai jo vetėm nė romanet pėr rilindasit por edhe nė shkrimet e mėparshme shkėndinė e ēdo lėvizje ēlirimtare nė Shqipėri e gjen te Maqedonia dhe Bullgaria ''socialiste'', tė cilat i mėsojnė shqiptarėt njė herė ''tė ēlirohen me forcat e veta'' dhe herėn tjetėr ''tė mos harrojnė se nuk qenė vetėm''. Librat e S.Spases dėshmojnė se ai nuk e ka kapėrcyer horizontin e fshatit tė tij maqedon tė cilin socializmi nė Shqipėrinė tonė e ēliroi, e shėroi dhe i dha bukė e dritė; dhe se ai nuk e ka fituar vetėdijen e atyre shkrimtarėve shqiptarė tė cilėt nė qendėr tė preokupimeve tė tyre venė fatin e Shqipėrisė. As nė ''Zgjimi'' as nė ''Pishtarė'' nuk na del shumė ''hero pozitiv'' ky Mistoja qė trembet t'u dėftejė bashkatdhetarėve se si quhet, dhe qė fshihet nėpėr hatėj e plevica kur dėgjon qė turqit arrestojnė patriotėt korēaėrė. Vėrtet, nė 500 veta mund tė ndodhė ndonjė frikacak; qė prej kohės sė Pavarėsisė e gjer nė 7 prill 1939, gati gjithė mbretėrit e perandorėt e kanė tradhėtuar ēėshtjen e popujve. Mirėpo qė nė 5000 djem, nipėr tė Gjolekės e tė Rrapo Hekalit, tė zvetėnohen qė tė gjithė e tė ulėrijnė se u rėndojnė armėt dhe, si kope nėn kėrbaēin e xhandarit turk, mė mirė shkojnė tė ngordhin nė Arabistan sesa tė vdesin me armė nė dorė pėr Labėrinė e dashur - Jo kėtė nuk e besojmė, sikur tė na e thonė edhe 100 Vlladan Gjorgjeviēė!
Vojvodat maqedonė, po, janė tė gjithė ''heronj pozitivė''. Asaj kohe, Maqedonia, vilajet i Manastirit, me turq, shqiptarė, bullgarė, grekė, vllehė, ēifutė, ciganė - burra, gra, pleq, fėmijė - do tė kishte rreth 200.000 banorė. Mirėpo qė tė shtypte kryengritjen e Ilindenit, sipas romanit ''Pishtarė'', sulltanit iu desh tė dėrgonte 200.000 asqerė.
Autori e fillon ciklin e romaneveRilindasit rreth vitit 1880, kur populli shqiptar nga Tivari deri nė Prevezė, qė nga Shkupi deri nė Janinė, ėshtė kacafytur nė luftė pėr jetė a vdekje me hordhitė e Sulltanit, qė duan ta mbajnė Shqipėrinė akoma nėn zgjedhė tė Turqisė; kacafytur me diplomatėt e Kongresit tė Berlinit e me knjazėt, qė ja mohojnė popullit tonėtė drejtėn tė jetojė i lirė nė Ballkan; kacafytur me Carin rus, qė don t’ia zgjerojė Bullgarisė kufijtė nga Deti i Zi deri nė Adriatik. Pėr kėtė luftė titanike tė prindėrve tanė sesa taborė iu deshėn Dervish Pashajt tė dėbonte shqiptarėt nga Shkupi dhe nga Ulqini dhe tė shtypte Lidhjen e Prizrenit, nuk na tregon gjė tė madhe S.Spasja. Mua mė tingėllon si provokim ndaj Themistokliut e patriotėve tanė fakti qė nė ''Pishtarė'', pas kėshillave qė merr nga komitėt maqedonė, Themistokliu, nxjerr kėtė pėrfundim: ''Ja, nė njė Shqipėri tė lirė duhej tė kishin liri jo vetėm shqiptarėt, por edhe ato pakica tė ēdo kombėsie qofshin, mjafton qė tė mos ishin shovinistė, si ata shovinistėt e tėrbuar grekomanė e turkomanė'' ( f.13)
Kjo do tė thotė se autori i paraqet patriotėt shqiptarė si njerėz tė infektuar nga shovinizmi dhe qė ata ėndėrronin tė krijohej njė Shqipėri me pakica kombėtare. Themistokliu dhe patriotėt e tjerė tė Rilindjes nuk qenė shovinistė; ata kanė luftuar pėr tė ēliruar atdhenė e tyre dhe jo pėr tė patur pakica kombėtare; pėrkundrazi kanė qenė shtete fqinj qė shpresonin ta coptonin Shqipėrinė midis tyre sa tė prishej perandoria osmane.
2. Gabim i dytė, i rėndė, i S.Spases ėshtė se ai i hyri punės pėr tė na ndriēuar historinė e Rilindjes sonė duke qenė vetė i ngarkuar me njė barrė opinionesh e paragjykimesh tė gatuara rreth shqiptarėve nga armiqtė e historisė sė tyre dhe duke patur njohuri tė cekta dhe tė pamjaftueshme. Pėr autorin e dy volumeve Shqipėria ėshtė vend pa histori, pa kulturė; populli shqiptar ėshtė pa kombėsi, pa tradita, pa virtute; gjuhėn e tyre e quajnė ''vėnēe'', ''bastarde'', vetveten me pėrēmim ''shqipo''; nė gjuhėn e tyre nuk ka fjalė pėr ''mbesė'', prandaj gjyshėrit i thėrrasin ''zuska''. Po, po; autori i vulgarizon me pėrkėdhelje; por thuaji trimit tri herė ''horr!'' dhe gjithė bota do ta thėrrasė ashtu. Pėr autorin rilindasit shqiptarė janė pa aftėsi tė krijojnė shtet mė vehte po tė mos kenė ndihmėn e ndonjė fuqie tė huaj. Autori nuk i njeh dhe s'i pėrfill fillimet e Rilindjes shqiptare; dhe me keqdashje shtrembėron figurat e mjaft patriotėve tė nderuar.
Nė romanet ''Zgjimi'' dhe ''Pishtar'', edhe patriotėt mė tė dalluar tė Korēės nuk kanė ndjenja thjeshtė kombėtare: Orhan Cerēiz Pojani, i cili qė kėsaj kohe ka hyrė nė korespondencė me de Radėn pėr hallet e Shqipėrisė, herė mendon si efendi, herė si bej, herė si zotni, si ti teket autorit. Fehim Zavalanin, Kryetarin e Komitetit shqiptar tė Manastirit qė kur jetonte Naim Frashėri, Spasja na e paraqet si puthador tė Hysen Hilmi Pashės, ndonse qe ky pasha turk qė ja dėrgoi, mė 1911, duarlidhur, gjyqit ushtarak tė Dibrės qė tė dėnohej se qe patriot shqiptar. Tė nipin, Menduh Zavalanin, kapedanin e ēetės sė Dangėllisė, qė serbomėdhenjtė e Ohrit e vranė, mė 10 korrik 1914, nė Shėn Naum, krahpėrkrah me Telemaku n, Spasja e quan ''tradhėtar'', sikundėr edhe Qani Ypin, qė pat dalė komit qė mė 1905 kundėr Turqisė dhe ra dėshmor nė Badėr, nė maj 1914 nė luftė kundėr ushtrisė sė Kostandinit tė Greqisė. Kapedan Kajo Babienin e pėrshkruan si njė kryehajdut qė mbante Korēėn gjithnjė nė frikė se mos e sulmonte pėr plaēkė. (Tani qė ėshtė dekoruar!)
Pėr shkak qė mund ta dijė vetė, Sterjo Spasja inatin mė tė madh e ka kundėr patriotėve shqiptarė tė Manastirit. Ndė pati nė Shqipėri njė familje e cila pėr veprimtari patriotike mund tė krahasohet me te vėllezėrve Frashėri - ajo qe familja e Dhimitėr Qiriazit nga Manastiri. Nė gjithė Maqedoninė Spasja zorr se do tė gjente njė familje bullgare tė barabartė nė vlerė me tė Qiriazėve nė patriotizėm dhe kulturė. Nė kėtė urrejtje, shkrimtari ynė bėhet shok me dhespotin grek: nė dukje i dėnon Qiriazėt se qenkan ''protestantė''; Filotheu i mallkon Qiriazėt se japin shqip nė shkollėn e vajzave nė Korēė; Spasja i dėnon se japin jo vetėm shqip por edhe mė shumė anglisht. Veterani i rilindasve tė Korēės ėshtė njė personazh imagjinar Hamid Efendiu, njė ish-hoxhė, qė kovaēanėn e tij e ktheu nė qendėr agjitacioni, por qė nuk beson se gjuha shqipe mund tė shkruhet. Dhe kur ia tregojnė: ''Ē'thua more! Ku ka alfabetare tė shqipes! Ne s'dimė tė lidhim, me nder oshkuret, jo tė…'', thotė.
Mirė por ungjilli provosllav e konizmat e shenjtorėve, dhe korllogret e dhespotit, e dhaskajt e dhaskalicat zenė vend tė nderuar nė romanet e S.Spases. Dhe vetė e gjora abetarja shqipe nuk do tė kish arritur dot nė Korēė pa ndihmėn e zonjės Shėn Mari!
Qytetin e Korēės, njė nga qendrat e Rilindjes sonė Kombėtare, autori na e paraqet si ēerdhe filogrekėsh e turkoshakėsh, si njė qytet qė pėrdor gati vetėm gjuhėn greke, si ēerdhe tė korrupsionit e tė obskurantizmit. Ndėrsa na flet gjer e gjatė pėr revolucionarizimin e fshatarėve maqedonas, Sterjo Spasja ka harruar shtyllėn vertebrale tė Rilindjes sonė, fshatarėsinė, atė fshatarėsi trime e cila sa herė qė rrėzohej prap se prap ngrinte krye pėr liri. Ai na flet se Rilindja pėrgatitej nėpėr skuta tė errta ku vepronin oportunistė politikė, frikacakė, filogrekė e turkoshakė. Ndonjė filogrek, oportunist e frikacak ka patur edhe nė Korēė nė fund tė shekullit XIX e nė fillim tė shekullit XX porse ne do tė dėshironim qė letėrsia jonė tė na paraqesė nė radhė tė parė Korēėn shqiptare, Shqipėrinė e pamposhtur, qė lufton pėr liri, dhe tė mos na bėnte Spasja tė endeshim nėpėr labirinthin e njėmijė e njėqind faqeve, nė tė cilat u vesh aq shumė vese, paragjykime, fanatizėm e shovinizėm shqiptarėve tė asaj kohe, saqė kombi ynė del i pazoti pėr t'u vetqeverisur. Njė gabim themelor nė ciklin e S.Spases ėshtė qė Rilindjen shqiptare e nis rreth vitit 1880. Kjo s'ėshtė e drejtė. Dihet historikisht se qe Tepelenasi i madh me armatolozėt, tė shumėt shqiptarė, qė ndezi kryengritjen pėr indipendencėn e Greqisė.
''Po tė kish qenė Ali Pasha mė pak njeri i kohės sė tij, dhe mė shumė i paisur me paramendime politike, do tė kish organizuar me kohė grushtin kundėr Turqisė, dhe Shqipėria dhe Greqia, me gjithė Thesalinė e Maqedoninė, do tė kishin bėrė njė mbretėri indipendente shumė tė fuqishme''. Kėtė mendim e jep kryerilindasi Ismail Qemal Vlora, tė cilit S.Spasja nuk denjon t'i pėrmendė as emrin nė ciklin e tij. Le Bushatllinjtė dhe kryengritjet fshatare qė nuk ekzistojnė pėr S.Spasen nė historinė e Shqipėrisė e nė folklor, por jo, as Bolena, e zeza Bolenė qė zuri dyfek me mbrenė!
Bashkėluftėtari i tepelenasit Marko Boēari, qė fliste shqip nė familje, jo vetėm lexonte por edhe shkruante shqip qė nė atė kohė. Nė atė kohė mėsohej shqip; nė Arbėr lulėzonte kultura nė gjuhėn e Skėnderbeut. Rreth motit 1880, kur luftėtarėt e Lidhjes akoma s'e kishin zbrazur plumbin e fundit kundėr ushtrisė sė sulltanit dhe marshonin drejt Shkupit, nė Vakėfet e nė Kolonjė fshatarėt pėrpiqeshin tė shkruanin shqip. Si ndodhi , pra, qė heroi ''pozitiv'' i ciklit tė rilindasve ''Elinopullosi'' i shkėlqyer nuk mundi t'i lexojė s'ėmės letrėn shqip qė i pati shkruar i ati nga kurbeti? Dhe ndėrsa dinte historinė e Greqisė qė prej Homerit deri te Marko Boēari nuk e dinte qė pati rrojtur njė Skėnderbe qė ''qenkesh m'i madh se Leonidha''?
Autori, ndėr tė pesė taborėt lebėr, tregon simpati tė veēantė pėr atė djaloshin gorar, Fehmi Ali Zboqin, i cili duke u nisur radif e pėrqafon Miston dhe i thotė: ''Sikur tė kthehem gjallė, o Misto , sikur…''. Nė romanet nuk marrim vesh ēė ndodhi me tė pesė taborėt lebėr pėrtej Urės sė Qabesė, por gjatė luftės Nacionalēlirimtare marrim vesh qė Fehmi Ali Zboqi ėshtė kthyer shėndoshė e mirė pėr tė keqen e Mistos dhe pėr dobi tė Fazlli Frashėrit, tė cilin e shoqėroi kur eksponenti i Ballit bėnte propagandė nėpėr fshatrat e Gorės. Fehmiu u dėnua nga gjyqi i popullit, sikundėr edhe i biri Abdullah, qė u ekzekutua. Kur tė shqyrtohen edhe procesverbalet e gjyqit tė Themistokliut do tė marrim vesh edhe kėtė: Qė ky Fehmi Ali Zboqi ėshtė njė nga jallan shahitėt qė ndihmuan gjyqin ushtarak francez ta pushkatonin Themistokli Gėrmenjin nė Selanik, mė 1917. Mund tė marrim vesh edhe shkakun pėrse S.Spasja ka ardhur nė kėto shtrembėrime tė sė vėrtetės historike tė Rilindjes, kur autori tė na tregojė ''veteranėt'' prej tė cilėve i mblodhi burimet letrare. Letėrsia duhet tė tregojė se Rilindja qe njė epokė e ndritur, kur populli ynė, i vetėdishėm, ish i sigurtė dhe i vendosur pėr pavarėsinė e Shqipėrisė; edhe sepse shpallja e pavarėsisė u shty gjer mė 28 Nėntor 1912, vonesa nuk ndodhi pėr faj tė shqiptarėve se s'kishin ndėrgjegje kombėtare, por ndodhi pėr shkak tė politikės antishqiptare tė fuqive tė mėdh, sa dhe tė shteteve fqinj.Nga letėrsia jonė do tė kėrkonim demaskimin e kėsaj politike, gjė qė nuk e gjejmė nė romanet ''Zgjimi'' dhe ''Pishtarė''…Dikush mund tė thotė qė romanet e S.Spases kanė edhe gjėra tė mira. Unė nuk do tė pranoja t'i vija nė peshė kėto ''tė mira'' po tė pranohet qė romanet e tij i kanė gabimet e tė kėqijat e pėrmendura mė sipėr. Dikush mund tė thotė gjithashtu qė romanet janė letėrsi, ku nuk bėhet pa invercione dhe ku autori ėshtė i lirė tė trillojė. Por unė mendoj se trillimi nuk duhet pėrdorur kundėr sė vėrtetės historike.
Historia e kombit tonė na dhimbset mė shumė se sa delli i shkrimtarit pėr shpikje e shpifje qė errėsojnė madhėshtinė e epokės sė Rilindjes. Letėrsia duhet tė edukojė njėsoj si historia.

7 Mars 1976 Skėnder Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-10-2014, 03:07   #46
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi gjykon ‘’Rilindasit’’ e Sterjo Spasses

Skėnder Luarasi
NDAL FALSIFIKIMIT TE HISTORISE (II)
Skėnder Luarasi gjykon ‘’Rilindasit’’ e Sterjo Spasses


Romani historik - Pasaporta e kombit
Romani historik ėshtė pėr kombin siē ėshtė pasaporta pėr individin, i vlen pėr tė provuar identitetin e tij. Cdo pasaktėsi prish anėn autentike ndėrsa falsifikimin e dėnon ligji.
Romani historik pėr kombin shqiptar u tregon tė tjerėve edhe se nė ē'mėnyrė e ka ēarė udhėn e historisė sė tij - me lajkat e njė puthadori, apo si trimi me shpatė nė dorė?
Skėnder Luarasi

Skėnder Luarasi pėr Sterjo Spassen
E njoha Sterjo Spassen sė afėrmi mė 1946, kur punonim nė Komisionin Pedagogjik tė Ministrisė sė Arsimit. Ai dhe jo vetėm ai, por shumica nga tė dymbėdhjetė anėtarėt e Komisionit Pedagogjik tė Ministrisė sė Arsimit, beharin e motit 1946, pranoi tezėn se qenė bejlerėt e feudalėt qė e shkėputėn Shqipėrinė nga Turqia pėr tė shpėtuar pronat e tyre.
Nė atmosferėn e romaneve tė Sterjo Spases ndihet ky ndikim qė e helmoi pėr disa vjet edukimin kombėtar nė shkollat shqipe. Unė besoj se Sterjo Spasse, qė ėshtė prej shokėve tanė mė tė ditur e mė tė ngritur, ka gabuar ndaj Rilindasve sepse ka jetuar nėn frikėn e dy forcave: tė atij qė s'lė vend pa e pėrmendur nė romane, Maliq bej Frashėrit, dhe tė F. P., i cili mėsuesve u kishte futur datėn pėr njėzet e tetė vjet me radhė. Dhe kjo frikė Spasses ende s’i ka dalė as sot...
Por e gjykova mė shumė nė Konferencėn e Tretė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve kur ai tok me kolegėt shkrimtarė tė yshtur nga lart, na pėrjashtuan sė bashku me S.Malėshovėn e Y.Dishnicėn pse mbronim parimet demokratike dhe fjalėn e lirė…
Megjithatė, Sterjo Spassen e kam simpatizuar e pėrkrahur si koleg, edhe pse mbeti nė vatrėn tonė ku ka qėndruar nė anėn e vegjėlisė. Sojin e tij e kam mbrojtur publikisht, edhe kur qeveria e Zogut i shpėrnguli nga Gllomboēi, edhe nė gusht 1929, kur rinia korēare i ftoi tė demostronim sė bashku, por ata kėrkuan mbrojtjen e konsullit jugosllav dhe shkuan nė Jugosllavi. Mėma Shqipėri e rriti jetimin me qumėshtin e saj, e veshi, e mbathi dhe e arsimoi nė shkollė pedagogjike me bursė. Ai, ndonėse i lindur e rritur nė skaj tė largėt tė Atdheut tone, e nxuri gjuhėn tonė amtare mė shpejt e mė mirė se disa intelektualė a kryeintelektualė tė lindur e rritur nė kėrthizė tė Shqipėrisė. Dhe me zellin e njė bujku tė fortė e punėtor zuri vend nė kopshtin letrar tė Arbrit ku vlerėsohet e ndihet ndė r mė tė privilegjuarit.
Po pse fidanėt qė mbolli e lulėzuan, frutin na e japin tė hidhur? Ē'ka Sterjo Spasse qė popullit shqiptar ia ha bukėn dhe pėrmbys kupėn?

Letėr dėrguar shkrimtarit tė mirėnjohur Dritėro Agolli,
Kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė,
I dashur Dritėro,
Lexova romanet Zgjimi e Pishtarė …
Populli shqiptar gjithmonė ka luftuar pėr lirinė e vet dhe ka ndihmuar edhe popujt e tjerė fqinjė tė fitojnė lirinė e tyre sidomos Greqinė, Italinė dhe Egjyptin. Shqiptari edhe mercenar gjithmonė ka ėndėrruar lirinė:
Si shqeratė kur kėrkojnė
Mėmatė me blegėrimė
Ashtu edhe Shqipėria
Po e kėrkonte larine.
Njė nga vetitė mė tė larta tė shqiptarit ėshtė trimėria: Luftėtarėt e Ali Pashė Tepelenės, marshonin kundėr rusit e frėngut me kėngėn ‘’tamburxhi’’ dhe i zbrisnin nė tokė, i shtinin nė burg, ‘’atje tė kuptojnė se ē’janė vargonjt e sa rėndė rėndojnė’’:
Silihtar! Ēvishe kordhėn e tė Parit tonė;
Tamburxhi, kushtrimi ne shpresėn na shton;
Ju male qė shihni si zbresim nė zall,
Ja kthehemi mundės, ja nuk vimė gjallė!
Romanet e Sterjo Spases fillojnė nė mbarim tė luftės ruso- turke, kur Rusia cariste synonte t’ia shtonte kufirin Bullgarisė nga Deti i Zi gjer buzė Adriatikut. Nė kėtė ēast rreziku tė madh shqiptarėt provuan qė janė, siē e thotė Ismail Qemali: ’’ njė rracė e fortė qė koha nuk mund t’a mposhtė dhe kanė njė gjen kombėtar qė nuk vyshket nga ngjarjet e ndryshme.’’
Dhe shqiptari ia mori luftės:’’As pėr mua, as pėr ti, por pėr gjithė Shqipėri’’.
Populli shqiptar e ka ēarė udhėn e historisė me shpatė nė dorė. Por Sterjo Spasse nuk beson nė kėtė tė vėrtetė. As nė njėmijė e treqind dyfeqet te gryka e Kuēit, as nė pushkėt qė krisėn n’Urė tė Zenicės, faqe flotės sė Fuqive tė Mėdha, as nė betejat e pėrgjakshme tė Shtimbjes e tė Stivovės, as tė Cernalevės, a tė Prizrenit. Po si ta besojė Spassja se shqiptarėt mund tė jenė trima kur nuk kanė nė krye vojvodat e Goēe Delēevit, Kokėn dhe Dhamjan Grujevin, ‘’Zemra e Komitetit maqedonas UMRO’’!
Nė jetėn time kam parė dy marshime bijsh tė Nėnės Shqipėri: njėrin me sytė e mendjes sė Sterjo Spasses, tė dytėn me sytė e ballit tim. Sterjo Spasse e nis romanin ‘’Zgjimi’’ me marshin qė kėndojnė pesė taborė lebėr duke hyrė nė sheshin e hyqymetit nė Korēė:
Festė e kuqe na zi sitė,
Na veshėn si arixhitė,
Na dhanė nga tri kacidhe,
Fati inė qiramidhe…
Janė katėr vargje tė marshit vajtimtar qė kėndojnė pesė taborrė djem tė Labėrisė. Ata i kanė shėrbyer Sulltanit pesė vjet si asqerė. Tani, pasi i kanė lėnė tė ēlodhen njė mot nė vatrėn e tyre, koshadhet turq i kanė shkėputur nga gjiri i nėnės dhe nisur me zor pėr nė Anadoll, qė t'i shėrbejnė Sulltanit edhe pesė vjet tė tjerė, kėsaj radhe si redifė. Pas tri ditėsh udhėtimi, tė nisur nga Tepelena,'' kėta pesė taborė asqerėsh tė reckosur, kėmbėzbathur, me opinga tė shqyera, qė mezi mbaheshin nė kėmbė'', arrijnė nė Korēė, ku i lenė tė marrin frymė nė sheshin e hyqymetit e tė hapsanės.
''Asqerėt'', shkruan Spasja, ''si njė kope e liruar nga vatha, u pėrhapėn nė sheshe; …ndonjė habitej nga muret e hyqymetit e vinte rrotull si pulė e shushatur. Disa grupe-grupe, ranė nė lumė dhe turbulluan edhe mė keq atė pak ujė qė kishte teptisur nga mali i Moravės atė natė me shi. Qytetarėt, gojėhapur, shihnin kėtė kope redifėsh laramane nė veshje dhe laramane nė sjellje.‘’
Marshimin e dytė e pashė njė ditė gushti tė vitit1912. Katėr ēeta tė kryengritėsve shqiptarė marshonin nga katėr anė drejt zemrės sė Korēės: Gani Butka nga rruga e Kolonjės, Spiro Ballkameni nga rruga e Follorinės, Qamil Panariti nga rruga e Pazarit dhe Menduh Zavalani nga rruga e Pogradecit. Ē’bukuri burrnore mė panė sytė atė ditė dhe ē’kėngė trimash mė dėgjuan veshėt, kur u mblodhėn gjithė ēetat nė rrugėn e Shėngjergjit pėrpara shkollės shqipe!
Ēeta e Ganiu kėndonte: ‘’Pėr mėmėdhenė! Pėr mėmėdhenė!’’
Ēeta e Spiros: ‘’Sa tė rrojė gjithėsia!’’
Ēeta e Qamil Panaritit: ‘’O trima luftėtarė‘’
Ēeta e Menduh Zavalanit: ‘’Merr uratėn bir prej meje.’’
E them me veten time: Nė qoftė se kėta katėrqind veta i dhanė Korēės atė madhėshti kombėtare, ē’madhėshti do t’i kenė dhėnė Shkupit, kryeqytetit tė Kosovės atėhere, ata dyzet mijė trima shqiptarė tė veriut kur marshuan drejt hyqymetit nėn udhėheqjen e Isa Boletinit, Bajram Curit e tė Idriz Seferit?...
Me pėrshėndetje
Skėnder Luarasi

Sterjo Spasja pėr Korēėn ’’lule’’
Dhe si na e paraqet Sterjo Spasja Korēėn, sa zė fill cikli i romaneve ''Rilindasit''?
Korēa lule, Korēa e Naum Bredhasit dhe e Themistokliut, sipas Spasses, nuk ka karakter shqiptar; banorėt e saj heterogjenė nuk duan t’i shohin me sy bijtė e Labėrisė.
''Uuu, ē'fytyra tė shėmtuara qenkan kėta!'' thotė njėri nga sehirxhinjtė pėr radifėt labėr para Hyqymetit. ''Eh, ē'palikarja janė ata tė dhikamas!''- thotė tjetri pėr tė mburrur andartėt grekė. ''Mos janė tė burgosur?'' dyshon njė kalama.
''Si i kini hallet, o vėllezėr? pyet njė ish-hoxhė tre radifė nga Gora. ''Ju pėrplasi shqota kėndejza kėshtu tė rraskapitur?'' dhe ''Si qėlluat qė qėnki vetėm tanėt?''
''Tė tre radifėt , naa, i hapėn sytė'', na thotė Spassja; se qyqarėt nė fshatrat e Korēės rrojnė, por ēuditen qė edhe banorėt e saj si ata flasin, ''venēe''
''Grupi me redifė lėvizi e u shty tutje si njė pėrbindėsh i pėrēudnuar me pesė krerė duke lėnė prapa, bashkė me pluhurin, edhe jehonėn e kėngės labe:
''…ēuditem se qish duron,
si s'pėlcet t'ja bėjė bom''.
Neve lexuesive, kur mbarojmė tė dy romanet na mbyt jehona e kėngės sė Spasses, me atė refrenin ndjellakeq ogurzi nga fillimi edhe gjer nė fund ''Korēė, moj e zeza Korēė''
…Nė njė kohė me kėngėn tek ''Zgjimi'' por nė kundėrshtim diametral me njėra-tjetrėn, doli nga shtypi kėnga e njė djali nga Labėria:
''Histori e lashtė, histori e vjetėr…
ēdo pėllėmbė vendi te neve ka sedėr,
Armikut i derdhet posi njė kuēedėr…
Gjithnjė nė luftė si rrallė komb tjetėr.
I pėrmendim qė t'i lexojė kushdo dhe tė vendosė se cila nga tė dyja shpreh tė vėrtetėn historike tė Shqipėrisė

Ndjenja e miqėsisė pėr tė huajt
Nuk ka gjė mė tė bukur se sa tė jesh i mirė, i dashur dhe i sjellshėm me tė huajt. Porse ji i mirė sa tė duash, nuk mund tė rrosh nė paqe e qetėsi kur s'i pėlqen komshiut tė keq. Ai ta prish qetėsinė, paqen, ta merr tė drejtėn nėpėr kėmbė dhe ta shkel nderin. Dhe nė kundėrshtim e sipėr vijnė zemėrimi, sharjet, hakmarrjet, ndizen luftra, vriten njerėz, vendi mbytet nė gjak e mbulohet nga kufomat. Ēdo e mirė qė ėshtė krijuar nė paqe e shkatėrron lufta.

Miqtė e armiqtė
Prej tė huajve me admirim ka shkruar romantiku Lordi Bajron, socialisti Bralsford dhe etnologjistja Miss Edith Durham. Sharjet mė tė ndyra janė thėnė pėr popullin shqiptar prej kryeministrave tė Serbisė, Gjeorgjeviēit dhe Pasiēit. I pari ka shkruar se, shqiptarėt nuk kanė kulturė, s'kanė as shtėpi as katandi, janė akoma nė shkallė prehistorike, rrojnė nė pyje tė kapur pėr bishti pas degėve tė lisit. Por tek opinioni botėror s'kanė lėnė ndonjė mbresė se janė aq tė pabesueshme, sa i kanė marrė tė huajt pėr humor, dhe mė shumė si sharje pėr popullin serb qė rrugaēė si kėta tė dy i kishte ngritur gjer nė shkallėn e njė kryeministri. Tek e mbramja, as ne shqiptarėt nuk dėshėrojmė lėvdata nga armiqtė e Shqipėrisė.

Kujt t’i jemi mirėnjohės
Shqiptarėt i kanė ndihmuar maqedonasit pėr kryengritjen e Ilindenit, kjo dihet. Por dihet me siguri edhe se me ē’para komitėt maqedonas i blenė armėt - nė mėnyrė shumė tė keqe. Kėta janė ata qė mė 1902 patėn zėnė rob amerikanen Miss Stone tė shoqėruar me shqiptaren Katerina Cilka qė udhėtonte pėr nė Maqedoni pėr tė vizituar prindėrit nė Samokov. Ata i zunė skllav dhe pėr lirinė e tyre kėrkuan 30.000 lira turke (150.000 dollarė) qė me valutėn e sotme bėjnė miliona. Dhe me kėto para tė mbledhura nė Amerikė e me tė tilla grabitje filloi kryengritja e Ilindenit. Kėta grabitės grash qė kanė marrė peng Miston, autori na i paraqet heronj qė i mėsojnė kapedanit tė ardhshėm shqiptar se si tė luftojė pėr lirinė e Shqipėrisė. Ē’ironi!...
Unė, si shqiptar, nuk u jam mirėnjohės vojvodave por Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut, Ali Pashė Tepelenės, Rapo Hekalit, Pashko Vasės, Abdyl Frashėrit, Sulejman Vokshit, Azis Plakės nga Ulqini, Ismail Qemalit, Isa Boletinit, Themistokli Gėrmenjit e qindra e mijra atdhetarėve tė tjerė.

Morali i shqiptarit
Puna qėndron ndryshe me ato qė thonė e shkruajnė vetė shqiptarėt pėr atdhenė e tyre. Tė shkruash mė 1962, pėr 50-vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė se ''nė Myzeqe kėtu e dyzet vjet mė pare (domethėnė mė 1922) nusja mė parė se tė shtrihej nė rrogos tė dhėndrit duhej tė shkonte nė shtrat tė beut'' ėshtė tė shpiesh ujė nė mulli tė armikut. Dhe as Gjeorgjeviēi nuk ka guxuar tė bėjė njė insinuatė tė tillė dhe t'ia mohojnė popullit shqiptar ndjenjėn e lartė tė nderit.
Po Sterjo Spasse pse, si e ku e gjeti pjesėn pornografike dhe fjalorin e ndyrė? Korēa nė atė kohė kur zhvillohen ngjarjet qe njė fshat i madh qė po rritej shumė shpejt nga banorė tė fshatrave pėrreth: Devolli, Kolonja, Opari, ku jeta ka qenė e pastėr prej imoralitetit qė na pėrshkruan autori…Unė dua t’i them Spasses se Vani Cico Kosturi, tė cilin e kam njohur shumė mirė, pėr njeri shumė serioz dhe guximtar, nuk i thėrriste mbesat e tij ‘’zuska’’ por me emrat e tyre tė nderuara. Dhe nė shtėpinė e tij fisnike nuk hynin plakat pėr t’iu falur Shėnmėrisė, po patriotė pėr tė biseduar mbi tė ardhmen e popullit shqiptar. Mbi karakterin e kėtij babai dėshmorėsh flet tragjedia e 17 korrikut 1911, kur ia suallėn kufomat e gjashtė dėshmorėve tė betejės sė Orhan Ēifligut, ashtu tė copėtuara barbarisht sa nuk njiheshin, dhe ai tha krenar: “Tė gjithė janė bijtė e mi”…

Disa nga portretizimet e gabuara tė S.Spasses
Thotė pėr Kajo Babienin se sulmonte pėr plaēkė. Kajon qė shpėtoi Korēėn mė 1902 nga komitaxhinjtė bullgarė, mė 1903 nga bashibozukėt turq dhe mė 1914 nga andartėt grekė.
Papa Kristo Negovani nuk qe vrasės e presės, terrorist, por mėsues i gjuhės shqipe. Aureolėn e shenjtit tė Shqipėrisė ia ka vendosur populli shqiptar me elegjinė e Loni Llogorit ''Papa Kriston na e vranė!’’ S'ka se si ta kthejmė nė komitaxhi.
Themistokli Gėrmenji na shfaqet se jep ryshfete! Njė njeri qė ėshtė i zoti tė japė ryshfet ėshtė i zoti edhe tė marrė ryshfet. Ryshfeti ėshtė mikrobi qė moralisht vdes njerėz dhe pėrmbys pushtete. Bakshishi groposi Perandorinė Osmane. Themistokli Gėrmenji ka qenė njeri i mendimit e i veprimit dhe fjalėpak. Themistokliu qe mė shumė njė sintezė e karakterit tė Ismail Qemalit dhe Isa Boletinit; dhe jo si na thonė, e Fan Nolit dhe e Mihal Gramenos. Ai prirej nga njė natyrė sedentare dhe posi i vėllai Telemaku, qe i mbrujtur me njė patriotizėm qė e bėnte tė jepte edhe jetėn pėr atdhenė, por nė dallim nga ai, kishte aftėsinė tė merrte vendime tė forta nė momente tė vėshtira. Me kėtė dua tė tregoj se ai nuk qe llafazan, nuk qe njeri i ecejakeve, si na e paraqet Spassja. Nė njė skenė si ajo e taborėve lebėr pėrpara Hyqymetit tė Korēės, Mistos, djaloshit flokėkaēurrel, nuk do t’i ngjethej trupi; do t’i ndizej flaka e zemėrimit kombėtar, do tė pėrpiqej tė shpėrthente burgun dhe tok me tė pesė taborėt tė ēlironte Korēėn.
Maliq bej Frashėri, qe bashkėpunėtor me andartėt grekė e komitaxhinjtė bullgarė, nė shpalljen e Hyrietit qe kaēak dhe nuk u bė kurrė ofiqar turk. Ai e kishte jatak fshatin e S.Spasses. Sojin e Spasses e pėrzuri qeveria e Zogut se strehonin agjentėt maqedonas, jo ai. Pse ata shulet s'ia dogjėn kullėn pra? Apo, ia dogjėn nė roman.

Romanet ‘’Zgjimi’’ e ‘’Pishtarėt‘’
Autori romanin ‘’Zgjimi’’ e nis me zvetėnim tė rinisė labe dhe e mbaron me ardhjen e lejes turke nga Stambolli pėr tė ēelur njė shkollė shqipe edhe nė Korēė.
Romanin ‘’Pishtarėt’’ e nis me njė brohoritje tė Ilindenit dhe vijon me insinuata tė urryera pėr Rilindjen e rilindasit, pėr heroin e ciklit dhe pėr ardhmėrinė e fatit tė Shqipėrisė.
‘’Pishtarėt‘’, duke qenė mė afėr kohės, ka mė pak trillime, po ka mė shumė ambiguitete, dyanshmėrira. Tė dy romanet e parė tė ciklit pėrfshijnė aq faqe sa pėrallat arabe tė 1001 netėve. Dhe me tė vėrtetė, njė e treta e lėndės sė tyre janė pėrralla.
Pse kaq tė ēmuara qenkan pėrrallat e Sterjo Spasses sa t’ia blejmė me lekėt e nderin tonė sharjet qė i bėn Shqipėrisė? Edhe sa romane do tė shkruajė, e populli ynė t’ia paguajė qė tė na poshtėrojė rilindasit tanė!

Quaje tri herė ''shqipo'' dhe bota do ta thėrrasė ''doē''
Kur lexova dhe dėgjova lavdėrime tė porositura m'u kujtuan fjalėt e urta tė popullit: ‘’Kush dhjet nė det, e ha nė kripė.’’ Me romanet ''Zgjimi'' e ‘’Pishtarė’’ u pėgėr i gjithė populli shqiptar.
Mė shkroi njė gjerman: ‘’I njoha shqipot nga romanet e Sterjo Spasses’’
Mendova: thuaj pėr shqiptarin tri herė ''shqipo'' dhe bota do ta thėrrasė ''doē''
“ Ėshtė i padenjė ai popull qė nuk bėn gjithēka pėr tė mbrojtur lirinė dhe dinjitetin e tij''.

Pėrmbyllje:
Kur mbrojta ‘’Gjeneralin e ushtrisė sė vdekur’’ tė Kadaresė mė kėrcėnuan se do tė mė jepnin plumbin prapa kurrizit.
Ndaj nxitoj tė kritikoj veprat e Sterjo Spasses (Zgjimi e Pishtarė) qė populli shqiptar tė mos ma japė atė plumb nė lule tė ballit. Plumbin do t’ia kisha shkrepur zemrės me vetė dorėn time, po tė kisha dezertuar ditėn e 7 prillit 1939 dhe po tė mos kundėrshtoj tani tė pėrsėritet e Premtja e Zezė!...
E shkruaj kėtė kritikė pėr ata qė romanet Zgjimi e Pishtarė nuk patėn nge t'i lexojnė, pėr ata qė nuk patėn mė durim pėr t’i pėrfunduar, pėr recenzentėt e pandjenjė dhe redaktorėt e padenjė qė ia reklamuan popullit shqiptar si vepėr shembullore pėr t'u lexuar e studjuar!

(S.Luarasi, Kujtime, 1976)

Shėnim nga Petro S. Luarasi
Nė njė mbledhje me temė: ‘’Thellimi i karakterit kombėtar tė letėrsisė - problem i rėndėsishėm aktual’’, Sterjo Spasse u kritikua paq. Sulmoi si luan, bishtoi si dhelpėr dhe u struk si iriq. Kolė Jakova e pyeti Skėnder Luarasin se si guxonte tė shkruante kėshtu Sterjo Spasse. Ai iu pėrgjigj qė tė shihte mirė se kush e pėrkrahte.
Enver Hoxha qe mbrojtėsi kryesor i Sterjo Spasses nė Shqipėri. Me‘’indulgjencat’’ e Udhėhesėsit mbi kokė e nisi edhe familja nė Botėn e Pėrjetshme, si tė ishin mesazhe qiellore nga Krishti!
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-10-2014, 03:39   #47
YOKO
V.I.P
 
Avatari i YOKO
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Vendndodhja: guess
Posts: 17,858
Thanks: 5
Thanked 3,911 Times in 2,593 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 205
YOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėmYOKO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Skėnder Luarasi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BARAT Shiko postimin
TAMBURXHI! TAMBURXHI!
Tamburxhi! Tamburxhi! thirrja jote ushton;
U ngjall trimave shpresėn; pėr luftė na fton
Gjithė djemt’ e malsisė i thėrret anėmbanė
Himariotėt, Ilirėt, Suliotėt zeshkanė,
E kush ėshtė aqė trim sa Sulioti zeshkan,
Me fustane tė bardhė e tė zi tallagan?
Ja le tufėn shqiponjės e bishės e zbret
Poshtė fushės me sulm si rrėkeja nė det.
Tė bijt’ e Himarės qė s’falin as mikun,
Si mundet ta lėnė tė gjallė armikun?
Si s’markan dot gjak me pushkat besnike,
Ka shenj’ mė tė bukur se zemra armike?
Maqedhoni dėrgon bijt’ e tij fitimtarė
Lenė gjahun nė pyll nė gjak pėr tė larė
Mandilet e kuqe’ t’i skuqin mė shumė
Nė gjakun e luftės qė rrjedh posi lumė.
Kusarėt e Pargės i ka deti shokė;
I zene rob frėngjtė, i zbresin nė tokė,
I shpien nė burg, atje tė kuptojnė
Se ē’janė vargonjt’ e sa rėndė rėndojnė.
Tė dobėtit blejnė, u duhen paratė;
Fitoj, ēdo gėzim qė dua, me shpatė;
Prej s’ėmės rrėmbej tė bijėn truphedhur,
Marr nusen e re, me flokėt e derdhur.
E dua fytyrėn e bukur si lule.
Qė shpirtin ma deh me kėngė e pekule,
Pa silljani lirėn prej odės sė vet
E kėngės t’ia thotė pėr vdekjen e tet.
Kujtoni Prevezėn, nė dorė kur shtimė,
Armiqtė vajtuan por ne brohorimė;
Shtėpira qė dogjėm, e plaēkė qė ndamė —
Zengjinėt i therrėm, tė bukrat s’i ngamė.
Ne frikėn s’e njohim, s’e njohim mėshirėn,
Kėto nuk i njeh kush lufton pėr Vezirin;
Qė kur leu Profeti, s’ka parė Gjysmėhėna
Njė trim kaq tė madh sa Ali Tepelena.
I biri Myftari drejt Tunės po nget,
Gjaurėt leshverdhė ta dinė ē’i pret;
Kur turren Delinjtė mbi lumin me gjak,
Tė gjallė Moskovit i kthehen fort pak!
Silihtar! Zhveshe kordhėn e tė Parit tonė;
Tamburxhi, kushtrimi ne shpresėn na shton;
Ju male, qė shihni si zbresin nė zall,
Ja kthehemi mundės, ja nuk vimė gjallė. (Shqipėruar nga S. Luarasi 1956)

https://www.youtube.com/watch?v=Hn9Q0W6c8OQ
A ka ndonje shqiptar, qe s'i di permendesh keto vargje te Lord Byron?

Sa i paska dashur ca e ...ca!
__________________
Freud says there are no accidents.
YOKO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-10-2014, 19:08   #48
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Petro Luarasi Ndal falsifikimit tė historisė’’ (Pjesa III).

Vijon per lidhje tematike Ndal falsifikimit tė historisė’’ (Pjesa I/II).

Petro Luarasi

Ndal falsifikimit tė historisė’’ (Pjesa III).


Shkrimtari Sterjo Spasse: lavdi e kombit tė vet.

Vlerėsimi shqiptar ndaj Sterjo Spasses
Shkrimtari i shquar Sterjo Spasse (1914-1989) u lind nė Gollomboē tė Komunės sė Liqenasit nė gjirin e njė familje fshatare me kombėsi maqedonase. Ndėr shqiptarė ai ēmohet pėr krijimtarinė nė letėrsinė shqipe gjatė njė periudhe mbi 50-vjeēare, por edhe si studjues, publicist e mėsues. Pėr kontributin e shquar ndaj popullit shqiptar ėshtė nderuar me mė tė lartat ēmime letrare (‘’ēmimi i Republikės’’) dhe shtetėrore (Urdhri i Flamurit, kl.I), me poste (Kryetar i Shoqatės sė Miqėsisė Shqipėri-Kinė, etj.) Ndihej e konsiderohej ndėr mė tė privilegjuarit shkrimtarė shqiptarė, me botime tė veprave nė seri, nė shumė gjuhė tė huaja dhe si pjesėmarres nė shumė aktivitete ndėrkombėtare.
Nė rrethin familjar Sterjo Spasse adhurohet si bashkėshort e prind shembullor, edukator i mrekullueshėm, ndėr miq e shokė dhe kolegė si mikpritės babaxhan gojėmbėl e bujar, pėr bashkėfshatarėt qe vakėf shprese e ndihme. Tek ai bashkėkombasit nė pėrgjithėsi shihnin pėrfaqėsuesin e tyre intelektual, urėn lidhėse ndėrkulturore mes shqiptarėve me pakicėn maqedonase, sepse gėzonte pėrkrahje e privilegje tė madha nė fushėn politike, kulturore, arsimore e propagandistike, kudo nė trevat shqiptare e mė gjerė. Ai paraqitej si shembulli mė vezullues i trajtimit tė intelektualit me kombėsi jo shqiptare nė Republikėn Popullore (e mė pas Socialiste) tė Shqipėrisė, nėn pėrkujdesin e drejtpėrdrejtė tė udhėheqėsit ‘’largpamės e tė lavdishėm’’.
Pėr jetėn dhe veprėn e Sterjo Spasses numėrohen me qindra artikuj, recensa, studime akademike, janė shkruar dhjetra teza masteri e doktoratura, tė shpalosura nė disa konferenca, tė cilat duket se pėrmbledhurazi mund tė jipnin njė pėrgjigje tė saktė shkencore shterruese mbi jetėn dhe veprėn e shkrimtarit tė shquar.

Atdhetaria e Sterjo Spasses
Mbas viteve 90’ shumica e shkrimeve mbi jetėn e veprėn e Sterjo Spasses duket se i referohen apo perifrazojnė substancėn e librit ‘’Im atė Sterjo’’ tė Ilinden Spasses duke e anashkaluar historikun e rrėnjėve e trungut familjar, botėkuptimin, vizionin e pikėpamjet mbi pėrkatėsinė etnike dhe detyrimin si shtetas shqiptarė.
Pothuajse askush nga studjuesit shqiptarė nuk i ėshtė qasur kėsaj tematike, as nuk kanė marrė mundimin tė citojnė apo zbėrthejnė vetė Sterjo Spassen, tė birin Ilinden, apo studjues tė sojit tė tij, pėr kėto cėshtje ku tė tjerė shkrimtarė kalonin nė vrimėn e gjilpėrės tė shtetit shqiptar.
Nė librin ‘’Im atė Sterjo’’, tė birit Ilinden (emėrtim edhe i kryengritjes sė famshme maqedonase) shkruhet:
‘’Ishte vjeshta e vitit 1924… Joshja (vėllai i madh i Sterjo Spasses, shėn. i P.L. ) vuri dorėn nė strehėn e kapeles. Mizėria e njerėzve po afrohej. Pėrpara ishin disa kalorės, prapa kėmbėsorė me pushkė tė gjata lidhur me spango, ngjalmė a ushkure, tė leckosur…Pararoja e ushtrisė, dy djem faqekuqė, ndalėn kuajt para tyre: - Punė e mbarė, o peshkatarė! - Foli njėri. ”Jemi ushtri shqiptare. Tani kėto fshatra do tė kalojnė nėn Shqipėri”. “Kohėra tė vėshtira po vijnė…’’ etj, etj., tė tilla shprehje hasen nė librin me kujtime tė S.Spasses tė botuara nga i biri Ilinden.

‘’Pse?-ja e lavdishme’’e Sterjo Spasses
Ndihmė nė njohjen e pikėpamjeve botėkuptimore e nacionale tė tij na e jep studjuesja Valentina Vangjelovska, e cila veē vendlindjes e ditėlindjes sė pėrbashkėt e ka burim frymėzimi, pasi i ka shumė tė afėrta edhe idetė me Sterjo Spassen. Ajo thekson se ‘’kam lindur dhe jetoj “brenda kornizave” tė pėrshkrimeve qė ka bėrė Sterjo Spasse. ‘’Sterjo Spasse pėr mua do tė mbetet shkrimtari i shpirtit tim.’’
Nė njė diskutim akademik tė saj i bėn me dije auditorit shqiptar e mė gjerė se ‘’Tė lexuarit ėshtė njė proces qė tek lexues tė ndryshėm ėshtė i ndryshėm’’ qė mė troē do tė thotė se zbėrthehet e interpretohet ndryshe nė disa aspekte, si p.sh nė shtete, kombe, gjuhė, ideologji, etj.
Studjuesja duke analizuar dhe zbėrthyer pikėpamjet e bashkėkombasit tė saj shkrimtar, tė personifikuar si Gjon Zaveri, protagonisti kryesor i kryeveprės sė tij letrare “Pse”, thekson se ‘’qetėsinė shpirtėrore e kėrkoi nė ēdo vend, por atė e gjeti ‘’tė fshehur nė qoshen” e kėtij libri.
Gjon Zaveri e vrau veten nė luftė me pse-tė, kėrkonte pse-tė e vuajtjeve tė bashkėfshatarėve tė tij pėr bukėn e gojės, luftonte me padrejtėsitė e kėsaj bote, luftonte me pse-tė qė edhe sot e kėsaj dite nuk mund tė zbulohen…
Dhe shkaku kryesor i vetėvrasjes tė filozofit tė lindur nė zonėn e Prespės, sipas studjueses, ‘’ishte tradita!’’
‘’Por pėr tė ishte e pakuptimtė qė kėto tradita qė e kishin brumosur dhe pajisur me virtyte dhe shumė vlera, u bėnė pėr pak kohė dhimbje padrejtėsish tė shpirtit tė tij tė lirė. Kėtu shpesh qėndron paradoksi, sepse tradita nuk pranon veēanti. Tradita dhe mentaliteti i asaj kohe nuk ishin nė gjendje tė dallonin veēantitė e tė riut Gjon, qė u rrit dhe u edukua nė gjirin e tyre, nuk dallonin dot as se nė gjirin e tyre ato kishin njeriun e madh qė nesėr pasnesėr do tė bėhej kaq i njohur…Sterjoja, jo si personazh, por si autor, si shkrimtar, u pajtua me realitetin, duke vazhduar tė shkruajė vepra tė tjera, qė i kanė siguruar vend tė veēantė jo vetėm nė letėrsinė shqipe, po edhe mė gjerė’’.
Studjuesja thekson: ‘’Mė erdhi nė mendje njė thėnie e revolucionarit maqedonas pėr liri i shekullit XIX Goce Dellcev qė theksonte : ‘’Unė botėn e shikoj si arrenė ku popujt konkurojnė me kulturat e tyre”. Pikėrisht Sterjo Spasse konkuronte me dijet dhe me kulturėn e tij tė mbartur, tė brymosur nga kultura e popullit tė vet dhe tė perfeksionuar prej kulturės shqiptare, sepse kėto janė karakteristikat e popujve ballkanas qė sado dallimeve tė tyre ata pėrfaqėsojnė nuance tė pėrbashkėta.’’ (Kumtesė e mbajtur nė simpoziumin e organizuar nga Universiteti “Fan Noli” i Korēės, mė 30 maj 2014, me rastin e 100 vjetorit tė lindjes tė shkrimtarit Sterjo Spasse. Teksti i plotė gjendet tek ‘’Gazeta Makedonium’’, Valentina Vangjelovska ,‘’Sterjo Spasses nuk i duhet lavdia, por Sterjo Spasses i duhet lavdisė‘’ (http://makedonium.net/?p=1605&lang=sq)
dhe me shkurtime esenciale tek media Shqiptarja.com nėn titullin: “Si e njoha Sterjo Spassen” (Shqiptarja.com , 13 Korrik 2014 apo http://www.shqiptarja.com/kulture/27....pCMOs22o.dpuf)
Pėrse u “qeth” kumtesa tek Shqiptarja.com! pėrbėn interes pėr studjuesit e lexuesit e gjerė shqiptarė.

Pretendime pėr nderimin e shkrimtarit
Nė pėrkujtim tė 100-vjetorit tė lindjes sė Sterjo Spasses, nė media u shfaqėn shumė pretendime e akuza ndaj institucioneve e qeverisė shqiptare. Mė ēuditi veēanėrisht zelli i njė studjuesi, i cili deklaroi se “ Sterjo Spasses i jemi tė gjithė borxhlinj, mbi tė gjitha qeveria’’…ndėrsa shteti kish detyrim qė S.Spasses t’i jepte Nderin e Kombit.
Studjuesi mund tė kishte tė drejtė nė aspektin letrar , por gabonte rėndė kur diktonte kriteret e dhėnies sė urdhėrit ‘’Nderi I Kombit’’. Janė tė shumtė ata qė kanė dhėnė kontribute mė madhore dhe nuk e kanė marrė.
Pėrkundėr talentit si shkrimtar, nė veprėn e Sterjo Spasses hasen gabime parimore, metoda e realizmit socialist dhe trajtime tematike tė gabuara. Mbi tė gjitha ka deformuar thelbin, historikun dhe personazhet e rilindjes kombėtare shqiptare, nė pėrshtatje me kallėpin e historiografisė maqedonase. Pėr romanet e ciklit ‘’Rilindasit’’ ka patur diskutime tė gjera dhe protesta. Qėndrim kritik kanė mbajtur Skėnder Luarasi, Dritėro Agolli, Gazmend Shpuza, etj.,
Historiani Gazmend Shpuza ka shkruar:
‘’Autori ėshtė nisur nga ndjenja e mirė pėr tė lartėsuar tė kaluarėn historike, figurat e shquara si edhe lėvizjen patriotike tė kohės e kjo duket edhe nė fjalėt qė ai u ka vėnė nė gojė, sidomos nga fillimi i romanit, (‘’Pishtarė’’) personazheve qė pėrfaqėsojnė lėvizjen revolucionare maqedonase. Porse zgjidhja qė u ka dhėnė apo ka dashur tu japė autori kėtyre problemeve nė mjaft raste na duket, pėr mendimin tonė, jo e plotė, e njėanshme apo kontradiktore. Meqė kemi tė bėjmė me probleme kyēe tė kohės, mendojmse ia vlen qė ato tė diskutohen.”Romani i botuar ‘’Pishtarė’’ mund dhe duhet, sipas nesh, t’i nėnshtrohet njė ripunimi sa tė mundshėm aq edhe tė nevojshėm.’’( Gazmend Shpuza, Nė vazhdėn e gjurmimeve, Mendime rreth pasqyrimit tė realitetit historik tė kohės nė romanin Pishtarė, Tiranė, Toena, 1997, f.324 340) Kur u botua seria e veprave, ndonėse Sterjo Spasse i ripunoi dhe redaksia ia hoqi mjaft nga gabimet, thelbi i gabimeve mbeti.
Ndėrsa Skėnder Luarasi shprehej rreptė: ‘’po kritikoj veprat e Sterjo Spasses (‘’Zgjimi’’ e ‘’Pishtarė’’) qė populli shqiptar tė mos ma japė atė plumb nė lule tė ballit…E shkrova kėtė kritikė pėr ata qė romanet Zgjimi e Pishtarė nuk patėn nge t'i lexojnė, pėr ata qė nuk patėn mė durim pėr t’i pėrfunduar, pėr recenzentėt e pandjenjė dhe redaktorėt e padenjė qė ia reklamuan popullit shqiptar si vepėr shembullore pėr t'u lexuar e studjuar!
Mjafton tė pėrmendim vetėm,’’vajtimin’’ e lebėrve nizamė qė ’’ zemėruan,’’ gjindjen dhe ’’ndyen’’ pazarin e Korēės, me tė cilin e nis ciklin e rilindjes shqiptare Sterjo Spasse, (romani ‘’Zgjimi’’, 1974, f.7)
Festė e kuqe na zi site…
Aludim mė tė keq pėr kulturėn korēare e trimat e Labėrisė kreshnike nuk kam hasur kund nė letėrsinė shqipe.
Mė tingėllon keq deklarimi i shkrimtarit N.L. se jeta e Sterjo Spasses u udhėhoq nga misioni qė t’i shėrbente letėrsisė dhe kulturės shqiptare: ”Mos duhet qė edhe Vlora, tė ndjekė shembullin e Korēės dhe pėr kėtė ’’xhevahir folklorik nizamėsh’’ ta shpallė’ Qytetar Nderi ! Mendoj tė vlerėsohen parimet pėrkundėr lajkave me lėvdata pėr ofiqe e dekorata.
Shqiptarėt, tė cilėt nuk ia kanė kursyer Spasses ēmimet mė tė larta letrare, mund t’i japin edhe tė tjera, por sa pėr ‘’borxhin e Nderit Kombėtar’’ atė ia ka BORXH kombi e shteti maqedonas, ata qė ia ngritėn bustin nė fshatin e lindjes, ata duhet t’ia sponsorizojne edhe lavdinė.

(Mos)mirėnjohje
Nė librin ‘’Im atė Sterjo’’, pėrkundėr shumė kolegėve tė ngushtė , me kontribute e privilegje tė mėdha, i kushtohet vėmendja mė e madhe, nė shumė faqe e shumėllojshmėri epitetesh, ‘’ndjellakėqinjve’’ Skėnder Luarasi, Dritėro Agolli e disa anėtarėve tė Kryesisė sė Lidhjes sė Shkrimtarėve, tė cilėt i kritikuan romanet ‘’Zgjimi’’ e ‘’Pishtarė’’. Shkruhet se S.Spassja i trembur kėrkoi mbrojtjen ‘’lart’’. I biri Ilinden qė e redaktoi dhe e botoi librin nė vitin 1995, mbas pėrmbysjes demokratike, nuk kishte arsye as tė pėrmendte kontributin e udhėheqėsit nė mbrojtjen e babait tė tij, as letrat lavdėruese e dekoratat. Por ja qė gjindja e pa me sytė e ballit kur e dėrguan Sterjo Spassen pėr nė banesėn e fundit. Nė shenjė mirėnjohje tė pėrjetėshme, familja e shoqėroi me letrat e Udhėheqėsit mbi kokė, indulgjenca pėr nė jetėn e pėrtejme.
Pra Udhėheqėsi mbahet mend, krahas bėmave tė tjera kombėtare, edhe pėr lartėsimin e dy ‘’diejve vezullues’’: Haxhi Qamilit e Sterjo Spasses.

Vepra ‘’Im atė Sterjo’’ dhe perėndimi i diellit
Rreth 20 vjet mė parė (nė artikullin Skėnder Luarasi pėrballė Sterjo Spases : Birit Ilinden, pėr tė atin Sterjo Spasse… , Petro S. Luarasi , Republika, 31 mars, 1996) i shkrova miqėsisht autorin tė mos trazonte varret e tė vdekurve. ’’Pėr vete nuk do tė kisha patur ndėrmend tė ‘’gėrmoja’’ nė kujtime e arkiva familjare (qė mund tė jenė mė tė pasura e tė begata se tė Spasses) por nuk mund tė hesht kur ‘’thumbohet’’ Skėnder Luarasi. Lėvdatat e tepėrta, krahas shpifjeve monstruoze, bėhen shpesh shkak qė tė vihen disa piketa nė truallin e historisė. E mė pas dalin pyetjet ‘’qysh’’ e ‘’tek’’qė nuk i jep dot pėrgjigje as biri i babait Sterjo’’.
E kėshilloja qė atė veprėn ta hiqte nga qarkullimi se i bėnte dėm emrit dhe nderit tė babait, vetes e familjes. Pėr shaka shkrova edhe njė gazmore ‘’folklori modern’’.
Nė botėn e tregut , plot me ‘’historira’’
Nxirren nė ankand, ‘’e keqja’’, ‘’e mira’’
Pėr gjėrat pa vlerė, ka veē ‘’lepe’’, ‘’peqe’’,
A m’jep lale veprėn, pėr me mshtjell byreqe.
Autori nuk mė dėgjoi, madje e keqpėrdori veprėn me tellallė tė papėrgjegjshėm dhe nė vend tė mbillte lavdi, korri …. ja, kėto shkrime pėrkujtimore.
‘’Perėndimin e diellit tė Haxhi Qamilit’’ e kanė pėrshkruar shumė studjues, ndėrsa tė Sterjo Spasses, vetė autori i libri ‘’Im atė Sterjo’’: “Dielli i lindur diku, nė malet e Gllomboēit, tani perėndoi matanė kodrave tė Ndroqit…”

Shėnim: Ky shkrim vijon artikullin e Skėnder Luarasit tė titulluar:‘’Ndal falsifikimit tė historisė’’ (Pjesa I / II).
http://www.fjalaelire.com/tema/24005.html
http://www.fjalaelire.com/tema/24040.html
Me tė drejtėn e kėndvėshtrimit tim, nuk po analizoj ata ‘’recenzentėt e pandjenjė dhe redaktorėt e padenjė’’, pasi tani pėr tani nuk kam kohė tė tepėrt dhe mendje tė pakėt qė tė mbush qypat e shpuar.
Petro S. Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-11-2014, 12:40   #49
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrkthyesi Skėnder Luarasi dhe kėndvėshtrimi i studjuesit Agron Tufa.

Petro Luarasi
Pėrkthyesi Skėnder Luarasi dhe kėndvėshtrimi i studjuesit Agron Tufa.


Nė median ‘’Start’’ lexova shkrimin ‘’Pėrkthimi nė Shqipėri: zanafilla e dy paradigmave tė pėrkthimit’’ tė zotit Agron Tufa, shkrimtar, studjues e pedagog i letėrsisė sė huaj nė UT.
Ndėr tė tjera ai shkruan: ” Pėrgjatė gjysmės sė dytė tė shekullit XX, duke pasur parasysh edhe llojin e letėrsisė qė, ideologjikisht, lejohej tė pėrkthehej dhe vetėm tradita e realizmit, dolėn njė gjeneratė e ndritshme pėrkthyesish qė sollėn nė toskėrisht e nė gjuhėn letrare tė pas vitit 1972 kryeveprat e shkrimtarėve realistė. Kėshtu kemi pėrkthimet e Petro Zhejit, Skėnder Luarasit, Misto Treskės (“Tė mjerėt” e Hygoit), Bujar Dokos dhe Klio Evangjelit (romanet e Dikensit), Vedat Kokonės nga frėngjishtja dhe rusishtja, Lili Bares - vetėm nga rusishtja, Pavli Qeskut, Pirro Mishės, Viktor Kalemit, Jorgo Bllacit, Ismail Kadaresė, Dritėro Agollit, Dhori Qiriazit etj.’’ 1. (Start, 11.2. 2014. gazetastart.com/index.php?p=hg&hid=19697)
Nuk diskutoj pikėpamjet, kriteret vlerėsuese dhe njohuritė e tij mbi historinė e pėrkthimit dhe pėrkthyesve nė Shqipėri, si : Mit’hat Frashėri, Vangjel Korēa, Tajar Zavalani, por ndalem vetėm tek kėndvėshtrimi i pedagogut e studjuesit A.Tufa mbi vendin qė zė Skėnder Luarasi (1900-1982) nė lėmin e pėrkthimit shqip
Ndryshe nga sa shkruan A.Tufa, Skėnder Luarasi i pėrket pėrkthyesve tė viteve 20-tė sepse provohet qė nė vitin 1919 ka pėrkthyer nė SHBA tė paktėn tri vepra: ‘’Jul Cesarin’’e ‘’Tregtarin e Venedikut’’ tė Shekspirit dhe ‘’Skėnderbeun…’’e T.Uinkop-it. 2. (P. Luarasi, Skėnder Luarasi nė tempullin shekspirian, http://gazetadielli.com/skender-luar...n-shekspirian/ )
Deri nė vitin 1936 Skėnder Luarasi pėrktheu tė paktėn edhe 6 vepra tė tjera: Enoh Arden-Tenison (1933), Sakuntala-Kalidasa (1933), Vilhelm Teli-Shiler(1934), Novela-Oscar Uajld (1934), Prometeu i lidhur- P.Shelli) dhe “ Lirika” - Li Taj Pe. Dy pėrkthimet e fundit kanė “humbur” ).3 (P.Luarasi. Vepra tė botuara tė pėrkthyera nga Skėnder Luarasi http://www.dardania.biz/vb/upload/sh...t=32729&page=2)
Nė shtypin e viteve 30-tė shkruhej: ‘’Kemi edhe pėrkthyesa qė janė punėtorė, tė aftė, tė zellshėm,tė cilėt na kanė falur pėrkthime kryeveprash tė vėshtira. Nė krye tė tyre qėndron Skėnder Luarasi me Sakuntalėn e Kalidasės, Vilhelm Tell-in e Schillerit dhe Novelat e Oscar Wilde…’’ 4. ( Vilhelm Teli, Illyria, 15 korrik 1934, f.3.)
Et’hem Haxhiademi vlerėsonte se ‘’me njė vepėr tė tillė (Vilhelm Teli i Shilerit) dhe tė tjera si kėto duhet tė pasurohet pa vonesė lėmi i vogėl i literaturės sonė. Zoti Skėnder Luarasi i cili ka ditur kaq bukur tė pėrkthejė me gjithė hollėsirat e saj kėtė kryevepėr e cila e mėson rininė tė dojė dhe tė mbrojė lirinė, letrarėt e pakėt shqiptarė duhet ta pėrgėzojnė dhe ta urojnė nxehtėsisht.Nga pjesa ime pėrkthimin e Luarasit dua ta quaj njė nga pėrkthimet mė tė goditura qė janė ba deri sot nė Shqipėri.’’5. (Et’hem Haxhiademi, Vilhelm Teli i Shilerit, Demokratia’’, 23.9. 1934, f.3.)
Gazeta ‘’Besa’’ dhe gazeta austriake ‘’Salzburger FolksBlat’’ njoftonin se Akademia Gjermane e Munchen-it i dha Skėnder Luarasti medaljen e argjendtė pėr pėrkthimin e veprės ‘’Wilhelm Tell’’.

‘’Informohemi se Akademia Gjermane e Munchen-it i konferoi shkrimtarit shqiptar prof.Skėnder Luarasi medaljen e argjendtė t’Akademisė Gjermane pėr pėrkthimin e tij tė veprės ‘’Wilhelm Tell’’tė Friedrich Schiller-it.’’ 6. (Besa. Ēquajtja e njė letrari shqiptar, 27.3.1935)
‘’Akademia Gjermane nė Mynih shkrimtarit shqiptar Skėnder Luarasi pėr pėrkthimin e Vilhelm Telit tė Shilerit, i ka dhėnė ‘’Medaljen e Argjendtė‘’ tė Akademisė Gjermane. Luarasi ka qėnė nxėnės nė Gjimnazin e Fraishtadt-it nė tė cilin nė 1926 ka mbaruar maturėn.’’ 7. (Gazeta Salzburge ‘’Folks Blat’’,12.4.1935)
Haki Stėrmilli shkruante nė librin ‘’Burgu’’:
‘’7 Shkurt 1933 Sot, nė kohė tė zamrės m’erdh me postė Sakuntala, dramė pesė aktesh, vepėr e poetit Hindian Kalidasa qė ka jetue njimij e pesėqind vjet mė par[. Vepra ash pėrkthye nga gjermanishtja nė gjuhėn tonė prej Profesor Z.Skėnder Luarasit dhe ai ma ka ēue si nji kanisqė qė i dėrgon i shėndoshi tė sėmurit, me nji shėnim miqėsuer. Me nji herė u vuena me e shijue Sakuntalėn, Mbretneshėn e Bukuris, tė Pastėrtis, tė Pafajsis dhe tė Hirėsis sė Hindit dhe s’e lėshova nga duert deri sa u kėnaqa dhe u ngopa me tė deri sa e mbarova. Pėrkthimi asht i pėrsosun, pjella e njė mjeshtrije tė holle[ qė i zotnon tė dy gjuhėt dhe aq i lehtė e i rrjedhshėm sa i duket njeriut se asht tue lexue nji vepėr origjinale e jo nji pėrkthim. Vepra vetė, Sakuntala, asht nji mrekulli e pashoqe nga ato qė ngjajnė nė Hindin misterioz. Qysh nė hov tė parė u rrėmbye shpirti i em dhe fluturoi mbi horizontin e Veriut plot magji e bukuri. Shpirti i em i unshėm, mbasi brodhi nji kohė ndėr lulishtet e Parrizit Hindian, u end rreth Sakuntalės si nji flutur rrotull qiririt, por kur u shue ajo dritė lumnie si prej nji murranit t'egėr rashė e u mbyta nė Ganges, nė lumin e lotve tė derdhun prej dėshpėrimit. Po. U fundosa nė thellėsinat e kėtij lumi dhe vdiqa, por dora e Perėndis sė Brahmės qė pat mėshirė pėr mue mė shpėtoi, mė ringjalli dhe mė lumnoi tue mė ribashkue me Sakuntalėn. Qė tė mos zgjatem po e shkurtoj: Nė vazhdim tė leximit tė veprės zemra e eme shpesh here u rrėmbye nga rryma e dashunis sė flaktė qė dikohet herė mbas here, u pezmatue e u kėnaq simbas rasės dhe shumė herė mbeta i shtangur ase me shpirt pezull. Me nji fjalė derdha lot dėshpėrimi e gėzimi dhe shkaktarja e kėsaj gjendjeje qe Sakuntala.’’ 7. (Haki Stėrmilli, ‘’Burgu’’, f.245-246)
Kėto janė disa referenca mbi disa nga vlerat e Skėnder Luarasit si shqipėrues dhe periudhėn kur ka nisur kėtė veprimtari.
Shpresojmė se ky shkrim do tė zgjojė kureshtjen dhe pėrgjegjshmėrinė intelektuale mbi veprimtarinė e personaliteteve tė rangut tė Skėnder Luarasit edhe tek pedagogė e studjues tė tjerė qė shkruajnė tekste e hartojnė programe akademike pasi nuk hasen shumė tė tillė. Pėr kėtė temė njė panoramė mė tė gjerė jep studimi ‘’Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare’’ (P. Luarasi: Skėnder Luarasi personaliteti, veprimtaria dhe vepra letrare http://www.dardania.biz/vb/upload/sh...ad.php?t=32729)

Petro S. Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 12:56   #50
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Bota e qytetėruar do tė nderojė sė shpejti kujtimin e kolosit tė kulturės gjermane Fridrih Shiler (Johann Christoph Friedrich von Schiller, 10.11.1759 - 9.5.1805) kushtrimi i tė cilit ( nė vargjet ‘’Ode gėzimit’’) pėr unitet dhe liri tė njerėzimit, nėn ritmin e muzikės bet’hoviane (‘’Simfonia e nėntė’’) mishėrojnė himnin dhe vizionin e Bashkimit Europian.
Nga mesazhet universale tė tempullit vezullues shilerian, ka fituar dije, shpresė dhe kurajo pėr liri e dinjitet edhe kombi shqiptar.

Nė kuadrin e pėrkujtimit tė 500-vjetorit tė ndarjes nga jeta tė Shekspirit (26 prill 1564 – 23 prill 1616) Shtėpia Botuese “Onufri” po u ofron shqiptarėve kolanėn shekspiriane ku pėrfshihen edhe gjashtė shqipėrime prej Skėnder Luarasit: ‘’Mbreti Lir’’ (‘’King Lear’’), ‘’Rikardi II’’ (‘’Richard II’’ ), ‘’Rikardi III’’ (‘’Richard III’’), ‘’Tregtari i Venedikut’’ (‘’Merchant of Venice’’) , ‘’Komedia e keqkuptimeve’’ (‘’Comedy of Errors’’) dhe ‘’Si ta doni’’ (‘’As You Like It’’). Kėshtu edhe populli shqiptar do tė ketė mundėsi ta njohė e vlerėsojė mė mirė tempullin shekspirian pėrmes librave e shfaqjeve nė gjuhėn shqipe, nė aktivitete akademike apo programe shkollore, tė cilat vazhdimisht ndiqen me interesim dhe japin rezultate tė dobishme nė arsim e kulturė.’’ 1.(Petro Luarasi, Skėnder Luarasi nė tempullin shekspirian, Dielli, 25 Dhjetor 2013, http://gazetadielli.com/skender-luar...n-shekspirian/)
Kėto ditė botuesi Bujar Hudhri shpalli edhe njė tjetėr lajm, pjesė e njė vizioni ambicioz nė pėrkujtim tė dramaturgut mė tė madh gjerman Shiler, botimin pėr herė tė parė nė shqip tė dramės “Don Karlos” tė Shilerit, pėrkthyer prej origjinalit nga mjeshtri Skėnder Luarasi.
Realizohet kėshtu pas gjysėm shekulli botimi i kėsaj kryevepre, tė planifikuar nė vitin 1959 nga drejtori i N. Sh. Botimeve, Drago Siliqi , por e ndaluar pėr shkaqe konjukturale politike.
Ėshtė njė ngjarje e lumtur pėr kulturėn shqiptare qė Skėnder Luarasi u njoh nė rini me veprėn e Shilerit, u dashurua me dramaturgjinė, me romantizmin, sidomos me natyrėn e mesazheve universal tė tij drejtuar brezave tė cilat e frymėzuan pėr t’ i shqipėruar gjashtė vepra.
Ai realizoi edhe njė dėshirė tė hershme tė udhėheqėsit shpirtėror e mikut tė tij Fan Nolit, me orientimin letrar e politik tė tė cilit bashkohej edhe ajka e inteligjencies progresive shqiptare. Imzot Fan S. Noli, theksonte se kėto vepra tė Shilerit duhen mė tepėr pėr popullin tonė tė skllavėruar, sa pėr botimin e tyre ’’edhe pėr kėtė ka Perėndia’’.
Nė pėrkujtim tė dy pėrvjetorėve tė Shilerit (10 nėntor 1759 dhe 9 maj 1805) ‘’desh Perėndia’’ tė kurorėzohet rrugėtimi plot pengesa e sakrifica i Skėnder Luarasit pėr botimin e tė gjashtė veprave tė kryedramaturgut gjerman: ‘’Wilhelm Tell’’ (‘’Vilhelm Teli’’, 1934), ‘’Kabale und Liebe’’ (‘’Intrigė e dashuri’’ , 1955), ‘’Die Räuber’’ (‘’Hajdutėt’’, 1958), ‘’Fiesco’’ (‘’Fiesko’’, 1958), ‘’Die Jungfrau von Orleans’’ (‘’Vajza e Orleansit’’, 2007) dhe ‘’Don Karlos’’ (‘’Don Karlos’’, 2014)

Skėnder Luarasi, personaliteti ku ngjizej atdhetari i pėrkushtuar, mėsuesi edukator, historiani, gjuhėtari, shkrimtari e dramaturgu, i kushtonte vėmendje tė madhe pėrzgjedhjes sė autorit e veprės qė ti shėrbente sa mė mirė kombit shqiptar, inteligjencies e nxėnėsve tė tij.
Ai si shqipėrues vlerėsonte pėrmbajtjes dhe formėn e veprės, stilin, ritmin, muzikalitetin tė ndėrthurur me fjalė tė rralla e tė reja qė pasuronin gjuhėn shqipe, pėrdorte njohjen e thellė tė gjuhėve tė huaja dhe dijet e fituara mbi zhanret letrare, nė mėnyrė qė pėrkthimi tė vlente pėr lexim tė lirė, pėr hartime, aktivitete mėsimore-edukative dhe pėr shfaqje teatrale,.
Studjuesi A.Kallulli shprehet: “Merrni cilėndo vepėr qė Skėnder Luarasi ka pėrkthyer nė shqip. Do tė vini re menjėherė koherencėn e stilit, pasurinė dhe begatinė e shqipėruesit, natyrshmėrinė e konteksteve dhe frymėn e lartė tė komunikimit. Po do tė pikasni menjėherė vrullin e ritmit, qoftė nė prozė, qoftė nė poezi, gjallėrinė dhe ekspresivitetin e dialogut dhe monologėve dramatikė, peshėn dhe saktėsinė e fjalės, bukurinė e shprehjes dhe buisjen e pėrfytyrimeve te cilido lexues.” 2 (A. Kallulli: Shqipėrimet e Skėnder Luarasit janė Fanoliane, Drita, 16 janar, 2000, f.7.)

Rezultatin e kėsaj pune mjeshtėrore nė dobi tė arsimit e kulturės kombėtare e dėshmojnė nxėnėsit e tij, lexues, regjisorė e aktorė, por qė duhet evidentuar ndėr studime e programe akademike 3. (Petro Luarasi, SKĖNDER LUARASI: PERSONALITETI, VEPRIMTARIA DHE VEPRA, studim.
http://www.**************.com/threads/ 77999-Skėnder-P-Luarasi/page8
Skėnder Luarasi pėrmes veprave tė Shilerit ka ndikuar nė personalitetin, profesionalizmin dhe edukimin ideo-profesionale tė disa breznive lexuesish, tek nxėnės si Qemal Stafa, Fadil Hoxha, Arshi Pipa, Vasil Llazari, intelektualė si Migjeni e Aleks Buda, regjisorėt Sokrat Mio, Xhemal Broja, Mihal Luarasi e Drita Agolli. Me personazhet e dramave ‘’Vilhelm Teli’’, ‘’Intrigė e Dashuri’’ (‘’Luiza Miler’’) janė edukuar dhe krenohen qė i kanė interpretuar plejada e ndritur e aktrimit shqiptar: Aleksandėr Prosi, Naim Frashėri, Margarita Xhepa, Drita Pelingu, Marie Logoreci, Robert Ndrenika, Reshat Arbana, Edmond Budina, Antoneta Papapavli, Elida Janushi, Yllka Mujo, apo mė e reja, e talentuara Cubi Metka.
Regjisorė e aktorė dėshmojnė sesi i ndihmonte Skėnder Luarasi kur komunikonte drejtpėrdrejt me ta pėr pėrgatitjet e mbarėvajtjen e shfaqjeve
(Vijon)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 13:01   #51
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Vilhelm Teli
Skėnder Luarasi e pėrktheu veprėn “Vilhelm Teli” tė Shilerit nė kohėn kur nė Shqipėri sundonte mjerimi, malarja e analfabetizmi, terrori e pėrgjimi (‘’sa tė kishte gardhi veshė e muri sy”) qė tė ndizte pakėz dritė lirie e drejtėsie.
‘’ Prej dramave tė Shilerit, i pari pėrkthim identik i plotė nė gjuhėn shqipe ėshtė ''Vilhelm Teli'' qė Shtypshkronja ''Gutemberg'' nė Tiranė e botoi mė 1934. Nėnshtypja qė u bėri lexonjėsve, sidomos studentėvet, ishte e jashtėzakonshme. Njė mot e gjysmė mė vonė, njė grup studentėsh u interesua pėr botimin e dytė tė ''Vilhelm Telit'' (Stamles, Durrės1936) dhe tė pesėmijė ekzemplarėt u ēdukėn nė kohėn mė tė shkurtėr prej librarive. Redaksia e ''Flagės'', revista e tė rinjve nė Korēė, e shprehu mendimin e saj nė artikullin kryesor nė Qershor 1935 kėshtu: ''Letėrsia jonė e varfėr u pasurua tani me shqipėrimin e denjė tė njė vepre klasike nga mė tė mirat e literaturės gjermane, ''Vilhelm Telit'' …Kjo dramė e famshme ėshtė pėrkthyer nė tė gjitha gjuhėt e botės me kulturė. Dhe nuk e ka humbur aspak rėndėsinė e saj tė parė; se kjo ėshtė njė kryevepėr ku mbrohet liria dhe tė drejtat e njeriut, tė cilat janė tė vjetra sa edhe ekzistenca e njeriut vetė. ''Vilhelm Teli ka dalė kaq mirė nė shqip, sa duhet tė ndjejmė njė farrė mburrje qė gjuha jonė qėnka e zonja t'i japė bukur nė kuptimin e tyre tė plotė e tė gjallė ndjenjat mė tė larta e mė tė thella tė zėmrės njerėzore. Kjo vepėr klasike nga njė prej poetėve mė tė mėdhenj tė Gjermanisė ka dalė kaqė shqip, sa na duket njė vepėr shqiptare. Ne ua rekomandojmė gjithė miqvet tė letėrsisė shqiptare,veēanėrisht studentėve tanė. Atė duhet ta kėndojnė dhe jemi tė sigurt se do tė na jenė mirėnjojtės''.
''Vilhelm Teli'' u bė libėr kėndimi pėr shkollėn shqipe dhe pėr inteligjencėn e re shqiptare Pjesė tė tėra tė dramės u inskenuan dhe u shfaqėn nė teatrot e konvikteve. (Botimi i dytė, u pranua edhe si tekst shkollor prej Ministris s'Arsimit.)
Mėsuesi Izet Bebeziqi nė ''Kombi'', Vlorė, mars 1938, analizon brendinė e dramės ''Vilhelm Teli, pėrdor citate nga pėrkthimi i Skėnder Luarasit, thotė se ''Vilhelm Teli ėshtė botuar nė shumė gjuhė tė kulturės, po nuk mund tė pėrmendė emrin e shqipėronjėsit, i cili si luftėtar antifashist nė Brigadat Internacionale nė Spanjė, tani pėrfillej si armik i shtetit shqiptar. Bebeziqi e mbyll artikullin e tij pėr Shilerin me fjalėt: ''Shigjetėn e Telit e presin tani plot fise e popuj, qė mjerisht vuajnė nėn thundrėn e tiranėve''. 4
( Skėnder Luarasi, Shileri nė Shqipėri, Nėntori, maj, f.170-174)

Subjekti i dramė u pėrdor nė disa drejtime. Fragmentw tė saj E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė,Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash’’ apo ‘’Atdheut besnik t’i qėndroni’’ ‘’, mėsuesi i shqipes Skėnder Luarasi i dha temė hartimi,
Disa akte tė dramės ‘’Vilhel Teli’’, tė pėrshtatura nga Skėnder Luarasi, janė interpretuar nė ambjente tė Shkollės Tregėtare nė Vlorė, nė Gjimnazin e Shkodrės dhe nė Konviktin ‘’Malet tona’’. Vlerat dhe mesazhet edukative-atdhetare tė saj i kanė pėrmendut mjaft nxėnės e intelektuale, si poeti Migjeni, pedagogu Aleks Buda, regjizori Xhemal Broja apo aktorėt Sandėr Prosi e Naim Frashėri.

Nė shtypin e kohės shkruhej edhe pėr vlerat e shqipėruesit Skėnder Luarasi: ‘’kemi edhe pėrkthyesa qė janė punėtorė, tė aftė, tė zellshėm,tė cilėt na kanė falur pėrkthime kryeveprash tė vėshtira. Nė krye tė tyre qėndron Skėnder Luarasi me Sakuntalėn e Kalidasės, Vilhelm Tell-in e Schillerit dhe Novelat e Oscar Wilde…’’ 5
(Vilhelm Teli, Illyria, 15 korrik 1934, f.3)
Et’hem Haxhiademi vlerėsonte se ‘’me njė vepėr tė tillė (si Vilhelm Teli) dhe tė tjera si kėto duhet tė pasurohet pa vonesė lėmi i vogėl i literaturės sonė. Zoti Skėnder Luarasi i cili ka ditur kaq bukur tė pėrkthejė me gjithė hollėsirat e saj kėtė kryevepėr e cila e mėson rininė tė dojė dhe tė mbrojė lirinė, letrarėt e pakėt shqiptarė duhet ta pėrgėzojnė dhe ta urojnė nxehtėsisht.Nga pjesa ime pėrkthimin e Luarasit dua ta quaj njė nga pėrkthimet mė tė goditura qė janė ba deri sot nė Shqipėri.’’ 6
( Et’hem Haxhiademi, Vilhelm Teli i Shilerit, Demokratia’’, 23 shtator, 1934, f.3)
Gazeta ‘’Besa’’ citonte gazetėn austriake Salzburge ‘’FolksBlat’’ e cila njoftonte se Akademia Gjermane e Munchen-it i dha Skėnder Luarasti medaljen e argjendtė pėr pėrkthimin e veprės ‘’Wilhelm Tell’’. 7
(Besa, Ēquajtja e njė letrari shqiptar, 27 mars, 1935)
Por pėr herė tė parė drama “Vilhelm Teli”, sipas shqipėrimit tė Skėnder Luarasit, ėshtė shfaqur nė muajin janar 2006. Trupa e studentėve tė Akademisė sė Arteve me regjisor Milto Kutalin dhe skenograf Erald Bakallin e shfaqi dramėn nė skenat e teatrove tė Korēės, Pogradecit, Durrėsit, Shkodrės, Fierit, Vlorės dhe Elbasanit.
Nė skenat teatrore shqiptare buēiti kushtrimi shilerian :
Prej kėsaj koke, ku vendosėn mollėn,
Liri e re mė e mirė do blerojė;
E vjetra shembet, kohėt po ndryshojnė,
Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash.

Preojekti u realizua nga bashkėpunimi i Akademisė sė Arteve me Ambasadėn Zviceriane dhe me mbėshtetjen e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve si edhe tė njė sėrė subjekteve private.
Trupa studentore pėrbėhej nga studentėt Elis Mataj, Alban Krasniqi, Kushtrim Emėrllahu, Bekim Guri, Anisa Dervishi, Klodiana Keco, Loredana Gjeēi, Cubi Metka, etj.

(Vijon)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 13:04   #52
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Re: Skėnder Luarasi

(Vijon)

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Dramat nė Prozė: ‘’Intrigė e dashuri’’ , ‘’Hajdutėt’’ e ‘’Fiesko’’

Dramat e Shilerit ‘’Intrigė e dashuri’’ (1955), ‘’Hajdutėt’’ (1958) dhe ‘’Pėrbetimi i Fieskos’’ (1958) tė shqipėruara nga Skėnder Luarasi janė publikuar mė vete ose tė pėrmbledhura nėn titullin ‘’Dramat nė prozė‘’. Ato janė tė mirėnjohura nė teatėr nga interpretimet virtuoze tė Aleksandėr Moisiut (dramat ‘’Hajdutėt’’ e ‘’Fjesko’’) dhe prej aktorėve tė shquar tė Teatrit Kombėtar ( ‘’Intrigė e dashuri’’ ose ‘’Luiza Miler’’ me regji tė Mihal Luarasit e Drita Agollit)
Thuhet se pėr dramėn ‘’Intrigė e dashuri’’ u pėrdorėn dy emėrtime dhe dy regji nė kohė tė ndryshme (1957 dhe 1979) meqė ‘’kuptimi i komunikimit artistik pėr pjesėt klasike nga ana e Teatrit Kombėtar ėshtė parė mė fort i lidhur me tė kuptuarit e bashkėkohėsisė.’’ Kėshtu anashkalohet faktori konjuktural politik, dėnimi i regjisorit tė shquar Mihal Luarasit. Ai nė pėrfundim tė studimeve nė Hungari si regjisor teatri, realizoi dy punė pėr mbrojtjen e diplomes, dramen e Leon Tolstoit, "Pushteti i Erresires" dhe nė Shqipėri tragjedinė e Shilerit "Intrigė e dashuri" ku interpretuan aktorėt e njohur Naim Frashėri, Loro Kovaēi, Prokop Mima, Sander Prosi, Maria Loloreci etj.
Mihal Luarasi kujton se nė Hungari kishte liri tė madhe nė krijimtari artistike dhe filloi te konturohej brenda tij ndjenja e lirisė sė individit. Edhe "Intrigė e dashuri" ėshtė njė drame, brenda sė cilės ekziston konflikti dhe asnjeri nga protagonistėt e saj, Ferdinandi dhe Luiza, nuk jane tė lirė nė dashurinė e tyre... Drama "Dhelpra dhe rrushtė" dhe "Intrigė e dashuri", ishin dy momente kyce tė aktivitetit tė tij si regjisor, qė sė bashku me ngjarjet mė vonė, ēuan nė mospėlqimin e veprave tė tij nga sistemi dhe partia nė pushtet.

Kėshtu luftėtari antifashisti, atdhetar dhe regjisor i talentuar i kushedi sa shfaqjeve tė suksesshme u dėnua si armik politik pėr 7 vjet nė burgun e Ballshit.




Edhe vetė drama e Shilerit do tė qe dėnuar ‘’me vdekje’’ nga censura por e shpėtoi rastėsia. Sulejman Dibra jep njė fakt interesant. Kur mendohej tė vihej nė skenė tragjedia e Shilerit “Intrigė dhe dashuri ” (me regjisore Drita Agollin) ai me Reshat Arbanėn shkuan pėr t’i mbushur mendjen Xhelil Gjonit, por ai nuk pranoi. Por tė nesėrmen Xhelil Gjoni erdhi nė Teatrin Kombėtar dhe kėrkoi tė falur sepse kishte lexuar se dikur Enver Hoxha kishte shkruar mirė pėr Shilerin dhe dramėn “Intrigė e dashuri ”.

Aktori Edmond Budina kujton se regjisorja Drita Agolli ka qenė shumė e ashpėr dhe i thoshte: “Ti je fshatar, nuk je princ siē ėshtė Ferdinandi”. Kjo e bėnte tė vuante shumė, sepse punonte edhe pas provave… Pas shfaqjes te reklama e teatrit e priste njė burrė rreth 80 vjeē. Ishte Skėnder Luarasi, pėrkthyesi i “Luiza Miler-it”, ‘’njė nga kollozėt shqiptarė, i cili kishte njė mendje tė ndritur’’. Ai i tha: “Ferdinandi je ti, edhe mė shumė se ai i pari”…Nga ai moment pata miqėsi me tė, mė ka dhėnė librat qė kishte nė shtėpi pėr teatrin…’’ 8. (Valeria Dedaj, Interviste me aktorei Edmond Budina, Shekulli, 10,02, 2014

www.shekulli.com.al/website/index.php?)

Aktorja Yllka Mujo thekson ndikimin qė ka patur Luiza Mileri rol i plotė dhe tepėr dramatik, tek personaliteti i saj dhe formimin si artiste.
‘’Ekziston nje veti e magjishme e rolit …Fillimisht, kėtė
e kam ndjerė shume fuqishem te Luiza Miler. Kur ecja rruges
pas provave, ndieja qė ecja krejt ndryshe, qė mendoja krejt
ndryshe, shumė herė mė tepėr se zakonisht, ngreja sytė nga
qielli, shume herė me tepėr se zakonisht flisja me yjet, ....
Pėrfundimisht, pėr mendimin tim, roli ka te bejė shumė nė
formimin e personalitetit njeri aktor ose aktor njeri.’’9.
(Irhan Jubica, Interviste me aktoren Yllka Mujo, 55, 4.5. 2009 http://albanianmovies.blogspot.com/2...1_archive.html)

Yllka Mujo kujton porositė e Sandėr Prosit, mesazhet universale tė Shilerit dhe amanetet e brezave nė skenė:
“Si thoshe ti mjeshtėr i skenės tek interpretoje muzikantin Miler tė Shilerit nė kryeveprėn “Intrigė e dashuri”: “Ju jeni kryeministėr i vendit, por jo zoti i shtėpisė sime”. Dhe bija jote, Luiza Miler (Yllka Mujo) ėshtė bėrė e tillė si e dėshiroje ti Sandėr i shtrenjtė.’’10. (Pėrparim Kabo , Njė letėr pėr fisnikun Aleksandėr Prosi, Gazeta shqiptare, 24 .3.2010, f. 1, 28 – 29)
Emocionet nė interpretimin e dramės ‘’Intrigė e Dashuri’’ tė Shilerit, i kujtojnė me nostalgji shumė personalitete tė teatrit shqiptar, pėr Elida Janushin ‘’Luiza Miler ishte roli qė i ka falur jetė nė teatėr’’. Studjuesi Pėrparim Kabo e cilėson ‘’himnin e dinjitetit tė njeriut’’

(Vijon)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 19:47   #53
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

(Vijon)

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian



Botimi i dramės sė Shilerit ‘’Intrigė e Dashuri’’ tė shqipėruar nga Skėnder Luarasi u mirėprit nga lexuesi shqiptar dhe institucionet kulturore. Skėnder Luarasi kujton se nė vjeshtėn e vitit 1955, sekretari i Lidhjes sė Shkrimtarėve Shefqet Musaraj i erdhi pėr vizitė nė shtėpi dhe i kėrkoi njė ekzemplar tė dramės ''Intrigė e Dashuri'' me autograf. Do tė vizitonte Weimarin si pėrfaqėsues i inteligjencies shqiptare dhe do t'ia dhuronte librin Institutit ''Goethe-Schiller''.
Sė andejmi i dėrgoi njė kartolinė me pamje tė dhomės ku punonte Shileri me tryezėn e shkresurinat
Prof. Skėnder Luarasi
Lidhja e Shkrimtarėve
Tiranė
(Albania)
'' Tė fala. Tė kam kujtuar vazhdimisht kėto ditė qė po kaloj nė Weimar''
Shefqet Musaraj
Weimar, 1 tetor 1955

"Kur u kthye nė Tiranė, mė tregoi se me tė hyrė nė Institut i tha drejtorit qė kishte sjellė dramėn ''Intrigė e Dashuri'' nė shqip, t'ia dhuronte bibliotekės. Ai e porositi i entuziazmuar tė vinte tė nesėrmen nė orėn dhjetė. Nė sallėn e festave, dy rreshta shkencėtarėsh tė veshur nė ornat akademike po prisnin pėrfaqėsuesin shqiptar i cili kaloi pėrmes burrash tė mėdhenj nga trupi dhe nga mendja. Libri u vendos nė bibliotekė me ceremoni dhe nderime pėr gjuhėn shqipe e popullin shqiptar qė di tė ēmojė vlerat e kulturės bortėrore.''

Ndėrsa shteti e kultura shqiptare nderohej, vetė shqipėruesi Skėnder Luarasi nuk lejohej tė merrte pjesė nė asnjė aktivitet ndėrkombėtar, as nė Kosovė!

(Vijon)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 19:53   #54
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

(Vijon)

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Vepra e Shilerit ‘’Vajza e Orleansit’’, e shqipėruar nga Skėnder Luarasi, u botua nga InfBotues n[ vitin 2007 ndonėse ishte planifikuar tė botohej qė nė vitin 1960 nga Ndėrmarja Shtetėrore e Botimeve, por pėr shkaqe konjukturale u ndalua.
Pėrkthimi sė bashku me parathėnien dhe shėnimet pėrkatėse tė Skėnder Luarasit ''humbėn'' nė redaksi.
Me kėtė rast kujtojmė me mirėnjohje Akademikun Aleks Buda dhe studjuesin Dhori Qiriazi pėr ndihmėn dhe shkrimet perkatėse qe po publikojmė .


Aleks Buda
Shqiperimet e Skender Luarasit.
‘’Vajza e Orleansit’’ - F.Shiler


Te asnjeri nga autorėt e mėdhenj tė letėrsisė klasike gjermane tė gjysmės sė dytė tė shek. XVIII e tė fillimit tė shek. XIX lidhjet me realitetin historik nuk kanė gjetur njė pasqyrim kaq tė drejtpėrdrejtė e njėkohėsisht kaq tė lartė poetik, asnjeri si Shileri nuk ėshtė bėrė shprehės kaq i frymėzuar i detyrave tė mėdha djegėse qė shtronte realiteti i kohės pėr popullin gjerman: luftė kundėr regjimit feudal absolutist qė mbretėronte i pakufizuar ende nė fundin e shek. XVIII, kur ai kishte pėsuar goditje tronditėse nė vendet mė tė pėrparuara tė Evropės, luftė kundėr copėzimit feudal tė trashėguar nga mesjeta qė pengonte bashkimin kombėtar, luftė kundėr obskurantizmit mesjetar qė shtypte e frenonte lirinė e mendimit. Qė nga drama e tij e parė ‘’Cubat’’ mė 1782 e deri nė ‘’Vilhelm Telin’’ mė 1805 ideja e kėsaj lufte e pėrshkon nė mėnyrė konsekuente veprėn e tij. Nė kėtė vazhdė qė vjen duke u ngjitur dallojmė njė etapė tė parė ku lufta kuptohet e paraqitet si njė fenomen subjektiv, si luftė e personalitetit tė shtypur nga ambienti i vjetėr shoqėror-moral. Nuk ka dyshim se edhe prapa kėsaj revolte individuale qėndron - dhe Shileri e sheh - njė konflikt shoqėror i mprehtė. Nuk ėshtė e rastit se nė fund tė kėsaj etape qėndrojnė ngjarjet tronditėse tė revolucionit tė madh borgjez tė Francės. Nė kėtė etapė bien edhe studimet historike tė Shilerit, kushtuar ngjarjeve tė mėdha historike qė pėrfunduan me disa vepra tė mėdha si ‘’Historia e kryengritjes sė Vendeve tė Ulta’’ ku ai u njoh e trajtoi lėvizjet e mėdha masive, luftėn e madhe popullore qė pėrbėn revolucionin e parė borgjez nė Histori.
Nė etapėn e dytė dalin nė radhė tė parė tė veprimtarisė dramatike tė Shilerit konflikte - jo mė nė plan individual - por ēaste krizash tė mėdha historike, konflikte historike absolutisht tė domosdoshme, qė shpėrthejnė lėvizje masive luftash me karakter ēlirimtar e gjejnė mishėrimin e tyre nė disa figura tė mėdha heronjsh popullorė si Vajza e Orleansit, Vilhelm Teli etj.
Njihet qėndrimi mėdyshės qė mbajti Shileri ndaj revolucionit borgjez francez nė fazėn e zhvillimit tė tij mė tė ashpėr. Nė Gjermaninė e prapambetur, nė zhvillim dhe me aq mbeturina feudale, si ai dhe tė tjerė bashkėkohės tė tij, nuk mund tė arrinin nė njė kuptim teorik revolucionar. Shileri nė filozofinė e tij mendonte se vetėm me anė tė ‘’edukimit estetik’’, dmth me anė tė arėsimit, mund tė arrihej liria aq e shtrenjtė pėr tė. Porse nė krijimtarinė e tij dramaturgjike ai shkoi shumė mė pėrpara e mė larg nga ē’shkonin konceptet e tij filozofike. I mbėshtetur mbi studimet e tij historike e nėn ndikimin pozitiv tė lėvizjeve tė mėdha popullore ai krijoi nė vitet 1801-1805 dy vepra qė kanė jo vetėm si sfond, por dhe si pėrmbajtje kryesore, luftėn ēlirimtare tė masave popullore : ‘’Vajzėn e Orleansit’’ dhe ‘’Vilhelm Tellin’’. Kėtu s’ishte fjala pėr njė lėndė nga antikiteti i largėt si te ‘’Nusja e Mesinės’’. Nė njė kohė kur pėr Gjermaninė ēėshtje djegėse ishte problemi i bashkimit kombėtar dhe i luftės pėr pavarėsi kundėr invazionit tė huaj kėrcėnues - siē qe nė periudhėn e luftrave kundėr Napoleonit - dhe mendjet mė pėrparimtare si forcė tė vetme qė mund t’i bėnte ballė kėsaj detyre shihnin masat popullore e jo mė shtetin e kalbur prusian - nė kėtė kohė, lufta e popullit francez kundėr invazionit anglez nė shek.XV, e mishėruar nė figurėn e vajzės fshatare, kishte pėr t’u thėnė shumė gjermanėve bashkėkohės e ka pėr t’u thėnė ende sot pasardhėsve, e jo vetėm pasardhėsve gjermanė - po ashtu si figura e fshatarit zviceran W.Tell - nė sajė tė gjenisė krijuese poetike tė Shilerit. Ashtu siē nuk ėshtė e rastit qė Shileri ka zgjedhur si figurė qėndrore njė vajzė fshatare, ashtu nuk ėshtė e rastit edhe qė gjuha poetike e autorit i pėrshtatet realitetit shoqėror-historik tė ambientit ku zhvillohen ngjarjet. Kėtu e ka rrėnjėn ai element biblik-fantastik-fetar qė bashkėjeton me konceptin thellėsisht realist historik mbi tė cilin mbėshtetet vepra. E kemi fjalėn pėr atė zėrin ‘’e mbinatyrshėm’’ qė vajza thotė se e shtyn tė veprojė e tė ndėrmarrė atė vepėr tė madhe, ku kishte dėshtuar klasa sundonjėse feudale e Francės. Ėshtė e natyrshme, e nuk mund tė ishte ndryshe, qė zėri i ndėrgjegjes popullore flet nėpėrmes vajzės fshatare. Nuk mund tė shprehej nė gjuhėn e vet klasore tė pastėr. Ai do tė merrte natyrisht atė ngjyrė paragjykimesh fetare, atė ngjyrė figurash konceptesh biblike qė pėrbėnin bukėn e pėrditėshme tė fshatarėve tė varfėr, tė mbuluar nga errėsira e padija, tė rritur nė njė botė ėndrrash qė ia kishin dhėnė si ushqim kleri, njė botė ėndrrash nė tė cilėn ata besonin si nė njė realitet. Dhe pikėrisht qe bindja e thellė e masave popullore pėr nevojėn e luftės. Marrja hua e ngjyrės fetare, karakterizon forcėn e saj, ėshtė dashuri e karakterit tė saj thellėsisht popullor. Nė kėtė bashkėjetim elementesh realisto-popullore dhe biblike-letrare nuk pasqyrohet ndonjė kontradiktė qė ka pėrshkuar autori, por njė kontradiktė qė pėrshkon sė thelli realitetin historik: nė shek. XV fshatari francez as nuk mund tė mendonte e vepronte ndryshe, as fshatari gjerman nė shek. XVI, qė u nisėn nė luftė kundėr anglezėve ose kundėr feudalėve gjermanė me parrulla e shprehje tė marra hua nga bota biblike. Nga logjika e kėtij realiteti nuk ka dashur tė largohet as G.B.Shaw, me gjithė sarkazmin e tij antimetafizik kur shprehet se ‘’zėri i brendshėm’’ qė shtyn vajzėn fshatare nė dramėn e tij me tė njėjtin subjekt, ėshtė njė realitet i natyrshėm e i kuptueshėm. Ėshtė merita e Shilerit qė ai ka ditur e ka mundur tė bėjė qė nėpėrmes kėsaj gjuhe figurash e frazash biblike tė shkėlqejė ndjenja e thellė, instinktive e genuine e patriotizmit popullor qė rron nė fshatarėt e shprehet nga goja e njė pėrfaqėsuesi tė tyre, tė vajzės, qė aq me vetmohim, po edhe me vetėbesim instiktiv tė njeriut tė popullit, i shėrben popullit tė vet, pa lėkundje, deri nė ēastin e fundit.
Gjuha me tė cilėn flet njė fshatar i ditėve tona, i ambientit tonė shoqėror, ėshtė natyrisht krejt ndryshe; por nė pėrmbajtjen e vet gjuha poetike e veprės sė Shilerit ka elemente qė i flasin thellė edhe sė sotmes sonė.

Aleks Buda


Dhori Qiriazi
‘’Vajza e Orleansit’’ nė shqipėrimin e Prof. Skėnder Luarasit.


Ėshtė njė ngjarje e lumtur pėr kulturėn shqiptare qė Prof. Skėnder Luarasi u njoh me veprėn liridashėse tė F.Shilerit qysh nė rini dhe u dashurua sidomos me dramaturgjinė e tij duke shqipėruar veprat ‘’Vilhelm Tel’’, ‘’Intrigė e dashuri’’, ‘’Hajdutėt’’, ‘’Fiesko’’, ‘’Don Karlos’’ dhe ‘’Vajza e Orleansit’’.
Besojmė se ajo qė e tėrhoqi mė fort nuk ishte vetėm romantizmi i Shilerit, por natyra e mesazheve universale me tė cilėn ai u drejtohet brezave.
Me kėto ndjesi bashkohej edhe ajka e inteligjencies progresive shqiptare. Kėshtu emigranti politik Fan Noli, nė njė letėr drejtuar Vangjel Korēės nga Vjena, shkruante: ‘’Nuk e di a jam i zoti t’ju kėshilloj ē’vepra tė pėrktheni nga letratyra gjermane...Posa nistė me Shilerin mund ta vazhdoni me ‘’Rauber’’, ‘’Jungfrau von Orleans’’, ‘’Wilhelm Tell’’.... Kėto duhen mė tepėr pėr popullin tonė tė skllavėruar. Sa mė pak pėrjashtime tė bėni nga ky rregull, aq mė mirė do tė jetė si pėr qėllimin, si pėr kėndonjėsit... ''
‘’Vilhelm Teli’’, dramė qė u shkrua nga Shileri nė vitin 1804, u bė e njohur nė Shqipėri pėr herė tė parė, qysh nė vitin 1934 dhe vargjet e saj u bėnė tema hartimi e burim frymėzimi pėr rininė shkollore, sidomos kundėr rendit tiranik, u bėnė himn i ndjenjės pėr liri nga thundra e rendit feudal qė ishte i gjallė, gjer vonė nė Shqipėri.
Me pėrkthimin e kėsaj drame aq tė bukur dhe elegante tė F.Shilerit, Skėnder Luarasi e renditi veten nė anėn mė progresive tė intelektualėve shqiptarė tė kohės sė tij. Pikėrisht ėshtė kjo arėsyeja pse ai gjeti mirėnjohjen e zemrave tė rinisė shkollore tė asaj kohe qė kish filluar tė bėhej e ndėrgjegjshme pėr detyrat e saj tė ardhėshme shoqėrore.
Doemos ai gjeti mėnyrėn qė t’ua bėnte tė ditur kėto ide asaj pjese tė rinisė qė ishte progresive dhe jo e turbulluar nga ndjenja tė vjetra fanatike dhe regresive. Qysh herėt e kam vėnė re se Prof. Skėnder Luarasi i pa figurat e dramės klasike gjermane, pėrparimtare, si tė pėrafėrta nga idetė dhe personazhet e saj me rrjedhėn progresive historike tė ngjarjeve nė Shqipėri, kur po kristalizoheshin kėto dy drejtime: njėri progresiv-revolucionar dhe tjetri konservator-reaksionar, qė pėrfaqėsohej nga mendėsi feudale, tė mbruajtur me fanatizėm aziatik dhe tė ndikuara tek shtresat e privilegjuara tė ish okupatorit osman. Ai pėrafronte figurat e Isa Boletinit, Ismail Qemalit, Themistokli Gėrmenjit, Shote Galicės me Vilhelm Telin, Roderik de Pozėn, Zhan d’Arkėn (e personazhe tė tjerė tė dramave tė Shilerit) ndėrsa anadollakėt e prapambetur, konservatorė, ua kundėrvinte atyre.
Nė ribotimin e dramės ‘’Vilhelm Teli’’ nė vitin 1962 gjejmė dhe kėto rreshta:
‘’A ka tė drejtė populli tė bėjė kryengritje me armė nė dorė kundėr pushtetit qė e shtyp dhe e plaēkit?’’ Pėrgjigja jepet nė vargun e Shilerit:
‘’Jo, dhe dhunė e tiranisė ka cak e gardh!’’
Ky kushtrim shtjellohet gjerėsisht nė ‘’Vajza e Orleansit’’, e cila shprehet me aq zjarr pėr ndjenja tė dashurisė ndaj atdheut, kur ai ėshtė i pushtuar nga tė huajt.
Para vitit 1800 Shileri ka mbledhur shumė materiale nga koha e Luftės 100-vjeēare tė zhvilluar midis Francės dhe Anglisė, nė tė cilat dallohet njė figurė e shquar historike, pėrfaqėsuese e patriotizmit popullor, Zhanė d'Arka.
Drama ‘’Vajza e Orleansit’’ u fillua nė vjeshtė tė vitit 1800 dhe u pėrfundua mė 16 prill 1801. Gjithė materiali historik qė vihet nė dukje nė kėtė dramė, pasqyron me besnikėri shekujt XIV-XV nė Francė dhe Luftėn 100-vjeēare midis Francės dhe Anglisė. Po Shileri nuk dėshiron tė shkruajė histori, ai na komunikon ato ligjėsi tė natyrės njerėzore qė pėrcaktojnė rrjedha historike dhe ato ndjenja tė dashurisė sė pakufishme qė objektivisht jetojnė nė zemrat e popullit, pėr tokėn dhe bashkatdhetarėt, atėhere kur atdheu pushtohet dhe shtypet nga tė huajt.
Nga kjo pikėpamje ‘’Vajza e Orleansit’’ u shkrua si reaksion ndaj pushtuesve francezė tė Napoleon Bonapartit, i cili e kishte kapėrcyer disa herė lumin Rin.
Po cila ėshtė kjo virgjėreshė e Orleansit, vajzė e thjeshtė e njė fshatari qė merr pėrsipėr tė udhėheqė ushtri kundėr pushtuesve anglezė?
Po japim disa tė dhėna tė njohura mbi biografinė e saj, por qė mund t’i plotėsojnė imazhin e plotė heroinės kryesore tė dramės sė Shilerit.
Ajo lindi nė Dom Remy tė Lorenės qė nė atė kohė ishte njė dukat i pavarur i cili pėrfshinte edhe njė pjesė tė Burgundisė. Familja e saj ishte fshatare dhe ajo vetė njė bareshė e vogėl, gjashtėmbėdhjetė vjeē.
Pas vitit 1429 Franca nuk kishte mbret. Karli VI vdiq ashtu si dhe mbreti i Anglisė Henriku V qė sipas traktatit tė mbarimit tė Luftės 100-vjeēare, do tė martohej me Katerinėn, tė bijėn e Karlit VI e do tė shpallej mbret i dy mbretėrive. Kur princi pasardhės nuk deshi ta pranonte kėtė padrejtėsi, disa fisnikė francezė e kundėrshtuan. Pikėrisht nė kėto momente, Zhan d’Arka, kjo vajzė e re, pa nė ėndėrr Shėn Mėhillin e Shėn Margaritėn qė i bėnin thirrje tė shpėtonte Francėn dhe ta kthente princin mbi fron. Njė vit mė vonė ajo mundi ta takonte princ Karlin nė Kinon tė fshehur midis kuartierit tė tij. Ajo i rrėfeu atij pėr misionin qė i ishte ngarkuar nga perėndia dhe e bindi se duhet ta ndihmonte tė ēlironin Orleansin e rrethuar nga ushtritė angleze. Princi pyeti pėr kėtė edhe klerin, i cili e pranoi planin pėr ēlirimin e Orleansit. Ajo mblodhi vėllezėrit e saj, i pajisi me armė si dhe me njė flamur tė bardhė me dy zambakė nė mes, ku ishin shkruar fjalėt: ‘’Krisht dhe Shėn Mėri’’. Lufta filloi mė 29 prill dhe fitorja e parė e madhe e saj kundėr ushtrisė angleze, ndodhi mė 9 maj. Anglezėt ishin ata qė e mbiquajtėn ‘’Virgina’’. Ajo ēliroi Jargonė, Mengun mbi Luarė, Boxhensin dhe mė 18 qershor mundi anglezėt nė Pati. Si rrethoi edhe qytetin Trojė, ajo e bindi princin Karl tė vinte nė Reims dhe aty ai u kurorėzua mbret i Francės, me emrin Karli VII, mė 17 korrik 1429. Kur lavdia e saj u ngrit lart nė sytė e popullit, aq sa ata e quajtėn shenjtore, filluan tė shpifin pėr atė. Ajo u mundua ta bindte mbretin qė tė rrethonte Parisin dhe ta merrnin, por ai hezitoi. Nė rrethana tė tilla ajo u rrethua nė Kompejn mė 24 maj 1430 dhe u tradhėtua nga peshkopi i Bovesė, Pierr Kosho qė ishte aleat i anglezėve. Dokumentat thonė qė qeveria angleze kishte paguar para pėr ta kapur Zhanė d’Arkėn dhe pėr ta dėnuar nė gjyqin e Inkuizicionit si njė tė virgjėr qė kishte lidhje me djallin. Gjyqi iu bė nė Ruan, nė shkurt tė vitit 1431. Atje u tha se ajo nuk komunikonte me zotin, por me djallin. Veē kėsaj, asaj i pėrmendėn dhe mėkatin qė kish bėrė, kur deshi tė vdiste me vetvrasje dhe u hodh nga kulla. Meqė thosh se ajo kish dėgjuar zėra, por ata nuk ishin zėri i kishės, u dėnua me djegie nė turrėn e druve mė 30 maj 1431 duke pėrthirrur emrin e Krishtit. Hirin e saj e flakėn nė lumin Senė.
Mbasi Karli VII mori Ruanin, si dhe me kėrkesė tė familjes sė Zhanė d’Arkės, Papa Kalisti III anulloi vendimin e gjyqit tė Inkuizicionit dhe mė 7 korrik 1456 e quajti Zhanė d’Arkėn martire dhe dėnoi Kokonė, i cili ishte ai qė ndikoi kryesisht nė gjyqin e djegies sė saj. Mė 16 maj 1920 kisha romane e shpalli atė shenjtore dhe dita e saj pėrkujtohet nė tė dielėn e dytė tė muajit maj.
Veē Shilerit mbi kėtė temė kanė shkruar edhe shkrimtarė tė tjerė prej tė cilėve do tė pėrmendja kėtu vetėm dy: Xh.B.Shoun me dramėn: ‘’Shėn Joana’’ dhe B.Brehtin me dramėn: ‘’Shėn Joana e forta!’’
Kur e kam lexuar pėr herė tė parė kėtė kryevepėr tė Shilerit, menjėherė mė ka shkuar mendja tek drama e famshme e Euripidit: ‘’Efigjenia nė Aulidė’’, ku mbasi vihen nė peshė ndjenja e detyrės dhe e vullnetit tė individit pėr vendin qė ze nė shoqėri, triumfon vullneti.
Nga ana tjetėr kjo tregon se Shileri i ka njohur ligjėsitė qė rrjedhin nga koha antike nė veprimin dramatik.
Por problemi themelor i dramės nuk mbetet vetėm triumfi i ndjenjės sė detyrės nė mbrojtje tė Atdheut, por drama e Shilerit, pėrmes veprimit, trajton realisht jo vetėm nevojėn e pranisė sė shtetit nė jetėn civile, por edhe tė persekucionit tė individit nga paragjykimet dhe shpifjet egoiste.
Kjo ndodh edhe tek ne, tani kur ende Shqipėria nuk ėshtė aq e civilizuar dhe e emancipuar nga paragjykimet e sė kaluarės, qofshin kėto shoqėrore apo politike.
Lufta e Zhanė d’Arkės pėr tė kthyer institucionin e mbretit, natyrisht ėshtė njė akt politik dhe po aq politik ai i kundėrshtarėve tė saj dhe aq mė tepėr i bashkėpunėtorėve me pushtuesin. Po fajtor mund tė bėhet edhe mbreti, kur nuk merr vendime tė drejtė.
Drama e Shilerit zhvillohet e gjitha pėrmes skenash luftarake dhe nė secilėn ai pėrshkruan gėzimin e fitores dhe trishtimin e humbjes. Kur Zhana del nga pylli me pėrkrenaren e ndritshme, ėshtė e bukur, por i ati e qorton atė pėrkrenare, e cila do t’i marrė vajzės ndofta jetėn. Vetė civilizimi shikohet si njė pėrparim qė vjen pėrmes disa mėkatesh. Pėrmes kontradiktės individi njeh vetveten. Veprimi unifikon konkreten me abstrakten, prapambetjen dhe progresin, tė veēantėn dhe tė domosdoshmen, natyrėn dhe gabimin.
Nuk dėshiroj tė bėj komente tė personazheve tė dramės, pse ata janė nė dramė dhe nė veprim. Por desha tė theksoj tani nė fund tė kėtyre pak shėnimeve mbi kėtė dramė tė bukur tė Shilerit se ky dramaturg i madh e shumė i talentuar, ka ditur tė bėjė dallimin kryesor se nga ndryshon njė vepėr arti nga ajo jo artistike. Thelbi i kėtij zbulimi tė tij edhe nė kėtė dramė ėshtė se arti nuk ėshtė moral apo moralizim, por ai ėshtė veprim real. Nė fakt ai shpjegon etikėn e veprimit, ose na le tė gjykojmė mbi tė, pra, mbi dualitetin e veprimit.
Viktima i pėrmban tė dyja. Ajo hesht para ēdo paradoksi. Tė tjerėt e bėjnė atė fajtore pėr shkak se pse hesht. Viktimėn njė e nga njė e braktisin shokėt, tė afėrmit, pse thonė qė ajo ėshtė fajtore, sipas shumicės keqdashėse. Kur tė gjithė e dėnojnė, duhet ta dėnojmė edhe ne.
Skena tė tilla mund tė zhvillohen kurdoherė, sidomos kur shoqėria ėshtė e ndėrtuar vetėm mbi interesa qė shpesh e kanė bazėn mbi krime, mbi egoizėm, dhe kur shoqėria ėshtė ende larg qytetėrimit dhe ndjenjės tė sė drejtės sė pėrgjithshme tė mbėshtetur nė ligje tė drejtė. Pėr shkak se kjo dramė na zbulon ide tė tilla universale, ėshtė njė dramė qė ka karakter universal.
Diktatura me anėn e censorėve tė saj, qė nė vitet ’50 ia mohoi kulturės sonė shqipėrimin e mrekullueshėm ‘’Vajza e Orleansit’’ qė u ‘’pluhuros’’ deri sa humbi skutave tė NSH Botimeve. Kujtoj takimet me profesorin e ndjerė tek mė fliste pėr intrigat e inskenimet me urdhėr nga ‘’lart’’ tė ‘’inkuizitorėve tė kulturės’’ dhe protestat e tij ndaj kėtij krimi. Jam shprehur edhe vetė publikisht qė nė atė kohė mbi vlerat e mirėfillta tė kėsaj vepre, por gjithshka ra nė vesh tė shurdhėr e sy tė verbėr. Ndaj gėzohem qė munda tė shprehem pėrsėri me kėto pak radhė, mbas afro gjysmė shekulli censure tė kėtij botimi postum, nė njė mjedis lexuesish qė tashmė mund tė mė kuptojė mė mirė mua, shqipėruesin e shquar, Prof. Skėnder Luarasin dhe vlerat madhore tė veprės ‘’Vajza e Orleansit’’ tė Shilerit, i cili u nda nga jeta 200 vjet mė parė.

Dhori Qiriazi

(Vijon)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-11-2014, 20:02   #55
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

(Vijon)


Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Dramat ’Vajza e Orleansit’’ dhe “Don Karlos”, kritika botėrore i vlerėson nga mė tė bukurat kryevepra tė Shilerit. Kėto pėrkthime tė Skėnder Luarasit ishte planifikuar pėr botim nga drejtori i N. Sh. Botimeve, Drago Siliqi, sikurse dėshmohet nė revistėn “Nėntori’’ (artikulli “Shileri nė shqip’’, nėntor, 1960: “Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve ka nė plan pėr tė botuar dramat: “Don Karlos’’ dhe “Vajza e Orleansit’’). Me rastin e 220-vjetorit tė lindjes tė Shilerit , nė vitin 1979, u lejua tė botohen disa fragmente tė dramės ‘’Don Karlos’’ nė gazetėn ‘’Drita’’ ( Drita, 11.11.1979, f.15) dhe nė revistėn ‘’Nėntori’’( Nėntori, nr.10, 1979, f.240-251).

Kritika e recenzentėve tė diktaturės shprehej se nė dramėn ’Vajza e Orleansit’’ Shileri kishte dobėsi ideore, qe sentimental, idealist dhe figura e Zhanė d’Arkės, e rrethuar me njė atmosferė mistike, bėhej ireale. Sipas tyre ‘’Shileri nė kėtė dramė jo vetėm qė nuk ėshtė nė pararojė tė mendimit pėrparimtar tė kohės sė vet, siē ndodh nė drama tė tjera tė njohura tė tij, por mbetet nė pozitat e njė shkrimtari tė cilin romantizmi i shkėputur nga jeta nuk e lejon tė bėjė vlerėsime objektive dhe tė qėndrojė nė njė terren real. Ndonėse puna e pėrkthyesit nė kėtė vepėr ėshtė e mirė kjo dramė nuk mund tė botohet.’’
Redaksia e letėrsisė sė huaj

Pėrkundėr mendimit kritik zyrtar, nė debat me censorėt e Diktaturės Skėnder Luarasi theksonte se: ‘’ Shileri ėshtė i pari nga gjithė shkrimtarėt, i cili shkroi me simpati pėr Zhanė d’Arkėn. Gėteja e ka vlerėsuar : ‘’Drama ‘’Vajza e Orleansit’’ ėshtė kaq e bukur sa nuk di me cilėn ta krahasoj’’.
Autori nuk e ka kėrkuar heroinėn nė botėn ideale, por nė botėn reale: ajo ėshtė njė vajzė e thjeshtė fshatare qė bėn veten fli pėr ēlirim tė atdheut. Ngjarjet e pėrshkruara nė dramėn e Shilerit janė reale, historike, vetėm se vdekja e Zhanės ngjau jo nė zjarr por nė fushėn e luftės. Kėtė ndryshim autori e ka bėrė pėr efekt dramatik…Nė ‘’Vajzėn e Orleansit’’ Shileri dėnon aristokracinė tradhėtare dhe shpreh besimin nė forcat e popullit e nė virtutet e tij morale tė larta. Kėtė e bėn nėpėrmjet njė vajze trime, sypatrembur e tė pushtuar nga dashuria pėr atdheun….Zhanė d’Arka nė veprėn e Shilerit ndrin si njė shembull i dashurisė pėr atdhe. Pėrballė heroinės, vullneti i sė cilės bėn mrekullira, shohim pushtuesit anglezė tiranė, nėnė-zezėn mbretėreshė tė zhveshur nga ēdo motiv ideal, tradhėtarin dukė tė Burgundit tė etur pėr sundim e pasurim; mandej, edhe njė mbret tė zvetėnuar e njė aristokraci frėnge tė ēartur, tė pazonjėn e mosmirėnjohėse dhe klerin si mishėrimin e sė keqes e tė djallėzisė.
‘’Kjo dramė pėrforcoi pėrgjithmonė popullaritetin e Shilerit dhe gjatė sundimit Napoleonik nxiti popullin gjerman nė luftėn nacional-ēlirimtare tė asaj kohe’’, kėtė e pohon historia e letėrsisė gjermane. Ėshtė pėrkthyer nė tė gjithė gjuhėt e pėrparuara tė botės.
Nė gjuhėn ruse e pėrktheu, i pari, Zhukovski dhe pas kėtij shumė e shumė tė tjerė. Pėr kėtė Bjelinski shkroi: ‘’Pėrkthimi i Zhukovskit ndihmoi letėrsinė ruse ta bėjė tė vetėn kėtė vepėr tė mrekullueshme’’. Ēaikovski shkroi operėn e tij ‘’Vajza e Orleansit’’ nė bazė tė dramės sė Shilerit.
Ēernishevski shkroi nė ‘’Sovremenik’’, 1857: ‘’Poezia e Shilerit nuk do tė vdesė kurrė. Vetėm njerėz zemėrtharė e qė nuk e njohin jetėn mund ta quajnė Shilerin ėndėrrues e sentimental. Poezia e Shilerit nuk ėshtė sentimentale e lojė fantazije tė ėndėrruar. Pathosi i poezisė sė Shilerit ėshtė simpatia e flaktė pėr ēdo gjė fisnike dhe tė fortė nė njerėzinė’’.
Herceni: ‘’Poezia e Shilerit kurrė nuk e humbi influencėn e saj pėr mua. Kush e humbi shijen te Shileri ėshtė ose i mplakur, ose pedant ose i shterrur nga ndjenjat ose nuk ėshtė nė vete’’.
Unė mendoj se ‘’Vajza e Orleansit’’ vlen tė njihet edhe nga shqiptarėt se ndihmon nė rritjen e personalitetit tė gruas shqiptare. Rinia shqiptare pėrmes kėsaj vepre do tė njohė mė mirė kohėn historike tė luftės 100-vjeēare dhe heroizmat e Zhanė d’Arkės, e cila jetoi e luftoi nė kohėn e Skėnderbeut, po pėr tė cilėn nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė shkruar asgjė gjer tani.
Skėnder Luarasi

“Don Karlos”

Drama “Don Karlos” shquhet ndėr kryeveprat e Shilerit.
Ajo ishte planifikuar pėr botim nga drejtori i N. Sh. Botimeve, Drago Siliqi, sikurse dėshmohet nė revistėn “Nėntori’’ (artikulli “Shileri nė shqip’’, nėntor, 1960: “Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve ka nė plan pėr tė botuar dramat: “Don Karlos’’ dhe “Vajza e Orleansit’’). Me rastin e 220-vjetorit tė lindjes tė Shilerit , nė vitin 1979, u lejua tė botohen fragmente tė dramės ‘’Don Karlos’’ nė gazetėn ‘’Drita’’ ( Drita, 11.11.1979, f.15) dhe nė revistėn ‘’Nėntori’’( Nėntori, nr.10, 1979, f.240-251). U ndalua per arėsye konjukturale.
Shqipėrimi i Skėnder Luarasit u botua nga InfBotues nė vitin 2007.

Po botojmė pjesėrisht njė nga recensat zyrtare.

Afrim Koēi
Reēension “Don Karlos” dramė nė vargje e Fridrih Shilerit

Nė krijimtarinė e Shilerit ( i cili dallohet nga vigani tjetėr i letėrsisė gjermane , Gėtja, jo vetėm pėr lirizmin qė karakterizon veprėn e tij, por kryesisht pėr trajtimin e temave shoqėrore aktuale, qė i bėnin jehonė kėrkesave tė kohės) drama Don Karlos edhe pse nuk ze vendin e parė ( pėr idetė e kemi fjalėn se pėr formėn e forcėn e saj artistike ajo pretendon pėr kėtė pozitė) rradhitet ndėr mė tė mirat e tij ( dhe tė mos harrojmė se Shileri si dramaturg, nė rradhė tė parė, zė atė vend qė ka nė pjedestalin letrar gjerman dhe botėror.
Kjo vepėr ka nė qendėr tė saj idenė e madhe tė lirisė, e parė kjo mė shumė se njė aspekt: liria e mendimit nė pėrgjithėsi, liria e vetvendosjes sė popujve nė veēanti.
Drama, qė mund ta quajmė fare bukur edhe tragjedi, e merr subjektin nga historia e oborrit mbretėror spanjoll tė shek. XVII nė kohėn e mbretėrimit tė Filipit II dhe tė konfliktit tė tij me popujt e Vendeve tė Ulta qqė kėrkonin tė ēliroheshin nga shtypja e tij e padurueshme, dhe e vėshtruar ashtu cekėt, sidomos nė fillim duket e thjeshtė e madje melodramatike( ku nuk mungon tė pėrzjehet edhe te huajimi qė lind nga njė ‘’imoralitet’’ si tė thuash i motiveve shtytėse tė heroit kryesor por jė lexim i mėtejshėm, a pak mė i vėmendshėm, na bind pėr qėllimin e madh tė autorit, qė me vėrtetėsi e forcė tė jashtėzakonshme bindėse, hedh nė shesh pėrpara gjykimit tė njerėzve ide tė mėdha universal njerėzore. Zgjedhja e kėtij fragmenti tė historisė njerėzore dhe e kėtij vendi (Spanjės sė inkuizicionit dhe tė kulmit tė lulėzimit tė saj, tė synimeve tė saj ekspansive dhe aggressive, tė obskurantizmit dhe terrorit fetar e shtetėror) ėshtė bėrė me qėllim nga autori pėr tė evidentuar mė mirė vendin qė ze liria nė jetėn e personave dhe tė kombeve dhe katastrofėn e pashmangshme qė shkakton mungesa e saj ; pra dobia shoqėrore e veprės, pėr kohėn tonė, kur forcat regressive tė kohės (ideologjike, politike, e artistike) kėrkon t’I heqė lirisė ēdo tė drejtė qytetare, kur nė vendet kapitaliste e revizioniste liria e mendimit ėshtė njė nocion, kur superfuqitė kėrkojnė qė kėtė ta zbatojnė edhe pėr kombet ėshtė e qartė dhe jashtė ēdo dyshimi.
Por duke e parė veprėn nė unitet midis tėrėsisė dhe pjesėve tė saj, nuk mund tė mos vėmė re edhe disa mangėsi e kufizime, qė megjithatė e themi qė mė pėrpara , nuk janė kaq tė mėdha e tė rėndėsishme , kaq tė papranueshme (sepse tė pėrligjura nga koha e vendi) sa ta rrezikojnė atė.
Nė krye tė listės vjen njė herė fakti qė bėhet fjalė pėr mbretėr e me mbretėr, pra negative nga pikpamja qė ne duam tė shohim tė pasqyruar nė art, nė rradhė tė parė jetėn e masave tė shtypura dhe luftėn e tyre. Mirėpo historisė s’kemi ē’i bėjmė. Pėr tė arritur gjer kėtu u desh qė njerėzimi tė kalojė nėpėr njė varg rendesh shoqėrore shtypės e regressive (bile edhe proletariati ėshtė produkt i tyre) qė bėnė tė mundur , nė luftė kontradiktash, zhvillimin njerėzor. (Le tė kujtojmė Marksin kur thotė se qytetėrimi i detyrohet skllavopronarisė sė botės sė lashtė). Nė kėtė mes rėndėsi ka fakti se si vėshtrohet historia, ē’qėndrim mbahet ndaj saj, ē’ide tė saj afirmohen. E parė nga kjo anė vepra ėshtė e mirė dhe plotėsisht e botueshme.
Si tė metė tė dytė mund tė pėrsėrisim edhe njė herė ē’thamė mė lart pėr karakterin romantic, melo-dramatik tė subjektit, por kėtė mund ta neutralizojmė duke thėnė se me shtjellimin e dramės kjo sa vjen e zbehet, humbet dhe nė dramė marrin vendin kryesor aspektet shoqėrore, politike tė idesė.
Mund tė rradhisim si tė metė edhe mungesėn e pranisė sė vegjėlisė, tė luftės sė saj nė lėmin shoqėror. Po t’I bėjmė kėsaj zbritjet e duhura tė mjedisit qė ka marrė nėn vėshtrim autori dhe tė faktit qė ka nė vepėr disa personazhe positive tė dorės sė dytė, qė mund tė merren si shprehės(ndonėse tė mekur0 tė psikologjisė dhe tė karakterit popullor( ca shėrbėtorė nė pallat, ca murgj tė thjeshtė.). Por ajo qė ka rėndėsi ėshtė se ndonėse tė mishėruar nė ndonjė personazh, ato, masat populli, nuk marrin pjesė, por ndjekin fizikisht nė vepėr dhe pėrbėjnė shtratin material pėrmbi tė cilin zhvillojnė kombinacionet e tyre shtypėsit. (Shtypja e luftės sė popujve tė Vendeve tė Ulta ėshtė lejtmotivi i veprimeve tė dy heronjve kryesorė politikė, tė Don Karlosit dhe tė markizit tė Pozas, tė mbretėreshės dhe tė anės kundėrshtare tė tyre, tė mbretit , tė priftit Domingo, tė dukės sė Albės e tjera, bile-bile, kjo mishėroin edhe idenė e dytė tė madhe tė veprės.
Por nuk duhet tė harrojmė , nga ana tjetėr njė tog anėsht ė mira tė tjera, si demaskimi I fuqishėm I inkuizicionit ( figura e Inkuizitorit tė Madh dhe e Domingos, priftit rrėfyes tė mbretit, janė mishėrime madhore tė thelbit antinjerėzor tė inkuizicionit dhe tė rolit tė tij thellėsisht antipėrparimtar e criminal), I klasės sė fisnikėve , etj. Vijnė pastaj kėtu nė vėshtrim edhe problem etike( siē ėshtė karakteristikė e veprave tė mėdha, ku ndėrrthuren e gjejnė pasqyrim, do s’do autori, anėt thelbėsore tė jetės sė kohės) siē janė marrėdhėniet midis atit e birit, Dashuria e pastėr dhe ajo me interes, dashuria e shokut, besnikėria, mirėsia, hipokrizia, ambicja, etj.
Drama ėshtė shkruar nė vargje pentametrike nė jambe por pa rimė. Nė njė nivel tė lartė artistik , me konfiguracion tė vėshtirė e tė fuqishėm ndėrthurur me meditime dh endėrfutje tė thella filozofike, vepra paraqet vėshtirėsi nė tė pėrkthyer.
Pra, si pėrfundim, me fare pak heqje (tė pjesshme) vepra ėshtė shumė e mirė, e bukur, ka tingull tė fortė aktual, vlen pėr edukimin ideorevolucionar dhe estetik tė masave tona punonjėse.

Afrim Koēi

Skėnder Luarasit shqiperues i gjashtė veprave tė Fridrih Shilerit (Johann Christoph Friedrich von Schiller :
‘’Wilhelm Tell’’ (‘’Vilhelm Teli’’, 1934), ‘’Kabale und Liebe’’ (‘’Intrigė e dashuri’’ , 1955), ‘’Die Räuber’’ (‘’Hajdutėt’’, 1958), ‘’Fiesco’’ (‘’Fiesko’’, 1958), ‘’Die Jungfrau von Orleans’’ (‘’Vajza e Orleansit’’, 2007) dhe ‘’Don Karlos’’ (‘’Don Karlos’’, 2014)
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-11-2014, 14:56   #56
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian

Petro Luarasi
Skėnder Luarasi nė tempullin shilerian


Aktualiteti shilerian

Ndonėse dramat e Shilerit ’’Vajza e Orleansit’’ dhe “Don Karlos”, tė shqipėruara nga Skėnder Luarasi, u ndaluan pėr gjysėm shekulli, njė pjesė e inteligjencies shqiptare ėshtė njohur ndėr vite me subjektin dhe mesazhet e tyre, ndė mos nga literatura e huaj, nga realizimet kinematografike e teatrale. Drama ‘’Zhan D’ark’’ e Shilerit njihet nga filmi i famshėm ‘’Joan of Arc’’, i vitit 1948, ku Zhanėn e luan Ingrid Bergman apo nga filmi sensacional ‘’Jeanne d'Arc’’ (‘’The Messenger: The Story of Joan of Arc’’) tė vitit 1999 ku heroinėn e luan Milla Jovovich. Ndėrsa subjekti i dramės "Don Karlos" njihet edhe prej operės sė famshme tė Verdit qė ėshtė ndėr mė tė rėndėsishmet vepra tė repertorit operistik botėror. Ajo u shfaq nė muajin maj 2011, nė skenėn e Teatrit Kombėtar tė Operės dhe Baletit, nga regjisori Nikolin Gurakuqi, me skenograf Alfredo Troisin e dirigjim koral nga Dritan Lumshi. Krahas 200 artistėve, shumica tė huaj, spikati soprano shqiptare Sonila Baboēi, nė rolin e mbretreshės Elisabeta.

Shileri, flamurtar i lirisė dhe barazisė sė kombeve, ka shkruar pėr ‘'Vilhelm Telin'’ e Zvicrės dhe ‘'Don Karlosin'’ e Spanjės, pėr ‘’Zhan D’arkėn’’ e Francės dhe '’Maria Stjuartin'’ e Anglinė duke u ndarė nga jeta mbi dorėshkrimet e ‘’Demitriusit'’ tė Rusisė. Ndaj ai nderohet e studjohet jo vetėm nė Gjermani, por nė gjithė botėn e qytetėruar.
Himni i Evropės sė Bashkuar ėshtė dėshmi e vlerėsimit tė kombeve europiane ndaj veprės vigane tė poetit, dramaturgut e historianit Fridrih Shiler dhe mesazheve tė tij universal pėr vėllazėrimin dhe unitetin e kombeve. Tingujt e Himnit tė BE tė luajtur nga Orkestra Filharmonike e Kosovės pagėzuan shpalljen e Pavarėsisė. Studjuesi Zamir Zija Kėlliēi , shef i Arkivit Historik tė Teatrit tė Operas dhe Baletit, dėshmon qė vargjet e Shilerit
(dy strofa nga ‘’Ode gėzimit’’) janė kėnduar nga kori (koha e katėrt e Simfonisė IX tė Bethovenit) nė koncertin pėrkujtim tė 200-vjetorin tė lindjes sė kompozitorit gjenial.

“Ode gėzimit” e Shilerit

Gėzimi ėshtė i mrekullishėm,
Lindur ėshtė nė paradis,
N’pragun tėnd o i magjishėm,
Buron kėnga edhe nis

Se ato qė ndan ligėsia,
Ti sėrishmi i bashkon.
Vlerėsohet njerėzia
Flatra jote po pushon

( Dy strofat janė shqipėruar nga Robert Shvarc mė 1970)

Studimi dhe ribotimi i veprave tė Shilerit, inskenimet e shumta nė skenat evropiane e botėrore tregojnė se vepra dhe mesazhet e tij i mbijetojnė ndryshimit tė kohėrave. Ai nuk i pėrket vetėm tė shkuarės, por edhe tė tashmes dhe sė ardhmes, pėr sa kohė qė shoqėria progresive njerėzore mendon dhe lufton pėr liri, demokraci, identitet e dinjitet.

Petro Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-12-2014, 18:33   #57
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Sajesat e Tomi Matos dhe miqėsia L.Poradeci, S.Luarasi, Dh.Pasko

Petro Luarasi
Sajesat e Tomi Matos dhe miqėsia L.Poradeci, S.Luarasi, Dh.Pasko


Sajesat e Tomi Matos dhe nėma e Mitrush Kutelit

Tomi Mato ėshtė njė emėr i famshėm jo vetėm nė qytetin e Pogradecit. Ndonėse nė prag tė 90-tave, ky babaxhan rrezaton energji fizike e mentale, ēmohet pėr bisedat e ėmbla dhe shakatė e kripura me hove rinore dhe trille pleqėrishte, shkurt ėshtė krijues me dell ėndėrrimtari, qejfli vere e korani qė flladitet me vegime. Fantazia e tij e mėkuar nė moshėn djaloshare nga rrėzėllimat e magjishme tė liqenit tė Pogradecit, e ngjizur me vegimet hyjnore tė Pragės sė pasioneve dhe sfidave studentore, pėrjetoi lindjen e filizave tė shpresės pėr demokraci dhe terrorin psiqik tė sharrės diktatoriale. Nė profesion i dhanė krahėt e shqiponjės (nė flatrimet regjisoriale tė mbi 140 shfaqjeve teatrale) dhe brengėn e bufit (qė nuk mund tė shohė dot dritėn e diellit).
Kur doli nė pension, Tomi Mato, i yshtur nga perspektiva e ndryshimeve demokratike, nga ekonomia e tregut dhe e xhepit, vendosi ta shpaloste personalitetin e talentin nė tė ashtuquajturat ‘’studime biografike’’ apo ‘’memoaristike’’ duke iu pėrkushtua me sy e mendje jetės sė dy engjėjve pogradecarė, Lasgushit e Mitrushit. Edhe fati e pėrkrahu: mes miqve tė qejfit e interesit, tė xhanit e tė namit, mes atyre qė u pėlqen tė koloviten rreth gotės e sahanit nė lokalin ‘’Praga’’ tė tė birit, e gjeti edhe frymėzuesin e krijimtarisė, botuesin dhe propaganduesin e ‘’kryeveprave’’ me tė cilat nuk kanė tė nginjur mediat, ekspertėt dhe gjindja e etur pėr zbulim e trillime sensacionale. Krijesa e parė (‘’Lasgushi mė ka thėnė ‘’, 2002) deri tani ka njohur katėr rilindje me tirazhe marramendėse tė sponsorizuara, ndėrsa e dyta ("Kulteli, kalvari i njė jete plot brenga",2013) nuk dihet se si do tė ēapitet.
Njė vit mė parė propaganda shpallte se ‘’u promovua njė nga veprat e rralla dhe me njė rėndėsi tė veēantė pėr letėrsinė shqiptare, "Kuteli, kalvari i njė jete plot brenga" i autorit tė njohur Tomi Mato’’, i cili, sipas ligjėruesve akademikė, si njė bletė punėtore modeste kishte mbledhur e mlatuar nektarin pėr mikun e tij tė zemrės, Kutelin. Sipas logjikės sė tyre "tė dhėnat e kėtij libri nuk janė thjesht njė pėrshkrim letrar, por njė grumbull rrėfenjash tė mara nga vetė Kuteli, i cili nė raporte tė njė miqėsie tė afėrt me Maton, kishte rrėfyer pėr kalvarin e njė jete me plot peripeci".
Pėr njė pedagoge ky libėr ‘’i pasur me mendime objektive, i filtruar nga tė pavėrtetat, i bindshėm nė konstatime, i qartė nė zbulimin e anėve tė padukshme ajsbergiane tė Kutelit… plotėson njė vakum tė lėnė keq tė historisė sė letėrsisė shqiptare, letėrsinė memoaristike shqiptare...Andaj libri ‘’Kuteli, kalvari i njė jetė plot brenga’’ ėshtė njė kontibut i madh nė historinė e librave tė tipit tė memoareve".
Por nga media e ndėrgjegjėsuar mėsuam se ‘’libri biografik’’ pėr Mitrush Kutelin i Tomi Matos ka pėrfunduar nė gjykatė ‘’pėr shpifje, denigrim tė figurės sė Kutelit dhe keqinformim tė publikut, duke sajuar dhe fantazuar nė lidhje me Kutelin dhe familjen e tij, duke krijuar situata qė nuk kanė lidhje me tė vėrtetėn’’.
Kėshtu familja e nderuar e Dhimitri Paskos (alias Mitrush Kuteli) vijon edhe nė demokraci kalvarin e kėrkimit tė sė drejtės, nė pėrballje me xhambazėt e leverdisė sė tregut dhe gjallesat shurdh-qorr- memece tė klanit “E ē’u bė?-Hiēkurrgjė!‘’
Ata tek e fundit mund tė pranojnė qė ‘’kryevepra’’ tė mos quhet ‘’biografi’’ apo ‘’memoar’’ por ‘’roman fantastiko-shkencor’’ ku shpikjet e shpifjet, me vello letrare, nuk i dėnon ligji. Edhe ndonjė kritik kurajoz, i cili e quan biografinė “njė pėrbaltje tė tmerrshme tė Kutelit”, do ta pėrqeshnin: ‘’Kėtu po grabitet prona dhe jeta e njerėzve, zotrote na kėrkoke kokėrzėn e grurit nė mullar!’’
Sido qė tė zbatohet ligji, vegjeton edhe morali, tė cilin mėkatarėt do tė bėnin mirė ta pėrfillnin mė tepėr sepse, sikurse thotė populli, ’’ mė mirė syri, sesa tė tė dalė nami’’, mė mire tė hiqet vepra dhe harxhet e gjynahqarit, sesa tė tė ndjekė edhe nė ferr nėma e Kutelit.


Petro Luarasi
Lasgush Poradeci dhe qorrollepsja e njė kronikani tė dėshtuar


I ndėrgjegjshėm pėr rėndėsinė e ēėshtjes, i bėj me dije opinionit publik dhe institucioneve pėrkatėse tė shtetit shqiptar pėrvojėn e hidhur qė kanė patur me librin e Tomi Matos “Tė verteta dhe tė pathėna pėr Lasgushin” edhe familjarėt e Lasgush Poradecit, por edhe tė Skėnder Luarasit

Vlera dhe antivlera
T’i ofrosh vatrės kulturore-letrare shqiptare krijime (sidomos kronika) tė vlefshme, sipas kutit e rangut tė personalitetit tė Lasgush Poradecit me shokė, nuk mjafton vetėm dėshira, talenti apo fantazia e njė romancieri a regjisori, qoftė edhe tematika e pasur me shumėllojshmėri skenash e personazhesh, por mbi tė gjitha pėrjetimi real, lėnda - mielli safi i bluar e i qėmtuar mirė, me sa mė pak krunde (trajtesa gjysmė tė vėrtetash e ‘‘huazime’’ - plagjiate, thashetheme e sajesa) e me njė unitet vlerash nė formė dhe pėrmbajtje tė shprehura thjesht e bukur. Pėr mė tepėr, lum ai qė fati e ka pėrzgjedhur edhe tė jetė pjesėtar nė zhvillimin e ngjarjeve, edhe tė shkruajė si dėshmitar pėr to.
Kėshtu dua tė shpreh thelbin parimor tė vlerėsimit letrar, se sa pėr anėn komerciale tė ēėshtjes, mjafton njė sponsorizim i fuqishėm, njė reklamim efektiv nga protektorė autoritarė dhe suksesi nė treg ėshtė i garantuar: pėr masėn e gjerė, malli kallp serviret e konsumohet menjėherė si i cilėsisė ekstra.
‘‘I marrosur’’ siē jam pas temave historiko-patriotike, biografive e kronikave, shpesh edhe unė e kam shijuar mallin kallp, instikti e kureshtja mė kanė sunduan motivimin pėr leximin e tyre dhe vetėm nė fund logjika e lodhja mė ka dėnuar pėr metodėn aspak selektive tė pėrzgjedhjes sė lėndės dhe pėr pjesėzėn e jetės sė shkuar dėm. Me kėtė pėrvojė personale dėshmoj se pa mohuar arritjet nė botimet cilėsore, nė tregun tonė letrar qarkullojnė rėndom ca palo ‘‘kronika’’, tė cilat janė veēse pjella fantazish tė arnuara me thashetheme, interpretime e pėrgojime qė shprehin e mbrojnė thjesht interesa personale e klanore tė mbrapshta (pėr tė mos thėnė mė tepėr).
Kėto farė veprash qė tjetėrsojnė jo vetėm tė vėrtetėn historike, por edhe vlerat e mirėnjohura tė personalitetit dhe rrethit shoqėror e familjar tė tij, nė njė mjedis mediokėr dinak e fjalėshumė, marrin vlerėn e faktit dhe nuk ėshtė ēudi qė ‘‘me sponsorizim’’ tė farkėtojnė opinione tabu apo tė konsiderohen si dokumentim i realitetit nė ndonjė CV personale, familjare, film dokumentar, studim akademik, konferencė shkencore, e pse jo edhe nė ndonjė muze.
Ky fenomen bėhet veēanėrisht shqetėsues kur objekt ‘‘bombardimi’’ janė personalitete ‘‘enigmatikė’’, tė ‘‘vetizoluar’’, pėr tė cilėt flitet shumė por njihen realisht pak. Pėr ata publiku ka shpesh opinione kontradiktore pėr shkak tė propagandės apo diktatit tė pushteteve apo interesit tė qarqeve tė caktuara.
Pėr kėtė tematikė, nėn shtytjen e disa faktorėve, po i referohem njė personaliteti si poeti Lasgush Poradeci, pėr tė cilin janė shkruar disa kronika, ēoroditėse edhe pėr lexues tė kultivuar, tė njohur, mik a familjar tė tij, me ‘‘sajesat’’ qė, nė fund tė fundit, jo vetėm nuk i shkojnė pėr shtat, por e zbehin rėndshėm madhėshtinė e tij.
Kėtė mendim personal detyrohem ta provoj me disa fakte, qė nė rrethana tė tjera, pėr shumė arsye, nuk do t’i publikoja kurrsesi.

Reklama, shpirti i tregtisė
Para disa ditėsh mė ra nė dorė libri voluminoz i sponsorizuar ‘‘Tė vėrteta e tė pathėna pėr Lasgushin’’ me autor regjisorin veteran T. M. I apasionuar pėrgjithėsisht pas kronikave, aq mė tepėr ndaj vlerės sė mirėfilltė kombėtare tė Lasgush Poradecit, librin e lexova me njė frymė edhe pėr stilin e tij mjeshtėror tė kėndshėm, edhe pėr larminė e ngjarjeve, ambienteve e personazheve, aq tė mirėnjohura e tė dashura pėr mua. M’u ringjall nostalgjia e viteve tė rinisė, kujtimet e pushimeve verore disavjeēare buzė liqenit tė Pogradecit dhe ah, mbi tė gjitha, qenėsia e tim eti, 25 vjet pas ndarjes nga jeta, mė 1982. Ndaj, tė paktėn edhe pėr kėtė ndjesi qė mė dhuroi ky libėr normalisht duhej t’i isha mirėnjohės autorit. Edhe pėr lexuesin e gjerė, ky libėr, pėr nga forma e pėrmbajtja qė ofron autori, dora vetė, si dėshmitarit okular, duhej tė ishte ‘‘perlė’’ lasgushiane.
Kėtė besim na e vulos qė nė faqe tė parė vetė botuesi - gazetar i mirėnjohur si skrupuloz, tek shprehet: ‘‘‘nuk duhet lejuar nė asnjė mėnyrė qė shkarravina tė ndryshme tė bėjnė njohėsin apo kompetentin, apo role tė tjera lidhur me figurėn e Lasgushit. Nė kėtė kuptim, libri qė po i jepet nė dorė lexuesit me autor T.M. (identiteti ėshtė zėvendėsuar me iniciale nga P.L. pėr tė mos i mėshuar personit, por fenomenit) ka njė vlerė dokumentare, ku saktėsia dhe preēizionin i episodeve ėshtė fare e papėrpunuar nga ndonjė fantazi qėllimesh tė mėpastajme. Tomi thotė: kėshtu ka ndodhur’’. Por libri i Tomit ėshtė shumė i vyer pėr penda tė njė niveli tjetėr studimi dhe pasqyrimi psikoanalitik, shoqėror, politik, letrar, estetik, artistik i kambanės ‘‘Poradeci’’... sinqeriteti dhe ēiltėrsia e autorit, dhe pėr fat tė mirė mungesa e njė fantazie pėrpunuese, ose mosshfrytėzimi i saj kanė shėrbyer pėr mirė nė vėrtetėsinė rreth figurės sė Lasgushit".
E tė tjera e tė tjera vlerėsime qė do t’i shkonin shtatit tė ēdo gjeniu tė letrave botėrore.
Vetė autori, me modesti, na thotė: ‘‘E pranoj se nuk kam qenė ndonjė mik shumė i afėrt, siē i mbante Ai disa nė xhepin e brendshėm tė anės sė majtė, po unė isha i kėnaqur qė mė mbante nė njė qoshe tė xhepit tė vogėl tė pantallonave tė anės sė djathtė’’ dhe vijon duke na e thėnė shqip e shqeto: ‘‘Po mundohem qė kujtimet e mia t’i rrėfej pa gėnjeshtra. Ato i kam incizuar nė memorje nė shkallėn mė tė lartė tė vėmendjes, dhe tani erdhi momenti tė lėshoj shiritin pėr t’i dėgjuar bashkėqytetarėt e mi shqiptarė’ Nė rrėfenjat e mia do tė pėrpiqem tė zbuloj disa kėnde tė errėta tė panjohura tė karakterit, krenarisė, tė vuajtjeve tė tij. Do tė pėrpiqem qė nėpėrmjet fjalės, dialogut, tė krijoj atmosferėn e vendit, kohės, dhe romantikėn e ambientit’’.

Qorrollepsja e xhepit
Por ky regjisor i moshuar pogradecar (tani sė fundmi iu pėrkujtua 80-vjetori i lindjes) qė pretendon se ka qenė nė njė nga ‘‘xhepat e pantallonave‘‘ tė Lasgushit, na del dhe njohės i sekreteve tė zemrės sė poetit, na merr pėrsipėr tė na pėrshkruajė ‘‘natyrshėm’’ e hollėsisht edhe rrethin shoqėror lasgushian, ku ndėr mė tė afėrtit pėrmend Eqerem Ēabejin, Mitrush Kutelin dhe tim atė, Skėnder Luarasin. Duke pėrmendur kėtė tė fundit me emėr e mbiemėr, T.M. me njė stil tė rafinuar, shtjellon plot dublicitete e kontradiksione logjike ku ‘‘me ēiltėrsi’’ njėherazi edhe e lavdėron, edhe i ngjit ca mballoma lasgushiane, pa harruar tė citojė fije pėr pe me njė memorie brilante edhe ca thashetheme nga goja ‘‘e vetė’’ S.Luarasit pėr disa kolegė tė nderuar (A ia vlen tė themi pėr hesap tė T.M. sajesat qė i paskish "treguar" atij Lasgushi, ku pėrmendet S.Luarasi si kinse pėrgojues i A.Budės, I.Kadaresė e D.Agollit(‘!), me tė cilėt Luarasi dihet mirėfilli se kishte marrėdhėnie respekti reciprok. Hajde e dėgjoji kėto dėngla tė dala pa doganė nga "xhepi i djathtė i pantallonave lasgushiane!")
Broēkullat e T.M. mė lanė aq pa mend sa tė pyes veten me dyshim: a po i referohet ky kronikan tė mirėnjohurit prof.Skėnder Petro Luarasit apo ndonjė fantazme shekspiriane. Vėrtet tė paskisha qenė unė Petro, i biri i vetėm i Skėnderit, personazh i Lasgush Poradecit sipas historiēkės ‘‘Hikni se na vranė’’ qė i paskish treguar ai T.M.-sė? Kur paskam qenė vallė "sė bashku me motrat", nė Pogradec atėherė kur ‘‘lejoheshin kishat’’ (d.m.th. deri mė 1967) ‘‘kur na ėshtė turrur pėr vdekje familjarisht qeni Murro’’, dhe mbi tė gjitha, cili mund tė ketė qenė ky qen e bir qeni Murro-trimoshi qė e paskish bėrė ateistin "e mallkuar" Skėnder Luarasi tė shkonte tė ndizte qiri nė kishėn e Katjelit?!
Por trutė e kokės mė dhanė shenja tė pakundėrshtueshme se kjo histori ‘‘e treguar nga Lasgushi pėr T.M" ėshtė sajesė fund e krye: sepse para vitit 1967 unė mezi ēapitesha rreth djepit e jo mė tė degdisesha deri tek Burimi i Gėshtenjave nė Pogradec, ku tė merrja leqet para Murros. Pogradecin e kam parė me sy vetėm pas vitit 1970 dhe asnjėherė nuk kam qenė atje me ndonjė nga motrat (me nėnė tjetėr). Gjithashtu, logjika mė tha se sado i pamundur nga mendja tė ketė qenė poeti Lasgush Poradeci, nuk mund tė shprehte kėto "zbukurime" pasaktėsi apo hamendje tė fandaksuri, pėr mikun e tij Skėnder Luarasi e pėr mė tepėr t’ia tregonte pėr qyfyre "xhepit" T.M.( ‘!), sepse mesa e kam njohur unė e tė tjerė Lasgush Poradecin, mbi tė gjitha ai ishte NJERI, intelektual e mirėnjohės ndaj mikut tė vjetėr Skėnder Luarasi ndaj nuk mund tė sajonte e shiste ‘‘qyfyre’’ pėr tė, se nė fund tė fundit, kush vlen mė tepėr ‘‘njė gjallesė rastėsore nė xhepin e vogėl tė pantallonave tė anės sė djathtė’’ apo miku i besės nė thellėsinė e zemrės’!

Zbukuron dhe gėnjen
Pėr tė kuptuar se qysh e tek ėshtė gatuar kjo pėrrallė nga e kaluara me asortimentet pėrkatėse tė garniturės sė kuzhinierit, kinse disident, mė ndihmoi sentenca e tim eti "Haj vetėm gjellėn e gatuar nga duar tė pastra" dhe njė zbulimi im rastėsor, tė cilin kuzhinieri T.M. e ka sajdisur e servirur me mjeshtėri nė pjesėn ‘‘Lasgushi, E. Ēabej, S. Luarasi dhe Mitrushit".
Nė kėtė pjesė ai pėrshkruan njė tjetėr gaztore se "ē’i ka thėnė Lasgushi" nė prezencė tė kushėririt tė tij Todi M. pėr ‘‘studentin e Universitetit tė Gracit Skėnder Luarasi’’ (i cili dihet se ka qenė student vetėm nė Universitetin e Vjenės’!) dhe se si Lasgushi pėrpiqej e botoi librat ‘‘Vallja e Yjeve’’ e ‘‘Ylli i zemrės’’ me ndihmėn e Ēabejit e Kutelit
( kjo ēėshtje do sqarohet mė tej).
Por njė paragraf sensacional ėshtė diskutimi katėrsh: Poradeci, Ēabej, Kuteli, Luarasi mbi vlerat e veprės lasgushiane, dhe pse nuk botohet ajo sipas asaj qė i paskish thėnė Lasgushi ‘‘fjalė pėr fjalė’’ dhe T.M e shkruan mė 16 prill 2005!
Kėtu, shpikėsi i sensacioneve T.M. zbulon veten haptazi kur pėrmend ‘‘mrekullinė’’ se si im atė i paska treguar Lasgushit mbi censurimin e njė dedikimi tė Viktor Eftimiut, drejtuar Fishtės nė librin ‘‘Vallja e yjeve’’. Nė tė vėrtetė, ky ėshtė njė zbulim i rastėsishėm i imi nė fondin e Bibliotekės Kombėtare nė vitin 1997 (15 vjet pas vdekjes sė tim eti) pėr tė cilin kam shkruar nė Gazetėn "Republika" mė 14.11.1997)
E ē’tė pėrmend sajesat e tjera ‘‘me gojėn e Lasgush Poradecit, Skėnder Luarasit’’ e miqve tė tyre tė nderuar, tė cilat mė hidhėruan pėr papėrgjegjshmėrinė e kronikanit, i cili sė paku ndaj meje ka kryer njė akt tė dėnueshėm ligjor e moral: ka pėrdorur shkrimin tim dhe e ka shtrembėruar me qėllim poshtėrimi. Falur qoftė!
Kur lexova librin ‘‘Tė vėrteta e tė pathėna pėr Lasgushin’’ m’u kujtua filmi ‘‘Zbukuroj, por nuk gėnjej’’ personazhi kryesor i tė cilit na shfaqej realisht si gėnjeshtar, teksa titulli rrekej tė bindte publikun se ai vetėm zbukuronte.
Dikujt qė do tė pyesė nėse ia vlen lodhja pėr tė mbyllur gojėt e botės nė tregun e sensacioneve qė shiten e blihen me leverdi, do t’i pėrgjigjesha: ‘‘Pėr hir tė sė vėrtetės dhe nderit, qė ua kemi borxh personaliteteve kombėtare, po! Por jo me llafe, me fakte!’’


10 vjetori i pėrjetėsimit tė Lasgush Poradecit
Llazar Gusho, poeti me pseudonim Lasgush Poradeci (1899-1987) u nda nga jeta mė 12 nėntor 1987.
Nė pėrkujtim tė tij shkrova artikullin ‘‘10 vjetori i pėrjetėsimit tė Lasgush Poradecit’’ (Gazeta ‘‘Republika’’, 14.11.1997) nga po shkėpus dy fragmente:

Zbulim interesant

Nė Bibliotekėn Kombėtare, duke kėrkuar disa botime tė hershme tė poetit tė mirėnjohur Lasgush Poradeci, rastėsisht mė ra nė dorė libri i tij poetik ‘‘Vallja e Yjeve’’ (skeda S51 A60) shtypur nė Tipografinė Albania-Kostancė nė muajin Vjeshtė e Dytė (Tetor) 1933 me pėrkrahjen lėndore tė Shoqėrisė sė Studentėve Shqiptarė dhe tė miqve tė Bukureshtit’’ dhe ‘‘edituar nėn kujdesin e M. Kutelit’’.
Nė pjesėn e brendshme tė kapakut tė librit mė tėrhoqi vėmendjen njė shkrim me bojė jeshile qė ishte shkarravitur me njė laps blu dhe pėr mė tepėr i ishte ‘‘vėnė kryqi’’. Kureshtja mė shtyu tė pėrpiqem tė lexoj pėrmbajtjen e shkrimit ‘‘heretik’’, i cili bėhej akoma mė i vėshtirė pėr t’u lexuar nga njollat letėr-zamk-gjurma tė mballosjes sė censurės sė dikurshme.
Qė nė rreshtin e parė shtanga:

‘’I nderuari At Gjergj Fishta!
Po ju dėrgojmė kėtė libėrth tė ligjėronjėsit L.Poradeci, tipografuar ndė shokėrinė tonė
Mbesoj se do tė mbeteni i ngazėlluar
Mot e jetė i juaji
Viktor Eftimiu
Fillim i vjeshtės III
Bucurest 1933’’.

Lasgushi ėshtė bėrė i pėrjetshėm...
"Miqėsia mes Skėnder Luarasit e Lasgush Poradeci, edhe pas ēlirimit tė vendit nga fashizmi, nuk u dobėsua, por u forcua mė tepėr. Pėrballė dallkaukėve dhe shpifėsve qė kėrkonin t’u bėnin varrin intelektualėve tė vėrtetė, ata ruajtėn miqėsinė dhe dinjitetin. Mjafton tė kujtohet qėndrimi i pėrbashkėt demaskues ndaj puthadorėve e lakenjve tė diktaturės (disa prej tė cilėve sot kanė paturpėsinė tė qėndrojnė nė podiume e t’i thurin himne miqėsisė me Lasgushin e ish-viktimat e tyre).
Vėrtet Skėnder Luarasi e Lasgush Poradeci takoheshin rrallė e kurdoherė tė survejuar nga spiunėt, por bisedat e veprimet e tyre ishin njė sfidė e hapur ndaj diktaturės.
Kur njė herė Petraq Kolevica, miku dhe studiuesi i Lasgush Poradecit, e pyeti Skėnder Luarasin se ē’mendonte pėr kėtė poet, ai iu pėrgjigj:
‘‘Kur isha i ri, bota thoshin: ‘‘Po vdes, po vdes Lasgushi. Tani qė ėshtė plak thonė: ‘‘More, po rron, po rron Lasgushi! Ndėrsa mua mė duket se Lasgushi ėshtė bėrė i pėrjetshėm...’’
Ndėrsa Maria, e bija e Lasgushit mė ka thėnė se kur e pyesnin tė atin se ē’mendonte pėr S. Luarasin ai shprehej::
"Skėnder Luarasi ėshtė shumė patriot, shumė demokrat, shumė liridashės, shumė i sinqertė, shumė guximtar, dhe (si pasojė) shumė sherrxhi. Por disa citues ‘‘intelektualė’’ nuk dihet pėrse fjalėn nė kllapa ‘‘si pasojė’’ e kanė hequr nga ky pėrcaktim(‘!)


Sajesa nga libri i T.M.’’Tė vėrteta e tė pathėna pėr Lasgushin’’


‘‘Lasgushi, E. Ēabej, S. Luarasi dhe Mitrushi.
("Flet Lasgushi"): - Nė kėto rrethana e ndjej veten tė aftė t’i pėrkthej vetė poezitė e mija nė gjermanisht.
Kėrceu me sy tė zgurdulluara Paskua dhe fishkėlleu:
- I ke mėntė. Shejtani fle, ti kėrkon ta zgjosh. E ke tė kjartė se ti kanė hedhur nė rezervė, mor t’i kanė hequr nga qarkullimi, ti kėrkon tė pėrkthesh ‘‘Vallen e Yjeve’’ dhe ‘‘Yllin e zemrės’’’
Ndėrhyri furishėm Skėnder Luarasi:
- Paskua e ka mirė fjalėn. Haje atė kafshore buke e tulitu pranė zjarrit me Kafkėn se krevati qė la ky pogradecari ėshtė i lirė. Lasgush. Unė e kuptoj ty tė vjen inat qė Isuf Vrioni pėrktheu nė Francė Ismail Kadarenė e Dritėro Agollin. Po tė dy janė komunistė, tė besuarit e partisė. Janė tė imunizuar nga ēdo re keqe ty tė zė plumbi gropave’
Ndėrhyri pėrsėri: Do t’ju rrėfej edhe njė ēudi tjetėr qė me siguri do ēuditi, o miqtė e mi. Nė bibliotekėn kombėtare, duke gėrmuar pėr tė gjetur disa botime tė hershme, e di ēfarė gjeta’ S’e di ti, s’e dinė miqtė e mi, dėgjoni. U ngjetha. Librin tėnd, ‘‘Vallja e Yjeve’’, shtypur nė tipografinė shqiptare Kostancė nė vjeshtėn e dytė tė 1933, nėn kujdesin e bashkėqytetarit tėnd dhe mikut tonė tė madh, Mitrush Kutelit. Mbajta frymėn , s’po kuptoja gjė e klitha:
- Ēfarė, do tė thuash me kėtė, qė vepra ime ėshtė futur nė rezervė’’
- Prit. Dėgjo. Nė kapakun prapa tė librit, mbi njė shkrim me bojė jeshil, ishte shkarravitur mbi njė dedikim njė laps blu, ishte bėrė njė kryq pėrsipėr. Poshtėrsia mė e madhe ishte se mbi tė ishte ngjitur me zamkė njė letėr e hollė. (Shenjė e vėrtetė censure mbi librin). Si pa rreth e rrotull Luarasi vazhdoi: ‘‘E tmerrshme, e llahtarshme ishte kur lexova me monokėl fjalė pėr fjalė kėto fjalė: ‘‘I NDERUARI AT GJERGJ FISHTA! PO JU DĖRGOJ KETE LIBERTH TE LIGJERONJESIT L.Poradeci. mot e jete, i juaji’’.
Viktor Eftimiu’’.
(Pyes lexuesin e nderuar: A nuk ėshtė ky ‘’zbulim” i T.M. plagjaturė e zbulimit tė Petro Luarasit?)

Skėnder Luarasi dhe Lasgush Poradeci
Pėrkundėr tymnajės qė pompon autori i librit ‘‘Tė vėrteta e tė pathėna pėr Lasgushin’’, tė cilit fatkeqėsisht i ka rrėshqitur pena e mendja nė hone tė thepisur, i shtyrė nga rrethanat, detyrohem tė publikoj disa fakte mbi marrėdhėniet tepėr konfidenciale tė Skėnder Luarasit me Lasgush Poradecin.
Njohja e tyre ndodhi rastėsisht kur Llazar Gusho (Lasgush Poradeci) erdhi nė Vjenė, nė selinė e Shoqėrisė sė studentėve shqiptarė ‘‘Albania’’ ku Skėnder Luarasi qe kryetar dhe editor i organit tė saj ‘‘Djalėria’’.
Qė nė takimin e parė mes tyre u mbrujt njė respekt reciprok qė, natyrshėm, nga geni i tyre kolonjar apo nga miqėsia e hershme e baballarėve tė tyre patriotė - mėsues flamurtarė tė gjuhės shqipe; nga ideali atdhetar e personaliteti i tyre intelektual apo thjesht nga sojllėku dhe shpirti i tyre human, lidhja u shndėrrua nė njė unitet e dashuri vėllazėrore tė pėrjetshme.
Ishte dhjetor 1928 kur Lasgush Poradeci, i cili studionte nė Universitetin e Gracit, nė gjendje tė mjeruar ekonomike dhe i sėmurė rėndė, me njė letėr i lutet ‘‘mikut tė shtrenjtė’’, Skėnder Luarasit, i cili studionte nė Universitetin e Vjenės, ‘‘tė vinte nga Vjena nė Grac pėr ta ndihmuar’’.
Dhe Skėnder Luarasi, ndonėse cilėsohej kundėrshtar i regjimit monarkist, shkoi nė Grac dhe sė bashku me Lasgushin u nisėn pėr nė Shqipėri. Rrugės, gjendja e Lasgushit u pėrkeqėsua ndaj u kthyen prapė nė Grac. Nė kėto kushte, Skėnder Luarasi u nis i vetėm pėr nė Shqipėri qė t’u bėnte thirrje intelektualėve shqiptarė tė mblidhnin ndihma pėr tė ndihmuar Lasgush Poradecin. Por, sa mbėrriti nė Shqipėri, rregjimi e futi nė burg. Shtypi pėrparimtar shkruante pėr ngjarjen:

Pėrcjellja e Lasgush Poradecit
Poeti Lasgush Poradeci u nis pėr nė Shqipėri. Gjėndja e tij shėndetėsore vazhdon tė jetė e keqe.
Graz. 1 janar: Poeti Lasgush Poradeci, pas dy vjet vojtjeje, tue qenė se s’mundi tė shohė as njė pėrmirėsim nė shėndetin e tij, u nis dje pėr nė atdhe, pas rekomandimeve tė mjekėsit universitar Profesor Heinrich di Gaspero. Lasgushi do vejė nė shtėpinė e tij prindėrore nė Poradec, pėr t’i rėnė pas shėndetit tė tronditur. Shpresohet se ndryshimi i klimės, dieta dhe shėrbimi qė do tė gjejė poeti pranė familjes sė vet do t’ia ristabilizojnė krejt shėndetin. Gjithė studentėt shqiptarė nė Grac u mblodhėn ta pėrcjellin Lasgushin. Poeti shoqėrohet nė kėtė udhėtim prej kolegut tė tij tė Vjenės Skėnder Luarasi, i cili mori leje nga inspektoria e studentėve ta pėrcjellė Lasgushin gjer nė Poradec. Skėnder Luarasi njė nga mė eminentėt studentė shqiptarė, ėshtė i biri i Petro Nini Luarasit, i ati ylli tė ndritur q’u doq me aq zjarr nė qjellin e veteranėrisė shqiptare: gjesti fisnik i studentit Skėnder Luarasi na mbush me mallėngjim.
(Pėrcjellja e Poradecit, "Shqipėria e Re", 6 janar 1929)

Gazeta ‘‘Zėri i Korēės’’, 15.1.1929.
Dje nė mėngjes, u dėrgua nėn vėrejtje me aeroplan nė Tiranė, Skėnder Luarasi, student nė universitetin e Vjenės.

‘‘Shqipėria e Re’’, 3 shkurt 1929
Skėnder P.Luarasi, studenti entuziast i Vjenės, q’ish nisur pėr tė shoqėruar Lasgushin nė Poradec, masi poeti u kthye prapė nė Grac, vazhdoi vetė udhėtimin dhe arriti nė Korēė. Atje autoritetet e zunė dhe e dėrguan nėn vėrejtje, me aeroplan nė Tiranė.
Si shpjegohet kjo sjellje e autoriteteve tė Korēės’

Gazeta "Shqipėria e Re’’, 14 prill 1929
Nė Shqipėri simpathia e pėrgjithshme pėr vjershėtorin Lasgush Poradeci sa vjen po shtohet. Nga tė gjitha anėt ndihmat rrjedhin pa kursim. Shenja tė mira se zumė tė ēmojmė artin
Kujdesi i Skėnder Luarasit, por edhe i miqve tė tjerė tė Lasgushit, ishte i vazhdueshėm siē tregohet nė letrėn e mėposhtme qė Lasgush Poradeci i dėrgon Luarasit:

Lasgush Poradeci
Grac, 29.1.1930
I dashur Skėnder,
K.P. (kartė postalen, shėn. i P.L.) t’ėnde tė dashur me datė 24.1.1930 e mora. Pse bėhesh merak e mė flet ashtu’
I shtrenjtė shok Skėnder, tė lutem tė vish sa mė shpejt kėtu nė Grac qė tė shkojmė nė Shqipėri, se mua mė s’ka kush tė mė bėjė shėrbim, ashtu siē e kėrkon sėmundja ime. Shtėpisė kėtu iu mėrzita dhe mė s’po mė durojnė dot.
Telefonomė urgjentisht!
Adresa: Lazgush, Klosterėiegs 74 parterre
Graz

Skėnder Luarasi e ndihmoi Lasgush Poradecin edhe financiarisht, me tė holla nė njė nga periudhat mė tė vėshtira, kur vetė atij ia kishte prerė bursėn regjimi monarkist, nė vitin 1929. Me ato pak para qė ia dėrgonte i vėllai Dhimitri nga Amerika, ai ndau hallin me poetin nė mjerim. Sakrifica e tyre ishte reciproke, meqė edhe Lasgushi, kur Skėnderi qe nė nevojė, pėr t’i kthyer borxhin, shiti njė nga pronat e babait tė tij.

Grac, 30/XII. 29
Skėnder Luarasit, Universitat Wien, Austri
I dashur Skėnder
‘Kush pyet, kush ēan kokėn pėr gjendjen t’ime shėndetėsore, pėr gjendjen t’ime financiare’ Asnjeri, pėrveē meje vetė! Ah, dhe vetėm ti, i dashur shok, u mundove dhe bėre njė detyrė tė ėmbėl kundrejt njė njeriu qė vuan. U mundova dhe unė tė tė pėrshėndet sot sa mund. Si do ngjajė nesėr, si do ngjajė pasnesėr, kjo varet prej vetėdijes s’ime, prej vetėdijes s’ate...

Njė fakt tė panjohur pėrbėn nxitja, interesimi i vazhdueshėm, pėrkrahja dhe ndihma e drejtpėrdrejtė qė dha Skėnder Luarasi pėr botimin e veprave tė Lasgush Poradecit ‘‘Vallja e Yjeve’’ dhe ‘‘Ylli i zemrės’’. Rrethanat dhe pėrpjekjet e tij nė terren, pėr tė gjetur burime financiare, bazėn materiale dhe botuesin e pėrshtatshėm, njohja pėr kėtė ēėshtje dhe kontaktet me Mitrush Kutelin nė Rumani etj. na zbulohen qartazi nė letrat e mėposhtme.

Tiranė, 2.XI.30
I dashur Lasgush,
Po mbushet sot java qė kurse kam ardhur pėrmes Poradecit kėtu nė Tiranė. Me gjithė atė qė kam dashur, si pas porosisė me telefon, tė qėndroj me ty, kjo gjė qe e pamundur. Jo vetėm se koha qe e keqe fort, po shoferi kishte frikė se, duke qėndruar, mos e gjobitnin qė kishte 5 njerėz nė njė automobil, i cili merrte ligjėrisht vetėm katėr.
Po t’i lemė mėnjanė excusez- moi-tė, se e di qė nuk je as jam i kėtyre. Pyetja ėshtė kur ke pėr tė ardhur nė Tiranė, pėr tė shkuar nė Austri’ Tė lutem ndė qėnsh akoma nė Pogradec, mos harro tė vish nė Tiranė mė parė se tė nisesh pėr nė Grac.
Puna e botimit tė librės nuk duhet tė mbetet zvarrė. Sille aty dhe un do tė pėrpiqem qė tė botohet pėrpara Janarit, ndė qoftė se do ta kesh mbaruar kėtė muaj kopiimin e manuskriptevet. Nga Paskoja akoma nuk kam marrė ndonjė letėr ‘ po ti’ (Shėnim P. L. Flitet pėr veprėn e Lasgush Poradeci ‘‘Vallja e Yjeve’’,qė u botua nė vitin 1933, nė Bukuresht, nėn kujdesin e Dhimitėr Paskos, alias Mitrush Kuteli)
Pllaka e "Kėngės pleqėrishte" nuk gjendej pėr ta dėrguar, as baullėn nuk ta bleva dot se s’kisha tė holla.
Tė lutem pėrgjigjmu sapo tė marrėsh kėtė letėr.
Tė dėrgon tė fala, Skėnder Luarasi
(Letrat e rralla tė Lasgushit, Republika 4.4.2004, f.11)

Poradec 17 shtator 1936
Zotit Skėnder Luarasi, Profesor i gjermanishtes nė Liceun frėng, Korēė(‘)
I dashur Skėnder
S’munda tė tė shkruaj mė parė, nga shkaku se kam qenė (dhe jam) shumė i zėnė; siē ta dhashė fjalėn, po pėrgatit volumin me poezitė e mbaruara mė 1924, tė cilat (mea culpa!) s’i kam pėrmbledhur nga moskujdesja. Ti Skėnder ma qite shpirtin kėto dy vjetėt e fundit qė t’i mbledh, t’i mbledh’Nga ana ime tė falem nderit pėr kujdesjen qė mė rrėfen si dhe pėr mundimet e mėdha qė ke bėrė duke kėrkuar njė editor, duke ‘‘lypur’’ tė holla’Ke tė drejtė . Po puna ėshtė e vėshtirė: poezitė duhen mbledhur nėr gazeta dhe revista tė ndryshme tė mėrgimit, ku gjinden tė pėrhapura, pastaj duhen rishikuar, duhen ndrequr’ Ja ky ėshtė shkaku i vonesės sime. Duke u pėrgjigjur mi sa i the zotit Dh.P.Pasko dhe mi ē’mė telefonove drejt pėr drejt kėtu, po tė pyes: gjete editor, apo shtypja do tė bėhet me tė holla (qė ku kėto tė holla’) ‘‘private’’’ (Shėnim P.L. Flitet pėr veprėn e Lasgush Poradecit "Ylli i Zemrės", e botuar nė vitin 1937, nė Bukuresht, nėn kujdesin e Mitrush Kutelit, alias Mitrush Kuteli)
‘Sa pėr tė ardhur nė Korēė, tashi s’mund; s’kam tė holla. S’kam marrė bursėn pėr dy muaj e 17 ditė. Nė e marēa do tė vij
Tė ngjatjeton me dashuri
Yti Lasgush

P. S. Pėr festivalin dansant qė dhatė aty mė parė, tė dėrgova me anėn e Zotit Dh.P.Pasko midis tė tjerave dhe poezinė ‘‘Ri me shėndet’’, siē mė urdhėrove nė telefon. Ta dėrgova tė prerė nga revista ‘‘Dialėria’’ e Vjenės. Me qenė qė s’kam tjetėr kopje, tė lutem tė m’a kėthesh prapė njė orė e mė parė’ Unė pėr t’iu pėrgjigjur kėrkesės s’ate, tė dėrgova kopjen e vetėme qė kisha, pasi ti m’i kėrkoje poezitė pėr ‘‘nesėr’’, dhe unė s’kisha kohė ta shkruaj pėrsėri; automobili pėr nė Korēė s’priste. Kopjet e poezive tė tjera i shkrojti zoti Dhimitėr P.Pasko, unė duke mos mundur tė punoj, nga shkaku i sė nxehtės sė madhe.

Miqėsia e tyre rezistoi e u konsolidua mė tej edhe nė vitet e egra tė diktaturės.
Letėr drejtuar Skėnder Luarasit, shef i degės sė Anglishtes nė UT.
I dashur dhe i adhuruar shok,
Mbesa ime, Roza Prifti, mori bursė pėr Doktoreshė, po meqė s’e ka pėr zemrė tė bėhet mjeke, dėshėron tė marrė anglishten. Pėr kėtė punė ka ardhur me nipin tim (djalin e motrės sime) ta ndryshojė degėn. Mbesoj se do ta ndihmosh jashtėzakonisht. Tė shėnoj vetėm kaq:
Motra ime (Zografina Gusho) mė ka mbajtur nė krah, kur isha foshnjė dhe mė mbajti prapė kur u sėmura rėndė nė Austri, pėr tė cilėn sėmundje ti, shok i dashur dhe i shtrenjtė i dhe kushtrimin botės shqiptare me anė tė shtypit.
Me falenderime dhe mirėnjohje qė pėrpara,
Tė fala,Yti Lasgushi
Poradec, 12 gusht 1965
Zotit Skėnder Luarasi, Instituti i Shkencave, Tiranė
Pogradec, 27 Qershor 1952

I dashur Skėnder, Mėso se t’u rezervua dhoma, duke filluar qė prej datės 27 qershor, ėshtė me dy krevate (sepse me 1 krevat nuk ka hoteli). Pėr fat tė keq nuk ka asnjė dhomė tė lirė nga ana e liqenit, janė tė gjitha tė okupuara. Lirohet vetėm njė dhomė nga ana e liqenit (kėtė mund tė ta rezervojmė) po kjo ėshtė me tre krevate (jo me dy). Po ti eja, vendosu nė atė dhomėn me 2 krevate dhe ne do tė mundohemi, tė bėjmė si tė bėjmė, dhe tė ta shkėmbejmė me njė dhomė nga ana e liqenit (nė u liroftė ndonjėra jashtėzakonisht). Tė jemi tė kėnaqur qė po na rezervonet dhe kjo me 2 krevate, sepse dhe kjo ėshtė e rezervuar pėr pionerėt, po Kalua (djali i motrės time) mė tha se ‘‘pėr hatrin tėnd, dajo Lasgush, do t’ia rezervoj Skėnderit, tė cilin unė e njoh’’, dhe le tė vijė njėherė tė zėrė dhomėn nė atė datė (27 qershor) pa pastaj do bėjmė si tė bėjmė, dhe mund t’i shkėmbejmė njė dhomė me dy krevate nga liqeni, le tė vijė pa do bėjmė si do bėjmė. Prandaj, ti Skėnder mos u dėshpėro dhe dėrgoje zonjėn se ajo do tė jetė si nė shtėpi tė saj; Kalua mė tha se nuk lejohet me fėmijė sivjet, se hoteli s’ėshtė pėr familje me fėmijė e me zhurmė, kėshtu ėshtė rregulli i hotelit. Unė i thashė: ‘‘Tashi, o nipēe, unė e hapa gojėn e ta thashė, sepse, po ta dinja kėtė rregullore, nuk e turpėronja veten tė t’u them, dhe si ti tė mė lesh mua me gojė hapur (d.m.th pa pėrgjigje pozitive). Ay mė tha pastaj: ‘‘Urdhėro, o dajo, tė pijmė nė kopsht njė birrė’’.
Unė i thashė: ‘‘S’dua birrė, sepse kam merak pėr dhomėn’’.
Ay mė tha: ‘‘Ē’ke merak ti dajo, puna e dhomės ka mbaruar’’. Pastaj pimė nga njė birrė. Kalua iku se kish punė, ardhi vėllai m’i madh (ky rri nė shtėpi t’ime me familinė kėtu nė Pogradec). Me tė vėllanė, Mitin, ndenjėm pimė raki, se ay mė ftoi pėr raki me meze e peshk. I thashė dhe Mitit pėr muhabetin e dhomės qė pata me Kalon. Miti mė tha: ‘‘Ē’e loth gojėn dy herė, dajo, dajua njė herė urdhėron, dhe nipolli i thotė peqer, puna e dhomės ka mbaruar’’.
Prandaj, mos ki hiē merak Skėnder, pėr dhomėn, ajo ėshtė rezervuar pėr ty mė 27 qershor. T’i rrėfeva kėto dy muhabete qė pata me tė dy nipėrit pėr dhomėn, qė t’i dish hollėsisht dhe tė mos kesh asnjė dyshim pėr dhomėn.
I dashur Skėnder, tė lutem tė mė dėrgosh me zonjėn tėnde njė termometėr dhome, tė cilėn e harrova nė shtėpi time, ku kam lėnė tė mė ruajė shtėpinė zotin Loni Zguri, nėpunės nė Tenis-Klub (ku ėshtė tenis-klubi). Tė lutem shumė lodhu dhe ecė nė shtėpinė time, merre termometrin prej Lonit. Ay ėshtė nė shtėpi pėrdita nė orėt pas drekės (prej orės 1,1/2 ose 3 gjer nė orėn 4, ose 4,1/2). Lutem qė termometri tė mbahet nė vend tė butė qė tė mos thyhet udhės, sepse s’gjendet termometėr nė asnjė vend. Tė lutem, mos harro tė mė dėrgosh termometrin. Termometrin e harrova nė dhomėn e fjetjes, pėr mi dėrrasėn qė ėshtė nė kokė tė krevatit.
Me kaq tė pėrqafoj me dashuri, Lasgushi.
P. S. Edhe Zonja, mirė se tė vijė, sepse pėr ēdo nevojė dhe lehtėsirė, jemi gati si unė si nipėrit e mij (6 nė numėr) si farefisi jonė.

Tė lutem, i dashur Skėnder, mos harro tė mė sjellėsh termometrin (pėr tė cilin kam nevojė absolute)
Nderimet e mia tė ēquara Zonjės dhe mirė se tė na vish nė qytet.
Shėnim me rėndėsi: Trokiti nė derė Lonit me forcė dhe shumė herė, gjersa tė dėgjohet nga trokitja se ay zakonisht ri shtrirė nė ato orė (2-4) trokit fortė.

Zotit Skėnder Luarasi, Instituti i Shkencave, Tiranė
Pogradec, 27 Qershor 1952
I dashur Skėnder
Sot mora telegramin tėnd tė dashur. Dhoma rri e rezervuar gjer mė 1 korrik, siē mė telegrafove. Tė lutem, me ēelėsin qė do tė tė sjellė prej meje Marija Paluca (Marija Kraja) ecė pėrnjėherėsh nė minutė nė shtėpi time edhe, bashkė me zotin Loni Zguri (i cili rri nė shtėpi time) hapni me atė ēelės derėn e dhomės s’ime tė punės edhe nxirni macen, e cila po ngorth brenda nė atė dhomė (sepse e kemi haruar brenda). Si ta nxjerrėsh macen, mbylle pėrsėri dhomėn, merre ēelėsin me vete, edhe sillma ēelėsin bashkė me termometrin kur tė vish.
Shėnim: a) Mos harro tė sjellėsh termometrin
b) Mos harro tė sjellėsh ēelėsin
Shumė Tė Fala Tė Dėrgon dhe Ju Pret Pėrdita me gėzim,
Yti Lasgushi.
I botojmė kėto letra e shėnime tė shkurtra konfidenciale vetėm e vetėm pėr tė shprehur mirėfilli lidhjen mes Skėnder Luarasit e Lasgush Poradecit, qė nuk mund ta fshehė asnjė ‘‘xhep’’ spekulanti, asnjė shtrembėrim mendjengushti apo shpifje dashakeqi.

Ajo qe dhe mbetet miqėsi e pėrjetshme e shpirtrave tė tyre tė amėshuar.

(Fragmentet jane shkeputur nga shkrimi Petro S. Luarasi, Lasgush Poradeci dhe qorrollepsja e njė kronikani tė dėshtuar : "10 vjetori i pėrjetėsimit tė Lasgush Poradecit" , Ndryshe, Nr. 307, 18 maj, 2007, f. 10 – 11)



Artikull i panjohur i Skėnder Luarasit pėr Lasgush Poradecin

Njė ditė fatlume vajza e Lasgush Poradecit, Marija, mė tregoi njė letėr qė i ati ia pat dėrguar Mitrush Kutelit. Atje bėhej fjalė pėr njė artikull tė panjohur tė Skėnder Luarasit mbi Lasgushin, tė botuar nė gazetėn "Laboremus" .
Letrėn po e botoj me lejen e tė nderuarės Marije Poradeci:

M. Llazar S.Gusho
Klosterėiesgasse 74
Graz Austria
Graz 12.12.1932
Dimitrie Pasko
Bukuresht
I dashur Mitrush,
Mbesoj t’a kesh marrė k.p. tė 1 Dhjetorit ku tė shkruaja se poezitė do tė t’i dėrgoj mė vonė. Disa poezi tashi (me qenė qė jam prapė i zėnė) do t’i gjesh tė riprodhuara prej sė pėrkohshmes ‘‘Laboremus’’ ( VIII, 16 Tiranė, Gusht, 1932, f.5-8) nė skicėn e Skėnder Luarasit: ‘‘Lasgush Poradeci -Vija themeltare’’. Janė (natyrisht, si tė gjitha gjer mė sot) me shumė gabime (54) po unė i ndreqa dhe i bėra tė sakta.
Skėnder Luarasi e ka shkruar nė kėto rrethana:: ‘’Kur isha nė Tiranė mė 1930, drejtori i shkollės teknike Mr. Fultz mė ftoi tė mbaj njė konferencė dhe Skėnderi me kėtė rast bėri njė studim tė shkurtėr mbi mua pėr nė shtyp. Studimi s’u botua dot nga shkaku i largimit tė Skėnderit pas artikullit qė shtypi kundėr librės ‘‘Neuland Albania’’ (pak kohė mė parė Skėnderi kish ‘‘tronditur’’, me gjith atė mėnyrė zyrtarėt ministerialė me artikullin e tij tė guximshėm mbi Themistokli Gėrmenjin). Majin e shkuar erdhi redaktori i ‘‘Laboremus’’-it nė librarinė ‘‘Argus’’ ku unė gjindesha rastėsisht dhe, me njė karnet nė dorė, mė kėrkoi njė interviu literar mbi veprėn time pėr atė revistė. Redaktorin unė s’e njihja, por i thashė thjesht dhe drejtpėrdrejtė tė mė ndjejė se jam i shtrėnguar ta refuzoj, duke mos qenė poezija objekt parade publike po fshehtėsi e pėrbrendėshme e zemrės. Nė atė ēast u shfaq papritur Skėnderi nė librari, dhe zuri tė bisedojė anglisht me ‘‘intervistonjėsin’’ tim, i premtoi, duket, ‘‘gjėsend’’’( as njėri as tjetri s’mė bėnė fjalė kur u ndanė prej meje, mbi ēėshtjen e biseduar). Pastaj administrata e ‘‘Laboremus’’-it mė dėrgoi nė Pogradec (Gushtin e shkuar ) numurin e mėsipėrm tė revistės. Skica e 1932-sė ėshtė siē duket me disa shtesa dhe jashtėlėnie, pothuajse ajo e 1930-tės. Eshtė lėnė jashtė, poezia gjermanisht qė mė kish dėrguar Richard Pichler-i nė Poradec, 1929. Mė 1930 Skėnderi e kish pėrkthyer anglisht ( sepse studimi destinohej pėr Shkollėn Teknike tė Tiranės) po tashti e paska hequr fare. (Artikulli s’ka nėnshkrim, qė tė duket si nga ana e gjithė Institutit).
Nė paraditen e burgosjes Skėnderi mė dha njė kopje tė studimit dhe me ekspresivitetin e hekurt tė fytyrės sė tij - trashėgimtar heroik i heroit Petro Nini Luarasi -, mė urdhėroj: ‘‘Lasgush! Dėrgoje pėr shtyp, se mė del nga zemra’’( sikur ē’gjė s’i del nga zemra Skėndos’), ‘‘pa mua nė burg le tė mė farmakosin!!’’
Pastaj iu konfiskuan dorėshkrimet etc.
Unė ‘‘urdhėrin’’ nuk ia pėrmbusha, sepse ku mė linte vetėdija tė bėj luks literature nė kohė qė shoku i dhemshur tretej nė burg’’
Tė puth me dhembje Llazari

Duke u bazuar nė letrėn e mėsipėrme arrita tė identifikoj nė revistėn ‘‘Laboremus’’ nr. 16, gusht 1932, faqe 5,6. artikullin ‘’Lasgush Poradeci - Vija themeltare’’ me autor anonim Skėnder Luarasin. Komentin ia lej lexuesit e studjuesve mė tė ngeshėm.

(Skėnder Luarasi)

‘’Lasgush Poradeci - Vija themeltare’’
Vjet e kishim Lasgush Poradecin midis nesh, si mysafir tė shkollės Teknike duke qenė tė lumtur qė mundėm ta njohim pėr sė afėrmi vjershėtorin djaloshar tė kombit tonė. Veēanėrisht na u shtua gėzimi, kėsaj vere, duke e parė pėrsėri tė kthyer prej vendit tė studimeve me shėndet tė mirė dhe studime tė absolvuara. Pėr Institutin tonė, mbi tė cilin Lasgushi ka patur pėrherė - qė tė pėrdorim vetė fjalėt e tij: "njė admirim heshtės", - vizita e " krijonjėsit" t’artist sever tė gjeneratave tė reja shqiptare ėshtė njė eveniment kultural me rėndėsi. Sepse emri i poetit pushton sot zemrat e njė kombi tė tėrė, duke filluar prej momentit prej tė cilit u duk pėr sė pari, se fryma e njė arti tė ri po fryn e po zotėron pa pandehur truallin e republikės sė letrave shqiptare.
E bėmė zakon ta quajmė Lazgushin njė poet tė ri. Por, vallė kush mund ta marrė me mend se pėpjekjet letrare t’autorit "Kėngės Pleqėrisht" kanė njė gjenezė prej 10 vjetoresh? Kush ka njohje, se "Kruan" e tij- kėtė debut gazmor- Lazgushi e shkroi mė 1912, me rastin e ndreqjes nga ana e njė mirėbėrėsi vendės? Se mė 1914, si liceist, ai botonte vjershėn "Filozofi" nė revistėn "Enciklopedia" tė shkruar dhe tė drejtuar prej tij nėn pseudonimin H. Hidoro? Se dy vjet mė vonė, nė vjeshtėn e 1916-ės, linte nė duart e njė miku letrar nga Korēa tė thellėn dhe tronditėsen "Oh, vanė fletėt!..." , strofat e para tė sė cilės projektojnė konsepsionin e lartė filozofik- kryemendimin e KĖNGĖS SĖ MALLIT PĖRJETĖSISHT RIGJENERONJĖS- si njė ‘’leading motive’’ (motiv udhėheqės) dhe me njė DHĖMBJE e me njė dėshirė kundėr fatit e cila vihet re nė gjithė veprėn poetike tė Lazgushit.

" Oh vanė fletėt e nė zi ra

Si mot pėr mot vjeshtori pyll:

me zinė e kohės ēel dėshira:

dėshirat ēelur-gazi mbyll...

Pėrtej nga i qėnieve si nuar!

Dhe lark pėr jetėn-helmori gaz!

Dhe jo:- Ah, malli q’u pat shuar

Lind e rilin m’i ndritur pas’"

Kėtė koncepsion tė projektuar aq shpejt, poeti e fikson definitivisht pas 6 vjetėsh, mė 1922, nė indrotuksionin (hyrjen) e "Valles sė Yjve" i cili koncetron argumentin rreth tė cilit zhvillohet ky poem i madhėrishėm.
Vjershat hijerėnda, tė cilat mezi sot, ne kohėn e fundit, thuren pėrqark kryes sė vjershėtorit posi njė aureolė martiri nė pėrmbushjen e Destinit tė vet, janė shtypur e rishtypur nė variante tė ndryshme midis vjeshtės tė vitit 1921 dhe vjeshtės 1924. Tri janė fytyrat mė reprezetantive tė poezisė shqiptare nė tėrė fuqinė e fjalės, secili njė ekspresion bindės i gjeniut tė vet.
Fishta rrėfeu, se gjuha shqipe ka fuqi; Prendushi rrėfeu se gjuha shqipe ka njė mėsim; Lasgushi rrėfeu se gjuha shqipe ka thellėsi. Thellėsia e ndjenjės dhe e mendimit, e shprehur me njė stil tė ri, zgjuarsisht original, i cili trupėzon tė fshehtėn e pa imitueshme tė harmonisė lasgushiane ėshtė karakteristika qėndrore e gjithė veprės sė tij. Kudo, na obsedon konteplacioni symvrejtur i greminave tė saj tė pafundėshme. Kėtė e takojmė (sikundėr njė njohėsi tė mirė pati shkruar mbi cilėsinė e vjershave tė kėtij poeti) nė "Vallėn e qiellit", me drithmėn brendėrisht fshehtėsiplote tė procesit divin tė inspirimit poetik ("Rri mbėshtetem nė tryezė") nė "Vallen e dherit" me misticizmin e rėndė tė muzikės kombėtare, akordet e paperceptueshme tė sė cilės ngrihen solemnisht nga fundi i zemrės pėr tė rėnė prapė mu nė fundin e saj ("Kėnga pleqėrishte"); nė "Vallen e yjve", me intuicionin e lartė tė kėngės sė mallit pėrjetėsisht rigjeneronjės, i cili pėrshkon dhe aktivon posi njė impuls kosmogonik gjithė qėnien njerėzore (" Rri me shėndet", "Resurrectio", "Vallja e yjve"); "Nė vallen e pėrjetėsisė" me realizimin e simbolit final tė ekzistencės ("Aeternitas"); nė "Vallen e vdekjes", me mposhtjen e Elementit dhe me triumfimin e pėrjetėsisė ("Lundra dhe flamuri"). I pajosur me kėto virtute poetike tė pakontentuara qė mbajnė me vete vulėn e gjeniut, Lasgush Poradeci na paraqitet si njė poet modern nė tėrė kuptimin e fjalės, ka mision tė stolisi vjershėn shqiptare me krijimin e njė arti tė ri, tė pasurojė letraturėn me reflektimin e njė koncepcioni original, mburimi i sė cilit ėshtė mburimi i kombit tė vet.
(Artikull anonym i Skėndėr Luarasit, nė revistėn "Laboremus" nr: 16, gusht 1932, faqe 5,6. )

Rekomandoj te lexoni edhe shkrimin e Atalanta Paskos
Ju rrėfej trillimet e Tomi Matos pėr tim at, Mitrush Kutelin
http://arkivalajmeve.com/Ju-rrefej-t...in.1047624514/
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-12-2014, 18:39   #58
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Sokrati migjenian dhe derri i kėnaqur

Petro Luarasi
Sokrati migjenian dhe derri i kėnaqur


Moikom Zeqo ėshtė shembull i njeriut tė fismė,atdhetarit tė pėrkushtuar dhe intelektualit tė kompletuar nė talent e dije. Zemėrbardhėsinė e tij e kemi parė dhe ndeshur nė halle e gėzime, kur ka qenė funksionar I rėndėsishėm i shtetit si dhe i papunė me pullė tė kuqe. Pavarėsisht gjendjes personale a familjare, financiare a shėndetėsore, kurdoherė i ėshtė gjendur atdheut, vegjėlisė e idealit atdhetar. Veprimtaria e tij letrare e kulturore pėrfaqėson vlera kolosale nė kohė sfidash parimore. Kurdoherė e ka pėrbuzur ‘’kulaēin’’ dhe servilizmin e puthadorėve duke i rezistuar me dinjitet e burrėri kėrbaēit politik e burokratik. Nė ditėt e sotme ai pėrbėn shembullin e idealistit tė keqtrajtuar pėr bindjet e tij tė majta. Personalisht nuk mund tė mos pėrmend aktin e tij burrėror nė mbrojtjen e vlerave tė luftėtarėve tė parė antifashistė tė luftės sė Spanjės duke ideuar dhe rezervuar pėr herė tė parė fonde, ambjent dhe stenda dinjitoze pėr evidentimin dhe nderimin e tyre nė pavionin e luftės antifashiste nacionalēlirimtare. Nė kėtė mision atdhetar e shkencor ai mbrojti me vendosmėri idealin dhe vlerat historike tė ēlirimit tė atdheut. Por ai ėshtė edhe njė nga mė tė shquarit studjues e mbrojtės tė vlerave migjeniane. Deri tani nuk ėshtė kujtuar asnjė burokrat ministrie, bord shoqate a komision ēmimesh pėr profesionalizmin, aktivitetin dhe veprat e tij cilėsore. Ndaj po ia dedikoj kėtė shkrim modest Sokratit migjenian nė pėrballjen e tij fisnike me derrat e kėnaqur.

Sokrat i vuejtun apo derr i kėnaqun
Dihet e stėrnjihet tarafi e hatėri nė vlerėsime, shpėrblime, ofiqe e dekorata, me standarte tė shumėfishta dhe shkapėrdredhje meritokracie, sikurse e ka shprehur me ndonjė fjalė tjetėr, popullorce, mendjendrituri Dritėro, pėrcudnimin e vlerave. Ende pa nisur viti bitis reklamimi dhe shpėrblimi pėr filanfistekun e preferuar. Na e ndyen corbaxhinjtė edhe kėtė vit jubilar tė krenarisė sė ligjshme atdhetare tė fitores mbi pushtuesit nazifashistė, tė pėrkujtimit me dinjitet tė dėshmorėve, tė trajtimit me pėrgjegjshmėri tė vlerave historike dhe luftėtarėve trima atdhedashės. U pėrmbysėn edhe kriteret e vlerėsimit tė cmimeve letraro-kulturore. U zgerlaqen njerezit, parimet e vlerat, u ēorren faqe e u shkulen floke, ustallaret ia gjeten mendjen edhe sherrxhinjve sipas postulatit poetik ‘’Dardha e ka bishtin prapa’’: ‘’Pėrreth qypit me dollarė, jepni shpirt o ‘’atdhetarė‘’, qar’ i langos jet’ e mot , jua ka mbushur xhepat plot’’
Me rastin e 70-vjetorit tė ēlirim–”pushtimit” u ofroj ‘’pashallarėve komunistokolaboracionistodemokratė’’ tė harremit ‘’titull-kolltuk-para-lavdimani’’, pa dallim feje, krahine e ideje, perlėn migjeniane ‘’ Sokrat i vuejtun apo derr i kėnaqun’’ tok me indulgjencėn “Rrno vetėm pėr me tregue“:
Migjeni shkroi dikur tek ‘’Sokrat i vuejtun apo derr i kėnaqun’’:
‘’Njė alternativė me dy ftyra, siē janė tė gjitha alternativat. Tue u krue mbas veshi, rri njeriu pėrpara alternativės; dy ftyra – mbrapa nji ftyre asht Sokrati i vuejtun me rropatmet e veta e mbrapa sė dytės ashte derri i kėnaqun me trup tė rrumbullakėt tė vetin. Te Sokrati nuk ke ēka shef: dy sytė tė tretun nė rrashtė, disa shkarravina tė palexueshme dhe njė trup me do gjymtyrė tė zhgatrrueme e pa asnjė vijė harmonike; e te derri ke ēka shef: at frotė tė kombinuese mbas rregullave strikt estetike, – e sidomos qė tė kėnaqė synin – aj trup i majun e i shndoshė e me andje zhigatuni, dhe nė fund ai bisht i pėrculluem nė flakėn e bukurisė hyjnore. Rri njeriu pėrpara kėsaj alternative tue u krue gjithnji mbas veshi, ku e ha dyshimi – se nuk di se ē’ftyrė tė zgjedhi…. Ē’bani njeriu me alternativėn? … njeriu u ba batakēi. Ndroi ftyrat: ftyrėn e derrit ja vu Sokratit, e ftyrėn e Sokratit ja vu derrit e nė kėtė tė mbramin u mushniue vetė...Mbet Sokrati i vuejtun me ftyrėn e derrit – dhe mbet tė vuejė edhe mbas vdekjes sė vet…Por ka i herė njeriu nuk mund tė mshehi cilsinat e derrit dhe na paraqitet ashtu siē asht. Kėshtu njeriu kalon nėpėr shekuj. Nė vend qė tė naltsohet ndėr sfera tė kullueta e tė shklasi prej hyllit nė hyll me hapa pėrparimi – njeriu poshtnohet e bahet derr dhe Sokratin e dėbon tė fyem, tuj ja vu maskėn e derrit.Q’ashtu njeriu ja luejti lojėn. Kujt? Vehtes, vehtes! – bėrtet morali prej mėrgimit.’’
Por ka nga ata qė duan ta varrosin pėrjetėsisht ‘’poetin e mjerimit’’ tok me konceptin e tij sokratik mbi tė rolin e fakteve dhe tė logjikės.

Ithtarėt e propagandės demokratike tė ēmitizimit tė kulteve politike e historike, tok me Gjergj Kastrioti/Sk[nderbeun. na e paskeshin pėrjashtuar kultin e martirėve tė fesė nga objektivi i tyre, mbi kreun Janullatos tė autoqefalisė ortodokse dhe yllin e pashuar tė martirizimit franceskan, Flamurtar e Nderi Kombėtar Zef Pllumi, autor i kryeveprės s[ tė gjitha kohėrave “Rrno vetėm pėr me tregue“.
Nė lidhje me fitoren dhe fitimtarėt antifashistė, femrat luftėtare, ndjesitė fetare katolike e myslimane dhe opinionin popullor atje shkruhet:
‘’29 nandori gdhini ditė e zymtė dhe e ftohtė...Pėr hir tė sė vėrtetės, duhet dishmue se popullsia katolike e qytetit nuk merrte pjesė n’atė manifestim, pėrveē ndonji personi tė rrallė, qė njihej si prokomunist, ndėrsa nji pjesė e madhe e popullsisė myslimane, veshė nė tesha festet, jepte dukjen e nji pritje tė gėzueshme. Ushtrija partizane e veshun me gjithnduer uniformash tė hueja, paraqitej si nji ushtri e parregullt, leckamane, me opinga dhe e untė. Ēka bante ma shumė pėrshtypje ishin partizanet.
Ēfarė nanash mund ishin ato femna me pushkė nė krah? (!!!!!!!!!)
Ndėr kazerma nuk kishin ēka me ba, mbasi nuk kishin as rroba fjetje, as ushqime, prandej i shpėrndanė nėpėr familje: dikund 3, dikund 6-7. Populli i strehoi, i ushqeu dhe u mbush me parazitė. Por nuk ishin rob Zotit: kėqyrshin me tinzi nėpėr shpija nėse mund gjejshin ndonji gjerman ose “reaksionar” tė mshehun. E para punė qė banė qe vumja nė funksionim e burgjeve, tė cilat u mbushėn plot e pėrmajė me njerėz tė pafajshėm. Nuk kishin bukė me u dhanė, prandej duhej t’ua ēojshin familjet, pėrndryshe vdisshin. Ushqimet qė u dėrgojshin familjet ishin ma shumė pėr partizanėt e unshėm, se pėr ata tė mjerėt e torturuem.’’ (!!!!!!!!!)
(http://www.fjalareview.com/2012/10/k...at-zef-pllumi/)
Nė kėto dy dekada tė proceseve demokratike, krahas demaskimit tė krimeve tė diktaturės dhe rivlerėsimit tė viktimave tė pafajshme, po vėrehet edhe riaktivizimi dhe fuqizimi i klaneve revanshiste, qė synojnė imponim me dasi politike, fetare, krahinore e gjuhėsore. Ndėrsa ‘’harrohen’’ krimet e tradhėtitė dhe kėrkohen favore si shtresė ‘’oxhaqesh tė privilegjuar’’, ‘’mėshira kristiane’’, reabilitimi e madje hyjnizimi, pėr pasardhėsit e fitimtarėve antifashistė ushtrohet terror psiqik, politik e ekonomik. Vetėm po tė dėshmojnė pendesė tė thellė, tė zbulojnė prova dhe tė propagandojnė ‘’krimet’’ e nėnave dhe baballarėve, motrave dhe vėllezėrve, apo paraardhėsve tė tyre ‘’tradhėtarė‘’, nga kohėt e ‘’qyqeve’’mbretėreshės Teuta apo princeshė Mamica Kastriotit, Shote Galicės apo Margarita Tutulanit, tė luftės kundėr ‘’miqve shekullorė‘’, atėhere po, jepen ‘’bekime e dhurata me ofiqe e dekorata’’.
Nė tė kundėrt, paēin veten me familje nė qafė, le tė shtyjnė jetėn si Sokrati migjenian.

Foto 1 Moikom Zeqo
Foto 2 Derri i kenaqur
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-12-2014, 19:50   #59
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Njė urim jo vetėm pėr ortodoksit shqiptarė

Petro Luarasi
Njė urim jo vetėm pėr ortodoksit shqiptarė


Nė median e adhuruar tė intelektualit atdhetar Fatmir Terziu, me emrin kuptimplotė ‘’Fjala e Lirė’’, me interes tė veēantė lexova kushtrimin ‘’Ka ardhur koha tė ringrihet Madhėshtia e Ortodoksisė Fanoliane’’, tė njė zemre tė dėlirė dhe shpirti tė pėrmalluar atdhedashėsi nė mėrgim.Mendja e begatė e njė intelektuali tė qetė dhe tė ekuilibruar si Prof.Dr. Eshref Ymeri, shpėrthen vullkanin qė pėrvėlon e shkrumbon, por dhe pasuron truallin e tė ardhmes kombėtare sė begatė. Pėr qėllimin madhor ai pėrballet me shpifje e akuza, me teori konspirative dhe veprimtari tė kobshme gjallesash kėnetore dhe kultesh ‘’hyjnore’’ . Mesazhet e shkrimit, ku pėrmendem edhe unė tok me paraardhėsit, mė justifikojnė dhe detyrojnė tė shpreh kėndvėshtrimin si bashkatdhetar dhe pasues i grigjės ortodokse.
[
B]
Urimi i Presidentit, mendimi i Keshilltarit dhe anonimi ''Pirro''[/B]
U informova nga mediat, por dhe u binda pėr lajmin e gėzueshėm (nė adresėnhttp://president.al/?p=23525) se nė urimin pėr Krishtlindjet kreu i shtetit shqiptar kishte shprehur dėshirėn qė nė krye tė institucionit fetar katolik tė vendosej njė shqiptar. Akoma mė shumė mė entuziazmoi artikulli kuptimplotė i kėshilltarit tė Presidentit, zotit Ndriēim Kulla, i cili pėrmes pėrshkrimit historik dhe domosdoshmėrisė objektive tė realitetit kombėtar shqiptar orientonte dhe pėrkrahte ortodoksėt shqiptarė nė tė drejtėn e tyre pėr tė patur edhe ata njė shqiptar nė krye tė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare.(http://webcache.googleusercontent.co...&ct=clnk&gl=al)
Pėrkundėr shkrimit tė kėshilltarit tė Presidentit, mė ēuditi komenti i njė personi me emėrtim Pirro (i cili shfaqet edhe si Pirro10, me shkrimin ‘’Nje pergjigje per Ndricim (Erresim) Kullen dhe per te gjithe `Kullat` prej rere’’ (http://www.**************.com/thread...llat-prej-rere)
Pėr tė qenė korrekt me Pirron (apo Pirro10) po ia citoj disa pjesė teksti:
‘’Ne gazeten MAPO ne vend qe te botojė ndonje falenderim per Festen e Krishtlindjeve, z. Erresim Kulla ka botuar nje shkrim te turshem me titull `Tradita Jone e krishtere dhe sfida e Autoqefalise`, ku zoteria ne vend te gezohet, vjell vrer, ne vend te uroje kerkon percarje, ne vend qe te flase per paqe flet per perplasje fetare.z. Erresim Kulla, nuk mund te flasesh per Autoqefaline dhe KOASH-in kur nuk je i komunitetit orthodoks... Ne e respektojme Kryepeshkopin Anastas sepse ai ka kontribuar ne menyre te shkelqyer per Shqiperine...Kjo eshte mikpritja shqiptare, keto jane ateistet ish-komuniste shqiptare qe kane shkaterruar cdo gje tė mire ne Shqiperi dhe shohin se ka ndenjur pa u shkaterruar Koash... Patetizmi juaj duke i qare hallin KOASH-it bie ere klientelizem dhe eshte per te lene Nam...Harron qe edhe komuniteti Katolik ka nje te huaj ne krye. Per shqiptaret do te ishte mire qe edhe qeverite shqiptare te ardhme te drejtohen nga te huajt sepse ne nuk e drejtojme Shqiperine me njerez si puna juaj qe vjellin vrer ne cdo rast kur shikohet se nuk fiton ndonje gje. Nga KOASH-i nuk ke per te fituar ndonje lek prandaj rriji larg.’’
Nuk mund tė pėrfshihem nė ‘’lojėn’’ Pirro (Pirro10) pėrderisa nuk paraqitet me identitet real, tė plotė, se mund tė na dalė rrobot dhe bėhem unė gaz i botės. Nė rast se ėshtė njeri, pėr mė tepėr besimtar ortodoks, i drejtohem me dorė nė zemėr dhe shpirt tė qetė se
nė artikullin e kėshilltarit tė Presidentit, nuk pėrmendet fare emri dhe veprimtaria e Fortlumturisė Anastas Janullatos, i cili vėrtet ėshtė kreu aktual i KOASH-it, por aspak vetė institucioni tok me tėrė grigjėn ortodokse shqiptare dikur, sot e nė tė ardhmen.
Cilido shqiptar ka tė drejtė dhe detyrim moral, aq mė tepėr si studjues dhe kėshilltar i Presidentit, tė shqetėsohet dhe tė japė mendime mbi baza shkencore edhe pėr komunitetet fetare shqiptare.
Nė lidhje me mendimin pėr qeverisjen nga tė huajt dhe akuzat pėr afera financiare, ato pėrmbajnė pėrgjegjėsi penale…

Koment mbi artikullin tek gazeta ‘’Mapo’’

‘’ Po shkruaj me identitet tė plotė, jam shqiptar i besimit ortodoks, i nipi i Petro Nini Luarasit, martirit tė gjuhės shqipe dhe flamurtar pėr themelimin e kishės ortodokse shqiptare tė pavarur nga diktati i klerit shovinist grek. Ai ka qenė krah pėr krah Fan Nolit nė krijimin e konsolidimin e kishės ortodokse shqiptare nė SHBA. Nė kongresin e Dytė tė Manastirit ka qenė pėrfaqėsuesi i Lidhjes Ortodokse dhe i fshatrave Negovan e Ballkamen, u zgjodh sekretar dhe mbajti njė fjalim tė rėndėsishėm pėr hallin e madh tė ortodoksisė shqiptare nė luftė tė papajtueshme me qarqet klerikale shoviniste greke. Kur u helmua prej tyre, veprimtarinė e vazhdoi i biri i tij mė i madh Dhimitri Petro Nini-Luarasi i cili sė bashku me Sofron S.Borovėn, qe delegat i Kolonjės, nė kongresin e parė tė Kishės Orhodhokse Kombėtare tė Shqipėrisė, qė i zhvilloi punimet nė Berat nė shtator 1922, u zgjodh sekretar dhe nėnshkroi statutin themeltar tė KOASH.
Po paraqesim emrat e delegateve, Kongresi i Pare i KOASH, Berat 10/19 Shtator 1922 ( Korēė Shtyp. & Libraria Dhori Koti Korēė 1923)
Delegatėt
Korēa / Ikonom P. Josif, At Vasil Marko
Pogradeci / Dh. Haviari, Thanas P. Kerxhalli
Bilishti / At. Jorgj, Anastas Ēekrezi Kolonja / Oshenar Sofron S.Borova, Dhimitri Petro Nini Luarasi
Leskoviku / At Vangjel Ēamēe, Thoma K. Prifti
Pėrmeti / Dr. Stathi Koni V. Zoto
Berati / P. Kona Dh. Tutulani Vlora / Jan S. Shkrami, Tol S. Arapi
Fieri / Lon Xoxe, Dh. Killica
Lushnja / Llazar Boza, Tun. Gjergji
Durrėsi / Arhi V. Xhuvani, G. Manushi
Kavaja / Pal Xhumari A. Ikonom
Tirana / Papa Simoni, Mark Hobdari
Elbasani / Vasil Llapushi, Simon Shuteriqi
Shpati / Taqi Buda, Dhi. Paparistja
Dibra / Arhit K. Pajtali Pėr L.Nishku, K.Paftali
Gjirokastra / Dr. Stathi Kondi
Libohova / Spiro Kati
Delvina / K. Thoma, S. Kondi
Shkodra / Risto Gjyrbabi, Gjoko Nikoliq (Gjok Nikolla, babai i Migjenit)
Kryetar / Ikonom P. Josifi
Nėn-Kryetar / Pal Xhumari
Sekretarė / Dhimitri Petro NiniLuarasi, V. Elapushi
Komisar / H. Theodhosi
Pėrfaqėsonjės i Prefekturės / Llazar Puli
( Korēė Shtyp. & Libraria Dhori Koti Korēė 1923)
Unė, familja Luarasi, farefisi dhe qindra ortodoksė shqiptarė tė tjerė qė njoh nuk e duam njė tė huaj ne krye, pėr kėtė le tė pyeten edhe pasardhėsit e nėnshkruesve tė mėsipėrm). Nė njė format mė tė gjerė, nė tė gjithė Shqipėrinė, numėrohen me dhjetra mijra ortodoksė shqiptarė qė nuk kanė pranuar tė shėnohen si ortodoksė nė censusin e kryer, edhe qė tė distancohen nga realiteti konjuktural qė shkel idealet dhe gjakun e martirėve tė ortodoksisė shqiptare dhe veprėn madhore tė Fan Nolit, Visarion Xhuvanit, Kristofor Kusit me shokė, pėr tė patur njė drejtues shqiptar nė krye tė grigjės ortodokse shqiptare.

Veprimtaria dhe Amaneti i paraardhėsit martir

Besojme se ka ardhur koha pėr tė vendosur pėr ortodoksėt shqiptarė tė nėpėrkėmbur nė tė drejtėn e tyre tė shenjtė dhe pėr kėtė kėrkojmė pėrkrahjen e shtetarėve tanė, tė veprojnė dhe t’i perkrahin nė realizimin e idealit rilindas tė paraardhėsve tė tyre atdhetarė.’’
Bazohem edhe tek veprimtaria, mesazhet dhe amanetin e martirit tė gjuhes shqipe dhe tė kishės ortodokse shqiptare, Petro Nini Luarasit, qė shkroi me gjak ‘’edhe 99 herė tė rrėzohemi, pėrsėri duhet tė ngrihemi’’, thirrje aktuale edhe pėr ortodoksėt shqiptarė tė sotėm.
Kontribut i Petro N. Luarasit pėr ndėrtimin e Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare
Historiografia shqiptare e ka minimizuar trajtimin e veprimtarisė atdhetare tė ortodoksėve shqiptarė pėr pėrkthimin e literaturės ortodokese nė shqip, pėrpjekjet pėr futjen e gjuhės shqipe nė kishėn ortodokse, ndėrtimin e fundamentit tė kishės ortodokse shqiptare me arritjen madhore tė krijimit tė Kishės Ortodokse Autoqefale me Fan Nolin nė krye. Eshtė anashkaluar nė tekstet shkollore e akademike heroizmi dhe nderimi ndaj martirėve tė kishės ortodokse shqiptare. Nė kėtė aspekt e harruan edhe rolin e rėndėsishėm tė Petro Nini Luarasit nė pėrdorimin e gjuhės shqipe nė kishė ( nė kishėn e Luarasit dhe nė ShBA), nė ideimin dhe ndėrtimin e themeleve tė kishės ortodokse shqiptare tė pavarur nė ShBA. Petro Nini Luarasi ėshtė njė nga martirėt, por dhe ēelėsi pėr tė trajtuar tė vėrtetėn tragjike tė vrasjes sė tyre, tė heshtjes kriminale ndaj tyre, tė shtrembėrimit tė veprės dhe idealit tė tyre, qė u bėhet nė ditėt e sotme nga qarqe shoviniste grekofone edhe nė mjedisin shqiptar. Po u drejtohemi fakteve.
Bashkėkohėsi i tij, veterani Guri Sevo, tregon:
“Njė ditė kam parė njė plakė, tė Simo Itės, qė ish mė fanatikja nė punė feje: siē rrinim nė hajat tė kishės erdhi me njė shkop nė dorė, dalė nga dalė i shtrėngoi dorėn Petros dhe i tha: “ Lum ajo nėnė qė tė ka se ti sot nė kishė me fjalėn qė na fole na bėre tė derdhim lot tė gjithė. Kurrė ndonjė herė nė jetėn time s’kam qarė kaq me mallėngjim sa sot”. Nė kishė Petroja vinte gjithnjė ēdo tė djelė e tė kremte. E kish vendin e tij mė tė djathtė ku psallnin dhe sanddejmi jepte fjalė dhe lėēiste shqip sa mundte. Kur vinte qė kremtonin fshati, dita e Shėn Marisė, mė 15 gusht, dhe kish njerėz tė huaj nga Vakėfet dhe nga Lubonja, Qafėzezi, Vodica, Blushi, Gostivishti, Orgocka, dhe nga gjithė fshatrat ku luarasllinjtė kishin miq e tė njohur, Petroja jepte fjalė nė kishė e iu shpjegonte ungjillin dhe i falenderonte mysafirėt si nga ana e fshatit, si dhe nga ana e kishės. Se qe dhe epitrop. Dhe kėshtu me anėn e kishės bėnte propagandė nėpėr fshatrat nė mes tė burravet dhe gravet, duke u folur nė kėtė mėnyrė, dhe nė mes tė fėmijėve, tė cilėve u jepte mėsim edhe nė shkollė e duke u pėrkthyer e duke u mėsuar Apostollin, Pistevon, Paterimonin, e tė tjera, qė t’i thoshin edhe ata shqip nė kishė”...Dhe kur u ktheva mė 1886 nė Luaras ...Stefan Kostė Rrapo, mė thotė: Dhaskali sivjet na ka mėsuar vjershėn e Shėn Llazarit ta dimė pa kartė, e kemi kėnduar ditėn e shenjtit dhe e kemi mbledhur vezė mė shumė nga motet e tjerė se na i jepnin nga dy e tri vezė nė ēdo shtėpi.”. (Petro Luarasi, Jeta dhe Vepra, f.30-31)
Veprimtarinė si ortodoks shqiptar e vazhdoi edhe nė ShBA, ku qe emigrant politik.
"Zgjedhjet e shoqėrisė Besa-Besė ( ku u diskutua edhe pėr tė patur njė prift shqiptar) Folėn Kristo Dako dhe FanNoli ...Pas priftit Jakob qė bėri tė njohur se arkipeshkopi rus Platoni do tė ndihmojė, z.Petro Luarasi me njė fjalė tė shkurtėr rrėfeu mirėnjohjen qė do tė kenė shqiptarėt nė kishėn ruse porsa tė ndihmojė tė fillojė kisha shqip. Kėshtu mbetėn tė gjithė tė kėnaqur e plot gėzim nga kjo.’’ (Gazeta Kombi, 10 janar 1908)

Nga njė rekord zyrtar i marrė tek arshiva e zyrės civile Hudson, tė botuar mė vonė nė Kalendarin e botės, 1939, shkruhet
‘’U mbajt njė mbledhje tjetėr e cila zgjodhi njė komision qė tė kėrkojė kandidaturėn e njė shqiptari pėr prift. Dhe kandidatė ishin dy: Fan Noli nga Bostoni dhe Petro Luarasi nga Klintoni Mass tė cilėt u votuan prej delegatėve tė Natic-ut,Balboro-it, dhe Hudson-itdhe fitoi Fan Noli qė tė dorėzohej prift’’

Veterani Guri Sevo, shkruan:
“Edhe nė ēėshtjen e kishės shqipe qė lojti njė rol tė madh nė lėvizjen kombėtare tonės, Petro Nini Luarasi ka qenė flamurtar i parė, jo vetėm nė Shqipėri po e po, por edhe nė Amerikė. Mė 1905 me rastin e refuzimit tė priftit grek tė Wochester-it,Mass, qė tė mbulonte njė shqiptar tė vdekur, shqiptarėt iu lutėn Petros tė bėhej prift...Pėr hir tė ēėshtjes shqiptare edhe prift do tė kish pranuar tė bėhej Petroja por ai ia lėshoi vendin njė shqiptari mė ‘’aksios’’ pėr kėtė zyrė tė shenjtė Fan Nolit...”
(Guri Sevo, Mėsuesi im i shqipes, 1936, f.84-85)

‘’Pasi u dorėzua Fan Noli prift mė 25 mars 1908 nxorri meshėn e parė shqip nė Boston i vetmi qė mund tė zinte vendin e psalltit qe Petro Luarasi...natyrisht nuk gjendej psallt tjetėr nė gjuhėn shqipe i pėrgatitur. Z.Luarasi psallti mirė. Pas ungjillit mbajti njė fjalė pėr kėtė ēėshtje dhe provoi dobitė qė do tė kish patur atdheu tonėporsa tė kish pėrdorur gjuhėn e vet nė kishė. Si u mbarua mesha foli Petro Luarasi ėrmbi kėtė ēėshtje shumė bukur.’’ Shumė shqiptarė porsa dėgjuan se ai (Fan Noli) u urdhėrua (prift) prej episkopit rus u bindėn se me tė vėrtetė ėshtė ortodoks. Pas kėsaj ata qė ishin mė fanatikė ndjekės tė Patrikanės, u bėnė mė tė zjarrtit e kishės shqipe. Kuptuan se nuk ėshtė mėkat tė pėrdoret gjuha shqipe nė kishė si u kish thėnė dhespoti dhe qė tė gjitha mallkimet kishin qėllim politik’’ (Kombi 22 mars 1908)
Guri Sevo shkruan: "Si mbaroi mesha Petro sa s’qante nga gėzimi! dikush i tha qė prifti shqiptar qenkesh me tė vėrtetė shumė i zoti. Pėrndryshe nuk do tė vinte mitron pa vėnė kamillafin, iu pėrgjegj Petro pėr tė caktuar kryelartėsinė me tė cilėn e nxorri meshėn e parė prifti i parė shqiptar’’ Guri Sevo, Mėsuesi im i shqipes, 1936, f.86)

Mesha nė Hudson Mass
Siē dihet nė Hudson u fillua shoqėria kishtare ‘’Nderi Shqiptar’’ prandaj pas Bostonit natyrisht vjen Hudsoni. Kjo shoqėri vuri nė praktikė idenė e fillimit tė njė kishe shqip duke mbledhur ndihma dhe duke dėrguar priftin Fan Noli nė Nju Jork. Pas meshės mbajti njė fjalė greqisht Fan Noli (qė krijoi keqkuptime ndėr dėgjuesit). Pas fjalės sė priftit z.Petro Luarasi foli shqip mjaft orė dhe shumė bukur . (“ Kombi, 27 mars 1908)
Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit qė u ēel mė 20 mars 1910, ku Petro Nini Luarasi mori pjesė si pėrfaqėsues i shoqėrisė “Lidhja orthodhokse”, i Negovanit e Ballkamenit, ai u shpreh:
“Ēėshtjet e shkronjave dhe tė programit tė pėrparimit e biseduat; dhe zotnija juaj dhe tė gjithė shqiptarėt e vėrtetė pėr kėtė gjė po pėrpiqen dhe punojnė. Po unė nė kėtė mbledhje, jo vetėm si pėrfaqėsonjės i Negovanit dhe i Ballkamenit, po edhe si i krishter orthodhoks shqiptar, pėrfaqėsoj edhe “Lidhjen Orthodhokse tė Shqiptarėve” andaj do tė pėrmbėshtillem vetėm duke folur pėrmbi ēėshtjen pėr tė cilėn jam i dėrguar: Me tu shfaqur librat shqip nė kohė tė tiranisė, sa shqiptarė orthodhoksė qė kishin ndjerė mungimin editurisė, si tė uritur fort i pushtuan shkronjat tona dhe me ēdo mėnyrė, pa vėnė re ēdo therrori qė do tė na rėndonte nisėn tė nginjeshin me mėsimin e gjuhės sonėduke u gėzuar pėr diturinė shqipe mė shumė nga vėllezėrit tanė shqiptarė katolikė; se kėta , nėn urdhėr feje tė Shenjtėrisė sė tij Atit Papė, kishin dhe kanė liri tė mjaftė pėr tė lėēitur diturinė nė gjuhėn shqipe. Tek ne kleri grek, jo vetėm na mundon dhe na ndalon me mallkime, por edhe pėrdor ēdo farė mėnyre pėr tė na sprapsur nga shkrimi dhe mėsimi shqip.
Si tė uritur, pra, qė kanė qenė Orthodhoksėt shqiptarė pėr shkrimin shqip, shtatuan shoqėrira nė Bukuresht e Sofje dhe kudo ku gjenin mbrojtje e liri. Tani nėn liri konstitucionale shtatuan shoqėrinė ‘’Lidhja Orthodhokse e Shqiptarėve” me qendrėn nė qytet tė Korēės pėr t’u mbaruar nga orthodhoksia elinishte e grekėrve dhe ne pandehmė se Qeveria do tė na ēmonjė punėn tonė, do tė na japė liri, tė drejta dhe siguri nderi e jete....
Ju lutem zotėrinj, vėllezėrve tanė, bashkėkombėsve myslymanė dhe katolikė, a dotė mos vuajnė keq kur tėshohin qė njė pjesė e trupit shqiptar po vuan dhe humbet pėr qejf tė klerit grek?!
Andaj si anėtar i ‘’Lidhjes Orthodhokse tė Shqiptarėve” u lutem sė nderēmes qeveri si dhe tė shumėvlyerit Kongres tė sotmė qė tė veprojnė ku duhet pėr tė drejtat e “Lidhjes Orthodokse tė Shqiptarėve” e cila veē qeverisė konstitucionale dhe mėmėdhethit tė dashur tjetėr mbėshtetje s’ka.
Rroftė Shqipėria! Rrofshin Shqiptarėt!”
P.Raullasi (Pseudonim i Petro Nini Luarasit)
(P.Raullasi, Shqiptarėt orthodhoksė dhe rregjimi i sotėm Lirija, Selanik 1910, v.2, nr.81, f.1-2) P.Raullasi (Pseudonim i Petro Nini Luarasit)

Petro Nini LUARASI (1865 - 1911)
KUNDĖR MALLKIMIT TĖ GJUHĖS SHQIPE

Si shqiptarė qė jemi
Shqip ne duhet tė mėsojmė
Dhe Zotin, tė drejtė kemi,
Ne gjuhėn shqipe ta lėvdojmė.

Epo ju gjuhėn tonė
Doni ta humbisni fare
Dhe me mallkim e me nėmė
Shprehni ta shpini nė varre.

S’mė vjen rėndė nga priftėrinjtė
Qė s’ dinė ē’ bėjnė e ē’punojnė,
I urdhėrojnė tė zinjtė
Qė gjuhėn shqipe ta mallkojnė.

Po krye-priftėrinjtė e tyre
Nėkėmbės t’ orthodoksisė
Shumė punė prej mynxyre
Bėjnė kundėr Shqipėrisė!

Tė mallkojnė njerėzinė
Tė nėmosin gjuhėn tonė,
Tė pėrēajnė Shqipėrinė,
Zoti mos e pastė thėnė!

Thonė s’ ditka Krishti shqip
Dhe shqip-fjalė s’ pret prej nesh,
Vetėm nė gjuhėn greqisht
Tė dėgjon e tė mban vesh!

Kėto e shumė tė tjera,
Qė dėgjon nė kishė brenda
Dhe na mallkojnė pėr hera
Gjuhėn tonė qė s’ ua k’ėnda.

S’ kanė frikė as turpėrohen
Qė pėrēmojnė Perendinė,
Po mburren edhe lėvdohen
Sepse shėrbejnė Grejqinė!

Gjuhėn e kemi tonė
Tė vjetėr dhe tė vyer,
Nga Perendia ish thėnė
Qė ta ruajmė tė ēkėlqyer.

Aktualitet
Sikurse unė, ka me qindra e mijra pasardhės veprimtarėsh ortodoksė shqiptarė qė kanė menduar, punuar e sakrifikuar pasurinė e jetėn pėr kishėn ortodokse autoqefale me drejtues shqiptar nė krye. Ne sė bashku urojmė qė viti 2015 tė na sjellė njė drejtues shqiptar nė krye tė grigjės sonė ortodokse shqiptare. Tė gjithė njėzėri i lutemi Zotit dhe kėrkojmė nga vėllezėrit tanė tė tė gjitha komuniteteve fetare, tok me pėrfaqėsuesit tanė nė institucionet shtetėrore e kudo, tė ndihmojnė me sa munden nė kėtė mision tė shenjtė qė i kontribuon aq shumė unitetit kombėtar dhe mirėqenies sonė tė pėrbashkėt.
Gėzuar Vitin e ri 2015, bashkatdhetarė shqiptarė, pa dallim feje, krahine, ideje, gjinie, pėrkatėsie politike e ekonomike.

Petro Luarasi
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-12-2014, 06:53   #60
petrol
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 98
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
petrol do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Njė paradoks kuptimplotė pėr ortodoksit shqiptarė

Petro Luarasi
Njė paradoks kuptimplotė pėr ortodoksit shqiptarė


Njė paradoks kuptimplotė ėshtė moslejimi i vendosjes sė bustit tė Peshkop Fan Stilian Nolit nė Katedralen Ortodokse tė Durrėsit, ku ai ishte mitropolit, me rastin e 100-vjetorit tė themelimit tė Kishės Ortodokse Shqiptare. Atėhere ortodoksit shqiptarė e vendosėn nė kishėn ortodokse ‘’Shėn Mėria’’ nė Elbasan, me ndihmėn e shoqatave ‘’Foleja Kombėtare’’ dhe ‘’Tifozat kuq e zi’’ dhe frymėzimin atdhetar tė atdhetarit tė shquar At Nikolla Marku.
Ky lajm u pėrhap nė tėrė mediat atdhetare nė botė.
Shihni artikullin me fotot pėrkatėse:
Noli's 100th Anniversary Orthodox Albanian mass, its organizers and opponents – ILLYRIA
petrol nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur