Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Letėrsia shqiptare > Shkrimtarėt Shqiptarė

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-09-2012, 17:48   #1
Askushi
V.I.P
 
Avatari i Askushi
 
Data e antarėsimit: Sep 2012
Vendndodhja: Neverland
Posts: 2,159
Thanks: 0
Thanked 53 Times in 49 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
Askushi ka mbyllur reputacionin
Mid’hat Frashėri

MID’HAT FRASHĖRI
(1880-1949)


Mid’hat Frashėri u lind mė 25 mars 1880 nė Janinė, vdiq mė 3 tetor 1949 nė New York, SHBA. I biri i Abdyl Frashėrit, nipi i Sami e Naim Frashėrit, nga Dera e Madhe Frashėri. E njeh shumė pak babain dhe rritet nėn kujdesin e Samiut dhe tė Naimit. Edukimin akademik e mbaron nė Stamboll. Pas mbarimit tė shkollės, deri nė vitin 1905, punon nė administratėn turke dhe mė pas kalon nė Selanik, nė administratėn shtetėrore. Nė vitin 1908, fillon botimin e gazetės “Liria” nė Selanik. Merr pjesė nė Kongresin e Manastirit, i njohur ndryshe edhe me emrin Kongresi i alfabetit me 14 nėntor-22 nėntor 1908. Nė vitin 1912, nė qeverinė e pavarėsisė tė krijuar nga Ismail Qemali, zgjidhet ministėr i punėve botores (publike). Nė janar 1923 fillon detyrėn e Ministrit Fuqiplotė tė Republikės sė Shqipėrisė nė Athinė. Kėtė detyrė e kreu deri nė dhjetor 1925. Nė vitin 1927, fillon tė botojė nė Tiranė, revistėn Dituria dhe themelon librarinė Lumo Skėndo. Nė vitin 1941, bėhet ideologu kryesor dhe njė nga themeluesit e Partisė Nacionaliste, e njohur mė shumė me emrin “Balli Kombėtar”. U detyrua nė nėntor 1944, tė largohet nga Shqipėria dhe tė vendoset nė Itali. Gjatė njė udhėtimi pėr nė Nju Jork, SHBA, vdes si pasojė e njė ataku kardiak. Nė vitin 1897 fillon tė botojė “Kalendarin kombiar”, tė cilin e boton pa ndėrprerje deri nė vitin 1928. Mė 1901, boton biografinė e parė kushtuar Naim Frashėrit. Nė shkrimet publicistike ai pėrdori pseudonimet Lumo Skėndo dhe Mali Kokojka, ndėrsa nė botimet e ndryshme pėrdori pseudonimin Ismail Malosmani. Mbas ēlirimit tė Shqipėrisė, u vendos sekuestro mbi pasurinė e Mid’hat Bey Frashėrit. Njė nga objektet e sekuestruara ishte edhe biblioteka personale e Mid’hat Bey Frashėrit. Sot rreth 40 000 vėllime tė kėsaj biblioteke ruhen (dhe janė pjesė) e Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye Ministria e Kulturės dhe Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė vendosėn qė ēmimi pėr bibliofilinė tė emėrtohet “Bibliofili Lumo Skėndo”. Vepra tė tij: “Naim bej Frashėri, kujtimi mbi tė ungjin”, 1901; “Bėj mirė pa hidhe nė det”, 1902; “Dhe tregonje”, 1902; “Shkurtabiqi i verdhė”, 1914; “Hi dhe shpuzė”, 1915; “Letra mbi njė udhėtim nė Zvicėr”, 1915; “Njė re e zezė pėr Shqipėrinė”, 1918; “Rilindja e Shqipėrisė”, 1918; “Albanais et Slaves. 1919; “Mosmarrėveshjet shqiptaro-serbe”, 1921; “Plagėt tona”, 1924; Pėrkthime: “Gijom Teli”, 1902; “Robensoni”, 1909.



RRĖFIME DASHURIE



ASAJ



I
Si kombet me vetija e mendime tė thjeshtė q’i falen njė fytyre gdhendur nė gur a dru; si kombet mė tė qytetėruar, qė rrinė
me orė dhe luten pėrpara njė fytyre bėrė me ngjyrė vaji a dy copėra drurė tė bashkuar; si ata kombe qė marrin me muaj udhė qė tė venė t’i falen gurit tė zi; si ata tė moēmit q’i falen diellit, zjarrit, shikonin me adhurim tė thellė yjtė dhe bėheshin therrorė pėr perėndit’ e perėndeshat, a si ata qė dhe sot shtrihen e shtypen nėn qerre tė Budės; ashtu dhe unė, o e bukura ime, dua t’u falem dy yjeve qė janė mė tė bukur se gjith yjt’ e qiellit, dy yjve qė janė syt’ e shkruar tė tu dhe tė bėhem hi, o e dashura ime, nėn kėmbėt vogėloshe tėnde!

Vjeshtė, 1905


II
Nė ėshtė vėrtet se zemra jote s’rreh kurrė pėr mua,- ashtu si ke dashur tė mė thuash,- nė ėshtė vėrtet se fytyra ime nuk zė asnjė vėnd nė ėndėrrimet e tua, pse, o e bukura ime, kur mė sheh ngadalėson ēapnė, pse mė lėshon vėshtrimn’ e atij syri tė shkruar? Nuk e di si mė buēet dhe mė zjen gjaknė ay vėshtrimi yt kaq i qetė dhe i ftohtė? Nuk di ti si mė ēpon zemrėn ay vėshtrimi ngjyrė qielli?
Vėshtrimi yt ėshtė si njė shtizė nė dorė tė njė djali qė lot me njė zog; vuajtjet e shpesit i heq dhe zemra ime. Tė lutem, pusho, pushoje kėtė lodėr tė gjakme! Po ē’them unė! Shtjermė, shtjermė syt’ e tu, se vėshtrimi yt, o e bukura ime, m’i thjeshtė se frym’ e Jehovajt, i jep gjėllim shpirtit tim.

Prill, 1906


III
Pse ikėn ashtu nga unė?
Nuk e di qė dashurija ėshtė me krahė dhe m’e shpejtė se vrapi yt?
Dashurija ime tė ėshtė qepur si hija. Kudo qė tė vesh, tė ka pėr tė rėnė pas, kudo qė tė jesh do tė dalė pėrpara dhe, kur tė na ndajė njė mėrgim i madh, hija ime prapė tė ka pėr tė ardhur pranė. Malet, fushat, njerėzit s’kanė pėr tė na ndarė, se shpirti im ėshtė qepur pas shpirtit tėnt, se trupi im tė ka pėr tė kujtuar gjithnjė. Edhe vdekja kur tė mė marrė nga kjo botė, edhe ahere hija ime, e dashura e tmerruar, ka pėr t’ardhur tė tė gjejė nė tė mugėrit e nė t’errėtit. Edhe, kur pėr ty,- ah, dua tė jetė shum’ e largme,- do tė vij’ ora qė tė shuhen ata sy q’i dua kaq dhe tė bėhet hi ay trup i bukur,e dhe ahere, mos pandeh se do tė shpėtosh nga ndjekja ime; shpirti im tė ka pėr tė ardhur gjer nė varr, se shpirti im ėshtė qepur pas shpirtit tėnt dhe trupi im ka pėr tė tė kėrkuar gjithnjė; ahere, brenda nė varr t’errėt e tė ftohtė, eshtrat do tė dridhen, se nė dashuri do tė jem gjithnjė besnik.

Shėnėdre, 1906


IV
Mė pyet sa ėsht’ dhe a ėsht’ e pėrjetshme dashurija ime.
Aherė, syt’ e tu, ata sy tė zez q’i dua kaqė, marrin njė shkėlqim, njė vėshtrim tė ri, edhe buza jote njė tė qeshur tė hidhur.
Pse, o e dashura ime, pse i le tė hyjnė tė tillė mendime tė hidhur n’atė kokė tė bukur?
Nuk e di ti qė ēdo gjė nė kėtė jetė ėsht’e vdirshme? Nuk e di ti qė ēdo gjė mbi kėtė dhe ka njė fund?
Prapsi, prapsi, kėto mendime. Mos i pėrsėrit kėto pyetje.
Tė dua me gjithė shpirt, me dashuri tė thellė; sot tė dua sa pėr njė jetė tė tėrė. Mos prish gazn’ e sotmė, duke menduar tė nesėrmen e errėt.
Mos mė pyet mė sa ėsht’ e thellė dhe a ėsht’ e pėrjetshme dashurija ime!


V
Mė pyete pse tė dua dhe unė qesha.
Qesha, tanimė po mendohem dhe them: Pse tė dua?
Tė dua pėr atė tė qeshur tė bukur, kur tė shkėlqen syr’ i kthjelltė nėn ballė tė qėruar; tė dua pėr ato leshra ku ėshtė pėshtjellė gjithė thellėsi e natės dhe pėr atė vėshtrim ku lexohet gjith gaz’ i ditės; pėr atė vėshtrim q’ ėshtė si njė yll’ i lumturisė; tė dua se kur flet, ay zė mė zgjon nė zemrėt time gjithė zėrat e fshehtė tė shpirtit, tė dua se prapė teje e ndjej veten time tė madh dhe tė fortė, se nė dashurit tėnde shoh zbardhėllimin e jetės.
Po, tė dua se, tekdo, me gėzim tė fatbardhėsisė a nė t’errėt tė helmit, nė qeshje tė mėngjesit, nė tym tė tė mugėtit, nė ngjyrė tė lules a nė pėrkėdhelje tė veriut, tekdo, o e dashura ime, ty tė gjej dhe ty tė shoh; tė dua, se edhe kur tė zbres nė thellėsi tė shpirtit dhe nė fund tė zėmrės, edhe atje thellė tė gjej.


Gusht, 1909




MID’HAT FRASHĖRI



SI VDIQ SELMAN TODORUSHA




Si ngriti dollin’e fundit, Selman Todorusha fshiu mustaqet e zbardhura tė gjata, shikoi dhe njėherė ata qė kish pranė:
- Po, jo, do tė ngre dhe njė dolli tjetėr. Do tė pi pėr dashurinė qė kemi nė mes tė fėmijėrisė!
Tė dy miqtė, i vėllaj, i kushėriri, mbushnė kupat. Zonjat ishin qasur se do tė ngrihesh tepsija e do tė vihesh buka.
-Pėr shėndet tė dashurisė nė kėtė fėmijė! Edhe sa gjall me nder!
Pas kėtij urimi qė tregonte gjithė dėshirat e zemrės, kupat u qasnė dhe lėngu i bardhė u derdh nė gojė.
-Tani ngrini rakinė dhe sillnani darkėn, - dha urdhėr Selmani. - Po a s’mė thoni, kush mė do mua mė tepėr?
- Tė gjithė tė duam, se veē sė mirės nuk kemi parė gjė tjatėr.
Ky zė dolli nga gjithė gojat, nga burrat si dhe nga gratė, njė zė i trashė e i math, qė tingėlliti n’odė tė madhe, n’atė odė ku flak’e vatrės qė bubullonte hidhte njė dritė tė kuqe mė tė madhe se e dy qirinjve.
Vetėm kunata e vogėl s’kish folur. Si u bė pushim, la ēipin e napės qė po shtronte, ngriti kurrizė, hodhi kokėn prapa dhe shikoi Selmanė.
- Mė duket se unė tė dua mė tepėr, aga.
Selmani vėshtroi kunatėn e vogėl, e shikoi me sy babaj pėr tė bijėn. Njė qeshje plot mirėsi i zgjeroi atė fytyrė tė nxirė e tė rrudhosur, ku ēdo mot kish lėnė brazėn e tij.
-A vdes ti pėr mua, Rako?
-Tė rrosh me shėndet e me gjithė tė mirat, aga.
Mėslla ish gati, mishi nė mes, thelat bukė ishin ndarė. Pranė vatrės buka shkoi gazmore, njė darkė plot bekim pėr kėtė fėmijė tė lumtur.

***

Me kohėt e mira tė verės kishin ardhur dhe kopetė nga vėrrija. Dhėntė dhe shqerrat e tyre tani po kullotnin nė bregoret e gjelbėruara, mbi kėtė bar tė zgjuar prej gjumit tė dimėrit.
Rakoja atė ditė kish dalė dhe ajo nė stan ku ish pėrhapur tufa, se kish parė mėngjez’e majit shumė mė tė bukur, pa donte tė shihte shelegėt dhe ftujat. Shumė nė mes tė dhenėve Rakoja i njihte: syskė, rudė, kalesh, katarosh, mė tė shumėvet u kish vėnė shenjė, dhe zilet e kėmborėt mė tė mira ja u kish varur vetė.
Tani kish ndenjur mbi njė bregore tė vogėl, njė bregore tė shkėmbtė nė mes tė luadhit ku ish hapur bagėtija. Po nuk e di pse Rakon e zu njė angushė kur dėgjoi qė ranė dy dyfekė?
Zėri ish dėgjuar mė tė djathtė, atje tek zbardhnin ata shkėmbėnj nėn rrepet e mėdhenj. Pėrnjėherė, pa dashur u ngrit. Barinjtė ishin atje pranė, bashkė me qent’e tyre. Po edhe ata ishin ngritur e dėgjonin. Dy pushkė tė tjera u dėgjuan, pastaj njė pushim i gjatė. Po kėta dy kėrcėllime tė fundit gjėmuan me zė tė shėmtuar. Mbase ėshtė ndonjė gjahtor, tha gruaja e re me vete tė saj dhe u qetua pakė.
Po, jo, e gjora Rako, nuk ėshtė kėrcėllim pushke gjahtori, ėshtė plumb gjaksori ay qė dolli nga dyfeku i shkretė.
Pse Rakoja s’rri dot nė vend? Pse tani po shikon nga an’e shkėmbėnjve e tė drurėve, ē’kėrkon tė shohė, ē’gjėmė tė zezė po pret?
Na se ku po e shpin tė vrarin, tė shtritur mbi dy dega. Tre miq po e shokėrojnė, dy mbajnė lesėn, i treti po ecėn pranė.
Cilėt janė kėta, cili ėsht’i vrari? Pse Rako, ke syt’ egėrsuar, pse shikon me kaq frikė? Ē’ėshtė ky barģ qė po vjen duke nxituar pa frymė?
- Thua-mė, cili ėshtė?
- Selman agaj, zonjė...
Nga kraharor’ i Rakosė njė zė, njė thirrje dolli. Shikoi akoma, ngriti krahėt, vėshtroi tė vrarin qė po e shpinin atje tej. Edhe nxitoi, se mė nuk shihte. Shamija i fluturoi nga koka, njė thirrje tjetėr u dėgjua, dhe trup’ i saj humbi poshtė shkėmbit tė lartė.

***

Mė shpejtė se nga valėt e lumit qė buēet, dhe se nga ret’ e zeza qė shtyn era, m’e tmerruar dhe nga flaka qė breth mbi bar tė njė luadhi tė tharė prej gjithė vapėvet tė korrikut, gjėm’ e vrasjesė ish pėrhapur dhe kish vajtur nė shtėpi e Selman Todorushės. Kur shpunė dhe Selmanin tė shtrirė, e tėrė graria ish nė vaj dhe shtėpija gumėzhinte n’ulurimė.
Ish kulm’ i shtėpisė, ish plaku i njerėzisė ky Selman, qė kish rrojtur me nder e me trimėri pas zakonit tė shqiptarėve! Edhe tani njė plumb i vogėl e i zi, atė njeri tė gjall’ e tė shėndoshė po e shtrinte nė dhé.
Po, jo. Selmani edhe s’ka vdekur. Njė gjak i kuq po i rrjedh nga ijet dhe i ngjyen fustanin; po syri akoma s’ka humbur dritėn. Kur e vunė n’odė tė madhe, i plagosuri mbante me dorė ijėn e djathtė, ku i keqi plumb i ka hapur plagėn e kuqe.
- Mos mė qani pa vdekur, gra! Duroni edhe pak.
Edhe shikoi kėto fytyra tė dashura qė nė mes tyre kish gjetur gaz’ e rrojtjesė. Njė nga njė, po gjysėm tė mbuluara me njė tym tė zi, pa jetėn e shkuar, ata gjashtėdhjetė vjeēėt e tij. Po nuk ndjeu as fare dobėsi nė zėmrėt, se ish trim Selmani.
- Mos ma lini pa marrė shpagėn. Po ku ėshtė Rakoja? Ajo thosh se mė donte mė shumė se tė tėrė.
- Kish vajtur nė stan sot nė mėngjez, se...
Fjala s’u mbarua, se njė kujė u dėgjua sė jashtmi. Kjo s’ish kuj’e Selmanit, po ish e kunatės qė i sillnin shtanė tė rėnė prej shkėmbit.
I plagosuri s’kuptoi ē’po bėhesh.
Ngriti kokėn e rėnduar dhe fytyra ju verdh mė tepėr.
- Pse ky ulurim? - pyeti, dhe mė s’pat fuqi tė flasė mė shumė.
Po qėnka thėnė, o Selman, qė tė shohėsh dhe njė vdekje tjetėr sa pa mbyllur sytė pėr jetė. Kur suallė m’odė dhe Rakon e vdekur, gratė pėrnjėherė hodhėn njė klithmė.
Selmani shikoi, u pėshtet mbi dorėn e mėngjėr, ngriti kokėn, psherėtiti, pastaj foli me zė tė kthjelltė, me zė tė plotė, sikur atė ēast i erth njė shpirt i ri; sytė tani po hithnin shkėndija.
- Pushoni, gra. Rakoja mbajti fjalėn. Unė vetėm do tė qaj.
Njė vaj Labėrije, njė nga kėta vaje ku malėsorkat tona dinė tė vėnė kaqė poezi heroike, njė tė tillė qarje nė vjershė, nisi i plagosuri, me zė tė ngadalshėm po tė shėndoshė.
Gratė kishin urdhėr qė tė mos qajnė, dhe dėgjonin, dėgjonin vajin e kėtij qė gjer ahere s’kish kėnduar veē kėngė trimėrije.
Po vajtonjėsi nuk mbaroi. Zėri pėrnjėherė ju rėndėsua, syri humbi shkėlqimin, koka ju varr mėnjė’anė, edhe u shtrit. Nga ij’e djathtė njė shkumb’e zezė buēiti. Edhe mė s’u dėgjua gjė tjetėr.
Kėshtu vdiq Selman Todorusha nga Progonati.

(Eren-Qoj, 25 mars 1912)



ZEMER, PUSHO


Pusho, zemėr, mos u qa! Mos mė thuaj vuajtjet e tua, mos qa dhimbjet dhe hidhėrimet!
Rri dhe duro. Hiq nė pushim ēdo tė keqe.
Pse tė qahesh? Kur e ke druajtur vuajtjen, kur je hequr prej hidhėrimit? A e ke ndjekur kurrė fatin e bardhė, a e ke dashur kurrė gazin dhe zbavitjen?
Tė kan’ardhur shumė herė pranė tė mirat. Jetėn munt qė ta bėjnė t’ėmbėl dhe tė qetė si njė burim t’ėmbėl, si njė vijė tė kthjelltė.
Po, jo! Qetėsisė, gazit dhe fatit, u ke rėnė me kėmbė. Ke kėrkuar gjithnjė tė paqenėn, tė paditurėn. Ata qė ke pasur pranė i ke shtytur, u je mėrguar. Kurdoherė ke kėrkuar njė gjė mė tutje; ke ndjekur atė tė paqenėn, tė padukurėn.
Se ashtu qė ylli ėshtė bėrė pėr tė ēkėlqyer, dielli pėr tė ndritur, trėndafili pėr erė, zogu pėr kėngė, zjarri qė tė djegė, edhe ti, o zemėr, ke lindur pėr tė vuajtur.




MOT’I RI



Ikė, ikė. Qofsh’ i nėmur ti qė vjen tė mė urosh motin e ri.
Njė mot akoma! Edhe me qeshje nė buzė, me urime vjen tė mė thuash se m’u pakėsua njė mot, mė sthua pėr shumė vjet.
Dymbėdhjetė hėna! Si dje mė duket ay qė shkoi, pastaj dhe ay mė parė, edhe tjatri akoma.
Lumi qė rrjedh lėshon zallin, delja qė shkon lė gjurmėn, flaka qė digjet lė hinė. Po ti, o kohė, ē’na le? A po kėtė hi mi kokėt tėnė?
Qysh pra, gjithė vuajtjet e mėmės sime, gjithė shpresat e saja, shpresat e mija, vuajtjet e mija, gjithė kėto kėshtu do tė shuhen?
Vargu i vdekjes po mbushet, kur imi ēdo mot po afron me tė kėputur. Edhe s’munt ta ndaloj kėtė lumė, s’munt ta mbaj kėtė jetė!
Edhe ti me ironi, me qeshje nė buzė, vjen tė mė urosh. Ikė, ikė kėtej, se s’dua urime unė, jam pėr rėkim.




AFERDITA E MILO-S




Fidia mė s’pat prehje. Gjumi mė s’i ēlodhi sytė, ngrėnjes mė nuk i gjeti shije. Njė ethe ēdo ditė i diqte dejtė.
Pėrpara shkėmbit tė mermerit si shkumbė i bardhė Fidia po punon dhe po mejtohet. Musklet e tij po i xhonglohenė nėn ēekanin e rėndė, njė djersė ethesh po i kullon nga ballėt, njė zjarr po i ndriton sytė.
Edhe mė s’pat prehje. Ēdo ditė nga shėkmbi po dilte njė formė e re. Punoi, punoi, akoma, me zjarrin e shenjtė. Kėrkonte bukurinė, gjithnjė tė ėndėrruar, kurrė tė parė.
Kur u mbarua vepra, Fidia e shikoi me syt’e nxehtė, me ata sy qė s’ishin lodhur kurrė. E shikoi akoma, edhe njė herė, dhe i mbylli sytė, se guri i ftohtė j’u duk i gjallė, me njė shpirt, me njė frymė qė s’i kish pandehur.
I lumtur Fidia, m’i lumtur se Hyji! Se mendja jote polli bukurinė e pa vdekur, gruan, gjithnjė tė dėshiruarė, kurrė tė gjetur.
Sidoqoftė edhe s’dihet mirė nė Afėrdita e Milo-s ėshtė e Fidias apo jo.




PO E SHEH? DRITA VENITET



Po e sheh? Drita venitet, mjegulla trashet, njė hi, njė nap’e zezė po mbulon shtėpinė, po mė hyn brenda n’odėt.
E sheh, mik, kėta tė mugėt tė pėrziēmė? Ky mė mbush shpirtin me angusė, mė ep dėshirė tė qaj e tė kėlthas.
Ah, kėta t’errėt! Mė duket sikur ėshtė hapur varr’i shekėllavet dhe po del jashtė gjithė zi e jetės, njė zi e jetės, njė zi qė vjen nga funt’i dheut, ku janė mbledhur gjithė tė vuarat, gjithė tė qartat e njė jete sė gjatė.
Ky hi, ky tym mė hyn nė shpirt, mė duket sikur humba gjithė shpresat, gjithė gazet. Drita, duke ikur u fryn dhe i shoi, na la nė kėt’errėsirė.
Po e sheh? Tani mė s’duket fare gjėsendi! A jemi nė varr, apo mbi dhet? A jemi njė i gjallė nė mes tė vdekurvet, apo njė i vdekur nė mes tė gjallėvet?
Folmė, mik, se dua tė dėgjoj zė njeriu, dua ta ndjej veten tė gjallė; folmė, a do tė mbajė shumė ky zi? Kjo natė a ka tė sosur, apo jemi nė atė natė pa mėngjes?

10 vjesht’e II




EJA, MOTER



Eja, motėr, tė dalim nė kopsht se erdhė kohėt e mira. Nuk e sheh qė marsi na pru ditėt e bukura? A po sheh se qysh qielli duket m’i ėmblė, deti m’i vakur dhe ata malet atje larg. A i she se qysh kanė njė ngjyrė mė tė dashur dhe duken mė tė afėrt?
Eja, motėr, se qershitė janė plot lule. I mban mend kėto lule, kur i tėrė kopshti mvishej me tė bardhė? Shkuan dhjetė vjet q’ahere! E mban mend, kur hipnje nė drurėt dhe qeshnje me mua kur s’tė gjenja dot? Se ishe dhe ti e bardhė si dėbora veshur dhe nuk shquanje nga lulet.
Eja, motėr, tė shohim qershitė. Vėrtet kėta mė s’janė ata drurė; ata u thanė dhe humbėn. Po lulet janė gjithnjė ato lule!

Eren-Qoj, 5 mars 1912





MIT’HAT FRASHĖRI



PIKA LOT



Tetė vjet pa dalė!... Ves’ e natės s’ish avulluar dhe shkėlqente mbi bar e mbi fletėt, si copėza diamanti mbi zymryd; era frynte mengadaė, po pak e ftohtė. Mecoja qėndroi pak, lėshoi pushkėn mbėrdhe, u pshtet mė njė shkėmb anė rrugės; gjithė, c’i shihte syri, i dukeshin tė reja; dielli sapo kish dalė, lėshonte njė dritė si tė kaltėrt mbi lisat e kėtij vendi t’egėr; malet nga perėndimi, ngrinin majat e tyre madhėshtore gjer nė qiell; kėto maja ishin kurorosur me mjegull tė natės. Ish vjeshtė. Mecoja pėshpėriti; solli nė ment jetėn qė po shkonte; vetėm, mbi kėtė breg, midis lisave dhe shkėmbenjve, mendjes i pėlqen tė mendohet, zemrės tė mallėngjehet. C’ish ky njeri shtatmadh, fytyrėbukur, leshverdhė hedhur mbi sup? Mustaqet e mėdha i jepnin njė hije trimi dhe bėnin dy shkurre tė zez mbi kėtė fytyrė tė verdhė; me tė parė sytė qė shikonin egėr dhe me druajtje, me tė parė pushkėn nė dorė, pisqollat nė brez dhe jataganėt varur nė rript, s’mund tė themi vecse ishte njė nga ata njerėz fatkeqė qė rrojnė jashtė mbledhjeve njerėzish, qė s’dinė c’ėshtė familje dhe ushqehen me tė rrėmbyer gjėn’ e tjetrit. Por nė fytyrė tė kėtij burri, qė dukej t’i ish nja dyzet a pesėdhjetė vjec, duke e vėshtruar mirė, zbulojmė njė gjė fare tjatėr nga egėrsija, qė na u duk herėn e parė: kėta sy si tė syltėr e si tė zez, ngjyrėmetali, kishin njė vėshtrim qė dukej i egėr herėn e parė, por mė pastaj merrnin njė butėsi, njė pėrkėdhelje, dhe njė mendim i hidhur pėrshkruhej ndėr ta. - Ahg, tetė vjet pa dalė!- murmuriti Mecoja.- Tetė vjet pa dalė jashtė shtėpisė! Kisah harruar pothuaj si ėshtė pylli dhe c’bukuri ka lindj’ e diellit mbi kėta male tė lartė. Eshtė rrojtje kjo qė bėjmė? Si sot kam ndėrmend, kur merrnim rrugėt me tim vėlla, me tim kushėri dhe me ata tė Shelit. Njė zihje u ngrit midis nesh; Sheli shkrepi pushkėn, im vėlla ra pa shpirt; q’ahere e tėhu trembėdhjetė veta nga ne dhe nga Shelėt, fjetėn pėrgjithmonė. Trembėdhjetė njerės pa ndonjė faj... Q’ahere u mbyllcė dhe mė s’kam dalė; po gjakn’ e fundit, unė e kam mbi kurriz. Me cape tė ngadaltė, zuri tė marrė udhė; mori brinjėn e malit; rruga shkonte pėrmes dushqevet dhe tė bredhavet; dielli qe lartėsuar dhe njė hosten... Pėrnjėherėsh, duke kthyer nga njė cip qė bėnte mali, njė pamje e bukur iu cfaq: mjegull e bardhė. Pandehte njeriu se Mecoja ish njė shkabė qė fluturonte mbi kėto re tė rėna mbėrdhe. Mori udhė pa qėndruar; era po nxehej, mjegulla u tret dhe fush’ e vogėl doli nė shesh duke mbajtur njė lumė t’argjėntė nė mes tė saj: ish Drini i Zi, i cili kėtu rithte me qetėsi.- Tetė vjet pa dalė nga shtėpia, thosh me vete tė tij Mecoja. Sot, pra, dal pėr herė tė parė. Ime motėr polli njė djalė, mė kish kėrkuar tė vete ta shoh. E gjoja, kėrkon tė mė bėjė qė tė dal nga burgu ku jam futur me vetėdashje; po nuk e di, qė mbase kjo ditė tė jetė e fundit pėr mua; nuk e di qė mbase qė sot mund tė vritem me Shelėt dhe tė ma shpien tek ime motėr! E varfėra, ime motėr, nga gjithė gjėrit’ e saj, vetėm mua mė ka dhe unė jam i vdekur nė kėtė botė! Kush e di sa me gas tė madh mė pret! Njė pikė lot i rrodhi nga sytė Mecos. Kujtoi qysh kish rrojtur, sa kish vuajtur. Qysh rronte tani si i vdekur, ngaqė s’ish i sigurt nė jetė tė tij: vdekja i im varrur mbi krye me njė pe tė kalbur. Rronte si njė hije, pa ndjerė ndonjė gėzim. Gazet, qeshjet dėshirat, punėt dhe kujdesjet qė na lidhin te kjo jetė dhe na bėjnė ta duam gjalljen, qenė tė panjohura pėr tė. Zakonet e vendit dhe egėrsi e njerėzve, e kishin bėrė fatkeq. Mbyllur nė s htėpi, pa parė gjėrit e tij kaqė kohė, ish si njė hije e zezė. Vėshtronte bukurin’ e vendit q’e rrethonte; dėgjonte shushėrimėn e fletėve tundur nga era; shihte shkėlqimn’ e Drinit, majat e larta tė malit, kėrcunjt’ e lisavet. Ah, fatkeqi, kish kohė pa i parė kėto bukuri, kish kohė pa dėgjuar zėnė qė nxjerrin degėt kur i fėrkon er’ e veriut! Sa e ndjente shijen e rrojtjes sot! Sa id ukej e bukur gjithėsija! Kėta mendime ia shtonin hidhėrimin, se i sillnin ndėrmend vetijat e kėqija tė njeriut, ato vetija qė e bėnin tė heqė njė njeri nga tjatri. Tė rrojė njeriu si i shuar, tė mos guxojė tė dalė jashtė, tė shohė t’ afėrmit dhe tė marrė pjesė nė gėzimet qė Zot i madh pėrhap mbi botė! Ah, sa e bukur ėshtė bota! Gjithė tė kėqijat i bėn vetė njeriu. Pėr pak gjė, fare pa shkak, zihet, vritet... Dielli dritėn e argjėntė, bima kallin’ e florinjtė, lulja erėn, zogu kėngėn, na i jep vallė qė tė kemi zihje dhe grindė midis nesh? Udhėtonte duke menduar e sytė poshtė, kur pėrnjėherė, m’anė tė djathtė tė rrugės u dėgjua njė zė: fletėt e drodhėn. Mecoja me vrap unji pushkėn nga supi, u bė gati; pastaj zuri qeshi, se e kuptoi mė c’anė vinte zėri; disa turtuj trėmbur nga udhėtari, fluturuan me tmerr. Mecoja u qas atje ku kishin qėndruar turtujt: njė uj; i kulluar buronte; rreth kroit bari gjelbėronte. E kish marrė etja se ish vapė, ish lodhur se kish katėr orė q’ecte; u unj, piu ujė tė ftohtė, ndėnji tė clodhej; ahere e kuptoi q’e kish marrė urija; nxorri nga trasja buk’ e djathė. Si u nginj dhe piu ujė, i clodhur nisi prapė udhėn, qė ish e ngushtė, tėrė gurė; m’anė tė djathtė ish pyll dhe driza; aty-kėtje ca shkėmbenj tė mėdhenj; m’anė tė mėngjėr zgjatej, atje poshtė, fusha me ca fshatra qė dukeshin fare larg dhe majat e maleve tė lartė i bėnin njė mur kėsaj pamjeje. Dielli qe ngritur gjer nė gjysmė tė rrugės qiellore qė pėrshkron ditė-pėr-ditė. Mecoja arriti mė njė vėnt tė rrugės, ku ajo zgjatej shumė pa ndonjė pengesė pėrpara. Atje udhėtari ynė pa sė largu dy njerės qė po vinin drejt tij. Qė kur kishte dalė nga shtėpija, s’kish hasur njeri, andaj njė dridhje i eci nė tėrė trup. Tetė vjet pa dalė nga shtėpija dhe pa parė njeri tė huaj, e kishin bėrė tė ketė dyshim e frikė dhe nga njė hije; pėr fat tė mirė ca miza ndėrmjet tij e tė dy udhėtarėve, bėnin q’ay t’i kėqyrte mirė, po ata s’e shihnin dot. Mecoja e pa t’udhės tė hqiej mėnjanė udhės, tė fshihej prapa njė shkėmbi e tė priste sa tė largoheshin tė dy udhėtarėt. Vate prapa shkėmbit dhe zu tė mendohej; i kish harruar fare udhėtarėt, por kur ngre sytė, i pa t’afruar afro njėqint cape. Pėrnjėherėsh u drodh, u verdh; fėrkoi sytė qė tė shihte mė mirė. - Ah ėshtė, ay- thosh me vete tė tij. Po ay, Tafė Sheli, gjaksori qė mė vrau vėllanė... Ay tjetri, Gjoka, njė katundar. - Ahere, njė nga njė i erdhė pėrpara syvet ngjarjet e tetė vjetėve mė parė, qysh Tafė Sheli i ra tė vėllajt, qysh ky volli njė gjak tė zi nga goja dhe u rėzua mbėrdhe; sa vrasje ngjanė ndėrmjet tij dhe Shelėvet i kujtoi njė pas njė; jet’ e zez qė kish rrojtur nga shkak i vrasjeve, iu duk sot m’e tmerruar dhe m’e errėt; dhe tė gjitha kėto tė kėqija, pėr shkak tė kėtij njeriu qė vinte drejt tij. Cdo tė bėnte tani Mecoja? C’kish pėr tė bėrė? Mecoja s’mėnoi aspak. Vėllai i tij, duke vdekur i kish thėnė:”Meco mos mė lerė pa shpaguar!” Fytyr’ e tė vėllajt tani i cfaqej pėrpara, sikur e shtynte tė merrte shpagėn e gjaksorit tė tij. Mecoja s’mėnoi pra: mori pushkėn nė dorė, e vėshtroi njė herė e a ish mbushur; nxorri edhe pisqollat: u bė gati pėr luftė; mė parė kish pėr t’i rėnė gjaksorit tė vėllajt, pastaj, nė duhej, do t’i binte dhe Gjokės. Psheti pushkėn nė sup, vuri grykėn mbi shkėmb; vuri vesh qė udhėtarėt po kuvendonin. Gjoka i thosh Tafė Shelit: - Kėshtu, pra, ke shumė kohė pa ardhur nė shtėpit tėnde? - Tetė vjet, ah, tetė vjet! Qė kur ngjau njė vrasje ndėrmjet nesh dhe Meco Gurit; n’atė ngjarje qė pothuaj pa ndonjė shkak, u vra vėllai i Mecos dhe Mecoja vetė u plagosl q’ahere e tėhu kam qenė larg Shqipėrisė. Ah, sa mė kish marrė malli! S’kisha mė shpresė t’i shihja kėta vende tė bukur, kėta male majėlartė ku kam shkuar djalėrinė time... Mecoja tani po mendonte, dora i dridhej; ish i verdhė sikur kish dalė nga varri; s’shihte kulluar. Njė pikė lot i rrodhi nga sytė. C’e gjeti pra, Mecon? A u tremb? Ay qė ish kaqė trim dhe qė shėnonte aqė mirė? Njė dit,ė kishin shkuar katėrmbėdhjet vjet qė nga ajo ditė, kur nė njė dasmė kish dalė i pari me tė shėnuar dhe kish fituar njė dem tė bukur. “Tetė vjet pa parė kėtė vend! Tetė vjet pa parė njerėzinė time! Pa nisur pėr kėtu, mora njė letėr nga im atė, nga plaku i varfėr qė mė thoshte se familja e tėrė: mėma, ime shoqe, motrat deh djemtė, q’i lashė tė veshėl, dėshirojnė tė mė shohin. Ah, ku na shpie marrėzija jonė, sa tė kėqija i bėjmė shoku-shokut nga...” Nuk sosi; njė klithje dolli nga an’ e rrugės. Tė dy udhėtarėt u tmerruan. Mecoja kish flakur pushkėn, kish dalė mbi rrugė dhe, me krahė hapur: “Tafė Shela! – thėrriste,- jam unė Mecoja! Gjer mė sot janė vrarė trembėdhjetė njerėz nga shtėpia ime dhe jotja; lotėt qė kanė derdhur familjet tona bėhen sa ujėt e njė pellgu; gjithė kėto fatkeqėsi vinė, sic e hua dhe ti, nga marrėzija jonė. Unė po ta fal gjakun, falma edhe ti. Eja tė pajtohemi! Tani s’ish vetėm Mecoja qė kish lotė nė sy, por qė tė tre kėta burra qanin si gra dhe putheshin si foshnja. Gjoka, duke rrjedhur lotė, thosh: “Rroftė dashurija! Rroftė shpirtmadhėsija!”
Askushi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 08:12   #2
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,249
Thanks: 7,126
Thanked 3,310 Times in 1,346 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

'Shpėtimi i Shqipėrisė do tė vijė me anė tė vetes tone', Mid’hat Frashėri

Nga dera e madhe e familjes Frashėri, dolėn katėr burra tė cilėt me veprimtarinė e tyre e ndriēuan kombin shqiptar duke e rikthyer nė lavdinė qė i pėrkiste. Veprėn e babait Abdylit dhe agjallarėve Samiut dhe Naimit e vazhdoi Mit’hat Frashėri. Mit’hat Frashėri la pas vetes njė krijimtari shumėdimensionale e cila ishte shtyllė pėr shtetin shqiptar, andaj edhe sot duhet kujtuar me respekt personaliteti i tij, sepse nderi pėr Mit’hat Frashėrin, ėshtė nder pėr kombin dhe shqiptarėt kudo qė janė. Dija dhe atdhedashuria janė ato qė e shpien njė individ pėrpara, cilėsi kėto qė u gėrshetuan nė karakterin e Mit’hatit, duke e shndėrruan figurėn e tij nė frymėzim pėr gjeneratat e reja, se si duhet punuar me pėrkushtim dhe dinjitet qė njė vepėr tė marrė formė sublime.

Mit’hat Frashėri nuk kurseu asgjė ndaj atdheut. Shqipėrisė i fali rininė, pasurinė dhe kohėn. Andaj duhet tė jetė shembull dhe pėr ditėt tona, se atdheu nuk duhet pėr pėrfitime dhe dėshira personale, se vetėm kur jemi tė vetėdijshėm se kemi pėrgjegjėsi ndaj vetėvetes, familjes, shoqėrisė dhe kombit, ne mund tė presim njė jetė mė tė mirė, pėr ne si populli mė i vuajtur i kėtij kontinenti tė vjetėr aq sa dhe baballarėt tanė. Mė 4 prill 1929, Mithat Frashėri nė testamentin e tij i lė shtetit shqiptar pasurinė e tij, tė tundshme dhe tė patundshme me qėllim krijimin e njė Instituti Albanologjik nė Tiranė, i cili do tė merrej me studime nė fushėn e historisė sė Shqipėrisė. Duke qenė mirėnjohės ndaj veprės sublime tė tij, gėzohem qė eshtrat e Mit’hat Frashėrit po rivarrosen nė Shqipėri me 14 nėntor.

Eshtrat e tij u nxorėn njė ditė mė parė nga varreza Ferncliff e qarkut Westchester, ku preheshin qė nga viti 1949 dhe tė shtunėn u sollėn nė Qendrėn Nėnė Tereza tė kishės shqiptare qė ndodhet pranė varrezės, pėr ceremoninė e pėrcjelljes. Mit’hat Frashėri dha shumė pėr Shqipėrinė, duke i dhėnė pėrjetėsinė veprės sė vet, ndaj eshtrat e tij le tė prehen nė tokėn e shejtė tė cilėn aq shumė e ēmoi. U lind me mė 25 mars 1880 nė Janinė,shkollimin e mbaroi nė Stamboll, pėr t’u rikthyer nė Selanik. Duke e parė gjendjen nė tė cilėn ndodhej kombi shqiptar,nuk mundi tė rrinte duarkryq, kėshtu qė qėllimi i tij kryesor ishte pėrkushtimi nė kauzėn shqiptare, mision ky gati se i pamundur pėr rrethanat ekzistuese.Pėr kėtė qėllim filloi botimin e revistės “Liria” nė Selanik.

Mė 14 nėntor- 22 nėntor 1908 merrė pjesė nė Kongresin e Manastirit,ku zgjodhet kryetar i Kongresit dhe nėnkryetar i Komisionit tė hartimit tė alfabetit (kryetar i Komisionit ishte At Gjergj Fishta). Pas shpalljes sė Pavarėsisė me 1912, bėhet pjesė e kabinetit tė Ismail Qemalit, nė postin e Ministrit pėr Punėt Publike. Mit’hat Frashėri e mirėpret ardhjen e Princ Vidit nė Shqipėri, mirėpo pas largimit tė tij dhe ai detyrohet tė largohet nga atdheu.Jetoi nė Bukuresht, e nė Lozanė ndėrsa me 1920, emigron pėrtej Atlantikut,nė SHBA. Dėshira e madhe dhe vuajtja pėr mėmėdheun e shtyen qė prapė tė kthehet nė tokėn e shejtė shqiptare. Nė janar 1923, fillon detyrėn e Ministrit Fuqiplotė tė Republikės sė Shqipėrisė nė Athinė. Kėtė detyrė e kreu deri nė dhjetor 1925. Duke parė zhvillimet politike nė Ballkan, jep idenė pėr formimon e Partisė Nacionaliste, e njohur mė shumė me emrin Partia e Ballit Kombėtar, ishte njė ndėr kundėrshtarėt kryesor tė rrymės komuniste dhe kjo e fundit pėr fatin e keq tė shqiptarėve triumfon, duke detyruar kėshtu Mit’hat Frashėrin dhe shumė personalitete tė tjera tė largohen pėrfundimisht nga atdheu.

Ndėrroi jetė mė 3 tetor 1949 nė Nju-Jork, SHBA, si pasojė e njė sulmi kardiak. Veprat letrare tė tij, tė njohura pėr publikun shqiptarė dhe tė huaj janė: Shqip:“Kalendari Kombiar”“Lirija” dhe “Dituria”"Jetėshkrimin pėr Naim Frashėrin" , “Hi dhe shpuzė”, Novelė. “Pritmi i Shqipėrisė”“Plagėt tona”, Ese.Frėngjisht: “L’affaire de l’Epire (1915)“La population de l’Epire” (1915) “Les Albanais chez eux et a la l’Etranger ” (1919) “Albanis et Slaves” (919). Vepat e pėrkthyera nga Mit’hat Frashėri nė gjuhėn shqipe janė: “Guillaume Tell” tė Lamartinit (1898) “Bėje tė mirėn pa hidhe nė det” e Franc Hofmanit (1900) “Robinson Crusoe” e Defosė (1909) “Psikologjia e edukatės” e G. Le Bon (1923). Iniciativa pėr riatdhesimin e eshtrave tė Mit’hat Frashėrit, edhe pse e vonshme duhet pėrgėzuar,sepse pa mendje tė ndritura siē ishte Mit’hati, zor qė do mund tė dilnim nga errėsira sllavo-anadollake.

Andaj, ēdo brez dhe ēdo kohė kishte luftėtaret e saj tė pushkės dhe tė penės, Mit’hati ishte mė i madhi i kohės sė vet, njė mendje gjeniale me karakter unik. Frashėri dhe shokėt e tij pėrcillėn frymėn e lirisė pėr brezin tonė, sepse ndryshe ishte e vėshtirė tė mbijetonim. Kėtė artikull po e pėrmbyll me kėtė thenie tė kėtij personaliteti unik Mit’hat Frashėrit: “Njerėzit e njė kombi janė solitarė. E mira dhe lumturia jote, janė dhe tė miat. Fatkeqėsia jote ėshtė dhe pėr mua. Nderi yt mė nderon edhe mua dhe turpi yt mė nxin edhe faqen.

shqiptarja
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 08:18   #3
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,249
Thanks: 7,126
Thanked 3,310 Times in 1,346 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Mid’hat Frashėri nė 1946: Komunizmi, ja ēfarė e pret Shqipėrinė!

Mė poshtė mund ta lexoni njė letėr tė Mid’hat Frashėrit shkruar nė mėrgim, mė 1 dhjetor 1946, plot njė vit pasi komunistėt kishin ardhur nė pushtet nė Shqipėri. Kjo ishte njė thirrje pėr tė mos i besuar komunizmit, qė ai e quan njė kolerė qė shkatėrron shpirtin e njeriut. Letra na zbėrthen ēdo pikėpamje tė tij mbi situatėn e krijuar pas Luftės sė Dytė Botėrore, shqetėsimet e tij, revoltėn, trishtimin dhe parashikimet mbi sistemin e ri qė po vendosej nė Shqipėri.

Kundėrshtar i Partisė Komuniste, Mid’hat Frashėri u detyrua qė nė nėntor 1944, tė largohet nga Shqipėria dhe tė vendoset nė Itali, ku edhe mendohet se ėshtė shkruar kjo letėr.

Mė poshtė letra e plotė:

“Pėr miqtė e mi t’Amerikės
Tė dashur miq,
Kemi dy vjet qė u detyruam tė largohemi nga Shqipėria dhe tė bėhemi refugjatė. Sot, nė tokėn e mėrgimit tė anės perėndimore tė adriatikut, jemi afėr 750 shqiptarė, nė mes tė tė cilėve edhe gra, kalamanj e pleq. Nė greqi janė 800 refugjatė tė tjerė, tė larguar nga atdheu, mezi tė shpėtuar nga masakrat, despotizma dhe tmerri qė ka mbuluar Shqipėrinė. Kėta 1500 refugjatė ajnė nga tė gjithė anėt e Shqipėrisė: Konispoli, Shqipėria e mesme dhe e veriut edhe nėj numėr i madh nga Kosova.

Qė dy vjet, kujdesi ynė i parė ka qenė tė hyjmė nė korespondencė me miqtė dhe farefisin qė kemi nė vendet e largėt: Australi, Turqi, Egjypt, Shtetet e Bashkuara t’Amerikės, por veēanėrisht me kėtė tė fundit, ku ndodhet kolonija jonė mė e madhe. Shqipėrinė e lam nė tym e nė flakė. Komunizma pėrgatitej tė festonte triumfin e saj nė mėnyrė komuniste, do me thėnė, duke therur, pushkatuar, mbytur, vrarė e torturuar, gra, burra, djem, ēupa, tė mėdhenj e tė vegjėl dhe sidomos tė pafajshėm.

Deshėm tė tėrheqim vėrejtjen e vėllezėrve tanė qė ndodhen larg Atdheut dhe qė s’kishin pasur mundėsi tė informohen dhe tė kuptojnė tė vėrtetėn. Kjo nuk na dukej njė ēudi as edhe njė gjė e mosbesuar, se, tė paktėn tri radio tė mėdha nė gjuhėn shqipe ishin nė favor tė komunistėvet dhe bėnin propagandėn e tyre. Por, ne na duhej tė shpejtonim qė tė shpėtojmė opinionin e shqiptarėvet qė ishin larg Atdheut: Kishim pėr detyrė tė ndriēonim mendjen e tyre dhe t’u viheshim nė shėrbim pėr ēdo informatė qė ata mund tė kishin nevojė. Ata qė kishin mbetur nė Shqipėri, mund t’i quanim qė tė gjithė si tė mjerė tė burgosur, me zinxhirė nė kėmbė dhe me litar nė grykė. Kishim nevojė, njė orė e mė parė, tė shpėtonim nga robėria, nė mos materiale por morale, kolonitė tona. Bėmė thirrje nė ndjenjat patriotike dhe njerėzore tė miqve tanė tė largėt.

Gjithė shpresėn e mėkėmbjes sė madhe e kishim te kolonija juaj, se ju rroni nė njė vend tė lirė, nėn njė qeverisje liberale. Ju ishit larg tiranisė, larg despotizmės dhe larg diktaturės kuqalashe. Nuk kishit nė Shtetet e Bashkuara, asnjė Mehmet Shehu, asnjė Enver Hoxha, asnjė Tito. Pastaj, kujtonim edhe patriotizmėn tuaj tė viteve 1919 dhe 1920. Kujtonim se qysh, tė gjithė sė bashku, si njė njeri i vetėm, jini ngritur atėhere nė kėmbė dhe kini luftuar pėr indipendencėn e asaj Shqipėrie, pėr kufijtė e asaj Shqipėrije dhe pėr nderin e asaj Shqipėrije. Mė tė shumtėt prej jush i njoh dhe mė njihni personalisht. Kishim, pra, jo vetmė detyrėn qė tė hynim nė korespondencė me ju, por edhe tė drejtėn.

Me qindra letra ju janė dėrguar, jo vetėm miqvet tuaj si unė, por edhe prej vėllezėrvet, kushėrinjvet, nipėrvet dhe ungjėrvet tuaj. Disave nuk u ėshtė kthyer pėrgjigje. Me ēdo kusht ishte nevojė qė tė ndriēohej opinioni i tyre qė tė vononin akoma tė mėsojnė edhe tė kuptojnė tė vėrtetėn. Dhe kjo e vėrtetė ēdo ditė u bė mė tepėr tragjike. Krimet e komunistėvet gjatė luftės, i vazhduan krime tė tjerė, ekzekutimet pa gjyq ose me gjyq rrugėsh, me ligje edhe pa ligje, vajtėn duke u shumėzuar. Perėndija vetėm e di numurin e atyre qė janė mbytur. Mė tė shumtėt as ekzekutoheshin, as edhe masakroheshin nė burgje, por vriteshin e ēpoheshin me thikė nė udhė e sipėr. Sot vallė janė tė burgosur, 16.000 apo 26.000? Sa prej tyre gjenden tė sėmurė dhe gati pėr vdekje? Sa familje gjenden tė internuar nė Krujė, Berat e gjetkė?…

***
Doni tė pyesni pėr reforma? Jua them unė. Reforma mė e bukur, nė krijimin e sė cilės komunistėt e Shqipėrisė kanė rrėfyer njė zotėsi dhe njė inteligjencė tė vėrtetė, ėshtė frika: nėna dhe baba tė kenė frikė nga ēupa dhe nga djali i tyre. Shqiptari tė dridhet nga fisi mė i afėrt i tij se mos veje e ta kallėzoje te policija, simbas sistemit rus, G.P.U dhe N.K.V.D.

Lumturi e popullit? Vėrtet njė lumturi e mirė! Bujqvet, katundarėvet dhe atyre qė s’kishin asgjė, qeveria demokratike dhe popullore e Enver Hoxhės u ka dhėnė nga njė pėllėmbė dhe. Por gjithė produkti i djersės sė tyre vete nė hambar tė qeverisė dhe i gjori bujk, katundar ose proletar, duhet qė tė vejė ēdo javė nė zyrė tė marrė te nėpunėsi komunist kafshatėn e gojės.

Qysh nė fillim tė regjimit tė komunistėvet, gjith mallrat, ilaēet, veglat e mjekėsisė dhe tė kirurgjisė, ēdo gjė qė u gjend nė drogeritė dhe depozitat e Shqipėrisė, u dėrgua te xhaxha Tito, dhe kjo pėr shpėrblim tė shėrbimit qė bėri Titoja duke vrarė afro 50.000 shqiptarė tė Kosovės. Vajtėn leshtė, lėkurėt, benzina dhe nafta edhe ato nė Jugosllavi. Shumė nga sendet qė jep organizata U.N.R.R.A shkojnė nė Jugosllavi ose u dorėzohen vetė besnikėvet tė regjimit komunist. Fakir fukaraja, nė mundshin dhe nė gjeēin, le tė hanė hithra. Mish nuk tregėtohet mė nė Tiranė, tė shitet e tė blihet. Pėr rroba, mveshje e mbajtje, pėlhurė, stofra e tė tjera, mos bėni fjalė, se dyqanet qė kishin qenė plot me plaēka, sot janė zbrazur. Edhe nė ka eje tė shitet ndonjė gjė, i jipet vetėm atyre qė kanė marrė bileta nga qeveria…
Kjo ėshtė situata e Shqipėrisė. Kjo ėshtė gjendja e tė gjorėvet Shqiptarė qė kanė lumturinė tė rrojnė nėn hijen e “demokracisė sė Tiranės”.

***
Pėr fat tė keq, dėmet nuk janė vetėm materiale. Pėr Shqipėrinė e gjorė, me jo mė tepėr se njė milion njerėz, sikur nuk ishte mjaft kjo luftė e pėrbotshme dhe pushtimi i huaj, sikur nuk ishet mjaft lufta italo-greke qė u zhvillua nė tokėn arbėrore dhe shkaktoi njė shumicė rrėnimesh, njerėzish dhe banesash, por ja se ku vjen edhe kolera e kuqe e komunizmės, qė me dorėn e shqiptarit tė therrė shqiptarin, tė sjellė njė mizerje dhe njė vuajtje qė nuk e ka pėsuar kurrė gjer mė sot vendi ynė. Me mijėra njerėz qė u ēduknė nga dora trathėtare e komunistėvet, ashtu edhe me qindra milionė qė franga ari u shkrinė nė zjarr pėr qejfin e tė kuqvet. Nuk e di cili do tė ketė mbetur i padėmtuar materialisht dhe moralisht nga miqt qė kemi lėnė nė Shqipėri? Cili nga anėtarėt e fisit dhe nga tė afėrmit do t’i ketė shpėtuar dorės gjaksore?

Tė mos kishte ardhur komunizma, sot Shqipėrija mund tė ishte vendi mė i qetė dhe mė pak i dėmtuar i Evropės. Mbi gjithė kėto vuajtje materiale, shtoi edhe pėsimet shpirtėrore tė njė populli tė tėrė qė i shembet vatra, qė i shuhet zjarri, qė i thyhet gjithė e arthmja dhe i hapet njė humnerė nė jetėn e tij, mosbesim nga ēupa, djali, motra, nėna, baba, i dashuri, fisi, fqinji menjėfjalė, pėrmbysja e ekulibrit moral dhe shoqėror. Si do ta mbledhė i gjori njeri veten e tij mbas kėsaj katastrofe dhe qysh do tė bėhet i zoti tė fillojė jetėn normale?!

Mos mė flisni pėr shėrbimet politike qė mund tė kenė bėrė komunistėt duke luftuar okupatorin. Trimėrija e tyre ka qenė e kufizuar me tė djegure mė tė vrarė shqiptarė, me tė ēkatėrruar dhjetra qytete dhe disa qindra fshatra, qė do tė ishin si rojtarė tė atdheut. Shtoni mbi kėto edhe rrėnimet e Tiranės qė u shkaktuan prej komunistėvet bash nė orėn tek po iknin Gjermanėt. Doni tė bėjmė fjalė pėr efektin politik qė pati instalimi i regjimit moskovit nė Shqipėri?

Tema imediate e politikės sė ēetės komuniste nė Tiranė ka qenė prishja e marrėdhėnieve me dy Fuqitė Aleate, Angli dhe Amerikė. Tė dy Fuqitė liberale tė botės janė armiqėsuar me klanin “demokrat” tė Tiranės nga shkaku:

1.Se agallarėt e kuq e kanė kallur Shqipėrinė nė sgjedhėn e Rusisė dhe tė Serbisė: Enver Hoxha dhe banda e tij pėrgatisnin plane nė ē’mėnyrė ta bėjnė Shqipėrinė njė provincė serbe, edhe mbasandaj kanė guximin tė thonė se kanė luftuar pėr lirinė e Shqipėrisė! Se sejmenėt e Rusisė, afro 6000 njerėz (oficerė, nėpunės, profesorė, industrialė, organizatorė, ushtarakė, por kryesisht spiunė dhe policė tė G.P.U-s) sot janė sundonjėsit e vėrtetė tė tokės shqiptare.

Se sjellja e autoritetevet tė Tiranės ka qenė armiqėsore dhe pa edukatė, ky brutalitet me qėllim fyes, kishte filluar kundrejt Aleatėve qė nė fund tė vjetit 1945. Por dy veprime mė me rėndėsi akoma u bėnė shkak qė bota e tėrė, ajo botė qė dėshiron paqe dhe drejtėsi, tė ndjejė njė zemėrim dhe njė urrejtje kundrejt qeverisė sė Tiranės dhe kėto janė: Tė prurėt e Rusisė gjer nė Sazan dhe nė Sarandė, do me thėnė nė detit Jonian dhe afėr Mesdheut Lindor. Tė qėlluarit me top tė vaporrėve anglezė tė luftės nga bregu i detit shqiptar.

Nga kjo keqsjellje e qeverisė kuislinge tė Tiarnės (themi “kuislinge” se nuk mund tė quhet shqiptare njė ēetė qė merr urdhėr sė jashtmi, dhe aq mė tepėr prej njė shteti si Serbija qė gjithnjė ka rrėfyer armiqėsi kundėr Shqipėrisė), qeverija greke ka gjetur njė shkak, njė pretekst, pėr tė formuluar pretendime absurde kundėr vendit tonė dhe kėrkesat e saj kanė zgjuar njė jehonė tė favorshme pranė njėrit prej shtetevet tė mėdhenj, tė cilėvet u cėnohen interesat jetike tė tyre, kur Shqipėrija sjell Rusinė nė Mesdhe.

***
Tani, miqtė e mij, nuk dua t’ju them fjalė tė tjera. Po u drejtohem ndėrgjegjes dhe ndjenjave tuaja. Nuk kini nevojė as pėr kėshilla, as pėr lutjet e mia. Kolonitė tona, patriotizmėn dhe shėrbimin pėr Atdhe e kanė nė traditė. Detyrėn tuaj jua rrėfen ndjenja juaj njerėzore dhe inteligjenca juaj. Kėtė letėr po ua dretonj atyreve qė e dinė ē’do me thėnė dashuri e prindėrvet, qė e ndjejnė mallin e Atdheut dhe qė mbajnė gjithnjė gjallė nostalgjinė e vatrės sė largėt tė tyre. Gjaku ujė s’bėhet. As edhe njeriu nuk mund tė bėhet bishė.

Komunizma, s’kam as mė tė paktin dyshim, qė e keni kuptuar edhe vetė, ėshtė sėmundje e tmerruar si tėrbim i qenvet dhe ujqėrvet, ėshtė njė kolerė qė nuk ēkatėrron vetėm trupin, por edhe mė tepėr akoma zemrėn dhe shpirtin e njeriut. Jam i sigurt qė asnjerit prej jush nuk i pėlqejnė kėto sėmundje. Prandaj edhe juve ju bije njė detyrė, edhe mė urdhėronjėse akoma: tė hyni edhe ju nė udhėn antikomuniste qė ka filluar jo vetėm nė Shqipėri por edhe n’Amerikė.

Mos harroni se Shqipėria gjindet nė njė moment delikat. Kujtoni pėrgjegjėsinė tuaj pėrpara historisė. Kolonitė tona nuk mundin tė rrinė indiferente, janė nė vende tė lirė, janė larg territorit, larg kanosjevet gjaksore tė Koēi Xoxėvet dhe ēdo indiferencė tė tyre, kur atdheu heq ēaste agonije, merr formėn e njė krimi tė urrejtshėm. Kemi sigurinė se do tė mbushni detyrėn tuaj. Do t’i bėni njė mur komunizmės me vullnetin tuaj, me zemrėn tuaj dhe me patrotizmėn tuaj. Me kėtė bindje, ju uronj shėndet edhe punė tė mbarė.
Mid’hat Frashėri

(Marrė nga Kujto.al)
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 09:16   #4
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,633
Thanks: 6,981
Thanked 8,236 Times in 5,270 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Pėrmbushet amaneti, eshtrat e Mid’hat Frashėrit mbėrrijnė nė Shqipėri

Mbėrrijnė nė Shqipėri eshtrat e personalitetit tė shquar tė kulturės e tė letrave shqipe, Mid’hat Frashėri.

Homazhet pėr Mid’hat Frashėrin po zhvillohen nė Akademinė e Shkencave prej orės 09:00, ndėrsa eshtrat e tij do tė varrosen pranė vėllezėrve Frashėri nė 11:30. Ora News ju sjell foto nga ceremonia.

Pėr kthimin e eshtrave nga SHBA pėr nė vendlindje tė firmėtarit tė pavarėsisė dhe kryetarit tė Kongresit tė Manastirit, Kėshilli i Ministrave akordoi fondin prej 3,239,400 lekė, pėr organizimin e procedurave tė nevojshme ndėrshtetėrore.
Qysh nė moshė tė re, Mid’hat Frashėri u bė njė ndėr njerėzit e shquar qė ndihmuan nė krijimin e alfabetit modern tė gjuhės shqipe dhe ishte ndėr firmėtarėt e pavarėsisė nė Vlorė.

Ai njihet edhe pėr bibliotekėn dhe librarinė e tij tė madhe Lumo Skėndo.

Mid’hat Frashėri ishte njė luftėtar kundėr komunizmit. Ai iku nga Shqipėria nė nėntor 1944 me mbarimin e luftės dhe mė vonė krijoi Komitetin Shqipėria e Lirė qė do ta kishte qendrėn nė Shtetet e Bashkuara.

Kthimi i eshtrave tė Mid’hat Frashėrit nė Shqipėri shėnon edhe njė pėrmbushje tė dėshirės sė tij pėr t’u prehur nė vendlindje.

drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 09:23   #5
Fshatari
No vip
 
Avatari i Fshatari
 
Data e antarėsimit: Jul 2013
Posts: 7,074
Thanks: 8,036
Thanked 3,677 Times in 1,950 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 159
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
Pėrmbushet amaneti, eshtrat e Mid’hat Frashėrit mbėrrijnė nė Shqipėri

Mbėrrijnė nė Shqipėri eshtrat e personalitetit tė shquar tė kulturės e tė letrave shqipe, Mid’hat Frashėri.

Homazhet pėr Mid’hat Frashėrin po zhvillohen nė Akademinė e Shkencave prej orės 09:00, ndėrsa eshtrat e tij do tė varrosen pranė vėllezėrve Frashėri nė 11:30. Ora News ju sjell foto nga ceremonia.

Pėr kthimin e eshtrave nga SHBA pėr nė vendlindje tė firmėtarit tė pavarėsisė dhe kryetarit tė Kongresit tė Manastirit, Kėshilli i Ministrave akordoi fondin prej 3,239,400 lekė, pėr organizimin e procedurave tė nevojshme ndėrshtetėrore.
Qysh nė moshė tė re, Mid’hat Frashėri u bė njė ndėr njerėzit e shquar qė ndihmuan nė krijimin e alfabetit modern tė gjuhės shqipe dhe ishte ndėr firmėtarėt e pavarėsisė nė Vlorė.

Ai njihet edhe pėr bibliotekėn dhe librarinė e tij tė madhe Lumo Skėndo.

Mid’hat Frashėri ishte njė luftėtar kundėr komunizmit. Ai iku nga Shqipėria nė nėntor 1944 me mbarimin e luftės dhe mė vonė krijoi Komitetin Shqipėria e Lirė qė do ta kishte qendrėn nė Shtetet e Bashkuara.

Kthimi i eshtrave tė Mid’hat Frashėrit nė Shqipėri shėnon edhe njė pėrmbushje tė dėshirės sė tij pėr t’u prehur nė vendlindje.

"Kthimi i eshtrave tė Mid’hat Frashėrit nė Shqipėri shėnon edhe njė pėrmbushje tė dėshirės sė tij pėr t’u prehur nė vendlindje :

Mid’hat Frashėri u lind mė 25 mars 1880 Janinė.


Per fat te keq nuk iu permbush deshira e tij e fundit : nuk do te prehet ne vendlindje, Janinė.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Fshatari : 14-11-2018 nė 09:28
Fshatari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 11:15   #6
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 48,046
Thanks: 15,505
Thanked 13,178 Times in 8,322 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 704
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Sapo e ndoqa ceremoninė shtetėrore tė rivarrimit tė eshtrave tė Mid'hat Frashėrit nė Atdhe.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 12:31   #7
Erdhi Dimri
me ortekė
 
Avatari i Erdhi Dimri
 
Data e antarėsimit: Sep 2017
Vendndodhja: Upstate NY
Posts: 812
Thanks: 433
Thanked 461 Times in 269 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 30
Erdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėmErdhi Dimri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Shembull i mire, shporret i gjalli, kthehet i vdekuri. Bravo Shqypni!
Erdhi Dimri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 17:47   #8
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 6,440
Thanks: 3,631
Thanked 2,927 Times in 1,984 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri



Ky ėshtė testamenti i plotė i Mid’hat Frashėrit, depozituar nė Gjykatėn e Tiranės mė 4 mars 1929!

“Tiranė 4 Mars 1929

Unė, Mid’hat Frashėri, nė shėndet trupor tė plotė, po bėnj kėtė testament, duke ushqyerė shpėresėn se pas vdekjes’ s’ime do tė ekzekutohet pikėrisht vullneti qė dėftenj kėtu:

1) Ēė kam pasuri tė tundshme ose tė patundshme, libra, mobilla, karta, plaēka, para etj. i lė pėr krijimin’ e njė “INSTITUT ALBANOLOGJIE” qė tė jetė njė qėndėr e studimevet shqipėtare, tė mprojė, tė shvillojė, tė qendrėsojė dhe tė udhėheqnjė studimetė qė pėrkasin Shqipėrinė dhe Shqipėtarėtė.

2) Dua qė nga biblioteka private ime tė mos ēkėputetė gjė; tė gjitha librat tė rrinė tok.

3) Gjithė sa mė kanė mbeturė nga im atė dhe nga ungjėrit, dhe qė sot formojnė muzenė t’ime familiare, dėshėronj qė tė ruhenė prapė nė formė tė njė muzeje tė vogėlė, brėnda nė INSTITUT.

4) Nė paēa tė holla, nė shtėpi, mė no njė bankė ose hua pėr tė mbledhurė, duke u bashkuarė me sumėn qė do mirret nga shitja e Librarisė, dua qė tė pėrdorenė tė gjitha sė bashku.

A) pėr tė bėrė spenximet e parė e njė godije (shtėpie) e cila tė shėrbejė si INSTITUT ALBANOLOGJIE, njė godi e mjaftė pėr tė nxėnė bibliotekėnė dhe pėr zyrratė. Dėshira ime ėshtė qė kjo shtėpi tė jetė mjaft’ e gjerė sa pėr tė pasur njė ose dy oda ku tė mundin tė bujtin dhe tė rrinė musafirė studimtarėt albanologė tė huaj qė vijnė sė jashtmi.B) Nė qoftė se, nė vdekjet t’ime, kam mundurė tė godit vetė no njė shtėpi, INSTITUTI do tė installohetė atje. Atėherė tė hollat e produktuara, si them mė siprė, dotė vihenė nė njė bankė tė sigurtė dhe interesi i tyre, do tė pėrdoretė pėr qėllimin e INSTITUTIT, sidomos pėr tė shtypurė libra ose pėr tė enkurajuarė botimin e tyre.

5) Librarija ime dėshėronj qė tė shitet ashtu si ėshtė, e tėrė bashkė, jo copa copa, dhe, nė qoftė e mundurė, tė mbanjė emėrin qė i kam dhėnė unė.

6) Libravet tė INSTITUTIT t’u vihetė vula ime “Biblioteka Lumo Skėndo 1897” dhe t’u ngjitetė Ex-libris. Vula do tė gjendetė nė tryezėn’ t’ime, nė shtėpi, e gatijtė, kur se ex-libris ėshtė vetėm njė skicė bėrė prej Hyshref Frashėrit.

7) INSTITUTI do tė jetė nėnė kėqyrjen e njė Komisioni, bėrė prej:

a) Drejtorit tė Bibliotekės dhe Muzes’ sė Shtetit nė Tiranė, (Bibliotekė dhe Muze Kombėtare);b) Kryetarit tė Bashkis’ sė Tiranėsė;c) Njė funksionari tė Ministris’ s’Arsimitd) Kryetarit tė Diktimit Civil;e) Drejtorit tė institutit arsimor shqipėtar mė tė lartė tė Tiranėsė.

8) Pėr tė zbatuarė testamentin t’im dhe pėr tė ngrehurit e INSTITUTIT lė si tė ngarkkuarė prej meje kėta Zotėrinj: Niazi Tirana, Sotir Kolea, Dimitri Berati, Mehdi Frashėri dhe Edhem Fuad Frashėri. Zotit Niazi Tirana i ap barrėnė qė tė kujdesetė edhe si njė notabl i Kryeqytetitė.

9) Nė qoftė se njė prej kėtyre zotėrinjve gjendet absent, pėr njė ose tjatrė shkak, nė kohėt tė vdekjes’ s’ime, atėherė do tė zėrė vėndin e tij, ose tė tyre, Athanas Shundi, farmacist nė Tiranė dhe Hasan Toptani, biri i Kurad Toptanit; me tė mos ndodhurė mė tepėr se dy, ata qė gjendenė janė tė ngarkuarė tė zgjedhin aqė anėtarė sa mungojnė prej numurit qė shėnonj unė.

10) Ngarkonj prapė Baban e Teqes’ sė Frashėrit, Kryetarin e Bashkis’ sė Frashėrit dhe mė plakun nga anėtarėt e Bashkis’ sė Frashėrit, tė kenė mirėsinė dhe tė kujdesenė pėr mbarimin’ e dėshirės’ s’ime qė shtronj nė kėtė testament, do nė fillesė tė punėsė, do edhe ēdo mot duke kėrkuarė qė tė botohen edhe ēdo mot, duke kėrkuarė qė tė botohetė veprimi dhe bilanēoja e INSTITUTIT.

11) Ushqenj besimin e plotė se kjo dėshirė ime do tė zbatohetė besnikėrisht prej pasanikėvet tė mij ndė gjithė shekujt qė do tė vijnė, dhe lutja ime drejtuarė fuqis’ sė madhe qė tani s’e kuptojmė dot, do tė jetė tė kenė gjithė Shqiptarėt idealin e pėrparimit dhe tė naltėsimit tė Kombit, qė Shqiptarizma tė bėhetė njė dėhsirė dhe njė konviktim i thellė, dhe qė ēdokush tė kupėtojė se e mira e Kombit ėshtė dhe e mira jonė private, se nderi dhe lavdi i Shqipėtarėvet tė gjithė, ėshtė edhe nderi dhe lavdi ynė personal.

12) Nuk di se ku do tė vendoset INSTITUTI; po, nė qoftė se goditetė pakėzė jashtė qytetitė, do tė donja qė varri im tė jetė nė njė cep tė kopshtit, mė tė mėngjėrė duke hyrė nga porta e rrugėsė; mbi kėtė varr dua njė copė gur tė math dhe njė qiparis. Mė duketė sikur do tė jem ruajtėsi i INSTITUTIT, sikur do tė marr edhe unė njė pjesė pasjetore nė gjėllimin e tij.

Me kėto dėshira dhe shpėresa po e nėnėshkruaj me dorėn t’ime kėtė testament.

Midhat Frashėri

Lumė Skendo

Kėtė testament e kam depozituarė ndė Notarijėn’ e Gjyqit tė Shkallėq’ sė Parė tė Tiranėsė, me datė 4 Mars 1929 dhe me numurė 163.

Kopje tė kėtij testamenti u kam dorėzuarė Zotėrinjvet:

Niazi Tirana, Sotir Kolea, Dimitri Berati, Edhem Fuad Frashėri si dhe Babajt tė Teqesė sė Frashėrit”.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 18:00   #9
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 6,440
Thanks: 3,631
Thanked 2,927 Times in 1,984 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Erdhi Dimri Shiko postimin
Shembull i mire, shporret i gjalli, kthehet i vdekuri. Bravo Shqypni!
Te gjallet ikin sepse jane te paafte te bejne dicka per se mbari ne nje vend te cilit Perendia i ka falur gjithcka.
Ndersa i vdekuri kthehet sepse ja fali gjithcka ketij vendi, dy metra vend i takojne dhe atij.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 18:04   #10
edlin
V.N.P
 
Avatari i edlin
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Posts: 4,977
Thanks: 1,366
Thanked 2,258 Times in 1,265 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 80
edlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėmedlin i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Mid’hat Frashėri i ka renditur disa konkluzione pėr shqiptarėt, qė edhe sot janė po aq aktuale sa dikur. Mė poshtė mund t’i lexoni thėniet mė tė veēanta tė tij… pėr shqiptarėt!

1. Shqiptari prej natyre ėshtė kotėsidashės, plot vanitet dhe egoizėm. Nuk i pėlqen kurrė tė shohė dhe tė njohė fajin dhe tė metėn e tij: i pėlqen kurdoherė tė ngarkojė njė tjetėr.

2. Shqiptarėt, megjithėse nė pjesėn mė tė madhe myslimanė, nuk e kanė konsideruar veten kurrė turq. Nė tė kundėrtėn, ata kishin njė nocion tė qartė pėr individualitetin e tyre dhe njė hendek i thellė i pengonte ata tė ngatėrroheshin me racėn e pushtuesve.

3. Kur merr njė detyrė, ki disiplinė e durim. Shqiptarin e ka prishur mungesa e disiplinės dhe zjarri i padurimit.

4. Shqiptarin e ka prishur mosbindja dhe jo bindja. Nis ti mė parė tė japėsh shembullin e bindjes jo tė verbėr.

5. Hiqe veten si pak tė menēur dhe pak tė ditur. Mendjemadhėsia na ka ēmendur gjer mė sot.

6. Duhet tė kemi kurajo tė themi tė vėrtetėn, tė bardhės ti themi tė bardhė dhe tė zezės. tė zezė.

7. Mos e qorto dhe mos e shaj shqiptarin pėr fajin qė ka bėrė, se ajo ėshtė mėnyra mė e fortė qė ta bėsh tė kėmbėngulė nė atė faj. Merre me tė mirė dhe shiko ta bindėsh, pa pasur as pamjen e tė dhėnit kėshillė.

8. Shqiptari, duke mos qenė i mėsuar me jetė politike, dua tė them, duke mos pasur gjer mė sot shtet, qeveri dhe independencė, s’ka kuptuar dot akoma barrėn, detyrat dhe pėrgjegjėsitė qė rrjedhin nga njė jetė indipendente.

9. Patrikularizma, lokalizma dhe ekskluzivizma tek shqiptari rrėfehen me atė mani qė ka secilido tė marrė emrin e fshatit ose tė qytetit si emėr familjeje. Kur piqen dy shqiptarė, pas gėzimit tė parė, pyetja esenciale ėshtė: nga tė kemi zotėri?

10. Shumė herė ideali pėr shqiptarin ėshtė tė qenėt i zoti, me ēdo mėnyrė qė tė jetė. Pa dyshim, duke pasur horizontin tė ngushtė, nuk mund tė kėrkojė veē sukseset e lehta.

11. Vetėm njė proverb tė mirė di: ”Trimi i mirė me shokė shumė”. Por kur mendoj fjalėn e Ali Pashės: dy shqiptarė janė shumė! Atėherė kam dėshirė ta kthej proverbin: ”Trimi i mirė me shokė… pak!”

12. Shpėtimi i Shqipėrisė do tė vijė me anė tė vetes tonė.
edlin nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 18:06   #11
Socio
........
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 8,935
Thanks: 7,758
Thanked 6,531 Times in 2,758 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 206
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

'Partia jone eshte Shqiperia' .
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-11-2018, 18:13   #12
Beu_Shpata
V.I.P
 
Avatari i Beu_Shpata
 
Data e antarėsimit: Apr 2016
Posts: 3,446
Thanks: 1,459
Thanked 1,565 Times in 921 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 81
Beu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mid’hat Frashėri

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin


Ky ėshtė testamenti i plotė i Mid’hat Frashėrit, depozituar nė Gjykatėn e Tiranės mė 4 mars 1929!

“Tiranė 4 Mars 1929

Unė, Mid’hat Frashėri, nė shėndet trupor tė plotė, po bėnj kėtė testament, duke ushqyerė shpėresėn se pas vdekjes’ s’ime do tė ekzekutohet pikėrisht vullneti qė dėftenj kėtu:

1) Ēė kam pasuri tė tundshme ose tė patundshme, libra, mobilla, karta, plaēka, para etj. i lė pėr krijimin’ e njė “INSTITUT ALBANOLOGJIE” qė tė jetė njė qėndėr e studimevet shqipėtare, tė mprojė, tė shvillojė, tė qendrėsojė dhe tė udhėheqnjė studimetė qė pėrkasin Shqipėrinė dhe Shqipėtarėtė.

2) Dua qė nga biblioteka private ime tė mos ēkėputetė gjė; tė gjitha librat tė rrinė tok.

3) Gjithė sa mė kanė mbeturė nga im atė dhe nga ungjėrit, dhe qė sot formojnė muzenė t’ime familiare, dėshėronj qė tė ruhenė prapė nė formė tė njė muzeje tė vogėlė, brėnda nė INSTITUT.

4) Nė paēa tė holla, nė shtėpi, mė no njė bankė ose hua pėr tė mbledhurė, duke u bashkuarė me sumėn qė do mirret nga shitja e Librarisė, dua qė tė pėrdorenė tė gjitha sė bashku.

A) pėr tė bėrė spenximet e parė e njė godije (shtėpie) e cila tė shėrbejė si INSTITUT ALBANOLOGJIE, njė godi e mjaftė pėr tė nxėnė bibliotekėnė dhe pėr zyrratė. Dėshira ime ėshtė qė kjo shtėpi tė jetė mjaft’ e gjerė sa pėr tė pasur njė ose dy oda ku tė mundin tė bujtin dhe tė rrinė musafirė studimtarėt albanologė tė huaj qė vijnė sė jashtmi.B) Nė qoftė se, nė vdekjet t’ime, kam mundurė tė godit vetė no njė shtėpi, INSTITUTI do tė installohetė atje. Atėherė tė hollat e produktuara, si them mė siprė, dotė vihenė nė njė bankė tė sigurtė dhe interesi i tyre, do tė pėrdoretė pėr qėllimin e INSTITUTIT, sidomos pėr tė shtypurė libra ose pėr tė enkurajuarė botimin e tyre.

5) Librarija ime dėshėronj qė tė shitet ashtu si ėshtė, e tėrė bashkė, jo copa copa, dhe, nė qoftė e mundurė, tė mbanjė emėrin qė i kam dhėnė unė.

6) Libravet tė INSTITUTIT t’u vihetė vula ime “Biblioteka Lumo Skėndo 1897” dhe t’u ngjitetė Ex-libris. Vula do tė gjendetė nė tryezėn’ t’ime, nė shtėpi, e gatijtė, kur se ex-libris ėshtė vetėm njė skicė bėrė prej Hyshref Frashėrit.

7) INSTITUTI do tė jetė nėnė kėqyrjen e njė Komisioni, bėrė prej:

a) Drejtorit tė Bibliotekės dhe Muzes’ sė Shtetit nė Tiranė, (Bibliotekė dhe Muze Kombėtare);b) Kryetarit tė Bashkis’ sė Tiranėsė;c) Njė funksionari tė Ministris’ s’Arsimitd) Kryetarit tė Diktimit Civil;e) Drejtorit tė institutit arsimor shqipėtar mė tė lartė tė Tiranėsė.

8) Pėr tė zbatuarė testamentin t’im dhe pėr tė ngrehurit e INSTITUTIT lė si tė ngarkkuarė prej meje kėta Zotėrinj: Niazi Tirana, Sotir Kolea, Dimitri Berati, Mehdi Frashėri dhe Edhem Fuad Frashėri. Zotit Niazi Tirana i ap barrėnė qė tė kujdesetė edhe si njė notabl i Kryeqytetitė.

9) Nė qoftė se njė prej kėtyre zotėrinjve gjendet absent, pėr njė ose tjatrė shkak, nė kohėt tė vdekjes’ s’ime, atėherė do tė zėrė vėndin e tij, ose tė tyre, Athanas Shundi, farmacist nė Tiranė dhe Hasan Toptani, biri i Kurad Toptanit; me tė mos ndodhurė mė tepėr se dy, ata qė gjendenė janė tė ngarkuarė tė zgjedhin aqė anėtarė sa mungojnė prej numurit qė shėnonj unė.

10) Ngarkonj prapė Baban e Teqes’ sė Frashėrit, Kryetarin e Bashkis’ sė Frashėrit dhe mė plakun nga anėtarėt e Bashkis’ sė Frashėrit, tė kenė mirėsinė dhe tė kujdesenė pėr mbarimin’ e dėshirės’ s’ime qė shtronj nė kėtė testament, do nė fillesė tė punėsė, do edhe ēdo mot duke kėrkuarė qė tė botohen edhe ēdo mot, duke kėrkuarė qė tė botohetė veprimi dhe bilanēoja e INSTITUTIT.

11) Ushqenj besimin e plotė se kjo dėshirė ime do tė zbatohetė besnikėrisht prej pasanikėvet tė mij ndė gjithė shekujt qė do tė vijnė, dhe lutja ime drejtuarė fuqis’ sė madhe qė tani s’e kuptojmė dot, do tė jetė tė kenė gjithė Shqiptarėt idealin e pėrparimit dhe tė naltėsimit tė Kombit, qė Shqiptarizma tė bėhetė njė dėhsirė dhe njė konviktim i thellė, dhe qė ēdokush tė kupėtojė se e mira e Kombit ėshtė dhe e mira jonė private, se nderi dhe lavdi i Shqipėtarėvet tė gjithė, ėshtė edhe nderi dhe lavdi ynė personal.

12) Nuk di se ku do tė vendoset INSTITUTI; po, nė qoftė se goditetė pakėzė jashtė qytetitė, do tė donja qė varri im tė jetė nė njė cep tė kopshtit, mė tė mėngjėrė duke hyrė nga porta e rrugėsė; mbi kėtė varr dua njė copė gur tė math dhe njė qiparis. Mė duketė sikur do tė jem ruajtėsi i INSTITUTIT, sikur do tė marr edhe unė njė pjesė pasjetore nė gjėllimin e tij.

Me kėto dėshira dhe shpėresa po e nėnėshkruaj me dorėn t’ime kėtė testament.

Midhat Frashėri

Lumė Skendo

Kėtė testament e kam depozituarė ndė Notarijėn’ e Gjyqit tė Shkallėq’ sė Parė tė Tiranėsė, me datė 4 Mars 1929 dhe me numurė 163.

Kopje tė kėtij testamenti u kam dorėzuarė Zotėrinjvet:

Niazi Tirana, Sotir Kolea, Dimitri Berati, Edhem Fuad Frashėri si dhe Babajt tė Teqesė sė Frashėrit”.
Njerėzit si Mithat Frashėri janė kolonat kryesore qė mbajnė njė komb nė kėmbė.

Kurse gureēkat si Dritan Hila me shokė, pinjollat e shėrbėtorėve mė tė zellshėm tė diktaturės vėllavrasėse tė komunizmit i merr lumi. Kėta kanė qenė kuislingėt e vėrtet dhe qė i bėnė dėmin mė tė madh jo vetėm Shqipėrisė londineze por tė gjith kombit shiptarė.

Faktet janė shumė kokėfortė lėnė gjithmonė gjurmė
Zbulimi ėshtė vetėm ēėshtje kohe.

Njė gjė nuk e kuptojė unė pse duet tė dalin Dritan Hilat dhe tė pėrdhosin njė patriot qė rrjedh nga njė familje patriotike tė ditėve tė para? Dhe kush? i biri i njė nga hetuesve mė famkqe gjatė diktaturės komuniste alla-shqiptarēe! A e din kėta ēfar kanė bėrė baballarėt e tyre gjatė 46 vjetėve tė komunizmit? Sa jetė tė pafajshme kan marr nė qafė sa familje kan shkatėrruar sepse ashtu ja kėrkonte Partia? A nuk ėshtė kjo njė tradhti e dorės sė parė?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Beu_Shpata : 14-11-2018 nė 18:16
Beu_Shpata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur