Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-07-2019, 09:50   #341
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Mė lart nė kėtė temė gjindet pjesa e parė.

PELLAZGO-ILIRĖT, Sekreti i madh i gjenezave nė Gadishull (Pjesa 2)
21 Qerhor 2019
Shkruan: DR. Moikom ZEQO

Njė tezė mė e re favorizon njė situatė tė ndryshme kur elementi indoeuropian ka ekzistuar nė Europėn Juglindore qysh nė neolitin e hershėm dhe tė zhviluar nė vend. Kjo tezė ėshtė teza e autoktonisė sė formimit tė kulturave neolitike. Gjatė kėtij procesi tė gjatė e interesant elementi indoeuropian i ardhur nė mbarim tė neolitit e eneolitit i dha njė ferment gjallėrues tė veēantė indoeuropianizimit tė territoreve tė Shqipėrisė – ēka vėrtetohet arkeologjikisht (kulturat neo-eneolitike nė Vashtem, Kolsh, Cakran, Maliq – Kamnik).

Zbulimet arkeologjike tė prehistorisė sidomos tė neolitit tė hershėm na bėjnė tė mendojmė qartė se elementi indoeuropian, ose paleoindoeuropian dallohet qė nė kėtė hark kohor dhe vetėm mė vonė procesi i indoeuropianizimit pati flukse nga Lindja dhe Juglindja.

Tėrė vėshtirėsia ėshtė pėrcaktimi i sintezės, shkrirjes sė karakterit tė banorėve shumė mė tė vjetėr me ardhėsit indoeuropianė, qė u vendosėn nė kėto treva, duke formuar njė bashkėsi themelore gjuhėsore tė karakterit indoeuropian, qė i korespondon kompleksit ballkano-egjean tė neolitit tė vonė. Pikėrisht nė kėtė kohė krijohen mundėsitė e formimit tė njė shtrese tė pashlyrshme indoeuropiane nė Gadishullin Ballkanik, qė mė pas nė epokė e metaleve, formėsuan dy grupet e mėdha gjuhėsore tė ilirėve dhe tė thrakėve.

Padyshim qė pėrcaktimi se cila ishte popullsia indoeuropiane paragreke nė epokėn e neo-eneolitit tė kompleksit ballkano-egjean ėshtė nje problem i hapur nga diskutimet dhe tezat e kundėrta. Arkeologjia dhe linguistika ende na japin pak prova tė vėrtetimit shkencor, por shkencėtarėt preferojnė ta quajnė kėtė popullsi si parailire, paragreke e parathrake. Nė kėtė konteks flitet pėr banorėt paleoballkanikė tė emėrtuar si pellazgė e gjuhėn e tyre pellazgjike.

Nėnshtresa indoeuropiane nė lidhje gjenetike me komplkeksin kulturor ballkano-egjean si nėnshtresė parailire parakupton pėr mendimin tonė pellazgėt, pra banorėt me parakė, mė tė stėrlashtė tė vendit tonė.

Termat “pellazgė” e “pellazgjishte” e ruajnė ende karakterin konvensional dhe ne i lidhim tani me ato gjurmė arkeologjike tė njė popullsie shumė me tė vjetėr mbi tė cilėn dallgėt e shtegėtimeve tė mėdha indoeuropiane demiurguan njė entitet, ose mė saktė disa entitete tė reja kulturore.

Njė problem konceptual dhe kyē ėshtė ai i lidhjes sė pellazgėve tė indoeuropianizuar me popullsinė pasardhėse, qė spikat nė kohėn e bronxit. Sustrati i hershėm pellazg me raportet e reja kulturore dhe etnike tė bartėsve tė kulturės sė epokės sė bronxit tė hershėm nė Shqipėri (Maliq, shpella e Blazit nė Mat) janė tė dokumentuara nė njė vijimėsi arkeologjike. Kjo ėshtė tejet e rėndėsishme.

Nė fundin e mijėvjeēarit tė tretė para erės sonė e nė fillim tė mijėvjeēarit tė dytė- para erės sonė si rrjedhim i dyndjes sė popujve indoeuropianė u zhdukėn qytetėrimet e lashta tė neolitit dhe u formua kultura e herėshme e bdronxit, tė ndėrlidhur me substratin eneolitik ballkanik, pra edhe me pellazgėt e stėrlashtė dhe pas tyre ilirėt.

Nuk duhet harruar se gjumė tė kulturave tė mirėfillta paspaleolitike, ose mezolitike nuk janė zbuluar deri mė sot nė Shqipėri. Mungesa e materialit mezolitik duhet t’i atribuohet mungesės sė kėrkimeve nė kėtė fushė. Nė Vlush tė Skraparit janė gjetur gjurmė tė njė horizonti tė neolitit tė hershėm me tradita tė forta mezolitike.

Zbulimet arkeologjike nė Shqipėri kanė bėrė tė mundur njohjen me disa grupe etno kulturore neolitike si binomi kulturor Vashtėmi-Podgori, kultura e Cakranit, kultura Maliq Kamnik etj, tė zhvilluara nė njė bazė autoktone, jo pa koresponduese me komplekset e gjėra ballkanike etnokulturore.

Ilirologjia studion pikėrisht gjenezėn dhe kulturėn e ilirėve. Nė periudhėn e herėshme tė hekurit burimet historike na bėjnė tė ditur se banorėt e Shqipėrisė ishin ilirėt.

Ka dy mendime kryesore (kryeteza) pėr prejardhjen e ilirėve:

njėra i konsideron ilirėt si tė ardhur nė gadishullin ballkanik dhe tjetra si popullsi autoktone, tė formuar nė truallin historik tė Ilirisė.

Ndėr teoritė e shumta tė prejardhjes sė ilirėve nė Ballkan spikat ajo qė i lidh bartėsit e kulturės sė fushave me urna tė Europės Qėndrore me ilirėt. Kjo teori thotė se bartėsit e kėsaj kulture tė kontinentit kanė lėvizur drejt Jugut nė shekujt XII-IX para erės sonė (dyndjet dorike, egjeane apo paneno-ballkanike), duke u pėrzjerė, apo zhvendosur shumė popullsi anase, duke krijuar njė tablo tė ndryshme etnologjike.

Kultura e fushave me urna (urnenfelderkultur) dhe veēmas dega e saj e quajtur kultura e Lushicės (rajon nė Gjermani) u mbiquajt e ilirėve nga arkeologu Gustav Kosina e mė pas u pasua nga Richard Pittioni dhe filologu Julius Pokorny. Kėtu procesi konceptohet si njė hop cilėsor i protoilirėve nė ilirė dhe qė shkaktuan dyndjen e madhe dorike nė atė qė quhet nė shkencė ende “Dark Egae”.

Shkolla e Kosinės ftillėzoi tė ashtuquajturin panilirizėm qė me tė drejtė Vittore Pizani e quajti si ‘njė sėmundje”

Njė teori tjetėr ishte ajo e arkeologut Karl Shugard, qė bartėsit e qeramikės neolitike thrakase i quajti parailirė (Urillyrier).

Nga ana tjetėr Vladimir Gjeorgjievi mbron tezėn se krijuesit e kulturės kreto-mikenase qenė protoilirėt, qė edhe paniliristi mė i madh Hans Krahe e vlerėsoi si njė fantazi tė thjeshtė. Pėr tė treguar se sa shumė skajuan deri nė absurd teoritė e prejardhjes sė ilirėve le tė pėrmendim edhe dijetarin Robert Heine-Geldern, i cili nė vitin 1951 botoi njė tezė, qė ilirėt dikur rreth shekullit tė IX – VIII para erės sonė morrėn pjesė nė njė dyndje qė ēoi deri nė Mongoli, Kinė dhe nė Indi (?!)

Pikėpamja e zhvilluar nga arkeologėt shqiptarė nė gjysmėn e shekullit tė XX ka krijuar teorinė e formimit tė ilirėve dhe tė kulturės ilire nė vend pa ndėrprerje, pra, kjo shtė teoria e autoktonisė. Nė kėtė kuptim teza qė i lidh ilirėt me bartėsit e kulturės sė fushave me urna bije, ose zbehet. Gjithashtu tė dhėnat arkeologjike flasin se dyndja oanono-ballkanike nuk e ka pėrfshirė pjesėn pėrqndimore tė gadishullit ballkanik, pra edhe teritoret e Shqipėrisė.

Etnogjeneza ilire nuk duhet parė vetėm nė lidhjen me dyndjen panano-ballkanike, pavarėsisht nga disa ndikime tė saj. Kjo dyndje e cilėsuar indoeuropiane nė fundin e mijėvjeēarit tė tretė para erės sonė ndikoi nė kultura neolitike tė Ballkanit, po nuk ėshtė totalitare pėr territorin shqiptar tė sotėm.

Etnosi ilir i krijuar nė epokėn e bronxit ėshtė edhe njė unitet, qė ka brenda diversitet dhe pėrgjithėsisht sot nėnvizohen dy grupe tė mėdha kulturore ilire: ai jugor dhe ai verior.

Pėr grupin ilir verior ka dhėnė kontribut tė veēantė arkeologu Alojz Benac, i cili favorizon njė autoktonizėm tė ilirėve.

Nė pikėpamje tė pėrafėrt edhe Gimpera e mbėshtet teorinė e Benacit, por duke pėrfshirė nė kėtė proces edhe bartėsit tė kulturės sė Lushicės nga Veriu.

Teoria e autoktonizmit ilir pėrfaqėsohet sot nga dijetarėt shqiptarė si Prendi, Korkuti, Ceka, Selimi etj. dhe zbulimet arkeologjike ne prehistori, nė kulturėn paraqytetare ilire dhe sidomos konceptimi mė i kompletuar rreth ēėshtjeve tė tilla si qyteti ilir, shteti ilir pa harruar komponentet e artit, tė botėkuptimit etj., kanė krijuar njė epokė tė re nė shkencėn pėr ilirėt.

Trinomi pellazgėt-ilirėt – shqiptarėt paraqitet nė njė dritė tė re. Po edhe ėshtė i paplotėsuar, plot tė vjetra e tė reja.

Sidomos karakteri gjenetik i filiacionit tė shqiptarėve nga ilirėt ėshtė njė problem, ku arkeologjia ka dhėnė njė material bindės dhe hedh poshtė tėrė pseudo teoritė e politizuara shoviniste, qė mohojnė karakterin sutokton tė shqiptarėve nė trojet e tyre historike.

Gimpera nė sythin e librit tė tij tė quajtur “Ilirėt, thrakėt, dakėt” jep gjykimet vetiake tė jehonizuara nga dijetarė tė tjerė paraardhės ose bashkėkohės.

Gimpera ve nė reliev faktin se nė marrėdhėniet me popujt e tjerė tė Europės Qėndroire problemi i popujve danubianė dhe ballkanikė “shtrohet nė mėnyrė tė ndryshme”

Kosina e kish quajtur kulturėn luzasiane si qytetėrim ilir verior ‘karpo-dak” nė lidhje me kulturėn e popujve danubianė. Ky pėrcaktim dėshtoi nė vėrtetėsinė e vet (arkeologjikisht). Lidhjet e kulturės sė Luzasės me venetėt, (tė dalluar pėrfundimisht nga ilirėt – ndryshe nga ē’i kishin quajtur ilirė mė parė) solli njė ndryshim tė fokusit tė problemit nė fjalė.

Kalimi nga epoka e bronxit nė atė tė hekurit (nė disa shekuj) bėri tė shfaqen grupe tė reja historike tė dakėve, ilirėve dhe thrakėve.

Ilirėt pėrfaqėsonin njė kulturė etnike, ku qenė asimiluar rezultatet e kulturave neolitike tė zonės dinarike tė Ballkanit Perėndimor si dhe njė element tė fortė tė huazuar nga popujt alpinė, ndoshta tė dalluar nga ata qė janė indoeuropianė nė karakteristikė, duke u indoeuropianizuar ndėrmjet marrėdhėnieve e ndikimeve indoeuropiane tė mirėfillta, duke asimiluar edhe ndikimet e depėrtimet e kulturės luzasiane.

Siē shihet mė sipėr teza e Gimperės i takon grupit ilir verior dhe nė raport me gėrmimet arkeologjike tė bėra nė Ilirinė e Jugut ajo ka njė mangėsi tė materialit arkeologjik qė nuk kishte se si ta njihte Gimpera kur po e shkruante librin e tij.

Nė sythin “Dyndjet e keltėve – keltėt dhe ilirėt” Gimpera thekson se venetėt nuk kanė qenė ilirė tė mirėfilltė nga ana tjetėr kultura e LKuzacės nuk ka qenė tėrėsisht venete. Kurse Qytetėrimi Halshtatian ka njė personalitet tė fortė dhe duhet tė identifikohet me popujt ilirė historikė.

Kėta popuj ilirė arritėn njė zhvillim tė dukshėm dhe pėrmes Adriatikut mė saktė nė brigjet perendimore dhe lindore tė Adriatikut krijuan njė komunuelth, sepse grupet etnike tė japigėve dhe tė mesapėve nė Italinė e Jugut ose daunėt, janė tė afėrt me ilirėt, ose tė identifikueshėm me ilirėt.

http://dardaniasacra.njekomb.com/?p=102832
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-07-2019, 15:50   #342
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj





Burri i Malėsisė sė Madhe, Haxhi Sulejmani i thotė pushtuesit serb:
- Une jam shqiptar, i besimit mysliman, por kisha ėshtė e imja, e ju nuk keni lidhje me kishėn tonė!

Ai (nepėrka serbe):
- Ėshtė kishė pravoslave (ortodokse),

Burri i Malėsisė sė Madhe:
- Tė them nė mėnyrėn mė njerėzore; kisha qoftė katolike, ortodokse apo ēfarėdoqoftė kėtu nė tokėn time ėshtė e imja;

Ai (nėpėrka serbe):
- Ajo e shkatėrruara atje ėshtė katolike (Shėn Maries), ndėrsa kjo ėshtė ortodokse;
Burri i Malėsisė sė Madhe:

- Ėshtė e imja, prandaj kthehu, se nuk kalon dot kėtu, se ne e ruajmė. Nėse je njeri me kulturė kthehu me tė mirė.

Ai (nėpėrka serbe):
- Pse je mysliman tė takon ta ruash dhe tė kujdesesh; ēka tė bėj unė tani tė dal e t'i drejtohem opinionit, se ti si mysliman je kundėr kishės dhe nė kėtė rast je kundėr kishės!?

Burri i Malėsisė sė Madhe:
- Jam shqiptar nė rradhė tė parė e nuk jam mysliman; ajo ka tė bėjė me besimin. Nuk them qė jam mysliman, s'ka mysliman ka shqiptar, vetėm shqiptar dhe nuk mė dėbon dot nga Trashėgimia. - - - - nga Elida Jorgoni.
🖤 (2)
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-07-2019, 14:51   #343
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Mark Palnikaj: Zbulime nga dokumentet e Vatikanit, 5 shekuj ėshtė shkruar shqip




Nė vitet 1600-‘700 janė pėrgatitur 206 shqiptarė nė studimin e shqipes nė Kolegjin Ilirik tė Loretos dhe tė Fermos nė Itali, i cili qėndroi i hapur deri nė vitin 1746. Nė vitet 1600-‘700 janė pėrgatitur 206 shqiptarė nė studimin e shqipes nė Kolegjin Ilirik tė Loretos dhe tė Fermos nė Itali, i cili qėndroi i hapur deri nė vitin 1746.

“Arbėnor i dashur, kėtė gramatikėn e shkrova pėr zotninė tėnde”….. Edhe sot pas 4 shekujsh, kjo e shkruar e Andrea Bogdanit, qė la amanet botimin e gramatikės shqipe, mund tė transkriptohet lehtė nė gjuhėn e sotme shqipe. Janė qindra si kėto dokumente qė plotėsojnė hendekun e atyre pseve pėr mungesėn e shkrimit shqip gjatė pesė shekujve tė pushtimit osman. Pėr studiuesin Mark Palnikaj ėshtė fakt qė nė pesė shekuj shkollat dhe gjuha shqipe janė nė njė vijimėsi tė pandėrprerė. Ai argumenton me njė seri dokumentesh nė njė intervistė pėr gazetėn “Shqiptarja.com” vijimėsinė e tyre gjatė pesė shekujve nėn sundimin osman, deri nė 1905-n- kur u mor vendimi pėr ēeljen e shkollave tėrėsisht nė gjuhėn shqipe.

Osmanėt e luftonin gjuhėn dhe shkollėn shqipe, por shqiptarėt sakrifikuan dhe i mbajtėn gjallė, duke u bėrė ruajtės tė identitetit tonė. Mark Palnikaj ėshtė aq entuziast pas zbulimit tė ēdo dokumenti qė flet pėr ēelje tė shkollave shqipe qė nga Shkodra, nė Shkup, nė Mal tė Zi e deri nė Prevezė; nga ‘500-a nė ‘600-n e nga ‘700-a, nė ‘800-n e 900-n. Por, dje, duke pėrshėndetur nga Vatikani, ku po kėrkon arkiva tė reja Mark Palnikaj tha: “Kam gjetur plot gjėra, por kėtė herė jam mėrzitur… sesa pak dimė pėr historinė tonė”. Ndėrsa nė intervistėn pėr Shqiptaren, ai rrėfen pėr dokumente e shkolla tė njohura e tė panjohura, duke na tėrhequr fort vėmendjen e duke e plotėsuar mozaikun e njohurive mbi kėtė temė. -Zoti Palnikaj, ju shkoni shpesh nė Arkivat e Vatikanit, e sot qė po flasim jeni aty. Pėrveē dokumenteve nė latinisht qė lidhen me historinė tonė, ju nuk reshtni sė reklamuari zbulimet e dhjetėra dokumenteve tė shkruara nė gjuhėn shqipe pėrgjatė shekujve, nga 1500-a deri nė fundin e 1800-s. Ēfarė rėndėsie historike kanė dokumentet e zbuluara? M. Palnikaj: Me kėto dokumente unė dua tė zbulojė tė plotė historikun e shkrimit tė gjuhės shqipe dhe tė shkollave shqipe nė trevat shqiptare.

Pėr historikun e shkollave shqipe janė mbajtur njė numėr shumė i madh konferencash madje edhe kongrese dhe janė botuar shumė libra dhe studime ku janė identifikuar kontributet e tė parėve tanė arbėror pėr shkollat dhe shkrimin shqip qysh nga shekulli XIII e kėtej. Edhe studiuesit shqiptarė e shumė studiues tė huaj kanė sjellė tė dhėna pėr shkrimet e para nė gjuhėn shqipe dhe pėr shkollat e para nė trevat arbėrore, para se tė formohej shteti shqiptar. Por nga studimet e kryera vitet e fundit, sidomos nga viti 1930 e deri mė sot, ėshtė zvogėluar roli i shkollave shqipe tė hapura nga klerikėt tanė tė nderuar deri nė shekullin XIX, me pretendimin se “ato kanė qenė shkolla fetare”. Njė mendim i tillė mė duket shumė i padrejtė sepse nė tė gjithė kontinentin evropian shkollat e para janė hapur nė fillim nga institucionet fetare. Nė trevat shqipfolėse tė asaj kohe vetėm priftėrinjtė kishin arsimin e nevojshėm pėr tė mundėsuar lėvrimin e gjuhės shqipe tė asaj kohe dhe ata klerikė ishin kryesisht shqiptar, por nė ndonjė rast, kontribute me rėndėsi dhanė edhe klerikėt me kombėsi jo shqiptare qė shėrbyen nė Shqipėri. Barleti, Beēikemi, Dhimitėr Frangu, Buzuku, Bardhi, Bogdani, pėr shekujt XVI dhe XVII, na kanė lėnė monumente me rėndėsi nė kėtė fushė duke na dhuruar veprat e pavdekshme tė historive pėr heroin tonė kombėtar Gjergj Kastriotin Skėnderbeu, “Mesharin”, Fjalorin Latinisht Shqip,

Doktrinė dhe vepra tė tjera tė prezantuara dhe tė njohura nė shumė punime tė mėparshme. Sipas burimeve arkivore na faktohet se Stublla e shqiptarėve tė Malit tė Zi pati shkollėn e parė shqipe qė nė vitin 1584, e qe vijoi deri me 1 shkurt tė vitit 1905, kur u shpall famulli mė vete. Ishte filial i Letnicės. Data 5 shkurt, ndėrkaq shėnon fillimin e semestrit tė dytė tė vitit shkollor 1904 – 1905, tashmė tė Stubllės sė pavarur nga Letnica. Komuna e Vitisė datėn 5 shkurt e ka futur nė Statutin e Komunės si ditė feste tė Shkollės Shqipe. -Ndėrkohė ka njė opinion nė popullsinė e gjerė se shqip ėshtė shkruar pas themelimit tė Alfabetit tė Manastirit 1908. Ndėrsa nė rrethet akademike ka pasur njė studim tė kufizuar nė fakte si Formula e pagėzimit e Pal Engjėllit dhe “Meshari i Gjon Buzukut” (1555). Cilat janė shembujt mė tė parė qė do tė sillnin fakte pėr njė shkrim tė pandėrprerė tė shqipes gjatė shekujve? M. Palnikaj: Unė mjafton t’ju kujtoj disa shkolla prestigjioze tė shekujve tė kaluar ku mėsohej shqip. Pėrmend kėtu kolegjin ilirik tė Loretos, qė ėshtė hapur nė vitin 1555 e qė pėrgatiste klerikė pėr Ballkanin dhe rajonin e pushtuar nga turqit.

Njė pjesė e shqiptarėve pėrgatiteshin pėr ritin grek ortodoks dhe njė pjesė pėrgatiteshin pėr ritin latin, kishėn katolike romane, qė pėrfshinte zonat nga Shkumbini e sipėr e deri nė Prevezė, e deri nė Shkup. Tė gjitha kėto vende ishin pjesė e ritit latin. Universiteti i Loretos ka pėrgatitur kuadro pėr tė shėrbyer nė Shqipėri, si klerikė apo ipeshkvij. Pra, pesė shekuj me radhė, pa asnjė ndėrprerje shqiptarėt kanė shkruar shqip, e janė shkolluar nė shkolla shqipe. Dokumente tė tilla ka shumė, sepse nuk janė tė rastėsishme, pėr kohėn kanė qenė normale. Ndaj argumenti pėr zanafilla tė shkrimit shqip me alfabetin e saj nder pese shekuj, nuk ka pse tė mbėshtetet nė dokumente aq tė rrallė, qė ju i pėrmendėt. Nė kėtė kohė, me sa duket Selia e Shenjtė pėr tė ruajtur besimin e krishterė tė ritit roman, pra jo ortodoks tė Kostandinopojės, zgjodhi si strategji tė saj arsimimin e besimtarėve nga trevat ballkanike tė pushtuara nga turqit, pėr t’i bėrė ballė ekspansionit tė dhunshėm tė fesė dhe kulturės islame. Pėr kėtė qėllim, pėr studentėt e kėtyre trevave ajo ka hapur disa shkolla. Nė fillim, nė vitin 1584 u hap Kolegji Ilirik i Loretos i cili me ndėrprerje tė shkurtra ndenji i hapur deri nė vitin 1860. Sipas regjistrit themeltar tė studentėve tė regjistruar nė kėtė kolegj, nga trevat e Arbėrisė, Dioqezės sė Shkupit dhe tė Tivarit, tė cilat ishin me popullsi shqipfolėse, nė kėtė kolegj u regjistruan 124 persona. Nė vitin 1663 ėshtė hapur Kolegji Ilirik i Fermos nė Itali, i cili qėndroi i hapur deri nė vitin 1746.

Nga trevat shqiptare tė pėrmendura mė sipėr, gjatė kėsaj kohe nė kėtė kolegj u regjistruan 82 shqiptar nga tė cilėt 10 prej tyre arritėn nė postin e Ipeshkvit nė ipeshkvi tė ndryshme nė trevat shqiptare. Nė vitin 1627 ėshtė hapur Kolegji Urban pranė Propagandės Fide nė Vatikan i cili me ndėrprerje tė shkurtra ka qėndruar i hapur deri nė vitin 1931. Edhe kėtė kolegj e mbaruan shumė persona tė ardhur nga Arbėria, Tivari dhe Kosova. Numrin e saktė pėr personat qė e mbaruan kėtė kolegj nuk e kemi por edhe kėtu njė numėr i madh shqiptarėsh kanė studiuar gjatė kėsaj kohe.Mbas marrėveshjes midis Perandorisė Austriake dhe Vatikanit tė vitit 1837 nė kolegjet dhe universitetet e Austrisė u dėrguan pėr tė studiuar njė numėr i konsiderueshėm i studentėve nga Shqipėria. Zanafilla e shkollave nė gjuhėn shqipe ėshtė mbas krijimit tė urdhrit tė Jezuitėve tė cilėt shkollimin e besimtarėve e shikonin si nevojė tė dorės sė parė. Ata vunė themelet e arsimit modern evropian, ku pikat themelore ishin hartimi i programeve shkollore qė deri atėherė ishin tė panjohura, arsimimin falas dhe arsimimi edhe pėr fėmijėt e familjeve tė varfra. Jezuitėt hapėn shkollat fetare mė nė zė nė kontinentin evropian dhe disa nga figurat mė tė rėndėsishme nė lėmin e shkrimeve shqipe tė shekullit XVII si Frang Bardhi, Pjetėr Bogdani e tė tjerė mbaruan pikėrisht kėto shkolla. Nė trojet shqiptare ky urdhėr fetar u paraqit vetėm nė vitin 1841.

Nė traditėn treqindvjeēare tė tyre pėr arsimimin e besimtarėve, ata hapėn nė Shkodėr Kolegjin Saverian, njėrėn nga shkollat mė prestigjioze qė ėshtė hapur nė historinė e kėtij qyteti. Ata e mbajtėn gjallė kėtė vend dhe nėse kemi 124 prej tyre e 84 qė mbaruan Loreton, kėta e mbajtėn gjallė kombin shqiptar, gjuha shqipe ėshtė bėrė nga ata. Njė tekst gjuhe me 274 faqe nuk kemi sot nė shkollat tona. Jemi nė fillimet publikimit se i ka mbuluar harresa -Cila ishin disa nga emrat? M. Palnikaj: Janė shumė. Andrea Bogdani kishte hartuar njė gramatikė tė gjuhės shqipe, por ajo humbi nė mėnyrė aksidentale pa u botuar nga nipi i tij, Pjetėr Bogdani. -A mund tė gjendet nė arkiva kjo gramatikė? M. Palnikaj: Jo nuk e besoj. Sepse ka qenė pėr pėrdorim nga studentėt dhe mund tė jetė shkatėrruar. Por nė dokumente tė tjera tė Arkivave tė Vatikanit, flitet gjithnjė e mė tepėr pėr ekzistencėn e saj. Hartimi i kėsaj gramatike dhe i Fjalorit tė Frang Bardhit tregon se nė mesin e shekullit XVII ishte kėrkesė e kohės mėsimi i gjuhės shqipe nė stil tė gjerė. Siē do ta shohim mė poshtė, nė shekullin XVIII lėvrimi i gjuhės shqipe merr pėrmasa edhe mė tė mėdha me hartimin e gramatikės dhe tė fjalorit shqip nga Maria da Leēe nė vitin 1716, hartimi i gramatikės shqipe nga dom Pal Zogaj nė vitin 1776, nga funksionimi i disa shkollave nė trevat arbėrore etj. Pėr arsimimin e klerikėve shqiptar para vitit 1584 kemi pak tė dhėna tė shkruara. -Ēfarė faktori i ka fshehur tė dhėnat? M. Palnikaj: Kujtojmė se viti 1479 pėrkon me pushtimin osman tė Shkodrės dhe trevat shqiptare tė pėrfshira nė dioqezat e Shkupit dhe ato arbėrore u pushtuan nga osmanėt. Ndaj, jeta kishtare pėr besimtarėt katolik ka qenė shumė e vėshtirė.

Pushtuesi ka shkatėrruar pothuaj tė gjitha kishat dhe ka propaganduar si fe zyrtare fenė islame, ku mendohet tė jenė djegur dhe dokumente tė ēmuara. Por edhe ndihma nga ana e Selisė sė Shenjtė pėr kėta besimtarė ka qenė minimale nė kėto kushte. Nė vitin 1555 ėshtė botuar nė gjuhėn shqipe Meshari i Gjon Buzukut. Ky veprim nuk mund tė konsiderohet njė rastėsi, sepse nė atė kohė botimi i njė libri tė tillė nga njė prift pa mbėshtetjen dhe sponsorizimin e institucioneve mė tė larta fetare, ka qenė absolutisht i pamundur. Ka njė hendek kėtu nėse kujtojmė se shkolla ka pasur edhe mė herėt si shkolla nё Ulqin (1258) dhe nё vazhdim nё Durrёs (1278), dy shkolla nё Shkodёr (1345 dhe 1395), nė Tivar (1349), nė Pult (1367), nė Drisht (1396), duke vazhduar nё shekujt XV-XVIII me shkolla tё tjera nё Shkodёr, Lezhё, nė Stubёll (1584), Trafandinё, Kunavi, Dibёr, Prizren, Shkup, Elbasan, Ohёr etj. Kёto tё dhёna dёshmojnё se nё ato shekuj tё shkuar, kisha katolike albaneze me franēeskanёt nё vijёn e parё, i zhvillonin tё gjitha ritet fetare nё gjuhёn albaneze, andaj populli i frekuentonte kishat e kuvendet me dёshirё, duke marrё pjesё aktive nё meshat, pagёzimet, katekizmat, kresmat, nё celebrimin e martesave etj. Jo vetёm kaq, por franēeskanёt kontribuan dhe nё hapjen e shkollave nё gjuhёn albaneze.“ si mė 1416 shkolla nė Shkodėr. Dokumentet e zbuluara shkruajėn pėr kėto shkolla, ja nėjri prej tyre: “La scuola overo frataglia de Santa Barbara; la scuola overo frataglia de San Mercurio; la scuola overo frataglia de Santa Croce.(shkolla e vllaznve tė ”Shen Barbara”; shkolla e vllaznve tė ”Shen Merkurit”; shkolla e vllaznve ” Kryqi i Shenjtė” – e pėrshtati nga italishtja nė shqip – Bep Martin Pjetri). Nė vitin 1584 u themelue Shkolla shqiptare nga klerikė katolikė nė Stubllė(afėr Gjilanit- fshat i Malėsisė sė Karadakut) i njohun si Kolegji i Shėn Lukės nė Kosovė. Nė vitin 1632, hapja e shkollės shqipe tė Kurbinit nga Imzot Gjon Kolesi.

Nė vitin 1638, Etėrit Franēeskanė hapėn njė shkollė nė Shkodėr dhe nė Pllanė. Nė vitin 1639, Fretėrit e Troshanit hapėn shkolla nė Blinisht dhe nė Zadrimė. Krijimi i kėtyre shkollave nė gjysmėn e parė tė 600-ės rrjedh nga njė interes i ndjeshėm pėr zhvillimin e arsimit. Arqjipeshkvi Pjetėr Mazreku nga Prizreni nė raportet e tij (tė shkruem nė vitet 1632-1633) (thekson) rolin e shkollės dhe nevojėn e shkollimit tė shqiptarėve. Mė 1698, Padėr Filip Shkodra ēeli shkollė nė familjen Kamsi, nė Shkodėr. Nė vitin 1885 nė Prizren, gjejmė njė shkollė fillore shqipe pėr vajza. Mė 1858-n nė Kushė Micja u ēel shkolla pėr vajza shkodrane. Nė vitin 1861 franēeskanėt ēelin mė tė parėn shkollė fillestare publike nė Shkodėr.

-Pra, shkolla shqipe janė ngritur pa ndėrprerje, nėn peshėn e rėndė tė sundimit tė gjatė osman? M. Palnikaj: Sigurisht qė vijon pa ndėrprerje. Pėr ēdo shkollė tė ēelur ka dokumente nė Vatikan. Vijojmė me shkollėn nė gjuhėn shqipe mė 1874, ku u ēel shkolla e Parė Laike e Kohės sė Rilindjes, ku mėsohet Gjuha Shqipe E Arithmetika e Shirokės nga Dom Zef Ashta. mė 1879 Motrat Stigmatine ēelin mė tė parėn shkollė fillore pėr varza e, ma tė parėn shkollė pėr punėsimin. Aty u rritėn me kujdes, jo vetėm zonja shtėpijash, por edhe nėna shqiptare. Kėto shkolla mund tė thuhet, se poqėn mendimin pėr themelimin e njė shkolle publike femnore. Mė 1882 franēeskanėt ēelėn njė kolegj pėr ata qė dėshironin me u ba fretėn. Mėsimet ishin tė rregullueme mbas programit tė gjimnazeve tė Austrisė e mė 1905-n shkollat u bėnė krejt nė gjuhė shqipe…..


http://shqiperiaebashkuar.al/?p=3608...dEl9JMid8_Gbdk
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-07-2019, 14:45   #344
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Qindra emra shqiptarė dhe ilirė pėr fėmijėn tuaj

Emra mashkullorė (75) Emra femėrorė (91)

A a Adamat Adan Adomat Adriatik Afrim Agim Agimor Agrin Agron Aidan Aigin Aimir Akal Alaron Alasin Alban Albanon Albanor Album Algas Alk Alkan Almarin Alper Altin Alzan Alzen Alzet Amant Amantin Amat And Andam Anden Andik Andin Anen Anil Antiam Aranit Arben Arbenor Arber Arberesh Arberor Arbi Arbian Arbor Ardian Argjel Argjend Argjendor Arianit Aril Arion Arlind Armir Artan Artar Artas Artian Artin Artmir Artor Artoran Arven Arzan Arzen Asdrea Ashtin Askan Astrit Atintan Audar Audat A a Adamata Adana Adania Adanira Adea Admeta Adriatika Afeida Aferdita Afrime Afrore Afta Agime Agimore Agnushe Agrina Agrone Aidana Aiola Aje Ajkina Ajkuna Alarona Alasina Albana Albanesha Albanona Albanora Albulena Albuna Aleta Alkana Alketa Alkina Almarina Alpera Altina Alzana Alzena Alzeta Amanta Amantina Amisa Ana Anda Andena Andika Andina Anduena Anila Antiana Antintana Anula Aranita Arba Arbana Arbena Arbenia Arbenore Arberasha Arbiana Arbrorja Ardiana Argjela Argjendore Arianisa Arianita Arila Ariona Arjeta Arlinda Armira Arnena Arnisa Arsa Artana Artare Arte Artiana Artina Artora Artorana Arvena Arzana Ashtina Astirta Atdhesore Audara Audata Aulona Avenda

Emra mashkullorė (150) Emra femėrorė (187)

B b Bacol Bajuk Bakull Balan Baler Balish Ballan Ballor Ballush Balmir Balshe Balush Bamir Baral Bardh Bardhal Bardhani Bardhanjor Bardhian Bardhim Bardhok Bardhor Bardhosh Bardhush Bardhyl Bardibal Baren Barid Barjet Barlet Barmal Barven Barzid Bashkim Bato Baton Batonian Batul Batun Batush Bec Becan Bedar Bedarin Begatim Begator Bejkush Belshar Ben Bendo Benush Bercen Bergin Berosh Bersn Berzant Besa Besart Besatar Besator Besfort Besian Besim Besmir Besnik Besor Bestar Betim Bezan Bilan Bilbil Bilen Bilind Bilis Binak Birzim Bisar Bisen Bitil Bizat Bjeshkan Bjeshkor Blat Bled Bledar Bledaret Bledat Bledian Bledin Bledion Bledor Bleg Blegin Blend Blendar Bleran Blerand Blerian Blerim Bleror Blerosh Blert Blerush Blet Bletak Bletar Bletmir Bletor Blin Blirim Blodin Blond Boiken Bonin Bor Borak Boran Borash Borbardh Bores Borian Borim Borsak Borush Bregan Brel Brerim Bresha Bret Briken Briz Brizid Bruzor Bubul Bujar Bujet Buklor Bukuran Bukurosh Bukurush Bulezim Bulim Burim Burnor Burror Busid Butar Butor Buzagaz Bylin B b Bajame Bajuke Bajula Balera Balina Balisha Ballargjenda Balleze Ballmira Ballonja Ballore Balloshe Balmira Baluke Balushe Bamira Bardha Bardhabora Bardhana Bardhanjora Bardhesha Bardhime Bardhina Bardhoke Bardhonja Bardhora Bardhoshe Bardhulina Bardhyle Barena Baresha Barida Barzida Bashkime Bata Batona Batoniana Batuja Batula Batuna Batusha Becana Bedare Bedarina Begatia Begatime Begatore Bejka Bejkushe Belina Belita Beltina Bena Benara Benkushe Benusha Bergina Berkina Beroshe Bersa Bersena Berzanta Besa Besara Besarta Besforta Besiana Besime Besmira Besnike Besora Bestara Betare Betime Bezana Bidusa Biklena Bilana Bilbile Bilbilesha Bilena Bilida Bilisa Bilonja Birkena Bisara Bisena Biskonja Bitila Bizata Bjeshka Bjeshkana Bjeshkore Bleda Bledana Bledare Bledareta Bledarina Bledata Blediana Bledina Blediona Bledora Blega Blegina Blenda Blendara Bleranda Bleriana Blerime Blerina Blerona Blerore Bleroshe Blerta Blertana Blertoshe Blertusha Bletake Bletana Bletare Bletmira Bletore Blina Blirime Blodina Boikena Bonja Bora Borake Borana Borasha Borbardha Boriana Borime Borina Borsaka Borushe Bregana Bregore Brela Brena Brerima Breta Briga Brikena Brisilda Briza Brizida Bruzina Bruzore Bruzta Bruztore Bujana Bujare Bujaresha Bujaria Bujeta Bukla Buklore Bukura Bukurana Bukuresha Bukureza Bukurie Bukuriza Bukuroshe Bukurushe Bulėza Bulėzime Bulėzore Bulima Bulina Bulore Burbuqe Burila Burime Burimza Buronja Burrnore Butare Butėza Butina Butmira Butore Buzagaze Buzida

Emra mashkullorė (16) Emra femėrorė (10)

C c Cakol Cal Cel Celush Cem Cemtar Cer Ceril Cirkel Cirket Cok Col Cukal Cukel Curr Curran C c Cala Cela Ceme Cemtare Cirkore Cuca Cukela Curlina Currana Currela

Emra mashkullorė (14)
Emra femėrorė (15)

Ē ē Ēajup Ēapel Ēekel Ēeldit Ēelik Ēelikan Ēelikor Ēelin Ēeljan Ēeltar Ēiltėrim Ēiltėror Ēiltor Ēun Ē ē Ēajupe Ēapela Ēeldita Ēelike Ēelikore Ēelina Ēeljeta Ēelora Ēeltare Ēeltina Ēeltira Ēika Ēiljeta Ēiltėrime Ēiltore

Emra mashkullorė (102) Emra femėrorė (113)

D d Dadan Dajt Dajtar Dalin Danjush Dardan Dasant Dasantil Dasar Dasaret Dash Dashalir Dashamir Dashan Dasho Dashurim Dastid Dator Dazan Dazem Dazer Dazim Dazin Dazmen Dėborak Dėboran Dėboras Dedan Dedash Dedė Dėfrim Dejk Delin Dėlir Dėliran Dėlirim Delmin Delosh Demush Denat Dėshir Dėshirim Dėshiror Detar Devoll Diell Diellar Diellor Dijan Dijar Dijemir Dilin Diljan Dilosh Dimal Dimat Dindar Dirin Ditbardh Dite Dition Ditjon Ditlum Ditmir Diturak Dituror Ditver Donjet Dorargjend Dorart Dorbardh Dragon Dranjash Dranush Drejtar Dren Drenaz Drenor Drenush Drilon Drin Drinaz Drinbardh Drinor Drinush Drit Dritan Dritbardh Dritėsim Dritim Dritjon Dritor Dritosh Dritush Drityll Drivast Dukagjin Dukuran Dulin Durim Dushkan Dushkor D d Dafina Dajtina Dajza Dalina Dallėndyshe Danja Danjana Danjusha Darana Dardana Dardanesha Dasanta Dasantila Dasara Dasareta Dasha Dashamira Dashtra Dashuri Dashurime Dastida Dava Dazana Dazema Dazeta Dazime Dazina Dazmena Dėborake Dėborane Dedana Dejka Delina Dėlira Dėlirana Dėlirime Deliza Delmere Delmina Denata Desa Dėshira Dėshirana Dėshirime Detare Diella Diellare Diellonja Diellore Dija Dijana Dijara Dijemira Dila Dilika Dilina Diljana Diloshe Diluke Dindare Dirina Ditbardha Ditila Ditlinda Ditlume Ditmira Ditona Ditore Diturake Dituri Diturore Ditvera Donika Donjeta Donmira Dorargjenda Dorarta Dorbardha Dorina Doriza Doruntina Drande Dranushe Drejta Drejtare Drena Drenaza Drenore Drenusha Drilona Drina Drinaza Drinore Drinusha Driola Drita Dritana Dritana Dritbardha Dritėsime Dritime Dritjona Dritona Dritoshe Dritusha Dritylle Drivasta Dukagjine Dukurana Dulina Durime Durimtare Dushkana

Emra mashkullorė (5) Emra femėrorė (7)

Dh dh Dhelk Dhelkor Dhuntiar Dhurėtar Dhurim Dh dh Dhelka Dhelkore Dhuntare Dhuntia Dhurata Dhurime Dhuronja

Emra mashkullorė (44) Emra femėrorė (55)

E e Edlir Edrin Egzon Elban Elbar Emirjon Emirush En Endrin Endrit Enian Enkel Enkelan Enkelejd Entel Epidam Epikad Erag Eragim Erand Erbardh Erblin Erdet Erdit Erėzak Ergjėnd Erin Erind Eris Erjet Erkand Erlet Erlir Erlis Erlul Ermal Ermir Eror Ershel Erzan Erzen Eshten Etrit Etritan E e Eanda Earta Edlira Edliriana Edrina Egzona Ejona Elbana Elbara Elbaroza Elbuna Elira Eliriana Elona Emėrushe Emira Emiranda Emirea Emiriana Emirjona Endrina Endrita Eniana Enkela Enkelana Enkelejda Entela Epikada Era Eraga Eragime Eranda Erblina Erbora Erdetta Erdita Erėzake Erina Erinda Erisa Erjeta Erkanda Erleta Erlisa Erlule Ermale Ermira Erora Ershela Ervjollca Erza Erzena Etleva Etrita Etritana

Emra mashkullorė (1) Emra femėrorė (2)

Ė ė Ėngjėll Ė ė Ėndėrrjeta Ėngjėllushe

Emra mashkullorė (34) Emra femėrorė (41)

F f Fajkor Fatbardh Fatlum Fatmir Fatmirosh Fatos Fatush Festar Festim Fidan Fillor Fisnik Fisnikor Fitor Flakim Flakor Flakrim Flamur Flamurtar Flatror Flatrosh Fllad Flladagim Flladim Flladjet Flokart Florjon Flurim Fluturak Fluturim Fluturosh Foltar Fortan Frang F f Fajkore Fatbardha Fatlume Fatmira Fatmiroshe Fatose Fatushe Festare Festime Fidane Fiskaja Fisnike Fisnikore Fitime Fitore Flakime Flakore Flakrime Flamure Flamurtare Flatrore Flatroshe Fllada Flladagime Flladime Flladjeta Flojera Flokarta Flora Floriza Flurime Fluroma Flutur Fluturake Fluturesha Fluturime Foltare Forta Fortana Fortiana Frangė

Emra mashkullorė (39) Emra femėrorė (44)

G g Gac Gacan Galdim Gash Gaspėr Gaz Gazjet Gazjon Gazlind Gazllim Gazmadh Gazmend Gazmim Gazmir Gazmor Geldon Genc Gencian Gent Gentian Gėzim Gėzimjet Gėzimtar Glauk Gojar Gojart Gojtar Gramoz Gugush Gur Guran Gurash Gurnan Gurosh Gurran Gurten Guxim Guximor Guximtar G g Gajusha Gajza Galdime Galdimore Garentina Gashe Gazjeta Gazlinda Gazllime Gazmadhe Gazmenda Gazmime Gazmira Gazmore Geldona Gelina Genca Genciana Genta Gentiana Genusa Genzana Gėshtenja Gėzimbardha Gėzime Gėzimjeta Gėzimtare Gojarta Gojtare Gonxhe Grela Guēe Guguēe Gugushe Gurbita Gure Gurgullime Gurije Gurime Guroshe Gurtena Guxime Guximore Guximtare

Emra mashkullorė (19) Emra femėrorė (11)

Gj gj Gjallim Gjallor Gjanosh Gjator Gjekė Gjetan Gjetė Gjelbėrim Gjelbėror Gjelosh Gjelush Gjergj Gjerush Gjethor Gjik Gjin Gjinush Gjokė Gjon Gj gj Gjallime Gjallore Gjelbėrime Gjelbėrore Gjelina Gjeraqina Gjethina Gjethore Gjina Gjinushe Gjyste Emra mashkullorė (6) Emra femėrorė (20) H h Hekur Hekuran Hėnor Hershor Hieshor Hiror H h Hanushe Hare Hartina Hekurane Hekurore Hekurusha Hėna Hėnore Hėnplota Hėnza Herake Hiesore Hijeshia Hijeshore Hira Hiroshe Hirushe Holli Hosi Hotiana Emra mashkullorė (6) Emra femėrorė (5) I i Idlir Ilir Ilirian Ilirjet Imir Indrit I i Ilira Iliresha Iliria Ilirjeta Ilnaja

Emra mashkullorė (24) Emra femėrorė (38)

J j Jasemin Jel Jelan Jerin Jetan Jetar Jetbardh Jetgjat Jetik Jetish Jetlir Jetlum Jetmir Jetnor Jeton Jetor Jetosh Jetsor Jetush Jon Joniar Jontar Jorik Joshan J j Jasemina Jada Jearta Jehona Jehora Jela Jelana Jelira Jemira Jera Jerina Jermėsina Jerta Jeta Jetare Jetbardha Jetėmbėl Jetgjata Jetika Jetisha Jetlira Jetlume Jetmira Jetnore Jetona Jetore Jetsore Jona Joniana Joniara Jonila Jontare Jora Jorika Jorina Josha Joshina Jumira

Emra mashkullorė (38) Emra femėrorė (50)

K k Kajan Kandal Kaon Kasden Kastriot Keler Kelmend Kelmendar Kėndell Klajd Klambet Klest Klestor Klevat Klevis Kodran Koldet Kolent Komir Komnen Korab Krahbardh Krenar Krenim Kreshnik Kreshnikan Kreshnikor Krojan Kron Krrelar Kryemir Kthjellim Kthjellor Kujtim Kushtim Kushtrim Kuvendor Kyeart K k Kaēa Kaltona Kanarina Kandalina Kanina Kanjusha Kanusha Kaona Kastriote Kelera Kelmenda Kelmendina Kėndella Kėngushe Klambeta Klesta Klestore Klevata Kodrane Kojela Kolenta Koliza Komira Komnena Korabe Kosova Krahbardha Krahjeta Krahtare Krenare Krenarija Krenime Krenore Kreshnike Kreshnikia Kreshnikore Krojana Krojza Krrelare Kryearta Kthjellime Kthjellore Kujtime Kumbullore Kumri Kuqėlina Kuqėlore Kushtime Kushtrime Kuvendore

Emra mashkullorė (96) Emra femėrorė (123)

L l Ladan Labeat Labeatan Labian Labrik Ladim Ladon Laid Laidan Laidin Laidon Lalosh Lalzak Landėr Lartan Lartim Lartor Larush Lason Lastar Lavdėrim Lavdim Lavdimir Lavdor Lazrim Lazror Led Ledan Ledar Ledėr Ledian Ledion Ledor Lek Lekan Lelėrim Lend Lendar Lesin Letan Levik Ligjėror Likan Linaz Lind Lindamir Lindiell Linor Lir Lirak Lirian Liridash Liridon Lirim Lirimtar Lirjet Lirjon Liros hLirush Lis Lisian Lisin Lismal Lismor Loran Luan Luftar Luftarak Luftim Lul Lulan Lulart Lulash Lulbardh Lulbukur Lulėzim Lulian Luljet Luljon Lulkuq Lulmaj Lulmal Lulmir Lulor Lulosh Lulver Lumbardh Lumir Lumnor Lumtor Lumturor Lunik Lurtim Lushan Luvar Luzak L l Ladana Labeata Labeatana Labiana Ladina Ladona Laida Laidana Laidina Laidona Lajmime Lajmora Lajthiza Lajza Lanasa Landare Landra Landroja Lartana Lartime Lartore Larushe Lasonia Lastare Lauresha Lavdėrime Lavdie Lavdime Lavdimira Lavduri Lavdusha Lazdrena Lazrime Lazrore Leda Ledana Lediana Lediona Ledona Ledra Lekana Leminota Lenda Lėndina Lesina Letana Levika Lidra Ligjėresha Ligjėrime Ligjėrore Likana Linada Linda Lindamira Lindiella Lindita Lindiza Lindrita Linora Lira Lirake Lirie Liriana Liridashe Lirika Lirime Lirishta Liriza Lirjeta Lirjoa Liroshe Lirushe Lisa Lisara Lisiana Lisina Lisna Liveta Loke Lorana Luane Luftarake Luftare Luftėrore Luftėtare Luftime Lula Lularta Lulashe Lulbardha Lulbukur Lule Lulėza Lulėzime Lulia Luliana Luljeta Luljona Lulkuqe Lulmaja Lulmale Lulmira Lulore Luloshe Lulushe Lulvera Lulvije Lulzjarre Lumbardha Lume Lumira Lumjeta Lumnesha Lumnije Lumnore Lumtore Lumturesha Lumturi Lumturore Luriana Lurtime Lushana

Emra mashkullorė (2) Emra femėrorė (2)

Ll ll Llesh Lleshan Ll ll Llamburi Llaskonja

Emra mashkullorė (85) Emra femėrorė (109)

M m Majlind Madok Majmal Mal Malaban Malan Malart Malbor Malen Malor Maloran Maltin Malton Manar Mandet Manesh Maranaj Marash Maren Margil Margjel Marin Marnesh Marson Marush Masil Mat Mbarėsor Mbarjet Medon Meitin Meksh Melit Mendim Mendor Mentar Mentor Mėrkur Mermor Mėrtir Mėrtish Mesil Mesorian Mic Migjen Mikan Miklor Milon Milosa Minat Minaz Mir Mirak Mirakand Miran Mirash Mirbardh Mirdash Mirdit Mirdrit Mirėsor Mirgjen Mirgjin Mirian Mirjet Mirjon Mirlind Miror Mirosh Mirsjell Mirton Mirush Mirvjen Mitar Mitil Mjaltor Mjlatush Molos Monum Morin Mugull Mugullim Mugullor Murrash Muzak M m Madhnore Madusa Majera Majlinda Malabana Malana Malarta Malbora Malda Maldrita Male Malorana Malore Maltina Maltona Manare Mandeta Manushaqe Manxurane Marashe Mardana Marena Margarita Margjela Marina Marnesha Marsona Marta Masila Mbara Mbarėsia Mbarėsore Mbarjeta Mbarvasha Medona Meitina Melika Melita Menata Menēuria Mendime Mendore Mentare Mentore Mentoria Mergita Merita Meritore Merma Mermore Mermushe Mėrsina Merushe Mesila Mesoriana Midila Mikana Miklore Milca Milona Milosana Milza Mimoza Minaza Mira Mirada Miradije Mirakanda Mirale Mirana Miranda Mirashe Mirate Mirbana Mirbardha Mirdashe Mire Mirena Mirėsi Mirėsore Mirgeta Mirgita Mirgjine Miriana Mirina Mirjeta Mirjona Mirlinda Mirnela Mirni Mirnije Mirnisa Mirore Miroshe Mirsjella Mirtona Mirushe Mirvjena Miserdhe Mitare Mitore Mjaltina Mjaltore Mjaltushe Mollarta Molosia Mrikė Mugullore Muzakina

Emra mashkullorė (28) Emra femėrorė (37)

N n Naltor Nandi Narent Nares Naresin Narest Naron Nart Nderan Nderbardh Nderim Ndermir Nderor Nderush Ndriēim Ndritar Ndue Nedin Nerit Neritan Nertil Nertilian Nesil Nestan Neven Ngadhėnjim Ngazėllim Ngazėllor N n Naltina Naltore Nanda Narenta Naresa Naresina Naresta Narona Narta Nartila Nava Nderbardha Nderime Nderina Ndermira Nderore Nderusha Ndriēime Ndrina Ndrita Ndritesha Nedina Nėntore Nėntorina Nerenxa Nerita Neritana Nertila Nesa Nesila Nestana Nevena Nevila Ngadhėnjime Ngazėllime Nisjeta Nistare

Emra mashkullorė (2) Emra femėrorė (2)

Nj nj Njomsh Njomzak Nj nj Njome Njomzake Emra mashkullorė (8) Emra femėrorė (12) O o Ohri Oimir Olt Oltan Oltian Oltion Orges Ostral O o Ohrije Oimira Oketa Olisa Olsa Olta Oltana Oltiana Oltiona Orgesta Orgeta Ostrala

Emra mashkullorė (65) Emra femėrorė (70)

P p Pajor Pajtim Panent Paran Parish Parlind Parmor Partin Parush Parver Pasin Pelion Pelionian Pellazg Pėllumb Pėllumbardh Pėllumbor Pėlqim Per Pėrgėzim Perinjak Pėrnar Pėrparim Perset Petrit Pezar Pin Pine Pinent Pinjoll Pirro Pirust Pirustian Pishak Pishtar Pladiron Plahent Plakont Plarent Plarentian Plarentin Plat Plator Platoran Platur Platuran Plepan Pleurat Plotmir Prarim Prekatar Prekė Premal Premt Premtar Premtim Premtor Prend Preng Preshtim Pretash Prijar Prijatar Progon Punbardh P p Pajtime Panenta Panjėz Paqėsime Paqėsore Parane Parėz Parime Parlinda Parmore Partina Parushe Parvera Pashie Pasina Pekulare Pekule Peliona Pellazge Pėllumbe Pėllumbesha Pėllumbore Pėlqime Pemėl Pemėlina Pera Pėrgėzime Pėrgėzore Pėrlindje Pėrnare Pėrparime Perseta Petrite Peza Pezare Pina Pinenta Pirrina Pishtare Plaina Plarenta Plarentina Platora Platorana Platura Platurana Plepane Pleurata Plotmira Plotnie Pohime Pranvera Prekatare Premta Premtare Premtime Premtore Prena Prendė Preshtime Prijare Prijatare Progone Prusha Puhie Puhiza Punbardha Pundrita Punmira Puntore

Emra mashkullorė (5) Emra femėrorė (11)

Q q Qetar Qetor Qetim Qetėsor Qėndrak Q q Qershina Qetore Qetime Qetie Qetėza Qetėsore Qetare Qeta Qershore Qershiza Qėndrake Emra mashkullorė (9) Emra femėrorė (16) R r Redon Regont Rinim Rinor Rinosh Rozaf Rozafat Rudan Rudor R r Redona Rega Regonta Rilindje Rimta Rina Rinime Rinore Rinoshe Rinushe Rozafa Rozafata Ruda Rudana Rudina Rudore

Emra mashkullorė (16) Emra femėrorė (17)

Rr rr Rrap Rrapush Rrėnjak Rrezag Rrezagim Rrezan Rrezar Rrezargjend Rrezart Rrezekuq Rrezelind Rrezor Rritan Rritush Rrok Rron Rr rr Rrape Rrapushe Rrezage Rrezagime Rrezake Rrezane Rrezare Rrezargjenda Rrezarina Rrezarta Rreze Rrezedita Rrezekuqe Rrezepare Rrezore Rrona Rronja

Emra mashkullorė (47) Emra femėrorė (45)

S s Saimir Sabon Sament Samir Samon Saprin Sarden Sardian Sarmin Sation Sazan Senton Sibal Sikan Siner Skend Skėnder Skenobard Skerd Skerdian Skerdilaid Skifter Skirt Skirtan Skord Skordian Slator Sokėllor Sokol Sokolan Sokolar Sorkadh Spartak Stelush Suferin Sugar Sukalem Sumbullor Suril Surin Sutosh Sybukur Syēel Symir Synar Sytar Syzjarr S s Samira Saprina Sardiana Sarmina Sationa Sazane Selvie Selvina Senela Sentona Serina Sikana Sinera Sjellmira Skediana Skėnde Skėndere Skenobarda Skerda Skerdilaida Skiftere Skirtana Skordiana Slatora Sokolane Sokolare Sokole Sokolesha Sorkadhe Stelusha Stenata Stolie Suferina Sugare Sukore Sumbullare Sumbullore Surila Surina Suta Sutore Sutosha Symira Synore Sytara

Emra mashkullorė (32) Emra femėrorė (40)

Sh sh Shegan Shegor Shegush Shelgor Shend Shėndet Shendim Shendor Shendver Shenjtar Shkėlqar Shkėlqim Shkėlqor Shkėlzen Shkėmb Shkėmbor Shkėndijor Shkozak Shkulmor Shkumbin Shpatar Shpel Shpend Shpėtim Shpezar Shporiz Shpresar Shpresim Shpresmir Shpresor Shpuzak Shtatmir Sh sh Sheboja Shega Shegane Shegėza Shegore Shegushe Shejnare Shelege Shelgore Shelgushe Shėndete Shendvera Shenjėtare Shenjėza Sheqere Shigjetėza Shkabėza Shkabonja Shkėlqare Shkėlqime Shkėlzene Shkėmbe Shkėmbore Shkėndije Shkėndiza Shkumbine Shparta Shpatena Shpatore Shpenda Shpėtime Shporiza Shpresa Shpresare Shpresime Shpresore Shpuzake Shqipe Shqiponja Shtatmira

Emra mashkullorė (41) Emra femėrorė (37)

T t Tamblak Tad Taden Tadin Tador Tanush Tarabosh Tarin Tarion Tatul Taulant Taulantian Teit Temal Terand Tergit Ternil Teut Teutan Teutik Timent Tomė Tomor Tomorak Tonin Trėndafil Trim Trimnor Trimor Trimshor Trint Trishull Tritan Tritos Trodant Trumzak Tufar Tulir Tuliran Tumir Tush T t Tanusha Tadena Tadina Tadora Tarina Tariona Tataja Tatuja Taulante Taulantiana Tefta Temale Teranda Tergita Ternila Tetore Teuta Teutaja Teutana Teutika Teutona Tomore Tomorina Trėndafile Trėndelina Trime Trimėrore Trimnore Trita Tritana Tritanera Triteuta Trodanta Tulirana Tumira Tushana Tushe Emra mashkullorė (5) Emra femėrorė (8) Th th Thanor Thanush Thėllėzor Thjeshtak Thjeshtor Th th Thana Thanėza Thanore Thanula Thanusha Thėllėza Thėllėzare Thėllėzore

Emra mashkullorė (23) Emra femėrorė (12)

U u Uc Ucan Udhmir Ujkan Ujkash Ujmir Ukė Uksan Ulban Ulkan Ulpėtin Ulpian Ulqin Uran Urim Urt Urtan Urtar Urtash Ushtėror Ushtim Usian Uskan U u Ujkana Uksana Ulpiana Urana Urime Urta Urtane Urtare Urtie Urtoshe Usiana Uskana

Emra mashkullorė (65) Emra femėrorė (90)

V v Vajkal Vajkan Val Valbardh Valdas Valdet Valgjin Valjet Vallzor Valm Valmir Valmor Valth Valtid Vandan Vardon Varid Vastak Vath Vegim Vels Velson Vepran Veprim Veprimtar Verak Veran Verim Verlind Vermosh Veror Verush Verzant Veshtak Vesid Vesim Vesor Vezullim Vezullor Vidan Vidush Vilzan Vindar Viniok Virtyt Visar Vishkull Vishkullar Vishkullor Vizak Vlastar Vleftar Vleran Vlerėsim Vleror Vlerush Vllazėrim Vokon Volset Vraptar Vrujim Vrullim Vukel Vullnet Vullnetmir V v Valbardha Vala Valbona Valdete Valgjine Valjeta Vallnesha Vallzore Valma Valmira Valmore Valtida Valtiza Vandana Vasha Vashėza Vashnore Vatha Vegime Velsa Venda Vendona Veprane Veprime Vera Verake Veriana Verime Verina Verjona Verore Veroshe Verusha Verzana Vesa Veseka Veshtake Vesime Vesore Vesoshe Vetėtima Vezullime Vezullonja Vezullore Vidane Vidushe Vila Vilėza Vilina Vilma Vilna Vilzana Vinioka Virtyte Visare Vishkullore Vishnjėza Vishnjore Vistare Vitmira Vitore Vjeshtore Vjollca Vjosa Vlastare Vlefta Vleftore Vlera Vlerana Vleroshe Vlersime Vlerushe Vllazėrime Vloresha Voglane Vokėla Vokona Volseta Voltiza Vraptare Vraptore Vrila Vrujime Vrulle Vrullie Vrullime Vrullore Vrulloshe Vullnete Vullnetore

Emra mashkullorė (3) Emra femėrorė (6)

X x Xixan Xixėllim Xixėllor X x Xinxife Xixa Xixėllime Xixėllonja Xixėllore Xixore Emra mashkullorė (13) Emra femėrorė (18) Y y Ylber Ylberor Ylberosh YllYllball Ylldrit Yllim Ylljet Ylljon Yllkuq Yllmir Yllnor Yllor Yllpar Y y Ylbere Ylberia Ylberina Ylberore Ylberoshe Yllballe Yllbardha Ylldrita Yllesha Yllėza Ylljeta Yllka Yllkuqe Yllmira Yllnesha Yllnore Yllore Yllpara

Emra mashkullorė (22) Emra femėrorė (31)

Z z Zallor Zaimin Zairik Zambak Zamir Zarik Zarist Zbardhim Zbardhor Zbukurim Zėdlir Zef Zekash Zemėror Zeshkan Zgur Zjarrmor Zjarror Zogan Zoglar Zorad Zymbyl Z z Zambake Zaimina Zairika Zamira Zana Zanamira Zanesha Zanfina Zanushe Zarista Zbardhime Zbardhore Zbardhullore Zbukurime Zbutime Zėdlira Zemėrdlira Zemėrore Zemėrushe Zeshkane Zjarrina Zjarrta Zoga Zogėla Zoglare Zoglina Zonate Zorada Zulma Zulmore Zymbyle


RRETH NESH KASTRIOTĖT.AL ėshtė gazetė elektronike pėr kulturė, histori dhe ēėshtjen kombėtare nė terėsi. Nė KASTRIOTĖT.AL mund tė lexoni lajmet mė kryesore pėr ēėshtjen kombėtare, artikuj historik dhe kulturor. Nė KASTRIOTĖT.AL mund tė lexoni tema tė ndryshme, intervista, opinione... Me KASTRIOTĖT.AL, bota e juaj ėshtė vetėm KUQ E ZI! © Copyright 2018-2019, KASTRIOTĖT E SHQIPĖRISĖ. All Rights Reserved

https://kastriotet.al/?p=2204&fbclid...ZO4MGyoE4SspAQ

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Rrjeti : 19-07-2019 nė 14:52
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 06-08-2019, 15:23   #345
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Feja e Pellazgėve

Feja e pellazgėve ka qenė natyralizmi, perėnditė e tyre ishin personifikime tė forcave nė natyrė (Pjesa 1)
20 Qershor, 2019

Tė gjitha shkrimet e lashtėsisė na njoftojnė se pellazgėt ishin njė popull plot ndjenja tepėr fetare dhe se gjithė mitologjia antike u atribuohet atyre. Ky mendim nuk duhet kundėrshtuar.

Sa pėr mendimin e sotėm, se pellazgėt kanė pėsuar ndikimin fetar tė fenikasve dhe tė mesopotamasve tė tjerė pėr tė krijuar, sipas shėmbėllimit tė hyjnive pėrgjegjėse lindore, Herkulin e tyre, Venusin etj., ne nuk lėkundemi tė pohojmė, se njė mendim i tillė ėshtė i mundshėm vetėm pėr dijetarė, qė nuk e ēojnė botėn mė tej se mbi tre mijė vjet para K. dhe pėrtej kėsaj date ata nuk shohin asgjė. Kėta dijetarė, nė fakt, deri nė kohėt e fundit dhe sidomos deri te gėrmimet e fundit nuk kanė bėrė gjė tjetėr, veēse t’ua vishnin gjithēka semitėve dhe nuk kanė pushuar sė cituari si provė ose si pohim pėr mbėshtetje tė thėnieve tė tyre, Biblėn, ndonėse teksti i saj nuk pėrputhej me tė dhėnat e tyre dhe gjithmonė ka qenė i nevojshėm njė interpretim adekuat. Pėr t’i pajtuar tė dy mitologjitė: mitologjinė pellazge, greke, etruske ose romake, dhe mitologjinė fenikase ose mesopotamase dhe pėr t’i vėnė nė vendet e tyre, i duhet dhėnė pėrparėsia konceptimit pellazgjik, qė ėshtė vėnė dy herė nė origjinėn e tė gjitha ideve fetare: herėn e parė sepse populli pellazg ėshtė populli primitiv i Sirisė, Fenikisė, Palestinės dhe gjithė Lindjes sė Azisė sė Vogėl para se tė pėrziheshin me shumerėt, akadiasit dhe mesopotamasit e tjerė pėr tė bėrė tė lindin “semitėt”; dhe herėn e dytė, sepse ėshtė pjesa e Ekspeditės I tė argėve, ariasve ose pellazgėve, qė u shkėput nga masa e kėsaj Ekspedite, u vendos nė Siri dhe nguli rrėnjė, duke futur nė origjinė elementė tė fesė, mitologjisė dhe kultit tė veēantė tė hyjnive dhe hyjneshave pellazge, tė cilat ishin gjithandej po ato, qė nga Kaukazi deri te shtyllat e Herkulit. Tė pretendosh se Venusi grek ėshtė kopjuar sipas Astartes fenikase, Herkuli grek e ka prejardhjen nga Herkuli i Sirisė, etj., – kur nė fakt ėshtė e kundėrta, – do tė thotė tė japėsh prova pėr njė njohje tė keqe tė historisė sė lashtė e sidomos tė parahistorisė; kjo ėshtė njėsoj sikur tė pretendohet, – po tė na lejohet ky imazh, – qė ēatia e mitologjisė pellazge ėshtė ndėrtuar para se tė viheshin themelet.

Sipas mendimit tė pėrgjithshėm tė lashtėsisė megjithatė duket, se Πελαργοι, argėt dhe ariasit parahistorikė e pellazgėt historikė kanė qenė populli i madh ose raca, qė ka pasur ndjenjėn fetare mė tė thellė dhe qė ka dhėnė prova tė misticizmit mė tė madh tė njohur nė lashtėsi. HERODOTI ua quan atyre nocionet e para tė fuqive hyjnore dhe format elementare tė kultit.

Feja e pellazgėve ka qenė natyralizmi, domethėnė hyjnizimi i dukurive tė natyrės, i agjentėve fizikė, i forcave shkatėrrimtare ose organizuese dhe i fuqive tė mbinatyrshme. Ata janė krijuesit e kėsaj mitologjie tė habitshme dhe tė mrekullueshme tė grekėve, etruskėve dhe (romakėve ose) latinėve, tė cilėt besonin nė qenie qė ishin njėherėsh tė ndryshme nga njerėzit dhe eprore ndaj tyre, tė quajtura hyjni e hyjnesha, pasi kėto hyjni e hyjnesha ushtronin mbi njerėzit si drejtpėrdrejt, edhe nėpėrmjet dukurive natyrore, njė ndikim favorizues ose dėmtues dhe ogurmirė ose ogurkeq, qė praktikat rituale ose ceremonitė e kultit e kishin si rol ta provokonin nė rastin e parė, dhe ta pengonin ose ta asnjanėsonin nė rastin e dytė. Kulti i pellazgėve, qė ėshtė trashėguar brez pas brezi te grekėt, etruskėt edhe romakėt, qė tė tria palėt pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė tyre, qė pėrbėnin po atė popull dhe qė flisnin po atė gjuhė: pellazgjishten ose shqipen, ka qenė pra, i thjeshtė dhe aspak trashanik; ata nuk adhuronin as gurin e as drurin; perėnditė e tyre ishinpersonifikime tė forcave, qė lėvizin e veprojnė nė natyrė.

Disa hyjni e hyjnesha tė Olimpit

Do tė japim kėtu disa shembuj tė konceptimit mitologjik tė pellazgėve lidhur me idenė, qė ata kishin pėr hyjnitė qė banonin nė majėn e Olimpit.

http://autochthonous.njekomb.com/34772/

Feja e pellazgėve ka qenė natyralizmi, perėnditė e tyre ishin personifikime tė forcave nė natyrė (Pjesa 2)


Zeusi

Nė shkallėn e parė tė hyjnive pellazgėt vinin Zeusin, tė cilin latinėt e quanin Jupiter.

Pėr tė shpjeguar etimologjinė e termit Zευς, do tė kujtojmė se qė tė lashtėt e cilėsonin hyjninė ”bubullues”,sepse midis tė tjerash, ai ishte perėndia i gjėmimit. Kuptimi bubullues jepet plotėsisht nga pellazgjishtja:Zė-ės, nė greqishten φωνεις dhe qė ka epėrsinė se i pėrgjigjet plotėsisht Zευς=zėės. Pra, nuk ka asnjė dyshim qė: Zευς ėshtė njė shtrėmbėrim i vogėl ose mė mirė njė evoluim i pellazgjishtes: Zėės: gjėmues.

Pėr shpjegimin e termit latin: Jupiter, ai po ashtu jepet nga gjuha e pellazgėve: tirrenėve ose etruskėve: Jupiteri do tė thoshte ati ynė: ju(ni) piter, ashtu si Junon shėnohet nga: ju(na)nān: nana jonė, ashtu si Iovi – ov Πελαγος ka kuptimin e famshėm: mare nostrum = deti ynė, latin, i cili nė tė vėrtetė ėshtė pellazg ose etrusk, sepse janė kėta tė fundit qė e kanė quajtur kėshtu: deti jonė = mare nostrum = deti ynė = ιονιον πελαγος. Sė fundi Ιων-ες do tė thotė jon-ėt = tanėt.

Mė vonė Zeusi mori njė personalitet moral dhe u bė hyjnia epror, gjė qė konfirmon shpjegimin tonė tė etimologjisė latine, qė kemi dhėnė mė lart. Tradita e bėn tė lindur nga Saturni dhe Rea. Legjenda mitologjike na e tregon se zbret nė tokė dhe viziton tė vdekshmit; i joshte femrat qė i pėlqenin dhe qė pastaj i ngrinte nė nderin e hyjnive, si pėr shembull, Temis, Tetis, Ceres, Mnemosina, Latona e Junona, qė ishte vetė shoqja e tij e pavdekshme.

Kulti i Zeusit ose Jupiterit, qė nga solemniteti ia kalonte kultit tė ēdo perėndie tjetėr, ishte i pėrhapur nė gjithė Azinė e Vogėl, nė Greqi, Itali dhe nė gjithė shtrirjen e pafund tė botės pellazge. I kushtohej dushku.Atribute tė tij ishin skeptri, shqiponja dhe rrufeja.

Por njerėzimi, duke u nisur nga parimi se asgjė nuk ėshtė e pamundur pėr perėnditė, i atribuonte atij edhe njė absurditet: besohej se Zeusi kishte lindur vetė Athinėn ose Minervėn, tė cilėn e kishte nxjerrė, – siē do ta shohim nė pjesėn pėr kėtė hyjneshė, – nga truri i vet.

Hera ose Junona

Sipas legjendės Hera ishte bija mė e madhe e Kronosit ose Saturnit dhe Reas, lindur nė ishullin Samos; por fėmijėrinė e kaloi nė ishullin Eubea, deri ditėn kur Zeusi vajti ta kėrkonte pėr ta bėrė tė fejuarėn e tij dhe pėr t’i dhėnė sovranitetin, duke e ngritur qė tė rrinte pranė tij nė Olimp.

Junona, “perėndesha llėrėbardhė” kujdesej shumė pėr bukurinė e vet dhe nuk do t’i mungonin adhuruesit, po tė kishte dashur; por me gjithė tradhtitė e shumta tė Zeusit, ajo gjithmonė i ruajti tė shoqit njė besnikėri shembullore. Megjithatė disa herė u revoltua, por mė shpesh kėto i sillnin ndėshkime tė ashpra, qė e detyronin tė nėnshtrohej.

Hera nuk ia fali kurrė trojanit Paris, qė parapėlqeu Afėrditėn ose Venusin, kur u bė gara e famshme e tri hyjneshave: Herės, Venusit dhe Athinės mbi malin Ida pranė Ilionit pėr tė dhėnė “Mollėn e Sherrit” ose μηλον τις εριδος. Kėshtu zemėrimi i saj, bashkė me atė tė Athinės, u kėnaq vetėm kur e gjithė raca e trojanėve u asgjėsua.

Hyjnesha greke Ηρα identifikohej me perėndeshėn e romakėve dhe tė popujve tė tjerė tė Italisė Juno. Nė fillim Juno ishte kryesisht hyjnesha e dritės sė hėnės dhe prandaj quhej Lucina e Lucetia, duke u pėrzier pėr kėtė arsye me Dianėn ose Αρτεμις.

Por mė pas vetitė ose atributet e saj u shtuan dhe Junona u bė hyjnesha e dritės qiellore pėrgjithėsisht, hyjneshė e qiellit, mbrojtėse si te grekėt e martesės; pėr kėtė arsye e kanė mbiquajtur Pronuba.

Me emrin Juga ajo ishte mbrojtėsja e damave romake, tė cilat e mbiquajtėn Matrona dhe e nderonin gjatė festės sė quajtur “Matronalia” nė kalendarin e Marsit. Sė fundi, e kanė mbiquajtur “hyjnesha mbretėreshė”, meqė ishte e shoqja e Jupiterit, mbretėreshė e qiellit dhe zonjė e Kapitolit.

Asaj i kushtoheshin kafshėt: lopėt dhe nga zogjtė patat qė rriteshin nė Kapitol. Prandaj asaj i bėnin fli lopė e pata.

Athina ose Minerva

Etimologjia e emrit tė saj kanė mbetur deri mė sot mjaft e dyshimtė. Sipas Max MÜLLER, qė nė kundėrshtim me pohimet dhe sigurinė e gjithė autorėve tė lashtėsisė, ka pretenduar se pellazgėt nuk kanė ekzistuar asnjėherė, pretendon kėtė radhė qė AΘΙΝΑ ėshtė njė fjalė greke (?), njė evoluim i sanskritishtes:ahāna, qė do tė thotė qė flakėron, qė digjet; por ai nuk jep asnjė shpjegim, qė tė vendosė njė raport ēfarėdo ndėrmjet AΘΙΝΑ dhe ahāna.

Sipas SCHWARTZ dhe gjuhėtarėve tė tjerė, ATHINA ėshtė hyjnesha e vetėtimės, qė pėrsėri vjen nga sanskritishtja. Sė fundi, sipas njė grupi tė tretė, ATHINA vjen nga rrėnja: αιθ, prej nga vjen gjithashtu αιθηρ=eter, ose mė mirė rrėnja: αθ, prej nga vjen fjala ανθος ose αθηρ=lule.

Nga ana tjetėr, ka gjuhėtarė qė e marrin tipin Aθηναια ose Aθηνιη jo si njė emėr, por si njė epitet tė Παλλας, dhe e pėrkthejnė shprehjen e Homerit: Παλλας Aθηναι me: Pallas Athinase. Megjithatė ne do tė shohim mė poshtė, qė ky mendim ėshtė i gabuar dhe se Aθηναια, pavarėsisht nga mbaresa e saj, qė mund ta bėjė tė merret kjo fjalė si mbiemėr, duke u mbėshtetur nė pellazgjishten ose shqipen, ajo pėrsėri klasifikohet me emrat, si: beteja, kalaja (fjalė shqipe ose pellazge dhe aspak turke ose arabe. Nga pellazgjishtja ose shqipja kjo fjalė, ashtu si shumė tė tjera, ka hyrė nė pėrdorim nė gjuhėn arabe dhe mė pas nė turqishten dhe nė gjithė gjuhėt e tjera tė Europės juglindore), murtaja, Athinaja, etj.

Sido qofshin tė gjitha kėto shpjegime, e prekin fjalėn Aθηνα vetėm shumė larg dhe nuk japin asnjė pėrkthim etimologjik tė pėrshtatshėm tė termit. Megjithatė, kėto janė vetėm fjalė qė janė kėrkuar me mundim, me qėllim qė ata, tė cilėt i kanė krijuar, tė mund tė thonė diēka, pavarėsisht nga fakti qė ajo ēka thonė vlen apo nuk vlen diēka, kėnaq apo nuk kėnaq njė mendim.

Nga ana jonė, ne do tė japim shpjegimet e mėposhtme etimologjike, duke u mbėshtetur si zakonisht, nė pellazgjishten ose shqipen:

Do tė themi qė nė fillim, se nga dialektet shumė tė lashta greke ne kemi forma tė ndryshme tė emrit Aθηνα: sipas Homerit, kemi Aθηνι, Aθηναια dhe nė jonishten: Aθηναιη (Il. A.200; D, 78,; etj); sipas poetėve epikė dhe nė dialektin jon, janė po ato forma si te Homeri mė sipėr. Nė tė gjitha mbishkrimet atikase para Eukleidit (430 para K.) dhe madje disa herė te autorėt atikas (Ęsch. Eum. 2888; Aristof. Iππ. ose Kal. 763; Eιρ 271; Oρν. 828, Eεν. Aναβ. 7.3.39 etj. etj.) gjendet vazhdimisht forma: Aθηναια. Nė tė gjitha mbishkrimet atikase pas Euklidit, forma Aθηνα(ι)α= Aθηναα ka dhėnė formėn e shkurtuar dhe pėrfundimtare: Aθηνα, qė mbizotėroi ndėr tė gjithė atikasit dhe nė greqishten e pėrbashkėt, qė quhet κοινη. Pikėrisht kjo formė e fundit e Aθηναι (gjin. Aθηνας) u bė emri i zakonshėm i hyjneshės nė Athinė, qyteti qė ishte nėn mbrojtjen e veēantė tė saj; po ashtu ėshtė forma e parė e pashkurtuar Aθηνα, domethėnė Aθηνα(ι)α=Athinaja, qė ėshtė nė pėrdorim nė gjuhėn e sotme shqipe; sot nė Shqipėri thuhet Athinaja, ose fare shkurt Thina.

Mė tej, ne kemi nė dialektin dor dhe nė dialektin eol formėn Aθιναα (Alc. 9; Teokr. 28.1) nė dorishten: Aθηναια (Teokr. 15,80) dhe sė fundi Aθανα te atikasit dhe nė dorishten.

I kemi cituar gjithė ato forma mė lart, – dhe ka edhe tė tjera, – pėr tė dalė mė mirė ngjashmėria ose mė mirė identiteti ndėrmjet emrit tė hyjneshės Athina nė dialektet greke dhe pėrkthimi i saj nė pellazgjishten ose shqipen: E THĖNA; duke e ditur se e ose ė pellazge i pėrgjigjen nė greqishten dhe latinishten tri zanore tė ndryshme: e dhe ė=α e dhe ė=e ose ε dhe e dhe ė =η, ėshtė bėrė evoluimi nga E THĖNA te A THĖNA: ajo qė duhet ose ėshtė e paracaktuar tė lindė, tė bėhet, tė prodhohet sipas fatit, ose e destinuar. Dhe ky pėrkthim na ēon pa gabim te njė tjetėr, jo mė pak i goditur, qė i pėrmbys tė gjithė ata qė kanė dashur tė gjejnė njė shpjegim tė vlefshėm, cilido qoftė ai, dhe qė nuk e kanė arritur dot. Nė fakt, njihen mirė gjithė pėrrallat, legjendat ose gjithė mitet pėrkatėse lidhur me lindjen e Athinės. Ato janė shumė nė numėr; por mė e lashta prej tyre, e cila madje ka sjellė lindjen e gjithė tė tjerave dhe qė na e njoftojnė HESIODI (Theog. 886), STESIHORI, PINDARI (OL. 235), HOMERI (te Himni pėr Athinėn; XXVIII, 4 dhe 55) dhe mjaft autorė tė mėvonshėm, ėshtė kjo qė vijon:

“Zeusi e pėrpiu gruan e vet tė parė, Mητις, personifikimi i urtėsisė, qė ishte edhe shtatzanė. I pari i hyjnive e mori kėtė masė tė rėndė, sepse mori vesh qė pas vajzės, e cila do tė lindte nga kjo barrė e parė, Mητις do tė bėnte njė djalė, mė tė fortė, mė tė fuqishėm se i ati, domethėnė se vetė Zeusi, qė do ta rrėzonte nga froni dhe do ta bėnte ta pranonte, nė vend tė tij, si kryetar tė qiellit. Kur erdhi koha pėr lindjen normale tė fėmijės sė zėnė nga Mητις, Zeusi ndjeu nė kokėn e vet dhimbje aq tė padurueshme, sa Vullkani ose Hφραιστος (disa tė tjerė thonė se Prometeu ose Merkuri, por pa ndonjė arsye tė shėndoshė), duke marrė njė sėpatė e goditi kaq fort nė kokė Zeusin, sa doli Athina, krejt e veshur, krejt e armatosur dhe duke lėshuar britma tė forta gėzimi; dhe ja pėrse gjithmonė ėshtė thėnė se kjo hyjneshė ka lindur nga koka e Jupiterit.

http://autochthonous.njekomb.com/124170/

Pjesa e 3


http://autochthonous.njekomb.com/124173/

Pjesa e 4

http://autochthonous.njekomb.com/124176/
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-08-2019, 09:03   #346
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Historiani grek ofron njė version tjetėr-si lindėn dhe bashkėjetuan shqiptarėt dhe grekėt (VIDEO)
JA PSE NE DUHET TĖ JEMI BASHKE?!

Njė version i historisė sė bashkėjetesės shqiptaro-greke qė nga Thukididi e deri nė ditėt tona.

Pranimi i disa tė vėrtetave, manipulimi i disave, relativizimi inorigjinės sė Skėnderbeut ( nuk e dimė a ėshtė ilir apo grek se nuk ka kėrkime mjaftueshėm) apo dhe pėrfundime tė tjera janė pjesė e kėtij ligjėrimi.

Jeta ėshtė e bukur edhe pse ėshtė e ndryshme-duhet tė njohim shumė variante pėr tė shkuar tek e vėrteta!

Nė shumė raste faktet e dokumentuara rreth shqiptarėve ndėr shekuj janė lexuar subjektivisht nga historianėt grekė.

Edhe pse mbetet i ndikuar nga nacionalizmi i zakonshėm i historianėve grekė, Dhimitri Bethanis pranon se ilirėt janė tė lashtė, po aq sa grekėt.

Njė fakt i pakundėrshtueshėm historik, por i pranuar hapur nga njė historian grek, pėrbėn risi.
Nė kundėrshtim nga historianėt e tjerė grekė ai e sheh figurėn e Skėnderbeut si shqiptare, duke dalluar elementin pėrbashkues tė heroit tonė kombėtar. Sipas historianit, Skėnderbeu bashkoi grekėt e shqiptarėt kundėr armikut tė pėrbashkėt, Turqisė.

Bethanis thekson idenė qė Shqipėria dhe Greqia pėrgjatė gjithė historisė kanė qenė vende vėllazėrore, ndėrsa shprehet se janė disa historianė tė paditur shqiptarė dhe grekė qė po krijojnė armiqėsi tė kota. Sipas tij, ilirėt janė tė lashtė dhe gjuha shqipe ėshtė mė e vjetėr se latinishtja, por ai sajon disa ura komunikimi, kur komenton alfabetin.

Ai shprehet se shqiptarėt nuk kanė pasur alfabet dhe deri nė krijimin e alfabetit qė njohim sot, kanė pėrdorur shkronjat greke.

Por, kjo ka gjasė tė jetė e pavėrtetė. Nėse i referohemi teorisė sė Aristidh Kolės qė thotė se “shtrati iliro-helen ėshtė i pėrbashkėt, ai pellazgjik”, mund tė dalė e vėrtetė e kundėrta, pra qė alfabeti grek tė jetė pellazg, pse jo ilir. Megjithatė dokumentet pėr tė faktuar njėrėn apo tjetrėn tezė, nuk ka si gjenden nė thellėsi tė kohėve mijėra vjet tė lashta.

Historiani grek, Dhimitri Bethanis flet edhe pėr elemente tė tjera pėrbashkuese mes Greqisė e Shqipėrisė, tė cilat edhe pse janė tė rreme nuk vėnė nė dyshim faktin mė tė rėndėsishėm historik, qė edhe Bethanis thekson nė kėtė material: Ilirėt janė popull i lashtė.

Fjala e plotė e historianit grek:

“Pėrshėndetje, quhem Dhimitri Betanis,
Do ju them shkurtimisht historinė e Shqipėrisė.
Gjatė gjithė antikitektit, nga epoka e Greqisė klasike deri nė diku 2000 me 3000 vjet p.e.s
E gjithė zona qė quhet mė vonė Iliria ose sot Shqipėria, ka nė kėto mijėvjeēarė vetėm njė emėr, e cila quhet Epir.
Epir u quante, nė tė gjitha kohėt e antikitektit zona e cila fillonte nga rajoni i Amvrakikos dhe mbaronte diku mė sipėr, nė veri tė Durrėsit
Banorėt e parė tė Epirit qė janė tė regjistruar nė tekstet e lashta greke, dhe kėtė nuk mund ta refuzojmė, sepse janė tė shkruara nė tekstet e lashta janė ata tė familjes mbretėrore tė Kadmit dhe Harmonisė.
Kadmi dhe Harmonia, janė mbreti dhe mbretėresha e Tebės tė cilėt mė vonė do tė banojnė nė Epir.
Por kur njė familje mbretėrore shkon pėr tu vendosur ose jetuar diku tjetėr, siē bėnė ata do tė thotė, se dhe disa mijėra njerėz, i kanė ndjekur nga pas.
Mundet, sepse ka pasur ndonjė lėvizje nė qytetin e tyre, ose ėshtė marrė ndonjė qėndrim.
Diēka do jetė bėrė, disa kanė ikur, qė do tė thotė mijėra njerėz janė shpėrngulur dhe shkuan aty.
Kėta janė banorėt e parė pra nė veēanti qė kanė dhe emėr janė Kadmi dhe Harmonia.




Referohet vetėm nė njė burim, njė fjalė, njė toponim, i cili quhet Vuthoi, qė ka lidhje me kėtė shpėrngulje.
Vuthoi sipas mendimit tim, nė kėtė histori qė po themi ėshtė diku te 2500 vjet p.e.s.
Vuthoi sipas mendimit tim, ėshtė ajo qė mė vonė gjatė viteve tė historisė grekėt e quajnė Vouthrotos.
Ose siē e thojnė dhe sot nė ditėt tona shqiptarėt.
“Butro” Butrinti…
Shpresojmė tė jetė kėshtu.
Banorėt e dytė tė njohur nė rajonin e Epirit.
Ėshtė Neoptolemi ose ndryshe Pirro, djali i Akilit, heroit tė Trojės.
Pirro do tė thotė kokėkuqi, i cili nuk ka lidhje me Pirron e famshėm qė luftoi kundėr romakėve.
Ky Pirro qė po flasim kėtu, ėshtė njė mijė vjet para mbretit tė Epirit, Pirro.
Edhe ky po ashtu u zhvendos aty si nje mbret, qė do tė thotė gjithashtu njė pjesė e madhe e popullsisė e ndoqėn nga pas aty ku ai shkoi.
Referenca e tretė, ku pėrfundimisht futemi nė temė dhe Ilirėt njihen si komb dhe qė i pėrmend nė shkrimet e vjetra greke ėshtė Thukididi.
Nė luftėn e Peleponezit, Thukididi thotė qartė: ” Ilirėt luftuan pėrkrah grekėve”.
Nuk na intereson grupimi, por na intereson qė ato luftojnė pėrkrah grekėve.
E cila pėr ta bėrė kėtė gjė, do tė thotė qė grekėt dhe pse i konsiderojnė ilirėt barbarė, si dhe gjithė tė tjerėt tė cilėt nuk ishin grekė tė pastėr, po nė tė njėjtėn kohė lejojnė dhe njėlloj kufizimi qė ne kemi njė marrėdhėnje farefisnore sė bashku dhe qė kėshtu i lejojmė tė luftojnė pėrkrah nesh.
Nė asnjė mėnyre grekėt nuk lejonin qė nė njė luftė civile tė ndėrhynin barbarėt, nė cilėndo anė qė tė ishin rreshtuar pėrveēse, nėse i konsiderojnė ata “njerėz tė tyre”.

Pra qė kėtu nė shfaqjen e parė tė ilirėve dėshmon qė janė tė lidhura drejtpėrdrejt me kombin grek.

Domethėnė qė janė kombe vėllazėrore siē e thotė edhe historiani i madh jo vetėm i antikitektit por ndoshta i gjithė historisė njerėzore.
Pas kohėve klasike dhe helenistike pikė e rėndėsishme qė futet nė historinė ilire ėshtė Gjergj Kastrioti.
I cili i reziston Sulltan Mehmetit II, atij qė i ishte futur nė Stamboll.
Gjergj Kastriotin e quajnė ndryshe edhe Skenderbeu, tė cilin kėtė mbiemėr ja kanė dhėnė Osmanėt, nė nder tė Aleksandrit tė madh sepse e konsideronin atė si pasardhės tė tij, pėr shkak tė heroizmit qė kishte nė pėrballjet e betejave tė ndryshme.





Kėtu nuk na intereson nė qoftė se Kastrioti ėshtė ilir apo grek, por ajo qė na intereson ėshtė se Kastrioti bashkon ilirėt dhe grekėt ndaj kundėrshtarit tė tyre tė pėrbashkėt domethėnė kindėr Osmanėve tė cilėt kanė pushtuar territoret tona.
Njė moment universitetet tona bashkėkohore do ta gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt me njėra-tjetrėn, me Universitetin e Janinės ose me tė Tiranės me tė cikin po punojmė sė bashku, sepse ka shumė historianė tė asaj kohe pėr Kastriotin.
Aty do gjejmė dhe pėr prejardhjen e tij etj, por thjeshtė akoma nuk janė bėrė hetimet e nevojshme.
Megjithatė rėndėsi ka qė heroi mė i madhbi Shqipėrisė bashkėkohore, bashkon kėto dy kombe.
Mė vonė nė historinė e re kemi Ali Pashėn i cili ėshtė i pari qė bėn njė lėvizje serioze kundėr turqve dhe donte tė krijonte Greqinė e Re.
Ali Pasha mbledh tė gjithė filogrekėt, siē ėshtė Lord Bajroni nė Janinė dhe konsullatat perėndimore jo qė tė krijij Shqipėrinė apo Ilirinė, por tė krijoj Greqinė e Re.

Siē ėshtė thėnė mė parė nga Riga Fereos ” Tė bashkohemi tė gjithė nė Ballkan dhe tė pėrziejmė Turqit”.
Ali Pasha pėr kėtė arsye kishte shumė pushtet,xdhe pėr kėtė arsye gjithė gjeneralėt dhe oficerėt e tij kur Ali Pasha vdes, ngelin po ata gjeneralė tė grekėve tė cilėt bėnė revolicionin grek, domethėnė qė dhe Ali Pasha tregon qė pėrsėri tė bashkuar luftojnė grekėt me shqiptarėt, domethėnė akima dhe aty, tregon qė nuk ka ndryshime mes nesh.
Dhe tani nė historinė tonė tė fundit, nė shekullin e 20-tė themelohet Shqipėria, pėr herė tė parė vjen nė histori shteti me emrin Shqipėri.

Kur Perandoria Osmane bie, nė Egjyot, nė Tunizi, nė Greqi dhe kudo nė atė moment kur vendet e Ballkanit u ēliruan, duhe qė Iliria e cika tashmė u bė Shqipėri, duhej tė integrohej bashkohej me Greqinė si ka qenė gjithnjė.
Domethėnė tė jetė nėn administrimin e Greqisė por si komb tė jetė veē, me gjuhėn e tyre etj.
Kjo gjė nuk ndodhi sepse Italia dhe Austro-Hungaria e cila ishe perandori asaj kohe nuk deshėn tė bashkohen kėto dy shtete, qė ecėn sė bashku gjatė gjithė historisė sė tyre vendosėn ti ndajnė, dhe kėshtu nga njėra anė kemi Greqinė dhe nga tjetra Ilirėt veē pėr herė tė parė nė histori.
Megjithatė nė historinė e re, ne mund tė bėjmė disa vėzhgime gjatė gjithė periudhės, Ilirėt nė tė vėrtetė kanė njė veēori, gjuhėn e tyre “Ilirishten”.
Ilirishtja e vjetėr pa dyshim ėshtė njė gjuhė e lashtė.
Ėshtė gjuhė simotėr me Sanskrishten, me Persishten e lashtė, me Greqishten e lashtė dhe mė e vjetėr sipas mendimit tim, nga Latinishtja.

Por pėr gjatė gjithė historisė, duhet tė marrim parasysh kėto gjėra.
Ndėrsa Ilirėt kishin gjuhėn e tyre, ata kurrė nuk kishin alfabet.
Pėrse kur janė kaq tė lashtė?
Sepse ata ndihen aq tė afėrt me grekėt, saqė gjatė gjithė historisė sė tyre pėrdorin alfabetin grek dhe vendosin alfabetin latin nė shekullin e 20-tė, me themelimin e shtetit tė ri.
Gjatė gjithė historisė sė tij kur Iliria kishte monedhėn e saj ose si qytet, shte ose si krahinė, quheni si tė doni, kishun gjithnjė si monedhė zyrtare “Dhramin”, me mbretėr grek,me shkronja greke, etj.
Pra nė gjithė historinė janė shumė tė sakta kėto qė them, dhe kush ka dyshime mund tė bėjė kėrkime nė tė gjitha shkrimet e lashta, grekėt dhe ilirėt, ose shqiptarėt siē quhen tani, janė kombe vėllazėror tė cilėt qėndrueshmėrisht kanė qenė sė bashku pėr 4000 me 5000 vjet.
Por tani nė shekullin e 21-tė disa njerėz te trashė qofshin shqiptarė ose grek pėrpiqen tė lindin intrigat e tyre dhe grindje mes kėtyre dy kombeve, janė qė tė dyja palėt nė rrugė tė gabuar.
Ne kemi marrė nga paraardhėsit tanė, dy kombe tė cilėt janė vėllazėror, dhe si tė tillė ne duhet ti dorėzojmė ato tek fėmijėt tanė nė tė ardhmen.
Nuk ėshtė e drejtė pėr vende tė tilla kaq tė lashta, tė mohojnė historinė disa njerėz tė paditur rreth historisė dhe te flasin pėr Shqipėri tė madhe, Shqipėri tė vogėl, Greqi tė madhe dhe tė bėjnė armiqėsi pėr shkaqe tė pakuptimėta.
Ne jemi tė detyruar tė dimė, sepse kėtė e thotė vetė historia nė shkrimet e saj dhe jo sepse e them unė.
Jemi tė detyruar ti japim tė ardhmes, kėto dy kombe tė bashkuar siē kanė qenė gjithmonė nė historinė e tyre.
Faleminderit!”



https://zgjohushqiptar.info/2019/08/...KxqyQse_FmwshM
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-08-2019, 12:15   #347
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 6,032
Thanks: 3,492
Thanked 2,813 Times in 1,898 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Historiani grek ofron njė version tjetėr-si lindėn dhe bashkėjetuan shqiptarėt dhe grekėt (VIDEO)
JA PSE NE DUHET TĖ JEMI BASHKE?!

Njė version i historisė sė bashkėjetesės shqiptaro-greke qė nga Thukididi e deri nė ditėt tona.

Pranimi i disa tė vėrtetave, manipulimi i disave, relativizimi inorigjinės sė Skėnderbeut ( nuk e dimė a ėshtė ilir apo grek se nuk ka kėrkime mjaftueshėm) apo dhe pėrfundime tė tjera janė pjesė e kėtij ligjėrimi.

Jeta ėshtė e bukur edhe pse ėshtė e ndryshme-duhet tė njohim shumė variante pėr tė shkuar tek e vėrteta!

Nė shumė raste faktet e dokumentuara rreth shqiptarėve ndėr shekuj janė lexuar subjektivisht nga historianėt grekė.

Edhe pse mbetet i ndikuar nga nacionalizmi i zakonshėm i historianėve grekė, Dhimitri Bethanis pranon se ilirėt janė tė lashtė, po aq sa grekėt.

Njė fakt i pakundėrshtueshėm historik, por i pranuar hapur nga njė historian grek, pėrbėn risi.
Nė kundėrshtim nga historianėt e tjerė grekė ai e sheh figurėn e Skėnderbeut si shqiptare, duke dalluar elementin pėrbashkues tė heroit tonė kombėtar. Sipas historianit, Skėnderbeu bashkoi grekėt e shqiptarėt kundėr armikut tė pėrbashkėt, Turqisė.

Bethanis thekson idenė qė Shqipėria dhe Greqia pėrgjatė gjithė historisė kanė qenė vende vėllazėrore, ndėrsa shprehet se janė disa historianė tė paditur shqiptarė dhe grekė qė po krijojnė armiqėsi tė kota. Sipas tij, ilirėt janė tė lashtė dhe gjuha shqipe ėshtė mė e vjetėr se latinishtja, por ai sajon disa ura komunikimi, kur komenton alfabetin.

Ai shprehet se shqiptarėt nuk kanė pasur alfabet dhe deri nė krijimin e alfabetit qė njohim sot, kanė pėrdorur shkronjat greke.

Por, kjo ka gjasė tė jetė e pavėrtetė. Nėse i referohemi teorisė sė Aristidh Kolės qė thotė se “shtrati iliro-helen ėshtė i pėrbashkėt, ai pellazgjik”, mund tė dalė e vėrtetė e kundėrta, pra qė alfabeti grek tė jetė pellazg, pse jo ilir. Megjithatė dokumentet pėr tė faktuar njėrėn apo tjetrėn tezė, nuk ka si gjenden nė thellėsi tė kohėve mijėra vjet tė lashta.

Historiani grek, Dhimitri Bethanis flet edhe pėr elemente tė tjera pėrbashkuese mes Greqisė e Shqipėrisė, tė cilat edhe pse janė tė rreme nuk vėnė nė dyshim faktin mė tė rėndėsishėm historik, qė edhe Bethanis thekson nė kėtė material: Ilirėt janė popull i lashtė.

Fjala e plotė e historianit grek:

“Pėrshėndetje, quhem Dhimitri Betanis,
Do ju them shkurtimisht historinė e Shqipėrisė.
Gjatė gjithė antikitektit, nga epoka e Greqisė klasike deri nė diku 2000 me 3000 vjet p.e.s
E gjithė zona qė quhet mė vonė Iliria ose sot Shqipėria, ka nė kėto mijėvjeēarė vetėm njė emėr, e cila quhet Epir.
Epir u quante, nė tė gjitha kohėt e antikitektit zona e cila fillonte nga rajoni i Amvrakikos dhe mbaronte diku mė sipėr, nė veri tė Durrėsit
Banorėt e parė tė Epirit qė janė tė regjistruar nė tekstet e lashta greke, dhe kėtė nuk mund ta refuzojmė, sepse janė tė shkruara nė tekstet e lashta janė ata tė familjes mbretėrore tė Kadmit dhe Harmonisė.
Kadmi dhe Harmonia, janė mbreti dhe mbretėresha e Tebės tė cilėt mė vonė do tė banojnė nė Epir.
Por kur njė familje mbretėrore shkon pėr tu vendosur ose jetuar diku tjetėr, siē bėnė ata do tė thotė, se dhe disa mijėra njerėz, i kanė ndjekur nga pas.
Mundet, sepse ka pasur ndonjė lėvizje nė qytetin e tyre, ose ėshtė marrė ndonjė qėndrim.
Diēka do jetė bėrė, disa kanė ikur, qė do tė thotė mijėra njerėz janė shpėrngulur dhe shkuan aty.
Kėta janė banorėt e parė pra nė veēanti qė kanė dhe emėr janė Kadmi dhe Harmonia.




Referohet vetėm nė njė burim, njė fjalė, njė toponim, i cili quhet Vuthoi, qė ka lidhje me kėtė shpėrngulje.
Vuthoi sipas mendimit tim, nė kėtė histori qė po themi ėshtė diku te 2500 vjet p.e.s.
Vuthoi sipas mendimit tim, ėshtė ajo qė mė vonė gjatė viteve tė historisė grekėt e quajnė Vouthrotos.
Ose siē e thojnė dhe sot nė ditėt tona shqiptarėt.
“Butro” Butrinti…
Shpresojmė tė jetė kėshtu.
Banorėt e dytė tė njohur nė rajonin e Epirit.
Ėshtė Neoptolemi ose ndryshe Pirro, djali i Akilit, heroit tė Trojės.
Pirro do tė thotė kokėkuqi, i cili nuk ka lidhje me Pirron e famshėm qė luftoi kundėr romakėve.
Ky Pirro qė po flasim kėtu, ėshtė njė mijė vjet para mbretit tė Epirit, Pirro.
Edhe ky po ashtu u zhvendos aty si nje mbret, qė do tė thotė gjithashtu njė pjesė e madhe e popullsisė e ndoqėn nga pas aty ku ai shkoi.
Referenca e tretė, ku pėrfundimisht futemi nė temė dhe Ilirėt njihen si komb dhe qė i pėrmend nė shkrimet e vjetra greke ėshtė Thukididi.
Nė luftėn e Peleponezit, Thukididi thotė qartė: ” Ilirėt luftuan pėrkrah grekėve”.
Nuk na intereson grupimi, por na intereson qė ato luftojnė pėrkrah grekėve.
E cila pėr ta bėrė kėtė gjė, do tė thotė qė grekėt dhe pse i konsiderojnė ilirėt barbarė, si dhe gjithė tė tjerėt tė cilėt nuk ishin grekė tė pastėr, po nė tė njėjtėn kohė lejojnė dhe njėlloj kufizimi qė ne kemi njė marrėdhėnje farefisnore sė bashku dhe qė kėshtu i lejojmė tė luftojnė pėrkrah nesh.
Nė asnjė mėnyre grekėt nuk lejonin qė nė njė luftė civile tė ndėrhynin barbarėt, nė cilėndo anė qė tė ishin rreshtuar pėrveēse, nėse i konsiderojnė ata “njerėz tė tyre”.

Pra qė kėtu nė shfaqjen e parė tė ilirėve dėshmon qė janė tė lidhura drejtpėrdrejt me kombin grek.

Domethėnė qė janė kombe vėllazėrore siē e thotė edhe historiani i madh jo vetėm i antikitektit por ndoshta i gjithė historisė njerėzore.
Pas kohėve klasike dhe helenistike pikė e rėndėsishme qė futet nė historinė ilire ėshtė Gjergj Kastrioti.
I cili i reziston Sulltan Mehmetit II, atij qė i ishte futur nė Stamboll.
Gjergj Kastriotin e quajnė ndryshe edhe Skenderbeu, tė cilin kėtė mbiemėr ja kanė dhėnė Osmanėt, nė nder tė Aleksandrit tė madh sepse e konsideronin atė si pasardhės tė tij, pėr shkak tė heroizmit qė kishte nė pėrballjet e betejave tė ndryshme.





Kėtu nuk na intereson nė qoftė se Kastrioti ėshtė ilir apo grek, por ajo qė na intereson ėshtė se Kastrioti bashkon ilirėt dhe grekėt ndaj kundėrshtarit tė tyre tė pėrbashkėt domethėnė kindėr Osmanėve tė cilėt kanė pushtuar territoret tona.
Njė moment universitetet tona bashkėkohore do ta gjejnė gjuhėn e pėrbashkėt me njėra-tjetrėn, me Universitetin e Janinės ose me tė Tiranės me tė cikin po punojmė sė bashku, sepse ka shumė historianė tė asaj kohe pėr Kastriotin.
Aty do gjejmė dhe pėr prejardhjen e tij etj, por thjeshtė akoma nuk janė bėrė hetimet e nevojshme.
Megjithatė rėndėsi ka qė heroi mė i madhbi Shqipėrisė bashkėkohore, bashkon kėto dy kombe.
Mė vonė nė historinė e re kemi Ali Pashėn i cili ėshtė i pari qė bėn njė lėvizje serioze kundėr turqve dhe donte tė krijonte Greqinė e Re.
Ali Pasha mbledh tė gjithė filogrekėt, siē ėshtė Lord Bajroni nė Janinė dhe konsullatat perėndimore jo qė tė krijij Shqipėrinė apo Ilirinė, por tė krijoj Greqinė e Re.

Siē ėshtė thėnė mė parė nga Riga Fereos ” Tė bashkohemi tė gjithė nė Ballkan dhe tė pėrziejmė Turqit”.
Ali Pasha pėr kėtė arsye kishte shumė pushtet,xdhe pėr kėtė arsye gjithė gjeneralėt dhe oficerėt e tij kur Ali Pasha vdes, ngelin po ata gjeneralė tė grekėve tė cilėt bėnė revolicionin grek, domethėnė qė dhe Ali Pasha tregon qė pėrsėri tė bashkuar luftojnė grekėt me shqiptarėt, domethėnė akima dhe aty, tregon qė nuk ka ndryshime mes nesh.
Dhe tani nė historinė tonė tė fundit, nė shekullin e 20-tė themelohet Shqipėria, pėr herė tė parė vjen nė histori shteti me emrin Shqipėri.

Kur Perandoria Osmane bie, nė Egjyot, nė Tunizi, nė Greqi dhe kudo nė atė moment kur vendet e Ballkanit u ēliruan, duhe qė Iliria e cika tashmė u bė Shqipėri, duhej tė integrohej bashkohej me Greqinė si ka qenė gjithnjė.
Domethėnė tė jetė nėn administrimin e Greqisė por si komb tė jetė veē, me gjuhėn e tyre etj.
Kjo gjė nuk ndodhi sepse Italia dhe Austro-Hungaria e cila ishe perandori asaj kohe nuk deshėn tė bashkohen kėto dy shtete, qė ecėn sė bashku gjatė gjithė historisė sė tyre vendosėn ti ndajnė, dhe kėshtu nga njėra anė kemi Greqinė dhe nga tjetra Ilirėt veē pėr herė tė parė nė histori.
Megjithatė nė historinė e re, ne mund tė bėjmė disa vėzhgime gjatė gjithė periudhės, Ilirėt nė tė vėrtetė kanė njė veēori, gjuhėn e tyre “Ilirishten”.
Ilirishtja e vjetėr pa dyshim ėshtė njė gjuhė e lashtė.
Ėshtė gjuhė simotėr me Sanskrishten, me Persishten e lashtė, me Greqishten e lashtė dhe mė e vjetėr sipas mendimit tim, nga Latinishtja.

Por pėr gjatė gjithė historisė, duhet tė marrim parasysh kėto gjėra.
Ndėrsa Ilirėt kishin gjuhėn e tyre, ata kurrė nuk kishin alfabet.
Pėrse kur janė kaq tė lashtė?
Sepse ata ndihen aq tė afėrt me grekėt, saqė gjatė gjithė historisė sė tyre pėrdorin alfabetin grek dhe vendosin alfabetin latin nė shekullin e 20-tė, me themelimin e shtetit tė ri.
Gjatė gjithė historisė sė tij kur Iliria kishte monedhėn e saj ose si qytet, shte ose si krahinė, quheni si tė doni, kishun gjithnjė si monedhė zyrtare “Dhramin”, me mbretėr grek,me shkronja greke, etj.
Pra nė gjithė historinė janė shumė tė sakta kėto qė them, dhe kush ka dyshime mund tė bėjė kėrkime nė tė gjitha shkrimet e lashta, grekėt dhe ilirėt, ose shqiptarėt siē quhen tani, janė kombe vėllazėror tė cilėt qėndrueshmėrisht kanė qenė sė bashku pėr 4000 me 5000 vjet.
Por tani nė shekullin e 21-tė disa njerėz te trashė qofshin shqiptarė ose grek pėrpiqen tė lindin intrigat e tyre dhe grindje mes kėtyre dy kombeve, janė qė tė dyja palėt nė rrugė tė gabuar.
Ne kemi marrė nga paraardhėsit tanė, dy kombe tė cilėt janė vėllazėror, dhe si tė tillė ne duhet ti dorėzojmė ato tek fėmijėt tanė nė tė ardhmen.
Nuk ėshtė e drejtė pėr vende tė tilla kaq tė lashta, tė mohojnė historinė disa njerėz tė paditur rreth historisė dhe te flasin pėr Shqipėri tė madhe, Shqipėri tė vogėl, Greqi tė madhe dhe tė bėjnė armiqėsi pėr shkaqe tė pakuptimėta.
Ne jemi tė detyruar tė dimė, sepse kėtė e thotė vetė historia nė shkrimet e saj dhe jo sepse e them unė.
Jemi tė detyruar ti japim tė ardhmes, kėto dy kombe tė bashkuar siē kanė qenė gjithmonė nė historinė e tyre.
Faleminderit!”

https://www.youtube.com/watch?v=HoHf2mF-ZIU


https://zgjohushqiptar.info/2019/08/...KxqyQse_FmwshM
Ka nje problem shume te madh me ju qe merreni me histori te tilla dhe me "historiane" si ky Bethanis. Me dashje apo pa dashje(kjo mbetet qe ta sqaroni ju), ju beni propagande antishqiptare. Une keto videot e Bethanis i kam pare qe kur i ka publikuar. Qellimi i ketij dhe te tjereve si ky eshte te shplaje nga trute shqiptaret me qellim final helenizimin e shqiptareve. Nese ky zoteria dhe te tjere si ky besojne vertete ne nje vllazeri greko-shqiptare, atehere duhet te japin fillimisht disa prova. Dhe letra e lakmusit ne marredheniet greko-shqiptare eshte ceshtja e Epirit, ajo cfare greket ben ne pjesen jugore te ketij rajoni qe sot eshte nen pushtimin grek dhe ajo cfare ata po bejne sot ne pjesen veriore qe eshte brenda kufijve te shtetit Shqiptar. Kur keta ta denojne politiken antishqiptare qe ka ndjekutr Greqia keto 100 e me shume vjet ndaj Shqiperise dhe shqiptareve atehere mundet qe dy popujt te shikojne njeri-tjetrin ne sy dhe te flasin per miqesi me ndermjet tyre.
Ju mund te keni qellime te mira dhe une nuk marre persiper qe tu gjykoj juve por nje pjese e gjerave qe postoni ketu jane shume te demshme dhe krijojne konfuzion ndermjet te rinjve sidomos ne lidhje me historine tone duke ju shtuar konfuzionit te pergjithshem. Kjo eshte shume e demshme.
Nje shembull te vogel nga ligjerata e Bethanis:
Citim:
Kėtu nuk na intereson nė qoftė se Kastrioti ėshtė ilir apo grek, por ajo qė na intereson ėshtė se Kastrioti bashkon ilirėt dhe grekėt ndaj kundėrshtarit tė tyre tė pėrbashkėt domethėnė kindėr Osmanėve tė cilėt kanė pushtuar territoret tona.
Ma shpjegon kete te lutem sepse une nuk kam informacion ne lidhje me kete bashkim qe paska bere Gjergj kastrioti ndermjet Ilireve dhe Grekeve kunder Osmaneve.
__________________
“The first step in liquidating a people,' said Hubl, 'is to erase its memory. Destroy its books, its culture, its history. Then have somebody write new books, manufacture a new culture, invent a new history. Before long the nation will begin to forget what it is and what it was. The world around it will forget even faster.”

― Milan Kundera, The Book of Laughter and Forgetting

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga King Bardhyl : 24-08-2019 nė 12:18
🖤 (1)
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-08-2019, 13:36   #348
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Ka nje problem shume te madh me ju qe merreni me histori te tilla dhe me "historiane" si ky Bethanis. Me dashje apo pa dashje(kjo mbetet qe ta sqaroni ju), ju beni propagande antishqiptare. Une keto videot e Bethanis i kam pare qe kur i ka publikuar. Qellimi i ketij dhe te tjereve si ky eshte te shplaje nga trute shqiptaret me qellim final helenizimin e shqiptareve. Nese ky zoteria dhe te tjere si ky besojne vertete ne nje vllazeri greko-shqiptare, atehere duhet te japin fillimisht disa prova. Dhe letra e lakmusit ne marredheniet greko-shqiptare eshte ceshtja e Epirit, ajo cfare greket ben ne pjesen jugore te ketij rajoni qe sot eshte nen pushtimin grek dhe ajo cfare ata po bejne sot ne pjesen veriore qe eshte brenda kufijve te shtetit Shqiptar. Kur keta ta denojne politiken antishqiptare qe ka ndjekutr Greqia keto 100 e me shume vjet ndaj Shqiperise dhe shqiptareve atehere mundet qe dy popujt te shikojne njeri-tjetrin ne sy dhe te flasin per miqesi me ndermjet tyre.
Ju mund te keni qellime te mira dhe une nuk marre persiper qe tu gjykoj juve por nje pjese e gjerave qe postoni ketu jane shume te demshme dhe krijojne konfuzion ndermjet te rinjve sidomos ne lidhje me historine tone duke ju shtuar konfuzionit te pergjithshem. Kjo eshte shume e demshme.
Nje shembull te vogel nga ligjerata e Bethanis:

Ma shpjegon kete te lutem sepse une nuk kam informacion ne lidhje me kete bashkim qe paska bere Gjergj kastrioti ndermjet Ilireve dhe Grekeve kunder Osmaneve.
Bardhyl, ky nuk ėshtė tekst i shkruar nga unė...shiko lidhjen/vegzėn, linkun

.Bardhyl, nuk kam shumė kohė tė argumentoj(jam duke u shpėrngul nga njė pjesė e Suedisė nė tjetrėn), mirėpo do oravtem shkurtimisht tė sqaroj se si i perceptoj ngjarjet nė fjalė-jeni vet dėshimtar qė tani na jetojmė nė pluralizėm dhe demokraci dhe si koncept pluralizmi(sipas meje) ndikon nė shfaqjen e argumenteve nga kėndvėshtrime tė ndryshme, nė kėtė rast unė vėrej dy gjėra:
E para-autori kur flet pėr periudhėn antike, nė mėnyrė tė tėrtthort/indirekte pranon qė Ilirėt dhe gjuha shqipe janė po aq tė vjetėr sa edhe vet grekėt, pra vėrej njė ndryshim nė agjendat e e deritanishme …(Duke e emėrtuar gjithė Shqipėrinė si Epir)

E dyta-Kur flet pėr periudhėn mesjetare autori orvatet qė tė mjegullon pėrkatėsinė etnike tė Skenderbeut dhe nė fund haptas shpreh dėshirėnm e kahmotshme pėr gllabėrimin e Shqipėrisė. Kjo ėshtė e qartė, por njėkohėsisht edhe naive se tani ėshtė shekulli 21 dhe Shqiptraėt nuk janė mė ata shqiptar tė shekullit 20-nuk mund ti mashtriósh mė, me pėrjashtim tė disa banditėve qeveritar nė Tiranė e Prishtinė.

Pra(sipas mendimit personal) na duhet tė lexojmė pak nė mes rrjeshtave...
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-08-2019, 13:45   #349
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 6,032
Thanks: 3,492
Thanked 2,813 Times in 1,898 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rrjeti Shiko postimin
Bardhyl, ky nuk ėshtė tekst i shkruar nga unė...shiko lidhjen/vegzėn, linkun

.Bardhyl, nuk kam shumė kohė tė argumentoj(jam duke u shpėrngul nga njė pjesė e Suedisė nė tjetrėn), mirėpo do oravtem shkurtimisht tė sqaroj se si i perceptoj ngjarjet nė fjalė-jeni vet dėshimtar qė tani na jetojmė nė pluralizėm dhe demokraci dhe si koncept pluralizmi(sipas meje) ndikon nė shfaqjen e argumenteve nga kėndvėshtrime tė ndryshme, nė kėtė rast unė vėrej dy gjėra:
E para-autori kur flet pėr periudhėn antike, nė mėnyrė tė tėrtthort/indirekte pranon qė Ilirėt dhe gjuha shqipe janė po aq tė vjetėr sa edhe vet grekėt, pra vėrej njė ndryshim nė agjendat e e deritanishme …(Duke e emėrtuar gjithė Shqipėrinė si Epir)

E dyta-Kur flet pėr periudhėn mesjetare autori orvatet qė tė mjegullon pėrkatėsinė etnike tė Skenderbeut dhe nė fund haptas shpreh dėshirėnm e kahmotshme pėr gllabėrimin e Shqipėrisė. Kjo ėshtė e qartė, por njėkohėsisht edhe naive se tani ėshtė shekulli 21 dhe Shqiptraėt nuk janė mė ata shqiptar tė shekullit 20-nuk mund ti mashtriósh mė, me pėrjashtim tė disa banditėve qeveritar nė Tiranė e Prishtinė.

Pra(sipas mendimit personal) na duhet tė lexojmė pak nė mes rrjeshtave...
Problemi ėshtė se brezi i ri ėshtė naiv, i painformuar dhe i bombarduar pėrditė nga propaganda duke filluar nga burimet bazė tė informacionit siē ėshtė Wikipedia pėrshembull.
__________________
“The first step in liquidating a people,' said Hubl, 'is to erase its memory. Destroy its books, its culture, its history. Then have somebody write new books, manufacture a new culture, invent a new history. Before long the nation will begin to forget what it is and what it was. The world around it will forget even faster.”

― Milan Kundera, The Book of Laughter and Forgetting
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 24-08-2019, 19:59   #350
Rrjeti
V.I.P
 
Avatari i Rrjeti
 
Data e antarėsimit: Dec 2017
Vendndodhja: Nė shtėpi....
Posts: 426
Thanks: 110
Thanked 265 Times in 150 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Rrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarėRrjeti ka shumė pėr tė qenė krenarė
Re: Historia jonė ndėr shekuj imazhe dhe artikuj

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga King Bardhyl Shiko postimin
Problemi ėshtė se brezi i ri ėshtė naiv, i painformuar dhe i bombarduar pėrditė nga propaganda duke filluar nga burimet bazė tė informacionit siē ėshtė Wikipedia pėrshembull.
Nėse kėrkoni informata pėr Greqinė mesjetare nė Wikipedia nuk do gjeni, me pėrjashtim tė pėrshrkimeve rreth pushtuesve Bullgar , Frėng dhe principatave. Ku u zhdukėn kėta ”Grekė mesjetar” disa shekuj pa nam e nishan?!
Si ėshtė e mundur shfaqjja e tyre me intervenim tė Francės, Gjermanisė dhe Rusisė?!

https://en.wikipedia.org/wiki/Medieval_Greece

Egzistojnė 3 harta historike nga shekulli i 18, por fatkeqėsisht nuk mund ti gjej dot tani;

1- Harta nė enciklopedinė Britanike nga shek.18 .
2- Harta nė Enciklopedinė Gjermane nga shek. 18 ku e gjithė Serbia njė pjesė e Bosnjės (sė sotme) deri te ishujt e sotėm tė Greqisė janė emėrtuar si DER SKIPTAREN.
(Kėrkoni nė Google, nė biblioteka (apo nė arkiva) tė Gjermanisė ndoshta keni mė tepėr fat)

Askund nė kėto harta nuk figuron emri Greqi.

Dhe ja e treta...ketu mund tė vėreni emrin Shqipėri, po aty nuk e vėren emrin Greqi por Rumeli….



Parashtrohet pyetja :

Pse emėrtohet Rumeli dhe jo Greqi?! Kush gėnjen-grekėt apo tė tjerėt?

Autori:

Samuel Butler (30 janar 1774 - 4 dhjetor 1839) ishte njė klerik, historian dhe mėsues i shkollės britanike, aktiv nė fund tė shekullit 18 dhe fillim tė shekullit tė 19-tė. Butler njihet mė sė miri si studiues klasik, nė tė cilėn fushė mori ēmime tė shumta pėr arritje tė meritueshme. Rreth 1798 ai u caktua posti i drejtorit nė Shkollėn prestigjioze Shrewsbury. Pasi arriti njė Doktoratė tė Hyjnisė nė 1811, Butler u bė klerik nė Kenilworth. Ai mė vonė u bė Arkdeakoni i Derby dhe nė 1836 Peshkopi i Lichfield.

Mė tepėr:

https://www.geographicus.com/P/Antiq...ry-butler-1822


Etimologjia ; Termi Rūm do tė thotė "Roman", ndėrsa Rumelia (turqisht: Rumeli) do tė thotė "Tokė e Romakėve" nė turqisht, duke iu referuar tokave tė pushtuara nga turqit osmanė nga Perandoria Bizantine, nė kohėn qė ende njihet si Perandoria Romake ( neologjizmi "Perandoria Bizantine" u krijua vetėm nė vitin 1557 nga njė historian gjerman, Hieronymus Wolf, nė veprėn e tij Corpus Historię Byzantinę .

https://en.wikipedia.org/wiki/Rumelia

Kush dėshiron mund tė reflekton, unė nuk kam mundėsi pėr njė kohė...

Ēdo tė mirė kudo qė frymoni
Rrjeti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur