Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Ekonomi & biznes > Udhėtime

Udhėtime Udhėtimet tuaja

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 09-10-2013, 20:22   #1
iDeA
DiNaMiKe
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Vendndodhja: FrymeMarrja
Posts: 3,013
Thanks: 202
Thanked 431 Times in 250 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 122
iDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėmiDeA i pazėvėndėsueshėm
Red face Turizmi i munguar i kullave tė Veriut

Gjerjgj Marku / Mirditė

- Kulla, kjo banesė tipike e malėsive tė Veriut, disponohet si resurs turistik krejt i virgjėr, i pashfrytėzuar dhe pėr fat tė keq ende “i paftuar” nė strategjitė e zhvillimit tė turizmit shqiptar. Nė fakt, nė platformėn turistike qė nė vitin 2008, MTKRS shpalli si projekt risi “turizmin e 40 haneve” pėrmes njė momenti solemn duke e shpallur si ēelėsin e suksesit tė turizmit shqiptar. Gjithsesi, sot e asaj dite nuk ka njė statistikė tė saktė sa joshės u bė ky lloj turizmi, por dihet se nė disa rajone si nė Theth a Valbonė, morėn formėn e tyre disa bujtina tė ngritura nga vetė banorėt e atjeshėm. Ndėrkohė, u la nė harresė bujtina tipike, kulla e Veriut, qė gjendet fshat mė fshat tė trevave veriore. Por cilėt tė huajt apo studiues vendas kanė pikasur ndėr mote nė kullat e Veriut, duke bėrė vlerėsime pėr kėto ndėrtime dhe duke analizuar jetesėn e veēantė tė malėsorėve?

Dy antropologėt amerikanė

Studiuesi korēar, Stavri Frashėri, sė bashku me dy amerikanėt antropologė burrė e grua, kalojnė fshat mė fshat nė Mirditė, qė nga nisja prej Zadrime e deri nė dalje nė Pukė. Kalojnė nga maja e Velės, nė Ungrej, Frekėn, ndjekin ujin e Dibrrit, dhe flenė nė njė han. Behet fjale pėr dimrin e vitit 1930. Kalojnė njė natė nė mes tė bisedave me tė zotin, tė pritur me mish tė skuqur, mollė, arra, me lugė prej druri, njė e ngrėnė shqiptarēe. Pas disa ditėsh kalojnė nė Rras, ku flenė nė njė kullė. Nė odėne burrave mblidhet thuajse tėrė fshati qė sheh me kureshtje tė madhe amerikanin dhe sidomos gruan e tij, qė ishte veshur me rroba burri. Pėr darkė, nusja e re sjell koritėn dhe ibrikun tė lanin duart, i zoti i shtėpisė solli rakinė, ushqimin e pasur deri tek petullat me mjaltė etj. Por, antropologėt futen edhe nė njė shtėpi tė varfėr ku kalojnė njė natė tė vėshtirė, nė mes tymit, pa rraqe fjetjeje dhe mungesė ushqimi, por mes njerėzish shumė mikpritės. E rrethuar prej ndonjė copė toke tė mbjellė, qėndron shtėpia e mirditasit pėr t’u bėrė ballė luftėrave. Ajo ėshtė e fortė prej guri, dritaret i ka tė vogla, pėrmbi portė pėrgjithėsisht ėshtė “ēikmaja” me njė dritare tė vogėl dhe me disa frėngji pėr tė luftuar. Nėpėr qoshe tė shtėpisė vėrehen vrima tė tjera, tė cilat e mbrojnė shtėpinė nga tė gjitha anėt. Shtėpisė me dy kate i thonė kullė, mbulojėn e ka me plloēa, me qeramidhe ose, atje ku ka pyje me dėrrasė pishe. Ka edhe shtėpi pėrdhese prej guri ose prej dėrrase tė mbuluar me qeramidhe, me dėrrasa, me plloēa ose kashtė. Kėto janė tė klasave tė fundit.

Odat e kullės

Kulla mund tė ketė tre, katėr ose mė shumė oda. Atje ku mungon kasollja, oda pėrdhese pėrdoret pėr bagėtinė. Njė shkallė e ngushte posa hyn tek dera tė shpie nė odėn e burrave ku priten miqtė dhe ku qėndron oxhaku. Mbi zjarr ėshtė varur poēja prej balte me zinxhir. Pishtari, njė lloj rrjete prej teli, varet nga tavani dhe shėrben pėr tė vėnė pishėn e ndezur qė ndrit odėn. Oda nuk ka shumė mobilie, nėpėr kėnde ėshtė shtrirė ndonjė mutaf ose ndonjė lėkurė deleje, andej-kėndej, nėpėr odė sheh shkaminj trekėndėsh e tė shkurtėr, ndonjė fron tė moēėm tė skalitur dhe fort tė bukura dhe ndonjė sėnduk tė vjetėr tė skalitur. Nė qoshen e kėndit mund tė vėsh re ndonjė cung druri, i cili pėrdoret nė vend tė jastėkut. Nė tė dyja anėt e oxhakut dhe nė mur mbi dy kėndet janė kamaret tė mbyllura nė dėrrase tė skalitur, kanė pamje tė bukur dhe i zoti i shtėpisė vė takėmet e kafesė. Kafenė taze mirditasi e ka “allaminutė”. Dritaret janė tė vogla dhe pa xhama, mbyllen me kanate dėrrase tė trashė, muret e lyer me gėlqere dhe pa dekorim, diku shikon ndonjė pushkė tė varur (kur kanė leje nga qeveria), ndonjė ēifteli, ndonjė kryq a ndonjė korė ose fotografi tė tė zotit tė shtėpisė qė mund tė ketė dalė nė Shkodėr a Tiranė. Pakėz nėn tavan duken disa ēengela ku varen pushkėt e trimave, njė lloj i tillė gjendet edhe te dera e jashtme. Tavani mund tė jetė i ndėrtuar me dėrrasė ose trinė. Pėrmbi vatėr varet pastėrmaja, e cila qėndron mbi njė lloj rrjete prej trene. Jo shumė larg kėsaj rrjete ėshtė dhe njė dru horizontal dhe mbi atė thajnė rrobat e lagura. Pėr tė larė duart kanė ibrikun dhe koritėn ose mund tė vesh te sqolli qė ėshtė nė njė anė tė odės nė mur, ku uji derdhet nga njė vrimė pėrjashta. Dallim nga kėto bėn shtėpia e Kapedanit nė Orosh, e ndėrtuar nė majėn e njė kodre me njė pamje piktoreske. Nė njė dhomė tė pastėr dhe tė mbajtur, qėndrojmė nė frone dhe jo kėmbėkryq si tjetėrkund. Njė trim na sjell kafe dhe pastaj na rehatojnė nė njė dhomė tjetėr ku hamė sė bashku darkėn e pasur me supė, pulė tė zier, mish thiu tė fėrguar, djathė tė bardhė, gjalpė, pilaf dhe verė tė mirė. Pasi darkojmė, falėnderojmė Kapedanin sipas zakonit, lajmė duart dhe pastaj i avitemi zjarrit, i cili tė vė nė mendime.





Kullat e malėsorėve me vulėn e vjetėrsisė mbi gurė

Karakteristikė pėr disa prej kėtyre banesave tė vjetra shqiptare ėshtė edhe vula qė shėnon datėn e ndėrtimit tė kullės, apo emrin e tė zotit tė saj. Humanistja austriake Marianne Graf, nismėtare e disa projekteve ambicioze pėr ruajtjen e kėsaj trashėgimie, pėrshkruan gjithė rajonet e viseve tė Veriut dhe Verilindjes, duke vėzhguar imtėsisht kullat e moēme dhe sidomos ato tė fshatit Shul-Batėrr tė Matit. “Mė krijohet njė ndjenjė sikur me ēdo hap qė bėj pėrpara shkoj dy hapa prapa, tek e kaluara” - shkruan Graf. Atė e tėrheq kultura e popullit nė tė ndėrtuar dhe gjithēka tė ruajtur me kujdes, por e shqetė-son deri nė trishtim bjerrja edhe humbja e saj. “Jemi nė njė vend krejt tė izoluar, i cili ruan tė kaluarėn e largėt. Asnjė frymė njeriu nuk duket. Mos vallė janė mure tė magjepsur, qė ngrihen para nesh, si tė kenė hedhur shtat nga format e rrumbullakosura tė njė guri vullkanik!”. Megjithėse ndėrtesat, nė ndonjė rast, mbajnė rėndė vulėn e vjetėrsisė, ato tė gjitha transmetojnė njė shkallė tė lartė artizanale dhe saktėsi. Gurė tė pėrpunuar me mjeshtėri tė lartė, bashkohen artistikisht nė shtylla, mbajtėse, harqe dhe mėrtek, dhe e detyrojnė vizitorin pėr njė vrojtim mė tė saktė tė portaleve, tė punuara me dashurinė mė tė madhe.



Kulla “Limpreht”

Kullat e Lurės kanė shėrbyer si fortifikata, por dhe vende ku gjallon jeta malėsore nė tėrė hapėsirėn e vet sociale dhe ekonomike. Ali Koēeku i ka studiuar imtėsisht ato. Kati i parė i kullės luriane ėshtė pėrdorur si haur bagėtish, pastaj nė katin e dytė oda e burrave, si njė institucion edukimi. Luriani e ka shtruar odėn e miqve bukur dhe e ka hijeshuar. Shtrohej nė tė dy anėt me hasra thekre dhe mbi to mutafi karakteristik nga leshi i dhisė qė blihej nė Prizren. Sipėr mutafit, nė shtėpitė pak mė tė kamura, vihej dhe sixhade, lėkurė delesh e qilima. Dyshekė e jorganė herėt nuk kishte ndaj miqtė e ardhur mbuloheshin me postahe qė i punonin nė vegjė. Dyshekėt e parė nė Lurė erdhėn nė kohėn e Zogut, ndėrsa masivisht u futėn pas Ēlirimit. Oxhaku karakteristik ėshtė i punuar nė gur dhe i futur rreth 25 cm. Kati i tretė apo i katėrti quhej “kullė”. Kėtu rrinin burrat pėr verė. Kishte dhe dollapė qorr me dy tri frėngji. Nė njė qoshe ishte ēakmani, njė dollap rreth njė metėr dhe i mbyllur me oxhak, aty mbaheshin vegla armėsh. Kullat e Lurės kanė shėrbyer edhe si fortifikata pėr luftė. Po ē’lidhje ka kulla Limpreht me malėsorėt, kur nė fakt atje njihen me shumė emra kullash tė pėrmendura si toponim fisesh; si kullat e Marisenėve, kulla e Vladit, e Bucajve, Bruēajve a tė tjerė. Por kjo lidhje fillon kur Limpreht, ish-ambasadori amerikan, i njohur si diplomati mė sportiv, ndėr preferencat e tij kishte malėsitė e vendit. “Medet, hej mik” - tė thonė banorėt lurianė - “iku shpejt ai burrė zotni, se do na e kishta ba Lurėn!”. Ata thonė se amerikani qe ulur “gju mė gju” me malėsorėt nė kullat e tyre para se tė ngjitej tek mrekullitė e Nezhtės sė Kurorės sė Lurės. Nė njė prej krojeve tė freskėta, kishte mbaruar tragjikisht jeta e ambasadorit sportiv. Megjithatė Lura e ka pėrftuar njė simbol nė trajtėn e monumentit, “kullėn Limpreht”. Pėr tė shkuar tek ajo, kalojmė njė rruge kalldrėmi. Nuk ka njeri brenda dhe si shumė kulla tė tjera, edhe ajo pėrjeton heshtjen e madhe. Pyetja pėrse pikėrisht kėtė kullė e ka zgjedhur diplomati amerikan, pėr ta shėnuar si “kullėn e tij”, e merr pėrgjigjen qė nė pamje tė saj. Ka qenė njė sy i pagabuar nė pėrzgjedhjen e saj pasi ėshtė vėrtetė kullė tipike. Kėtu kanė banuar prej shekujsh fisi Tollaj, ndėrsa nuk i dihet mosha e ndėrtimit, edhe pse pyesim dhe mė tė vjetrin e fshatit, njė 104 vjeēar. Kjo ėshtė kulla e parė e braktisur nė Lurė, pasi ka mė se 30 vite qė kėtu nuk banon njeri, por dhe pronėsia e saj ėshtė e zorshme pėr t’u pėrcaktuar.



Nėnshejt, fshati i kullave alpine

Nėnshejt! E quajnė tė tillė sepse gjendet pak metra poshtė Malit tė Shenjtit nė bjeshkėt mė tė larta tė Mirditės verilindore. “Fshat ndėr mė tė hijshėm nė Shqipėri, padyshim mė joshėsi” - na thonė njė grup turistėsh amerikanė, qė kanė vendosur ta kalojnė fundjavėn nė kėto anė e ku bėhen pjesė e hareshme dhe nė njė guidė turistike me ansamblin “Mirdita”. Fshati i vogėl me fare pak shtėpi ndodhet nėn “sqetullėn” e kėtij mali me emėr shenjtorėsh. Mali i Shenjtė nė bjeshkėt e Oroshit shėnohet si kryetempulli i Krishtėrimit nė Mirditė. Ndue Dedaj, studiues i njohur, thotė se ndoshta kėtė tempull e themeloi ndonjė nga shenjtorėt shqiptarė, qė u sakrifikua aty. Nėnshejti dallohet pėr kullėn tipike dykatėshe. Numėrohen tetė kulla tė mėdha, tė tjerat janė shtėpi alpine pėrdhese, ndėrsa thuajse tėrė kullat mbulohen me fruxha, me pėrjashtim tė njėrės qė ka pėrdorur tjegullėn. Kullat e kėtij fshati, veē ndėrtimit me gurė tė bardhė dhe tavanet karakteristike, tė veēantėn e kanė patur tek dyert. Ustallarė tė pėrmendur e kanė latuar e gdhendur mjeshtėrisht gurin e fortė tė kėtyre viseve. Kėtė na e shpjegon dhe Gjet Ndoj duke pėrmendur ustain legjendė tė ardhur nga Fani, Ded Halili, ndėrsa na e servir njė gotė raki vendi nė oborrin tė rrethuar me gardhe karakteristike.







SHEKULLI
__________________
E fortė e pasfidueshme,
Fisnike e paperulshme,
Vetvetja e paharrueshme!
iDeA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-10-2013, 20:46   #2
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,549
Thanks: 6,924
Thanked 8,182 Times in 5,230 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 384
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Turizmi i munguar i kullave tė Veriut

Zvicres ju deshen 100 vite per kėtė turizėm.
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-10-2013, 03:39   #3
Brari
V.I.P
 
Avatari i Brari
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 3,558
Thanks: 3
Thanked 35 Times in 18 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
Brari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarėBrari ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Turizmi i munguar i kullave tė Veriut

pa u zhdukur elementi cubo-bandit nuk ka turizem..

mendo sikur i zoti kulles ne x katund.. ka per djale nje nga ushtaret e tom doshit ne 21 janar..

kush turist qe sheh video 21 janari.. qe sheh shkelmuso barbaret e edverit te tom doshit.. vete te kaloj naten te kulla e gjeloshit bijt e te cilit shkelmonin policine ne 21 janar..
asnje..

se hyn turist ne kulle e del pasterma..

lol

saura e di ceshte pastermaja se i ka dibrane njerzit e te dashurit..

lol

ti dragun.. besoj mishin e derrit e rrun dhe e frrun..

lol

.
Brari nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-10-2013, 06:42   #4
shoku_tanku
patriot
 
Avatari i shoku_tanku
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: ne vithen e peles se hazdisur
Posts: 15,706
Thanks: 846
Thanked 1,417 Times in 1,054 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 123
shoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėmshoku_tanku i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Turizmi i munguar i kullave tė Veriut

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
Zvicres ju deshen 100 vite per kėtė turizėm.
per me teper qe kullat e ngujimit jane te mbipopulluara
shoku_tanku nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur