Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Ungjillor

Ungjillor Ju nė fakt, jeni tė shpėtuar me anė tė hirit, nėpėrmjet besimit, dhe kjo nuk vjen nga ju, po ėshtė dhurata e Perėndisė, Kėtu mblidhemi tė gjithė besimtarėt ungjillor tė tė gjitha bashkesive tė ndryshme pėr tė bekuar njėri-tjetrin me fjalėn e Zotit tonė Jezus Krisht dhe deshmitė tona personale.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-09-2017, 11:07   #1
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives Ungjillore

Islami dhe krishterimi ndajnė shumė gjėra tė pėrbashkėta. Qė tė dy religjionet gjurmojnė rrėnjėt e tyre nga Abrahami. Qė tė dy besojnė nė profeci, dėrguarit e Zotit (apostujt), zbulesėn e Perėndisė, Shkrimet e shenjta, ringjalljen e tė vdekurve, centralitetin e komunitetit religjioz. Pėrkundėr kėtyre ngjashmėrive tė rėndėsishme, kėto dy religjione botėrore kanė edhe dallime mjaft tė rėndėsishme.

Do tė ndalemi te kėto dallime nė katėr pika kryesore:

1) Tė kuptuarit e Perėndisė
2) Kuptimi i Zbulesės
3) Tė kuptuarit e mėkatit dhe shpėtimit
4) Komuniteti religjioz
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-09-2017, 11:08   #2
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
1) Tė kuptuarit e Perėndisė

1) Tė kuptuarit e Perėndisė

Myslimanėt dhe tė krishterėt besojnė nė njė Perėndi. Por mėnyra si e perceptojnė Perėndinė kėto dy religjione nė teologjinė e tyre pėrkatėse dallon dukshėm. Theksi nė teologjinė islamike pėr sa i takon Perėndisė mund tė pėrmblidhet nė kėtė fjalė: TAHVID – unitet absolut. Myslimanėt insistojnė qė Perėndia ėshtė njė dhe nuk ka persona tė ndryshėm brenda hyjnisė sė Perėndisė. Kjo ėshtė doktrina kryesore ku myslimanėt polemizojnė me tė krishterėt dhe nė bazė tė kėsaj ata i konsiderojnė tė krishterėt POLITEISTA – triteista, fajtorė pėr shirkun, qė nėnkupton t’i shoqėrosh Perėndisė shok apo perėndi tjetėr veē tij. Duke besuar nė Trini myslimanėt thonė qė tė krishterėt besojnė nė tre perėndi. Ky qėndrim shprehet nė Kuran qartė: S. 4:171 “...Besojeni pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: “Tre” (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah...” Por tė gjithė ata qė e njohin teologjinė krishtere e dinė qė doktrina e trinitetit ishte artikuluar pikėrisht pėr tė kundėrshtuar idenė e tė besuarit nė tre perėndi. Tė kuptuarit e trinitetit ka qenė jo adekuate nė mesin e tė krishterėve me tė cilėt myslimanėt ishin nė kontakt. Myslimanėt e hershėm nė kėtė mėnyrė arritėn tė kuptojnė doktrinėn e trinitetit nė mėnyrė shumė tė shtrembėruar duke besuar qė tė krishterėt besonin adhuronin Marinė si pjesė e trinitetit. Ky keqkuptim vėrehet qartė ne Kuran: S. 5:116 “O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: “Mė besoni mua dhe nėnėn time dy zota pos All-llahut...” Pra duket qė nė periudhėn e Kuranit triniteti ishte kuptuar tė ishte Ati, biri Jezusi dhe Mariė nėna e Jezusit.

Pavarėsisht nga ky koncept i gabuar qė ekzistonte, edhe trinia e vėrtetė Atė, Bir dhe Frymė e shenjtė nuk ėshtė e lehtė pėr t’u kuptuar, nė fakt ėshtė njė e vėrtetė e pashprehur mirė e pakapshme pėr mendjen njerėzore. SI rrjedhojė e kėsaj, shumė herėzi nė historinė e kishės janė ngritur sepse njerėzit janė pėrpjekur tė largojnė doktrinėn e trinitetit, duke sjellur doktrina tė reja qė ishin mė tė pėrballueshme pėr mendjen njerėzore. JO, DOKTRINA E TRINITETIT NUK MUND TĖ REDUKOHET NĖ KATEGORITĖ E ZBEHTA TĖ MENDJES NJERĖZORE. Fakti qė mendja njerėzore nuk ėshtė nė gjendje ta kaploj plotėsisht doktrinėn e trinitetit nuk duhet jetė brengosėse pėr ne. Ne me pėrulje dhe nėnshtrim i besojmė Perėndisė nė mėnyrėn si na ėshtė zbuluar, dhe nė fjalėn e tij Perėndia ėshtė zbuluar si trini dhe fakti qė nuk e kuptojmė plotėsisht atė nuk do tė thotė qė kjo doktrinė nuk ėshtė e vėrtetė. Sipas myslimanėve ėshtė blasfemi tė besosh Perėndinė tre nė njė, kurse sipas tė krishterėve ĖSHTĖ BLASFEMI TĖ REDUKOSH PERĖNDINĖ NĖ DIĒKA QĖ MUND TĖ KUPTOHET.

Ndoshta njė mėnyrė e mirė pėr t’ju mundėsuar miqve myslimanė tė kuptonė trininė ėshtė tė theksojmė mėsimin bazė fundamental krishterė qė Perėndia ėshtė Dashuri. Si rrjedhojė, dashuria nuk mund tė manifesohet asnjėherė nė vetmi. DASHURIA MANIFESTOHET NĖ MARRĖDHĖNIE , dhe pėr kėtė arsye, PERĖNDIA QĖ ĖSHTĖ DASHURI DUHET TĖ EKZISTOJĖ BRENDA KOMUNITETIT TĖ VETES SĖ TIJ, QĖ ĖSHTĖ KOMUNITETI I TRE PERSONAVE , nė mes tė tė cilėve dashuria ėshtė perfekte sa qė, edhe pse tre, bėhen pėrsoshmėrisht njė. Kjo ėshtė e vėrteta fundamentale qė ndodhet brenda doktrins sė trinitetit. Pra, pėrkundėr kufizimeve tė mendjes sonė, ėshtė pjesė e nėnshtrimit krishter dhe pėruljes ndaj Perėndisė pėrtej tė kuptuarit tonė. Ne i nėnshtrohemi Trinisė sė shenjtė jo sepse e kuptojmė plotėsisht kėtė mister por thjesht sepse kėshtu Perėndia ėshtė zbuluar tė jetė.

Ėshtė nga kjo perspektivė – Perėndia ėshtė dashuri - qė ne duhet tė pėrpiqemi tė sqarojmė si Jezusi mund tė jetė Bir i Perėndisė. Njė deklaratė e tillė ėshtė blasfemuese pėr myslimanėt, ata besojnė qė Perėndia ėshtė larg nga tė paturit bir. Pėrkundrazi, tė krishterėt e shohin birėrinė e Perėndisė jo si blasfemi por si shjenjė tė dashurisė hyjnore, e cila ėshtė aq e thellė (pėrtej te kuptuarit tonė njerėzor) qė Perėndia nuk ishte vetėm i kėnaqur pėr tė na bekuar prej sė jashtmi por e pėruli veten deri nė atė pikė pėr tu bėrė pjesė e krijimit tė tij nėpėrmjet mishėrimt tė birit tė tij Jezus Krishtit! Duke u bėrė pjesė e rendit tė krijesės, duke marrė formė tė plotė njerėzore, Perėndia e shenjtėroi njerėzimin nga brendėsia.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-09-2017, 11:10   #3
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
2) Kuptimi i Zbulesės

2) Kuptimi i Zbulesės

Krishterimi beson qė Perėndia e zbuloi veten tė na shpengoj, tė na shpėtoj – tė na ēoj nė plotėsinė e jetės tė lirė nga skllavėria e mėkatit nė kėtė botė si dhe nė tjetrėn qė pason. Sipas islamit nė anėn tjetėr, zbulesa nuk ėshtė me qėllim tė shpengimit por pėr hir tė “udhėzimit”. Qė do tė thotė, zbulesa e Perėndisė duhet tė jetė udhėzim pėr jetesė nė kėtė botė.

Nė krishterim, zbulesa ėshtė e ndėrmjetėsuar. Ne besojmė qė Bibla ėshtė fjala e Perėndisė por nuk besojmė qė Perėndia mekanikisht e ka transmetuar nėpėrmjet njerėzve tė caktuar sikur nė njė mėnyrė tė ishin kanale. Tė krishterėt besojnė qė Bibla ishte shkruar nga njerėzit nėn frymėzimin hyjnor, qė ėshtė Frymėzimi i Frymės sė Shenjtė. Zbulesa hyjnore ishte filtruar nė kėtė mėnyrė nėpėrmjet lenteve njerėzore dhe qe shkruar mė fjalėt njerėzore brenda historisė njerėzore. Kjo ėshtė arsyeja pse shkrimet tona i referohen rrethanave historike; nuk pėrshkruan ndonjė zbulesė mistike, johistorike tė Perėndisė por mė saktė paraqet njė intervenim tė mrekullueshėm tė Perėndisė nė historinė njerėzore.

Nė Islam, nė anėn tjetėr, Kurani konsiderohet si fjalė e “pandėrmjetėsueshme” e Perėndisė. me fjalė tė tjera, Islami thekson fuqishėm qė Muhamedi ishte analfabet gjatė pranimit tė zbulesės dhe kjo e bėn atė plotėsisht pasiv. Ai thjesht recitonte atė qė vendosej nė gojėn e tij, pa ndonjė shtesė nga ana e tij. (Kuran – nėnkupton recitim). Kurani i cili shihet si pėrjetėsisht ekzistues nė qiell thjesht zbriti (njė emer tjetėr pėr Kuranin ėshtė “at-tanzil”) dhe ishte shprehur nėpėrmjet Muhamedit si njė instrument pasiv i zbulesės.

Duhet po ashtu theksuar qė Islami ėshtė mė tepėr religjion i “fokusuar nė libėr” se krishterimi. Ėshtė gabim tė supozohet ajo qė pėr myslimanėt ėshtė Kurani pėr tė krishterėt ėshtė Dhiata e Re. Nuk ėshtė aspak ashtu! Analogjia e duhur ėshtė kjo: ajo qė Kurani ėshtė (konsiderohet) pėr myslimanėt, Krishti ėshtė pėr tė krishterėt. Ne nuk jemi tė orientuar me qendėr nė libėr; ne jemi tė orientuar me qendėr nė njė Person – Krishtin. Myslimanėt thonė qė Kurani ėshtė Fjala e pėrjetshme e Perėndisė; kurse ne nuk themi qė Dhiata e Re ėshtė Fjala e pėrhershme e Perėndisė. VETĖM KRISHTI ĖSHTĖ FJALA E PĖRHERSHME E PERĖNDISĖ. Andaj ėshtė mirė tė jemi tė ndjeshėm ndaj myslimanėve pėr tė mos e ofenduar Kuranin sepse do tė ishte njėjtė sikur tė ofendohej Krishti pėr tė krishterėt. Myslimanėt nė kėtė mėnyrė nė tė konsideruarit e Kuranit si Fjala e pėrjetshme e Perėndisė ballafaqohen me tė njėjtin problem me tė cilin i kanė akuzuar tė krishterėt. Sipas tyre nėse Perėndia ėshtė njė si ka mundėsi Krishti tė jetė Perėndi dhe tė ekzistoj nga pėrjetėsia. Por e njėjta pyetje i shtrohet edhe atyre, si ka mundėsi pėrveē Perėndisė tė ekzistojė diēka e pėrjetshme, nė kėtė rast Kurani, qė bile nuk ėshtė person por njė objekt!!! Ne themi qė Krishti ka bashkė-ekzistuar me Perėndinė ata sepse Perėndia nuk ka mundur tė ekzistojė pa Fjalėn e tij. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe ata sqarohen qė Kurani ka bashkekzistuar ēdo here mė Perėndinė si pjesė e Perėndisė.

Sipas Islamit, prandaj Perėndi ka folur nėpėrmjet njė libri; pėr Krishterimin, ėshtė e kundėrta, Perėndia ka folur nėpėrmjet njė Personi. Nė Islam, libri arab ėshtė mrekulli; pėr tė krishterėt personi i Krishtit ėshtė mrekullia e vėrtetė.

Dy argumente tė tjera qė duhet sjellė nė raport me fjalėn e Perėndisė janė akuzat e myslimanėve rreth korruptimit tė shkrimeve hebreje-krishtere (kjo doktrinėn nė teologjinė islamike ėshtė e njohur si “tahrif”) dhe akuza e fshehjes sė argumenteve apo mashtrimit (nė arabisht e njohur si “ikhfa”). Artikulimi i doktrinės sė tahrifit ka filluar pikėrisht me Kuranin. Fillimisht Kurani konfirmoi besueshmėrinė e zbulesave tė mėparshme tė Tevratit dhe Inxhillit duke e konsideruar veten si konfirmues tė atyre shkrimeve tė mėparshme dhe duke u bėrė thirrje nė kėtė mėnyrė hebrenjve dhe tė krishterėve ta pranojnė Islamin. S. 4:47 “O ju qė u ėshtė dhėnė libri, besojeni atė qė e zbritėm (Kur’anin) e qė ėshtė vėrtetues i atij qė e keni (Tevratit). S. 6:92 “Edhe ky (Kur’an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes.” Kėto janė sure qė janė zbritur nė Mekė. Por kur hebrenjtė dhe tė krishterėt sollėn argumente nga shkrimet e tyre kundėr Muhamedit dhe ndjekėsve tė tyre, atėherė gjuha e Kuranit ndryshoi. Si ka mundėsi tė jetė vėrtetues i shkrimeve tė mėparshme nėse Dhiata e Vjetėr dhe e Re e kontradiktojnė Kuranin? Njė numėr i madh i pėrgjigjeve arritėn pastaj nga Muhamedi nė suret e Medines. Judenjtė akuzohen tė kenė ndryshuar shkrimet e tyre me qėllim pasi e kishin kuptuar tė vėrtetėn nga Kurani (S. 2:75 “A shpresoni se do t’u besojnė ata juve (jehuditė), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē’bėnin) i ndryshuan ato); i akuzuan se kishin ndryshuar shkrimet pėrqėllime pėrfitimi, S. 2:79 “Eshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė prej All-llahut”! E pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė”; S. 2:59 “E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr”; tė tjerėt e ndryshuan tekstin duke ua ndryshuar vendin fjalėve S.4:46 “Njė palė nga jehuditė ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta” e tė tjerėt thuhet qė kanė pėshtjelluar gjuhėt e tyre pėr t’ua ndryshuar kuptimin S. 3;78 “njė grup prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr ta deformuar kuptimin) ashtu qė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga libri (i vėrtetė), madje thonė: “Kjo ėshtė nga All-llahu”! Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu”. Akuza e fshehjes sė tė vėrtetės drejtohet nga ithtarėt e librit S.2:146 “Atyre qė ua kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup pre tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn”. Pėr ta qė i kanė fshehur argumentet e vėrteta pason zjarri S.2:174 “Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr tė fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t’u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajėson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm”.

Tė gjitha kėto pėrgjigje ishin mėnyra kreative pėr t’i shpjeguar diskrepancat nė mes tė shkrimeve tė mėparshme hebrejo-krishtere dhe Kuranit, por nuk ka absolutisht bazė nė traditėn e dorėshkrimeve. Nė fakt dėshmitė nga dorėshkrimet dėshmojnė qartė qė doktrina e tahrifit nuk ka aspak evidencė dhe sipas kėtyre dėshmive qartė dėshmohet qė shkrimet e Dhiatės sė Re dhe tė Vjetėr ishin transmetuar me saktėsi!
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-09-2017, 11:11   #4
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
3) Tė kuptuarit e mėkatit dhe shpėtimit

3) Tė kuptuarit e mėkatit dhe shpėtimit

Mėkati dhe shpėtimi janė kategori qendrore nė teologjinė krishtere. Krishterimi mėson qė efektet e mėkatit tė parė (mėkati origjinal) ka prekur botėn dhe qeniet njerėzore qė jetojnė nė te. Nė Islam nė anėn tjetėr, nuk ekziston njė gjė e tillė si mėkati i parė apo origjinal. Kurani nė fakt e pranon qė Adami dhe Eva kishin mėkatuar por sipas besimit islamik, ata u penduan dhe qenė plotėsisht tė falur dhe mėkati i tyre nuk kishte pasoja tek pjesa tjetėr e racės njerėzore. Sipas mendimit tė krishterė kjo ėshtė njė pikėpamje e ngushtė porsa i pėrket kuptimit tė mėkatit tė parė dhe pasojave tė saj.

Pėr myslimanėt bartja e mėkatit prej Adamit dhe Evės tek pjesa tjetėr e njerėzimit duket qė nuk ėshtė gjė e drejtė andaj edhe Islami e mohon doktrinėn e trashėgimit tė mėkatit. Pėrse ne duhet ta pranojmė fajin pėr shkak tė mosbindjes sė dikujt tjetėr theksojnė ata!!! Edhe tek tė krishterėt kanė ekzistuar pikėpamje tė ndryshme sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje, jo qė e kanė mohuar kėtė por dallimet kanė qenė tė tipit tė pasojave qė mėkati le prapa apo nė mėnyrėn se si ndikon tek njeriu sot mėkati i parė. Gjithsesi mėnyra mė e pranuar sot nga tė krishterėt ėshtė kjo: Asnjė mėkat qė ėshtė bėrė nuk ėshtė pa ndonjė efekt. Ēdo mėkat qė ju dhe unė e bėjmė – ēdo mėkat qė ėshtė bėrė ndonjėherė – pėrēan (prek) tėrė kozmosin. Mėkati yt nuk ka vetėm efekt tek ti por edhe tek tė tjerėt dhe nė ēdo gjė tjetėr. Ēdo thithje qė ti e merr nga cigaret ndot jo vetėm trupin tėnd por edhe tė tjerėt pėrreth teje. Kėshtu kur Dhiata e Vjetėr pohon qė mėkatet e atit tėnd do tė prek edhe fėmijėt e tu, kjo nuk ėshtė njė kėrcėnim, por njė realitet! Mėkati nė tė vėrtete mund tė pėrshkruhet me efektin e topit tė borės qė rrotullohet, sa mė shumė qė rrotullohet mė i madh dhe mė i rrezikshėm bėhet. Pra mėkati akumulohet nėpėr tėrė historinė njerėzore duke ndikuar tek tė gjitha qė janė lindur nė kėtė botė. Nė njė mėnyrė tė gjithė njerėzit duhet ballafaquar me fuqinė e madhe tė mėkatit qė ėshtė akumuluar qė nga mėkati i prindėrve tanė tė parė Adamit dhe Evės deri nė ditėt e sotme.

Pikėrisht pėr shkak se Islami ka reaguar kundėr idesė sė mėkatit tė parė, nuk ėshtė treguar pranues edhe ndaj efekteve shkatėrruese tė mėkatit nė tėrė qeniet njerėzore dhe me kėtė ėshtė treguar mospranues edhe ndaj nevojės sė shpėtimit. Islami nuk mund tė kuptoj si vdekja e Krishtit dhe ringjallja sjell shpėtimin e njeriut. “Shpėtim nga ēfarė?” thonė ata. Ėshtė e paimagjinueshme pėr ta qė njė njeri (nė kėtė rast Krishti) do tė jetė nė gjendje tė pagojė dėnimin pėr mėkatet e personave tė tjerė. Pėr mė tepėr, meqenėse myslimanėt besojnė qė profetėt qenė tė pamėkatshėm – doktrinė e njohur si “isma”, ėshtė blasfemi pėr ta tė thuhet qė Krishti vdiq njė vdekje tė turpshme tė njė mėkatari nė kryq. Ata nė kėtė mėnyrė e mohojnė vdekjen e Krishtit nė kryq duke thėnė qė kjo nuk ka ndodhur por atyre u ėshtė dukur njė gjė e tillė dhe ka qenė njė person tjetėr qė Perėndia e ka lejuar tė kryqėzohej nė vend tė Isait (mendohet nė Juda Iskariotin). Nėpėrmjet njė tregimi tė tillė, myslimanėt e shohin veten si mbrojtės ndaj integritetit profetik tė Jezusit, sepse njė profet i vėrtetė sipas Kuranit nuk mund tė pėrjetoj keqtrajtimin si Jezusi e pėrjetoi. Myslimanėt pranojnė qė Jezusi u ngrit nė qiell por nuk pranojnė qė ai vdiq nė kryq.

Sipas pikėpamjes islamike, ajo qė duhet bėsh ėshtė tė jetosh njė jetė tė mirė, ta kėnaqėsh Perėndinė nė ēdo gjė qė bėn. Nėnshtroju Perėndisė dhe ndiqi drejtimet e tij. Religjioni sipas njė myslimani nuk nėnkupton shpėtim nga mėkati; nėnkupton tė ndjekėsh rrugėn e drejtė apo sheriatin, e hartuar nga ligji Islamik. Ndėrkohė qė Krishterimi ėshtė besim qė ka lidhje mė shumė (bazohet) me “ortodoksinė” apo “besimin e duhur”, Islami ėshtė besim qė bazohet mė shumė nė “ortopraksinė” apo “praktikumin e duhur”. Islami ėshtė religjion i ligjit dhe e sheh mohimin e ligjit nga ana e tė krishterėve siē mėsohet nga Pali nė shkrimet e tij drejtuar Romakėve dhe Galatasve si mungesė serioze nė mėnyrėn e jetesės sė krishterė. Kjo nė fakt nuk nėnkupton qė Islami nuk bazohet nė doktrinėn e drejtė apo qė Krishterimi nuk bazohet tek praktikimi i duhur. Thjesht kjo nėnkupton qė theksi ėshtė i ndryshėm nė kėto dy religjione.

Por theksi tek dallimet ėshtė shumė i rėndėsishėm. Nėse dikush e kupton fuqinė shkatėrruese tė mėkatit, shpėtimi nuk ėshtė mė vetėm njė opsion; ėshtė domosdoshmėri. Duke reaguar nė kėtė mėnyrė me anemi ndaj kuptimit tė mėkatit tė parė, Islami e ka humbur tė vėrtetėn qendrore tė ekzistencės njerėzore: qė pavarėsisht sa shumė pėrpiqesh tė bazohesh tek “praktikimi i duhur”, ai apo ajo do dėshtojnė nga arritja e qėllimit. Ne nuk mund tė jetojmė njė jetė tė tillė qė i pėlqen Perėndisė me fuqinė tonė.... Dhe kjo ėshtė arsyeja pėrse shpėtimi ėshtė i nevojshėm dhe i domosdoshėm. Kėto janė disa prej kuptimeve divergjente tė pikėpamjeve islamike dhe krishtere rreth mėkatit dhe shpėtimit.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-09-2017, 11:12   #5
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
4) Komuniteti religjioz

4) Komuniteti religjioz

Kjo ėshtė njė pikė qė kumbon nė zemrat e dy religjioneve bashkė Islamit dhe Krishterimit. Ajo qė ėshtė Kisha pėr tė krishterėt, pėr myslimanėt ėshtė “Umma”. Si ne ashtu edhe myslimanėt konsiderojnė tė jenė pėrgjegjės ndaj komunitetit tė besimit. Nuk ėshtė e mjaftueshme tė jetojmė nė izolim; ne duhet t’i lidhim jetėt tona me vėllezėrit dhe motrat tona ne besim.

Megjithatė, edhe nė kėtė pikė ka dallime tė dukshme. Nė islam nuk ka shėrbesė tė urdhėruar apo “hierarki” nė komunitetin islamik. Gjithashtu, nė kėtė komunitet theksi mė shumė vendoset tek homogjeniteti – njė mėnyrė e pėrbashkėt e jetesės e rregulluar nga sheriati apo ligji religjioz – se sa tek kisha e krishterė nė pėrgjithėsi. Tė krishterėt janė munduar tė “mishėrojnė” krishterimin aq sa munden nė kulturėn lokale. P.sh Bibla, himnet, kėngėt apo tekstet liturgjike janė pėrkthyer nė gjuhėn lokale dhe janė pėrshtatur me kulturėn. Pėrkundrazi, nė Islam duhet tė mėsohet gjuha arabe nėse do pėr tė qenė mysliman i mirė. Kurani konsiderohet tė jetė i papėrkthyeshėm, qė nėnkupton se mesazhi i Kuranit pėr njė mysliman ndodhet nė Kuranin origjinal nė gjuhėn arabe. Po, njė person mund tė pėrpiqet tė kuptoj kuptimin e Kuranit nė gjuhė tė ndryshme por kjo atėherė nuk ėshtė Kuran, ėshtė vetėm njė interpretim i Kuranit. Andaj edhe nė shumė pėrkthime tė Kuranit nė fakt nuk thuhet Kurani por kuptimi i Kuranit madhėshtor apo Hija e Kuranit siē ceket nė pėrkthime tė Kuranit nė gjuhėn tė ndryshme. Pėr myslimanėt, gjuha arabe ėshtė gjuhė e shenjtė, andaj njė person mund ta kuptoj pėrsosshmėrinė dhe paimitueshmėrinė e Kuranit vetėm nė gjuhėn arabe.

Pėr mė tepėr, myslimanėt dhe tė krishterėt kanė mėnyra tė ndryshme tė adhurimit. Tek tė krishterėt, denominacione tė ndryshme adhurojnė nė mėnyra tė ndryshme sepse tė gjitha i janė pėrgjigjur konteksteve sociale dhe kulturore. Nė Islam, tė gjithė adhurojnė nė njė mėnyrė pa ndonjė variacion tė rėndėsishėm pavarėsisht nga konteksti kulturor dhe social. Folur me paanėsi, qė tė dy mėnyrat kanė pikat pozitive tė tyre kėto mėnyra tė adhurimit, krishterimi nė pėrshtatshmėri kurse islami nė uniformitet.

Sa i pėrket adhurimit duhet theksuar qė myslimanėt kanė mė shumė ngjashmėri me tė krishterėt e lindjes se ata tė perėndimit (sidomos protestantėt) pėr faktin qė janė shumė tė vėmendshėm jo vetėm ndaj aspektit tė brendshėm tė adhurimit por edhe ndaj aspekteve tė jashtme. Myslimanėt e pėrdorin tėrė trupin e tyre gjatė adhurimit – lutjes. Pėr njė protestant kjo mund tė mos duket aspak e rėndėsishme por pėr myslimanin nėnshtrimi i shpirtit simbolizohet pikėrisht tek kėto gjeste dhe veprime qė ata i bėjnė nė njė mėnyrė tė ritualizuar. Myslimanėt nė kėtė drejtim e kanė mė lehtė tė kuptojnė mėnyrėn liturgjike tė adhurimit tek krishterėt e lindjes se sa mėnyrėn protestante tė ērregullt dhe jo formale.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-09-2017, 18:03   #6
Aleandro
V.I.P
 
Avatari i Aleandro
 
Data e antarėsimit: Mar 2017
Posts: 604
Thanks: 90
Thanked 303 Times in 201 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Aleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Alkoma, ju flisni me nje nivel shume te detajuar qe te ndjekin lexuesit. Te hyshe ne detajet e religjoneve behen gjithmone me komplekse, nga njehere perputhen dhe shpesh behen kondraditore & blasfeme kundrejte njeria-tjetres.

Une kam krijuar bendjen qe islam eshte nje perzirje e hebraizmit dhe e krishterizmit. Thene me troq nje dege e krishterimit.
Waraka ishte mesuesi i pare i Muhamedit, i cili ishte dhe kusheri i tij. Waraka ishte nje klerik i hebreo-kristian i sektit ebionit (heretik), njihte shume mire si Biblen dhe Vangjelin. Ai vdiq si i krishtere dhe i respektuar nga Muhameti sa qe thonte qe Waraka qendron prane Allahut.
Po ashtu kemi edhe priftin monak Bahira, qe sipas islamit ishte Bahira qe i shihte shenjat hynore Muhametit. Bahira ishte monak i sektit nestorian(edhe ky besim ishte dege e krishtere heretike), nestorizmi ishte shume i perhapur ne Lindjen e Mesme e deri ne Indi edhe pse ishte ne armiqesi me kishen zyrtare te epokes.

Jane dy fakte interesante per tu vene ne dukje: Monaku nestorian Bahira ishte nje eremit qe jetonte i mbyllur, o neper shpella ne male. Me te gjitha gjasat Muhamedi ne merrte leksione pikerisht nga Bahira ne shpellen Hira afer Mekes, dhe jo nga Engjelli Gabriel. Disa shkrime te kohes biles, shkruanin qe Bahira ishte "nje mjeshteri i keq i Muhamedit"
Fakti tjeter eshte qe islami u perhap me mjaft lehtesi pikerisht aty ku mbizoteronte nestorismi.
Pra te gjitha rruget e dergojne islamin tek nje dege e krishterimit te nje stili tjeter...!
__________________
Jam rrezuar, jo prej aftesise e armiqve, por prej pabesise se miqve.
Aleandro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-09-2017, 19:05   #7
Alkoma
Jezusi Shpeton
 
Avatari i Alkoma
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Vendndodhja: Shqiperi
Posts: 2,625
Thanks: 110
Thanked 259 Times in 75 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 35
Alkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėmAlkoma i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Aleandro Shiko postimin
Alkoma, ju flisni me nje nivel shume te detajuar qe te ndjekin lexuesit. Te hyshe ne detajet e religjoneve behen gjithmone me komplekse, nga njehere perputhen dhe shpesh behen kondraditore & blasfeme kundrejte njeria-tjetres.

Une kam krijuar bendjen qe islam eshte nje perzirje e hebraizmit dhe e krishterizmit. Thene me troq nje dege e krishterimit.
Waraka ishte mesuesi i pare i Muhamedit, i cili ishte dhe kusheri i tij. Waraka ishte nje klerik i hebreo-kristian i sektit ebionit (heretik), njihte shume mire si Biblen dhe Vangjelin. Ai vdiq si i krishtere dhe i respektuar nga Muhameti sa qe thonte qe Waraka qendron prane Allahut.
Po ashtu kemi edhe priftin monak Bahira, qe sipas islamit ishte Bahira qe i shihte shenjat hynore Muhametit. Bahira ishte monak i sektit nestorian(edhe ky besim ishte dege e krishtere heretike), nestorizmi ishte shume i perhapur ne Lindjen e Mesme e deri ne Indi edhe pse ishte ne armiqesi me kishen zyrtare te epokes.

Jane dy fakte interesante per tu vene ne dukje: Monaku nestorian Bahira ishte nje eremit qe jetonte i mbyllur, o neper shpella ne male. Me te gjitha gjasat Muhamedi ne merrte leksione pikerisht nga Bahira ne shpellen Hira afer Mekes, dhe jo nga Engjelli Gabriel. Disa shkrime te kohes biles, shkruanin qe Bahira ishte "nje mjeshteri i keq i Muhamedit"
Fakti tjeter eshte qe islami u perhap me mjaft lehtesi pikerisht aty ku mbizoteronte nestorismi.
Pra te gjitha rruget e dergojne islamin tek nje dege e krishterimit te nje stili tjeter...!
Vella si te bej me nivelin ta ul? (Shaka)
Mendoje se keto ceshtje nuk duhen trajtuar siperfaqesisht perndryshe ndodh ajo qe ka ndodhur edhe ne te kaluaren keqinterpretimi dhe keqkuptimi i Shkrimeve te Shenjta. Madje edhe MOS kuptimi.
Pastaj keto jane gjera konkrete nuk jane teori.

Jam dakorte me postimin tuaj.
Madje mund te them se ne Kuran kemi edhe keshillen nga Allah per Muhamed qe ai duhet te pyeste te krishteret e kohes se tij per te njohur me teper Librin e njerezve te librit.
__________________
Shqiperia Atdhe i dashur

Pse i mbyllim syte kur lutemi...?!! -Kur qajme...??
-Kur enderrojme..??
-Kur puthemi...?!!
... -Sepse, gjerat me te
bukura ne jete nuk
shikohen me sy...
-Por me zemer
Jeta eshte sakrifice, pa sakrifice NUK ka jete.
Nuk ka Zot tjeter pervec Trinise dhe Jezusi eshte Biri i Perendise.
Alkoma nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-06-2019, 14:17   #8
Alessandro Cagliostro
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Mar 2019
Vendndodhja: Modena Itali
Posts: 88
Thanks: 1
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Alessandro Cagliostro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Krishterimi eshte Besim Fetar ideologjik i bazuar mbi dogma ku teologjia ben rolin e pershatjes se teksteve antike me ideologjine e drejtuesit te kishes.

Islami nuk eshte Besim Fetar por eshte filozofi Jetese.
Budizmi eshte Filozofi jetese.
Induizmi eshte Filozofi jetese.

Shkenca eshte Besim Teknologjik i ngjashem me besimin fetar.

Ne Filozofite e jeteses askush nuk te detyron te besosh biles eshte e ndaluar nderhyrja duke i dhene perparsi lirise se njeriut ne zgjedhjen e tij per kete shkak Kurani eshte me liberal se Bibla ( une nuk jam musliman dhe as kristian por realiteti keshtu eshte )

Mesoni me pare nga ndryshon nje Besim fetar dhe nje filozofi qe ta kuptoni ndryshimin mjaft bete lojra fjalesh. Arsyetimi apo Mendimi ???

Arsyetimi eshte servilizem per mbijetese.
Mendimi eshte liri per zhvillim.

Besimi fetar eshte Arsyetim me baze friken.
Filozofia eshte mendim me baze jeten.

Prespektiva e njeriut eshte te ndjeke filozofine e vet te jetes te bazuar mbi mendimin e lire per zhvillimin e tij si ne anen psikologjike psikike intelektuale dhe fizike.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Alessandro Cagliostro : 04-06-2019 nė 14:26
Alessandro Cagliostro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-06-2019, 14:55   #9
Smokkie
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Oct 2015
Posts: 878
Thanks: 22
Thanked 299 Times in 208 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 24
Smokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėmSmokkie i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Pra, me pak fjale...nje umt te dy, thjesht kane agjensi te ndryshme rreklamash.
__________________
Qesh sot se neser do jete me keq!
Smokkie nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-06-2019, 17:47   #10
Marsel
Anėtar
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 47
Thanks: 2
Thanked 8 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Marsel ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Aspak , jane ne fakt anti-thesis e njera tjetres. Ose ligji ose meshira , ose Allahu ose Yahweh , ose Jezusi=Yahweh eshte biri i Perendise ose nuk eshte , ose fara e Isak-ut ( hebrenjite) ose fara e Ishmaelit ( arabet).

Profecite i permbushi te gjitha Jezusi. Profecite qe midis te tjerash flisnin per Zotin midis nesh.

Nuk eshte gje e pakte te reduktosh Perendine ne profet. Eshte ne fakt nje nga aktet me armiqesore qe mund te besh.

P.S Ne fakt duke i paraprire cdo reagimi potencial , do hy ne debat me dike kur te jete i afte te me pergigjet te kjo pyetje : Kush ju shfaq Moisiut te mali i Sinait?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Marsel : 04-06-2019 nė 18:20
Marsel nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-06-2019, 12:51   #11
Alessandro Cagliostro
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Mar 2019
Vendndodhja: Modena Itali
Posts: 88
Thanks: 1
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Alessandro Cagliostro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Ne boten antike Mojsi nuk eshte emer qe ju vendosej individeve. Ne gjuhen egjiptiane te lashte emri Mojsi shprehet Mėses qe do te thote Femije.
Pra Mojsiu njihet thjeshte si Femija qe ariti te shpetonte.

Femija personifikon nje brez te ri, nje te ardhme komplet ndryshe nje rilindje e nje epoke te re.
Cdo ndryshim drastik ne bote ka ardhur si shkak i lindjes se nje femije kete na i tregojne mitet dhe tekstet e shenjta.

Shkretetira personifikon lenjen mbas apo braktisjen e cdo ideje apo mendimi te vjeter duke i lene vend nje ideje apo nje mendimi te ri me nje rreze me te gjere kendveshtrimi drejte nje horizonti te ri pa pengesa ne fushepamjen e mendimit te lire.

Zjarri dhe djegja e shkurres personifikon energjine e brendshme dhe humbjen e sensit te kohes kalimi nga nje dimension fizik ne ate metafizik.

Mojsiu nuk e e takoj zotin diku jashte ne shkretetire ai e zbuloj ate brenda vetes dhe e gjithe ngjaria eshte e karakterit Psiko Filozofik per kete arsye nuk kemi te bejme me deshmimtar okular sepse gjithcka ndodhi brenda psikikes se Mojsiut i cili kishte kaluar ne nje shkalle me te larte te ndergjegjies koshenciale.

E thene shkurt rrefimi i kesaj ngjarje nuk eshte i gabuar apo jo i vertete por kuptohet gabim ne kohen e sotme sepse ngjarjet ne dhjaten e vjeter pershkruhen ne menyre figurative dhe flitej per filozofine e psikologjise te psikikes. Pra flitet per boten e brendeshme te njeriut jo per boten e jashteme. Sespe bota e brendeshme eshte shume here me e madhe se bota e jashteme. Brenda vetes njeriu ka shume dimensione ndersa bota e jashtme ka vetem 3 dimensione plus kohen lineare.

Hebrenjt qe ne te vertete nuk jane nje popull i vecante apo i rroberuar, por ata jane egjiptjane me nje ideologji te re mendimi ( Hebre ne gjuhen egjiptiane do te thote "Te ikurit" ata nuk ishin skllever dhe as te varfer ishin shtetas qe nuk binin dakort me regjimin e faraonit dhe mendimin e prifterinjve per kete arsye para se te iknin moren floririn qe u takonte dhe gjene e gjalle sepse sklleverit skishin pasuri apo te drejte te largoheshin ). Hebrenjt nuk deshen qe greket te kopjonin librat e tyre dhe ti kuptonin pasi ishin fanatike te dijeve qe kishin fituar dhe gjate kohes se perkthimit nuk ju shpjeguan perkthimin e figuracionit duke i bere ngjarjet psikike te psikologjise te duken si ngjarje qe ndodhin ne nje bote reale fizike. Kjo eshte nje pike delikate e perkthimit te dhjates se vjeter sepse kuptimi eshte komplet i ndryshem dhe kisha qellimisht e ka mbuluar ose e fsheh qellimisht duke na paraqitur ngjarje subreale jashte realitetit te mundshem si dicka qe ka ndodhur vertete psh permbytja etj etj.

Gjuetia e shtrigave kishte si qellim zhdukjen e njohurive antike dhe pergenjeshtrimin e nje menyre te sakte te leximit figurativ te teksteve te shenjta me urdher te Vatikanit. ( Gjuetia e Shrigave kishte si qellim vrasjen dhe shdukjen e Dijetarve Historianve Mendimtarve etj etj nuk kishte lidhje me okultizmin ne vecanti por me Heretizmin qe do te thote "Te kesh mendim tjeter"). Vatikani kishte frike nga dijetaret dhe i zhduki duke futur nje teknike shume primitive te leximit dhe te kuptimit te teksteve qellimisht krijoj dhe teologjine e cila vazhdon te fshehe kuptimet e verteta.


Keto qe po ju shkruaj nuk jane teori konspirative apo frut i imagjinates. Cdo njeri me nje arsim elementar mund te futet te marre tekstet origjinale ne hebraisht ti perktheje me ndihmen e fjalorve elektronik online mund ti perktheje nga greqishtja e vjeter ose dhe tekstet egjiptiane dhe te kuptoje te verteten. Keto tekste nuk jane sekret por jane njerzit qe nuk marin mundimin ti lexojne e jo me ti kuptojne. Egzistojne libra te perkthyer fjale per fjale nga origjinali egzistojne fjalore te te gjitha gjuheve antike egzistojne shpjegues te menyres se te shkruarit dhe te te shprehurit te popujve te lashte ku shume lehte mund te mesosh historine e vertete pa ndermjetes.

E keqia e njerezve eshte se nuk lexojne nuk mesojne dhe nuk e perdorin dot mendimin dhe te nxjerin konkluzione te shendosha ata mjaftohen duke lexuar tekste te perpunuara ose nuk lexojne fare dhe flasin kuturu mbi baza rrefimesh neper grupet shoqerore. Sot ne kohen moderne ku cdo gje te jepet ne pellembe te dores pa levizur nga shtepia eshte gjynah qe ka kaq shume te paafte. Dikur duhesh te shpernguleshe e te shtegetoje tani nuk ka rendesi mund te maresh kopjet e cdo teksti antik dhe ti lexosh duke i perkthyer vete me ndihmen e fjalorve dhe shpjeguesve te simbolikes filozofike dhe cdo gje eshte falas mund te lexosh gjithcka ka me miljona libra falas ka me dhjetra menyra. Ka me miljona libra falas ne internet qe mund te aksesoen nga gjithkush dhe ende te rinjt i drejtohen Google apo Wikipedia qe eshte menyra me idjote per te kuptuar me ane te budalleqeve te shkruara nga budallenj qe nuk dine ca eshte libri.

Me vjen keq qe njerzit sot nuk dine te shfletojne nje liber te mendojne e te nxjerin nje konkluzion shoh shume njerez me nje handikap intelektual dhe nje mangesi te theksuar te aftesise se mendimit. Ata qe arine te lexojne apo te mendojne kenaqen me tekste te thjeshta dhe me ato qe ju japin te tjeret te gatshme te cilat i marrin si baze.

Mesatarish shpejtesia e leximit ne kohen e sotme eshte 200 faqe ne dite ekujvalente me nje liber dhe koha e harxhuar eshte 3 ore. Me pak fjale nje njeri sot mund te lexoj nje liber ne dite sepse ka me shume se 3 ore kohe te lire nga 16 ore qe ka dita dhe gabimisht harxhon 3 ore duke pare televizor plus 3 ore duke u orvatur neper rrjetet sociale.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Alessandro Cagliostro : 05-06-2019 nė 13:14
Alessandro Cagliostro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-06-2019, 13:40   #12
Marsel
Anėtar
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 47
Thanks: 2
Thanked 8 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Marsel ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Moisiut faktikisht ju shfaq YAHWEH Alessandro. Ne menyre absolutisht literale biblikisht. Perendia zgjodhi ti shfaqet si zjarr mqs tregon hyjnine e YAHWEHs mqs Perendia eshte a 'consuming fire' .

Citim:
"For the LORD your God is a consuming fire, a jealous God."
Deuteronomy 4:24
Consuming fire ne aspektin qe do konsumoj/djeg cdo padrejtesi edhe mekat te bere.
Jealous ne aspektin qe gjithcka eshte e krijuar nga AJ edhe per TE , edhe nuk deshiron qe ' nusja e cila biblikisht eshte kisha' te flirtoj me zotera te tjere ku fuqja e akumuluar e tyre eshte disa qindra here me e vogel se YAHWEH's. Ne fakt vete mekati eshte biblikisht rrebelimi ndaj Perendise, ketu buron edhe renja e krijmit.

Madje kete po te deshmon edhe ajo ndodhia e Moisiut ndaj faraoneve. Ku 'shkopi i kthyer ne gjarper' te YAHWEH's mposhti 7 gjarperat e tjere te magjistareve te faraoneve. Pervec kesaj deklarate fuqje dikush duhet te mendoj , edhe te mendoj thelle .... kush ishin ato principate qe e lejuan kete ? Madje kundra vete Perendise ?!!!!!!!!

Ne permbledhje : nuk ka asgje filozofike aty por te pershkruhet ne menyre shume literale shfaqja e Perendise te Moisiu. Prandaj ve ne praktike ate cfare predikon edhe harxho disa minuta per ta lexuar ate pjese te bibles serish.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Marsel : 05-06-2019 nė 13:48
Marsel nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-06-2019, 13:59   #13
Alessandro Cagliostro
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Mar 2019
Vendndodhja: Modena Itali
Posts: 88
Thanks: 1
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Alessandro Cagliostro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Marsel vellau im ne te dy kurre nuk mundemi ti shikojme dot gjerat nga i njejti kendveshtrim sado te mundohemi te dy bashke. Mendimet e mia sado abstrakte qe te duken nuk kane qellim te zbehin Biblen por hapin nje drite jeshile te re zbulimit te nje menyre krejt tjeter te arsyetimit, te njejte me ata qe e shkruajten kete liber ne antikitet. Sepse nje liber mund ta kuptosh vetem nese kupton me pare menyren se si flet autori ne kohen ku ka jetuar dhe te kuptosh menyren e tij te mendimit dhe te arsyetimit po ne ate kohe si dhe figuracionin e perdorur.

Nese ne vitin 2500 dikush do te gjente nje tekst te kohes se sotme dhe te lexonte "On desktop Click with Mouse" do te mendonte se mbi nje tavoline ne luanim me minj duke ju shtypur koken do skandalizohej sa te prapambetur kishim qene.

Ti me thua lexo vargun por une jam nga ata te paktet qe e kam lexuar me te vertet dhe jo vetem ne shqip por edhe ne origjinalitet dhe pikerisht aty krijova nje ide komplet ndryshe nga e juaja sepse ne realitet ka shume ndryshime nga menyra se si eshte shprehur dhe menyra se si eshte perkthyer. Ju ne dac besomeni, per mua nuk ka rendesi kjo, per mua ka rendesi vetem ajo qe mesoj per veten time edhe pse skam per te mare levdata nga askush jam i gezuar per dijet e reja qe mesoj perdite.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Alessandro Cagliostro : 05-06-2019 nė 14:07
Alessandro Cagliostro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 05-06-2019, 14:04   #14
Marsel
Anėtar
 
Data e antarėsimit: May 2017
Posts: 47
Thanks: 2
Thanked 8 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Marsel ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Alessandro duhet ta marresh biblen si literale , mqs cdo germe e saj qendron. Take it from someone that has been into the conspiracies / occultism since the age of 7 pra po mbush rreth 24 vite.

Me degjo mua , gjithcka ekziston edhe je 'for the suprise of your life' mqs jane atje ku nuk ta pret mendja. Kur te kthehem - pas nje jave- do hap nje teme apostafate ku do ju tregohen gjerat me te paimagjinueshme mqs seeing is believing.

Per keto gjera - qe do tregohen atje- nuk ma merr njeri qofte ne shqiperi apo ne kontekst shume me te gjere. E kam filluar ne nje sens te kundert , e kam filluar nga bota per te kulminuar te bibla.

Ika tani edhe takohemi serish per nje jave.
Marsel nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-06-2019, 07:41   #15
Aleandro
V.I.P
 
Avatari i Aleandro
 
Data e antarėsimit: Mar 2017
Posts: 604
Thanks: 90
Thanked 303 Times in 201 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 37
Aleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėmAleandro i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Marsel Shiko postimin
Aspak , jane ne fakt anti-thesis e njera tjetres. Ose ligji ose meshira , ose Allahu ose Yahweh , ose Jezusi=Yahweh eshte biri i Perendise ose nuk eshte , ose fara e Isak-ut ( hebrenjite) ose fara e Ishmaelit ( arabet).

Profecite i permbushi te gjitha Jezusi. Profecite qe midis te tjerash flisnin per Zotin midis nesh.

Nuk eshte gje e pakte te reduktosh Perendine ne profet. Eshte ne fakt nje nga aktet me armiqesore qe mund te besh.

P.S Ne fakt duke i paraprire cdo reagimi potencial , do hy ne debat me dike kur te jete i afte te me pergigjet te kjo pyetje : Kush ju shfaq Moisiut te mali i Sinait?

Moisiut ju shfaq nje Elohim.
ps. Te vazhdojme me tej?
__________________
Jam rrezuar, jo prej aftesise e armiqve, por prej pabesise se miqve.
Aleandro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-06-2019, 09:47   #16
Alessandro Cagliostro
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Mar 2019
Vendndodhja: Modena Itali
Posts: 88
Thanks: 1
Thanked 4 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 1
Alessandro Cagliostro ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Nje krahasim i shkurter mes Islamit dhe Krishterimit sipas perspektives

Ta shpjegojme dhe njehere ngjarjen.

Mojsiu na shfaqet per here te pare ne librin e eksodit.
Me pare Mojsui ishte nje Princ Egjiptian i arratisur ne shkretetire sepse kerkohej per vrasjen e nje nenpunsi egjiptian i cili nuk binte dakord me nje Hebre per qeshtje politike ( Hebrenjt ishin egjiptiane jo skllever por qe kishen ide ndryshe nga regjimi ne fuqi duke tentuar te ndryshonin dhe legjistacionin per kete arsye quheshin HEBRE = Mendim i Ndryshem ). Mojsiut i pelqenin idete radikale te kohes dhe me force deshte te fitonte nje pozicion dominues mbi popullin egjiptian meqe ishte dhe nje princ por ne diskutim e siper e ne gjakenxehtesi ai vret me thike nenpunsin dhe arratiset.

Mojsiu mbas icindentit kishte ngelur pa asnje gje pa te drejta dhe pa pasuri ai jetonte duke punuar si bari i fshehur ne nje identitet te rreme. Nderkohe ne fshatin ku ai jetonte u martua me nje vajze te vogel banore e nje fshati blektoresh dhe kishen nje femi te quajtur Gershom qe do te thote ( Ndihem i vetmuar ne nje toke te huaj )

Te gjitha emrat biblike nuk jane emra por i korespondojne nje forme poetike ku pershkruhet gjendja emocionale e prinderve.

Pra mojsiu kishte humbur gjithcka materiale dhe politike.
Ky eshte rregulli i pare per tju afruar Zotit te leshe gjithcka materiale politike dhe sociale duhet te jesh i zhveshur nga cdo gje tokesore ku dhe sandalet nuk te duhen me.


Nderkohe qe mojsiu po kulloste bagetine pa nje shkurre qe po digjej ne menyre te cuditshme nisi te afrohej por menjehere zeri i vet i thote mos u afro. Une jam Zoti ju prezantua Zoti Babai i Abrahamit dhe Isakut
Rregulli i dyte per tju afruar Zotit eshte humbja e sensit te hapsires dhe kohes e cila nuk ka me kuptim kur kemi te bejme me nje qenje te nje dimensioni tjeter.


Mojsiu mbuloj koken dhe fytyren para Zotit.
Rregulli i trete per tju afruar Zotit eshte ta degjosh nga brenda keshtu ju desh te humbiste shqisen e te parit te te degjuarit te te nuhaturit duke u mbuluar ne menyre qe zoti brenda tij te ishte i kuptueshem.


Me pak fjale Mojsiu po e degjonte Zotin nga brenda ne nje dimension te ri ku koha dhe hapsira nuk kishen rendesi edhe mbulimi i kokes dhe i fytyres i jepnin mundesi qe ky informacion i brendeshem te kuptohej sa me mire.

Nderkohe te mos harojme qe kishin kaluar 300 Vjet biblike deri sa Zoti ju be i gjalle Mojsiut dhe vet Zoti ishte dyshues per egjiptianin e zgjedhur por meqe ai kishte nje nevoje shume te madhe per ndihme ishte i duhuri nese do binin ne pakt per sundimin e Zotit mbi njerzit dhe e sundimit te Mojsiut mbi vendin e vet. ( Zoti nuk ben pakte por njeriu e ka natyre qe cdo zgjidhje e quan pakt ose marveshje ) Me pak fjale ishte nje tentative e deshperuar e te dy paleve. E Zotit dhe e Njeriut ( Gjithmone Zoti shfaqet per te plotesuar nje nevoje dhe pa kete nevoje egzistenca e tij humbet ) Po ta vesh re Morali Dashuria Respekti dhe cdo gje tjeter as qe egzistojne.

Elohim ishte thjeshte nje qenje e arsyeshme nuk kishte fuqi krijuese por kishte aftesi menaxhuese te situatave dhe ne ate moment kishte nje problem shume te madhe sepse asnje Njeri mbi toke nuk po e degjonte me ose nuk i kishte me nevojen dhe fuqia e Zotit mbi toke ishte e pa perfillshme. Mojsiu ishte perfekt per situaten ku kishte perfunduar keshtu Elohimi tenton te behet serisht i njohur ne boten njerzore duke nderhyre tek ky njeri.

Nderhyrja ishte nga bota e brenshme e psikikes ose me mire nga dimensioni i katert egzistencial i botes metafizike nga ku kjo qenje menagjuese nisi te jepte instruksionet me qellim qe Mojsiu te behej nje lider dhe njekohesisht te ngrinte vleren e Zotit mbi popullin e vet si qenjen me te arritur.

Eshte interesante po ti lexosh gjerat nga greqishtja e vjeter ngjarjet fillojne te ken kuptim dhe u ngjajne me shume miteve dhe legjendave sesa bibles qe ne e njohim sot ku shume zbukurime ja kane kamufluar kuptimin.


Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Alessandro Cagliostro : 08-06-2019 nė 10:04
Alessandro Cagliostro nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

Kodi HTML ėshtė fikur