Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve > Arkeologji / Antropologji

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 10-02-2012, 08:33   #41
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulohet njė statujė romake e pėrmasave tė mėdha nė Apoloninė e lashtė. Zbulimi i statujės ėshtė bėrė gjatė punimeve qė po kryen ekspedita shqiptaro-franceze, nė sektorin “G” tė parkut kombėtar arkeologjik Apolonia, nė pjesėn veriperėndimore tė qytetit antik. Nė fakt, punimet e kėsaj ekspedite kanė katėr ditė qė kanė filluar nė sektorin e vilave romake me impolvium.. Punimet janė vazhdim i gėrmimeve tė zhvilluara nga e njėjta ekspeditė qysh nė vitin e kaluar, ekspeditė kjo e drejtuar nga profesor Zhan Lyk, pėrfaqėsues i palės franceze si dhe profesor Faik Drini, pėrfaqėsues i palės shqiptare. Sipas profesor Zhan Lyk, statuja dyshohet se ėshtė e hedhur nė kėtė pjesė tė vilave romake. Ai tha se ky ėshtė njė zbulim i rrallė dhe se statuja mendohet tė pėrfaqsojė figurėn e njė atleti, ose sportisti. Dhe kjo, tha ai, mbėshtet edhe nga pamja e statujės sė pashkatėrruar dhe simboli me kalė qė ajo ka nė brezin e saj tė skalitur .

Ndėrkohė qė profesori Lyk shtoi se statuja ėshtė gjendur gjatė gėrmimeve tė kryera nė pjesėn e jashtme tė vilave, sakaq profesor Drini mbėshteti tezėn se kjo statujė ėshtė e rrallė pėr nga pėrmasat e saj nė zbulim dhe se ajo mund tė jetė hedhur nė kėtė pjesė tė vilave ose ėshtė fshehur pėr t’i shpėtuar valės sė vjedhjeve gjatė luftės sė parė dhe tė dytė botėrore. Ajo i pėrket njė figure sportisti, - shtoi ai dhe ne ende nuk mund tė japim tė dhėna tė tjera pa kryer studimet pėrkatėse tė kėtij monumenti tė rrallė historik. Ndėrsa kreu i zyrės rajonale tė Parkut “Apolonia”, Marin Haxhimihali, u shpreh: “Statuja ėshtė e para e kėtij lloji dhe e kėtyre pėrmasave nė vendin tonė. E fundit e kėtyre dimensioneve ka qenė statuja e zbuluar nga ekspedita ruso-shqiptare, drejtuar nga prof. Selim Islami dhe prof. Bllavatski nė fund tė viteve ‘50.”
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:40   #42
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Historia e thesarit avar ne Vrapit .
linku.http://www.metmuseum.org/TOAH/ho/06/....1673-1712.htm
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:42   #43
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

http://www.metmuseum.org/toah/world-...#/06/World-Map
Balkan
-LINKU.http://www.metmuseum.org/toah/ht/?period=06&region=eusb
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:46   #44
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nje francez zbulon mitet


Ekspeditat e arkeologut te shquar Leon Heuzey ne Shqiperine e 1860-es. Perendite e antikitetit ne Orikum e Apolloni, dedikimet per Dioskuret ne gjirin e Gramates. Legjenda dhe rrefime nga thellesia e koherave

Luan Rama

Nje nga mitet me te vjetra te kultures evropiane, te kenduar nga bardet antike (cka e ben dhe prekursorin e epikes legjendare ballkanike e evropiane), eshte ai i Dioskureve, qe ne greqishten e vjeter do te thote “bij te Zeusit”, bijte binjake te Zeusit me Leda-n, te cilet quheshin nga romaket Kastor dhe Pollux dhe qe ishin mbrojtesit e marinareve dhe shpetimtaret e njerezve ne situata te deshperuara. Eshte interesant fakti qe tempulli i Dioskureve nuk ndodhet vetem ne Olimp dhe as vetem ne Rome, meqe romaket e huazuan kete mit ashtu si shume mite te tjera greke. Ai gjendet edhe ne Gramata te Shqiperise, ne nje nga gjiret e vegjel midis Karaburunit dhe Himares, i cili ne kohen antike, e me pas bizantine e mesjetare, ishte kthyer ne nje vend pelegrinazhi. Ne vitin 1861, Léon Heuzey, nje arkeolog i shquar francez, bashke me bashkepunetorin e tij, arkitektin Honoré Daumet, ishin nisur me mision nga perandori Napoleon III, qe te zbulonin vendet ku ishte ndeshur Cezari me Pompeun. Ata kishin hulumtuar ne Farsale dhe Filipopolis te Maqedonise dhe pastaj kishin zbarkuar ne Shqiperi, duke zbuluar Durresin apo Dyrrachium-in antik si dhe Apollonine, te cilat ishin kthyer ne fushebeteja te pergjakshme midis legjionareve romake te te dyja kampeve. Por vec kesaj, ata iu drejtuan dhe nje prej vendeve mjaft te njohura te asaj epoke, Orikumit, ku kishte zbarkuar fillimthi Cezari bashke me “cahortat” e tij per te luftuar kunder Pompeut. Ne shenimet e tij rreth ketij udhetimi, Léon Heuzey ka shkruar: “Para udhetimit tone ne kete vend, hartat e Greqise se vjeter, nuk e shenonin sakte pozicionin e qytetit te vogel te Orikumit ne brigjet e gjirit te Vlores, ne Epir, pra nje nga stacionet bregdetare me te famshme dhe me te fortifikuarat e Antikitetit. Ne ate harte, ajo vendosej shume teper ne lindje, nderkohe qe ajo gjendej ne jug-lindje, ne pjesen me te terhequr te gjirit, midis maleve Akrokeraune dhe lumit Kélyoinos, apo Lumit te Bardhe, sic e quajne sot. Gjiri i futur, ne raden e mbyllur te Vlores, eshte vendi i vetem qe mund te ofroje qendrimin e mbrojtur te anijeve kunder gjithe ererave. Ky vend quhet nga banoret “Porti i Dukatit” dhe ne pjesen me te thelle te tij, quhet “Pasha-Liman”, ne kujtim te kapiten-pashes, meqe aty strehoheshin zakonisht flotilet turke, ashtu sic ne Oricum-in e vjeter qendronin anijet romake, apo ne Mesjete, Jeriko, ku strehoheshin anijet bizantine apo normande. Pikerisht atje, ne zbuluam ne vitin 1861, gjurmet e qytetit antik dhe shenuam te dhenat e ndryshme topografike, cka shpjegojne emrin e tij te famshem, gjithashtu dhe si nje kantier detar… Atje, shtepite formonin nje vazhdimesi shkallesh koncentrike, secila me rruge ne cdo rreth te tyre dhe me shkallare te shumta qe ngjiteshin ne te gjitha anet deri ne lartesite e akropolit. Ai vete eshte i perbere nga nje mur rrethues, i ndare me dy pjese permes nje muri te brendshem. Ne maje ishte nje kapele e rrenuar, ku dhe vete shenjti ishte harruar, cka shenonte dhe sheshin qendror te tempullit te qytetit. Ky pozicion i krijuar nga natyra si nje lloj vizatimi, i pergjigjet katerperciperisht, asaj c’kemi mesuar mbi Orikumin dhe pikerisht pershkrimi shume i sakte, dhene nga Julius Cesar mbi kete strehim bregdetar ne brigjet e Epirit… Por nga koha e Perandorise Romake shihen ende gjurmet madheshtore te “rhéteur”-it Herode Atticus, i cili e ringriti kete qytet me shpenzimet e tij… “

Por nje nga zbulimet mjaft interesante ishte dhe ai i vendit te shenjte te Dioskureve, per te cilin nuk dihej asgje dhe qe vetem nje udhetar italian, para dy shekujsh e kishte pikasur dhe kishte shenuar disa nga mbishkrimet rreth tyre. Heuzey e kishte gjetur kete shenim dhe kureshtar per te zbuluar te verteten rreth ketij vendi, qe ne Paris e kishte percaktuar se do te shkonte dhe ne Gramata. Dhe keshtu do te ndodhte, pasi Dioskuret ishin nje nga mitet me terheqes, per te cilin autoret antike kishin shkruar shume, duke filluar me Homerin i cili i permend ata ne vepren e tij Iliada. Dihej gjithashtu se se keta dy luftetare te jashtezakonshem, kishin vdekur para Luftes se Trojes, por megjithate, epika e kenduar thoshte se edhe pse ne boten tjeter, ata ishin te gjalle dhe Zeusi i mbulonte me ndere e lavde.

Meqe nga ana e tokes, vendi ishte mjaft i veshtire per te zbarkuar dhe duhej shkuar me nje barke nga ana e detit, Heuzey vendosi te dergonte bashkepunetorin e tij me te ri, Daumet. «Pjesa me e eger e maleve Akrokeraune, - vazhdon ne shenimet e tij Heuzey, - na beri te mundur te shohim mbishkrime te shumta. I kisha kerkuar zotit Daumet te shkonte ne anen e pasme te maleve qe binin mbi det, ne gjirin e vogel te Grammata-s, atje ku Ciriako i Ankones kishte kopjuar tashme ne greqisht dhe latinisht disa dedikime per nder te Dioskureve. Me ndihmen e nje varke, z. Daumet preku gjirin e vogel ne nje te futur ku kishte rere, rrethuar aty nga shkembenj, vend i cili, nga ana malore iu duk pa dalje. Por ajo carje shkembore ofronte nje vend te mrekullueshem shpetimi ne rast stuhie kunder shkembenjve qe binin thike mbi det. Atje, ne dy vende te faqeve shkembore, kishte mbi njemije mbishkrime qe ne greqisht justifikonin emrin “εις Γραμματα”, dhe qe na kujtojne emrat e vizitoreve te shumte qe rastesia e udhetimit ne det i kishte sjelle ne kete vend te shkretuar. Atje ata jane zbavitur dhe kane shkruar mbi shkemb, duke deshmuar ndjenjat e tyre fetare, ne kete strehe te krijuar si mrekullisht kunder rreziqeve me te medha… Por mjerisht, koha i kishte fshire mbishkrimet mbi shkemb, duke e bere leximin e tyre pothuaj te pamundur. Ato mbishkrime te rralla qe kopjoi, Daumet mendoi se vetem ato mund te shenonte lehtesisht dhe qe i perkisnin periudhave te ndryshme. Mbishkrimet e Ciriakos (Cyriaque), jane “proscynčmes”, pra per nder te Dioskureve, zoterve-shpetues, mbrojtesve te anijeve dhe te marinareve. Por udhetaret, ne evokimet e tyre ne keto mbishkrime, nuk mendonin vetem per veten: shpesh, perpara hyjnive, ata luteshin ne emer te nje apo disa familjareve te tyre, apo njerezve qe i kishin ngarkuar te benin per ta ate akt perkushtimi fetar, duke shkruar e gervishtur mbi gur emrin e tyre… Duket se vendi i Dioskureve te maleve Akrokeraune, “Dioscoureion”, nuk kishte vetem vizitat e rastesishme te marinareve ne fatkeqesi, por ai ishte kthyer ne nje vend te vertete pelegrinazhi. Zoti Daumet ka pare nje faqe shkembore dhe nje gurore ku nxirreshin gure, te ngjashem me ato te gjetura ne shume nga antikitetet e Dyrrachium dhe te Apollonise. Veshtiresia e transportimit nga toka, permes maleve te Epirit, beri qe banoret t’i gjenin e merrnin me mire guret ne faqet shkembore anes detit. Me pas, une pikasa ate cka kisha vene re ne guret e Filipopolit ne Maqedoni. Perkushtimi kristian i kishte zevendesuar keto formula e simbole si dhe perkushtimet e paganeve. Nje numur i madh mbishkrimesh mbanin tashme kryqe dhe pikerisht ne te njejten faqe shkembore, ku ishin bere mbishkrimet per Dioskuret. Ata luteshin per ndihmen e Zotit. Nje mbishkrim i dates 1367, tregonte ne greqisht emrin e perandorit Jan Paleologut I, i cili mbreteroi nga viti 1356 deri ne vitin 1391. Viti 1367 eshte pikerisht viti kur ai ndermorri udhetimin detar drejt Venedikut e Italise me shpresen e kote qe edhe pse pranonte nga halli te konvertohej ne katolik, ta bente Papen Urban V qe ta ndihmonte ne mbrojtjen e perandorise se tij qe po pushtohej tashme nga turqit. Sigurisht, ai mund te kete kaluar kendej dhe ndalur ne gjirin e vogel te Grammata-s. Gjithashtu, nje tekst ne gjuhen vulgare (popullore) flet per zakonin shqiptar te te berit “vllam”. Mbishkrimet vazhdojne gjer ne kohra te aferta me ne, ku me te fundit jane ato te nje viti me pare se udhetimi yne, pra te vitit 1860. Sic e dime tashme, atje ka nje ansambel monumentesh, ku udhetari qe do te kishte kohe t’i studionte shkembenjte e Grammata-s, do te bente te njohura gjera shume interesante.

Mjerisht, mbishkrimi i shkruar ne gjuhen vulgare apo popullore, sic shkruan Heuzey, eshte fshire, cka eshte interesante jo vetem etnografike, por se pari nga ana linguistike. I kujt shekulli ishte ky mbishkrim? Nje enigme si shume te tjera qe kane mbetur per historine shqiptare…

Murgjit e Apollonise dhe Nymfeu qe heshti…

Kur kishte shkuar ne Apolloni, murgjit e atjeshem i kishin treguar Heuzey-it dhe dhe per ekzistencen e nje Nymfeu, (Nymphaeum), i cili lidhej me legjenda qe vinin qe larg nga bota antike. Ne fakt, kishte qene Herodoti, ai qe tregonte pikerisht per Nymfeu-n e Apollonise, ku toka nxirrte parreshtur shtervane zjarri e avujsh nga nentoka qe nuk shuheshin. Madje i folen dhe per historine e bariut Evenios, e cila ishte percjellur nga njeri brez ne tjetrin: “Ne Apolloni kishte bageti qe i ishin kushtuar diellit. Cdo vit, nje nga banoret e zgjedhur, naten ruante bagetite. Por nje nate, kur ishte roje Evenios, ujqit kishin ardhur ne vathe dhe kishin coptuar 60 prej tyre. Atehere, prijesit e Apollonise, bariut Evenios i krryen syte. Mirepo bagetia filloi te shkretohej dhe tokat te mos prodhojne me. Njerezit shkuan te orakujt e Dodones dhe te Delfit dhe u ankuan per kete. Orakujt u thane se kjo kishte ndodhur, pasi ata i kishin kerryer syte Evenios. Pra ata duhej te kenaqnin deshirat e tij ne menyre qe ai vend te behej serish i shenjte. Njeri nga prijesit e atij vendi u ul nje dite prane Evenios se verbuar dhe e pyeti si rastesisht se cfare do te donte ne kete jete. Evenios i foli atij per toka dhe shtepine me te bukur te qytetit. Atehere ata ia dhane dhe qe atehere, vendi u be perseri i shenjte.”

Lidhur me vezhgimet e asaj dite, Honoré Daumet, pati kohe vecse sa te skiconte disa nga bazorelievet dhe kokat e mrekullueshme te gjetura aty. Heuzey u mahnit nga shtylla e vetme qe kishte mbetur nga Tempulli i Dianes. «Eshte e vetmja shtylle greke qe gjendet ne vend dhe ne gjithe zonen e madhe mbi veri te Athines… Persa i perket akropolit, vendosja e tij eshte e konturuar nga muret mbajtese dhe nga disa tarraca ne nje pllaje te kultivuar, e cila me ekstremitetin lokal te kodrines krijon nje pike dominuese nga ku kemi nje pamje te gjere mbi te gjithe pllajen midis dy lumenjve si dhe mbi detin me larg. Pak me ulet eshte nje platforme ku eshte vendosur manastiri i Pojanit, qe ruan ende emrin disi te ndryshuar te Apollonise se vjeter te Ilirise». Krahas Daumet, edhe Heuzey vizatonte me laps ate qe me vone do te jete nje lloj gravure e nje vendbanimi te hershem antik. Ne hyrje te raportit te misionit te tij, dorezuar Napoleonit te III, Heuzey kishte shkruar: « Sir… Duke zbritur ne rrafshinat e Turqise qendrore, permes Via Egnatia-s ne gjetem me pas ne bregun e Adriatikut, dy qytete antike te dores se pare. Ne saje te nje pozicioni te shkelqyer, perballe Perandorise, dhe ne kryqezimin e rrugeve ushtarake qe lidhte kryeqytetin e Perandorise ne komunikimin me Orientin, Apollonia e Dyrrachium kane gezuar nje fat me zgjerimin e pushtimit romak. Sot, megjithe gjendjen e shperndare te rrenojave, secila nga keto qytete ruan ende nje karakter te vecante, qe i pergjigjet roleve te ndryshme qe ato kane luajtur gjate historise… »

Heuzey ishte nje shkencetar me pervoje dhe nuhatje te thelle profesionale, dhe shqiptaret i kishte njohur qe ne udhetimin e tij te pare ne Ballkan, ne Thesali, ne vitin 1858, atehere kur shqiptaret e shoqeronin si roje, (ne fillim 12 shqiptare e pastaj nje i vetem), gjate udhetimit te tij per ne Larisa e ne Meteore, sic kujtonte ai ne shenimet e udhetimit qe i botoi ne Paris nen titullin Excursion dans la Thessalie turque en 1858, (Eskursion ne Thesaline turke me 1858). Madje i semure nga ethet, ai kishte qendruar diku ne nje fshat arvanitasish, ku i beri pershtypje, qe ndryshe nga turqit, shqiptaret me kostumet e tyre karakteristike, i mbanin grate prane tyre dhe nuk i largonin kur vinin te huajt. Ishte gruaja dhe dy vajzat e shqiptarit qe u perkujdesen per te. Dhe tani, perseri shqiptaret ishin ata qe po e prisnin me aq bujari. Por Heuzey ate dite nxitonte. Ai duhej te vezhgonte sa me shume, edhe pse deshira ia kishte qe te ndalonte gjate dhe te hidhte kazmen e pare te arkeologut, cka beri dhe ne Maqedonine antike, ne Philippe e Farsale.

«Rrenojat e Apollonise, - do te shenonte ai nga ky qendrim i shkurter, - paraqesin imazhin e nje qyteze qe gjate gjithe antikitetit i ka ruajtur traditat e jetes helenike, madje edhe gjate pushtimit romak. Kur vezhgojme objektet qe jane grupuar ne vendin e dikurshem te akropolit dhe qe formojne ne manastirin e Pojanit nje muze te vertete, ndjejme nje gezim te vecante te gjendemi ketu si ne Greqi. Megjithate, keto fragmente te grumbulluara pothuaj nga njezet ndertime te ndryshme, kane gjurmet e nje stili me pak te ashper sesa monumentet e shekullit te Perikliut: nje «antefix» ne mermer qe paraqiste dy valltare te perqafuara nga perdredhja e nje palme, ishte ndoshta shembulli me i shkelqyer i artit grek «te zbukuruar», qe nuk habitemi ta gjejme gjithashtu ne nje koloni te Korintit. Ne shume fragmente dorike dhe vecanerisht ne koken e nje luani qe ka rene nga korniza e nje tempulli, duken gjethet dhe ornamentet korintase qe pleksen me ornamentet gjeometrike. Nje «atlant» prej guri, (trupi i nje gjigandi qe mban nje tempull, L.R.), mjerisht shume i demtuar, i cili ka mbajtur arkitraun e ndonje portiku, eshte nje deshmi tjeter e pasurise se nje popullsie te zhvilluar, vecanerisht ne ndertimet publike. Ne gjetem gjithashtu dhe koken e nje gruaje me shami, por vetem bukuria e kesaj koke mjafton per te treguar se asnje nga artet e Greqise antike nuk degjeneroi ne duart e koloneve te Korintit ne keto brigje te largeta te Ilirise. Apollonia dhe porti afer tij, Oricum, gjurmet e te cilit une i gjeta, ishte per ne fundi i ketij udhetimi…»

Demetra

Busti i nje gruaje me vello mbi koke terhoqi vemendjen e vecante te Heuzey-it. Ajo ishte ndryshe nga te tjerat dhe me nje dhimbje te madhe ne shprehine e saj. Ne fakt kete skulpture e kishte ndeshur me pare kapiteni anglez Martin Leake, i cili kishte vizituar Apollonine dhe manastirin e Shen Maria-s ne shtator te vitit 1805. Ne shenimet e tij ai shkruante per nje «Bust i nje gruaje me vellon e hedhur mbi floke e qe pastaj i kalon ne gjoks. Ky bust, thone murgjit, ishte i persosur, derisa disa ushtare te Beratit, menduan se ishte i pershtatshem per t’u argetuar, duke e goditur me mushqetat e tyre, gje qe i shkaterroi hunden e mjekren…» Pikerisht kjo skulpture e Demetres, hyjnise se te korrave, tokes dhe pjellorise, nenes se Persefonit, virgjereshes se Pranveres (te rrembyer me pas nga Hades ne boten ferrike), kishte mbijetuar gjer diten qe kishte ardhur Heuzey. Ja cfare do te shkruante nder te tjera me vone Heuzey rreth kesaj skulpture qe gjeti ne Apolloni ne studimin e tij te njohur «Kerkime mbi tipin e Demetre-s se mbuluar me vello ne artin grek», skulpture te cilen ai e mori me vete dhe e solli ne muzeun e Luvrit. «Monumenti qe na sherben si pikenisje ne kete studim eshte gruaja me vello, ne mermer, nje fragment i nje statuje greke te gjetur ne Apollonine e Epirit dhe qe une e solla ne Luver. Se pari, ajo qe e ben kete koke te Apollonise te denje per t’i kushtuar nje vemendje te vecante, eshte qendrimi i saj i rende, por njeheresh, i trishte e i embel, cka e dallon nga disa lidhje me idealin pagan… Dhe kjo eshte vecse hyjnia Demetre, ku kulti dhe legjenda, si dicka thelbesore, qendrojne ne imazhin tragjik te nje hyjnie ne zi. Ne himnin homerik, vello mbi koke, ishte mbi te gjitha shenje e dhimbjes dhe e trishtit te zymte qe ajo donte ta fshihte nga veshtrimet e te gjalleve. Ne shohim se ne legjenden dhe misteret e saj, skulptura kerkonte te krijonte nje keqardhje per fatkeqesite e hyjnise, e dermuar nga lodhja dhe e dobesuar nga e pangrena e dhimbja. Dhe kjo duket si ne vizatimin e vazos antike te Poniatovski-t, ku hyjnesha shfaqet ne krah te karros se Triptolemeut, sic e shohim dhe ne nje statuje te Demetres me vello ne muzeun e Londres apo ne Muzeun e Luvrit, ku busti paraqet pikerisht nje hyjni me vello ne koke, e njellojte per nga zymtesia fetare me koken e gjetur ne Apolloni… »
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:49   #45
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Anemikėt e Butrintit
Fotot qė ju shikoni janė skeletet e mbetura tė banorėve tė Butrintit! Nė Butrint njerėzit
nuk e kalonin moshėn 50 vjeēare, rezulton sė fundmi nga studimet e arkeologėve. Kėta
arkeologė, tė cilėt punojnė atje prej vitesh, u nisėn tė zbulonin njė vilė romake dhe
gjetėn njė mazoleum tė mbushur me varre njerėzish anemikė, apo tė prekur nga infeksione si turbekulozi. Skeletet qė ju shikoni nė foto i pėrkasin pikėrisht kėtij mazoleumi.


Njėra nga fotot tregon skeletin e njė vajze merren me kėtė problem nė Butrint kanė
mundur tė dokumentojnė mungesė tė vitaminės C nė trupin e kėsaj tė reje tė varrosur
nė Butrint. Pėrveē kėsaj rezulton qė e reja tė ketė vuajtur edhe nga kequshqyerja.


Njė foto tjetėr i pėrket njė djaloshi adoleshent jo mė shumė se 12-14 vjeē. Sistemi
imunitar i djalit fatkeq rezulton tė ketė qenė mjaft i dobėt nė momentin e vdekjes. Ai
vuante nga turbekulozi.


Studiuesit nė Butrint e kanė tė vėshtirė tė pėrcaktojnė nėse trupi i tij ka qenė i ekspozuar ndaj sėmundjeve infektive pėr shkat tė mungesės sė dietės sė pasur ushqimore, apo pėr shkak tė infeksionit. Gjatė periushės romake ėshtė fakt i njohur qė turbekulozi gjendej nė produktet e qumėshtit, sidomos tė qumėshtit tė lopės.


Fotoja e tretė paraqet varrin e tre personave tė rritur, dy burra tė moshės pėrkatėsisht 25-30 vjeē dhe 40 vjeē, si dhe njė femėr 25 vjeē. Edhe gruaja kėtu tregon tė dhėna tė qarta tė mungesės sė dietės sė pasur ushqimore dhe anemisė, gjė qė mund tė ketė shkaktuar vdekjen e saj.


Varret studiohen nga profesori qė u morr me viktimat e 11 shtatorit nė SHBA
Tė gjitha kėto tė dhėna vijnė nga lagja romake e Butrintit, nė Fushėn e Vrinės, ku vitet e fundit njė grup arkeologėsh nga Fondacioni Trashėgimia Shqiptare nė bashkėpunim me Parkun Arkeologjik tė Butrint dhe Institutin e Arkeologjisė kanė gėrmuar dhe vazhdojnė tė gėrmojnė ēdo vit, pikėrisht nė zonėn e ashtuquajtur dikur nga arkeologėt shqiptarė Nekropoli Romak.


Gėrmimi i strukturės funerare e quajtur mauzoleum, paraqitur mė poshtė nė formėn
e njė rikonstruksioni tredimensional, nxori nė dritė 13 varre me 24 individė, disa tė ruajtur nė gjėndje shumė tė mirė, ndėrsa disa tė tjerė tėrėsisht tė shkatėrruar pėr shkak se kjo zonė gjatė viteve 60 ka qenė pluguar pėr pėrdorim bujqėsor.


Sot, kjo lagje e Butrintit romak, ndodhet brenda Parkut tė Butrintit dhe interesi pėr studime sidomos vitet e fundit ėshtė rritur mjaft. Pėrveē strukturave arkeologjike dhe urbanistrikės sė zonės, pėrdorimit tė tokės e shumė pyetjeve tė tjera qė arkeologėt
kanė ngritur, njė vėmendje e veēantė i ėshtė kushtuar tė dhėnave pėr popullsinė.


Kush ka banuar atje? Kanė qenė romakė ata njerėz, apo vendas? Kanė qenė skllevėr apo pjesėtarė tė kastės sė lartė tė aristrokracisė romake? "Materiali arkeologjik shpesh nuk ėshtė i mjaftueshėm pėr pyetjet e mėsipėrme, prandaj arkeologėt u drejtohen antropologėve", thotė pėr gazetėn drejtuesja e gėrmimeve nė Fushėn e Vrinės, arkeologia Valbona Hysa.


Falė Prof. Thomas Crist nga "Utica College" nė Nju Jork, i cili sė bashku me studentėt
e kėtij universiteti vijnė ēdo vit nė Butrint, ėshtė bėrė bėrė i mundur studimi i kėtij materiali kockor. Tė dhėna si mosha, seksi, shkaku i vdekjes, sėmundje, deformime e tė
tjerė janė pėrcaktuar nga studiuesi.


Deri tani, asnjė prej skeleteve nuk i pėrket njė tė moshuari qė mund tė konsiderohet
si i tillė nė ditėt e sotme. Skeleti me moshė mė tė madhe ėshtė gjetur deri nė 50 vjeē. Njė tjetėr fakt interesant qė ka dalė nė dritė ėshtė sėmundja e anemisė dhe sėmundjeve infektive nė njė pjesė tė mirė tė kėtyre skeleteve (edhe pse ka dhjetėra lloje anemish) qė nga periudha romake.


Hysa ka arritur tė mbledhė tė dhėna se kjo sėmundje, nė fakt, ka qenė e pėrhapur
nė masė deri vonė nė kėtė zonė tė Shqipėrisė. Mos kemi tė bėjmė me tė njėjtėn
popullsi qė ka trashėguar edhe kėtė karakteristikė? Kolegu i saj Prof. Thomas Crist
mendon se pėr ti dhėnė pėrgjigje kėsaj pyetje dhe pyetjeve tė mėsipėrme, nėse janė
popullsi vendase apo e ardhur, nėse janė e njėjta popullsi qė ka vazhuar edhe sot
apo janė tė ardhur duhet t'i drejtohemi njė laboratori pėr Analizat e ADN.


Kjo analizė nė fakt jep pėrgjigje pėr shumė pyetje. Fatkeqėsisht, nė Shqipėri ende nuk ekziston njė laborator i tillė pėr ekzaminimin e ADN sė skeleteve antike. "Pėr kėtė duhet tė drejtohemi laboratorėve jashtė Shqipėrisė qė janė jo pak tė kushtueshėm. Kėshtu qė pyetja jonė ngelet ende pa pėrgjigje", thotė Hysa.


Eksperti i Kullave tė 11 Shtatorit, nė Butrint
Dr. Thomas A. Crist, njė antropolog amerikan, profesor nė Kolegjin e Utikės, u dėrgua dy herė nė Neė York pėr tė identifikuar viktimat e sulmeve tė 11 shtatorit nė Kullat Binjake. Ai ėshtė njė ndėr antropologėt mė nė zė sot nė SHBA, autor i kėrkimeve
laboratorike tė eshtrave tė njė varri mbi 400 vjeēar, tė zbuluar nė njė qytezė amerikane pak vjet mė parė, eshtra qė rezultuan se kanė qenė tė njė prej mė tė parėve europianė qė shkeli nė Amerikė.


I njėjti profesor po studion edhe eshtrat nė Butrint. "Puna ime e parė filloi nė 11 tetor
2001, ekzaktėsisht njė muaj mbas saj dite fatale", kujton profesori i njohur. Ai ishte caktuar tė punonte nė turnin e natės nė vendin e grumbullimit tė mbetjeve "Flesh Kills" nė Ishullin Stalen.


"Detyra ime kryesore ishte tė bėja dallimin midis mbetjeve humane nga ato tė materialeve jo-humane nė grumbullimet inerte tė cilat ishin sjellė nga Manhattan nė vendin e grumbullimit", tregon Crist. Ai punoi nė "Fresh Kills" pėr tre vjet, ndėrsa bashkėshortja e tij, Dr. Molly H. Crist e zėvendėsoi nė fakultet, nė kursin e anatomisė.

"Unė u ktheva nė New York nė Janarin e 2007-ės dhe u pozicionova nė Zyrėn e
Egzaminimit Mjeksor nė Manhattan ku detyra ime kryesore ishte tė konfirmoja
nėse materialet e derguara aty nga pika e grumbullimit "Fresh kils" ishin mbetje
humane ose jo", thotė ai.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:52   #46
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

VEPRA ARTI ME IMAZHE NEGRE NĖ SHQIPĖRI
Nė varret monumentale tė Selcės afėr Pogradecit, arkeologu Neritan Ceka ka gjetur edhe tri vathė ari, ku secili nga vathėt ka tė modeluar nė miniaturė nga njė kokė femėrore negre. Modelimi i secilės kokė ėshtė i ndryshėm dhe me tipare vetiake

Nga Dr. Moikom Zeqo

Tė para nė profil krahasimi i vijės sė ballit, hundės dhe buzėve tregon qartė individualitetin antropologjik dhe artistik. Kokat e vajzave negre janė bėrė prej ebaniti tė zi, flokėt i kanė me njė frizurė origjinale, me vija tė ndara tė kaēurrelave tė dendura dhe tipike pėr racėn e zezė, e ashtuquajtura “frizurė afrikane, negroide”.
Tre vathėt i takojnė epokės helenistike tė sinkronizimit tė kulturave tė ndryshme nė botėn globale tė krijuar nga perandoria e Aleksandrit tė madh. Mė saktė janė tė shekullit III para Erės sonė. Kėto vathė njihen nė literaturėn arkeologjike. Tė tillė janė gjetur edhe nė Maqedoni, por edhe nė Egjipt, ku pas vdekjes sė Aleksandrit tė Madh ka sunduar dinastia e Ptolemejve, themeluar nga Ptoleme Lagu, gjeneral i afėrt i Aleksandrit tė madh. Origjina e punishteve tė argjendarisė sė kėsaj tipologjie vathėsh ka qenė, sipas disa studiuesve qendra e Aleksandrisė nė Egjipt, qė shpjegon parapėlqimin e imazheve negre. Me siguri kėto vathė janė importuar edhe nė Shqipėri. Vathėt janė pėrdorur nga seksi femėr, pra nga gratė ose konkubinat e princėrve ilirė, qė nė malin shkėmbor tė Selcės kanė pasur nekropolin e tyre tė elitės aristokratike. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė ndonjė nga konkubinat tė ketė qenė negre.
Nė shekullin e III para Erės sonė figura femėrore e regres nė bizhuteritė e ēmuara lidhej me konceptin e shtrirjes gjeografike tė pikėtakimeve tė Evropės, Azisė dhe Afrikės Veriore dhe tė njohjes sė bukurisė sė racės tė zezė nga raca e bardhė ( nuk ekzistonte asnjė doktrinė racizmi e pėrēudnuar!)
Nė vitin 1988 nė njė galeri lindore tė amfiteatrit tė Durrėsit gjatė njė gėrmimi arkeologjik unė zbulova njė fragment qeramike tė gllazaruar, pjesė e brendshme e njė tasi tė madh, qė kishte me incizim figurėn e njė koke negre, djathtas nė profil, me flokėt me frizurėn e njohur, me qafėn e gjatė me tre byzylykė zbukurimi, mbi kokėn duket edhe gjethja e njė palme. Kjo qeramikė mesjetare i takon shekullit tė XII me origjinė nga Sicelia. Qeramika tė tilla janė gjetur dhe nė Selanik. Fragmenti ynė ka qenė pjesė e njė kompozimi, pra e njė skene me figura tė tjera.
Nė shekujt e X-XII, Durrėsi ka qenė qyteti i ekspozuar ndaj sulmeve tė normanėve, anzhuinėve, kryqėzatave etj. Nė Siēeli qe zhvilluar njė art me ndikime tė shumė qytetėrimeve vikinge, italiane, arabe, afrikane duke bėrė simbioza tė ēuditshme. Shpesh nė ushtritė mesjetare kishte edhe shumė mercenarė zezakė. Disa tė tillė i pėrmend nė Durrės nė shekullin XII dhe Konstandin Jeriēeku. Piratėt shqiptarė tė Ulqinit kanė pasur detarė zezakė, disa prej pinjollėve tė tillė rrojnė akoma edhe sot nė Ulqin. Kolė Idromeno e ka pikturuar njė zezak nga Ulqini nė fillim tė shekullit tė XX.
Arkeologu Bertold Trandafilos, qė ka studiuar praninė e imazheve negre nė artin mesjetar evropian, thotė se figura e femrės negre simbolizon Mbretėreshėn Shaba, qė sipas rrėfimit biblik u takua me mbretin Solomon dhe u martua me tė.
Sidoqoftė koleksioni i vathėve dhe qeramika e gllazuruar koncentrohen tek simboli femėror negroid i njohur me shekuj nė Shqipėri.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:54   #47
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

MASKA ILIRE PREJ FLORIRI


Njė pėrkrenare ilire me maskėn prej floriri sė njė tė vdekuri. Datimi: Viti 520 para Krishtit. Ėshtė gjetur nė ishullin e Rodit nė Egje. Dekani i arkeologjisė shqiptare Hasan Ceka ka studiuar tipologjinė e pėrkrenares ilire, tė fiksuar dhe si simbol numizmatik nė monedhat ilire

Nga Dr. Moikom Zeqo

Nė vitin 1999 gjatė njė vizite nė Muzeun Arkeologjik tė Selanikut u befasova kur pashė njė objekt arkeologjik tė jashtėzakonshėm. Njė pėrkrenare ilire me maskėn prej floriri sė njė tė vdekuri. Datimi: Viti 520 para Krishtit. Ėshtė gjetur nė ishullin e Rodit nė Egje. Dekani i arkeologjisė shqiptare Hasan Ceka ka studiuar tipologjinė e pėrkrenares ilire, tė fiksuar dhe si simbol numizmatik nė monedhat ilire. Pėrkrenarja ilire ndryshon nga pėrkrenarja atike, korintike, apo romake. Kjo ėshtė sqaruar pėrfundimisht. Gjeografia e gjetjeve tė pėrkrenareve ilire ėshtė e madhe: qė nė veri tė Adriatikut, nė ishujt grekė, nė Olimp, nė Delf deri nė Azinė e Vogėl. Nė Shqipėri ėshtė gjetur koleksioni mė i madh, qė pėrfshin afro 30 copė. Nė pikat e skajshme kėto pėrkrenare kanė shėrbyer edhe si ex-voto, dhurata blatimi pėr zotat paganė. Njė arsye tjetėr ėshtė edhe shtegtimi i luftėtarėve ilirė gjatė aventurave tė mėdha tė betejave antike. Tek monedhat ilire tė Shkodrės figura e pėrkrenares simbolizon pushtetin mitik tė hyut tė luftės, Medaurit. Tek Pafka e Selcės (Shekulli i III para Krishtit) imazhi i kalorėsit ėshtė i armatosur me pėrkrenare dhe mburojėn ilire me simbole rrethore tė kultit tė Diellit. Mbas kalorėsit ėshtė Kadmi mitik i shndėrruar nė njė gjarpėr dragua me fuqi mbrojtėse, ktomike.
Pėrkrenarja ilire ėshtė e realizuar me derdhje nė kallėpė gonderikė tė bronzit tė shkrirė. Mbi pjesėn e sipėrme, mbi ballė deri poshtė qafės ka qenė vendi ku fiksohej kreshta me qime kali, pjesė e heraldikės dhe ceremonialit paraqitės vizual. Standardi i pėrcaktuar i kėsaj pėrkrenare dokumentohet qė nga epoka arkaike (shekulli i VIII para Krishtit) deri nė pushtimin romak (shekulli II para Krishtit).
Le tė rikthehemi tek pėrkrenarja me maskė floriri. Ėshtė njė ekzemplar i rrallė dhe i mrekullueshėm. Ilirėt e shekujve Vi-V para Krishtit e kanė njohur zakonin princėror dhe ritual tė maskave prej floriri pėr fytyrat e tė vdekurve, zakon ky i njohur nga egjiptianėt dhe kretasit, madje edhe nga babilonasit dhe kinezėt. Nė fshatin shqiptar Trebenisht pranė Ohrit janė zbuluar disa maska floriri sipas tipologjisė kreto-mikenase, tė shekullit VI para Krishtit.
Rasti i kėtij shkrimi ėshtė absolutisht i veēantė maska prej floriri ėshtė e ngjitur me pėrkrenaren, duke formuar njė kokė skulpturore arti.
Maska ėshtė bėrė sipas tipareve tė princit ilir, duken vetullat, qepallat e mbyllura, hunda e hijshme dhe buzėt e zgjatura pėr tė respektuar kanonin e “buzėqeshjes arkaike” , qė e kanė statujat e epokės sė artit arkaik.
Maska tregon se i vdekuri ka qenė i ri, s’ka mbajtur as mustaqe, as mjekėr. Fytyra ėshtė ēuditėrisht e bukur, pėr ankthin funebror, ngjan si njeriu qė ka mbyllur qepallat, duke medituar dhe qė pėrpiqet tė sjellė ndėr mend diēka, ndoshta gazmore, harenė e jetės dhe “buzėqesh” . Natyrisht kjo pėrshtypje ėshtė krejt virtuale, njė iluzionizėm estetik. Nė muzeun arkeologjik tė Selanikut ky objekt quhej thjesht “ilir” disa pėrkrenare ilire tė gjetur nė Olimp kanė edhe mbishkrime si p.sh. “Verzo, i biri i Grabonit” (emra ilirė), qė i ka studiuar H. Kunze.
Maska prej floririt e ilirit pa emėr ėshtė identiteti i tij antropologjik (si fotografia e pasaportave tė sotme). Dimė tashmė fytyrėn, por jo si quhej. Qe rinor, i bukur, por fytyra e vėrtetė ėshtė zhdukur, ekuivalentit tė saj prej floriri ka mbijetuar.
Kjo maskė floriri flet pėr profesionistėt, pra artistėt e floririt. Ishte njė subjekt ku praktika nderuese lidhet me historinė e hershme tė artit. Rrallė ka ndodhur qė fytyra e njė iliri t’i jetė pėrcjellė shekujve dhe sė ardhmes nė kėtė mėnyrė speciale, me anė tė modelimit identik dhe shndritės sė floririt.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:55   #48
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

BUSTI I FAMSHĖM I ASKLEPIT KTHEHET FALĖ TARES DHE CANĖS


Igli Tare sė bashku me Lorik Canėn, dy lojtarėt e njohur tė ekipit tonė kombėtar, kanė paguar njė ēek prej 20 mijė eurosh, pėr tė risjellė nė Shqipėri bustin e njohur si Asklepius (ose Zeusi), tė vjedhur nga muzeu i Butrintit nė prill tė vitit 1991. “Shpresojmė tė inspirojmė dhe tė tjerėt”, thonė ata

Igli Tare ka ndėrmarrė njė nismė qė nuk ka lidhje me futbollin. Dicka e vecantė pėr njė futbollist profesionist, ndėr mė tė njohurit e historisė sė futbollit shqiptar. Sė bashku me Lorik Canėn, njė tjetėr shtyllė e ekipit tonė kombėtar, Tare ka paguar njė cek prej 20 mijė eurosh, pėr tė risjellė nė Shqipėri bustin e njohur si Asklepius/ Zeusit, tė vjedhur nga muzeu i Butrintit nė prill tė vitit 1991. Fjala ėshtė pėr njė vepėr antike me vlera unikale, e cila u ble sė fundi nga njė koleksionues privat italian nė ankandin e njohur londinez tė Christie’s. Dy futbollistėt e njohur kanė kontaktuar para pak javėsh me kolekisonistin italian dhe i kanė shfaqur atij dėshirėn pėr t’ia blerė kėtė kokė tė mrekullueshme dhe pėr ta kthyer nė Shqipėri. Transaksioni ka marrė fund me sukses, koka ėshtė blerė ngė Tare dhe Cana dhe ajo do t’i dorėzohet sė afėrmi presidentit Topi nė Tiranė nga dy futbollistėt e njohur.
Igli Tare pranoi tė shpjegojė pėr MAPO-n arsyet e kėtij gjesti bamirėsie.

Zoti Tare, cfarė ju shtyu tė merreni me dicka kaq tė largėt nga profesioni juaj i njohur, futbolli?

Kisha dėgjuar rastėsisht nė Romė rreth shitjes nga Christie’s tė kėsaj koke, si dhe historinė e saj intriguese, e cila niste me gjetjen e saj nė Butrint shumė vjet mė parė nga arkeologu i njohur italian Ugolini, si dhe vjedhjen e saj nė vitin 1991 nga stendat e muzeut tė Butrintit. Kėto rrethana mė bėnė qė tė kėrkoj dhe tė interesohem me anė tė avokatit tim, pėr tė gjetur personin qė e kishte blerė atė kokė, si dhe pėr t’i ofruar atij njė shumė parash qė tė na e shiste, me qėllim kthimin e saj nė atdhe pas rreth 18 vjetėsh. Bisedova me Lorikun dhe ai u tregua entuziast nė kėtė ndėrmarrje. Pjesėn tjetėr tė historisė ju e dini.

Si e komentoni faktin qė e gjitha kjo kryhet nga ju dhe Lorik Cana privatisht, dhe jo nga Ministria e Kulturės e cila ka mbi tre vjet qė ėshtė nė dijeni pėr rikthimin e kėtij busti por nuk ka ndėrmarrė asnjė veprim?

Ka qenė indiferenca e shtetit ajo qė mė ka bėrė pėrshtypje, po aq sa edhe historia dramatike e vetė kokės sė Zeusit. Institucionet qė merren me kėto punė, duhet tė kenė ide tė qarta pėr vendndodhjen dhe mėnyrat e rikthimit nė Shqipėri tė kėsaj pasurie tė madhe kombėtare, qė sot endet nėpėr koleksionet e gjithė botės dhe qė ėshtė vjedhur e grabitur nė mėnyrė tė shėmtuar nga muzeumet tona. Shpresoj se ky gjest modest i yni, tė shėrbejė si njė akt sensibilizimi dhe vėnieje nė lėvizje tė strukturave nė Shqipėri, pėr gjetjen dhe rikthimin e sendeve tė vjedhura monumentale dhe arkeologjike. Sė bashku mė Lorikun, jemi shumė tė kėnaqur qė presidenti Topi ka shfaqur gatishmėrinė e tij pėr tė na pritur ditėn qė do ta sjellim nė Tiranė kėtė objekt me vlerė, pėr t’ia dorėzuar autoriteteve shqiptare.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:58   #49
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

NE BUTRINTIN E ENEAS...KOHA ĖSHTĖ NDALUR PĖR SHQIPTARĖT

Nga: Ben Andoni
Legjenda ėshtė e fjetur tani nė Butrint, ndėrsa drejtuesve tė rinj, qė fare pak u duket kėmba nė qytetin e madh, u duhet tė spastrojnė. Pas ndėrrimit tė kahut tė politikės dhe pėr Butrintin nuk pati mė qetėsi. Si nė njė plenium partie, ministri i sotėm i kulturės, i kėrkoi drejtorit aktual qė tė largonte njerėzit e mėparshėm

Disa shpezė tė egėr i shikoj qė tutje, qė lodrojnė tė qeta nė breg. Vau, i kahmotshėm, pėrcjell banorėt pėrtej, kurse dy punėtorė bėjnė kinse sikur punojnė nė ndarjen e jashtme tė qytetit antik tė Butrintit. Asnjėherė nuk kam ardhur nė dimėr. Nuk ka shumė rėndėsi. Njėsoj, sa herė qė njerėzit pėrmendin Butrintin, asosacioni tė lidh vetvetiu me historinė, arkeologjinė e njė treve, qė ka shtrirė rrėnjėt pafund nė histori. Nė dimrin 2007, Butrinti, nuk tė grish mė me ndonjė veēanti, pėrveēse kėnaqėsisė pėr tė parė nė dheun e gėrrmuar dhe pėr tė hetuar aty mbeturinat pafund, qė i kanė qėndruar shekujve.
Njeriu i biletave respekton kartėn e gazetarit (Ndryshe nga sitet e tjera arkeologjike nė vend). Pastaj pamja e mėsuar nė sy. Si dekada e dekada mė parė: Kulla veneciane, kėshtjella nė majė tė kodrės, teatri antik, Baptisteri, Bazilika, gurėt e mureve, dhe njė det pėrtej, qė ēuditėrisht e gjej gjithmonė tė qetė e mė tė qetė. Tė gjitha, pėrmblidhin nė njė fjalėz tė vetme, Butrint. Kjo kryevepėr e natyrės dhe e njeriut ėshtė nė skajin jugperėndimor tė Shqipėrisė, ku gjendet njė nga gadishujt mė tė bukur, Ksamili ose Heksamili...Nga njė anė Joni, nė anėn tjetėr liqeni i Butrintit, Pelodestit tė lashtė ose liqeni i Zanave...

Rikthim
I jam rikthyer Butrintit vetėm pak muaj mė pas. Mė saktė qytetit, qė prej vitesh mahnit shumicėn e turistėve, qė frekuentojnė Shqipėrinė dhe Mesdheun. Kėtė herė jo si vizitor, por me njė sy tjetėr. Njė vajzė simpatike, qė mė thotė se punon sipėr, do mė drejtojė, por jo guidėn. “E bėj vetė”-i them me dashamirėsi. Mė grish pėr muzeun. Objekti nuk ka energji, dhe si pėr dreq, ėshtė e vetmja gjė tė cilėn nuk e kam parė nė Butrint. E duam, e kėrkojmė. Teatrin e ka zėnė gjumi dimėror, ndėrsa boshėsia e njerėzve e bėn mė tė vetmuar. Tabelat e bukur-pėrshkruar janė piketat e vetme tė lavdisė. Nė kėtė vetmi, plot me lagėshtinė e njė dite shiu, tė preh qetėsia e liqenit prapa malit, pyllit mė nė lindje, manastirit tė vjetėr...Vajza e sheh qė interesi ka rėnė, por qė nė fillim ma ka pritur thatė: “Do ju’a tregoj muzeun, drejtori nuk ėshtė”. Pėr fat ėshtė tepėr e edukuar. Nuk flet mė fare. Nuk e shqetėsoj. Hap dalėngadalė derėn dhe mė grish brėnda nė interioret e Kalasė veneciane. E ndjek pa gojė. I pėrsėris se orientohem vetė. Paqja ėshtė vendosur nė errėsirė. Nė vitin 1997, kėtu gati ndodhi hataja, por arkeologėt e kishin parashikuar. Pjesa mė e madhe e objekteve u dėrgua me shpejtėsi nė Tiranė...Nė errėsirė Agripa, Ahtinoi, Asklepi, tė shikojnė pa jetė. U ndriēoj fytyrat me njė Ericson po aq tė vjetėr. Tė ngurtėsuar nė shekuj, nuk dinė mė shumė se ē’tė thonė. Statuetat mė tutje nė sheshin e brendshėm tė muzeut tregojnė njė pjesė tė kėsaj krenarie, qė ka qenė nė vend. Mė pas monedha, armė gjithshka...Duket se momentin e shfrytėzojnė dhe dy tė tjerė qė vijnė dhe vizitojnė dhe ata. Nuk flasim. Lėvizim si hije.

Butrinti...politik
Dalim. E falenderojmė. Kaq. Asgjėkundi Rangers-at e njohur. I druhem vajzės. Ndėrsa, pak mė parė, kam pyeut ata qė kanė punuar ose ata qė punojnė ende. Pas ndėrrimit tė politikės dhe pėr Butrintin nuk pati mė aq qetėsi. Si nė njė plenium partie, ministri i sotėm i kulturės i kėrkoi drejtorit aktual qė tė largonte njerėzit e Auronit Tares, drejtorit karizmatik, qė e kam fiksuar me siluetėn e stėrgjatė nė kronikat e kohės, duke e ruajtur qytetin nga fantazmat e kohėve moderne. I ngrati e dinte se nė Shqipėri funksionon me “tė fortė”. “Akoma i mban ti ata”, i tha Z.Leskaj, drejtorit pėr ish-punonjėsit, qė shpėtuan dikur qytetin. Pėr hir tė vėrtetės, drejtori i ri, nuk kishte luajtur deri mė atėhere asnjė nga punėtorėt. Atij, vetė, i duhej tė udhėtonte nga Elbasani nė drejtim tė Butrintit dhe anasjelltas, por asnjėherė tė mos vendosej nė qytet. “Nėse jeni i interesuar te dini se si jam ndier pėr ndryshimin e drejtimit tė Parkut, mund t’iu them se nuk ka asgjė tė veēantė pėr t’u pėrmendur. Ēdo njeri ka nė kokė njė ‘drejtor ideal’”, mė ka thėnė patetike njė specialiste e tashme.. Nė fakt, mė thotė se ėshtė e kėnaqur qė ka po ata kolegė, po atė zyrė dhe qė i ėshtė rritur rroga. Nuk jam fare aq i interesuar, por vajza simpatike qė punon dhe ėshtė laureuar vetėm pak vite mė parė, ėshtė e prerė. Njė tablo tjetėr me fakte ma jep njė ish-punonjės i Butrintit. Nuk fyen, pavarėsisht se ndjehet i prekur. Tek ai ndjej, pak pulsimin e Butrintit. Puna qė ėshtė bėrė vitet e fundit nė Butrint, dhe qė personalisht dua t’ua atriuboj shumė njerėzve tė shkuar, duket se i ka rrėnjėt e thella. Kėtė e ndjen nė qytetin relativisht pastėr, ndėrsa tabelata tė orientojnė mirė pėr qytetin. Kuptohet se gjėkundi nuk ka drejtor dhe Rangers. Qyteti, mė duket i plakur nė kėtė post vend, ndėrsa kujtoj se njė presion politik iu var mbi kokė dhe Ugolinit, nė kohėn e tij, pėr tė gjetur pjesėn e Romės nė kėtė vend.
E Butrinti ngjalli cmirėn e tė gjithė burokratėve shqiptarė, pasi falė drejtorit tė dikurshėm, ajo u fut nė shumė axhenda, por mė shumė se kaq, ajo u bė njė vend “i detyrueshėm” pėr VIP-at mė tė njohur tė botės. “Kush ka ardhur tani?”- pyes dikė, qė mė hiqet si kopetent dhe qė e gjej rastėsisht. “Njerėz”,-mė pėrgjigjet. “Po tė huaj”, e pyes. “Vinė dhe ikin”, mė thotė. “Nga je”- e pyes. “Nga Skrapari”,-mė gjegjet, ndėrsa nuk e gjej qė nga fillimi, kur kam ardhur se ē’bėn me murin e jashtėm. “Ēfarė pune keni bėrė sė fundi?” Mė shikon me dyshim. “Ē’tė hyn nė punė”. “Jam gazetar”- i pėrgjigjem. Hesht. OK...Bėhemi miq. E miklon fakti qė tentoj t’i bėj foto...

Ēfarė mund tė bėheshin
Nuk e di, ēmund tė bėhej, por Demiri, njė nga punonjėsit e njohur nė kėtė vend mė sqaron se nga ky vend ėshtė larguar njė ekip i tėrė, tashmė i konsoliduar dhe i vlerėsuar nga institucionet ndėrkombetare. Muzeumin, qė e shikoj vetė, restauruar mė 2005 tashmė nuk ka drita dhe si rrjedhojė duhet tė ketė probleme tė mėdha nė administrimin dhe manaxhimin e tij. Pse jo edhe duke e rrezikuar koleksionin, qė mbart. Vetė, kam fat, sepse dita e shiut mė ka dhėnė pak dritė difuze.
Nė vitin 2000 me mbėshtetjen e Bankės Botėrore, pėrherė tė parė nė Butrint u krijua njė ekip Rangers, tė cilėt u trajnuan nga Federata Botėrore e Rangers. Ky ekip u konceptua si njė ekip roje, por edhe udhėrrėfyesish pėr vizitorėt qė vinin nė Park. Nė dhjetor tė kėtij viti, ky ekip u shpėrbe, dhe u vendos qė Parku tė ruhet nga roje private, mė sqaron dikush. Nga kėta, dy njerėz ishin trajnuar nė SHBA, ndėrsa njė tjetėr ishte pėrgatitur dhe kishte njė diplomė ndėrkombėtare pėr guida turistike, marrė nė Qipro. Sipas njerėzve, qė tashmė nuk punojnė nė kėtė vend, shumė nga punėtorėt e Butrintit kishin kaluar nė disa kurse kualifikimi pėr restaurime dhe kishin njė eksperiencė tė gjatė nė Butrint. Nė tė vėrtetė, rishtarėt dhe sidomos ky qė flas, ėshtė nga Skrapari. Nuk bėj dot lidhje, pastaj gjej njė arsye shqiptare, qė mė mposht. Mbase llogjika e drejtorit aktual, qė vazhdon tė japė leksione nė universitetin e Elbasanit, duke e ndarė kohėn e tij mes kėtij qyteti dhe Butrintit nuk shkon mė shumė. Por, kėto ndryshime kanė bėrė qė mos tė ketė asnjė projekt tė ri nga administrata aktuale. Madje, edhe projekti pėr njė mision arkeologjik tė pavarur shqiptar nėn drejtimin e prof. Cekės ėshtė ndaluar. Falė kėtij Projekti, prej dy vitesh vazhdonte kėndshėm ardhja e studentėve tanė pėr tė punuar nė Butrint. Nga kjo politikė, tashmė kemi vetėm njė ekspeditė arkeologjike, ajo angleze e fondacionit Butrinti. Prej kėtyre tė fundit paguhet njė rrogė drejtori aktual te Parku, njė rrogė pėr dikė, qė e ka ndarė kohėn e tij nė dy vende...
Por, njerėzit qė pyes- mė tregojnė se edhe plani i Manaxhimit, qė ėshtė kėrkuar nga UNESCO, prej njė viti- nuk ėshtė hartuar dhe paraqitur akoma. Ndėrsa, tė ardhurat, qė vinė prej vizitorėve, nuk kanė gjetur ndonjė rrugnajė...
Pak pėr Butrintin e tė gjithėve
Tė lodhshme, por tė vėrteta. Preferoj t’i kushtohem pak Butrintit, qė ēdo herė mė duket mė i bukur.
Kanali i Vivarit nė zbaticė i kalon ujrat e liqenit nė det dhe nė baticė i kalon ato tė detit nė liqen. Nė njė kohė, falė kėsaj pozite, qyteti pėrdorej edhe si skelė. Itenerarėt detarė e pėrmendin kėtė fakt nė shekullin e III, por nė kėtė vend kalonte dhe rruga e madhe detare prej Dyrrahut e Aulonės nė Nikopol e mė tej. Por, Natyra nuk mjaftohej me kaq. Fusha e Kestrinės (Vrinės) dhe kodrat e bleruara i siguronin Butrintit korrje tė begatshme dhe njė blegtori tė mirė. Liqeni, nga ana tjetėr, jepte peshq e midhje pafund. Jo mė kot, afėr kėtij vendi, ka njė qendėr prehistorike. Nga periudha e parė e hekurit sheshi i sipėrme i kodrės u rrethua me blloqe tė mėdha e tė papunuara. Ky ishte fortifikimi i parė. Qyteti i parė i identifikuar qė pėrmėndet nė gjeografi i shekullit tė VI para Krishtit Hekateu, ėshtė Butrinti. Pas pesė shekujsh e hasim sėrish emrin e tij.
Kėtė herė ėshtė rradha e Teukrit tė Kizikut, qė risjell njė legjendė tė lashtė, sipas tė cilės Eneu, heroi i Trojės duke lundruar nga Troja nė Perėndim bėri fli njė ka pėr hyrjen e tij nė Epir. Kau i plagosur ēau me tė shpejtė pėrmes detit, hyri nė njė gji dhe doli nė bregun e njė toke ku ra dhe ngordhi. Kėtė ai e quajti profeci dhe tokės i vunė emrin “Buthrotus”. Ndėrsa, Rasini vendosi Andromakėn. E kujtoj si nė jerm pėrmallimin e Mitrovicės, qė dėshironte ta luante nė Sarandė...

Nėpėr tė
Mė duhet tė ndjek itenerare tė njohura, por gjithmonė njeriun e grish Porta e Luanit...E kujtoj se ėshtė bėrė qė t’i ngjante nė Trojė, portės me tė njėjtėn emėr, mbase...Rrugės mund tė meditosh, kur kaloj teatrin, nimfeun, Bazilikėn... Ky ka qenė njė nga qytetet epirote tė kaonėve, sepse thjesht njė hamėndje tė ēon nė legjendėn e krijimit tė tij, qė si mundi t’u jepej armiqve tė akenjve. Nė shekullin e IV para Krishtit u ndėrtua shėtitorja dhe tempulli dhe nisi jeta dhe pėrtej mureve. Pas vitit 168 para Krishtit, kur u krijua lidhja e Presaibėve, Butrinti u kthye nė njė vend me njė sėrė qytetesh satelite e kėshtjella tė varura (Karalibeun, Qenurionin, Kalivonė, Vagalatin, Malathrenon, Ēukėn e Ajtoit, Kataajtoin). Nė Butrint ishte Eklesia (kėshilli i qytetarėve-qė vendoste pėr gjėra madhore); Buleja (administronte qytetin); strategu (kreu ushtarak dhe civil); prostati dhe kryeprifti. Qyteti ka teatėr dhe dy tempuj, qė tregojnė se dikur vendasit kishin interesa tė thella kulturore. Sot, ato flenė, por me njė dinjitet tė rrallė. Pėr fat, Butrinti nuk pėsoi fatin e 70 qyteteve epirote, qė u shkatėrruan nga romakėt. Ajo mbeti kryeqendėr e krahinės, ndėrsa Ēezari i madh e ktheu nė depo. Qyteti filloi tė merrte ujė nga Xarra dhe kjo duket nė monedhat. Nė kėtė kohė qyteti arrin 11 ha. Tė kėsaj kohe janė gjimnazi, tre ēezmat monumentale tė qytetit etj...
Nė kohėn e Julian Apostatės nė shekullin e IV kemi dhe mozaikėt, kurse nė vitin 451 pėrmėndet edhe peshkopi i Butrintit... Ai pėrmendet integralisht edhe nė Mesjetė dhe i shpėton dorės sė Ostrogotėve, falė fortifikimeve. Mė 1081- 1084 ėshtė arenė luftrash mes Bizantit dhe Romanėve. Hyn nė Despotatin e Epirit, pastaj nė dorė tė Bizantit sėrish mė pas, Anzhuinėve dhe pastaj mė 1386 venecianėve. Ali Pasha ndėrtoi mė 1807 kėshtjellėn nė Vivar. Pėr fat, nga viti 1928-1930, Zogu e dha pėr gėrmime me koncesion dhe fati i madh ishte Ugolini, me grishjen e tij instiktive por edhe tė ndikuar, qė la Finiqin dhe erdhi kėtu duke bėrė zbulime tė njėpasnjėshme...
...
E bukur,-i kthehem skraparlliut, qė ėshtė siguruar se po i bėj foto, qė nuk do t’i duhen. “Ku keni punuar, sėfundi?”. Mė shikon nė sy. “Kėtu, afėr”- mė thotė, por me dėshirėn e madhe qė t’i hiqem sysh. Po. Do t’i hiqem. Shiu po afron me nxitim. Janė nuk e di sesa kilometra deri nė Tiranė. Atje, ku shpesh flitet pėr Butrintin, por qė mė duket se pak e njohin. Iki. Ndėrkohė vau bėn rrugėn e rradhės. Butrinti shtyn e pret. Ai ėshtė mėsuar tė presė vdektarė dhe Zota. Ashtu si priti Enean, dhe para tij edhe Andromakėn e gjorė. Mbesin, ato, qė nė periudha tė ndryshme kanė jetuar: kulla veneciane, kėshtjella, muzeumi i sotėm deri vonė pa objekte, teatri i famshėm antik, kollonat e mbetura greko-romake, liqeni qė bashkohet me detin, dhe pafundsija blu, qė tė afron me tė panjohurėn e shekujve. Largohem. Eshtė dimėr. Muzgu mbulon fushėn e Vrinės dhe kėshtu shuhen pak nga pak edhe zhurmat qė lėshojnė pas shpendėt, ndėrkryer me teatrin antik teksa ndjekin pretė e tyre. Kthim.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 08:59   #50
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

ALBANOPOLISI, KĖTU FLENĖ ALBANĖT

Nga: Ben Andoni
Eshtė pak kilometra nga qyteti i Krujės. I pėrhumbur, mbytur nė shkurrishte gjethegra dhe pa shpresė se do tė kurohet ndonjėherė, ashtu si e meriton nga arkeologėt shqiptarė. Falė njė llogaritje gjeografike tė Ptolemeut nė shekullin e dytė pas Krishtit, kėtu mendohet se ėshtė Albanopolisi

Njė grup turistėsh tė huaj, qė erdhėn nė erėn socialiste, ishin tė parėt, qė i bindėn realisht njerėzit e kėtij vendi, se ishin ndryshe nga tė tjerėt. Deri mė atėhere, pėrpjekjet e arkeologėve Ceka (Plaku), Islami e tė tjerė, duket se nuk
u kishin bėrė pėrshtypje banorėve tė Zgėrdheshit nė Krujė, qė punonin tė qetė tokėn dhe kullosnin mbi qytetin antik bagėtitė e tyre. Por, tė huajt, qė erdhėn atė ditė tė vitit ’80 nuk ishin aq indiferentė. Nė skajet e fshatit, qė tashmė ėshtė parcelizuar dhe mbushur me tarraca me shumė ullinj, njėsoj si atėhere, flinin pa fund bunkerė. Shumė syresh aq tė mėdhenj (duhet tė mbanin topat e kalibrit tė rėndė)sa mund tė habisnin edhe indiferentin mė tė madh...Kuptohet, jo fokusin e turistėve, qė shpejtuan tė materializonin gjithshka, bashkė me kalanė, ku mendohej se mori jetė emri i Albanėve. Ajo qė do tė ndodhte mė pas merret lehtė me mėnd. Nuk shkeli mė kėmbė turisti, por edhe kėmbė arkeologu. Ajo qė ishte bėrė ishte bėrė. Banorėt ishin zhytyr sėrish nė harresė. Ishte zonė ushtarake, ndėrsa historianėt e pėrkthyen mė lehtė justifikimin e tyre. Sipas njė rregulli tė shenjtė nė arkeologji, kur nuk di se ēfarė tė bėsh, ėshtė mė mirė qė tė heshtėsh, pra qė tė mos gėrmosh. Qė atė ditė arkeologėt u rralluan nė kėtė vend. Humbėn dhe shpresat e banorėve se do ishin diēka dhe do i bėnin karshillėk Krujės sė Skėnderbeut, qė i sodiste ngultas dhe shpėrfillshėm nga pak kilometra lart, prej shekujsh qė nuk mbahen mėnd....

Nė fshatin e kalasė sė Albanėve
Merit Seferin, njė 55 vjeēar, qė e takojmė tė parin duke iu afruar kalasė sė Zgėrdheshit, ėshtė njeriu i parė qė e shpreh hapur indiferencėn e tij. “Keni ardhur nė kryeqytetin e Ilirėve, na thotė patetik-kėtu ėshtė qyteti mė i parė i tė gjithė ilirėve. Kėtė duhet ta dini mirė”. Eshtė njė ekspert “i vėrtetė” dhe mė kot, mundohesh t’i shpjegosh, se nuk ėshtė bash ashtu. Nė kokėn e tij Iliria ėshtė njė shtet i ngjashėm me tė sodit. Gruaja, qė i shkon pas ish-mėsuesit hesht, por nė kėtė memecėri miraton me shkėlqimin e syve- zgjuarsinė e tė shoqit. Pak tinėzisht, na hedh disa vėshtrime triumfatore, qė pėrfundojnė tė prehura nė fytyrėn e errėt dhe tė rreshkur tė mashkullit tė saj. Ky i fundit vijon tė tregojė pėr historianėt, qė kanė qenė nė shtėpinė e tij. Atyre, qė plaka e tij e vjetėr, u shėrbente dikur. Kanė qenė arkeologė specialistė (njė nga njė i shqipton emrat e njohur) dhe kanė pasur strehė tek shtėpia e mėsuesit tė fshatit. Nė fakt, nė ditėt tona shumė prej tyre nuk janė...Eshtė i vetmi moment, qė mė bėn ta shikoj me adhurim intelektualin-fshatar. Ky ėshtė dekiku i vetėm, qė e falenderoj burrin e veshur thjesht dhe qytetarēe: qė nga ana e tij, pėrfundon me njė deklamim potencial: “Kjo ėshtė kalaja e Zgėrdheshit...Albanapolisi i famshėm”.

Albanapolisi
Teksa i hedh sytė, nga mė thotė ai, shikoj se asgjė nuk ka tė famshme pėr njė rishtar ky vend. Mjedis baritor. Ndėrsa, sipėr tij, disa gėrmadha, mbushur me shkurrishtet qė i kanė shpėtuar sezonit tė fillimdimrit. Duke ardhur, pas njė shmangie nga magjistrali kryesor, shkrimi i zakonshėm nė njė tabelė rrugore dhe mė pas, njė fjalė e vetme nė njė ndėrtesė rurale, janė e vetmja gjė, e cila realisht tė kujton Albanopolisin e arbėrorėve. Por, aq dobėt sa janė shkruar, ato tė sjellin mė shumė ndėrmend emrin e njė klubi...sesa njė qytet hijerėndė, si u pėlqen qė tė nanuritet sedra e banorėve. Nė shtėpitė e fshatit duket ka pak gjallėrim, kurse tymi i zbehtė nga pak oxhaqet tregon se banorėt duhet tė jenė shpėrndarė pėr bukėn e pėrditshme. Janė tė gjithė tė paqėm. Ashtu si kėto ditė dimri tė qeta, qė shkojnė tė patrazuara, edhe nė fshatin Zgėrdhesh dimri ėshtė ende nė frymėn e parė. Mė tė vegjlit shkojnė nė shkollė, tė tjerėt e shtyjnė nė qendėr tė fshatit dhe nė rrugėn qė lidh Fushė-Krujėn me Krujėn, ndėrsa pjesa tjetėr e mbetur (ata qė nxjerrin bukėn) nė Gropat e gėlqeres. Kėto tė fundit, tė fshehura me tymin e kapėrthyer tė tyre, qė shpesh herė e kalon katin e parė dhe tė dytė tė shtėpive tė zakonshme tė fshatit, janė tė llahtarshme. Afrimi ynė ngjall kureshtje, ndėrsa gjėrat shkojnė nė vend kur mėnjanohemi drejt kalasė. Kam pak minuta qė e kam lėnė Meritin dhe ngjitemi nė kodrėn, ku mendohet se ėshtė qyteti nga tė cilėt morėn emrin shqiptarėt Mesjetarė. Nė tė njėjtėn kohė, mė duhet qė t’i shpjegoj njė kolegeje italiane ēfarė ėshtė ky qytet pėr shqiptarėt...Mė buzėqesh pa fund, por duket se pak i bėn pėrshtypje. Nga poshtė fshatit nė horizont, qytetin e famshėm tė Meritit, e kam parė thjesht si njė grup tė vijueshėm rrėnojash, qė vazhdojnė dhe i ngjiten sipėr kodrės, qė tutje nė horizont ka si mbrojtje kalanė e dikurshme tė Kastriotit. Meriti, nga ana tjetėr e rrugės, bashkė me tė shoqen e shikoj nga tutje sesi i avitet pak nga pak qendrės sė fshatit. E ndjek me sy dhe kujtoj se nė kėtė fshat, qė tashmė numėron 370 shtėpi, ai vegjeton. Ka lėnė mėsuesinė, sepse i bie mė mirė qė tė punojė si punėtor. Dikur ėshtė laureuar nė Tiranė pėr letėrsi dhe punon. Mė ka thėnė se mbante dhe bibliotekėn e fshatit. Tani?!!!Ka gjetur njė mėnyrė pune nė gropat e gėlqeres, qė lulėzojnė mbi fshat dhe mbijeton. “Kur ka punė punon, kur nuk ka rrin”, kujtoj fjalinė e vetme shqiptuar nga goja e tė shoqes. Jemi shkėputur shumė dhe tashmė i jemi drejtuar malit. Por, deri mė atje, duhet qė tė ndalojmė nė njė shtėpi dhe tė hamendėsojmė drejt kalasė sė Zgėrdheshit, e cila shtrihet e gjitha mbi fshatin, e orientuar nė drejtim veri-jug si qytet. Pak metrat e fundit, qė duhet t’i afrohemi kalasė duhet tė kalojmė dhe njė tarracė tė rrethuar, ku ndanė disa ullinjve tepėr tė zgavruar, qė janė vetė ripėrtėritur me disa filizė, kullosin dele, kurse pėrballė tyre disa kuaj rrinė tė qetė dhe krenarė duke i mbrojtur. Nuk ėshtė e lehtė tė pėrshkosh hapėsira tė panjohura, por ja qė duhet tė shkosh nė Zgėrdhesh...

Qyteti
Realisht nė atė qė quhet sot “Kodra e kalasė” e fshatit Zgėrdhesh nė rrethin e Krujės shquhen muret e njė kalaje tė moēme. Nė literaturė kam lexuar pėrshkrimin e kujdesshėm tė njė studiuesi Jovan Adami, nga ku kam marrė njoftimet e para. Ky vend ėshtė bash i lokalizuar nė fundin i njė vargu kodrash nga lindja qė zbresin nė perėndim dhe nga lartėsia i identifikon mė lehtė. Kodra jonė, nga ana lindore, ndahet prej kodrave mė tė larta me njė qafė. Atje gjej njė bari qė bėrtet pa fund dhe monologon mes shkurrnajave, por qė nuk ia kuptoj lehtė gjuhėn e malit. Pėrshėndetemi nga larg. Nga ana jugore dhe perėndimore, kodra kufizohet prej pėrrenjsh tė thellė, ndėrsa “nga ana perėndimore ulet qė nga maja me kuotėn 252 pėr nė fushė duke arritur gjeri nė kuotėn 162”. Njė pikė topografike qė gjej aty dhe qė hamendėsoj qė ėshtė e shkuar, mė orienton pėr pikat e horizontit. Duhet sqaruar se pas Luftės sė Dytė Botėrore, ata qė u morėn me kėtė vend zbuluan vazhdimin e mureve antike. Gjatė gėrmimeve, qė u bėnė nė vitin 1949, kanė dalė edhe disa godina. Arkeologėt panė me kalimin e kohės, se qyteti qė zbuluan ata shtrihej deri nė fushė dhe rrethonte krejt anėn perėndimore dhe veriore tė arave. “Nga pastrimi i pyllit doli nė dritė jo vetėm i gjithė muri, por u arrit nė konkluzion se disa kulla, tė cilat dukeshin tė vetmuara si godina tė veēanta ishin kulla tė murit”. Njė kullė anash duket realisht si mė e mirėmbajtura. I admiroj njė hark tė kėndshėm, qė i ka dhėnė muratori antik i panjohur. Shumė afėr janė rrėnojat e njė kishe, tek e cila dallohet apsida e thjeshtė dhe qė arkeologėt e kanė fiksuar nė shėnimet e tyre sipėr njė kulle tė murit tėrthor. “U gėrrmua rreth e brenda godinės katėrkėndėshe qė gjendet puq me kullėn e rrumbullakėt tė murit A. U gėrmua fundi i kullės katėrkėndeshė nė jug tė kullės sė rrumbullakėt tė murit edhe u bėnė disa gėrmime rreth godinave. Gjatė kėrkimeve dhe gėrmimeve u zbuluan tre objekte prej balte tė pjekur, njė copė tjegull me njė vulė me dy shkronja TI dhe 20 copė monedha tė ndryshme. Nė tė dyja anėt e kullės sė rrumbullakėt muret nuk vazhdojnė as nga ana jugore as nga ana veriore pasi si nga jugu ashtu dhe nga veriu formacioni i terrenit ėshtė pjesėrisht shkėmb dhe pjesėrisht formonte mbrojtje natyrale”, shfletoj shėnimet e arkeologėve.
Historianėt mendojnė se ky qytet ka qenė i formėsuar tamam dhe ruan disa elementė shumė tė veēantė, ku midis tyre mendohet se ka qenė rrethuar me mure mbrojtėse po ka pasur tre mure tėrthore paralele. Ka fragmente ende qė janė deri njė metėr mbi tokė, ndėrsa konstruksionet e tyre zakonisht janė prej gurėsh tė latuar dhe pjesėrisht prej gurėsh tė papunuar. Nė njė vend, pak mė tutje, duken rrėnojat e njė fragmenti tjetėr qė e bėjnė atė pjesė si tė vetmuar, ndėrsa njė gur i qoshes ėshtė gati 1,93x0,80x0,60 dhe tjetri 4,61x0,84x0,45 m. Pjesa e murit midis kėtyre dy qosheve formohet prej gurėsh tė papunuar. Kjo si biēim kulle vėrtetė nuk ka lidhje me ndonjė mur, veēse nga ana veriore ajo mbėshtetet pas shkėmbit...
“Poshtė kullės duket njė pjesė muri pjesėrisht me gur tė latuar dhe pjesėrisht me gur tė papunuar dhe vetėm me njė faqe nga ana e poshtme duket njė mur terrace…
Poshtė kėtij muri dhe afėr 60 metra prej kullės, duket njė mur i tretė paralel me muret B dhe C. Ky mur nga ana lindore nuk fillon me nėj kullė po me njė mur dhe 14 m pas kėtij muri duket njė kullė (6) e cila si kullat e tjera tė mureve pjesėrisht del pėrjashta faqes sė murit”, sqaron nė shėnimet e tij Jovan Adami. Prej tė tri rradhėve, qė duken sipėr tokės, gurėt janė 2,00 m dhe 2,50 m tė gjatė dhe 0,80 tė trashė.
Kemi njė vend tjetėr qė duket se ka shėrbyer si mur terrace. Pak mė poshtė kėtij muri dhe mė tepėr nga ana veriore, janė tė preēizuara shkallė tė punuara nė shkėmb, tė cilat tė shpinin nė kėtė shkėmb.
Me pak fjalė, duket se kalaja e Zgėrdheshit, referuar studiuesve ka patur si mure mbrojtėse murin me kullėn e rrumbullakėt nga ana lindore dhe muret nga ana perėndimore. Kurse nga jugu dhe nga veriu, ajo ka qenė e mbrojtur prej terrenit tepėr tė pjerrėt dhe prej shkėmbit. Ka tė ngjarė, qė muret tėrthorė duhet tė jenė bėrė kohė mbas kohe sipas zgjerimit tė qytetit. Nga sipėr humbas nė njė trung tė pėrcėlluar nga njė rrufe, ndėrsa nėpėr gurė has nė fosile guackash, nė tė vetmin moment, qė e bėj t’i tėrheq vėmėndjen koleges sė huaj. Por, kaq mjafton...

Sikur tė jetonin me kalanė
Pasi kemi fotografuar kėtė ngrehinė, qė e kam nė kokė falė artikullit skrupuloz tė studiuesit tė vjetėr, mė duhet tė zbres. Por, nė pamundėsi, tė njė orientimi, pėrfundoj gabim dhe mė duhet tė pėrshkoj me kolegėt e mi dyfish qytetin antik dhe tė pėrfundoj nė njė si biēim tyrbe, ku janė dy gurrė varri, pa mė tė thjeshtėn shenjė identifikimi. Dhjetė minuta mė vonė, mikpritėsi im, Halil Voka, ish-oficer kėmbsorie, por qė tashmė ėshtė kryeplaku i fshatit mė thotė shumė dhe asgjė, kur zbres nė fshat. Ushtarakisht, burri, qė e ka humbur prej kohėsh shprehjen e oficerit, mė shpjegon me fytyrėn e njė nėpunėsi pedant. “Gjėndja ekonomike jo e mirė. Ne jemi gati 2000 banorė dhe 370 shtėpi. Kėtu jemi dy fshatra tė bashkuara. Fiset janė nga mė tė ndryshmet. Kemi fise Karroq, Faruk, Sefer, Halilaj, Zogaj dhe shumė e shumė tė ndryshėm”. Referuar tij, Karroqėt, Vokėt, Seferėt, Halilėt janė vendalinj, ndėrsa pjesa tjetėr ka ardhur nga Malėsia e Krujės dhe nga Dibra e nga Kukėsi. Kanė ardhur tė gjithė dhe jemi inkuadruar tė gjithė nė fshatin Halilaj. Por, kėtu kanė pėrfunduar, shumė dhe pas shitjes sė tokave. Remineshenca e vitit 1997 ėshtė e gjallė pėrmes kėtij fakti. Qė mund t’i shtohet dhe ardhja e aventurierėve tė ndryshėm, tė cilėt kanė kėrkuar pėr florinj nė kėtė vend. Nuk mbaron kėtu pėrralla e tij, sepse vijojnė ēudirat, qė mė duket se i dėgjoj nė jerm. Kuptohet se flet pėr historikun e fshatit! Fshati Zgėrdhesh ėshtė fshati mė i vjetėr nė Ballkan! “Kalaja qė ishit ju, ėshtė kalaja e Arbėrve, qė sipas historikut kanė qenė 10,000 banorė. Asnjė investim nuk ėshtė bėrė qoftė nė kohėn e Enverit dhe qoftė edhe nė kohėn e Demokracisė fare”. Nuk di kujt ti besoj. Por, atje ku kam gjetur fosilet- prej 16 vjetėsh, sipas kryeplakut, ferra e mbulon njeriun e zakonshėm. “Pėr herė tė fundit kemi parė arkeologė nė vitin 1992”, mė thotė duke mė hedhur poshtė fjalėt e Meritit, qė mė ka treguar interesin pėr kėtė vend, por tė vakėt. Sipas tij, pak ditė mė parė, ka qenė dhe Ceka (I Riu) qė ėshtė ngjitur nė qytet. Kryetari vazhdon dhe mė tregon pėr njė shoqatė qė mban emrin e Albanapolisit dhe ai duket se ėshtė boll i pakėnaqur. Ashtu si edhe me tė huajt. “Kanė ardhur edhe ca francezė dhe panė... dhe u shpjegova se Ju duhet tė investoni pak dhe ne investojmė me mundėsitė qė kemi pėr tė bėrė diēka tė bukur. Tė bėjmė zbulime...”. Kthehet sėrish te shoqata, qė mė sa duket ka probleme. “Ne u kemi kėrkuar dhe u kemi thėnė hajde qė tė bashkėpunojmė dhe tė njihet kalaja. Tė jetė njė shoqatė me kėtė emėr dhe tė mos interesohet... ėshtė kot fare...”, mė sqaron ankueshėm. I shpjegoj se ai vetė nuk ka bėrė dhe mundimin mė tė vogėl pėr qytetin. Kthehet me forcė. “E kam vendosur,-thotė- nė xhade njė tabelė”. I shpjegoj se ėshtė pak. Pak minuta mė vonė, kryetari ulet: “Kjo ėshtė mė se e drejtė, por me thėnė tė vėrtetėn tė gjitha janė bėrė privatisht. Nuk kemi ndihmė nga Bashkia as edhe njė lek, qė ka fondin pėr kėtė. Janė njė fond i veēantė, por asgjė nuk bėn. Sepse njė tabelė kushton 10.000 lekė”, mė justifikohet.
Por, ēudia nuk mbaron kėtu. Mė sqaron se mėsuesit i dėrgojnė gati ēdo javė nė qytetin sipėr nxėnėsit. Nuk jam i prirur tė besoj, sepse nė qytet sipėr nuk kam parė as edhe mė tė voglėn gjurmė, qė zakonisht lėnė ata qė e prekin njė vend shpesh. Por, i dukemi, njė mall i mirė pėr tė na hedhur hi syve...Ai vazhdon retorikėn dhe pak minuta mė vonė tė sqaron vetė..se nė kohė tjetėr ėshtė e vėshtirė tė ngjitesh…

Rekuiem pėr varfėrinė e Arbėrorėve tė shekullit XXI
Eshtė njė varfėri e madhe dhe jetojnė me mjete private duke pėrdorur gropėn e gėlqeres, qė ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha parametrat qė duhen pėr ndotjen. “Unė kam dhėnė intervistė, por nuk kanė ku shkojnė, mė sqaron kryetari. Eshtė e vėrtetė qė kanė tokė, por ajo nuk jep asgjė”. E banorėt djegin goma dhe vazhdojnė qė tė djegin. Gati njė muaj mė parė kanė dėrguar njė grua, qė i ka rėnė infarkt prej kėsaj pune. Por, kush do t’ia dijė. Vetė kryeplaku ka kėrkuar matje, nga autoritetet dhe pėrfundimi ka qenė katastrofal: Ka dalė se gjatė 24 orėve ka dalė mbi 300% tė normės sė lejuar, thotė duke ulur kokėn. Ata, qė janė mė tė fortė, tashmė kanė prekur tė gjithė botėn, si tė gjithė shqiptarėt duke kėrkuar njė alternativė tjetėr. Nė Greqi, Itali, Francė dhe nė tė gjitha vendet e botės, por jo nė “kryeqytetin e Ilirisė”, qė tė jep kancer dhe pak lavdi.
Sepse tė tillė janė banorėt kėtu, qė nė kohėt e moēme e kanė njohur veten me emrin Kakariq. Kanė tokė tė varfėr, ndėrsa vetė e kanė fjetur mėndjen, qė kaq ėshtė. Sikur tė mos mjaftonte kjo, nė Krujė kanė prishur njė rezervuar nga ku ujiteshin tokat e kėtij vendi. Kėshtuqė sot nuk prodhohen as gjėrat mė elementare… as zarzavatet e veta. Ndaj, jetojnė vetėm me gėlqere dhe me punė tė zeza, por edhe me emigracion. Ata tė paktit nė vend mezi e shesin me ēmim shumė tė ulėt gėlqeren e prodhuar “100 lek kilogrami”.
“Ka 8-9 vjet qė uji nuk shfrytėzohet sepse janė prishur kanalizimet e ujit nga rezervuaret dhe puna e keqe e gurorėve dhe inerteve ka bėrė qė ato tė dalin jashtė pėrdorimit. Fshati ynė prej vitesh nuk vaditet”, mė thotė nė fund fatkeq kryetari.
Ia di epilogun. Duhet tė vejė dorė shteti...ose monumentet e kulturės. Sipas tij, Zgėrdheshi mund tė thithė shumė vizitorė tė huaj, sepse ėshtė njė vend shumė i mirė. Gjithmonė Providenca-shtet.
...
Mė duket fatkeq dhe i kotė nė pėrpjekjen e tij. Nuk i them dot qė kalaja nuk hahet.
Largohem dhe kjo ėshtė gjėja mė e mirė, qė tė dėgjosh njerėz, qė kanė lindur pėr tu shtypur.
Asgjė nuk e ka peshėn e dikurshme nė kėtė vend. Kėtė e shikon kur ikėn. Por, Meriti dhe Halili, janė tė bindur se ky vend ėshtė i veēantė. Por, e dinė, qė derisa nuk ėshtė bėrė, atėhere nė atė kohė, shumė ka pak mundėsi qė gjėrat tė ndryshojnė tani. Kuptohet, bėjnė sikur besojnė tė kundėrtėn. E derisa fitohet nė Butrint, pse mos tė fitojnė dhe ata. Nė fakt, kaq dinė. Kurse Zgėrdheshi rri nga sipėr dhe i shikon tė mjerėt. Pėr ata, qė gjeografikisht janė “kryeqytetarėt e Ilirisė”. Pėr fat, nuk vinė mė turistėt e dikurshėm, por shumė historianė dhe studiues tė huaj, qė shkojnė dhe vinė...nuk thonė mė asgjė...Kur ikin u mbetet t’i pėshpėrisin njėri-tjetrit:Vallė tė jenė ata kryeqėndra e Ilirėve?! Askush nuk ua thotė burrave...Kujtojnė vetėm se qė nga dita kur ktheheshin arkeologėt e vjetėr nė kėtė vend nuk shkeli mė askush...Fati kishte ikur bashkė me turistėt e viteve tė socializmit.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 09:06   #51
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Tė rejat e Rikut pėr Fyellin!? Violeta Murati 1

Ekspedita e pėrbashkėt shqiptaro-gjermane, e cila po kryente gėrmime arkeologjike nė zonėn historike tė Lezhės, zbuloi ndėr tė tjera disa elementė kockorė, enigmatikė, cilindrikė



Pėr tė shkuar nė laboratorin e vetėm qė kemi pėr restaurimin e objekteve arkeologjike duhet tė marrėsh nė telefon shefin e tij, pasi njė derė e madhe prej druri, qė ėshtė gati nė tė rėnė, ku janė varur dy dryna me zinxhirė tė hollė, tė rinj ėshtė mbyllur... Rruga e vjetėr me kalldrėm - zona mė e fundit e shpallur historike, nuk shkelet mė as nga makinat por dhe janė ditėt e fundit dhe pėr vetė laboratorin. “Policia na ktheu dje kėtu, sėrish, por vetėm pėr pak kohė”, - thotė shefi i Laboratorit tė Arkeometrisė dhe Konservimit, Frederik Stamati. Pak kohė me parė nga tė zotėt e shtėpisė ishte nxjerrė me forcė qė andej dhe tani ishte kthyer derisa tė gjejnė njė strehė tė re pėr laboratorin.

Aty ka mjaft qetėsi, ka hapėsirė tė madhe kur deri para pak kohėsh shėrbente pėr parking. Pamja pėrballė ėshtė e mjerueshme, e zymtė gati nė tė shembur njė nga shtėpitė mė karakteristike tė Tiranės ku ndodhemi, tek Laboratori i Konservimit dhe Arkeometrisė. Aty shkojnė objektet mė tė ēmuara tė arkeologjisė, ato tė sapogjetura dhe mė tė vjetra qė janė nė grahmė tė fundit. Por, shefi i kėtij laboratori sa heq zinxhirėt e derės tė mbyllur thotė: “Do ikim shumė shpejt, dje na solli policia”.

***

Copėza tė vogla kockore nė ngjyrė bardhė e zi, cilindrike, janė shpėrndarė mbi njė tavolinė tė gjatė, disa tė futura nė qeska tė vogla... shpjegimi i tyre deri tani nga arkeologėt ėshtė krejt enigmatik: ėshtė instrument muzikor etnografik, ndoshta njė fyell?! Ndėrsa shtojmė pyetje tė tjera: Janė zbulimi i ndonjė tradite, kulturė dhe artizanat? Ēfarė ėshtė pėrcaktuar deri tani nga arkeologėt ėshtė se kanė tė bėjnė me njė gjetje qė i takon shekullit I para Krishtit ose shekullit I mbas Krishtit.

Ekspedita e pėrbashkėt shqiptaro-gjermane, e cila gjatė vitit 2009 po kryente gėrmime arkeologjike nė zonėn historike tė Lezhės, zbuloi ndėr tė tjera disa elementė kockorė, enigmatikė, cilindrikė dhe me njė ose dy brima. Nė fakt, edhe njė vit mė parė ishin zbuluar disa fragmente pranė tė njėjtės zonė. Shefi i Laboratorit tė Konservimit, Frederik Stamati, dje i ka dhėnė fund restaurimit tė tyre, por ende pa nxjerrė ndonjė gjė me shpresė, duke i lėnė pjesėt e lidhura, qė ngjajnė me fyellin nėn rrahje hipotezash.

Stamati tregon se qysh nė momentin e zbulimit u ngrit njė pikėpyetje pėr domethėnien e tyre. Mendimi paraprak ka qenė se kėto fragmente kockash i pėrkisnin njė instrumenti muzikor, ndoshta njė fyelli. Stamatit, kjo punė mbi pesėmujore, i ringre edhe njė herė problemin e restaurimit tė objekteve muzeale. Nėse duhet kaq shumė kohė pėr njė objekt, atėherė ēfarė do tė bėhet me objektet e tjera arkeologjike dhe etnografike, qė presin radhėn dhe janė nė procesin e dekompozimit? Laboratori aktualisht ka nė organikėn e tij vetėm dy punonjės dhe edhe njė herė lind kėrkesa urgjente pėr forcimin e laboratorit me kuadro tė tjerė tė diplomuar nė kimi dhe qė janė tė aftė pėr tė pėrballuar kėtė punė.

Nga ana tjetėr, ēfarė nuk ėshtė thėnė ndonjėherė ėshtė dhe rruga qė ndjekin objekte tė tilla pasi marrin formėn e plotė dhe identifikohen qartė. Stamati nė intervistėn ekskluzive pėr “standard” na flet pėr raste tė rralla ekspozuese tė objekteve mė tė famshme tė gjendura kėto vitet e fundit nė Shqipėri.



Ka disa muaj qė nė Laboratorin e Arkeometrisė dhe Konservimit njė qeskė me elementė kockorė u bė njė kėrshėri mediatike se ēfarė mund tė ishin kėto sende tė zbuluara nė Lezhė. Tani qė ka mbaruar restaurimi, ēfarė mund tė thuhet?



Ekspedita e pėrbashkėt shqiptaro-gjermane, e cila gjatė vitit 2009 po kryente gėrmime arkeologjike nė zonėn historike tė Lezhės, zbuloi ndėr tė tjera disa elementė kockorė, enigmatikė, pranė tė njėjtės zonė. Qė nė momentin e zbulimit u ngrit njė pikėpyetje pėr domethėnien e tyre. Mendimi paraprak ka qenė se kėto fragmente kockash i pėrkisnin njė instrumenti muzikor, ndoshta njė fyelli.

Nė tetor tė vitit tė kaluar tė gjitha fragmentet u sollėn nė Laboratorin e Konservimit dhe Arkeometrisė tė Institutit tė Antropologjisė Kulturore dhe Studimit tė Artit, pranė QSA-sė.

Deri tani ėshtė harxhuar pėr restaurimin nė fjalė njė kohė prej mė se shtatė muaj. Tė gjitha fragmentet kockore ishin tė mbuluar nga balta. Arkeologėt nuk kishin guxuar tė bėnin pastrimin e tyre, sepse fragmentet e kockave ishin dėmtuar shumė nė tokė, nga ujėrat etj. ose nga ndonjė djegie dhe ishte vetėm balta ajo qė i mbante pėr tė mos u shpartalluar plotėsisht. Gjatė punės restauruese dolėn shumė tė dhėna, pėr shembull, ishte pėrdorur fyelli i kockės, pjesa e jashtme e fragmenteve ishte rrumbullakosur me torno, zbukurimi ishte shpuar me punto; nganjėherė puntoja ishte futur aq thellė, saqė kishte prekur edhe murin e pasmė. Tashmė duken mirė shenjat e lėna nga instrumentet e pėrdorura. Nė disa raste vihet re njė ulluk i sheshtė, qė lidh brimat, por qė akoma nuk e kemi pėrcaktuar funksionin. Nė disa raste shohim se kocka ėshtė sharruar nė dy pjesė nė drejtimin gjatėsor. Interesante ėshtė se cilindrat nga brenda nuk janė tė tornuar, por kanė mbetur me gunga. Ky fakt lind pikėpyetjen e parė: A ka qenė fyell?

Pra, hipotezėn e parė e kishit pėr fyell, a doli kjo e vėrtetė?

Ajo ēfarė patė para njė viti, ka pėrfunduar duke na dhėnė njė ide mė tė qartė. Janė restauruar rreth 2 mijė fragmente kockore qė ishin mbasi u pastruan, u trajtuan janė montuar aq sa ka qenė e mundur. Ēdo gjė tani ėshtė nė vendin e vet dhe nuk ka asnjė gjė qė tė jetė vėnė kuturu. Ato fragmente qė i shikoni tė lėnė mėnjanė, nuk lidheshin, janė pjesė tė dekompozuar, ndoshta mund tė jenė dhe pjesė tė humbura. Dhe ne na kanė dalė kėto pjesė tė instrumentit qė nuk e kemi pėrcaktuar pėrfundimisht, por mund tė jetė njė fyell a ndonjė instrument muzikor, tė cilat mund t’i kategorizojmė; janė pjesėt e gjata me dy vrima dhe pjesėt e shkurtra me njė vrimė.

Tė gjitha pjesėt kanė dekoracion me rrathė koncentrikė tė bėrė me dorė. Pjesėt e gjata i kanė zbukurimet, ndėrsa tė shkurtrat jo. Ndonjė prej tyre ka njė si lug, ndoshta kjo ishte pėr tė lėvizur gishtat. Po nga brenda kėto pjesė tė fyellit nuk janė tė rrumbullakėta. Puna vazhdon akoma, jo vetėm pėr restaurimin maksimal, por dhe pėr tė pėrcaktuar llojin e kockės, moshėn ekzakte dhe pėr tė kuptuar domethėnien e kėsaj gjetjeje.

Pra, pas gjithė kėtij pėrshkrimi dhe pritjes - konkluzioni?

Pėrfundimi ėshtė ky: nė kėtė rast u restauruan dhe qoftė ne, si laborator, qoftė dhe arkeologėt nuk japin akoma dot njė formė pėrfundimtare se si ka qenė ky instrument muzikor. Por, mendojnė qė tė ketė dy variante; e para mendohet se nė Lezhė tė ketė qenė njė punishte pėr prodhimin e veglave muzikore dhe kėto qė mbajmė nė duar mund tė jenė skarcitete qė i kanė hedhur, sepse shikojmė qė nga brenda nuk janė tė tornuara, se si mund tė lidheshin pjesėt me njėra-tjetrėn. Varianti tjetėr ėshtė se kjo mund tė ketė qenė njė dyqan, qė shiste instrumente muzikore dhe mund tė ketė rėnė zjarri dhe kėto mund tė jetė ēfarė ka mbetur nga shkrumbimi.

Me njė nga arkeologėt qė biseduam dje, ishte i kėtij mendimi qė akoma e kemi tė papėrcaktuar se ēfarė ėshtė, por duhet tė thirren specialistėt e degėve muzikore, historianė tė veglave muzikore qė tė dimė se ēfarė instrumenti ėshtė ky. Ka njė lloj shansi tjetėr, qė tė gėrmohet mė shumė rreth e qark vendit ku janė zbuluar kėta elementė se mos gjendet edhe ndonjė pjesė tjetėr qė lidhet me kėto, sepse janė dashur dy vjet pėr t’i gjetur. Deri kėtu ku kemi arritur ne u deshėm shtatė muaj punė.

Mendimet se ky fyell lidhet me hipotezat se mund tė ketė pasur nė Lezhė njė punishte prodhimi tė veglave muzikore apo dhe ajo e njė dyqani tė tillė, a mendoni se ka njė bazė pse dilni nė kėtė pėrfundim, a ka ide tė zhvilluar pėr ndonjė traditė artizanati nė kėtė zonė?

Kėtė nuk e themi dot. Kėto pjesė tė fyellit dimė qė i takojnė periudhės romake qė i takon shekullit I para Krishtit ose shekullit I mbas Krishtit. Por pėr ndonjė traditė tė asaj natyre nuk flasim dot, vetėm mund tė mendoj se nė kėtė periudhė mund tė ketė pasur shumė barinj qė e kanė pėrdorur fyellin pėr kullota. Kujtoj se harpa dhe fyelli kanė qenė instrumentet muzikore qė pėrdoreshin nga etnokultura e asaj kohe.

Ju mendoni se do tė jenė muzikologėt qė do ta thonė fjalėn e fundit pėr kėtė instrument?

Po, patjetėr do tė jenė ata qė do ta pėrcaktojnė. Akoma nuk kemi kontaktuar me ndonjė muzikolog, sepse tani sapo ka pėrfunduar restaurimi dhe prisnim njė pamje mė tė qartė nga lidhja e pjesėve. Janė arkeologėt pastaj qė do tė lidhen me kėtė punė, sepse muzikologėt do t’u bashkėngjiten mendimeve tė tyre pėrfundimisht se me ēfarė gjetje kemi tė bėjmė. Sigurisht qė objekti do tė marrė kontekstin arkeologjik.

Tani qė detyra juaj restauruese ka mbaruar, ku do tė jetė destinacioni i fyellit?

Kėto pjesė tė lidhura qė ne e kemi menduar se i pėrket njė fyelli tė epokės ilire, do t’i dorėzohen Qendrės sė Studimeve Albanologjike. Atje, mbasi tė mbarojė studimi, mund tė ekspozohet. Por ėshtė interesante, qė njė specialist i arkeologjisė, Ilir Zaloshnja, po mė tregonte se nė vitin 1975, rastėsisht nė Apoloni kanė gjetur nė njė buzė tenxhereje prej bronzi dhe kishte brenda disa copa qė ngjanin me kėto tė fyellit, qė ishin tė prera. Ajo ishte zbuluar rastėsisht e shkelur nga njė makinė. Nuk e di nėse pėr kėtė rast janė bėrė studime. Kėto pėrbėjnė dy raste nė Shqipėri qė janė tė ngjashme, nuk mund tė themi se janė tė njėjta.

Gjithė kėto restaurime tė objekteve arkeologjike, ēfarė rruge marrin pasi dalin prej kėtej tė identifikuara?

Normalisht, pasi pėrfundon puna nė laborator, objektet i marrin arkeologėt dhe ata bėjnė studimin mė pas. Ata mbi kėtė konfiguracion aq tė plotė, qoftė qeramikėn, monedhėn, metalin bėjnė studimin dhe botohen. Por ėshtė edhe faza e ekspozimit, por jo tė gjitha. Kjo varet ēfarė vlen pėr t’u prezantuar nė publik.

A mund tė na thoni se sa nga objektet, flas kėtu kryesoret, qė ju keni restauruar janė ekspozuar?

Mund tė flas pėr monedhat qė janė zbuluar dhe restauruar nė laborator, pothuaj tė gjitha janė studiuar dhe janė botuar nė organet shkencore tė arkeologjisė. Po ju them vetėm rastin e monedhave. Ato kanė qenė shumė tė rėndėsishme, sepse monedha daton.

A i ndiqni nė vazhdimėsi objektet arkeologjike qė dalin nga laboratori se ēfarė jete bėjnė?

Disa mund tė them po. Ju jap njė shembull tė njė albumi qė kanė bėrė gjermanėt, qė edhe u ekspozua nė Mynih, gjysma e objekteve kanė qenė trajtuar nga laboratori. Disa nga kėto kanė pasur fatin tė jenė nėpėr ekspozita. Marrim pėr shembull njė tjetėr rast, varrin e Belshit, qė u zbulua rastėsisht nga disa ushtarė dhe zboristė. Por fshatarėt e zonės ku e kanė parė, e kanė thyer, sepse mendonin mos ka florinj a ndonjė gjė tė ēmuar. Mė pas ka shkuar Neritan Ceka, i cili kur i ka parė tė restauruara, nuk e kishte imagjinuar se do t’i shihte nė atė formė. Nė fakt, varri ka pasur objekte argjendarie, qeramike, karfica, varėse etj. Ky ėshtė varri mė i pasur qė ėshtė zbuluar nė Shqipėri. Kėto tė gjitha janė ekspozuar kėtu dhe nuk ka mbetur ekspozitė jashtė vendit qė tė mos shkonin objektet e kėtij varri.

Rastet e rralla

2000 amfora mė tė vjetrat nė botė

Rreth 2000 amfora tė shek. 4 p.e.s. i janė nėnshtruar procesit tė restaurimit nė Laboratorin e Konservimit. "Amforat e zbuluara pak kohė mė parė nė Apoloni, janė tė tipit greko-romak", - tha shefi i kėtij laboratori, Frederik Stamati.
Gjetja e tyre nė njė mur tė ndėrtuar nga tre rreshta me pėrmasa 23 metėr gjatėsi dhe 5.6 metėr gjerėsi shėnon rastin e gjashtė nė botė tė zbulimit tė njė muri tė tillė.
Amforat, tė cilat mendohet se janė ndėr mė tė vjetrat nė botė, u zbuluan nė pozicion pėrmbys me funde tė thyera, ndėrsa mendohet se janė dėmtuar nga punimet qė janė bėrė nė periudhėn romake ose nga dukuritė natyrore si tėrmetet, rrėshqitjet e dherave.
Amforat janė tė vulosura me bojė tė kuqe, si rezultat i kalimit nė pikat kufitare. Gjatė gėrmimeve arkeologjike pati hipoteza tė ndryshme pėr funksionin qė kanė kryer kėto amfora, tė cilat mendohej se kishin shėrbyer si lapidarė.
Tjetėr hipotezė ėshtė se ato i ishin dhėnė si shpėrblim njė sportisti, qė kishte fituar ēmim tė parė nė Lojėrat Olimpike, ka treguar Stamati. Por, amforat mund tė jenė pėrdorur pėr rregullimin e ujėrave, qė vinin nga kodra pėr tė mbrojtur qendrėn e qytetit, ose tė kenė shėrbyer si filtrues tė ujit, ose si tarraca. Pas restaurimit, amforat do tė vendosen nė Apoloni, vendi ku janė gjetur. Njė mur i tillė me amfora ėshtė zbuluar nė Romė (Itali) nga fundi i shekullit XIX, nė Athinė (Greqi) dhe Vjenė (Austri).

Mbi 40 bizhuteri tė Mesjetės

Vathė, unaza, zinxhirė gjithēka me tė cilat zbukuroheshin vajzat shqiptare nga Mesjeta janė zbuluar nė varrezat pranė pallatit “Rinia”, nė Durrės. Ato janė objekte metalike, qė i pėrkasin periudhės mesjetare. Janė 40 palė vathė, unaza, zinxhirė me pėrbėrje bronzi dhe argjendi, tė cilat i janė nėnshtruar restaurimit nga Stamati. Sipas tij, bizhuteritė kanė shumė tė dėmtuara dhe paraqesin shumė vėshtirėsi pėr t'u restauruar. Midis tyre ka edhe kryqe, qė i pėrdornin si varėse nė qafė, gjatė kėsaj periudhe. Objektet janė zbuluar gjatė gėrmimeve qė janė bėrė nė vitin 1980 nė Durrės. Pas restaurimit, kėto bizhuteri janė vendosur nė Muzeun Arkeologjik tė Durrėsit.

Mburoja, restaurimi mė i vėshtirė

Mburoja, gjendur e copėtuar nė 8153 fragmente ėshtė zbuluar nė vitin 1984 nga arkeologu Vangjel Dimo, e cila ėshtė restauruar nga Laboratorin e Konservimit dhe Arkeometrisė dy vite mė parė. Diametri i mburojės ėshtė 72 cm dhe ėshtė njė nga 3 objektet mė tė mėdhenj metalike, tė zbuluar nė Shqipėri.

"Restaurimi i kėsaj mburoje mund tė konsiderohet si objekti mė i vėshtirė qė kemi pasur ne nė laborator, gjatė tė gjitha kohėrave”, - ka thėnė Stamati. Mburoja ishte e copėtuar nga koha nė 8153 fragmente. Gjatė nxjerrjes pranė fshatit Kryegjatė, ku ėshtė gjetur ėshtė shembur pjesėrisht duke u dėmtuar me tej. Qė prej 25 vjetėsh ajo qėndronte nė laborator duke u restauruar vazhdimisht.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 09:07   #52
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Mitologjia e Jonės mėshtjerrė me viēin, hyun-dem Epafi dhe e Nymfeut tė Epirit, nė numizmatikėn iliro-epirote

Fama dhe lavdia mesdhetare e gjedhėve tė “Kopeve tė Gerionit, kopeve tė Herakliut, kopeve Pirrike, kopeve tė Kaonit tė Malit Pergam, kopeve tė Mėzisė” etj
Duke iu referuar burimeve tė shkruara antike, qysh nga Hesiodi, Homeri, Aristoteli etj, e deri te S. Bizantini, mundemi tė krijojmė njė pėrfytyrim e sintezė pėr rritjen dhe shfrytėzimin e gjėsė sė gjallė nga paraardhėsit tanė nė trojet ilire e epirote, kryesisht pėr ato kafshė tė cilat hyjnė nė grupin e atyre qė gjuha jonė e lashtė popullore i kishte klasifikuar si “bagėti, gjā e gjallė e trashė, gjeri, gjedhė”.

Ne mundemi tė vėrejmė se kemi disa ish-pronarė tė lashtė barbarė kopesh, emrat e tė cilėve lidhen edhe si bazileusa mitologjikė edhe si emėrtime toponimie, oronimie, hidronimie etj, me trashėgimtarė me pemė gjenealogjikė, me shndėrrime/metamorfoza, me ndėrhyrje tė perėndive politeiste etj. Tė gjitha kėto pasqyrohen edhe nė objektet e pikturuara qeramike, nė basorelievet e skulpturat, siē edhe nė monedhat. Me kėtė rast mitologjia qė reflektohet nė monedhat, sigurisht shkon shumė mė lashtė se vetė kronologjia e monedhave.
Hesiodi, i cili kishte shkruar edhe veprėn ‘Teogonia’ (Mbi prejardhjen e Perėndive) shkruante pėr gjallorėt frymorė tė vdekshėm tokėsorė tė Epirit:
“Ėshtė njė fushė, Hellopia, shumė pjellore dhe me luadhe tė mira,
e pasur nė dele dhe nė qe kėmbėharkuar;
kėtu banojnė burra me shumė kope gjedhėsh
dhe njė sasi e panumėr fise mortarėsh;
kėtu, nė pjesėn e fundit ėshtė ndėrtuar Dodona;
kėtė Zeusi e deshi qė tė jetė njė faltore
e vyer pėr njerėzit…
[“Carmina”, Fragment 134 (156); “Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė”, 1965, f 14]
S. Bizantini, shek VI, citonte Hekateun (shek VI-V p.e.r.) dhe shėnonte: “ABROI, fis pranė Adrias sė Taulantėve, fqinj tė Helidonėve sipas Hekateut”; po aty ai shėnonte: “ADRIA, qytet dhe pranė tij gjiri Adrias, si dhe lum, sipas Hekateut. Krahina ėshtė e pasur me kullota, prodhon dy herė nė vit, lindin binjakė, shpesh tre dhe katėr keca nė vit, gjithashtu nė disa raste edhe pesė e mė tepėr; edhe pulat pjellin dy herė nė ditė dhe nga madhėsia janė mė tė vogla se tė gjitha pulat e tjera. Qytetari dhe banori; adrianos, sipas Asianit. U thonė edhe adriates dhe detit – Adriatik. …BERENTION, fshat pranė Adrias. Theopompi, XLII, emri etnik Baretinos. …TEGESTRA/Tergestron… nga Tergestre e deri te gjiri i Adrias janė 5029 stade… (S. Bizantini, “Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė”, 1965, f 416, f 421


Konstatohet se origjina e emėrtimit tė detit Adria/Adriatik dhe origjina e emėrtimit tė lumit, tė gjirit, tė krahinės, tė malit dhe fisit Adrian, lidhen etimologjikisht me gjuhėn ilirishte dhe me banorėt ilirė tė anėdetit tonė. Identifikimi i kėsaj qyteze e krahine si, Adria nė anėdetin tonė tė Ilirisė ishte vėrtetuar katėrcipėrisht nga Aristoteli (shek IV-III p.e.r.), i cili bazohej nė tė njėjtėn temė dhe material tė cituar nga Hekateu dhe Theopompi tė shek VI-V p.e.r.. (De Mirabilibus Auscultationibus, 842 b, 128) Gjerėsisht ne e kemi trajtuar gjetiu.
Aristoteli, bazuar nė autorė mė tė vjetėr kishte dhėnė mjaft pėrshkrime, sidomos pėr “kopetė pirrike” me lopė, me dhen, pėr metodat e rritjes dhe ushqimit etj. Kjo traditė e lashtė dhe ky emėrtim zanafillonte, sipas mitologjisė, qysh nga koha e mbretit tė lashtė epirot Pirro, i biri i Neoptolemit, nga fisi i Akilit. Kėtu lidheshin edhe fijet me kaonėt, trojanė e kaonėt pellazgjikė epirotė me pirridėt epirotė dhe me kopetė pirrike. Nuk i kishte shpėtuar vėmendjes as Bonasi, njė lloj bizoni nė rritje tė lirė i mbuluar me lesh, i cili gjuhej vazhdimisht pėr mishin e shijshėm, dhe pėr kėtė arsye u shfaros. (Aristoteli, “De Animalium Historia”, “Ilirėt…”, cit., f 40-41)
Nė lidhje me “pronarin Gerionin ose vėllezėrit trinjakė TreGerionėt e Epirit”, me tė cilėt ishte ndeshur me njė duel edhe Herakliu, na rezulton se nė antikitet kishte ekzistuar njė debat midis disa shkrimtarėve antikė. Arriani (shek I-II), duke cituar Hekateun e shek VI-V p.e.r. kishte nėnvizuar: “Logografi Hekateu thotė se Herakliu, prej Argosi, i dėrguar nga Erystheu pėr tė grabitur dhe pėr t’i dėrguar lopėt e Geryonit nė Mykenė, nuk zbriti as te Iberėt (kėtu, Spanja afėr Gjibraltarit. A.L), dhe as mbi njė ishull tė quajtur Erythi, tė vendosur nė oqean (oqeani Atlantik. A.L); Hekateu thotė se, Geryoni ishte njė mbret i kontinentit qė jetonte midis Ambrakisė e Amfilohisė dhe se ishte pikėrisht ky vend ku Herakliu i grabiti gjedhėt, duke i dhėnė fund ndėrmarrjes sė tij tė vėshtirė. Unė di dhe qė kjo krahinė, Epiri ėshtė e pasur nė kullota dhe ushqen lopė shumė tė bukura. Lavdia e lopėve tė Epirit rrjedh ndoshta nga njė kohė shumė mė e vjetėr se Erystheu dhe nuk ėshtė aspak e paarsyeshme tė besohet se mbreti i Epirit quhej Geryon”. (Alexandri Anabasis”, Lib. II, 5, 16)


Nė po kėtė temė mitologjike, edhe Skylaksi i shek V p.e.r. kishte shkruar: “…nė viset e brendshme janė atintantėt, sipėr Orikisė dhe Kaonisė, deri nė Dodonė. Nė krahinėn e Kastidias (nė Iliroi) thuhet se ndodhet njė fushė qė quhet Erytheia. Kėtu thuhet se kishte ardhur Gerioni dhe kishte kullotur qetė. Nė kėto vise janė malet Keraune, nė Epir dhe aty afėr ėshtė edhe njė ishull qė quhet Sason”. (Scylakis, “Periplus, Illyroi”, 26)
Bazuar mbi kėto debatime e burime antike, del se realisht paskemi pasur mitologji tė lashta autoktone pellazge epirote e ilire, me grabitje kopesh etj. Herakliu i famshėm, eksploratori tokėsor, detar e qiellor, i njohur edhe si murerrethues e ndėrtues qytetesh, si seleksionues e mbarėshtues kopesh, siē e shohim, ia paska grabitur ato kopetė me lopė, viēa e dema, me buaj, buaca e kotorrė, TreGerionėve nė territorin e Epirit, ndėrsa grekėt e degdisėn atė “nė fundin e botės”.
Kėshtu, mendoj se nė kėtė temė duhet diskutuar pak edhe autoriteti i sotėm europian i interpretimeve mitologjike, P. Grimal, i cili duke i dhėnė prioritetin kryesor variantit tė “Bėmave tė Herakliut”, shkruan: “Njė variant traditė tjetėr e sjell fushėn Eritheia nė Epir, nė krahinėn e Ambrakisė”. (P. Grimal, “Enciclopedia dei Miti”, 1988, f 303, zėri Gerione)
Grimal, me sa duket nuk e vuri re se, “Gerioni atlantik, nė Perėndimin e Diellit nė Fundin e Botės”; Gerioni si rojtar i faraonit egjiptian Busiridi etj, ishte njė deformim-variant i ndėrtuar mbi njė bazament mė tė lashtė epirot.
Mitorregulluesit e pėrvetėsuesit helenė e paraqitėn Gerionin/Gerionin e Trefishte epirot me tendencė fyese, si njė simbol i njė barbarie primitive, pak a shumė si ajo legjenda e fisit/popullit tė Ilirit, vėlla me Keltin e Galin, si tre bijtė e Ciklopit Polifem. Kėtė tendencė poshtėruese, pėrveē edhe njė diference nė fazėn e zhvillimit, e kishte theksuar e interpretuar autoriteti dr. prof. M. Korkuti. Si “barbarė”, tė aristokratizuarit e fisnikėt helenė quanin jo vetėm Euromedontin e legjendės sė Feakisė edhe Epidamnin e Ilirisė, por deri vonė edhe Filipin e Maqedonisė etj. Ndoshta i influencuar nga ky ndikim helen, Dante Aligheri e pėrzgjodhi dhe e dėnoi Gerionin si njė rojtar-guardian besnik nė rrethin e tetė tė ‘Ferrit’! Por, a e meritonte kėtė TreGerioni?! (D. Aligheri, ‘Ferri’, 1960, K. XVII-XVIII, bisha Gerion f. 195. Ish-vigan mitologjik me tri koka e tre trupa nė ishullin Erife etj.)
Ndėrkaq, shumė shekuj mė pėrpara, shkrimtari antik i shek II, Lukiani nga Samosta e kishte interpretuar Gerionin e Trefishtė ashtu siē kishte qenė realisht, si simboli i miqėsisė vėllazėrore dhe humane, tė cilin e kishte parė edhe me sytė e tij nė pikturat e ndryshme tė qeramikės etj. (“Vep. tė Zgj.”, bot. 1979, f 413)

Duke e trajtuar mbi kėtė lloj pikėpamjeje realiste, bėhet e kuptueshme pėrse nė “rrjetėn e merimangės mitologjike” pėrzihen edhe albanėt e gadishullit tonė me Malin Alban, me kullota tė pasura; pėrse na del bazileusi mitologjik ilir Adria; pėrse do tė kemi, pėrveē disa emėrtimeve tė njėjta, madje edhe emėrtime si Japigjia, andej e kėndej detit Jon; pėrse kemi dy Jonė mitologjikė ilirė, njė Jon italik e njė Jon hy kokėdem/Ios, me fytyrė demi/kau nė gadishullin Gaza; pėrse Hellopi na del si biri i Jonit: pėrse mėshtjerra Jona e Bardhė hidhet nė detin Jon dhe pėrshkon Ilirinė; pėrse me flijimin e kaut e me Kaonin themelohet Buthrotos (demi/kau i flijuar), ku kemi edhe kopetė dhe barinjtė e Malit Pergam si kopje homologėve trojanė; pėrse na del EpriDemi/Epidamnos, nimfa Melisa dhe kulti i Jonės mėshtjerrė me viēin gjipirės, kulti i Demetrės, kulti i Izidės egjiptiane; pėrse na del Herakliu edhe nė legjendėn e Epidamnit e Dyrrahut; pėrse na del Kadmi fenikas duke ndjekur njė lopė qė mban midis brirėve njė sferė, nė kėrkim tė motrės sė humbur Evropa/Europa e metamorfizuar si mėshtjerrė dhe e mbarsur nga demi/mzati Zeus etj.


Monedha e famshme prej argjendi e “lopės me viēin duke pirė qumėsht” nė Epir dhe nė Iliri
Nė Shkodėr ka njė shprehje tė urtė popullore: “Na ka tretė lopa me gjith viē”, dhe po kėshtu edhe njė tjetėr: “Na ka tretė bulli me gjith bullicėn”. Kishte pasur ndonjė lidhje ose jo kjo shprehje relikte me njė mitologji tė lashtė ose me disa variante tė saj, gjithsesi ne e pėrdorėm, sepse i shkon mjaft mirė temės.
Duke shkruar mė 1939 pėr kėtė monedhė argjendi, e emėrtuar thjeshtė shqip: “lopa/mėshtjerra me viēin gjipirės”, shumė e njohur dhe e pėrhapur nė tėrė pellgun Adriatik dhe nė tė dy gadishujt, medievisti e numizmati G. Valentini e mendonte futjen e saj fillimisht nga modelet e punishteve nga Korinti, e sidomos nga Korkyra. Pak mė vonė kjo monedhė argjendi do tė qarkullonte masivisht nga prerjet e Durrėsit dhe Apollonisė. Simbolika nė faqen e “lopės me viēin” nuk interpretohej, ndėrsa ana e pasme komentohej si “Kopshtet e Alkinout nė Korkyrė”.
Qysh herėt, nė njė katalog e manual monedhash, “Monete Greche”, specifikisht pėr kėtė prerje/stampim ishte hedhur hipoteza se, stampat lidheshin me ndonjė lloj mitologjie e besimi politeist, ndėrsa nė monedhat e kolonive autonome kishte pasur edhe disa shtesa e pėrshtatje nė lidhje edhe me kulte lokale.
Mbi legjendėn mitologjike tė Epidamnit e Dyrrahut, ndėr autorėt tanė shkroi i pari M. Barleti, pastaj studiuesi autoritet Marin Sirdani dhe duke vazhduar nga ku e la ai, shkruan mė pas edhe H. Ceka, S. Anamali, N. Ceka etj.
Historia e Shqipėrisė (bot. 1959 e 1967), pa komente, paraqiti disa interpretime dhe gjetje arkeologjike, ku veēoheshin dy drahme tė Dyrrahut dhe njė e Lidhjes Epirote.
Me njė paraqitje mė tė zgjeruar e prezantuan kėtė monedhė njeri mbas tjetrit, dy arkeologėt akademikė, Hasan dhe Neritan Ceka. Dr. prof. N. Ceka e thekson se prerja e kėtyre monedhave autonome tė Dyrrahut e Apollonisė, statere me vlerė katėr drahmesh, duhet tė ketė filluar aty nga gjysma e dytė e shek V p.e.r., edhe si njė lloj imitimi e imponimi nga korkyrasit etj. N. Ceka mendon se, “katrori me ornamente” paraqet “kopshtet e lulėzuara” tė bazileusit tė Korkyrės, Alkinou, sipas pėrshkrimit tė Homerit. Ai botoi edhe disa monedha tė bazileusit Monun, rreth 280 p.e.r., ku interpretonte edhe njė “nofull derri”, si njė flije e preferuar e Poseidonit, por nuk ishte shprehur pėr interpretimin e mitologjisė sė ‘lopės me viēin gjipirės’.
Studiuesi H. Ulqini, duke shkruar mė 1980 pėr objektet e grabitura arkeologjike, paraqet edhe kokėn e njė demi/kau tė lauruar nė Dyrrah, flet pėr objekte me kultin e Demetrės, “Nėnės sė Madhe” etj.
Pėr paraqitjen e relievit tė Durrėsit si njė kokė, rrashtė demi dhe lidhjen e etimologjisė si Epidamnos/Mbi, Epir, EpirDemi, pra me njė etimon me Dem, unė, sipas edhe kumtimit tė njė skede nga albanologu Kol Luka, kam shkruar qysh mė 1968 e 1972. Kėtė shkrim e kishte miratuar edhe prof. V. Toēi. (Pėr etimologjinė me bazė “dem”, shih E. Ēabej, “St. Etim. Nė fushė tė shqipes”, III, 1987, f 190)
Interpretime dhe diskutime tė reja

Herodoti e kishte shprehur idenė se mitologjitė e lashta autoktone pellazge ishin futur nė bashkėpunime, me marrje-dhėnie, me krahasime, identifikime e integrime tė mitologjive pellazge me mitologjitė mesdhetare, mė veēanėrisht me ato fenikase e egjiptiane. Kėshtu, Herodoti sillte shembullin se si tempulli i Amonit nė Teba tė Egjiptit dhe ai i Zeusit nė Dodona, profetizonin njėlloj, se si helenėt i huazuan dhe i sofistikuan perėnditė pellazge etj.
Kohėt e fundit nga arkeologjia italiane janė raportuar disa gjetje tė monedhės sė Durrėsit dhe Apollonisė, “Vacca/giovenca con vitello”, shoqėruar edhe me interpretime tė reja. Ne do t’i krahasojmė kėto edhe me disa monedha, gjetje nė vendin tonė, dhe do tė zhvillojmė ndonjė diskutim.
Sipas vlerėsimit tė specialistėve italianė, kjo monedhė e Durrėsit (fig. 9), paraqet kokėn e Isidės “me mistere tė shumta”, nga miti egjiptian i Isidės, e lidhur me kultin e Osiris, e hyut kokėdem Apis. Ky kult direkt kishte hyrė edhe nė Itali. Kulti i Isidės lidhej me ngjizjen, pjellorinė etj.
Kandili i ndezur lidhet me festimet pėr “Isidėn Ndriēuese”, nė fillim tė korrikut, porsa perėndonte dielli. Disa autorė kanė parė lidhje imitime mė vonė edhe nga kulti i Maries me birin Jezus/Isa. Nėn kandil ka edhe njė objekt tė paidentifikueshėm. Monedha ka edhe emrat e dy magjistratėve, KTHTOΣ dhe ΦANIΣKOY. Ana tjetėr, edhe sipas komentatorit italian, paraqet njė katėrkėndėsh tė ndarė nė dy pjesė me ornamente.

Pėr interpretimin direkt tė Isidės egjiptiane, unė kam njė mendim diskutues disi mė ndryshe. Mbas ndonjė hyrje si “Kult i Isidės dhe Apisit” fillimisht, mendoj se gradualisht duket se kemi tė bėjmė me mitologjinė e Ios/Jonės e Epafit. Herodoti e krahasonte dhe e identifikonte Isidėn si tė ngjashme me Demetrėn. Autorė tė tjerė kanė parė ngjasime edhe me Nėnėn e Madhe, me Gjean etj. Ndėrkaq, shumica e autorėve kanė parė identifikime, madje edhe njė pėrzierje dhe njė zėvendėsim me mitologjinė e Ios/Hios/Jonės/Hyjneshės. (Shih, Io e Epafo.mht Wikipedia)
Jonėn, bijėn e Inakut, njė priftėreshė e virgjėr e njė tempulli tė Herės, e ka pikasur dhe e ka vėnė nė shėnjestėr Kryezoti e kryeepshori tekanjoz Zeusi. KryeZoti Zeus e gjen rastin dhe me pėrdhunė e lė shtatzėnė Jonėn. “Sekreti” zbulohet, dhe kjo zgjon xhelozinė e tmerrshme dhe hakmarrėse tė Herės. Pėr ta ruajtur, Zeusi e metamorfizon Jonėn si njė mėshtjerrė tė bardhė. Por Hera e tėrbuar i dėrgon mėshtjerrės njė zekth, qė dihet se pickon e thith gjak nė organet gjenitale. Duke mos i duruar dot dhembjet, Io/Jona hidhet nė det.


Nė variantin helen tė Herodotit, Io hidhet nga porti Argos, nga Jonia e Egjeut. (Historia II, 153) Edhe vetė Herodoti e identifikonte Epafin me Apisin Por, sipas variantit tė Apollodorit [Bibliotheca, Lib. II, 7, (1, 3, 5)] e ndonjė autori tjetėr, Jona ishte hedhur nga deti Jon, duke pėrshkuar bregdetin e Ilirisė dhe ngushticėn midis dy qyteteve Japigjia, njėri nė Itali dhe tjetri nė Iliri. Deti Jon njė farė kohe kishte pėrfshirė njė pjesė tė madhe tė Adriatikut. Jona, nga Jon-Adriatiku, kishte kaluar tėrė Egjeun, kishte kaluar edhe Ngushticėn e Bosforit/ Bόσπορος = Kalimi i Lopės, kishte pėrshkuar Detin e Zi dhe kishte shkuar pėr konsultime nė Kaukaz, te Prometeu. E kėshilluar nga Prometeu, ajo kthehet mbrapsht dhe shkon nė Gaza tė Egjiptit, pėr tė lindur hyun kokėdem Epafin, tė cilin e krahasojnė dhe identifikojnė me Apisin. Epafi bėhet edhe mbret i Egjiptit etj. Sipas Lukianit, kjo mitologji e Ios dhe Epafit, ishte e parathėnė se, mėshtjerra do tė lindte nė Egjipt njė hyjni dem, se Io/Jona do tė shndėrrohej pėrsėri si femėr e bukur, se e ėma dhe i biri do tė bėheshin hyjni/perėndi qiellore, se Epafi do tė bėhej mbreti i Egjiptit etj. (shih Lukiani, “Vep. tė Zgj.”, Noti dhe Zefiri, f 203-204 etj)
Sot ėshtė mjaft e vėshtirė tė interpretohen shtresat mė tė thella, se si mundej tė kishte qenė kjo mitologji nė kohėn e Kronit, pa kaluar nė fantazi, por duhet tė vėrejmė se gjuha jonė ende ruan disa relikte tė magazinuara nga lashtėsia. Vetė mitologjia antike e territoreve tona kishte edhe nja dy Ilirė tė ndriēuar, njeri i biri i Kadmit e tjetri i biri i Herakliut, tė njohur edhe si qyteteformues me emrin e tyre. Ndėrsa emėrtimi i madh, Illiria/Illyria, sipas S. Bizantinit, jepte edhe njė rrjedhim si folja illyrizon. (Cit. f 419, ILLYRIA) Por, kush mundet tė illyrizojė-shndrisė, pėrveēse Ylli/Illi/Hylli?! Kėndej ne mundemi ndoshta tė dalim edhe te etimologjia, ku Io/Hiona/Jona ėshtė hyjnesha mėshtjerra/gjiovenka e lashtė pellazge, siē ėshtė edhe hyji si Io i afrueshėm me Apisin e Epafin si Japigjia etj.
S. Bizantini, bazuar nė autorė tė hershėm, jep kėtė sintezė shumė interesante: “JONION, det pranė Italisė. Eskili nė ‘Prometeu i lidhur’. Disa thonė se rrjedh prej ilirit tė quajtur Jon, tė tjerė prej italikut Jon. Edhe Adriatiku quhet gjiri i Jonit. Jone quhej edhe qė nga Gaza deri nė Egjipt, prej Iu-t, qė kishte fytyrėn si tė demit/kaut”. (Cit. f 419; po aty zėri Japygia)


Ishte koha kur dora–dorės kishte dominuar hegjemonia e akejve dhe helenėve, e cila mė pas do kompletohej me pushtimet e Aleksandrit tė Madh, me nėnshtrimin e Egjiptit etj. Krahas disa imitimeve, identifikimeve e pėrzierjeve si procese nga poshtė, aso kohe ndodhėn edhe njė seri manipulimesh nga lart, siē ishin reflektuar edhe nė Bibla etj.
Sipas interpretimit tonė, ky “katrori me ornamente” nuk ka lidhje me “Kopshtet e Alkinout”, por paraqet ndoshta “Portėn/Pragun e Bronztė tė Feakisė/Korfuzit”, nė lidhje me pozitėn-ēelės si bazė detare e shkėlqyer. Nė rastin tonė pėrsėritet kjo simbolikė me “Portėn e Epidamnit/Dyrrahit, si Porta/Taverna e Adriatikut”, me dy porte, siē kishim dy porte edhe nė Feaki, siē kishim edhe Treportin tonė etj.
Nga krahasimi i legjendave tė Feakisė dhe tė Durrėsit tonė, vėrehet se dalja nga barbaria e Euromedontit dhe Epidamnit kryhet nga vija femėrore e bijave tė bukura Perribe e Melisa, pėrmes fisnikėrimit “me farė/spermė e gjak” nga Hyu i Detit Poseidoni, ku Dyrrahu dhe Nausiti, pėrveē si ndėrtues portesh e orakulltoresh tė Poseidonit, na paraqiten edhe si reformatorė agrarė qė ndajnė toka. Pra, “katrori me ornamente” duket se paraqet njė lloj porte si njė simbolikė, ku nė njė monedhė tė Apollonisė pėrdoret edhe si njė heraldikė me zjarrin e Nymfeut tė Epirit. Nė disa monedha tė Korintit unė e gjej edhe si vel tė njė anijeje karava etj.
Nymfeu i Epirit mendohej si dy kroje tė nėndheshėm, ku ka pasur edhe ndonjė pėrpjekje pėr ta identifikuar diku aty te Mbrakulla ose te Zharrėza etj. Disa interpretime tė paraqitjes sė “Nymfateumit tė Epirit” si njė ndezje natyrore nafte, gazi apo sere, nė monedhat e Apollonisė edhe tė Durrėsit, na bėn tė reflektojmė edhe pėr mendimin e shprehur nga M. Barleti: “Durrėsi, i cili mė parė quhej Epidamn… ėshtė kryeqyteti detar i Epirit, kryeqyteti i taulantėvet, pyrejve e parthinėve… i rindėrtuar nga korkyrasit dhe po t’u besojmė shkrimtarėve shumė tė vjetėr dhe legjendės, ai numėrohet ndėrmjet qyteteve tė tjerė mė tė vjetėr”. (M. Barleti, H.S., pėrkth. shqip S. Prifti, bot. i parė 1964, f 482; bot. i dytė 1967, L. XIII, f 486) Kjo duhet tė jetė njė arsye shpjeguese pse kėtė “zjarr” e kanė edhe monedhat e Dyrrahut. Mbase, mbase, Kryedemi i lashtė ishte vetė Kroni, siē na paraqiten edhe perėnditė e lashta asiro-babilone me brirė.
Vėrejmė se edhe nė Shkodėr ka njė sasi tė madhe nga ky tip. Shkodra ka pasur njė faltore tė Apolonit, “ΑΠΟΛΟΝ ΣΚΟΔΡΙΗ”, e madje ky kult me sa duket ka kaluar edhe nė paleokristianizėm e deri vonė nė Mesjetė, me kishėn e Shėn Apollon
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 09:15   #53
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nė Dumre, nė “Kopshtin e Edenit”, ku njerėzit flenė mbi thesare

Njė ditė tė bukur maji bashkė me disa shokė, Fetah Elezin, pedagog nė Universitetin Bujqėsor tė Kamzės; Shyqo Peshtanakun, biznesmen, dhe Dhimitėr Shtėmbarin, gazetar, u nisėm drejt Dumresė. Thonė se qejfi ha kumbullatė tharta e jo mė mjalt qė nė pikė tė mėngjesit. Sa kalojmė Urėn e Peshkatarit nė Mullet dhe ecim goxhį, nuk e mbajmė mend emrin e vendit, por ishte afėr grykės sė tuneleve qė do tė hapen nė autostradėn Tiranė-Elbasan dhe Shyqoja, njė biznesmen i shkathėt, qė e njeh shoqėrinė dhe qė bėn shumė gjėra nga ato qė nuk i bėjnė dot kolegėt e tij, na ktheu nė parkun e bletėve, qė e ka ngritur thjesht dhe vetėm pėr pasionin e tij prej fshatari. Jo si shumė tė tjerė, qė e kanė pėr turp origjinėn dhe nuk e zėnė kurrė nė gojė vendlindjen e tyre, Shyqoja ėshtė ndryshe. Nė park sa kanė rėnė rrezet e para dhe bujitja sinfonike karakteristike e bletėve ėshtė nė kulmin e saj, ndėrsa ne nė tonėn, me oreshka mjalti pėrpara, por edhe me njė ndjesi ngazėlluese qė tė jep njė mėngjes i tillė, larg zhurmės sė qytetit, me kėtė ajėr tė pastėr dhe gjelbėrim tė pamatė. Ėshtė maj dhe, siē shkruan nė njė poezi poeti Koēi Petriti: ”...nė maj as pleqtė nuk kėrrusen”!... Nė Qafė-Krrabė u themi miqve tė ndalonim nė njė vend, ku Tomorri duket pėr herė tė parė kur shkon nga Tirana, ose tė fundit kur vjen nga Elbasani. Miqtė e tanė u habitėn me kėtė farė rebusi, por u qetėsuan dhe na erdhėn nė ndihmė menjėherė kur u thamė se donim tė gjenim pikėn nga ku piktori i madh anglez, Eduard Lir, ka pikturuar Tomorrin dhe, mė pas, ka shkruar nė ditarin e tij se “ishte e vėshtirė t’i ktheje shpinėn kėsaj pamje malore tė mrekullueshme, kėtyre skutave e qosheve tė kėsaj bote tė bukur, kėtyre pamjeve prej tė cilave asnjė shpirt piktori nuk lodhet kurrė”. Pasi kėrkuam, mė nė fund e gjetėm. Ishte nė njė qafė mbi fshatin Gracen. Njė shesh i bukur nė anė tė njė shkėmbi, ku ai ka pikturuar disa luftėtarė shqiptarė, ndoshta shoqėruesit e tij, ėshtė edhe sot me po atė formė, pavarėsisht se aty ėshtė hapur rruga automobilistike. Nė sfond, nė njė hirnosje mėngjezore tė hapėsirave tė Darsisė, Dumresė, Sulovės, Nahijes sė Beratit, nė mes mezi shquhet ravijėzimi i Tomorrit legjendar, qė nė kėtė rast, deri sa e kėrkojmė, na duket si njė personazh i gjallė. Pas njė kafe nė Elbasan, vetėm e vetėm pėr tė na tregur vendet dhe sektorėt ku kishte punuar si specialist e drejtor ferme, Fetahu na ēon nėpėrmjet rrugės sė Paprit nė Cerrik. Nė Cerrik ndenjėm shumė pak, sa pėr njė cigare. Ishte njė javė para zgjedhjeve dhe miqtė tanė qė kishin njerėzit e tyre aty nuk donin tė ngatėrroheshin. Do t’i paragjykonin sikur kishin ardhur pėr fushatė, ndaj ikėm shpejt qė kėtej drejt Dumresė. Fusha e Cerrikut, pjesė e ēiflikut tė Biēakēinjve tė Elbasanit, ėshtė e vendosur midis dy lumenjve Shkumbin dhe Devoll. Ajo ka njė veēanėsi strukturore aluvinare qė e bėn shumė tė lehtė nė kullim dhe vaditje, por edhe nė pjellori. Jo mė kot italianėt nė kohėn e Zogut ia vunė sytė kėsaj fushe pėr tė ndėrtuar njė fermė tė madhe kuajsh, mė e madhja nė Ballkan qė do tė furnizonte ushtrinė italiane, por edhe do tė mbushte tregun botėror me kuaj rrace tė tė gjitha llojeve. Italianėt nuk arritėn ta realizonin dot projektin e tyre. Ata lanė aty vetėm disa godina qė janė edhe sot. Mė parė, nė periudhėn e socializmit, ka qenė e mirėnjohura si ferma e Cerrikut. Sa mbaron fusha e Cerikut, merr paksa mė tė djathtė dhe tė del Shalėsi, njė fshat goxha i madh, fshati i parė i Dumresė, si tė thuash porta pėr tė hyrė nė tė.

Qė para gati 30 vjetėsh, kur mė ra rasti tė kaloja njė herė kėtej kam shkruar se ėshtė njė gjė tepėr e rrallė, hatėr i natyrės, qė nė njė sipėrfaqe prej 21 500 hektarėsh, tė ketė 85 liqene me sipėrfaqe 770 hektarėsh, qė mbajnė rreth 30 milionė m3 ujė. I qėndroj edhe sot asaj qė kam thėnė duke shtuar se si nuk paska sy njeriu, kuptohet nga ata lartė, qė ta shikojė kėtė mrekulli shqiptare e tė bėjė diēka pėr tė. Njė vend tjetėr i botės do tė krenohej me kėtė kopsht tė Edenit dhe do tė rivinte nė vend atė qė ėshtė prishur dhe shkatėrruar aq barbarisht. Se Dumreja, simotra mė e madhe e Lurės, ka qenė po aq e bukur sa dhe Lura, madje, mė e bukur. Pyjet e saj tė lartė prej dushku, frashri e shkoze, kanė qenė njė xhungėl e vėrtetė, sa nuk i dilte dot njeri matanė. Shtoji kėtij peizazhi edhe kaltėrsinė e format e ēuditshme tė liqeneve dhe mundohu tė pėrfytyrosh ēfarė mrekullie tė del pėrpara. Njė pėrrallė! Se si ka qenė Dumreja mė parė, vetėm tė vjetrit e dinė dhe vetėm atyre u dhemb. Mjafton tė shikosh lisat e shekullorė tė mbetur aty-kėtu majė ndonjė kodrine, si fjala vjen, nė varrezat e fshatit Hardhi, qė tė pėrfytyrosh mrekullinė e dikurshme. Pėrgjatė rrugės janė ngritur disa lokale tė bukur. Kthehemi nė njėrin prej tyre. Zabit Zekthi na lutet tė rrimė. Nuk ju vonoj, thotė, peshkun e kam gati. Tani sa mė erdhi. Por ne ngutemi. Pak mė tej, kur nė njė qafė ku duket qyteza e vogėl e Belshit po bėnim disa foto me sfond liqenin, zbret nga makina njė njeri jo vetėm trupmadh, por edhe zhurmėmadh, shakaxhi i thekur, se filloi me njėherė nga ato tė tijat. Jakup Uruēi e quanin. E njihnin tė gjithė pėr qyfyret dhe shakatė qė kishte bėrė, kur ishte shofer i kryetarit tė kooperativės, por edhe pėr ato tė tanishmet, si biznesmen i suksesshėm. Belshi ėshtė njė vend i bukur. Jo mė kot Sami Frashėri donte ta shihte kryeqytet tė Shqipėrisė. Tani ai ėshtė lėnė krejt pasdore. Jo qė kryeqytet s’u bė, por as qytet pėr tė qenė nėk ėshtė bėrė. Mu duk tamam si 30 vjet mė parė, veēse me njė ndryshim; me njė masakėr urbane, qė po ia zė frymėn dhe po e helmon liqenin me derdhjet nė tė. Tash sė fundmi ky qytet ka filluar tė vizitohet nga turistėt vendas e tė huaj, tė cilėt, nė mė tė shumtėn e herės, ngelen tė zhgėnjyer. Tė kesh njė perlė tė tillė e tė mos e vlerėsosh pėr shumė pak gjė, nė radhė tė parė pėr rregull e pastėrti, pastaj pėr ndėrtime me kriter e infrastrukturė bashkėkohore, kjo nuk ėshtė normale. Kushedi si do tė ishte Belshi tė ishe nė njė vend tjetėr tė botės! Po e gjithė Dumreja me gjithė ata liqene ku njėri ėshtė mė i bukur se tjetri me ato kodra tė rrumbullakosura me lartėsi tė njėjtė qė ndahen nga njėra-tjetra nga lugina tė vogla, qafa e gropa qė i japin pllajės pamje tė mahnitėse!? Edhe nga pikpamja administrative, bashkė me Sulovėn dhe Darsinė fqinje, krahina me tė njėjtat kushte gjeografike, ekonomike, sociale e kulturore, Dumreja mund tė organizohej ndryshe, duke formuar njė rreth mė vete, qė do t’i jepte mundėsi menaxhimit mė tė mirė punėve si nė drejtim tė turizmit, por edhe tė zhvillimit ekonomik. Kjo ėshtė njė zonė qė dikur ka kultivuar duhanin dhe lulediellin, ndarsa tani janė krijuar plantacione tė tėra me ullinj dhe vreshta, tė cilat janė shoqėruar edhe me ngritjen e fabrikave tė vajit dhe tė pėrpunimit tė rrushit dhe frutave. Njė drejtim tjetėr zhvillimi kėtu ėshtė peshkimi. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e liqeneve, kėtu shkon nė 770 hektarė(!). Vėllimin mė tė madh tė ujit nė kėto liqene e ka ai Merhojes me 11.3 milionė metra kub. Po kėshtu, tė mėdhenj konsiderohen edhe liqeni i Ēestinjės me 97 hektarė; Seferani 87.5 hektarė; i Degės 37.5 hektarė, ndėrsa mė i vogli ėshtė liqeni i Ēartallozit, me 0.5 hektarė. Ndėrsa mė tė thellė janė: Merhoja 61 metra; Ēėrraga 29 metra; Seferani 20.8 metra etj. Thellėsia mė e vogėl zbret nė 10 metra. Karakteristikė e liqeneve karstike tė Dumresė, ėshtė se ata janė liqene me regjim shiu dhe mbushja me ujė e gropave tė tyre pėrgjithėsisht bėhet nga rrjedhja e pėrkohshme sipėrfaqėsore. Gjatė stinės sė verės ndodh qė afro 20 liqene tė thahen pėrkohėsisht. Kėta liqene kanė tejdukshmėri tė vogėl dhe nė thellėsinė 15 metra, nė disa prej tyre vihen re shenja tė acidit sulfhidrik. Nė liqenet e Dumresė gjendet me shumicė krapi, ballėgjeri, por edhe peshqė tė tjerė kėnetorė. Ndėrkohė qė tė gjithė kėta liqene janė shumė tė pėrshtatshėm pėr zhvillimin e florės dhe faunės ujore e bregliqenore. Nė Dumre ėshtė zhvilluar njė tip i veēantė i karstit me hinka e gropa tė shumta karstike. Ato pėrbėjnė tiparin dhe veēorinė e relievit dhe peizazhin e Dumresė, kanė njė diametėr nga 15-20 m dhe thellėsi 3-3 m. Njė nga kėto nė fshatin Hardhi ėshtė mbushur me mbetje inerte, njė tjetėr midis Kosovės dhe Fierzės, me njė diametėr 1.5 km dhe thellėsi 100 m, me njė bimėsi tė dendur, thonė se ėshtė kėrkuar nga njė italian pėr turizėm, por nuk ėshtė konkretizuar marrėveshja. Toka e Dumresė rrit njė florė tė pasur me shumėllojshmėri bimėsh tė egra, por edhe tė kultivuara. Bujqit meraklinj kanė ngritur plantacione tė tėra me vreshta, tė cilat tė ekspozuara nga dielli, japin shumė prodhim, por edhe njė prodhim cilėsor. Qė e pranon rrushin toka e Dumresė, e dėshmon edhe njė fakt i thjeshtė, qė njė fshat kėtu quhet Hardhi. Ndėrsa ndėr bimėt e egra, kėtu rritet njė lule e veēantė, qė quhet Lekoi i Bardhė, qė ėshtė njė nga lulet mė tė bukura qė rritet nė ujėrat e liqeneve tė Dumresė. Kjo lloj bime kryesisht rritet nė gjolin e Turbullt tė Rrafmanit dhe nė atė tė Seferanit. Po kėshtu nė kėto liqene rritet edhe Lekoi i Verdhė. Tė huajt marrosen pas tyre dhe liqeneve, dhe gjithnjė e mė shumė po sulen drejt tyre pėr tė shijuar kėto mrekulli tė natyrės. Banorėt e zonės tani janė tė motivuar pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės dhe nuk po tentojnė tė largohen mė nga zona, e cila dikur thahej pėr njė pikė ujė.

Nė gjendjen e tanishme, Dumreja ka vetėm njė rrugėzgjidhje tė shpejtė e tė pėrkohshme. Atė e shpėtojnė vetėm investimet. Nga tepčja e Gradishtės, i vetmi “mal” qė mburret me 180 e ca metrat lartėsi, Dumrea duket si nė pėllėmbė tė dorės. Gradishta ka njė vlerė monumentale jo vetėm natyrore, por edhe arkeologjike. Ajo ėshtė akropoli i Dumresė, Tomorri i Dumresė, siē e ka quajtur poeti ynė i mirėnjohur, Xhevahir Spahiu. Jo mė kot tė parėt e kanė zgjedhur kėtė vend dominant, kėtė belvedere, si qendėr banimi dhe administrative. Gėrmimet arkeologjike mė 1969, 1973-74 nė Gradishtė dėshmojnė si vendbanim ilir tė periudhės sė mesme tė bronzit, qė u zhvillua pa ndėrprerje nė fazat e hershme tė epokės sė hekurit. Nė shek. VI p.es. ishte qendėr protourbane, ndėrsa nė shek IV-I p.e.s. u kthye nė qytezė tė fortifikuar tė krahinės sė fisit ilir tė parthinėve. Nė perėndim tė qytezės, nė liqenin e Seferanit, ishte faltorja e Afėrditės dhe kulti i saj ushtrohej duke hedhur nė ujė enė e terrakota si dhurata pėr perėndeshėn. Ėshtė kjo arsyeja qė herė pas here edhe sot zhytėsit gjejnė nė fundin e liqeneve relikte tė rralla. Belshi vazhdoi si qendėr banimi dhe gjatė shekullit tė I-IV tė e.r. duke qenė pranė degės nga Apollonia tė rrugės Egnatia. Nė shek IV-VI u fortifikua me mure gur. Ndonėse tė rralla, njė vend tė veēantė zėnė edhe punimet nė bronz, ku nė shumicėn e rasteve ka tė skalitur drerė, mamuthė qė janė zbuluar nė afėrsi tė qendrės sė Belshit. Ndėrkohė qė nė vende tė tjera janė shfaqur edhe punime me vlera si pjata me zbukurime, tė cilat janė shumė tė hershme. Ecim nė rrugėn e re qė pėrshkon Dumrenė nga lindja nė perėndim, dmth, nga Belshi, zemra e Dumresė, deri nė Kosovė tė Vogėl, ku i thonė Myzeqe. Kjo rrugė bashkėkohore e ktheu Dumrenė nė njė zonė tashmė edhe me zhvillim tregtar. Nė Hardhi, nė njė drekė tė mirė, me verė shtėpie e peshk tįze, Bedri Qypi, kryetari i komunės sė Fiėrzės, njė djalė i ri, i mirė, pėr ta pirė nė kupė, siē thotė populli, na tregon historinė e kandidimit tė tij pėr herė tė dytė. Mė kishin ngelur ca punė tė mira pėr tė bėrė, ndaj dhe nė fushatė u thashė zgjedhėsve, do t’i bėjmė apo do t’i lėmė nė mes ato gjėra qė kemi nisur? Andej nga Tirana mund tė jenė politike zgjedhjet, kėtej nga ne janė praktike, nga zgjedhje bėhen zgjidhje pėr njerėzit. Dhe shkel syrin pa tė keq. I urojmė fitore dhe ndahemi me tė. Mė vonė mėsuam se ai kishte fituar. Hallall, kur thonė turqit! Kjo krahinė me njė natyrė kaq tė butė, tė bukur, qė prodhon vetėm mirėsi, edhe njerėzit i ka tė tillė, tė mirė, punėtorė tė zotė, por edhe luftėtarė trima kur e ka dashur puna. Mahmut Hidri, xhaxhai i Sul Hidrit, njė figure komplekse e tė njohur nė Dumre, oficer i lartė i ushtrisė turke, ka qenė ai qė ka mbrojtur Kongresin e Lushnjes dhe e ka shoqėruar qeverinė e ngritur aty pėr nė Tiranė. Po kaq e njohur ėshtė edhe figura e Nebi Balit, zėvendėsit tė Haxhi Qamilit, tė torturuar nga Esat Pasha nė Peqin. Nė luftė Dumreja ka qenė njė nga vatrat mė tė zjarrta me formacionet e saj partizane, batalionin e saj tė famshėm qė bashkėpunonte ngusht me Grupin e Parė partizan tė Myzeqesė. Megjithėse Dumreja me 40 fshatrat dhe me 40 mijė banorėt e saj fle mbi thesare, askush nuk e di, madje sa vetė ata qė ngrysen e gdhihen aty, le tė tjerėt. Por do tė vijė njė ditė qė ajo do tė bėhet siē e pėrfytyronte gjenerali i mendimit tė Rilindjes sonė Kombėtare, mendjendrituri Sami Frashėri. Qofshim gjallė deri atėhere!
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 09:18   #54
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Kryqi grepc si simbol nder Ilirė.
Fletorja Nationalsozialische Beamten Zeiting Nri. 12 Vj. 2 ( Jahrgang), Berlin, me 1 Shtatuer, 1935, fq. 709 nė nji artikull tė vetin Franken in der Deutsche Geschichte, flet mbi kohė para Indongermanėt; mandej flet mbi kohė 4000 e 2000 vjetė p.Kr. e thotė prej katėr anėsh u rrasnė ndė Frankenland fise bulqish e barish qi e njifshinė zejėn e kontrovarit (Topferei), e ngulėnė kėtu; u venduen kėtu polemi ardhė prei Rrenit t’Epėr e ngulėn ndė Ries (Frankenland) e katundarė (bulqė) tė fisit dinarik banuenė fushoret e kėti vendit qi, tue ardhė prei brigje vet tė mjesėme tė Tunėsė, ngulėnė ndė Uffenheim e Schėeinfurt. Tjera fise prei Nordit ngulėnė ndė trikandshin e Majnit ( lum) tue zdrypė prei Thuringen.

Mandej ndė mbarim tė vj. 3000 p.Kr. U lėshuen mbi kėto fise bulqish do tjera fise fituese, d.m.th nji ndėr ta polemi qi kjuhet nd’Arkeologi i Zonenbecherkultur, ardhė prei sė lėmi, ashtu polemi i Nordit qi thirret Schnurkeramiker (prei lajlesh qi bajshinė ndėr ortunga dheut). Kėta njerėzė fuqimėdha u shkrinė ndė nji polem kjujtė polemi Illyr (Illyr) ndė tė cillin printe (thotė auktori) si politikisht ashtu edhe kulturisht elementi i nordit, por kah fisi (gjaku) mbozotėronte fisi (rraca) dinarike.

Pa shumė trazime ma vonė kah vj. 100 djersė ndė 500 p.Kr u plotėsue naltismi i kėti polemit Indogerman, qi mbėrrini ndė skape tė madhėnisė sė vetė me kohėn qi kjuhet Hallstattzeit (koha e Hallstattit ndė arkeologji) me nji kulturė tė mbėshtetun ndė punime tė tumakut (brunxit e hekurit, e kėshtu prėnjimendi edhe madhėnin e vetė politike. Frankenlandi ishte aso here i banuem fort me gjithėse vend i ftohtė e i papyje. Me nji shije tė pėrparue me zeje, Illyrėt i zbukurojshnė enėt e veta, sidomos njato qi ishin trajtue me nderue tė dekunėt, me ngjyeje (Farben) e ndėr sa edhe me Kryqin e Grepc prus jete e shėndeti. Pse qendra e jetesė sė tyne fetare ishte dielli: “In feinentėickelten Kunstsinn schmuckten die Illyer ihre Gefasse, besonders soėeit sie den Totenkult dienten, mit Farben und geometrischen Figuren, darunter dem heilbringenden Hakenkreuz. Mittelpunkt ihres religiosen Lebens ėar die Sonne.

Germani pra vetė e pranon se Kryqi Grepc, (kėshtu don me kjujtė e jo kryqi i thyem, ky asht i Maxharrėvet...) ashtė perfitim Illirėsh. E vėrteta ashtė se ndė Shqipėni kam pa gra e janė edhe sodė qi kėtė farė sheji e qindisnė me rruza ndėr manga tė xhubletavet (M. Madhe). Psehin s’diejnė m’e kallėzue: kur e pash sė pari kujtova se ishte nji gja e shkerbyeme (imitueme) mbas fletoresh e Kryqit grepc german, por mbas pėrvetjesh qi bana, e tue kjenė grueja nieri i pa shkollė, e pash se ishte nji gja e vjetėr fort. E kanė edhe hindjanėt e Amerikės sė Veriut e tė Kanadahit.

Qė shka thotė P. Syxtus O.P.R ndė libėr Notiones Archaelogiae Christiane. Vol. II. Pars Secunda. Caput I. Christianorum epitaphorum symbola, fq. 33 (bot. 1910): At duo sunt crucis genera e primaevis Christianis adhibita, eaque, veluti religionis singa, multo ante Christum, apud Aegiptios et apud orientales preasertim gentes usurpata; nempe ut in tabulis 66 e 67 apparent (kėtu qet fėtyra e). Rpimum signum dicitur ANK et magis proprie Aegyptium est, alterun vocatur SVASTIKA vel crux gammata, cuius radii, quasi sint ignei as circa centrum moveantur, flexi sunt.

Shton: sbastika ktė gjetė ndėr murana tė Kretėsė. Svastika nuk i ka rrezet e sjellėme sikurse kryqi grepc. Mandej shton: Praetera crux gammata et in Europae regioni bus in usus fuit tempore quod praehistoricum vocant, ut Cypri, in Archipelago, in Italia Superiori (V.o. banue dikur prei Ilirėsh) apud Danubium (Tuna) flumen et alibi.

Auktori P. Syxti s kallėzon sepse gjindet kryqi grepc edhe nd’Azi. Vetė kishe me thanė se kje bartė atje prei Ilirėsh. Qe arėsyeja. Kam lezue nji artikull ndė tė pėrkohėshėmėn: Zeit im Querschnitt (vj.9. Berlin. 15 fruer 1941. Nri. 4), fq 57 xjerrė prei sė Pėrk, germane: Forschumengen und Fortschritte, shkrue prei Prof. Dr. Reinhard Herbig (ndė za). Ky pandehė se Dorėt e Filistejt (Pelishtim) kjenė ilirė; arėsyenat prei Testamentit tė vjetėr, sė dytit prei lajmevet tė lanėme prei mbėretit M- agjyp Ramses-it tė II-tė, e prei germimevet tė bame ndė vend; polemi i Pelishtimvet kah vj. 1200 p.K. nguli ndė Palestinė sė cillės i dha emėnin. Qe pse I, shejėt e pambohueshėme tė fisit tė Nordit qi diftojnė eshtėnat; 2 poftja e ndertimit t’anijavet tė tyne qi perkon me atė poftėn e Nordit e jo tė mjesdheut; 3 trajtimi i enėvet (Keramika) qi perkon me atė tė Mykenėsė ma tė vonėshėmin; 4 nji njisi petku e veshe qi bjen me nji herė ndė sy sidomos kėsula e hekurtė si nji kunorė me gjethė kallmit 9 Schilf, Schilfblater). Gjethėt e kallmit janė tė shkerbyem (imituem) me hekur merret vesht, se jo gjethė tė vėrtetė. Ky auktuer shton tue thanė se ndėr Dorė tė Grekisė ishte fisi i Hyllejėvet (si ndėr illirė krh. Hylles, Hyllis, etj). Krahe, Die Alten Balkanillyrischen Geograf. Namen, fq. 23-24) e mundesh m’e lezue vetė shka shton gjat’e gjatė, e ndė fq. 58 thot se: Illyrėt janė trajuesėt e kulturės sė krahinėsė sė Lausitz-it ndė Germani (ndėrmjet Elbėsė e Oder-it).

Prandej mundet qi edhe kryqi grepc, sikurse helmi me gjethė hekuri ndė trajtė tė gjethit tė kallmit, kje bajtė prej Ilyrėsh (Filistej, Dorė etr) nd’ Azi.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-02-2012, 09:25   #55
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Pamje nga Arkeologjia.......
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-02-2012, 16:25   #56
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

ARKEOLOGĖT GJERMANĖ VIZITUAN SHPELLĖN E SPILESĖ NĖ HIMARĖ
Njė shkrim i botuar nga gazetari i ATSH-sė pėr Shpellėn e Spilesė nė Himarė, bazuar nė faktet historike, mitologjinė pėr kthimin e Odiseut nga Troja pėr nė Itakė.

Njė shkrim i botuar nga gazetari i ATSH-sė pėr Shpellėn e Spilesė nė Himarė, bazuar nė faktet historike, mitologjinė pėr kthimin e Odiseut nga Troja pėr nė Itakė, si dhe duke iu referuar historianit vlonjat, prof.dr.Bardhosh Gaēe, vazhdon tė zgjojė interesin e arkeologėve dhe historianėve tė huaj. Pas mbėrritjes nė kėtė shpellė 2 muaj mė parė tė 3 arkeologėve anglezė, kėtė objekt me vlera tė shumta tė antikitetit, e vizituan edhe dy studiues gjermanė.

Tre javė mė parė, dy arkeologėt mbėrritėn nė Vlorė dhe udhėtuan drejt Himarės, pėr tė shkuar nė vendin mitologjik, nė Shpellėn e Spilesė. Ashtu si edhe kolegėt e tyre anglezė, arkeologėt nga Gjermania treguan interes tė madh pėr kėtė mjedis qė evokon ngjarje tė antikitetit, qė i kalojnė kufijtė rajonalė. Pėrmes shkrimit tė transmetuar asokohe nga ATSH-ja, pėr herė tė parė bėhej publik fakti se, “Shpella e Spilesė nė Himarė, ishte vendi ku zhvillohej skena e famshme e fiksuar nė filmin “Uliksi”, interpretuar nga aktori i njohur kosovar me famė botėrore, Bekim Fehmiu, kur ai pėrballej me Ciklopin Polifem. Pasi vizituan Shpellėn dhe fotografuan ambjentet brenda saj, studiuesit gjermanė u kthyen nė Vlorė, ku bashkėbiseduan me historianin Bardhosh Gaēe, lidhur me dimensionet historike dhe ato natyrore tė Shpellės. Sipas Gaēes, ata kishin lexuar web-et qė citonin ATSH-nė dhe faktet qė trajtoheshin pėr shpellėn e Spilesė dhe deklaratat e vizitės sė Bekim Fehmiut nė tė. “Mė vjen mirė qė ATSH bėhet promovuese e kėtyre vlerave dhe ka kėtė impakt tek tė huajt, aq mė tepėr pėr tė tilla objekte me background tė pasur historik”, thotė Gaēe, i impresionuar pėr bashkėbisedimin me specialistėt gjermanė.

“Kishin kaluar pothuajse katėr vjet nga fundi i gushtit tė vitit 2006, kur Fehmiu kishte vizituar Shpellėn e Spilesė, mjedisin qė sipas tij “duhej tė ishte skena e vėrtetė ku duhej tė luhej nė filmin “Uliksi”, momenti i pėrballjes me Ciklopin", kujton profesor Gaēe qė e shoqėronte Fehmiun nė kėtė vizitė.

"Ky ėshtė njė monument i rėndėsishėm qė duhet tė ruhet dhe tė promovohet, pasi sjell momente tė njohura tė historisė sė mitologjisė", sjell nė kujtesė Gaēe thėnien e Bekim Fehmiut, qė pasi vinte pėr herė tė parė nė Vlorė, kishte mbetur i mahnitur nga gjithēka ai pa. Fehmiu i kishte treguar historianit vlonjat se, pėr tė interpretuar Uliksin, kishte lexuar shumė nga historia e mitologjisė greke."Kishte lexuar mjaft libra tė autorėve grekė dhe kishte adhurim pėr mitologjinė. Madje, shprehu keqardhjen se origjinaliteti i krijimtarisė sė dikurshme tė mitologjisė, trajtohej ndryshe nga autorėt aktualė. Pėrmes leximeve tė shumta, Fehmiu kishte hyrė nė brendėsi tė rolit dhe siē tregonte, e pėrjetonte atė me tė gjithė forcėn e shpirtit. Prandaj dhe donte tė kishte njė kujtim nga vendi real historik, ku ishte zhvilluar skena e Odiseut me Ciklopin. Bėmė fotografi dhe ai e mori atė me vete si njė gjė tė shtrenjtė", kujtonte Gaēe bashkėbisedimin me aktorin e famshėm, gjatė asaj vizite tė tij tė parė nė Vlorė dhe nė Shpellėn e Spilesė, qė do tė mbetej edhe e vetmja.

Dhe pėr kėtė ngjarje tė rėndėsishme pėr kulturėn dhe historinė shqiptare, unė pėrgatita njė shkrim “In memoriam”, qė u transmetua nga ATSH njė ditė pas ndarjes nga jeta tė Bekim Fehmiut, nė datėn 15 qershor tė vitit 2010. Nė kėtė shkrim pėrshkruheshin momentet, mbresat dhe deklaratat e aktorit kosovar gjatė vizitės sė tij nė Shpellėn e Spilesė. Dy muaj mė parė, nė fillim tė muajit dhjetor tė vitit 2011 Gaēe mė pėrcolli me mjaft entuziazėm bashkėbisedimin me kolegėt anglezė, ndėrkohė qė tani flet edhe mė me optimizėm pėr atė ēka diskutuan me arkeologėt gjermanė. Pėr Gaēen, interesi qė ka ngjallur tek arkeologėt e huaj Shpella e Spilesė nė Himarė, duhet tė shėrbejė si njė ngacmim pėr vetėdijen tonė lidhur me vlerat qė kemi, qofshin ato historike, arkeologjike, natyrore etj. “Anglezėt dhe gjermanėt kanė mbetur tė impresionuar dhe madje edhe paksa tė ēuditur qė kėto vlera nuk janė promovuar sa duhet, aq mė tepėr kur kėto lidhen e dhe me emra kolosėsh si Bekim Fehmiu”, nėnvizon Gaēe, qė shton se “pavarėsisht se ēfarė premtojnė tė huajt pėr promovimin, vetė ne duhet tė bėjmė mė tepėr”.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-02-2012, 17:09   #57
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 1,856
Thanks: 0
Thanked 5 Times in 4 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Gjetjet fantastike dhe mjaftė tė vlefshme.
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-02-2012, 20:20   #58
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbulohet thesari i rrallė shqiptar nė New York
Auron Tare

"Nė kėtė kohė njė racė njerėzish totalisht e panjohur dhe e ēuditshme erdhi nė Kostandinopojė. Ata quheshin Avar. I gjithė qyteti doli nė muret mbrojtėse pėr t'i parė pasi kurrė ndonjėherė njerėz tė kėsaj race ishin dukur nė kėto anė. I mbanin flokėt tė thurura me gėrsheta, por rrobat i kishin njėsoj si tė Hunėve"
Kronikani Bizantin Theophrastes

Eshtė mjaft ftohtė dhe bora bie pa pushim duke i dhėnė njė pamje tė mahnitshme qytetit qė nuk fle kurrė, New York-ut. Tė gjithė njujorkezėt qė vrapojnė pėr diku thonė nėpėr dhėmbė se borė e tillė ka kohė qė nuk bie nė kėtė qytet. Me sa duket Viti i Ri ka ardhur me furi duke sjelle njė kohė e cila do tė mbahet mend.
Megjithatė bora e madhe qė ka mbuluar New York-un nuk i pengon dashamirėsit e shumtė tė artit pėr tė vizituar edhe sot njė nga Muzetė mė tė famshėm nė botė. Muzeun Metropolitan tė New York-ut.
Tė vish nė New York ėshtė gjithmonė kėnaqėsi, megjithatė sot kam ardhur pėr tė parė diēka mjaft tė rrallė qė ka lidhje me vendin tim. Njė pasuri tė madhe kulturore tė cilėn Muzeu Metropolitan i New York-ut e mban me krenari nė njė nga sallat qendrore tė saj, por qė Shqipėria vendi nga ky thesar ka ardhur as qė e ka dėgjuar ndonjėherė. "Thesari Shqiptar" i zbuluar nė fshatin Vrap tė periferisė sė Tiranės, ėshtė prej koleksioneve shumė tė rėndėsishme qė ky Muze i njohur ekspozon nė galeritė e tij. I vendosur pranė koleksioneve tė tjerė tė famshėm "Thesari Shqiptar" i Vrapit ka tėrhequr vėmendjen e studiuesve tė njohur tė cilėt akoma edhe sot nuk kanė mundur tė japin njė pėrgjigje tė saktė mistereve tė shumta qė mban ky thesar nė historinė e tij.
Pėr fat tė keq kuratorja e kėtij koleksioni Melani Holcomb ėshtė e sėmurė por ndihmėsja e saj simpatike ėshtė e gatshme pėr tė na shoqėruar kudo nėpėr kėtė Muze gjigant. Duke hyrė nė hollin e madh tė mbushur me njerėz pėrnjėherė impresionohesh nga pėrmasat e mėdha dhe koleksionet e mrekullueshme qė ndodhen tė ekspozuara kėtu. I themeluar nė 1870 nga njė grup vizionarėsh dhe filantropistėsh amerikanė Muzeumi Metropolitan ka sot mbi 2 milionė objekte tė rralla por vetėm objektet mė tė famshme janė tė ekspozuara pėr publikun e gjerė. Ndėr to edhe Koleksioni Shqiptar i Vrapit.
Koleksioni
Po ēfarė ėshtė ky koleksion. Kush e ka gjetur dhe si ka mundur tė largohet nga Shqipėria? Ēfarė pėrfaqėson dhe kujt kulture i pėrket? Si ka pėrfunduar nė kėtė Muze kaq tė famshėm dhe pse askush nė Shqipėri nuk ka ndonjė ide tė saktė mbi tė?
Sipas dokumenteve nė arkivin e Muzeumit Metropolitan "Thesari Shqiptar" ėshtė shfaqur nė tregun e antikuarėve nė Romė diku nga pranvera e vitit 1910. Ky Thesar lidhet me emrin e konsullit austro-hungarez nė Durrės Remi de Kiatovski, njė diplomat aristokrat i cili kishte disa vite qė jetonte nė Shqipėri. Mesa duket konsulli austro-hungarez i ardhur nė Romė posaēėrisht pėr njė mision special qė kishte lidhje me fatin e Thesarit Shqiptar kishte kontaktuar njė prej njohėsve mė tė mirė tė tregut tė objekteve arkeologjike nė Romė, Ludwik Pollak. Dr. Pollak njė arkeolog hebre gjerman dhe Drejtor i Muzeumit Barraco nė Romė ishte jo vetėm njė njohės i rafinuar i artit antik por edhe njė dealer i njohur nė tregun e trafikut tė objekteve kulturore. Nė letrėn qė konsulli Kiatovski i kishte dėrguar pėrpara vizitės sė tij nė Romė, Ludwig Pollak ndėr tė tjera ai shkruante "dėshiroj t'ju prezantoj njė thesar tė veēantė Bizantin qė gjenden nė pronėsinė time i zbuluar nė zonėn e Durrėsit". Jo mė shumė se njė javė mė pas nga takimi midis kėtyre dy personazheve, Ludovik Pollak e prezanton koleksionin shqiptar agjentit tė blerjeve tė Muzeumit tė Metropolitanit nė Romė Xhon Marshall.
Por, si kishte mundur qė ky Thesar tė binte nė dorėn e konsullit Austro-Hungarez tė Durrėsit? Pothuajse asnjė detaj nuk dihet se si ky Thesar ėshtė zbuluar nė fshatin e Vrapit. Nuk kemi asnjė shėnim tė lėnė nga dora e konsullit Kiatovski mbi gjetjen e objekteve tė ēmuara. E vetmja dėshmi mbi zbulimin e kėtij Thesari vjen nga botimi i njė studimi nė 1917 nga studiuesi vienez Strygovski i cili gjithsesi nuk ka lėnė shumė detaje mbi kėtė zbulim. Prof. Strygovski shkruan se Konsulli austro-hungarez Kiatovski ju ka kėrkuar autoriteteve Turke nė Tiranė tė hapnin njė investigim mbi zbulimin e njė qypi tė madh me objekte tė ēmuara brenda tij, tė gjetura nga njė fshatar diku nė rrethinat e Tiranės.
" Nė 1901 njė fshatar shqiptar nė fshatin e Vrapit zbuloi nė tokėn e tij njė kazan bakri tė cilin e mori pėr vete nė shtėpi. Duke mos e ēarė shumė kokėn pėr objektet e tjera qė ishin brenda nė kazan ai ja shiti ato pėr tre mechide njė shqiptari tjetėr i cili i solli kėto objekte nė Kullėn e tij nė fshatin Arbane jo shumė larg nga Vrapi."
Se ēfarė ndodhi mė tej dhe pėrse Konsulli Austro-Hungarez ka qenė i pėrfshirė nė kėtė histori nuk ka mė asnjė dėshmi por duket se Kiatovski ka pėrdorur tė gjithė influencėn e tij pranė autoriteteve turke pėr ta shtėnė nė dorė kėtė Thesar tė zbuluar nė Vrap.
Pollak dhe Kiatovski mesa duket kanė ndjekur kėshillėn e Drejtorit tė Metropolitan pasi kanė dėrguar njė seri fotosh tė Koleksionit Shqiptar nė adresėn e J.P.Morgan. Fatkeqėsisht pėr ta, nė atė periudhė J.P.Morgan nuk ishte nė Amerikė, por po lundronte nė yachtin e tij tė famshėm drejt Egjyptit pėr tė parė kėrkimet arkeologjike tė cilat i sponsorizonte prej vitesh. Koleksioni i fotove tė pa njohura pėr publikun e gjerė qė i janė dėrguar J.P.Morganit nga Roma tregon se objektet e Thesarit tė Vrapit ishin fotografuar me mjeshtėri tė lartė nga tė dy personat tė cilėt nė fshehtėsi tė madhe kėrkonin qė tė shisnin kėto objekte ari dhe argjendi tek njė prej koleksionistėve mė tė mėdhenj tė shekullit tė 20.
J.P.Morgan njė financier dhe miliarder amerikan i cili i kishte bėrė paratė e tija gjatė bumit tė madh ekonomik amerikan pas Luftės Civile ishte njė prej filantropistėve mė tė mėdhenj tė kohės sė tij. Prej vitesh ai kishte filluar tė koleksiononte vepra arti jo vetėm nė pikturėn italiane tė rilindjes por edhe vepra tė rralla tė antikitetit. Blerjet e tija ishin tė famshme dhe antikuare nga e gjithė Europa kėrkonin me ēdo kusht qė tė vendosnin kontakte me miliarderin amerikan. J.P Morgan kishte nė pronėsinė e tij njė numėr tė madh objektesh me vlera tė rralla tė cilat ai i blinte nė udhėtimet e pėrvitshme qė bėnte nė kryeqytetet europiane. Mbėshtetės i fuqishėm i kėrkimeve arkeologjike nė Egjipt, J.P Morgan kalonte njė pjesė tė madhe tė kohės nė vendin e Piramidave duke udhėtuar me jahtin e famshėm ēdo pranvere nga Amerika pėr nė Mesdhe. Reputacioni i tij si blerėsi mė i njohur i veprave tė artit sigurisht e bėnte atė qė tė merrte oferta nga mė tė ndryshmet tė cilat nė pjesėn mė tė madhe i refuzonte. Njohės i thellė i artit klasik ai kėrkonte veprat mė tė rafinuara dhe mė tė veēanta qė mund t'i binin nė dorė. Thesari Shqiptar i Vrapit me sa duket kishte qenė njė prej kėtyre ofertave tė cilėn pasi kishte parė fotot e dėrguara nga Roma J.P.Morgan e kishte refuzuar. Tregu i antikave dhe objekteve tė artit nė atė kohė ishte njė treg shume i rafinuar por edhe i rrezikshėm. I mbushur plot me falsifikatorė profesioniste, tregtarė pa skrupuj dhe arkeologė tė gatshėm tė ofronin kėshilla pėr atė qė paguante mė shumė ky treg ishte orientuar tashmė nga blerėsit e mėdhenj amerikanė tė cilėt ishin tė gatshėm tė paguanin shuma tė mėdha pėr tė mbushur koleksionet e tyre private. Por, amerikanėt e pasur me gjithė urinė e madhe qė kishin pėr objekte arkeologjike ishin mjaft tė kujdesshėm qė objektet qė blinin nė tregun fluid tė antikuarėve tė mos ishin false. Pėr kėtė arsye edhe J.P.Morgan kishte pajtuar nė shėrbimin e tij njohės tė mirė tė kėtij tregu.
Arsyet se pėrse J.P.Morgan nuk e bleu Thesarin Shqiptar nuk i dimė por nga Ditari i Dr. Pollak mėsojmė se Konsulli austro-hungarez i Durrėsit po bėnte pėrpjekje tė shumta qė ky thesar t'i binte nė dorė miliarderit Amerikan. Nga letėrkėmbimi i ruajtur nė arkiv mėsojmė gjithashtu se njė person shumė i interesuar pėr fatin e Thesarit shqiptar ishte edhe diplomati dhe koleksionisti austriak Kont Moris Palffy, i cili me sa duket ėshtė interesuar pėr tė gjetur blerės kundrejt njė pėrqindje nga shuma e shitur. Por, e thėna mė interesante qė del nga kėto dokumente mbi prapaskenat e shitjes sė kėtij Thesari ėshtė fakti se Dr. Pollak dhe Konsulli i Durrėsit Kiatowski janė pėrpjekur pėr tė blerė shėrbimet e dy studiuesve me famė botėrore Profesorit Vienez Josef Strzygowski si dhe Wilhem Bode Drejtor i Muzeumit tė Berlinit. Tė dy personalitete tė cilėt kishin influencė mbi blerjet e J.P.Morganit nė koleksionet e paraqitura nė Europė. Sipas njė prej letrave tė Dr. Pollak lexojmė se Drejtori i Muzeumit tė Berlinit kishte shkuar nė Romė apostafat pėr tė parė personalisht Thesarin Shqiptar dhe pėr t'i raportuar J.P.Morganit i cili priste nė Firence sugjerimet e kėshilltarit tė tij. Jo mė larg se njė vit mė parė Pollak me ndėrhyrjen e Drejtorit tė Muzeumit tė Berlinit i kishin shitur J.P.Morgan njė vepėr tė Donatelos dhe shpresonte se edhe kėsaj radhe J.P.Morgan do blinte kėtė Thesar tė rrallė tė ardhur nga Shqipėria. Por, me sa duket miliarderi amerikan e kishte refuzuar kėtė blerje. Deri nė kėtė kohė shumė pak persona kishin dijeni mbi ekzistėncėn e kėtij Thesari i cili kishte mundur tė tėrhiqte vėmendjen e blerėsit mė tė famshėm nė Amerikė. Njeri prej personave tė pėrfshirė nė kėtė aferė ishte edhe profesori vienez Stryzgoėski i cili pasi e kishte ekzaminuar me imtėsi kėtė Thesar kishte pėrgatitur njė artikull shkencor pėr botim. Ka shumė mundėsi qė rėndėsia qė i jepte studimi i Profesorit Vienez kėtij Thesari ka influencuar nė vendimin e J.P.Morganit pėr ta parė personalisht kėtė Thesar njė vit mė vonė. Njė vit mė vonė mė nė fund nė Romė Kiatoėski qėndroi pėrballė me miliarderin e famshėm amerikan J.P.Morgan dhe pėr herė tė parė i prezantoi atij tė gjitha objektet prej ari dhe argjendi tė Thesarit Shqiptar. Dhe kėshtu Thesari i gjendur nga njė fshatar i Vrapit i shitur pėr tre mechideturke dhe i rėnė nė dorėn e Konsullit austro-hungarez tė Durrėsit i ble pėr gjysėm milion franga nga legjendari amerikan J.P.Morgan.
Studimi i Prof. Stryzgowski pati njė efekt tė jashtėzakonshėm nė fatin e Thesarit Shqiptar. Jo vetėm mbi koleksionistin J.P. Morgan por shumė mė gjerė nė debatin shkencor qė zhvillohej nė qarqet intelektuale europiane mbi Artin Bizantin. I njohur pothuajse pak arti bizantin ishte njė subjekt i ri studimi dhe si i tillė kishte pasur debate tė shumta mbi origjinėn dhe influencėn qė ky art kishte pasur nė Europėn kristiane. Thesari Shqiptar i Vrapit do tė risillte njė debat tė fortė midis njė sėrė Bizantologėsh tė kohės mbi influencėn e fiseve barbare nė artin bizantin dhe lidhjet me fiset gjermanike tė shekullit tė 6 dhe 7 pas Krishtit . Megjithatė ishte Profesor Stryzgowski qė pėr herė tė parė hodhi idenė se ky Thesar i pėrkiste njė popullsie pak tė njohur dhe aspak tė studiuar deri me atė kohė, popullsisė Avare.
Shumė pak njihet mbi prejardhjen e popullsive Avare. Kronikani i shekullit tė V Priskus flet pėr lėvizje tė popullsive nga Azia Qendrore drejt Europės ku nė mes tyre mendohet se ishin edhe Avaret. Ndėrsa Kronikane tė tjerė si Theophrates Bizantini apo Gregori i Turit dhe Paul Dekoni shkruajnė se Avarėt ishin popullsi e ardhur sė bashku me Hunet. Cilado qoftė e vėrteta, Avarėt mesa duket janė shfaqur nė Europė nė fillim tė shekullit tė 6 tė erės sonė gjatė rėnies pėrfundimtare tė Perandorisė Romake dhe procesit tė formimit tė Perandorisė Bizantine. Avarėt, njė popullsi shumė luftarake e cila hyri nė territoret Lindore tė Perandorisė Bizantine nė fillim si hordhi plaēkitėsish dhe mė vonė si kolonė, ishin njė element i rėndėsishėm nė formimin e popullsive bullgaro-sllave.
Pikėrisht pėr njė mori misteresh tė lidhura me ekzistencėn dhe pushtimet e kėtyre hordhive barbare nė Ballkan, Thesari Shqiptar i Vrapit ka tėrhequr vėmendjen e disa studiuesve seriozė pas studimit tė parė mbi tė nė 1920. Ky Thesar ėshtė ndėr mė tė rrallėt dhe pėrfaqėson kulturėn e njė populli luftėtar, por endacak i cili erdhi papritmas nga stepat e pafundme lindore duke sjellė ndryshime serioze nė historinė e Ballkanit.
Pasuesi i Profesor Stryzgowskit nė ēėshtjen e Thesarit Shqiptar tė Vrapit ėshtė njė tjetėr studiues gjerman. Joachim Werner i cili pėr disa vite studioi objektet e thesarit tė Vrapit si dhe u mundua qė t'i jepte njė pėrgjigje misterit tė vendndodhjes sė tij nė territorin shqiptar. Ai vizitoi Shqipėrinė nė fillimin e viteve '80 dhe paraqiti njė studimin tė botuar pėr herė tė parė nė Vjenė. Nė pėrfundimin e kėtij studimi Werner e quajti thesarin e Vrapit "njė thesar arkeologjik tė pėrmasave europiane", por pa nxjerrė njė pėrfundim tė saktė mbi pronėsinė apo rrethanat se perse ky Thesar gjendej nė rrethinat e Tiranes. Megjithatė edhe tė tjerė ekspertė qė janė marre me studimin e thesarit kanė hedhur pyetjen nėse ky thesar ka qenė i grabitur nga ndonjė lider i panjohur Avar i cili nė rrethana tė pazakonta ka qenė i detyruar ta groposte nė Vrap. Nga burimet e kohės dihet se trupat avare kanė shėrbyer si mercenare nė ushtrinė Bizantine dhe sigurisht janė gjendur shpesh nė territoret e Shqipėrisė sė sotme. Po nga burime tė shkruara tė kohės si nė "Kronikėn e Monevasisė" apo "Jeta e Shėn Pankratit" flitet pėr dyndje tė trupave "pseudoavare" sllavo-bullgare, tė cilėt sulmonin territoret romane sidomos ato pėrgjatė Via Egnatias duke plaēkitur apo edhe duke u vendosur nė zona tė shkreta. Sipas kėtyre burimeve kėto trupa, gjatė fushatės sė dytė nė Greqi 586-588 e.s u dukėn deri nė muret e Durrėsit dhe tė Ohrit.
Po nga kėto Kronika mėsojmė se njė figurė interesante me prejardhje avare qė ka qenė aktiv nė territoret e Shqipėrisė sė sotme ka qenė komandanti ushtarak Bizantin Vitelianusi. Pasi kishte shėrbyer pėr njė kohė tė gjatė nė radhėt e ushtrisė Bizantine ai iu kundėrvu Bizantit nėn nxitjen e Theodorikut tė Madh dhe Papės Hormidas nė vitin 506.
Kronisti Bizantin Malala shkruan se Vitelianusi pati njė fushatė tė suksesshme kundėr trupave bizantine nė zonėn e Ohrit."Nė kohėn e Perandorit Anastas, Trakasi Vitelianus iu kundėrvu Perandorit nė krye tė trupave hune dhe avaro-bullgare. Pastaj ai pushtoi Trakėn, Moesinė, Skithinė dhe Odeososin"
A mos vallė ky Thesar mund tė ketė lidhje me figurėn e njė personaliteti kaq tė rėndėsishėm ushtarak sa rebeli Vitelianus? Mos vallė kėto objekte ari t'i kenė pėrkitur Vitelianusit i cili shkretonte dhe plaēkiste territoret Bizantine tė Adriatikut Perėndimor? Mos vallė i sulmuar papritmas nga ndonjė ushtri Bizantine e kohės rebeli i famshėm t'i ketė groposur kėto objekte Ari ne katundin e Vrapit pėr t'i marrė mė vonė?Askush nuk e di. Gjithsesi Thesari i groposur pėr shekuj me radhė tashmė ka njė vend tė merituar nė pavijonet e Muzeumit Metropolitan tė New York-ut.
80 vite nė NeW York
Thesari Shqiptar i Vrapit i cili qėndron prej gati 80 vjetėsh nė Muzeun Metropolitan tė Nju Jorkut, u vu pėrsėri nė qendėr tė vėmendjes sė studiuesve botėrorė nė 14 shtator 1981 kur nė Galerinė e famshme nė Sotheby, Londėr u paraqit koleksioni i quajtur "Parke Bernet & Co" ndryshe edhe Thesari i Ersekės. I ardhur pėrsėri nga njė krahinė jugore e Shqipėrisė ky koleksion prej ari dhe argjendi i prezantuar si Thesar Avar mendohej se kishte shumė pėrngjasje me Koleksionin e Vrapit i gjetur mė 1901. Mistere tė shumta e mbulojnė edhe kėtė Thesar tė dytė me pėrmasa kaq tė rėndėsishme tė dalė nga Shqipėria. Tė dhėnat pėr tė janė shumė tė pakta. Askush nga arkeologėt shqiptarė nuk di me saktėsi ndonjė tė dhėnė pėr ekzistencėn apo gjetjen e Thesarit Avar tė Ersekės. Njė fakt shumė i zbehtė mbi gjetjen e thesarit ėshtė regjistruar nė 1987 nga njė banor i fshatit Lėngės nė Ersekė i cili thotė se ky thesar ishte zbuluar nga njė familje e fshatit me mbiemrin Qiriazi, nė fund tė vitit 1890 buzė njė pėrroi. Familja Qiriazi u largua nga fshati dhe u vendos nė Slovė tė Maqedonisė ku fati i kėsaj familjeve dhe i thesarit qė mori me vete nuk u mėsua kurrė.
Sipas katalogut tė botuar nga Sotheby nė 1981,Thesari i Ersekės ka gati 123 objekte ari dhe argjendi shumė tė ngjashme me Thesarin e Vrapit. Studiuesi gjerman Werner ka qenė personi i parė qė ka folur pėr ekzistencėn e kėtij thesari sipas fotografive tė vėna nė dispozicion nga familja qė e posedonte. Sipas Werner-it ky Thesar ndodhej nė duart e njė familje e cila nė vitet 30 kishte qenė nė elitėn e udhėheqjes naziste. Thesari i Ersekės pėr njė kohė tė gjatė mendohej tė kishte prejardhje gote dhe kuptohet qartė se kishte njė vlerė shumė tė madhe pėr njė familje e cila besonte nė rilindjen e racės gjermanike. Me sa duket pas rėnies sė regjimit nazist edhe rėndėsia e kėtij thesari ishte lėnė nė harresė pėr tė dalė nė skenė vetėm nė vitin 1981 nė Sotheby tė Londrės, nė kushtet e njė anonimati tė plote mbi pronarin e tij tė vėrtetė.
Studiues austriakė tė Universitetit tė Vjenės qė kanė parė fotot e thesarit tė Ersekės, mendojnė se ai duhet tė jetė pjesė e thesarit tė Vrapit, por si dhe pėrse ai ėshtė gjetur buzė njė pėrroi nė njė fshat tė Ersekės askush nuk mund t'i japė pėrgjigje tė saktė.
Pėr herė tė parė dje nė "Exclusive" fotot e Thesarit tė Ersekės tregojnė pėr njė koleksion shumė interesant objektesh ari dhe argjendi tė cilat nuk dihet se ku ndodhen pasi u prezantuan nė shtėpinė e ankandit nė Londėr, Sotheby.
J.P.Morgan miliarderi i famshėm amerikan e mbajti Koleksionin Shqiptar vetėm pėr disa vite. Duke parė se shėndeti i tij sa vinte dhe rėndohej, pėrpara vdekjes ia dhuroi tė gjithė koleksionin e tij madhėshtor Muzeut Metropolitan, i cili sot gjendet nė Pavijonin me emrin Morgan. Krahas objekteve mė tė famshme tė koleksionuara ndėr vite nga J.P Morgan ėshtė edhe Thesari Shqiptar i Vrapit.Gazeta Shqiptare/
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-03-2012, 13:28   #59
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Eshte gjetur figure e shahut me vjetra ne Evrop
Nese eshte kjo bretresh apo mbret ende nuke dihet,por nje figur e shaut esht.
Kjo figur e shahut e vjeter 1400 vjet esht gjetur ne Shqiperi, dhe tashe duhet
historine e shahut e evrope te ndryshohet.
Deri me tashe esht besuar se shahu kishte ardhur ne Evrope ne vitin 1300.
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-03-2012, 18:36   #60
fegi
V.I.P
 
Avatari i fegi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 362
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
fegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyerfegi ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nė Shkodėr, zbulohet Xhamia 300-vjeēare
Gjatė punimeve qė po kryhen pėr rikonstuksionin e ambientit rrethues nė Xhaminė e plumbit nė qytetin e Shkodrės nė Shqipėri, janė zbuluar rrėnojat e njė tjetėr Xhamie tė vjetėr, qė sipas drejtuesve tė komunitet musliman, ky objekt ka vlera tė rralla arkitekturore dhe kulturore pasi i pėrket njė ndėrtimi rreth 300 vite mė parė.
Rrėnojat e zbuluara i pėrkasin Xhamisė qė njihej me emrin “Xhamia e Qafės”, njė lagje kjo nė hyrje tė qytetit tė Shkodrės rrėzė Kalasė Rozafa, buzė lumit Drin.
Sipas Myftiut tė Shkodrės, Muhamet Syrtari objekti i zbuluar ėshtė njė monument me mjaft vlerė qė flet shumė pėr qytetin dhe si i tillė duhet qė Insituti i Monumeteve tė Kulturės ta klasifikojė si trashėgimi kulturore.
Themelet e kėsaj Xhamie shekullore janė dėmtuar dhe nga vėndosja e tubacionit tė ujėsjellėsit qė furnizon gjithė lagjen me ujė tė pijshėm, dėmtim i cili ėshtė kryer me qėllim nga regjimi i asaj kohe.
Nė ekspedita tė ndryshme arkeoligjike nė kėtė zonė janė nxjerrė nė sipėrfaqe herė pas here zbulime qė e klasifikojnė qytetin e Shkodrės si nje nga zonat me njė vlerė tė rrallė historike dhe kulturore.
http://www.youtube.com/watch?v=haHyO...eature=channel
fegi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur