Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve > Arkeologji / Antropologji

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 20-02-2017, 21:52   #21
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,124
Thanks: 6,504
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

~ DYRRAH 1878 ~
DURRĖSI, KA QENĖ HISTORIKISHT ZONĖ SIZMIKE.
TĖRMETI I FUNDIT KA RRETH 25 VJET QĖ KRYEN SHKATĖRRIME PA NDĖRPRERJE. . .
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-02-2017, 03:32   #22
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,124
Thanks: 6,504
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

RRĖNOJAT E DURRĖSIT FLASIN . . .
E VĖRTETA NUK HUMBET KURRĖ!

“E vėrteta ėshtė si njė luan. Nuk ju duhet ta merrni nė mbrojte . Lereni tė humbė. Ajo do tė mbrojė veten”
― Augustine of Hippo

Foto: Pamje e Durrėsit nga deti, 1918

__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-06-2017, 00:08   #23
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,124
Thanks: 6,504
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

DYRRAHU ANTIK,
LINDI NGA POSEIDONI VDIQ NGA BETONI
Dhe kėtu ėshtė provinca e Epirit tė ri dmth. e Dyrrahut qė nė tė kaluarėn quhej Epidamn. Emri Dyrrah vjen nga «Dyrrah qytet <ilir>, i quajtur dhe Epidamn prej heroit tė lashtė Epidamnit". Bijė e kėtij ka qenė Melisa, kėtė e dashuroi Poseidoni dhe prej saj lindi Dyrrahu. Nė Epidamn gjendet njė vend Melisonios ku Poseidoni fjeti bashkė me atė (Melisėn) «<Siē thotė Filoni>».
--------------------------------------
Nė foto:
Durrės, shkatėrrohet njė ndėr mozaikėt mė tė rrallė nė Mesdhe
Arkeologia e njohur, Lira Miraj, ka postuar kėtė foto nė FB.
Sipas saj, njė mozaik brilant, njė nga zbulimet mė tė mrekullueshme nė fushėn e mozaikėve nė Mesdhe, ėshtė ‘zhdukur’ nga trotuari nė Durrės.
“Mozaiku me motive marine, qė datohet nė shek. I p. Kr., u zbulua nė vitin 1947 gjatė disa punimeve pėr infrastrukturėn e qytetit dhe gėrmimet u kryen nga Vangjel Toēi. Mozaiku u gėrmua nė tėrėsinė e tij nė 50 m2. Mozaku u rizbulua dhe u dokumentua ne vizatim te detajuar, nė fund tė viteve ’80 e fillim tė viteve ’90, nga Moikom Zeqo dhe gjatė kėsaj rihapje u morėn masa pėr mbulimin e tij me masa mbrojtjeje”, shkruan arkeologia Lida Miraj, ndėrsa pyet “Po sot? Mozaiku ėshtė akoma aty, ndėn njė trotuar dhe pret qė tė rihapet, pėr tė treguar trashėgiminė e pasur kulturore tė Durrėsit, si njė nga qendrat mė tė rėndėsishme tė Mesdheut!”
balkanweb, 21 shkurt 2016
--------------------------------------
Titulli: Burime tregimtare Bizantine pėr historinė e Shqipėrisė: shek. X-XV
Autori: Koēo Bozhori, Filip Liēo
Botues: Akademia e Shkencave e RPSh, Instituti i Historisė, 1975

__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-06-2017, 00:09   #24
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,124
Thanks: 6,504
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

FILLONIDH DYRRAHINI,
MJEKU I FAMSHĖM DURRSAK, AUTORI I 45 LIBRAVE ANTIKĖ PĖR MJEKĖSINĖ
Ky i fundit, Stefan [Bizantini], na rrėfen aty edhe pėr dy studentė tė tjerė tė atij [Asklepiad-it], qė ishin, Nicone Agrigentino dhe Fillonidh Dyrrahini, ose, nga Durrėsi.
(shėnim – Sipas Stefan Bizantinit, ky mjek i famshėm nga Durrėsi, kish bėrė 45 vepra mjekėsie)
__________________________
Titulli: Istoria della Letteratura Siciliana. . . . v.4
Autori: Alessio Narbone
Botues:Carini, Palermo, 1855
Foto:
"Bukuroshja e Durrėst". Kokė gruaje. Mozaik. Shekuj IV-III para Krishtit.

__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-06-2017, 02:39   #25
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 767 Times in 479 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Tre here eshte shkaterru Durrahu i vjeter nga termetet. Dhe gjithmone pas termeteve zbrisnin barinjte gjysem barbare nga malet e kodrat per te kapur ndonje placke me vlere.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-07-2017, 16:38   #26
Piktori
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 430
Thanks: 125
Thanked 115 Times in 94 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 12
Piktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyerPiktori ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin
FILLONIDH DYRRAHINI,
MJEKU I FAMSHĖM DURRSAK, AUTORI I 45 LIBRAVE ANTIKĖ PĖR MJEKĖSINĖ
Ky i fundit, Stefan [Bizantini], na rrėfen aty edhe pėr dy studentė tė tjerė tė atij [Asklepiad-it], qė ishin, Nicone Agrigentino dhe Fillonidh Dyrrahini, ose, nga Durrėsi.
(shėnim – Sipas Stefan Bizantinit, ky mjek i famshėm nga Durrėsi, kish bėrė 45 vepra mjekėsie)
__________________________
Titulli: Istoria della Letteratura Siciliana. . . . v.4
Autori: Alessio Narbone
Botues:Carini, Palermo, 1855
Foto:
"Bukuroshja e Durrėst". Kokė gruaje. Mozaik. Shekuj IV-III para Krishtit.

Ka njė moment intrigues kjo bukuroshja durrsake. Po tė shikosh me vėmendje modelin e flokėve dhe stolisjen nuk ke si tė mos mrekullohesh kur e krahason me ndonjė nuse mirditore.

Piktori nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 16-07-2017, 12:02   #27
Pjer Thomas
V.I.P
 
Avatari i Pjer Thomas
 
Data e antarėsimit: Dec 2014
Posts: 1,366
Thanks: 16
Thanked 168 Times in 139 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
Pjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėmPjer Thomas i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Dy-rrah, kjo fjale me ve ne mendime, mundette kete qene edhe; Dy-rrath, ose; Du-rrah (du te rrah), ose i Rrahuri me shqipen e sotme.
Pjer Thomas nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-08-2018, 04:48   #28
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 767 Times in 479 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Mesaduket qyteti ka qene i ndertuar ne dy anet e kepit te rodonit,pra qyteti ndahej ne dysh,ne dy lagje,ne dy krahe. Dykrah,dyrrah. Epidamnum, ka te njejtin kuptim. E Danum (e ndare). Te dyja variantet mund te shpjegohen me shqipen.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 14-08-2018, 06:55   #29
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,742
Thanks: 3,316
Thanked 2,601 Times in 1,758 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Pjer Thomas Shiko postimin
Dy-rrah, kjo fjale me ve ne mendime, mundette kete qene edhe; Dy-rrath, ose; Du-rrah (du te rrah), ose i Rrahuri me shqipen e sotme.
Citim:

In the Illyrian toponym Dimallum in present- day Albania (including the Balkan toponyms Malontum, Maloventum, Malontina), which B. Dautaj identifies in the village Allambrez in the surroundings of Berat, Eqrem Ēabej and other scholars, for instance, trace the Albanian word mal. This Illyrian-Albanian word mal has been preserved and appears in many late and modern patronyms and toponyms, out of which we mention the name of the eastern region of Malesheva (Macedonia), which Milivoje Pavlović and others derive from Illyrian-Albanian as of Thracian-Albanian origin. Even in the present Mali i Zi (Montenegro) the word mal, according to Milan Shuflay, besides being found in the name Mali i Zi itself (“Mal’si, Malcija, 1452 — Malisium ... 1463 — Malici, it bears also the Serbian name Crna Gora ... Muzaka, in 1512 was called Montenegro”), can also be found in the Albanian patronym assimilated in malazezė-serbė as Malonšić “with pure Albanian blood in the valley of the river Zeta”, or according to Branislav Djurdjev: “even Albanian villages were slavonized, and this is also proved by the cases Malonšić and Golemad”. As for the function of the Illyrian- Albanian word mal in onomastics as well as for its eventual calque in the same function in lat. montanj, in gr. oros, in lat.-vlah. plana — planina, and in sl.-srb. gora — šuma, see Doēi (1983).

The ancient toponym Durrahion — Durracium and the present Durrės on the Albanian coast are (according to J. Kastrati) of Albanian origin, from the Albanian words dy + rrahe. From the same word rrahe (forest clearing), but from the plural with metaphony rrih (rrah : rreh : rrih) and with a radix -hand a suffix and metathesis in the toponyms Rhizona : Risani in Montenegro was formed. According to Dujo Rendić Miočević, that place is considered as “an area of the Illyrian town Rhizona (probably from Rihesona — R. Doēi) at the Bay of Kotor ... which used to be the centre of Illyrian rulers and dynasties (Teuta, Baley) ... and Risinium is a Roman successor of Rhizona”. The name of the Illyrian castle Bauton, Butua (today Budva) in present-day Montenegro, has its origin also from an Illyrian-Albanian word (i,e) but-ė. There are more anthroponyms, patronyms and toponyms of Illyrian-Albanian origin in ethnic Albania which are connected with the word rrah (the names of present and medieval villages: Rahove and Rahavec in Kosovo; Rehove and Rinas in present-day Albania; Rahovicė and Reincė (?) in Southern Serbia; Rahovė in Montenegro etc.); cp. also the word i,e butė in the names of villages: Butoc in Kosovo; Butka in Albania; Bytol and Boutelis in Macedonia (Doēi 1990). According to the German scholar J. G. von Hahn, the name of the Illyrian tribe Dardan and its ancient territory Dardania (now diminished Kosovo) has its origin from the Illyrian-Albanian word dard — dardhė. E. Ēabej agrees with him about the words Dardan and Dardani, but he associates them even with the names of the ancient Dardan towns and the present-day towns of Nish and Shkup, which, according to him, are words built up on the basis of the historical phonetics of Albanian. The name of the Dardan castle Ulkianum (“Hierher auch Ulcianum, in der Dardania”, Krahe 1925) derives from the Illyrian-Albanian word ulk : ujk : uk (wolf); in the same way this word (ulk : ujk, plural ulq : ujq) accounts for the name of the ancient and present town of Ulqin in Montenegro (Mayer 1957; Ēabej 1977). During the reign of the Roman Emperor Primus Justinianus (527—565), who is thought to have built the town of Prishtina (Prima Justiniana = Prishtina?), Ulpiana became a well-known Christian centre, which was replaced by the Catholic Church of Gracanica during the later Slavic-Serbian rule (Gjini 1986). In Dardania Anton Mayer mentions two other Illyrian castles, Gurbikon in Nish and Gurasson, which derive from the Illyrian-Albanian word guri (stone) (Domi 1983).
Burimi:
Rexhep Doēi, Prishtina — Kosova
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-09-2018, 14:43   #30
Arban bArbArian
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Sep 2015
Posts: 311
Thanks: 37
Thanked 27 Times in 25 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 5
Arban bArbArian do tė bėhet i njohur mjaft shpejtArban bArbArian do tė bėhet i njohur mjaft shpejt
Pėrgjigje e: Epidamn Dyrrah Durrės

Dy rrah / epi dam , dy rrafi , jepi dėm = Shqip'o'nja dy krershe , po edhe ylli dy trekėndėsh.

🖤 (1)
Arban bArbArian nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-04-2019, 16:06   #31
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,124
Thanks: 6,504
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Re: Epidamn Dyrrah Durrės

DYRRAHU.
ZHDUKJA E NJĖ QYTETI ANTIK MESDHETAR.
PAS 3-4 MIJĖ VJETĖSH IA DOLĖM EDHE KUNDĖR DURRĖSIT.
KUR DUAN SHQIPTARĖT TĖ SHKATĖRROJNĖ, NUK KA KĖSHTJELLĖ QĖ REZISTON

Themelet e fortesės sė kohės sė mesme tė Durrėsit, i hodhi Perandori bizantin Anastasi (491-518) qė kishte lindur aty. Shtytjen pėr kėtė ia dha gjendja e mjerueshme e Durrėsit pas ikjes sė gotėve e ndoshta edhe dėmi qė shkaktoi tėrmeti katastrofal i vitit 345, pas tė cilit nuk qe meremetuar dot plotėsisht. Anastasi dha urdhėr qė qyteti tė forcohej me rrethime fortesash trefishe, tė cilat pas tėrmetit tė vitit 518, i pėrmirėsoi mbreti Justin dhe i pėrfundoi Justiniani. Sikundėr e kėrkonte nevoja nė kohėn e dyndjes sė popujve dhe pėr vetė fuqinė e madhe detare tė Bizantit, sistemi i fortifikimeve ishte i ndėrtuar kundėr sulmeve nga ana e tokės. Fortifikimin e fundit e pėrbėnte mbyllja e rripit tė ngushtė prej 7 km nė veri tė qytetit nė rrugėn nga ana e Bishtit tė Pallės. Ideja e kėtyre lloj fortesave u vu nė veprim si nė atė kohė dhe nė “murin e gjatė” para Kostandinopolit, madje edhe nė Termopile, mė vonė nė Gadishullin e Kasandrės, afėr Selanikut dhe nė Hersonez tė Trakisė. Ky mur ishte 200 metra i gjatė, 1 metėr i trashė e me tulla tė bukura bizantine.

Edhe sot rruga kalon nėpėr portėn e kėtij muri e sipas emrit tė tij tė gjitha rrėnimet quhen Porta. Qysh prej kohės kur venedikasit pushtuan Durrėsin (1392), kėto fortesa kanė mbetur rrėnoja. Nga ana e tokės qyteti kufizohej deri nė kohėn e Venedikut me rrethimin e dytė, me muret e varoshit, tė cilat ishin aq tė gjėra sa mund tė ecnin katėr kalorės pėrbri njeri tjetrit. Kėto mure i rindėrtoi Despoti i Epirit dhe mbreti i mėvonshėm Teodor Dukė Komneni, i ati i Ana Dukės, e cila u martua nė vitin 1220, me mbretin serb Stefan Radoslavin, dhe qė pas thyerjes sė tė jatit nė betejėn afėr Klokotnicės iku nė Durrės bashkė me burrin e sajė (1234), dhe u la nė vullnetin e njė “Ftanku tė madh”. Prej kėtyre mureve, natyrisht jashtė varoshit tė vogėl, sot shihet njė pirg me njė mbishkrim greqisht tė vitit 1223, qė thotė se “…kėt ndėrtesė tė vjetėr, tė jashtėzakonshme e ka ngritur Theodor Komneni…”

Rrethimin e tretė tė pėrforcuar e formonte nė anėn juglindore tė qytetit, kėshtjella ose qyteza. Kur Anzhuinėt, pas tėrmetit tė vitit 1273, (rreth 1280) ndėrtuan limanin e Durrėsit kėshtjellėn e re, Kėshtjella e vjetėr bizantine quhej “castrum superius” Fillimet e rrėnimit tė Durrėsit e shėnon tėrmeti katrastofal i vitit 1273, qė i ngjan atij tė Raguzės tė vitit 1667, ku shumė qytetarė nė kėtė rast gjetėn vdekjen, shumė tė tjerė ikėn nėpėr male, dhe nė qytetin e Beratit, nga i cili vetėm njė pjesė guxoi tė kthehej nė shtėpitė e veta nė vitin 1284. Mbas tėrmetit, pasoi edhe njė zi e gjatė buke, pastaj njė murtajė e tmerrshme, nė vitin 1348 dhe 1363, dhe mė vonė luftimet pėr pushtimin e Durrėsit tė shoqėruara me egėrsinė e tiranėve shqiptarė. Nga kėto shkaqe njė pjesė e madhe e popullsisė u shtrėngua tė shpėrngulej nė Apulia ku jetonte me tė lypur. Me gjithė kėtė, Durrėsi ndoshta do tė mund tė duronte gjithēka nėse tėrmeti nuk do t’i mbyllte kėnetės sė madhe rrjedhėn pėr nė det e tė shkaktonte kėshtu “ajrin e lig!”… Nė njė masė mė tė madhe se nė Vlorė e nė Medone, malaria bėnte dėm nė popull, veē kėsaj frika prej turqve i shtynte qytetarėt tė shkonin nė vende tė huaja.

Nė vitin 1430, venedikasit zvogėluan rrethimin e mureve tė qytetit pėr arsye se ai nuk mund tė mbrohej kurrsesi prej madhėshtisė qė kishte prej numrit tė vogėl tė ushtarėve: Nė vitin 1428, qyteti u shkatėrrua pothuaj fare. Venedikasit shpallėn se ata qė donin tė vendoseshin nė Durrės nuk do tė paguanin taksa. Mė nė fund Republika e Venedikut vendosi tė plotėsonte dėshirėn e vjetėr tė qytetarėve qė qyteti tė shndėrrohej me ndihmėn e hendeqeve e tė gėrmimeve, nė njė ishull d.m.th., qė kėneta tė bashkohej nga ana e veriut dhe e jugut me detin, kėshtu qė ujrat e detit ta rrethonin plotėsisht. Nė krye tė kėsaj pune, pėr tė cilėn edhe zotėrit shqiptarė dhanė njė numėr punėtorėsh ishte dhe njė inxhinier venedikas. Ishte viti 1455. Por ky mundim i madh u tregua i pamjaftueshėm kundrejt fuqisė sė natyrės. Kanalet, ekzistencėn e tė cilave e vėrtetojnė edhe sot kallėzimet e banoreve, mbylleshin me shpejtėsi me rėrėn e detit. Ishte e nevojshme qė ato tė pastroheshin vit pėr vit, si pėr shembull nė Trogirin (Trau) e kohės sė mesme, por kjo punė nuk u bė. Pėrsėri filluan ankimet pėr “ajrin e keq”, por nė verė, nė gusht tė vitit 1501, turqit kapėrcyen kėnetėn qė nė shumė vende qe tharė dhe papritur e pa kujtuar sulmuan Durrėsin.

Turqit menjėherė e zvogėluan tė gjithė qytetin nė vendin e sprapsur nėpėrmjet dy pirgjeve, nė anėn e pirgut bizantin, paralel me muret e vjetra romake njė kilometėr larg, dhe me muret e vjetra bizantine gjysmė kilometėr, ngritėn nė drejtim tė veriut njė mbrojtje tė re ndėrtuar me gurė rrėnimesh tė vjetra. Ky mur, me njė pirg katėrkėndėsh mbi “Porta grande”, me copa mermeri, me skulptura tė vjetra, me mbishkrime romake, bizantine, e venedikase, madje me gurė varresh e me stema, duket si njė muze i vėrtetė…

_____________________

Titulli: Serbėt dhe Shqiptarėt: Historia e shqiptarėve tė veriut.
Autori: Milan Šufflay
Botues: Shtėpia botuese "Bargjini", 2002
Pėrkthim i: Srbi i Arbanasi and Povijest sjevernih Arbanasa, (Botim i 1920-s).
Referuar: http://www.radiandradi.com/historia-...-milan-shufaj/

__________________

🖤 (1)
Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur