Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare

Toleranca fetare Kėtu mund tė diskutojmė rreth kontributit qė duhet tė japin komunitetet fetare nė ushqimin e tolerancės fetare midis shqiptarėve si dhe pėr rolin e fesė nė ēėshtjen tonė kombėtare.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 04-05-2014, 16:54   #41
qipii92
Falenderimi takon Allahut
 
Avatari i qipii92
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 509
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
qipii92 ka njė atmosferė spektakolareqipii92 ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Alkoma Shiko postimin
qipii Shqiperia si kryeqytet te parin nuk ka patur Tiranen.
Nqs themi per Shqiperine pas pavaresise eshte Vlora
Keshtu qe Zyber Hallulli i cili eshte edhe emri i nje shkolle ne Tirane ka qene kryetar bashkia i Qytetit te Tiranes dhe jo kryeqytetit ne ate kohe.
Apo doje te thoshe thjesht qe behet fjale per Kryeqytetin tone te dashur Tironen.
Nuk tha kush se Tirana ishe Kryeqyteti i par
Por u tha kryetari i par i Tirones
Und
Hallulli strongly supported the Albanian Declaration of Independence, the government and outcome of the Congress of Lushnje, and the June Revolution.
__________________
"Esh'hedu en la ilahe il-lall-llah ve esh'hedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu - Besoj dhe deklaroj se ekziston vetėm njė Zot - All-llahu dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij ".
qipii92 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-05-2014, 21:14   #42
qipii92
Falenderimi takon Allahut
 
Avatari i qipii92
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 509
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
qipii92 ka njė atmosferė spektakolareqipii92 ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Samidin Xhezairi (Komandant Hoxha ) Prizeren
__________________
"Esh'hedu en la ilahe il-lall-llah ve esh'hedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu - Besoj dhe deklaroj se ekziston vetėm njė Zot - All-llahu dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij ".
qipii92 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 11-05-2014, 21:15   #43
qipii92
Falenderimi takon Allahut
 
Avatari i qipii92
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 509
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
qipii92 ka njė atmosferė spektakolareqipii92 ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Qe do vehabista e terorista qysh po ju thojm na ,
Ne UĒK kan qen
Gjith kjo brigat kan qen me mjekrra
__________________
"Esh'hedu en la ilahe il-lall-llah ve esh'hedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu - Besoj dhe deklaroj se ekziston vetėm njė Zot - All-llahu dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij ".
qipii92 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:38   #44
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipetar besimtar te cilet kane kontribuar per kombin tone.

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Photoshop Shiko postimin
At Anton Arapi qe s'e nderroj dot me njeri (mendim personal)...
si dhe i madhi Hasan Tahsini ku kam mbaruar edhe shkollen...

p.s. Hasan Tahsinin edhe pse dikush lart e ka vendosur para meje nuk mund ta lija pa permendur personalisht
Ja sec shkruan Nohembaher per Anton Arapin:

"I njėjti refugjat mė tregoi edhe pėr vdekjen e At Anton Arapit. Kėtu duhet tė them se kur filluam tėrheqjen e trupave tona nga Shqipėria, unė i ofrova At Antonit avionin tim qė ai tė largohej nga vendi. Ai mė dėrgoi falėnderimet e tij dhe mė informoi se Zoti donte qė ai tė qėndronte aty ku ishte dhe nėse kjo ishte dėshira e Zotit, ai do tė vdiste aty ku e thėrriste detyra e tij si prift.

I njėjti person mė tregoi se At Arapin e kishin strehuar dhe fshehur disa miq tė tij. Komunistėt qė po e kėrkonin nga tė gjitha anėt hynė me forcė nė shtėpinė ku ai po qėndronte, por nuk mundėn ta gjenin. Teksa po largoheshin panė nė njė gotė me ujė, disa proteza dhėmbėsh dhe u kthyen pėrsėri pėr tė folur me tė zotin e shtėpisė. Kur ata filluan t“i keqtrajtonin tė zotėt e shtėpisė, At Arapi doli nga vendi ku ishte fshehur dhe u dorėzua. Informatori im mė tregoi se ai kishte shkuar drejt litarit me mendje tė qetė dhe nė paqe.
At Anton Arapi ishte nga Shqipėria e veriut. Ai ishte shkolluar nė manastire nė Milano, nė Hall, nė Tirol dhe kishte studiuar teologji nė Romė. Pak kohė para se tė vdiste ai kishte vizituar vendet nė tė cilat kishte jetuar kur kishte qenė i ri. Largimi i tij nga Tirana pėr kėtė qėllim qe i pazakontė.
Kjo ndodhi nė fund tė qershorit 1944, kur unė i ngopur me krizėn qeveritare u largova nga Tirana. Avioni im mund tė fluturonte vetėm natėn pėr shkak tė distancės sė afėrt nė tė cilėn ndodheshin avionėt luftarakė britanikė nė anėn tjetėr tė Ngushticės sė Otrantos. Avioni po lėvizte mbi pistė kur u ndaluam nga stafi nė tokė qė bėrtiste. "Ēfarė ndodhi? Kush ėshtė?" "Ėshtė At Arapi". Nė atė moment franēeskani i vogėl hyri nė kabinėn e pasagjerėve dhe me njė buzėqeshje tha: "Mė ka humbur durimi me politikėn. Do vi me ju!".
Avioni "Heinkėl" u nis pėrsėri, u ngrit mbi luginėn dhe mbi malet e izoluara, nė shpatet e tė cilave pėrplaseshin rrezet e para tė diellit qė po lindte. At Antoni i ulur pėrballė meje veshur me rrobėn e tij, nxori nga ēanta e vetme qė kishte me vete breviarin dhe filloi tė lutej. Ai qe i ftuari i im nė Beograd pėr disa ditė. Akoma mė del para syve figura e vogėl asketike me sytė e tij kafe, fytyrėn e lodhur nga koha dhe hundėn e lezetshme, teksa shėtiste nė kopshtin tim me breviar nė duar. Mė pas ai udhėtoi pėr nė Vjenė dhe pėrsėri nė Tirol. Pas disa javėsh ai do tė kthehej nė Shqipėri, ku po e priste vdekja.
Asnjė revolucion nuk mund ta shuajė kujtimin e njė njeriu tė tillė. Ai gjithmonė do tė ndriēohet nga drita e pėrjetshme, tė cilės ai i shėrbeu.
Pėrkthyer nga
Besforta Mulleti"
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:44   #45
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.



LINDUR NĖ KOSOVĖ MĖ 1872,KREU STUDIMET E LARTA PĖR FILOZOFI E TEOLOGJI NĖ
BOSNJĖ. ATDHETAR I FLAKTĖ. IURRENTE SERBĖT, PRANDAJ E VRANĖ NĖ VITIN 1945 NĖ PEJĖ. —

Marre nga "Gjenocidi Komunist ne Shqiperi"
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:47   #46
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.



PAPA JOSIF MIHALI
(meshtar katolik i ritit bizantin)
Lindi nė Elbasan, mė 23 shtator 1912.
Studimet i kreu nė seminarin “Benedikti XI”, nė Grotaferrata (Itali).
Dha njė shembull shumė tė mirė. Studimet e filozofisė dhe tė teologjisė i kreu nė seminarin e shėn Atanazit (Romė).
U shugurua nė Romė, mė 1 dhjetor 1935.
Nė Shqipėri erdhi nė vitin 1936 dhe u caktua famullitar i kishės sė shėn Pjetrit nė Elbasan.
U arrestua nė vitin 1945, sepse ishte prift katolik dhe u dėrgua me punė tė detyruar nė Korcė. I rraskapitur nga lodhja, meqė nuk mund tė punonte mė, e varrosėn tė gjallė nė kėnetėn e Maliqit, mė 26 tetor 1948.
Qe meshtar shumė i mirė, i butė dhe i zellshėm, me njė ėmbėlsi dhe afėrsi tė jashtėzakonshme. Njė martir i vėrtetė i fesė.

Marr nga "Gjenocidi Komunist Ne Shqiperi"
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:49   #47
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.



Lindi nė Shirokė tė Shkodrės, mė 5 janar 1888
Kreu mėsime tė larta nė Salezburg dhe Shvarc pėr teologji DREJTOR I KOLEGJIT FRANĒESKAN NĖ SHKODĖR. NĖ SHTATOR 1943 EMĖROHET ANĖTAR I KĖSHILLIT TĖ LARTĖ. NĖ SHKURT 1946 DĖNOHET ME VDEKJE, PUSHKATIM
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:52   #48
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.



Pater Ciprjan Nika
Lindi nė Shkodėr, mė 19 korrik 1900.
Mbeti jetim kur ishte pesė vjeē. Shkollėn fillore dhe tė mesme e kreu nė Shkodėr, kurse studimet teologjike nė Austri.
U shugurua meshtar nė Romė mė 25.07.1924. Qe provincial i franēeskanėve nė periudhėn 1938-1941, u bė guardian i kuvendit tė Shkodrės nga viti 1944 deri nė vdekje.
U arrestua me akuzėn se kishte marrė pjesė nė vendosjen e armėve nė altarin e kishės; gėnjeshtėr e shpikur pėr tė shkatėrruar kuvendin.
Fjalėt e tij tė fundit tė shkruara nė procesverbalin gjyqėsor qenė: “Rrotė Krishti Mbret! I falim armiqtė tanė! Shqipėria nuk vdes me ne!”.
U pushkatua mė 11 mars 1948, jashtė mureve tė varrezave. I fortė, i devotshėm dhe i zellshėm, njė martir i vėrtetė i fesė dhe i atdheut.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:53   #49
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,090
Thanks: 1,407
Thanked 1,980 Times in 1,028 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 140
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Pater Gjon Shllaku

Lindi nė Shkodėr, mė 27 korrik 1907.
Shkollėn fillore dhe tė mesme e kreu tekfranēeskanėt (Shkodėr).Vazhdoi studimet nė universitetin e
Lovanios nė Belgjikė, pėr shkenca; pėr filozofi e
teologji nė Hollandė dhe nė Sorbona tė Parisit, ku mori doktoratin. U shugurua meshtar mė 15 mars 1931.
Kur u kthye nė Shqipėri, qe profesor i filozofisė nė liceun “Illyricum” tė franēeskanėve (Shkodėr).
U arrestua para studentėve tė tij gjatė orės sė mėsimit, nė janar tė vitit 1945 dhe u pushkatua mė 4 mars 1946 sė bashku me Atė Faustin, Atė Dajanin, me seminaristin Mark Ēuni, dhe me laikė tė tjerė.
Fjalėt e tij tė fundit, siē del nga aktet, qenė: “Rroftė Krishti Mbret! I falim armiqtė tanė!”
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 21:57   #50
Sopoti
Banned
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 11,965
Thanks: 5,172
Thanked 5,738 Times in 3,034 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Kemi per te vuajtur si komb shume.
Kemi per te vuajtur sepse akoma kemi ne politike ato ushunjeza te pabesa qe mund te benin(nqs do kishin ne dore dicka) te njejtat gjera qe kryen per 50 vite ata.

C'mallkim eshte ky?
Sopoti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-05-2014, 22:16   #51
Eliot
.
 
Data e antarėsimit: Oct 2010
Posts: 925
Thanks: 3
Thanked 17 Times in 14 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Eliot ka mbyllur reputacionin
Re: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Papa Kristo Negovani
Papa Kristo Negovani (1875-1905), i njohur edhe me emrin Kristo Harallambi, ishte atdhetar dhe klerik shqiptar.



Lindi nė Negovan afėr Follorinės nė Greqinė veriore, njė fshat qė, bashkė me Bellkamenin fqinjė, kishte qenė banuar nė mesin e shekullit tė nėntėmbėdhjetė nga shqiptarė tė Plikatit tė krahinės sė Kolonjės. Shkollėn e bėri nė Athinė, ku e dėrgoi i ati Harallamb Ēali, qė ishte tregtar. Shkrimtar dhe klerik patriot. Luftoi kundėr synimeve shkombėtarizuese tė kishės e tė qarqeve shoviniste tė borgjezisė greke. Propagandoi idenė e bashkimit tė forcave patriotike nė luftėn kundėr lakmive tė shteteve shoviniste fqinje. Vdiq i masakruar barbarisht nga andartėt grekė.

Vdekja e tė atit, tė cilin e vranė banditėt mė 1891, e shtrėngoi Kristo Negovanin tė braktisė studimet e tė punojė si mėsues nė njė shkollė fillore greke nė Leskovik pėr tė mbajtur familjen. Mė 1894 emigroi nė Braila tė Rumanisė ku punoi tre vjet si marangoz. Po kėtu ra nė kontakt me lėvizjen kombėtare dhe mėsoi tė shkruajė shqip (me alfabetin e Stambollit). Mė 1897 u kthye nė fshatin e lindjes, u shugurua prift dhe vazhdoi punėn si mėsues. Shtėpinė e vet Negovani e ktheu nė shkollė dhe u mėsoi shkrim e kėndim shqip mbi njėqind fėmijėve e tė rriturve. Ai edhe meshėn e mbante shqip, gjė qė nuk i pėlqeu aspak hierarkisė ortodokse greke.

Mė 10 shkurt 1905 Negovani mbajti njė shėrbesė kishtare shqip nė prani tė Karavangjelisit, peshkop i Kosturit, i cili duke dalė nga kisha, flitet se tha ato fjalė fatale, "Mos tė gjettė viti tjetėr ndėr tė gjallėt". Pas dy ditėsh, tė shtunėn, 12 shkurt 1905, fshati u rrethua nga banditė, qė e detyruan tridhjetėvjeēarin Negovani, tė vetėdijshėm pėr fundin qė e priste, tė dilte jashtė shtėpisė nė mes tė natės pėr ta masakruar pastaj me sėpatė bashkė me pesė tė tjerė, ndėr ta edhe i vėllai. Pėr tė marrė hak pėr kėtė akt qė hierarkia ortodokse greke ua veshi shqiptarėve, komiti shqiptar Bajo Topulli (1868-1930) i zuri pritė dhe vrau Fotin, peshkopin e Korēės, nė shtator 1906.
Eliot nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-05-2014, 16:53   #52
Ane
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2014
Posts: 723
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 16
Ane ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Pak nga "kontributi" i fese ne Shqiptari
Foto sa 1000 fjale :
Ane nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-02-2015, 23:36   #53
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

HASAN TAHSINI, BOTOHEN VEPRAT E PANJOHURA TĖ STAMBOLLIT

TIRANĖ - Vepra e Hoxha Hasan Tahsinit (1811-1881), kėtij personaliteti tė shquar shqiptar dhe njėkohėsisht drejtues i shquar i Universitetit tė Stambollit, nė Shqipėri ėshtė ende e mangėt. Ndėrkohė, bėmat e tij akademike dhe atdhetare janė tė panumėrta, siē janė edhe titujt e veprave shkencore qė la tė shkruara nėpėr bibliotekat e Stambollit.

Patrioti me origjinė nga Ninati i Ēamėrisė (Sarandė), njė rilindės i shquar, filozof, matematikan, gjuhėtar nė fillimet e shekullit tė 19-tė drejtonte universitetin ndėrkombėtar osman dhe universitetin e parė shqiptar nė Stamboll. Hoxha Tahsini qe gjithashtu mėsues i Abdylit, Naimit e Samiut, Jani Vretos, Ismail Qemalit etj.

Pėrsa i pėrket veprave qė la pas, ka qenė trashėgimtarja e familjes Manushaqe Halili, e cila ka bėrė dhjetėra udhėtime nė Stamboll me iniciativėn e saj, nė kėrkim tė varrit, tė shtėpisė ku jetoi dhe tė librave qė shkroi e botoi. Stėrmbesa e familjes Tahsini ka fotokopjuar nė bibliotekat e Stambollit veprat origjinale dhe duke takuar gjuhėtarė e studiues, ajo vendos qė vepra e tij tė botohet nga “Onufri”.

Njė grup studiuesish, pėrkthyesish dhe redaktorėsh kanė punuar qė vepra trivėllimėshe e Hoxha Hasan Tahsinit tė vij nga turqishtja nė gjuhėn shqipe.

Ēfarė pėrmbajtje ka vepra e Hoxha Tahsinit

Vėllimi i parė i veprės sė Hoxha Tahsinit shoqėrohet me njė vlerėsim tė Sami Frashėrit, si dhe nga njė vlerėsim i studiuesit bashkėkohor Moikom Zeqo. Ndėrkohė trashėgimtarja e familjes Tahsini, Manushaqe Halili ka shkruar parathėnien me titullin “Hoxha Tahsini: Frymėzimi, krenaria dhe pėrkushtimi im”. Kapitujt kryesorė nė vėllimin e parė me mbi 200 faqe janė: “Historia e qenies ose e krijimit”; “Sekretet e ujit dhe ajrit” dhe “Psikologjia”.

Vėllimi i dytė ka afėrisht 350 faqe, dhe pėrmban lėndė tė pėrkthyera nga dy numra tė revistės “Mexhmua-I Ulum” (Revista shkencore), ku paraqesin interes “Rregullorja pėr botimet e zakonshme” dhe bisedat pėr problemet me shumė interes tė kohės sė tij, ku shumica janė aktuale edhe sot. Nė kėtė vėllim tė bie ne sy tema “Pėrparimi i arsimit, historia, klasifikimi dhe frytet e shkencave”. Vėllimi i tretė me afro 300 faqe ka tė botuar lėndėn e disa numrave tė revistės shkencore dhe vijon me “Historia e shkurtėr e astronomisė”.

Me botimin e kėsaj vepre trivėllimshe nė shqip, autori Hoxha Hasan Tahsini, edhe pas mė shumė se njė shekulli i dhuron audiencės shqiptare teori tė vėshtira, argumente dhe ide pėrparimtare tė mendimit teorik dhe shkencor. Bashkė me veprėn botohen edhe vlerėsimet e Sami Frashėrit, qė ka shkruar se: “Hoxha Tahsini ishte nga ata njerėz tė mėdhenj, qė rrallė nxjerrin shekujt dhe epokat”. Poeti i shquar turk, Abdul Hak Hamidi, ish-nxėnės i tij, ka shkruar pėr Hoxha Tahsinin: “Ishte vėzhgues dhe shkencėtar shumė i ditur, ishte thesar i njohurive shkencore, ndoshta, njė botė e tėrė dijesh; ishte filozof, letrar, vjershėtar, i zoti t’i pėrgjigjej ēdo pyetjeje…”.

Burimi: http://www.shqiptarja.com/…/hasan-ta...hen-veprat-e-…
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:12   #54
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Hoxhallarėt figura tė shquara tė kombit
Mr.Rexhep Suma
(Shkrim i vonuar, por me peshė…vrj: Redaksia Besimtari.com)
Hafiz Ali Korēa qe nga mėsuesit e parė tė mėsonjėtores sė parė shqipe tė Korēės dhe bashkėpunoi ngushtė me Pandeli Sotirin, drejtorin e mėsonjėtores sė parė shqipe. Aty dha pa pagesė edukatė islame . Kur jemi tek rėndėsia e pėrdorimit dhe peshės sė gjuhės sė ėmbėl shqipe, Hafiz Ali Korēa i kushtoi rėndėsi tė madhe pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė funksion tė ēėshtjes sė unitetit kombėtar nė mendimin politik tė ulemasė shqiptare. Duke e parė gjuhėn nė kėtė funksion, thoshte: “Nuk duhet tė mbushim gjuhėn tonė engjėllore me gjėmba e ferra se nuk i qėrojmė dot mė vonė”.
Shqipėria dhe shqiptarėt shėnojnė vitin jubilar 100-Vjetorin e ngritjes sė Flamurit, Shpalljes sė Pavarėsisė dhe themelimit tė Shtetit Shqiptar. Pėr kėtė datė historike nga tė gjitha trojet etnike dhe mė gjerė janė bajtur e vazhdojnė tė organizohen aktivitete tė shumta – konferenca, sesione shkencore, debate, analiza, manifestime kulturore, etj. etj., qė tregojnė historinė e lėvizjeve tė mėdha kombėtare pėr liri e pavarėsi, pėr arsim e shtetndėrtim, krijim tė dentitetit kombėtar, ruajtje tė vlerave shqiptare islame dhe kultivimin e trashėgimisė sė madhe kulturore e tė harmonisė e bashkėjetesės ndėrfetare nė mesin e shqiptarėve. Pėr veprimtarinė nė tė kaluarėn, pėr figurat kombėtare islame ėshtė shkruar fare pak, pėr mungesė gjurmimesh e studimesh, e mė vonė pėr shkaqe tė njohura nuk janė paraqitur sa dhe si duhej nė shtypin tonė pėr shkaqe ideologjike e politizuese vetėm sepse ata ishin ulema.
Nga personalitetet fetare islame, jo vetėm qė ka pasur shkrimtarė dhe njohės tė gjuhės kombėtare, por ka pasur edhe punėtorė tė pavdekshėm, misionarė tė palodhshėm tė kauzės kombėtare. Tė gjithė kėta krijues dhe personalitete fetare islame, qė u morėn me veprimtari letrare, pasuruan kulturėn kombėtare, e cila paraqet pasqyrėn mė tė kthjellėt pėr tė parė shpirtin dhe karakterin e njė populli nė periudha tė caktuara historike. nuk ka dyshim se kėto aktivitete kulturore kombėtare dhe krijuese, ndikuan dhe i hapėn rrugėn lindjes dhe zhvillimit tė periodikut shqiptar nė pėrgjithėsi, dhe atij islam shqiptar nė veēanti. Nė kėtė vazhdė, nė analet historike me shkronja tė arta, krahas shumė rilindėsve e burrave qė dhanė shumė pėr kėtė atdhe, prijnė edhe rilindėsit nga fusha fetare, tė cilėt tė shumtėn e rasteve ishin nė ballė tė Organizimeve, Kuvendeve, Lidhjeve, Luftėrave pėr mbrojtje tė Atdheut. Pra, ishin edhe prijėsit e fesė islame me detyra fetare, duke filluar nga imamė xhamish, ligjėrues, myderrizė, hafėzė, myftinj, kryemyftinj, kadinj, profesorė dhe kryetarė tė Bashkėsive Islame, tė cilėt punuan nė rrethana e kushte shumė tė rėnda dhe pėrballuan me sukses tė gjitha sfidat pėr krijimin, ngritjen dhe konsolidimin e Shtetit Shqiptar. Nė ngritjen e Flamurit dhe shpalljen e mėvetėsisė sė Shtetit Shqiptar mė 28 Nėntor1912, krahas figurave patriotike tė tė gjitha besimeve nė Shqipėri, do tė ishin pikėrisht prijės myslimanė, hoxhallarė, myderrizė, imamė, pedagogė e studiues, tė nisur nga parimet dhe brumosja me edukatėn islame qė obligon dashurinė dhe mbrojtjen e atdheut, dhe kėshtu shkruan historinė e Kombit tonė. Pa dyshim qė nė krye tė tyre ishte haxhi Vehbi Dibra, qė hodhi firmėn mbi aktin e Pavarėsisė duke vėnė njė gur tė fortė nė themelimin e Shtetit. H. Vehbi Dibra jo vetėm do tė jepte fetvanė (ligjshmėrinė islame) pėr pėrdorimin e flamurit me shqiponjėn dykrenare, por mė 1912 do tė ishte kryetari i parė i Pleqėsisė (Kuvendit apo Senatit) Shqiptar, i zgjedhur me propozim tė Luigj Gurakuqit. Mė pas H. Vehbi Dibra u ngarkua nga kuvendi me detyrėn e Kryemyftiut tė Shqipėrisė pėr organizimin e Komunitetit Mysliman nė maj 1913 dhe mė 24 shkurt 1923, nė Kongresin e Parė Mysliman, mbajtur nė Tiranė, ku kishte njė pėrfaqėsi mbarėkombėtare, Kryemyftiu i Shqipėrisė, i emėruar nga Qeveria e Vlorės, do tė zgjidhej kryetari i parė i Komunitetit Mysliman Shqiptar.
Ai qė pėr 17 vjet resht qėndroi nė krye tė hiearkisė mė tė lartė tė ulemasė myslimane, u drejtohej hapur besimtarėve: “ Kristianė e muslimanė janė vėllėzėr shqiptarė tė pandarė… Ta duam njėri tjetrin..t’i tregojmė botės mbarė se shqiptarėt pa dallim feje, janė vėllėzėr si bij tė njėshėm tė sė dashurės sonė Shqipėri. Pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 1912, klerikėt myslimanė, sė bashku me ata tė besimeve tė tjera, radhiteshin nė personalitete politike e shoqėrore dhe krah pėrpjekjeve tė lėvizjes kombėtare. Roli i ulemasė ishte i hershėm nė zgjimin e ndėrgjegjes kombėtare dhe ata bėnė thirrje pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė shtet. Viti 1878 ishte mė i spikaturi nė kėtė drejtim, kur nėn drejtimin e myderrizit tė popullit – haxhi nYmer Prizrenit, u mbajt “Lidhja Shqiptare e Prizrenit” nė tė cilėn morėn pjesė edhe shumė ulema tė tjerė, si Halim ef. Ramadani, Ahmet ef. Korenica, Hafiz Ymer Guta, Hasan ef. Shllaku, Hafiz Myrteza Luzha, Jusuf ef. Podgorica e shumė e shumė dijetarė islamė tė tjerė nga trojet shqiptare. “Lidhja e Pejės” me Haxhi Zekėn, Shpallja e Pavarėsisė me Vehbi e Ismet Dibrėn, Daut Boriēin e me ulemanė shkodranė, Sherif Langun e Ferit Vokopolėn, Hafiz Ali Korēėn e Hafiz Ibrahim Dalliun e tė tjerė, mbrojtja e Kosovės me Hoxhė Kadri Prishtinėn, Rrystem Shportėn, Iljaz Brojėn, Mulla Idriz Gjilanin. Duhen pėrmendur patjetėr fjalėt shumė kuptimplota dhe shumė domethėnėse tė mualimit Mulla Idriz Gjilani: “S’ka fe pa atdhe.. Tė ndihmojmė njėri-tjetrin me fjalė, me penė, me pasuri, tė duhemi si vėllėzėr…. Lexoni, o mualimė tė urtė, sa e mirė dhe sa e kuptueshme ėshtė feja islame kur shpjegohet shqip, nė gjuhėn e Zotit pėr shqiptarėt… Kemi tri fe, por vetėm njė atdhe tė pėrbashkėt, njė gjak vllaznor, njė gjuhė e njė Diell, Njė Zot. Detyrė mbi detyrat kemi vllaznimin dhe mbrojtjen e Atdheut”.
Po ashtu, njė kontribut tė madh kanė dhėnė edhe institucionet fetare islame, si xhamitė, meketebet, medresetė, teqetė etj., tė cilat ishin ēerdhe tė pėrpjekjeve pėr mbijetesė dhe pavarėsi tė shqiptarėve, si Kompleksi i medresesė “Mehmed Pasha”, xhamia “Sinan Pasha” e Prizrenit, medreseja “Pirinazir” e Prishtinės, Medreseja e Tiranės, Medreseja e Isa begut dhe medreseja “Meddah” e Shkupit, Medreseja e Madhe e Gjakovės etj. e deri tek kontributi qė ka dhėnė nė dekadat e fundit medreseja “Alauddin” nė Prishtinė, ku gjatė viteve ‘89-‘99 u mbajtėn 1230 tubime tė karakterit politiko-shtetformues, nėpėr tė cilėn kaluan kokat mė tė ngritura e tė ditura, pėr ta bėrė Kosovėn shtet.
Ulemaja myslimane shqiptare ka dhėnė kontribut tė ēmuar nė ruajtjen e kulturės dhe tė traditės kombėtare shqiptare, sidomos kontribut tė madh kanė dhėnė nė ruajtjen e gjuhės shqipe, sepse kėshillat, mėsimet fetare i bėnin nė gjuhėn shqipe. Veē kėsaj, nė gjirin e kėtyre personaliteteve fetare kanė dalė edhe shkrimtarė e poetė tė njohur si Nezim Frakulla, Hasan Zyko Kamberi, Ismail Floēi, Dalip Frashėri, Hafiz Ali Ulqinaku etj.. Edhe pse kishin shkruar me alfabet arab, ėshtė mjaft qė ta shkruanin shqip dhe qė i treguan popullit se gjuha e tyre shqipe mund tė shkruhej. Me kulturėn e tyre prej myslimanėsh tė devotshėm, i ofruan Kombit shqiptar dimensione qytetėruese evropiane. Figurat unikale tė Historisė sė Shqipėrisė, qė krijuan njė buqetė vlerash mirėkuptimi dhe dashurie ndėrnjerėzore pėr Kombin tonė si: Bektashijtė (familja Frashėri duke filluar nga Naimi e deri tek Mit’hat Frashėri, Hoxha Tahsini mė 1872 hartoi njė alfabet, krejt tė ri, tė cilin e quajti alfabet metodik shqiptar. Nė fletėn, ku shėnoi alfabetin, H.Tahsini shkroi: “Nė doni tė bėheni komb i qytetėruar, ashtu si kombet e tjera tė Evropės, duhet tė shkruajmė gjuhėn, tė krijojmė letėrsinė tonė kombėtare”.
Hoxha Tahsini ishte shumė i interesuar pėr pėrhapjen e shkrimit shqip. ..Me Ismail Beun u bashkuan edhe Vasa e Kristoforidhi. Kristaq efendiu…(tha)… se kjo ēėshtje u pėrket atyre.. qė janė me kulturė… d.m.th. Hasan Tahsin Efendiut, Ismail Beut ,Vasės e Kristoforidhit. Nė kėtė mėnyrė u bindėn edhe tė parėt. Por Ismail Beu u caktua guvernator dhe u urdhėrua tė shkonte nė postin e tij. Kėshtu u mbeti Hasan Tahsin efendiut, Vasės e Kristoforidhit, tė mblidheshin e tė mendonin pėr punėn e alfabetit. (Hoxhė Hasan-Tahsin efendiu, Tiranė 1998.f.74) Ai nė Filat hapi njė qendėr pėr pėrhapjen e shkrimit shqip dhe pėr zgjimin kombėtar tė masave. Mirėpo, pas kėtij aktiviteti, mė 17 prill 1874, u arrestua nė Janinė dhe nga Janina e dėrguan nė burg tė Stambollit. Pas daljes nga burgu, me angazhimin e Ismail Qemailit, ai filloi tė vepronte si gjysmė ilegal. Kėshtu, mė 1875 e shohim sė bashku me Kristoforidhin nė njė shoqėri, duke propaganduar arsimin kombėtar. Hafiz Ibrahim Dalliu (1878) njihej mirė me rilindėsit tanė, por njihte edhe letėrsinė botėrore. Qė nė moshė tė re u bė mėsues i gjuhės shqipe qe dhe, poashtu nga ata qė ndihmuan tė hapej shkolla e vajzave nė Tiranė (1908), qe dhe nė Kongresin e Elbasanit (1908) si delegat i Tiranės. Ishte edhe mėsues nė Shkollėn Normale tė Elbasanit, bashkė me figura tė tilla tė njohura, si Aleksandėr Xhuvani. Dalliu ishte edhe atdhetar i mirė. Ai pati thėnė: “Le tė bahet mereqep (bojė) gjaku im, qi populli shqiptar tė shkruej gjuhėn e vet…” Islami njeh dhe zbaton aq shumė gjuhėn kombėtare…”
Elita fetare duhet tė vendoset nė piedestalin e histories. Pėr kontributin e ulemave nė ngritjen, zhvillimin dhe shpalljen e Pavarėsisė, kanė folur me fjalė miradije dhe krerėt e Shtetit shqiptar dhe vendeve tjera. Kryeministri Sali Berisha ka thėnė se elita fetare duhet tė vendoset nė piedestalin e historisė, pėr kontributin qė ka dhėnė pėr vendin tonė.“Roli dhe kontributi i udhėheqėsve shpirtėrorė tė kombit, tė besimit mysliman, ortodoks dhe katolik nė 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ėshtė injoruar dhe ėshtė harruar dhe kjo ėshtė shumė e vėrtetė. Kjo e vėrtetė e hidhur ka shpjegimin e vet tė qartė, sepse pėr diktatorin nė Shqipėri, armiku mė tė egėr se besimet tek Zoti nuk kishte. Ndaj dhe ai ndėrmori ndaj tyre barbaritė mė tė pashembullta nė historinė moderne tė njerėzimit. Nė Kosovė dhe nė trojet shqiptare pushtuesi donte t`u impononte besimin e tij, ndaj dhe ky kapitull i rėndėsishėm i historisė sonė duhet tė dalė dhe tė vendoset nė piedestalin qė meriton”, ėshtė shprehur kryeministri Berisha.
Personalitete tė shquara kombėtare e fetareNdėr personalitetet, qė kontribuan nė ēėshtjen kombėtare, janė edhe figurat e shquara tė Rilindjes sonė Kombėtare:
Mulla Isuf Kraja (1849-1912), Hafiz Ali Riza Ulqinaku (1853-1913), Rexhep Voka (1847-1903), Hoxhė Kadri Prishtina (1878-1925), Mehmet Hoxha- Hoxhė Bruti (1884-1924),Mehmet Akif Ersoj (1873-1936), Haxhi Vehbi Dibra, komentatori mė i mirė i Kur’anit nė gjuhėn shqipe, (1867-1937) (6). Janė edhe: Ismail Ndroqi (1876-1944), Hafiz Ali Korēa (1873-1956), Hafiz Ymer Shemsiu(1895-1945), Mulla Idriz Gjilani (1901-1949), Hafiz Ibrahim Dalliu(1881-1952). Ymer Prizreni, Haxhi Zeka etj etj.
Sa pėr ilustrim, Hafiz Ali Korēa qe nga mėsuesit e parė tė mėsonjėtores sė parė shqipe tė Korēės dhe bashkėpunoi ngushtė me Pandeli Sotirin, drejtorin e mėsonjėtores sė parė shqipe. Aty dha pa pagesė edukatė islame . Kur jemi tek rėndėsia e pėrdorimit dhe peshės sė gjuhės sė ėmbėl shqipe, Hafiz Ali Korēa i kushtoi rėndėsi tė madhe pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė funksion tė ēėshtjes sė unitetit kombėtar nė mendimin politik tė ulemasė shqiptare. Duke e parė gjuhėn nė kėtė funksion, thoshte: “Nuk duhet tė mbushim gjuhėn tonė engjėllore me gjėmba e ferra se nuk i qėrojmė dot mė vonė”.
Pas shpalljes sė Pavarėsisė, iu ngarkuan detyra tė rėndėsishme. Qe kėshilltar i ministrisė sė arsimit, Drejtor i Pėrgjithshėm po i kėsaj Ministrie, Shef i Fetva-eminit pranė Kėshillit tė Lartė tė Sheriatit nė Shqipėri, pedagog nė Medresenė e Lartė tė Tiranės etj.. Gjatė jetės sė tij, Hafiz Ali Korēa bashkėpunoi
me njė varg figurash qė luajtėn rol tė rėndėsishėm nė historinė e kohės sė re tė Shqipėrisė, siē qenė: Kristo Luarasi, Jusuf Turabi Kėrēova, Pandeli Sotiri, Gjergj Fishta, Luigj Gurakuqi, Mati Logoreci, Sali Nivica etj.. Bile, nė arkivat e historisė shkruhet se ai ishte ithtar i flaktė i shkronjave shqipe, saqė nga disa pėr kėto qėndrime u quajt “llatinxhi”, u shpall armik i shtetit dhe prej tij u kėrkua qė tė hiqte dorė nga alfabeti latin, ose do tė zhdukej fizikisht. Ndaj Hafiz Aliut filloi fushata pėr tė shqetėsuar atė dhe familjen pėr 7 muaj rresht; persona tė panjohur hidhnin gurė mbi shtėpinė e tij. Me anė tė njė shkrese pėr kėto veprime, kishte lajmėruar valiun e Manastirit, Nuredin Beun, tė cilit i thoshte: “… nga gurėt qė prej shumė kohėsh vazhdimisht po mė falakėrihen nga gjithė anėt, pėrmbi shtėpitė s’ka mbetur as tjegull as xham, krejt janė bėrė bėrllok. Nuk asht e mundur banimi nė kėtė shtėpi, se shiu e bora rrjedh brenda”. Kjo, sipas tij vinte nga “ndodhja ime shqiptar”, qė e thotė nė njė poezi:
Shqiptar mė krijoi Zoti.
E ē’fajė kam un’ i gjori.
Autori i parė i rėndėsishėm i letėrsisė shqipe me alfabetin turko-arab ishte Nezim Frakulla, i cili rrjedh nga njė familje feudale e fshatit Frakull tė Beratit. Ka lindur nė pjesėn e dytė tė shek. XVII, si duket rreth viteve 1680-1685. Kishte studiuar nė medresetė e Beratit.
Pa dyshim, Nezimi nuk qe i pari qė vjershėroi shqip sipas frymės e modeleve orientale, po ai u ngrit mė lart se pasardhėsit e vet, pasi i pari bėri njė vepėr tė plotė e tė madhe, me tė cilėn fitoi emėr, si themelues i njė rryme tė re letrare. Ai mburret se ngriti lart dhe e pasuroi gjuhėn shqipe tė lėnė pas dore, se ėshtė i pari qė ka shkruar njė divan shqip.
Keshtu, kur udhėton nėpėr historinė shqiptare dhe flet pėr kėto lėvizje e pėrpjekje mbarėkombėtare, kupton se njė rol tė rėndėsishėm kanė luajtur edhe rilindėsit e mėdhenj shqiptarė, tė cilėt tė shumtėn ishin prijės myslimanė me detyra fetare, qė nga imamė xhamish e deri drejtues tė lartė, si myftinj, kryemyftinj, kadinj, myderrizė dhe kryetarė komuniteti, tė cilėt, nė kushte e rrethana tė ndryshme dhe shpesh herė mjaft tė vėshtira, punuan pėr krijimin dhe ngritjen e shtetit shqiptar, si dhe kontribuuan pėr forcimin dhe konsolidimin e kėtij shteti, duke dhėnė njė ndihmesė tė jashtėzakonshme nė formimin e vetėdijes kombėtare dhe fetare tė popullit tonė.Nė mars tė vitit 1924, me vendim tė Kongresit tė Parė Mysliman, u hap Medreseja e Naltė, qė mė vonė u quajt Medreseja e Pėrgjithshme e Tiranės. Kėtė shkollė, e cila shumė shpejt u bė djepi i dijes dhe kulturės kombėtare, e kanė drejtuar personalitete tė shquara si: Qamil Bala, Hafiz Ismet Dibra, Jonuz Buliqi, Haki Sharofi, Esat Myftia etj..Mė pas, shkrimet kundėr ideve komuniste vijnė nė revistėn “Zani i Naltė”, numrat e parė tė sė cilės u botuan mė 1923. Kurse gjatė kohės sė komunizmit, tė gjithė ata hoxhallarė dhe atdhetarė, qė kundėrshtuan idetė shkatėrrimtare tė kėtij regjimi, u pėrndoqėn, u burgosėn, u internuan dhe u vranė, por as kjo nuk mundi tė shkulte rrėnjėt e besimit nė vendin tonė. Krijues tė tjerė letrarė kombėtarė nė fillimet e Rilindjes ishin edhe dy krijuesit shkodranė – Mulla Hysen Dobraci dhe Mulla Sali Pata. Ndėr ata qė lanė emėr nė fushė tė kulturės shqiptare me frymė fetare dhe moralizuese edukative arsimore, janė edhe Tahir efendi Boshnjaku, Muharrem Mazuni, Sheh Sylejman Tehmani, Abdullah Melqani, Hasan Hoti, Sheh Ahmet Elbasani, Mulla Ramadani, Sheh Osman Leskoviku, Sheh Elmazi edhe Hoxhė Dobi, Tahir Lluka etj..
Nga kontribuesit e denjė tė ēėshtjes kombėtare, ėshtė edhe Mulla Iljaz Spahia. Ishte hoxhė, mėsues, arsimdashės, dijetar, atdhetar, luftėtar… Luftojė pėr tė drejtat e popullit shqiptar, pėr bashkimin kombėtar… Pėr kėtė u burgos, u masakrua, u pushkatua, por nuk ėshtė pendua kurrė… Mulla Iljazi del krenar nga kulla e Sokol Ymerit, por bishat menjėherė e godasin hoxhėn, e lidhin e tė lidhur e torturojnė, kurse tė nesėrmen nė mėngjes, mė 8 shkurt 1946, e pushkatuan. Fjalėt e fundit tė tij, para pushkatimit, qenė amanet, porosi, pėr ēdo brezni: “Ne, si tė gjithė shqiptarėt e tjerė, s’kemi ē’presim tjetėr prej jush, pos plumbit dhe thikės pas shpine. mashtroheni se mund ta zhdukni kėtė popull, se mund ta shtypni shpirtin liridashės tė tij. Njėlloj si tė parėt tanė, edhe neve ua kemi lėnė porosi brezave qė tė mos kenė besė nė racėn tuaj”. Mulla Iljaz Broja, gjatė shėrbimit nė Xhaminė e Burojės, nuk u kufizua vetėm nė shėrbesat fetare, po zgjeroj veprimtarinė edhe nė ēėshtjet arsimore, kulturore, kombėtare…Nga zullumi, nga gazepi i Serbisė, nėpėr malet e Kosovės filluan tė vepronin ēetat e lirisė. Ndėrsa, nėpėr malet e Drenicės dėgjoheshin pushkėt e ēetės sė Azem Galicės… Azem Bejta, me luftėtarėt e tij, qė luftonin pėr lirinė e Kosovės, ndodhte shpesh tė gjenin prehje, pushim e strehim, nė Xhaminė e Burojės… Mulla Iljazi nga Xhamia e Burojės mbante lidhje tė vazhdueshme edhe me Hoxha Kadri Prishtinėn nė Shkodėr, drejtuesin e Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės.
Shkurtore
Tė gjithė ulematė islamė qė u pėrmendėn e qė nuk janė pėrmendur nė kėtė shkrim, E lusim Zotin t’i ketė shpėrblyer me xhenetul firdevs. Figurat kolosale fetare islame vazhdimisht janė nė shėrbim tė kėsaj toke shqiptare. Interesi shtetėror e kombėtar mbetet mision i ulemave. Prandaj, qarqet intelektuale duhet tė bėjnė mė shumė kėrkime e gjurmime shkencore dhe, nė radhė tė parė, historianėt e kanė pėr obligim shkencor tė zbardhin tė gjitha faktet historike tė inkuadrimit tė ulemave nė proceset mė jetike dhe mė dramatike pėr tė ardhmen e kombit tonė. Krahas kėsaj, pėr pjesėn e historisė, qė ėshtė devijuar dhe figurat e ulemasė janė shtrembėruar e nakatosur pa fakte e pa argumente, gjeneratat e reja do tė hulumtojnė kėto gjurmė, tė liruar nga komplekset e botėkuptimet e gabuara, qė kanė disa nga profesorėt e akademikėt tanė.
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:14   #55
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Imam Vehbi Ismaili – Pionieri i pėrkthimit midis dy letėrsive…

Dr. Muhamed MUFAKU (ARNAUTI)
IMAM VEHBI ISMAILI

(Pionieri i pėrkthimit midis dy letėrsive, asaj shqipe dhe arabe)*

Javė mė parė gazeta siriane “Revolucioni” botoi (nė numrin e datės 27/08/2007), njė intervistė tė bėrė nga Umer En-Neameh me shkrimtarin Abdulatif Arnauti, ku e pėrshkroi atė si “pėrkthyesin e parė qė e njohu popullin arab me letėrsinė shqipe”.

Sigurisht, nė vlerėsimin tonė pėr atė ēfarė dha Abdulatif Arnauti nė pėrkthimin e disa punimeve letrare prej gjuhės shqipe nė atė arabe, me tė vėrtetė duhet tė kujtojmė praninė e pėrkthyesit tė parė i cili vazhdon tė jetojė, shkrimtarin dhe pėrkthyesin e njohur Imam Vehbi Ismailin i cili e nisi pėrkthimin e letėrsisė shqipe nė arabisht para se Abdulatif Arnauti tė fillojė tė veprojė nė kėtė fushė.
Nė fakt, atė ēfarė ka bėrė Imam Vehbi Ismaili nė udhėheqjen e kėsaj fushe ėshtė i njohur pėr opinionin publik shqiptar, ku kanė shkruar shumė pėr tė si nė Shqipėri ashtu dhe nė Kosovė pėr shkak tė pranisė sė tij dhe nė fusha tė tjera.
Imam Vehbi Ismaili lindi mė 1919 nė qytetin e Shkodrės, nė veri tė Shqipėrisė, e cila ishte qendra e jetės kulturore para se Tirana tė bėhej kryeqyteti i Shqipėrisė mė 1920. Imam Vehbi Ismaili ka lindur nė njė familje me tradita fetare, kulturore dhe kombėtare. Babai i tij Hakiu ishte imam nė Shkodėr dhe mufti nė Krujė dhe Vlorė. Kėshtu qė Vehbiu i ndoqi studimet nė medresenė e Tiranės ku mėsoi gjuhėn arabe dhe nėpėrmjet saj u njoh me kulturėn arabe. Gjatė kėtyre viteve u shfaq prirja e tij pėr tė shkruar dhe pėrkthyer, ku botoi disa artikuj nė revistėn e njohur “Zėri i ngritur” me pseudonim pėr shkak tė moshės sė tij tė vogėl. (Vehbi Hoxha)

Pas diplomimit nga shkolla islame fitoi njė bursė pėr tė shkuar nė Kajro e pėr tė vazhduar studimet nė universitetin e Az’harit por interesi i tij letrar mbizotėronte mbi tė. Kajro ishte e mbushur me revista tė mėdha si “Hėna”, “Letra” etj. Ai u diplomua nė universitetin Al-Az’har mė 1945.
Kėshtu, Imam Vehbi Ismaili nisi tė provojė veten e tij nė pėrkthime, e mė pas nė shkrime nė gjuhėn arabe dhe shqipe, gjatė viteve 1945-1948. Ai nisi me botimin e disa tregimeve nė gjuhėn shqipe tė shkrimtarėve tė mėdhenj si Ernest Koliqi (“Jeta”, numri 02.07.2003), pastaj Qemal Guranjaku nė revistat letrare egjiptiane tė tilla si “Mesazhi”, “Kultura” dhe “Libri”.

Pėrmbledhja e disa prej kėtyre historive u botua mė vonė nė njė libėr me titull “Djepi i artė” qė u botua nė Kajro mė 1948, ku parathėnien e saj e shkroi Hasan Ulvani, ku theksoi ngjashmėritė nė mes dy letėrsive, asaj shqipe dhe arabe tė buruara nga dy vende me natyrė tė ngjashme tė shqiptarėve dhe arabėve. Nė kėtė mėnyrė libri “Djepi i artė” ėshtė quajtur si libri i parė i njohur i letėrsisė bashkėkohore shqipe i pėrkthyer nė gjuhėn arabe.
Pėrveē kėsaj, Imam Vehbi Ismaili ėshtė marrė me shkrimin e dramės historike, nėn ndikimin e asaj qė kishte lexuar, dhe nė Kajro ai shkroi njė dramė pėr Umer bin Hatabin. Por qėndrimi i Imam Vehbi Ismailit nė Kajro, i cili zgjati deri nė fillim tė vitit 1949 ishte i frytshėm edhe pėr disa pėrkthime nė drejtime tė tjera si nga gjuha arabe nė gjuhėn shqipe. Dhėnia rėndėsi dramės nė Kajro nxiti qė ai tė zgjedhė komedinė “Banorėt e shpellės”, dhe tė marrė lejen e pėrkthimit tė saj nė gjuhėn shqipe. Kjo dramė ėshtė shfaqur nė edicionin e saj tė parė mė 1962 dhe kjo ishte drama e parė e pėrkthyer nga letėrsia bashkohore arabe nė gjuhėn shqipe, e cila mė pas u shfaq nė edicionin e dytė me njė hyrje nga Lee nė Prishtinė gjatė vitit 1986.
Pra, kjo ishte jeta e Imam Vehbi Ismailit nė Kajro, ku qėndroi pas pėrfundimit tė arsimit tė lartė mė 1945 duke pasur parasysh pamundėsinė e tij pėr t’u kthyer nė Shqipėri, e cila ra nėn sundimin e Partisė Komuniste. Ai vazhdon tė numėrohet ndėr tė parėt nė pėrkthimin midis letėrsisė arabe dhe letėrsisė shqipe. Por pėr shkak tė kushteve tė jetesės Imam Vehbi Ismaili lėvizi nė fillim tė 1949 pėr nė Shtetet e Bashkuara me ftesė tė komunitetit shqiptar atje pėr tė udhėhequr “Qendrėn Islame Shqiptare”. Megjithėse qendra kishte shumė aktivitete, sidomos nė fushėn e botimit, Imam Vehbi Ismaili hoqi dorė nga pėrkthimi i letėrsisė pėr shkak tė zėnies sė tij me punėn e re dhe daljen e njė brezi tė ri pėrkthyesish tė cilėt e morėn kėtė rol, pėrkthimin mes dy letėrsive, asaj arabe dhe shqipe.

Duhet tė theksohet se presidenti shqiptar Sali Berisha nė vitin 1996 i ka dhėnė Imam Vehbi Ismailit titullin”Flamur demokrat”, njė vlerėsim pėr rolin e tij nė mėrgim pėr njė Shqipėri demokratike. Ai mbajti njė ceremoni tė madhe festive nė qytetin e tij, ku vuri nė dukje dhe fjalėn kryesore dhėnė nga Islam Dizdari pėr punėn pioniere tė bėrė nga Imam Vehbi Ismaili nė pėrkthime midis dy letėrsive, asaj shqipe dhe arabe. Shpresojmė qė ky artikull ėshtė njė gjest dhe pėrmbushje pėr pionierin e pėrkthimit nė mes letėrsive shqipe dhe arabe, i cili tashmė ka hyrė nė moshėn 89 vjeēare.

/Orientalizmi Shqiptar/
Pėrktheu nga gjuha arabe:
Rezarta SALIAJ
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:15   #56
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Mulla Idriz Gjilani nė festėn e Bajramit nė mes tė luftės.

Nė vijim tė pėrmendi vetėm epopetė mė tė lavdishme tė Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės Lindore tė vitit 1944: Lufta e Velegllavės e datės 28 qershor, Luftėn e Kikės mė 26 dhe 27 korrik, Lufta e Preshevės mė 11 dhe 12 shtator, dhe Lufta e Bajramit pėr Bujanocin, mė 18 dhe 19 shtator.

Kėto Epope u fituan si rezultat i aktivitetit propagandistik, luftarak e komandues tė Mulla Idris Gjilanit, i cili nė prag tė Festės sė Bajramit tė Madh e kishte lėshuar thirrjen e pashkelshme pėr popullsinė:
Porsa tė jepet kushtrimi, tė vraponi nė kufi…! Leni sillat e shtruara dhe gostitė(tė Bajramit) dhe kufomat mbi dhe, e ejani nė kufi, sepse e kemi nė rrezik Kombin, Atdheun dhe Fenė…!”
Pas kėtyre luftėrave tė fituara, Mulla Idrisi, i cili kėso kohe kishte postin e Nėn myftiut tė Gjilanit, thuaje se as flinte as zbriste nga “Allxhi”, e si me krahė shkonte pėr linjė tė kufirit, nėpėr pozicione, duke i ftuar vullnetarėt dhe ushtarakėt tė rrisnin vigjilencėn, gatishmėrinė dhe vendosmėrinė:
Mulla Idriz Gjilani thonte:
“Asnjė minutė nuk guxojmė pėr t’i mbyllur sytė para fatkeqėsive qė na kėrcėnohen. Vigjilenca ėshtė kusht pėr fitore, kurse gafilia ėshtė hap nė tradhti, sepse kėtė Bajram ka pėr ta shėnuar historia si Ditė tė Kufirit tė Shqipėrisė etnike, por kjo nuk mund tė bėhet pa therori, pa gjakun tonė, pa jetėn e falur tė Dėshmorėve pėr Atdheun…!”

Zoti na bėftė banorė tė xhenetit me kėtė shehid(dėshmor) Mulla Idriz Gjilani , e Zoti i shtoftė kėta burra!

Allahu i madhėruar pėr deshmorėt nė Kur’anin e shenjtė thotė:
“Mos mendoni per ata qe jane vrare ne rruge te Allahut se jane te vdekur.Perkunderazi,ata jane gjalle te Zoti I tyre dhe atje u sherbehet.Ata gezohen me ato miresi qe Allahu u ka derdhur nga begatite e Tij te pafundme;gezohen qe bashkengjiten me vellezerit e tyre te cilet akoma nuk kane rene deshmore,por vriten ne rruge te Allahut pas tyre(me vone).Per ata nuk do te kete asnje frike,e as nuk do te pikellohen.Ata gezohen ne miresite dhe begatite qe u jep Allahu,dhe nuk ka dyshim se Allahu nuk ua humb shperblimin besimtareve.” [Kur’an 3:169-171].

Dr. Hasan BELLO
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:19   #57
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

KONTRIBUTI I KLERIT MYSLIMAN SHQIPTAR NĖ HARTIMIN E ALFABETEVE DHE TĖ ABETAREVE TĖ GJUHĖS SHQIPE

Hyrje

Njė kontribut tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e gjuhės shqipe dhe arsimin kombėtar nė kapėrcyell tė shek. XIX dhe nė fillim tė shek. XX, krahas klerikėve tė besimeve tė tjera fetare, pa dyshim qė ka luajtur edhe kleri mysliman shqiptar.

Pavarėsisht faktit se deri vonė, pėr arsye ideologjike ka pasur njė lloj tendence pėr t`i vėnė nė plan tė kundėrt komponentėt “shkollė”, “gjuhė” dhe “identitet kombėtarė” me fjalėn “kler”, “klerikė” apo nė rastin konkret “hoxhallarė”,[1] e vėrteta qėndron ndryshe. Njė numėr alfabetesh dhe abetaresh tė gjuhės shqipe na rezulton tė jenė hartuar pikėrisht nga kėta personalitete.
Megjithėse ato nuk pėrbėjnė njė numėr tė madh pėr nga sasia, pėrsėri nė raport me peshėn specifike dhe kohėn kur u hartuan dėshmojnė pėr shkallėn e lartė tė preukupimit dhe rėndėsinė qė klerikėt myslimanė shqiptar i jepnin zhvillimit dhe mėsimit tė gjuhės shqipe.

Ky shkrim, mė tepėr se njė vėshtrim filologjik apo didaktik, ka si objekt evidentimin dhe trajtimin nga kėndvėshtrimi historik tė rolit dhe tė kontributit tė klerit mysliman shqiptar, si hartues i alfabeteve dhe abetareve tė gjuhės shqipe.
Qė nė fundin e viteve 30 tė shekullit tė kaluar, nė njė artikull tė revistės “Zani i Naltė” pasi theksohej roli i klerit mysliman shqiptar nė lėmej tė ndryshėm tė ēėshtjes kombėtare, kur vinte fjala pėr shkrimin e gjuhės shqipe shkruhej se: “Ndofta mund tė thotė dikush se kėta kanė shkrue me alfabet arab! Ani, mjafton qė kanė shkruajtur shqip; mjafton qė kėtij populli i kanė dhanė tė kuptojė se edhe gjuha e tyne,-shqipja-mund tė shkruhet. Mbasandaj, ēfaj kanė kėta shkrimtar tė moēėm qė kanė shkrue nė njė kohė kur shqipja ska pasė alfabetin e saj, jo skanė asnjė faj kėta shkrimtarė; ashtu sikurse skanė faj as ata qė kanė shkrue me alfabetin grek e me ndonjė alfabet tjetėr”.[2]
***

I. Alfabeti i gjuhės shqipe i hartuar nga kleriku dhe rilindasi i shquar Hoxhė Hasan Tahsini (1811-1881)
Nė historinė e popullit shqiptar emri i Hoxhė Hasan Tahsinit (1811-1881) shpėrfaqet, siē shkruante me tė drejtė poeti ynė kombėtar Naim Frashėri, si njė “trėndafil qiellor”.[3] Personaliteti i kėsaj figure ėshtė vlerėsuar vazhdimisht nga bashkėkohės dhe pasardhės tė tij, e megjithatė ende dhe sot e kėsaj dite ai vazhdon tė mbetet nė epiqendėr tė hulumtimeve dhe studiuesve tė ndryshėm.
Nė vitin 1857, kur qeveria osmane po pėrgatitej pėr hapjen e universitetit tė parė, njė nga tė dy tė zgjedhurit e saj pėr t`u dėrguar nė Paris, me qėllim pėr t’u pajisur me dituritė e nevojshme shkencore, ishte Hoxhė Hasan Tahsini. Pas vajtjes atje, brenda njė viti ai arriti tė fitonte tėrė dituritė e nevojshme dhe u regjistrua nė fakultetin e shkencave tė natyrės. Madje, duke vazhduar studimet nė tė, ndoqi si i jashtėm studimet edhe nė fakultete tė tjera. Bashkėkohės tė tij, nė veprat e tyre, theksojnė se ai pėrsosi frėngjishten dhe u thellua nė fizikė, matematikė, kimi, biologji, filozofi, fiziologji, botanikė, gjeologji, shkencat shoqėrore, e sidomos nė filozofģ, kozmologji e psikologji.[4] Pas kthimit nė Stamboll nė vitin 1869, ai u emėrua si rektor i parė i Universitetit tė Stambollit (Darülfünun-u Osmanī),[5] ku pėr shkaqe subjektive megjithėse qėndroi pėr njė kohė tė shkurtėr, u afirmua si njė nga personalitetet shkencore mė tė njohura tė Perandorisė Osmane.
Hasan Tahsini-sipas Prof.Tomor Osmanit-ka hyrė nė historinė e shkrimit tė gjuhės shqipe e nė veēanti tė zgjidhjes sė alfabetit tė pėrbashkėt tė shqipes nė dy drejtime kryesore:

• sė pari si pjesėmarrės nė mbledhjet e ndryshme qė u bėnė gjatė viteve 1867- 1879 nė Stamboll pėr kėtė ēėshtje.
• sė dyti, si hartues i njė alfabeti tė veēantė.[6]
Veprimtaria patriotike dhe arsimore e Hasan Tahsinit kishte rėnė nė sy edhe tė diplomatėve tė huaj. Konsulli francez nė Janinė, August Dozon, informonte Ministrinė e Jashtme se pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė lėvizjes politike nė Shqipėri ishin Hasan Tahsini dhe Kostandin Kristoforidhi tė cilėt, po pėrpiqeshin tė pėrpunonin gjuhėn shqipe deri nė nivelin e njė gjuhe tė shkruar dhe tė pėrhapnin gjithashtu arsimin nė gjuhėn amtare duke i ngritur «barrierė helenizmit».[7]

Lidhur me bazėn e alfabetit tė gjuhės shqipe, nė mbledhjet qė u realizuan nga patriotėt shqiptar, Hasan Tahsini shfaqi njė mendim origjinal. Mendim, i cili, hedh poshtė pretendimet dhe akuzat e bėra deri tani nga historiografia komuniste, sikur gjoja, klerikėt myslimanė en bloc dhe nė mėnyrė kategorike ishin pėr shkrimin e gjuhės shipe me gėrma arabe. Nė kujtimet e tij, me titull “Mendime pėr shkrimin e gjuhės shqipe” rilindasi dhe bashkohaniku i Hasan Tahsinit, Jani Vreto, shkruan se lidhur me ata qė mendonin se pėr shkrimin e gjuhės shqipe ishte me interes tė merej si shembull alfabeti arab, ky i fundit iu kundėrvu atyre me argumentat e mėposhtme: “Ēėshtja pėr tė cilėn diskutojmė ka tė bėjė me interesin shpirtėror tė tė gjithė kombit tonė, domethėnė me ēėshtjen se si tė shkruhet mė lehtė gjuha jonė dhe tė pėrparojė dituria e tė ēlirohet kombi ynė nga turpi i gjendjes barbare dhe nga tė kėqijat qė rrjedhin prej saj…Gjuha jonė nuk mund tė shkruhet me anė tė alfabetit arab. Prova e madhe bindėse ėshtė fakti se ata, midis shqiptarėve qė kanė mėsuar gjuhėn arabe, kur u shkruajnė fėmijėve tė tyre, pėrdorin greqishten e re, tė cilėn nuk e dinė mirė, e qė e kanė mėsuar, vetėm duke u shoqėruar me grekė…Ngandonjėherė kur nuk e dinė greqishten, shkruajnė nė gjuhėn shqipe, por me shkronjat e alfabetit grek, tė cilat i mėsojnė me rast nga ata qė e dinė greqishten…ndonėse shkronjat e greqishtes nuk mjaftojnė pėr tė paraqitur tė gjithė tingujt e gjuhės sonė”.[8] “Ne-shkruante Hasan Tahsini-jemi njė komb i veēantė, kemi gjuhėn tonė tė veēantė, andaj duhet tė mendojmė mė vete, si edhe tė tjerėt”.[9]
Ai ishte i parimit se nė shkrimin e gjuhės shqipe duhej tė pėrputhej parimi fonetik me atė morfologjik. Parim i cili gjeti zbatim edhe mė vonė nė shkrimin e gjuhės shqipe.

Nė njė artikull tė shkruar nė gazetėn “Basiret”, krahas rėndėsisė qė i jepte shkrimit tė gjuhės shqipe pėr pėrhapjen e diturisė dhe zhvillimit tė kombit shqiptar, ai, e vinte theksin tek pengesa qė kishte sjellė pėr unitetin e shqiptarėve pėrdorimi i alfabeteve tė ndryshme. “Meqenėse kėto lloj gėrmash-shkruante ai-nuk i pėrshtaten gjuhės shqipe dhe disa prej tyre janė tė rėnda dhe plot tė meta, ato nė tė vėrtetė i kanė sjellė njė pengesė tė madhe realizimit tė qėllimit kryesor”.[10] Sipas tij, duhej gjetur njė alfabet qė jo vetėm tė ishte i pėrshtatshėm pėr gjuhėn shqipe, por qė tė ishte edhe larg ēdo ndikimi politik. “Po tė mos krijojmė njė alfabet pėr njė gjuhė, qė tė jetė pėr kėtė shekull i pėrshtatshėm, i sigurtė, i saktė dhe i mbrojtur nga ndikimet politike, shkronjat nė tė do tė duken si tė huaja dhe kėshtu nuk do tė jetė e mundur tė pėrfitojmė atė qė dėshirojmė. Sado qė janė tė vogla si kėmba e milingonės, shkronjat janė arma mė e fuqishme e pėrparimit dhe e diturisė. Prandaj, t`i pranosh ato pa treguar kujdes tė veēantė ėshtė mė e dėmshme se tė zgjedhėsh njė armė e, pa e provuar, tė luftosh me tė”.[11]

Hoxhė Hasan Tahsini njihet edhe si autorė i njė alfabeti origjinal tė gjuhės shqipe. Disa studiues janė tė mendimit se ky alfabet mund tė jetė hartur nga fundi i viteve 60 tė shek.XIX,[12] por nuk mungojnė edhe studiues qė theksojnė se ai e hartoi alfabetin e tij nė vitin 1858.[13] Sidoqoftė, nė kohėn kur u shkrua, ky alfabet gjeti pėrhapje pothuajse nė tė gjithė Shqipėrinė.
Me alfabetin e tij tė veēantė, Hasan Tahsini, deshi t`i tregonte jo vetėm popullit shqiptar, por edhe opinionit tė huaj se shqiptarėt siē kanė gjuhėn e tyre tė lashtė, historinė dhe kulturėn, duhet tė kenė edhe alfabetin.[14]

II.Abetarja shqip me gėrma arabe e Daut Boriēit (1825-1896)
Daut Boriēi lindi nė qytetin e Shkodrės mė 20 dhjetor 1825, nė njė familje tė vjetėr dhe tė njohur pėr traditat e saj patriotike.[15] Mė 16 maj 1848, ai u emėrua si imam i xhamisė sė Draēinit nė Shkodėr dhe qė atėherė do tė quhet Molla Dauti. Pasi shėrbeu pėr rreth dy vjet nė kėtė xhami, nė vitin 1850 ai u nis drejt Stambollit pėr tė vijuar studimet nė medresenė e njohur Ēifte Bash Kurshun (Ēifte Baş Kurşun) e themeluar qė nė kohėn e sulltan Mehmet Fatihut
Pas kthimit nė Shkodėr, fillimisht Daut Boriēi e nisi karrierėn si mėsues nė shkollėn Ryshdije (Rüştiye Mektebi) qė ishte hapur nė Pazar tė Vjetėr nė vitin 1858. Shumė shpejt si rezultat i punės dhe kontributit tė tij nė fushėn e arsimit ai fitoi respektin jo vetėm tė bashkėqyetetarėve shkodranė, por edhe tė autoriteteve mė tė larta tė Ministrisė sė Arsimit tė Perandorisė Osmane.[16] Jo mė kot nga kjo ministri ai u ngarkua edhe si kryeinspektor i arsimit pėr tė gjithė Vilajetin e Shkodrės.

Si klerik i mbrujtur me ndjenja patriotike, Daut Boriēi ishte njė nga themeluesit, veprimtar dhe kryetar i degės lokale tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.[17] Por, nė kumtesėn tonė ne do tė pėrqendrohemi kryesisht nė kontributin qė ai dha si hartues i abetareve tė gjuhės shqipe me alfabet arab. Siē shkruante me tė drejtė Ilo Mitkė Qafėzezi qė nė vitet 30 tė shekullit tė kaluar: “Pėrgjithėsisht si pėr tė gjitha gjuhėt ballkanike tė mbetura pas, po ashtu edhe pėr shqipen tonė del nė shesh se shtytjet mė tė para tė letrarizimit tė saja i ka dhėnė feja”.[18]Prandaj, sipas nesh kjo e shpjegon edhe dukurinė se hartuesit e parė tė shkrimeve tė gjuhės shqipe kryesisht janė klerikė. Pavarėsisht se kujt religjoni i pėrkasin.

Abetareja e Daut Boriēit e shtypur nė Stamboll mė 1861 e mė pas edhe nė vitin 1869, ėshtė njė abetare shqip-turqisht, me shkronja arabo-turke dhe me krijime origjinale tė autorit, pa asnjė shėnim nė frontespic, pa vit e vend botimi. Me kėtė abetare, sipas studiuesve, ai zuri nė Veri kėndin e trinomit qė kishin plotėsuar mė parė Naumi nė Jug dhe Kristoforidhi nė kėrthizė tė Shqipėrisė.[19]“Shqiptari me mėnyrėn e shkronjave qė kam kallzue nė alfabetin shqip, mbrenda pak kohe mundet me shkrue gjuhėn e vet”. Kėtė deklaronte Daut Boriēi si kredo politike, nė librin e tij, mė 1869.[20]

Abetareja nė fjalė ka gjithsej 37 shkronja, nga tė cilat 28 janė tė alfabetit arab; 2 i ka marė osmanishtja dhe pėr tė plotėsuar nevojat e gjuhės sonė, 7 shkronja Daut Boriēi i hartoi vetė, nga ato fonema qė i korrespondonin gjuhės shqipe. Me kėtė, ai provoi se shqipja kishte veēoritė e veta, se alfabetet e grafitė e gjuhėve tė tjera nuk i plotėsonin kėrkesat gjuhėsore tė saj, se nga ana didaktike duheshin hedhur hapa tė tjerė, se nga ana pedagogjike duhej pėrdorur njė metodė e re, se nga ana edukative-kombėtare duhej mėsuar nė gjuhėn amtare, etj.[21] Nga transkiptimi i thuajse i plotė i abetares sė parė ajo ka kėto veēori: ėshtė hartuar sipas metodės sintetike. Pikėnisje janė marė njėsitė e vogla tė gjuhės, tinguj-shkronjat. Kėshtu teksti fillon me paraqitjen e tė gjitha shkronjave tė alfabetit tė cilat vendosen nė tė katėr kolona ku shkronja ėshtė nė pozicione tė ndryshme: mė vete, nė fillim, nė mes dhe nė fund tė fjalės.[22] “Porosia e tij drejtuar nxėnėsve shqiptarė: “…xen me shkrue shqip…” qė lexojmė nė faqen 32 tė abetares, ėshtė vazhdim i kredos sė tij politike, ėshtė plan-programi i punės sė tij, ėshtė synimi pėr ta bėrė gjuhėn shqipe gjuhė mėsimi”.[23] Abetareja shqipe e Daut Boriēit e vitit 1861 ėshtė e para abetare shqipe qė ėshtė botuar nė Shqipėrinė e Veriut. Ndonėse e botuar me alfabet arabo-turk, ajo ka pėrmbajtje krejtėsisht shqiptare dhe me krijime origjinale tė autorit. Kjo dėshmon pėr njė hop nė fushėn e arsimit fillor kombėtar, me bazė gjuhėn shqipe.[24] Botimi i kėsaj abetareje mė 1861 si tekst i litografuar nė Stamboll, me njė tirazh tė konsiderueshėm, kopjet e tė cilit gjenden pas mė vonė se njė shekulli nė disa familje shkodrane dhe nė fondet e bibliotekave tė tyre, tė bindin se nė shkollat e trevės sė Shkodrės dhe tė territoreve qė mbulonte Daut Boriēi, si drejtues arsimi i Vilajetit tė Shkodrės, ėshtė pėrdorur abetarja e tij.[25]

Pėrveē tre abetareve, dy tė prej tė cilave siē e pėrmendėm dhe mėsipėr janė botuar pėrkatėsisht nė vitin 1861 dhe 1869, Daut Boriēi ėshtė autorė edhe i njė “Gramatike shqipe” e cila pėrmban njohuri tė pėrgjithshme mbi emrin, numrin, gjininė, etj., i njė “Fjalori turqisht-shqip”, i njė autobiografie dhe i dy ditareve me rėndėsi tė madhe pėr historinė e mendimit pedagogjik shqiptar.[26]

III.Abetarja shqip me gėrma arabe e Hafiz Ali Ulqinakut (1853-1913)
Hafiz Ali Ulqinaku u lind nė vitin 1853 nė qytetin e Ulqinit.[27] Nė autobiografinė e tij ai tregon se pas pėrfundimit tė mejtepit hyri nė medresenė e qytetit, ku vazhdoi mėsimet deri nė librin Fenari.[28] Kjo qe faza e parė e shkollimit tė tij. Nė kėtė periudhė, e cila, pėrkon me betejat pėr mbrojtjen e Ulqinit, ndonėse nė moshė fare tė re, mori pjesė edhe Hafiz Aliu.[29] Me rėnien e Ulqinit nėn Malin e Zi, familja e tij sėbashku me qindra familje tė tjera ulqinake u shpėrngulėn nė Shkodėr si emigrantė, ku gjetėn strehim dhe pėrkrahje dashamirėse pėr integrim familjar e shoqėror. Kėtu, ai nisi edhe fazėn e dytė tė shkollimit, nė medresenė e kėtij qyteti. Ku sipas vetė Hafiz Aliut mori edhe diplomėn teologjike (Ixhazetnamen) dhe thekson se: “Gjuha e jeme asht shqipja. Shkruej e flas arabisht, turqisht, shqip”. Djali i tij, Saiti, nė njė parathėnie tė botimit tė “Mevludi Sherifit” figurėn e tė atit na e pėrshkruan si mėposhtė: “I ndjeri Hafiz Ali kishte me vedi njė shpirt tė madh tė pajisur me kulturė tė naltė teologjike, me natyrė tė mprehtė poetike e me ndėrgjegjje tė kullueme dhe tė edukueme sipas parimeve tė Islamizmės”.[30]
Nė vitin 1882, Hafiz Ali u emėrua si mėsues i shkollės fillore nė lagjen “Dudas”. Ndėrsa nė vitin 1884, ai u transferua nė Lezhė ku fillimisht ushtroi detyrėn e mėsuesit dhe imamit, e mė pas edhe atė tė Myftiut tė kėtij qyteti deri sa ndėrroi jetė nė vitin 1913.[31]

Veprimtaria e Hafiz Ali Ulqinakut shtrihet nė disa fusha kryesore, si nė atė tė letėrsisė, gjuhėsisė, pėrkthimit, arsimit e nė atė fetare.[32] Por, nė kuadėr tė tematikės sonė na duhet tė theksojmė se kjo figurė i dha njė rėndėsi tė madhe sidomos shkrimit tė gjuhės shqipe. Nė parathėnien e “Mevludi Sherifit”, ai shkruan ndėr tė tjera me vargje se parimet themelore tė fesė islame:
“N`gjuhė tė shqipes kam qėllim un me i tregue
Qė kėshtu vllaznit sa do pak me pėrfitue”.[33]

Kontributi i tij u shtri edhe nė hartimin e tre fjalorėve shqip-turqisht me gjithėsej 1334 faqe, tė cilėt mbartin vlera tė mėdha leksikologjike, leksikografike, dialektologjike dhe pėr historinė e gjuhės shqipe.[34] Njė rėndėsi mė vete nė kėtė kontekst ka sidomos abetareja e Hafiz Aliut. E cila, ndonėse brenda logjikės sė kohės ėshtė hartuar me alfabet arab, ajo ka vlera tė veēanta atdhetare, shkencore, gjuhėsore dhe didaktike. Sipas studiuesve tė jetės dhe veprės sė Hafiz Aliut, tė cilėt i kanė bėrė njė analizė tė shkėlqyer kėsaj abetareje: “Shkrimi i shqipes e aq mė tepėr pėrdorimi i saj nė shkollė, hartimi i librave shqip dhe i abetareve shqipe tregonte vullnetin e mirė dhe ndėrgjegjjen e lartė atdhetare tė autorit”.[35] Abetarja nė fjalė ka gjithėsej 15 fletė dhe 26 faqe. Kjo abetare pėr shumė vite me radhė mbeti nė dorėshkrim nė dosjen nr.3 tė fondit personal tė Hafiz Ali Ulqinakut nė Arkivin Qendror tė Shtetit[36] deri sa u botua nė njė studim monografik mbi jetėn dhe veprėn e tij nė vitin 2005.[37]

IV.Abetarja shqip me alfabet latin e Said Najdenit (1864-1903)
Said Najdeni, lindi nė qytetin e Dibrės nė vitin 1864, nė familjen e Islam dhe Esma Najdenit. Ai ka hyrė nė fondin e historisė sonė kombėtare si rilindės, patriot, atdhetar dhe veprimtar i shquar i ēėshtjes kombėtare. Arsimin fillor dhe atė plotor Saidi e kreu me sukses nė vendlindje nė vitin 1882, inteligjenca dhe zgjuarsia qė ai kishte bėnė qė babai i tij ta dėrgonte tė birin pėr ta shkolluar fillimisht nė Edirne e mė pas nė Stamboll, ku Saidi pėrfundoi me sukses studimet e larta teologjike nė medresenė e Hajdar Pashės.[38]
Nė vitin 1888, pas kryerjes sė shkollimit nė Stamboll, Saidi i frymėzuar me idealin kombėtar, u kthye nė atdhe ku iu pėrvesh punės nė shėrbim tė arsimit. Pėr kėtė, qė pėrpara se tė kthehej ai mori me vete njė sasi tė madhe abetaresh tė Shoqėrisė sė Stambollit me dėshirėn e flaktė qė tė hapte nė vendlindje shkollėn e parė shqipe.[39] Dėshirė tė cilėn ai e realizoi nė vitin 1893, por qė pas njė viti shkolla qė ai hapi u mbyll. Kjo e detyroi Said Najdenin tė kthehej nė Stamboll, rrugės ai arrestohet bashkė me Hamdi Ohrin, njė veprimtar tjetėr dhe dėnohet me 15 muaj burg. Pasi doli nga burgu, me qėllim qė tė njihej mė nga afėr me lėvizjen kombėtare ai vizitoi kolonitė shqiptare tė Bukureshtit, Sofjes, Italisė, etj. Mė 1899 ai mori pjesė si delegat nė Kuvendin e Pejės, pas tė cilit u burgos pėrsėri dhe u lirua me kusht qė tė mos shkonte mė nė Stamboll. Nė vitet e luftės turko-greke kthehet nė Dibėr, ku duke ditur rrjedhojat e brendshme dhe tė jashtme parashikoi shumė qartė pėrfundimin e kėsaj lufte. Hoxhallarėve tė Dibrės, ai u shpjegoi rrezikun dhe jua mbushi mendjen se duhej mėsuar shqipja me alfabetin e vet, qė kėshtu shqiptarėt tė zgjoheshin e tė bėheshin gati pėr tė mbrojtur interesat kombėtare. Kjo propogandė, zgjoi shumė shokė tė tij e hoxhallarė tė Dibrės, tė cilėt filluan ta mėsonin dhe ta donin gjuhėn amtare.[40]
Nė vitin 1900 ai hapi pėr herė tė tretė shkollėn shqipe nė Dibėr. Po nė kėtė vit nė Sofje botoi “Abetare e gjuhesė shqip: nde tė folė gegėnisht”[41] pa emėr autori dhe “Fe-rrėfenjėsja e myslimanėve”[42]. Abetareja e Said Najdenit ėshtė hartuar me alfabetin e Stambollit, me tė vetmin ndryshim se ajo i ėshtė pėrshtatur dialektit gegė, pjesė e sė cilės ishte edhe popullsia e kėsaj krahine. Alfabeti ka 36 shkronja tė vendosur vertikalisht e horizontalisht bashkėngjitur me alfabetin e gjuhės frėnge dhe greke. Nė abetare janė vendosur ushtrime gramatikore si dhe pjesėza leximi nė dialektin e Dibrės, Shkodrės, Tiranės, Elbasanit dhe nė dialektin tosk. Said Najdeni i pėrket atij grupi klerikėsh qė mendonte se alfabeti mė i pėrshtatshėm pėr shkrimin e gjuhės shqipe ishte alfabeti latin.
Si pėrfundim, pėr kėtė figurė po perifrazojmė njė thėnie tė Prof.Mahmud Hysės i cili shkruan se: “Saidi jetoi nė kohėn e Rilindjes, mendoi si rilindasit, veproi si rilindas, shkroi si rilindas dhe vdiq si rilindas”.

V.Abetarja shqip me alfabet latin e Hafiz Ali Korēės (1874-1957)
Pėr personalitetin e Hafiz Ali Korēės ėshtė shkruar[43] dhe vazhdon tė shkruhet ēdo ditė e mė shumė, jeta dhe veprimtaria e kėsaj figure ėshtė bėrė objekt studimesh dhe disertacionesh,[44] konferencash dhe seminaresh[45]. Hafiz Aliu ėshtė njė nga fytyrat mė tė shquara tė patriotėve shqiptar. Ai ėshtė njė nga fetaro-letrarėt tanė mė tė mėdhenj.[46] Vepra e tij letrare, publicistike dhe didaktike e botuar qė nė kohėn kur ai ishte gjallė i kalon 6.733faqe.[47] Pa folur pastaj pėr shumė dorėshkrime tė cilat ende dhe sot e kėsaj dite gjenden nėpėr bibliotekat private apo muzetė e ndryshėm tė Shqipėrisė.[48]
Nė Kongresin e Dibrės tė vitit 1909, nė tė cilin morėn pjesė 115 burra nga mė tė zgjedhurit, mė fisnikėt dhe mė patriotėt e Shqipėrisė ishte Hafiz Aliu ai qė propozoi pėr tė parėn herė problemin e mėsimit tė gjuhės shqipe, pėrmirėsimin e modernizimin e medreseve dhe shumė ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme. Fjala e tij u dėgjua me vėmendje tė madhe dhe me nderim prej tė gjithėve dhe kongresi vendosi tė bėjė demarshet e duhura pranė qeverisė osmane qė gjuha shqipe tė ishte e detyrueshme pėr t`u mėsuar zyrtarisht nėpėr tė gjitha shkollat e Shqipėrisė.[49]
Si erudit i njohur, poliglot, mėsues i “Mėsonjėtores sė Parė Shqipe tė Korēės” dhe si pėrfaqėsues i nacionalizmit shqiptar, Hafiz Ali Korēa, ishte nė korent tė tė gjitha zhvillimeve qė kishin tė bėnin me lėvizjen kombėtare. Kjo, duket edhe nė pėrmbajtjen e abetares sė gjuhės shqipe me alfabet latin qė ai botoi nė vitin 1910.[50] Nė kėtė tekst autori pėrdori dy alfabete: alfabetin e Stambollit, variantin e vitit 1884 dhe alfabetin e miratuar nga Kongresi i Manastirit tė vitit 1908.[51] Ēka tregon se autori ishte nė koherencė me evoluimin dhe tė rejat mė tė fundit nė fushėn e shkrimit tė gjuhės shqipe.
Hafiz Ali Korēa abetaren e tij e ka ndėrtuar sipas metodės fonetike dhe e ka ndarė atė nė njėsi mėsimore. Pas pjesės sė shkronjave, autori ka vendosur copėza leximi, tė cilat, pėrveē anės edukative dhe morale janė tė pajisura edhe me fjalė tė urta nga folklori i popullit shqiptar. Abetarja nė fjalė ka njė vėllim tė konsiderueshėm faqesh (gjithsej 48 faqe)[52] dhe shėrbeu pėr disa vite pėr mėsimin e lexim-shkrimit shqip nga masat e popullit.[53]

VI. Abetarja shqip me gėrma arabe e Rexhep Tetovės (1847-1917)
Rexhep Tetova ose siē njihet ndryshe me emrin Hoxhė Voka lindi nė fshatin Shipkovicė nė vitin 1847. Arsimin fillor dhe atė plotor e mori nė vendlindje, ndėrsa atė tė lartė pėr shkenca islame e pėrfundoi nė Stamboll.
Pas kthimit nė Tetovė nė vitin 1895 e, sidomos pasi u emėrua si myfti i Vilajetit tė Manastirit nė vitin 1903, Hoxhė Voka, mori pjesė aktive nė Lėvizjen Kombėtare. Nė vitin 1910, ai botoi veprėn programatike “Mendime”[54], e cila, na jep njė pasqyrė tė qartė tė gjendjes intelektuale dhe arsimore tė popullit shqiptar, rrugėt dhe mėnyrat se si mund tė kapėrcehej e tė dilej nga kjo gjendje. Megjithė kulturėn e gjerė qė kishte, Hoxhė Voka, mbajti njė qėndrim tė kundėrt ndaj alfabetit tė Manastirit. Ai ishte ithtar i shkrimit tė gjuhės shqipe me alfabet arab. Prandaj, nė kėtė kuadėr, nė vitin 1910 ai botoi njė abetare nė Stamboll tė titulluar “Abeja shkip” me njė tirazh prej 10.000 kopjesh. Abetarja e Hoxhė Vokės ka gjithsej 20 faqe dhe nė hyrje tė saj ėshtė shkruar ky dedikim: “Popullit tė zgjuar shqiptar, qė fėmijėt tė shkruajnė dhe tė lexojnė nė gjuhėn e vet amtare, nė mėnyrė qė tė arrihet njė pėrparim material dhe shpirtėror”. Megjithė pėrpjekjet e mėdha tė autorit pėr tė gjetur shkronja tė reja pėr tė plotėsuar ata tinguj tė shqipes qė nuk i kishte alfabeti arab, kėsaj abetareje i mungonte ana praktike dhe nuk pati pėrhapje tė gjerė. Tė gjitha kėto nuk ia zbehin aspak vlerat kėsaj figure, deri nė fund ai mbeti ithtar i shkollės dhe i mėsimit tė gjuhės shqipe. Nė librin “Mendime” ai shkruan se: “Nuk ka nė histori asnjė shembull nė jetė, qė njė popull tė ketė pėrparuar dhe tė jetė ngritur pa mėsuar nė gjuhėn e vet…”.[55] Mė poshtė, ai i fton tė gjithė shqiptarėt qė: “Gjuhėn tone, bashkė me gjuhėn turke, ta mėsojmė se ėshtė njė punė e menēur. Secili e din se deri tani sat ė mos mėsojmė edhe nė gjuhėn tonė amtare, kombit dije dhe edukim tė pėrgjithshėm nuk mund t`i japim…”.[56] Mė 1911 ai botoi edhe “Gramatikėn elementare shqipe” si dhe njė tekst mėsimor fetar “Ilmihal i hollėsishėm shqip”. Moto e Rexhep Tetovės pėr tė gjithė shqiptarėt mbetėn fjalėt: “Shkollat t’i hapim dhe nė mos paēim mundėsi tė ndėrtojmė ndėrtesa tė mėdha, nė kolibe me kashtė t’i tubojmė fėmijėt vetėm qė tė mėsojnė” dhe “ne shqiptarėt ėshtė turp tė mbesim mė poshtė se popujt e tjerė”.

VII.Abdulhaqim Hiqmet Dogani (1880-1955)
Abdulhaqim Hiqmet Dogani lindi nė vitin 1880 nė njė famijle me tradita tė hershme fetare dhe patriotike, pėr shumė vite me radhė babai i tij kishte shėrbyer si myfti i Gostivarit.
Pasi pėrfundoi studimet e larta nė Stamboll, Abdulhaqim Hiqmet Dogani ndoqi rrugėn e mėsuesisė. Nė vitin 1911, afėrsisht pėr gjashtė muaj, ushtroi detyrėn e profesorit tė gjuhės shqipe nė shkollėn Normale (Darul-mu`allimin) tė Shkupit. Pėr pak kohė, ai u zgjodh edhe deputet nė Parlamentin e dytė Osman si pėrfaqėsues i Gostivarit. Por, kontributi i tij kryesor konsiston nė fushėn e tekstologjisė, si didakt ai mban autorėsinė e tė paktėn 16 teksteve shkollore, tė cilat janė tė shkruara nė gjuhėn turke.[57] Nė kėtė kuadėr ai hartoi dhe njė “Abetare shqip me gėrma arabe” (“Arnavutēa elifba-arap harlariyla”), ndėrsa nė vitin 1946 hartoi njė “Abetare”[58] tė gjuhės shqipe, tė cilėn pėr shkaqe objektive ne nuk kemi mundur ta sigurojmė brenda kohės qė po pėrgatisnim kėtė kumtesė.

VIII.Pėrfundime
Nga hulumtimet e deritanishme, siē u evidentua dhe mė sipėr, klerikėt myslimanė shqiptar nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm pėr shkrimin, mėsimin dhe pėrhapjen e gjuhės shqipe. Pėr kėtė, tregues i qartė ėshtė fakti se njė alfabet origjinal me gėrma latine siē ishte ai i Hoxhė Hasan Tahsinit dhe gjashtė abetare tė gjuhės shqipe mbajnė autorėsinė e kėtyre klerikėve. Pa folur pastaj pėr libra, fjalorė, tekste mėsimore dhe ndikim e madh qė ato patėn pėr zhvillimin e gjuhės shqipe.
Burimi: http://zaninalte.al/2013/09/kontribu...gjuhes-shqipe/
________________________________________
[1] Shih: Historia e Shqipėrisė, vėll. II, Tiranė: Akademia e Shkencave e RPS tė Shqipėrisė, Instituti i Historisė, 1984, f. 429-436.
[2] “Veteranėt e Klerit Mysliman”, Zani i Naltė, nr. 11, Nanduer 1937, f. 330.
[3] “O ti mbret, o shumė i larti kryetar!/ Nga e dlirta fryma jote unė marr/ tė Edenit erėn, hirin paraisor,/ O Hasan-Tahsin, o trėndafil qiellor!”. Shih:Laurant Bica, “Pėrmendorja Naimiane pėr Hasan Tahsinin”, PERLA – Revistė shkencore – Kulturore tremujore, Viti XII, 2007, Nr. 3 (46), f. 61-74.
[4] Diapazoni i tij i gjerė nė fusha tė ndryshme tė shkencės reflektohet edhe nė titujt e librave qė ai shkroi, si: Historia e krijimit; Themeli i gjithėsisė;Psikologjia apo dituria e shpirtit; Tė fshehtat e ajrit dhe ujit; Rruzullimi i pėrbotshėm; Pasqyra qiellore, etj, etj. Shih: Hasan Kaleshi, Kontributi i shqiptarėve nė dituritė islame, Riyadh: International Islamic Publishing House, 1992, f.73.
[5] Shih: Ali Arslan, Darülfünun‘dan Üniversiteye, Istanbul: Kitabevi, 1995; Emre Dölen, Osmanlı Döneminde Darülfünun (1863 – 1922), Türkiye Üniversite Tarihi, Cilt 1, Istanbul Bilgi Üniversitesi Yayınları, İstanbul 2009.
[6] Tomor Osmani, Udha e shkronjave shqipe, Shkodėr: Shtėpia Botuese Idromeno, 1999, f.219.
[7] Ligor Mile, “Rreth luftės pėr arsmin kombėtar nė qarkun e Korēės”, Studime Historike, nr. 2, 1969, f. 93.
[8] Jani Vreto, Vepra tė zgjedhura, Tiranė 1972,f.268.
[9] Ibrahim D.Hoxha, “Hasan Tahsini”, Revista pedagogjike, nr.3, 1972, f.109.
[10] Zana Lito, “Armė e diturisė dhe e pėrparimit-njė shkrim i panjohur i dijetarit Hasan Tahsinit, botuar nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit”, Drita, 16.7.1978, f.13.
[11] Po aty, f.14.
[12] T.Osmani, Udha e shkronjave…, f.231; Ibrahim D.Hoxha, Nėpėr udhėn e penės shqiptare: nga historiku i ABC-sė dhe i shkrimit shqip, Tiranė: Shtėpia Botuese e Librit Shkollor, 1986, f.134.
[13] Necip Alpan, Arnavut alfabesi nasıl doğdu, Ankara: Ēağdaş Basımevi, 1978 s.16.
[14] T.Osmani, Udha e shkronjave…, f.235.
[15] Mbi datėlindjen e Daut Boriēit autorė tė ndryshėm japin tė dhėna tė ndryshme. Kėshtu, ndėrsa Prof.Jup Kastrati shkruan se ai ka lindur mė 22 nėntor 1823, Nexhmi Bushati nė njė artikull tė gjatė mbi jetėn dhe veprimtarinė e kėsaj figure shkruan se ai ka lindur mė 20 dhjetor 1825. Shih: Jup Kastrati, Figura tė ndrituna tė rilindjes kombėtare, Shkodėr: Migjeni, 1962, f.130; Nexhmi Bushati, “Tė dhėna rreth biografisė sė Daut Boriēit”, Buletini i Universitetit Shtetėror tė Tiranės, (Seria e Shkencave Shoqėrore), nr.2, 1962, f.268.
[16] Me shkresėn datė 14 tetor 1863, Ministria e Arsimit, e lavdėronte Daut Boriēin pėr pėrparimin e nxėnėsve tė shkollės Ryshdije. Shih: Nexhmi Bushati,art. i cit., f.272.
[17] Xhafer Belegu, Lidhja e Prizrenit, Tiranė, 1939, f.22; D.Ndoc Nikaj, Historija e Shqypnisė, Shkodėr, 1917, f.192; Jup Kastrati, “Daut Boriēi”, Buletini pėr shkėmbimin e eksperiencės, 1954, f.8.
[18] Ilo Mitkė Qafėzezi, Dhaskal Gjoka, Korēė: Biblioteka Shqiptare “Qafėzezi”, 1936, f.87.
[19] Shefik Osmani, Niazi Kazazi, Abetaret shqipe dhe trajektorja e tyre historiko-pedagogjike, Shkodėr: Idromeno, 2000, f.85.
[20] Po aty.
[21] Po aty, f.86.
[22] Po aty, f.88.
[23] Po aty, f.89.
[24] Po aty, f.91.
[25] Po aty, f.92.
[26] Nė ditarin e parė pėrfshihen vitet 1844-1850, ndėrsa nė ditarin e dytė vitet 1893-1895.
[27] “Autobiografia e Hafiz Ali Ulqinakut”, Zani i Naltė, nr.41, 1937, f.355-357.
[28] Ky libėr i jurisprudencės islame e ka marė emrin nga dijetari i njohur dhe hartuesi i mbi 100 librave Molla Fenari (1350-1431), Shehul-Islami i parė i Perandorisė Osmane. Shih: Mefail Hızlı, Osmanlı Bilim Tarihinin İlk Büyük Siması Molla Fenari, Bursa: Bursa Kültür Sanat ve Turizm Vakfı Yayınlar, 2009.
[29] Pėr kėtė kontribut ai u dekorua edhe me medaljen “Pėr veprimtari patriotike” si aktivist i dalluar dhe luftėtar i Lidhjes sė Prizrenit nga Kuvendi i Shqipėrisė. Shih: Zėri i Popullit, nr.136, 8.6.1978, f.2.
[30] Hafiz Ali Ulqinaku, Mevludi Sherif, parathėnie e shkruar nga H.Sait Ulqinaku, pa datė botimi.
[31] Faik Luli, Islam Dizdari, Hafiz Ali Ulqinaku-jeta dhe veprat, Shkup: Logos-A, 2005, f.27.
[32] Po aty., f.29.
[33] Hafiz Ali Ulqinaku, Mevludi Sherif, Shtėpia Botonjėse “Kristo Luarasi”, 1933, f.31.
[34] Osman Myderrizi, “Letėrsia shqipe me alfabet arab”, Buletini pėr Shkencat Shoqėrore, nr.2, 1955, f.148-155.
[35] F.Luli, I.Dizdari, Hafiz Ali Ulqinaku…, f.40.
[36] AQSH, Fondi 25, Dosja 3, fl.1-15.
[37] F.Luli, I.Dizdari, Hafiz Ali Ulqinaku…, f.51-78.
[38] Mahmud Hysa, Alamiada shqiptare, vėll.I, Shkup: Logos-A, 2000, f.44.
[39] Mahmud Hysa, Said Najdeni-Hoxhė Voka, veprimtar i Lėvizjes dhe Rilindjes Kombėtare, Harper Woods: Albanian Islamic Center, 1992, f.3-5.
[40] “Veteranėt e Klerit Mysliman”, Zani i Naltė, nr.11, Nanduer 1937, f.342-343.
[41] Abetare e gjuhesė shqip: nde tė folė gegėnisht, Sofje: Mbrothėsia, 1900, 16 faqe, 19 cm. (Kjo abetare ndodhet edhe nė arkivin e Bibliotekės Kombėtare nė Tiranė nė indikacionet: s.11.f.133 dhe 89.r.95).
[42] Fe-rrėfenjėsja e myslimanėve, Sofje 1900.
[43] Abdyl Ypi, Kongresi i Dibrės dhe Hafiz Ali Korēa, Tiranė 1918.
[44] Shih: Ismail Ahmeti, Hafiz Ali Korēa-jeta dhe vepra, Shkup: Logos-A, 1999.
[45] Mė 21 dhe 22 dhjetor 2011, nė Korēė u mbajt konferenca shkencore “Hafiz Ali Korēa 55 vjet pas”. Kjo ngjarje e madhe shkencore, qė u organizua me rastin e 55-vjetorit tė vdekjes sė rilindėsit tė madh shqiptar, Hafiz Ali Korēa, u cilėsua si konferencė ndėrkombėtare, sepse e organizonin institucione tė dy vendeve tė ndryshme, tė Maqedonisė dhe Shqipėrisė. Organizatorė tė kėtij tubimi ishin: Universiteti “Fan S. Noli” i Korēės dhe SHB “Logos-A” – Shkup nga Maqedonia. Ndėrkaq me pjesėmarrjen e tyre tubimin e nderuan edhe zyrtarė dhe studiues nga Universiteti Shtetėror i Tetovės, Instituti Albanologjik i Prishtinės dhe Universiteti i Prishtinės.
[46] Sadik Bega, “Hafiz Ali Korēa-pasqyrė atdhetarizme pėr brezin e ri”, Kultura Islame, nr.3-4, nėntor-dhjetor 1941, f.102.
[47] Ribotimi i plotė i veprės sė Hafiz Ali Korēės u realizua nė mėnyrė prestigjoze nga shtėpia botuese “Logos-A” nė vitin 2006.
[48] Disa dorėshkrime origjinale dhe tė pabotuara tė Hafiz Ali Korēės, autori i kėsaj kumtese ia ka dorėzuar personalisht rektoratit tė universitetit Bedėr. Ndėrsa disa tė tjera kemi pasur rastin t`i lexojmė nė muzeun e qytetit tė Kavajės, ku Hafiz Aliu jetoi dhe vdiq si i internuar nga regjimi komunist.
[49] Ismail Ahmeti, Hafiz Ali Korēa…, f.24-27; Sadik Bega, art. cit., f.103; Nė njė fjalim tė mbajtur mė 18 shkurt 1910 pėrpara 12.000 vetave Hafiz Aliu nė duanė qė bėri falenderoi Zotin pėr pėrkujdesjen e gjithėsisė, pėr madhėrinė e fuqisė sė tij, pėr gjuhėt e dialektet qė ka krijuar dhe theksoi se: “Shkronjat shqipe qė kemi pranuar, janė vegla me tė cilat shkruhet kjo gjuhė. Po kjo nuk do tė thotė se ne i urrejmė shkronjat arabe me tė cilat mėsojmė Kur`anin. Por, meqė Statuti shtetnor pėr tė kėnduar gjuhėn e memes na len tė lirė, atėherė me gėzim tė madh do tė kėndojmė gjuhėn tonė me kėto shkronjat e saja sa asnjė fuqi nuk mund tė na ndajė”. Shih: Hafiz Ali Korēa, Shtat ėndrat e Shqipnisė, Tiranė 1944 (botimi i dytė), f.39.
[50] Hafiz Ali Korēa, Abetare, Korēė: Shtypshkronja “Korēa”, 1910. (Kjo abetare ndodhet edhe nė arkivin e Bibliotekės Kombėtare nė Tiranė, nė indikacionet: s.292.f.48).
[51] Sh.Osmani, N.Kazazi, Abetaret shqipe…, f.169.
[52] Hafiz Ali Korēa, Abetare, vep. e cit., f.48.
[53] Sh.Osmani, N.Kazazi, Abetaret shqipe…, f.171.
[54] Rexhep Vokė Tetova, Mendime, Tetovė: Kėshilli i Bashkėsisė Islame, 1991, f.46 (Transkiptimi dhe pėrshtatja nė gjuhėn e sotme shqipe u realizua nga dr.Feti Mehdiu). Kjo vepėr ėshtė botuar pėr herė tė parė nė Stamboll nė vitin 1910.
[55] Po aty, f.27.
[56] Po aty, f.29.
[57] Shih: Hasan Kaleshi, Kontributi i shqiptarėve…, f.79-80; Ramiz Zekaj,Zhvillimi i kulturės islame te shqiptarėt gjatė shekullit XX, Tiranė: Insituti i Mendimit dhe Qytetėrimit Islam, 1997, f.315.
[58]Abdulhaqim Hiqmet Dogani, Abetare, Shkup: Kultura, 1946.
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:21   #58
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

ROLI I ULEMASE SHQIPTARE NE SHPALLJEN E PAVARESISE SE SHQIPERISE

Njė vend tė merituar nė lėvizjen tonė kombėtare tė shek.XX, e sidomos tė periudhės ndėrmjet Dy Luftėrave Botėrore, mė parė dhe mė pastaj e deri nė ditėt e sotme, zėnė edhe shumė personalitete dhe figura tė shquara fetare patriotike e kombėtare tė ulemasė shqiptare, tė cilėt dhanė njė kontribut tė ēmuar si nė fushėn e kulturės islame, ashtu edhe nė fushėn e gjuhės dhe arsimit shqip si dhe morėn pjesė aktive nė Lėvizjen Kombėtare pėr ēlirimin dhe bashkimin e trojeve etnike shqiptare.

Kėto figura kanė kontribuar edhe nė pėrgatitjen e terrenit dhe rrethanave politike pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28 nėntor tė vitit 1912. Haxhi Vehbi Dibra, i cili nė vitin 1909 mori pjesė nė kongresin e Dibrės qė u zgjodh kryetar i kėtij kongresi, sė bashku me Ferid Vokopolen, ishin ndėr tė parėt qė vunė nėnshkrimin nė kuvendin e Vlorės mė 28 nėntor 1912. Haxhi Vehbi Dibra, i cili ishte zgjedhur kryemyftiu i parė i Shqipėrisė pas pavarėsisė, ishte kryetar i senatit tė parė qeveritar dhe shpeshherė zėvendėsonte Ismail Qemail Be Vlorėn kur mungonte. Ndėrsa Ismail Efendi Ndroēi, i njohur si “flamurtar i nacionalizmės” nė nėntor tė vitit 1912, pas shpalljes sė Pavarėsisė i pari kishte ngritur flamurin nė Tiranė.

Deputeti tjetėr i Kuvendit tė Vlorės qė pėrfaqėsonte popullin e Dibrės ishte Hafiz Sherif Langu. Krahas shėrbimeve fetare, ai punonte pėr ngritjen e ndjenjės atdhetare. Populli i Dibrės dhe i zonės qė pėrfshinte shqiptarėt, zgjodhėn delegat tė tyre edhe Hafiz Sherif Langun pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė qytetin e Vlorės mė 28 nėntor 1912. Ai, me firmėn e tij, vulosi ėndrrėn shekullore tė popullit shqiptar pėr tė pasur shtetin e tij.
Aktivitetin e tij patriotik Hafiz Sherif Langu fillimisht e kishte zhvilluar nė rrethinėn e Dibrės dhe tė manastirit, mė vonė e shtriu nė mat dhe Elbasan. Nė Elbasan bashkėpunoi me Aqif Pashėn, Luigj Gurakuqin, Aleksandėr Xhuvanin e me patriot tė tjerė. Nė vitin 1942 Hafiz Sherif Langu u emėrua kryetar i Komitetit mysliman shqiptar me qendėr nė tiranė.

Njė personalitet tjetėr qė kishte kontribuar pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe qė kishte marrė pjesė nė ngritjen e flamurit kombėtar nė Tiranė e nė Kavajė mė 1912, ishte myftiu Mytesim Kėlliēi, tė cilit aty iu dha rasti tė njihej e tė miqėsohej me Isa Boletinin. Tė kujtojmė me kėtė rast se myftiu Mytesim Kėlliēi, i cili kishte mbaruar mėsimet e larta tė teologjisė nė Stamboll dhe, pas kthimit nga Turqia, qe emėruar myfti nė Kavajė, nė gusht tė vitit 1912 nė krye tė njė grupi atdhetarėsh pėrfaqėsues tė Shqipėrisė sė Mesme e tė Veriut, me ftesė tė Hasan Prishtinės, shkoi nė Shkup pėr miratimin e Memorandumit prej 14 pikėsh, qė i paraqitej komisionit osman pėr tė drejtat kombėtare.

Njė kontribut mjaft tė rėndėsishėm pėr shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 1912 kishte dhėnė edhe islamologu shqiptar Ibrahim Karabunara nga Lushnja, i cili me atdhetarėt e tjerė si Nebi Sefa e tė tjerė, ndihmuan kalimin pa rreziqe tė Ismail Qemalit nė nėntorin e vitit 1912 drejt Vlorės, duke e mbrojtur nga forcat qeveritare osmane. Ai pėrkrahu pa rezervė Ismail Qemalin, me tė cilin ishte njohur qė nė Stamboll dhe qėndronte pėrkrah tij edhe nė momentin e ngritjes sė flamurit dhe shpalljes sė Pavarėsisė mė 28 nėntor 1912.

Se sa tė pėrkushtuar pėr kauzėn kombėtare ishin teologėt islamė, tregon edhe teksti i “Lutjes sė Ditės sė Flamurit”, tė cilin e kishte hartuar nė gjuhėn shqipe atdhetari e dijetari i shquar imam Vehbi Ismaili, qė tė lexohej pėr ditėn e flamurit.

Nė vazhdim po japim vetėm disa pjesė tė kėsaj lutjeje: “I lavdėruar qoftė emri Yt, o i Madhi Zot, sa tė rrojė Gjithėsia!
O i Plotfuqishmi Zot, tė lutemi pėrunjėsisht qė t`i dhurosh mbarėsi dhe lumturi kombit shqiptar, tė rrojė me nder e lavdi, i lirė e i pavarur!
O i plotfuqishmi Zot, tė lutemi Ty, qė t`i pėrkrahėsh e t`i ndihmosh tė gjithė ata qė punojnė pėr tė mirėn e Shqipėrisė, qofshin persona ose shtete!
O krijuesi i Gjithėsisė, tė lutemi pėrvujtėrisht qė tė bėsh tė dėshtojnė veprat e atyre personave ose shteteve qė duan copėtimin e Shqipėrisė dhe qė pėrpiqen ta plaēkitin lirinė dhe pavarėsinė e saj!

O i Larti Porendi, tė lutemi ta bekosh flamurin e Shqipėrisė e tė bėsh qė “zhgaba dykrenare” tė valėvitet sa tė jetė jeta nė qiellin e lirė shqiptar…”.
Pėrderisa Shqipėria hyri nė etapat e zhvillimeve tė reja historike, politike, fetare e kulturore tė periudhės sė pavarėsisė, fillimi i shekullit XX pėr shqiptarėt jashtė Shqipėrisė solli ndarjen e kombit tonė. Me copėtimin e trojeve shqiptare dhe grabitjen e tyre nga mbretėritė serbe, malazeze e greke e mė pas tė Jugosllavisė Versajase dhe tė Greqisė, filloi njė nga periudhat mė tė rėnda, mė tė vėshtira dhe mė tė rrezikshme tė historisė sė tyre.

Rrethanat e Luftės sė Dytė Botėrore

Politika e ndjekur ndaj shqiptarėve tė Kosovės, tė Ēamėrisė e tė viseve tė tjera, ndėrmjet Dy Luftėrave Botėrore, ishte politikė e dhunės dhe e gjenocidit ndaj popullit tė pafajshėm e tė pambrojtur, e cila synonte shkombėtarizimin e popullsisė, ndryshimin me ēdo kusht tė pėrkatėsisė etnike tė kėtyre viseve.
Nė rrethanat e pushtimit serbo-malazias dhe grek, pėrkatėsia fetare e popullsisė sė kėtyre viseve, ku dominonte popullsia e besimit islam, si dhe lufta pėr ruajtjen e kėtij besimi, u bė njė faktor i rėndėsishėm qėndrese dhe njė mjet i fuqishėm shprehės i pėrkatėsisė kombėtare tė popullsisė. Pėr kėtė arsye gjenocidi antishqiptar, i ndėrmarrė gjatė asaj periudhe, synonte likuidimin fizik tė shqiptarėve si komb e si popull. Nė kėtė kuadėr, njė vend tė veēantė zunė dhe pėrpjekjet pėr t’i detyruar ata pėr tė braktisur fenė e besimin islam dhe pėr tė pėrqafuar fenė e pushtuesit.

Nė atė situatė jashtėzakonisht tė vėshtirė pėr popullsinė shqiptare nėn okupimin e huaj, njė rol tė rėndėsishėm pėr mbrojtjen e tė drejtave kombėtare tė popullsisė shqiptare, luajtėn organizatat dhe partitė politike tė kohės dhe sidomos komiteti “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės” dhe Organizata pėr mbrojtjen e tė drejtave tė myslimanėve “Xhemijeti” (Bashkimi), si dhe organet e tyre “Populli” dhe “Hak”.

Kėto dy organizata u krijuan afėrsisht nė tė njėjtėn kohė dhe udhėhiqeshin nga dy prej figurave mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare, Hoxhė Kadri Prishtina (personalitet i njohur), dhe Ferat be Draga (udhėheqės i organizatės politike tė myslimanėve tė “Jugut tė Jugosllavisė” ).
Pas kapitullimit tė Jugosllavisė sė Vjetėr, Kosova mbeti e pushtuar dhe e copėtuar nėn pushtuesit gjermanė, italianė dhe bullgarė.
Shumica e territoreve tė Kosovės mbetėn nėn pushtetin italian dhe iu aneksuan “Shqipėrisė Etnike”.

Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, myslimanėt e Shqipėrisė forcuan lidhjet e tyre me myslimanėt shqiptarė tė Kosovės , tė trojeve tjera shqiptare , tė Malit tė Zi e tė Maqedonisė si dhe me popullatėn ēame. Kėto lidhje ndikuan fuqishėm nė ngritjen e ndėrgjegjes kombėtare nė kėto zona. Bashkėsia Islame e Kosovės nė rrethana tė reja, veprimtarinė e vet e zhvilloi nė kuadėr tė komunitetit mysliman tė Shqipėrisė me qendėr nė tiranė, pra nė kuadėr tė Shqipėrisė etnike, pėrkatėsisht nėn okupimin italian.

Kontributi dhe roli i dijetarėve islamė nė mbrojtjen kombėtare tė Shqipėrisė Etnike ishte i shquar edhe nė vitet 1941-1945 (Lufta e Dytė Botėrore). Gjatė kėsaj periudhe ulemaja shqiptare, pjesa absolute e tyre, ishin ata qė qėndruan nė ballė tė organizimit tė mbrojtjes kombėtare tė Kosovės me viset e tjera tė rrezikuara prej ēetnikėve dhe komunistėve serbosllavė.
Midis qarqeve patriotike tė Kosovės, qė ngritėn zėrin kundėr kėrkesave anglo-amerikane dhe ruse nė fund tė vitit 1942, pėr ruajtjen e lirisė sė Jugosllavisė Versajase, ishin edhe drejtuesit e institucioneve fetare myslimane dhe paria e tyre: “Protestojmė kategorikisht kundėr atyre qė janė pėr ndarjen e tanėsisė etnike tė kombit tonė dhe jemi gati me mbrojtur me gjak kurdoherė qė ta lypė nevoja ēdo pėllėmbė tė tokės shqiptare”, shkruante paria popullore fetare e nėnprefekturės sė Gjilanit.

Ndėrkaq, nė protestėn qė vinte nga paria kombėtare e fetare e bashkėsisė sė Pejės, vihej nė spikamė se ministrat e jashtėm tė Anglisė, tė Amerikės e tė Rusisė: “nuk deshkan me ditė se Kosova e Ēamėria formojnė pjesėn mė tė madhe tė Shqipėrisė sė vėrtetė”.

Kauza kombėtare

Tė dhėnat burimore dhe kujtimet e historisė sė popullit tė shumėvuajtur shqiptar, vėrtetojnė se krerėt e komunitetit mysliman ishin frymėzues dhe drejtues, komandantė shtabesh e njėsish tė vullnetarėve pėr mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike nga sulmet ēetnike e synimet komuniste pėr ripushtimin jugosllav tė Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nė vitet 1941-1945.
Pėr ta vėrtetuar faktin se dijetarėt islamė shqiptarė ishin mėsues tė denjė tė kauzės kombėtare, kujtojmė edhe disa vlerėsime politike tė artikuluara nė programin e mbrojtjes kombėtare tė Shqipėrisė Etnike nga vaizi i mulla Vejsel Gutės, mbajtur nė xhaminė “Bajrakli” tė Prizrenit, mė 17 prill 1943, nė dyvjetorin e ēlirimit nga pushtuesit jugosllavė. Citojmė: “Pas pesė shekujsh robnie tė vėshtirė, Kosova nga Traktati i turpshėm i Versait hangri grushtin ma tė rėndė, u nėnshtrua nėn zotimin mizuer tė njė pakice t’egėr. Mbeti pothuaj 30 vjet rresht nėn shkelmin serb e shkėputun prej nanės Shqipėri…
Por durimin nuk e humbi, shpresėn e kishte tė gjallė se dikur pėr hir tė sė drejtės hyjnore do tė binte edhe pėr Kosovėn buria e lirisė”.

Nė anėn tjetėr, personalitetet fetare islame shqiptare patriotike, kishin denoncuar me kohė tradhtinė kombėtare, qė mund tė vinte veēanėrisht nga partia komuniste. Mulla Mustafė Bara, pas formimit tė aradhes partizane tė Shalės, pasi fali namazin e xhumasė, kėrkoi nga xhemati tė betoheshin mbi Kur’an se do tė luftonin deri nė fund kundėr partizanėve nė tokat shqiptare etnike, ndėrsa partizanėve nga radhėt e shqiptarėve u tha: “tė ktheheni nė shtėpi, ose tė dilni nė Serbi, pėrndryshe nė ēdo moment ju pret plumb i Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė”.

Lista e hoxhallarėve tė viseve shqiptare jashtė Shqipėrisė londineze, qė la gjurma tė pashlyeshme nė historinė e mbrojtjes kombėtare tė Shqipėrisė Etnike ėshtė shumė e gjatė dhe kalon numrin mbi 300 hoxhallarė. Nė mesin e tyre ishin edhe: Mulla Iljaz Broja, Mulla Ibrahim Polaci, Mulla Zekė Bėrdyna, Mulla Nura i Gjinocit, Haxhi Jahja Daci, Asim efendi Luzha, Mulla Hamit Bytyēi, Mulla Ahmet Ēunaku, Mulla Riza Osmani, Hafiz Imer Shemsiu, Mulla Rexhep Krasniqi, Mulla Kadri Llashtica, Mulla Shaqir Halili, Mulla Jakup Kamberi, Haki efendi Sermaxhaj, Muhamet efendi Gashi, Mulla Adem Ibrahim Maloku etj..



Dr.sc. Fahrush Rexhepi
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:22   #59
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Figurat e shquara muslimane dhe 100-vjetori i Shtetit Shqiptar

Nė ditėt qė shkuan tė festimeve mbi 100-vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė dhe ngritjes sė flamurit tonė kombėtar nė Vlorė u ndėrmorėn shumė iniciativa, festime e dekorime tė figurave tė ndryshme vendore e kombėtare. Megjithėse hoxhallarėt shqiptarė kanė dhėnė njė kontribut tė vyer qė nga momenti i ngritjes sė flamurit tė pavarėsisė nė Vlorė dhe nė shumė qytete tė tjera, si dhe nė vitet e mėpasme nė vijim, ku dallojnė emrat e H. Vehbi Dibrės, H. Sherif Langut, H. Ali Korēės, H. Ismail Ndroqit, H. Ibrahim Repishtit, H. Ibrahim Dalliut, H. Xhemal Naipit, H. Kadri Prishtina etj., asnjė prej tyre nuk u pėrmend nė tė gjitha kėto festime.

Asnjė prej kėtyre hoxhallarėve patriotė, tė cilėt nuk e ndanė nga jeta e tyre binomin “Fe e Atdhe”, nuk mori qoftė edhe njė medalje tė zakonshme si mirėnjohje e kėtij kombi pėr tė gjithė atė punė tė kryer nė dobi tė Shtetit Shqiptar dhe tė Ēėshtjes Kombėtare.

Ishin kėta hoxhallarė qė kishin marrė mbi supet e tyre udhėzimin e njerėzve si mėsues shpirtėrorė, por qė nuk e harruan pėr asnjė moment nė punėn e tyre fisnike atdheun tonė si pjesė tė amanetit hyjnor. Ishin hoxhallarėt tonė qė luftuan qysh nė ditėt e para tė Rilindjes Kombėtare krahas intelektualėve e politikanėve tonė tė mėdhenj. Sė bashku me ideologun e shquar rilindas Sami Frashėrin ishte mulla Haxhi Zeka ai qė rroku armėt pėr ta vėnė nė jetė bashkimin e vilajeteve shqiptare nė njė. Sė bashku me Ismail Qemal bej Vlorėn ishte H. Vehbi Dibra qė ngriti flamurin nė Vlorė e luftoi kundėr serbo-malazezėve.

Me keqardhje vėrejmė, se ėshtė kthyer nė tendencė pėr tė heshtur ndaj kontributit tė tyre tė jashtėzakonshėm pikėrisht nė ato ditė kur shteti i sapongritur shqiptar kishte nevojė pėr mbėshtetjen e tyre, e cila iu dha pakursyer prej tyre. Ju kujtojmė kėtu mbrojtjen e Shkodrės nga serbo-malazezėt, si dhe H. Ibrahim Repishtin, H. Sabri Bushatin e shumė hoxhallarė tė tjerė qė morėn armėt dhe i dolėn nė mbrojtje.

Nė ditėt mė tė vėshtira pėr Shtetin e sapongritur Shqiptar nė vitin 1912 ishte H. Sherif Langu, qė luftoi kundėr serbit nė Dibėr, dhe po ky njeri dėnohej me burgim nga regjimi komunist jo shumė larg nė vitin e trishtuar 1945. Ishin tre hoxhallarė tė shquar qė kontribuan nė kryeqytetin e Shqiptarėve Tiranėn nė vitet mė tė vėshtira tė Luftės parė Botėrore e menjėherė pas, Zyber efendi Hallulli, Ismail efendi Ndroqi e Ali efendi Dėrhemi. I vyer ėshtė kontributi i H. Ali Korēės e H. Ibrahim Dalliut pėr arsimin kombėtar dhe alfabetin latin, e ky i fundit edhe nė gazetari.

Pėr kėto kontribute qė pėrmendėm, si dhe shumė tė tjera, tė cilat janė evidentuar tashmė nga botime tė ndryshme historike e enciklopedike asnjė prej tyre nuk ka marrė mirėnjohjen e Shtetit Shqiptar nė kėto festime tė bujshme tė 100 vjetorit.
Kontributi i tyre ėshtė themelor pėr kauzėn shqiptare, ashtu siē ishte themelor edhe pėr Kosovėn, ku me armė nė dorė luftoi Mulla Idriz Gjilani e shumė tė tjerė, e po ashtu nė konfliktin e fundit nė Kosovė nė radhėt e UĒK-sė u radhitėn shumė imamė e medresantė tė Medresesė Alaudin tė Prishtinės. Tė gjithė kėtyre figurave Shqiptarėt duhet t’iu jenė mirėnjohės, dhe po ashtu edhe Shteti Shqiptar duhet tė shprehi mirėnjohjen e vet nėpėrmjet institucioneve tė tij qendrore Presidencės, Kuvendit, Qeverisė e Bashkive tė ndryshme nė tė gjithė vendin.

Forumi Musliman i Shqipėrisė
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 21-02-2015, 18:24   #60
Prishtinase
Medituese
 
Data e antarėsimit: Feb 2015
Vendndodhja: London
Posts: 400
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 7
Prishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolarePrishtinase ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Shqipėtar besimtar tė cilėt kanė kontribuar pėr kombin tonė.

Roli i xhamisė nė mbrojtjen e identitetit nė periudhėn moniste:

Periudha moniste, e cila njihet si njė nga periudhat mė tė zymta nė historinė e popullatės muslimane dhe shqiptare, ka gjetur nė xhamitė armikun dhe rezistuesin mė tė fortė tė realizimit tė synimeve tė materializmit dialektik, ideologjisė marksiste dhe darvinizmit qė pėrmes teorisė sė llojeve mbėshtetej nga sistemi monist nė mposhtjen e elementit islamo-shqiptar nė Ballkan.

-Bazuar nė definicionin e identitetit, gjuha ėshtė njė nga elementet e identitetit, e mu ky element ka gjetur strehė nė xhami nė periudhėn e egėr moniste. Me fjalė tjera, pushteti monist u mundua qė popullatės shqiptare t’ia bastardojė gjuhėn duke i futur toponimet sllave nė librat shkollore dhe nė mediumet elektronike dhe tė shkruara. Institucion me rėndėsi qė i rezistoi me vendosmėri kėsaj fushate ka qenė edhe xhamia, ngase ligjėratat e hoxhallarėve tė nderuar nė xhami kanė qenė larg ndikimit nga kjo fushatė. Pėrmes ligjėratave tė njohura si derse dhe hutbe, nė xhami u kultivua dhe u mbrojt gjuha nga ndikimet e barbarizmave sllave.

-Pushteti monist, pėr tė bėrė shtrrydhjen e resurseve natyrore tė shqiptarėve dhe muslimanėve nė pėrgjithėsi si dhe pėr tė bėrė zhveshjen e tyre tė plotė nga identiteti i vet, e promovoi politikėn e bashkim-vėllazėrimit dhe bashkėjetesės. Nė emėr tė kėsaj politike, prej muslimanit dhe shqiptarit kėrkohej qė tė bėhej armik i njeriut tė vet, vėllaut tė vet nė fe dhe komb pėr ta mbrojtur kauzėn sllave dhe komuniste. Nė emėr tė kėsaj politike, u ndėrtua Beogradi me pasurinė e Trepēės dhe zunė pozita udhėheqėse serbėt nė kurriz tė shqiptarėve, ndėrkaq shqiptarėt nuk patėn asgjė nga bashkim-vėllazėrimi pos burgjeve, mundimeve, maltretimeve, vėnies sė tatimeve tė mėdha, privimit nga tė drejtat themelore, etj. Nė kėtė drejtim, xhamitė kanė patur rol kyē nė mbrojtjen e identitetit fetar dhe kombėtar tė popullatės tonė. Kjo nuk do shumė pėr t’u kuptuar, ngase edhe sot e kėsaj dite, gjeneratat mė tė vjetra, besoj se ende i mbajnė mend fjalėt e hoxhallarėve tė nderuar se muslimani nuk bėn t’i pėrngjajė atij tė fesė tjetėr. Po ashtu, kanė qenė shumė tė kujdesshėm nė potencimin e hakut tė jomuslimanit, e qėllimi ka qenė qė muslimani tė distancohet me ēdo kusht nga politika e bashkim-vėllazėrimit me sllavėt, e qė ka patur pėr qėllim shkrirjen e muslimanit nė njė strukturė pa bazė dhe origjinė autoktone. Ndoshta sot, qėndrimet e tyre mund tė na duken mjaft tė ashpra nė drejtim tė theksimit tė domosdoshmėrisė sė dallimit nga tjerėt dhe mospėrgjasimit me tjerėt , por pėr kohėn dhe rrethanat, kėto qėndrime kanė qenė tė justifikueshme, ngase kanė qenė forma mė efikase e distancimit nga politika asimiluese sllavo-komuniste. Normalisht, marrė parasyshė strukturėn arsimore tė masės sė cilės ata i janė drejtuar, nuk kanė mundur tė bėjnė elaborime tė thella tė dimenzionit sociologjik dhe antropologjik tė fenomenit tė asimilimit, por tėrė kėtė e kanė shprehur shkurt dhe qartė, mjaft kuptueshėm pėr masėn e nivelit tė tillė me hadithin e tė dėrguarit tė Allahut:”Kush i pėrgjason njė populli, ai ėshtė si ata”.

-Sistemi monist, pėrmes teorive tė pavėrtetuara shkencėtarisht, tentoi tė bėjė shpėrlarjen e trurit tė muslimanėve dhe tė formėsojė njė personalitet pa besim dhe identitet fetar. Kėtu do tė pėrmendim sa pėr ilustrim ateizmin dhe teorinė e darvinit pėr prejardhjen e njeriut. Edhe kėsaj fushate tė monizmit pėr ē’fetarizimin e besimtarit, apo ndrrimin e identitetit tė tij ideor dhe kulturor, iu kundėrvu xhamia pėrmes dy formave:1) Ligjėratave tė xhumasė qė iu referoheshin drejtpėrdrejt mohimit tė kėtyre teorive; 2) Mektebeve ku bėhej kultivimi i vlerave fetare dhe ndėrtimi i drejtė ideor i brezave tė rinj, gjegjėsisht edukoheshin fėmijėt nė frymėn e besimit dhe tė vėrtetave fetare qė ishin kompatibile edhe me shkencėn e vėrtetė. Nisur nga ky rol i rėndėsishėm i xhamive dhe mektebe nė mbrojtjen e identitetit tė popullatės dhe mbrojtjen e tyre nga shpėrlarja e trurit, sistemi monist ishte shumė i ashpėr ndaj mektebeve dhe ndjekjes sė mėsimit fetar. Nisur nga kjo, hoxhallarėt dhe mualimėt-mėsuesit fetar vazhdimisht kanė qenė tė ndejkur dhe tė shtypur nga pushteti, e po ashtu edhe nxėnėsit qė kanė ndjekur mėsimin fetar dhe prindėrit e tyre, kanė qenė cak i sulmit tė pushtetit.

-Pushteti komunist, u mundua tė bėjė zhdukjen e identitetit fetar dhe kombėtar tė popullatės tonė, edhe pėrmes martesave tė pėrziera. Ėshtė e njohur se njė pjesė e madhe e politikanėve tė lindur nė familje muslimane dhe shqiptare, kanė qenė tė martuar me femra tė feve dhe nacionaliteteve tjera, veēanarisht serbe. Kjo ka qenė e nxitur me tė madhe nga ana e pushtetit pėr tė arritur dy qėllime tė rėndėsishme:1-Futjen nėn kontroll tė plotė tė kėtyre funksionerėve muslimanė apo shqiptarė, tė cilėt edhe pse janė deklaruar komunist, pėrsėri kanė patur njė pikėpyetje tė madhe nga ana e pushtetit sllavo-komunist; 2-Shkrirjen e identitetit fetar dhe kombėtar tė personave pėrkatės dhe tė pasardhėsve tė tyre, si dhe shndėrrimin e tyre nė luftėtarė besnik tė kauzės sllave dhe komuniste. S’do mend se xhamia nė kėtė drejtim ka luajtur rol tė rėndėsishėm, gjegjėsisht mund tė thuhet me plot tė drejtė se xhamia ka qenė institucioni i vetėm ku ėshtė kundėrshtuar martesa e muslimanit me ateiste (a) dhe komuniste (a). Nisur nga kjo, pushteti ka qenė shumė i ashpėr ndaj xhamive dhe hoxhallarėve, si dhe veprimtarinė e tyre e ka cilėsuar primitive dhe tė prapambetur, me qėllim qė tė formojė hendeqe mes tyre dhe klasės intelektuale dhe brezave tė rinj nė veēanti.

2-Roli i xhamisė nė mbrojtjen e identitetit nė periudhėn e tranzicionit. Kėtė pikė, do ta ndajmė nė dy nėnpika tjera:
Roli i xhamisė nė mbrojtjen e identitetit nė vendin e origjinės: Periudha e tranzicionit solli sfida tė reja pėr popullatėn muslimane nė nėnqiellin ballkanik. Periudha moniste akoma nuk u eliminua nė tėrėsi, por vetėm u ndrruan ngjyrat nga e kuqja nė tė kaltėrt, por disponimi antishqiptar dhe antiislam vazhdoi tė jetė tipar dallues i pushteteve, qė nė fakt ishin vazhdimėsi e pushtetit paraprak. Edhe nė kėtė periudhė kohore, identiteti ynė u gjind para sfidave tė shumta, e po ashtu edhe xhamia pati rol vendimtar nė mbrojtjen e identitetit tonė, por ne me kėtė rast do ta theksojmė rolin e xhamisė nė mbrojtjen e identitetit kulturor, intelektual dhe solidar tė popullatės tonė.

Periudha e tranzicionit nė Ballkan e gjeti popullatėn shqiptare nė Kosovė dhe Maqedoni tė privuar nga arsimi nė gjuhėn e vet. Pushteti diktatorial millosheviēian bėri agresion tė pa parė intelektual nė Universitetin e Prishtinės duke ia ndrruar emrin nė Universiteti i Shėn Savės dhe duke e shkarkuar administratėn e Universitetit dhe intervenuar nė formėn ma brutale nė planprogramet mėsimore. Kjo shkaktoi bojkotimin e mėsimit nga studentėt dhe profesorėt shqiptarė dhe kalimin e tyre nė hapėsira jashtė universitetit tė cilat ishin pushtuar nga serbo-sllavėt. Nė kėtė drejtim, xhamitė e dhanė provimin e tyre nė mbėshtetjen e arsimit shqip. Shumė xhami, mektebe dhe medrese, u shndėrruan nė hapėsira universitare ku studentėt zhvillonin mėsim, krahas hapėsirave tjera qė u destinuan pėr kėtė qėllim.

Rast i njejtė ndodhi edhe me Universitetin e Tetovės i cili u luftua nga organet shtetėrore sllavo-maqedone, bile pėr ta mbrojtur kėtė universitet tė shqiptarėve nė Maqedoni, u ekzekutua njė i ri tetovar nga forcat e pėrziera policore sllave maqedono-serbe. Hapėsirat e institucioneve fetare i hapėn dyert pėr mėsonjtoret dhe studentėt e UT. Pra, xhamitė kanė patur rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen e identitetit kulturor dhe intelektual tė popullatės tonė.

Xhamitė dhe institucionet fetare, u treguan edhe me rastin e krizės sė shqiptarėve tė dėbuar me fuqi nga shtėpitė e veta nė Kosovė nga ana e agresorit Serb nė vitin 1998. Xhamitė u shndėrruan nė qendra tė para pranimi, koordinimi dhe strehimi tė shqiptarėve tė dėbuar nga Kosova me fuqi nga pushteti serbo-sllav. Krahas aspektit teknik, xhamitė kanė qenė vatra tė vėrteta frymėzimi pėr solidaritet tė domosdoshėm me vėllezėrit e dėbuar nga Kosova, ngase nga minberet dhe kursitė e xhamive pa ndalė ėshtė bėrė thirrje pėr hapjen e dyerėve tė shtėpive pėr vėllezėrit nga Kosova. Popullata jonė e kaloi me sukses tė shkėlqyeshėm kėtė provim, dhe me solidaritetin e vet e mahniti gjithė botėn.

Roli i xhamisė nė mbrojtjen e identitetit nė diasporė: Themelimi i xhamive nė diasporė, ka qenė njė nga hapat mė tė qėlluara tė popullatės tonė pėr ta mbrojtur identitetin dhe pėr t’i kultivuar vlerat fetare dhe kombėtare te brezat e rinj. Xhamitė nė diasporė kanė qenė institucionet mė tė rėndėsishme tė frymėzimit tė popullatės muslimane si dhe bartėse kryesore tė aktiviteteve madhore qė kanė qenė nė funksion tė kauzės tonė fetare dhe kombėtare si dhe qė kanė synuar ta mbrojnė indin fetar dhe kombėtar tė popullatės tonė.
Nė kėtė drejtim, sa pėr ilustrim do tė pėrmendim elementet vijuese:


mektebet- apo nė gjuhėn shqipe mėsonjtoret, tė cilat kanė funksionuar qė nga themelimi i xhamive. Roli i kėtyre mektebeve ka qenė madhor dhe fisnik. Nė to ėshtė zhvilluar mėsimi fetar ku fėmijėt tanė kanė marrur edukatė fetare dhe i kanė mėsuar vlerat morale, gjegjėsisht funksioni i tyre ėshtė formimi i individit dhe familjes sė shėndoshė muslimane, e qė ėshtė garancė edhe pėr mirėqenien e pėrgjithshme shoqėrore. Mektebet, krahas mėsimit fetar dhe vlerave morale, kanė kontribuar edhe nė kultivimin e njė elementi shumė tė rėndėsishėm tė identitetit tonė, gjuhės shqipe, ngase ligjėrimi nė kėto mektebe ėshtė bėrė ekskluzivisht nė gjuhėn shqipe. Bile, nė disa vende nė diasporė, nė mektebe janė zhvilluar orė tė veēanta pėr gjuhėn dhe pėr historinė kombėtare shqiptare;mbėshtetja e arsimit- xhamitė kanė qenė dhe vazhdojnė tė jenė fortesat mė tė fortifikuara tė mbėshtetjes sė arsimit shqiptar nė vendlindje, gjegjėsisht nė trojet shqiptare qė kanė qenė brenda kufijve tė ish RSFJ. Me pezullimin e institucioneve arsimore tė Kosovės nga ana e pushtetit tė dhunshėm serb, menjėherė u bė organizimi i popullatės shqiptare pėr mbėshtetjne e arsimit shqiptar nė Kosovė, e xhamitė kėtu kanė hise tė madhe tė kontributit tė mundėsimit tė vazhdimėsisė sė procesit arsimor tė tė gjitha niveleve nė Kosovė. Po ashtu, iniciativat e mbėshtetjes sė arsimit shqiptar nė Maqedoni, konkretisht mbėshtetja financiare e Universitetit tė Tetovės, gjetėn pėrkrahje pikėrisht nga xhamitė. Xhmaitė kanė qenė vendet qė u kanė hapur mundėsi krerėve tė arsimit shqiptar tė senzibilizojnė masėn dhe t’i shpalojnė para opinionit qėllimet e ngritjes sė institucioneve arsimore. Kėshtu, profesorė universitarė, intelektualė bile edhe vetė rektorėt e universiteteve kanė komunikuar me masėn pėrmes xhamive;
senzibilizimi i popullatės pėr luftėn e drejtė tė shqiptarėve: si nė luftėn e Kosovės, po ashtu edhe nė konfliktin e 2001 nė Maqedoni, xhamitė kanė qenė vatrat e vėrteta tė senzibilizimit tė popullatės pėr nevojėn e mbėshtetjes morale dhe materiale tė luftės sė drejtė tė popullit tonė pėr liri dhe barazi.

Theks i veēantė duhet vėnė nė solidarizimin me tė dėbuarit me dhunė nga vatrat e tyre nga ana e pushtetit tė dhunshėm serb nė Kosovė. Xhamitė kanė qenė mbėshtetje e fortė e organizimit tė pėrkrahjes materiale tė tė dėmtuarve nga terrori serb.

■Shėnimi i datave tė rėndėsishme tė historisė kombėtare dhe fetare: Xhamitė nė diasporė kanė luajtur njė rol tė madh nė vetėdijėsimin e brezit tė ri pėr datat e rėndėsishme tė historisė tonė fetare dhe kombėtare. Pėr sa i pėrket historisė fetare, besoj se nuk ėshtė risi njė gjė e tillė, por ajo qė do theksuar me kėtė rast ėshtė shėnimi i datave tė rėndėsishme tė historisė kombėtare. Kėshtu, xhamitė nė diasporėn tejoqeanike qe njė kohė tė gjatė janė duke shėnuar 28 nėntorin dhe ditėn e alfabetit, e nė kohėn mė tė re edhe 17 Shkurtin, ditėn kur Kosova u shpall shtet i pavarur. Kėtė patėm rastin ta shohim edhe kėtu nė Zvicėr nga ana e xhamisė sė Shlirenit.


Roli i xhamisė nė mbrojtjen e identitetit nė kohėn e Globalizimit:


Shekulli i njėzet kaloi nė sajė tė debateve tė mėdha pėr ndikimin e globalizimit nė riformulimin e identitetit nacional dhe rolit tė tij nė jetėn e individit. Modernistėt prognozuan se me zhvillimin e shoqėrisė informative postindustriale, globalizimi do tė arrijė t’i dominojė ndjenjat nacionale po pse jo edhe fetare. Kėshtu, Maks Veber nė punimet e tij e ka minimizuar rėndėsinė e bashkėsive etnike si koncept analitik dhe ka vlerėsuar se nė tė ardhmen, fenomenet si etniciteti dhe nacionalizmi, do tė humbin nė peshė dhe nė fund do tė zhduken prej analizave shkencore. Sipas Maks Veberit, procesi i zhdukjes sė kėtyre fenomeneve kushtėzohet me paraqitjen e forcave tė reja shoqėrore, parasėgjithash industrializimit, modernizimit dhe individualizimit (Thomas Hilan Eriksen, 2004:15).

Mirėpo, studies tė ndryshėm pohojnė se Maks Veberi dhe bashkėmendimtarėt e tij, nuk ia kanė qėlluar nė vėnien e diagnozės sė saktė pėrkitazi me zhvillimin e fenomeneve nė fjalė nė kohėn e globalizimit, ngase ndodhitė nė gjysmėn e dytė tė shekullit njėzet, e kanė vėrtetuar tė kundėrtėn, gjegjėsisht globalizimi nuk solli nė tejkalimin e konceptit komb dhe fe dhe tė identitetit nacional dhe fetar.

Ne kėtu nuk kemi pėr qėllim tė futemi nė analiza dhe debate pėr ēėshtjen nė fjalė, ngase nuk janė lėndė trajtimi e kėsaj kumtese, por ajo qė na intereson ėshtė se megjithatė nė qarqet shkencore dhe akademike ėshtė diskutuar ndikimi globalizimit nė riformulimin e identitetit nacional dhe fetar tė individėve dhe bashkėsive. Vlerėsimi i pėrgjithshėm ėshtė se globalizimi edhe pse nuk i ndryshoi tėrėsisht kufijtė e identitetit nacional dhe fetar, pėrsėri proceset globale ndikuan nė ndryshime tė pjesėrishme tė kėtij identiteti.

Sė kėndejmi, edhe ne duhet trajtuar rolin e xhamisė nė mbrojtjen e identitetit fetar dhe kombėtar nė kohėn e globalizimit, veēanarisht nė perėndim, ngase fusha magnetike e tij kėtu ėshtė mė e fuqishme.

Elementi i parė qė do tė preket tek muslimanėt e perėndimit, qofshin shqiptarėt apo tjerėt, ėshtė gjuha. Nisur nga kjo, xhamitė duhet vėnė njė strategji tė qartė se si ta pėrballojnė sfidėn e gjuhės te brezat e rinj. Marrė parasyshė ritmet dhe dinamikėn e jetės nė perėndim, mendoj se brenda nji kohe jo shumė tė gjatė, njė ligjėratė nė xhamitė e shqiptarėve nė Zvicėr apo nė vendet tjera, do tė mbahet nė gjermanisht. Kjo, ngase brezat e vjetėr do tė largohen e brezat e rinj do tė kenė probleme serioze me kuptimin e gjuhės shqipe nė ligjėrim, ndoshta jo nė tė folurit e pėrditshėm qė kėrkon fond tė kufizuar fjalėsh. Kėtė e vėrej personalisht gjatė qėndrimit tim kėtu nė Zvicėr.

Kjo kėrkon qė krahas orėve tė mėsimit tė fesė, nė xhami tė organizohen edhe orė tė mėsimit tė gjuhės, gjė qė realizohet nga xhamitė e shqiptarėve nė Amerikė.

Zhvillimi i shoqėrisė informative dhe digjitalizimi i gjėrave, kėrkon qė roli i xhamisė dhe imamit tė rishikohen. Nė tė ardhmen, kontakti me xhaminė nuk do tė jetė vetėm fizik, ngase kjo ėshtė e randuar kėtu nė perėndim gjatė ditėve tė punės, por edhe vizuel pėrmes rrjetit tė internetit. Edhe pse ėshtė e domosdoshme prezenca fizike, patjetėr duhet tė ecet nė hap me kohėn dhe mos tė ngelet vetėm nė format tradicionale tė komunikimit tė imamit me xhematin, por duhet kaluar edhe nė format bashkėkohore tė komunikimit, si:interneti, gazeta, cd, web faqet, sms etj. Shėrbime tė kėtilla duhet ofruar edhe pėr rininė brenda hapėsirės sė xhamive. Nė kėtė kontekst, besoj se nuk ėshtė e arsyeshme qė xhamia sot nė perėndim mos e ketė web faqen e vet.

Organizimet e ndryshme, nuk duhet ngelur vetėm nė formėn tradicionale tė ligjėrimit nga ligjėruesi dhe dėgjimit nga publiku, por duhet pasuruar me mėnyra tjera tė komunukimit siyetjet, kuizet, debatet e hapura, grupet e punės etj, qė tė jenė ma atraktive dhe jo tė lodhshme pėr masėn.

Besoj se imamėt tonė tė nderuar i kanė parasyshė kėto fakte dhe do tė veprojnė konform kėrkesave tė kohės dhe realitetit tė rij qė mbretėron nė sferėn e davetit.

PROPOZIME:


Normalisht, ēdo analizė duhet tė dalė me propozime konkrete pėr lėndėn e shkoqitur. Me kėtė rast, unė do tė paraqes para jush propozimet vijuese qė kanė tė bėjnė me funksionimin sa ma efikas tė xhamive nė kryerjen e misionit tė tyre:
Funksionimi i trupit tė pėrbashkėt tė xhamive shqiptare nė Zvicėr me qėllim tė koordinimit tė aktiviteteve dhe analizimit mė tė detajuar tė mundėsive dhe sfidave tė muslimanėve nė Zvicėr. Veprimi i ēdo xhamie kokė nė vete, apo i disa grupimeve tė xhamive, nuk ėshtė dukuri e shėndetshme pėr punė efikase. Ėshtė e pa justifikueshme qė nė shekullin XXI mos tė ketė njė trup i pėrbashkėt qė i pėrfaqėson xhamitė e shqiptarėve nė Zvicėr. Ky problem duhet tejkaluar. Pa marrė parasyshė sa trupa janė formuar dhe ēfarė emrash mbajnė, duhet tė bėhet ēmos qė tė ketė njė trup pėrfaqėsues tė unifikuar. Besoj se pėrvoja e UE kėtu mund tė ndihmojė shumė nė aspektin e mėnyrės sė udhėheqjes.

Riformulimi i formės dhe rregullave tė zgjedhjes sė kėshillave tė xhamive konform kėrkesave tė ligjeve nė shtetin ekzistues dhe transparencės sė ėshtė edhe parim fetar. Brezat e parė kanė bėrė njė punė madhėshtore qė i kanė hapur xhamitė, Zoti i shpėrbleftė, dhe kanė punuar pa u lodhur nė mirėmbajtjen e tyre. Ata kanė merita qė nuk mund t’u mohohen. Kėtu nuk kam pėr qėllim ta hudhi mundin e tyre, por duhet tė mendojmė pėr periudhėn qė na pret. Mendoj se imami dhe xhamia nė pėrgjithėsi mund tė jetė mė efikase nė kryerjen e misionmit tė saj, nėse ka njė udhėheqėsi tė sinqertė dhe tė njohur me rrjedhat e kohės. Kjo do tė ndihmonte nė bashkėpunimin e frytshėm ndėrmjet imamit dhe kėshillit si dhe tė kėtyre dy me xhematin dhe rrethin ku veprojnė. Pėrgatitja e imamit, pėrbėrja adekuate e kėshillit dhe zgjedhjet transparente dhe me votė tė lirė, e jo sipas formės tradicionale tė “po”-sė pa pėrgjegjėsi me shkrim, janė elemente qė do tė rezultojnė me efekte pozitive nė mbarėvajtjen e veprimtarisė sė xhamisė. Besoj se nuk ėshtė e tepėr tė potencoj se nuk ka hije qė nė kėtė kohė tė komunikimit masiv, tė zgjidhen njerėz qė do ta udhėheqėin xhaminė e qė nuk e kuptojnė njė dokument qė u vjen nga komuna apo qė nuk e kuptojnė njė shkrim qė mund tė botohet nė njė gazetė e qė i referohet xhamisė sė tyre. Tash jetojmė nė rrethana tjera dhe duhet kėto gjėra tė rishiqohen.

Formimi i ēerdheve tė fėmijėve brenda xhamisė dhe qendrave pėr pėrkujdesje tė fėmijėve. Kjo do tė kontribuonte nė lidhjen e njerėzve me xhaminė, edukimin e drejtė tė brezave dhe punėsimin e mundshėm tė femrave. Sot kėtu nė Zvicėr ėshtė problemi i ruajtjes sė fėmijėve nėse tė dy prindėrit punojnė, e xhamia mund tė luaj rol tė rėndėsishėm nė kėtė drejtim, nėse nuk ka pengesa ligjore.

Organizimi i seminareve me ekspert fetar dhe tė lėmive tjera pėr ēėshtje bashkėkohore qė i tangojnė muslimanėt, e jo kufizimi vetėm nė tribuna klasike pėr tema qė xhemati tė njejtat i dėgjon edhe nga vetė imami i tyre. Nuk e mohoj rolin edhe tė tribunave, por nuk guxojnė tė jenė e vetmja formė e aktivitetit tė xhamive.
Komunikimi me palėt tjera brenda kėtu nė Zvicėr dhe mbajtja e lidhjeve me vendlindjen.
Formimi i kushteve pėr tė rinjtė veēanarisht, si:sallat e sportit.
Ofrimi i shėrbimeve sociale dhe psikologjike, krahas atyre fetare qė janė bazike pėr xhamitė.

Mr.Bashkim Aliu
Prishtinase nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur