Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 19-11-2012, 00:58   #1
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,123
Thanks: 6,495
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Grekėt dikur flisnin shqip



"Ėshtė faji i njė gjermani," tha zoti Di
mou (Nikos Dimou, njė shkrimtar i shquar nė Greqi) nė lidhje me krenarinė greke mbi kėtė ēėshtje. Ai po i referohej gjermanit Johann Winckelmann, historianit tė artit tė shekullit tė 18-tė, vizioni i tė cilit mbi njė Greqi tė lashtė "tė populluar nga njerėz tė hijshėm, tė gjatė, flokėverdhė, tė ditur, qė pėrfaqėsonin pėrsosmėri”, siē e thotė zoti Dimou, u imponua ndaj vendit me qėllim qė tė krijohej identiteti modern grek.
"Ne dikur flisnim shqip dhe e quanim veten romanė, por pastaj Winckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix, ata tė gjithė, na thanė,"Jo, ju jeni Grekė, pasardhės direkt tė Platonit e Sokratit", dhe ajo u bė. Nėse njė komb i vogėl dhe i varfėr ka njė barrė tė tillė mbi supet e tija, ai kurrė nuk do shėrohet."

Nikos Dimou
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-11-2012, 01:06   #2
busavata
Dr. pėr Rock & Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 8,359
Thanks: 2,479
Thanked 2,074 Times in 774 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Grekėt dikur flisnin shqip

Nikos Dimou , sigurisht asht nga Qameria edhe nje pjes tjeter flasin shqip .. kjo asht e njejta gjė me Sicilijen edhe ata dikur kan fol greqisht ..
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-11-2012, 01:20   #3
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Grekėt dikur flisnin shqip

Qe grekerit jane shtet i krijuar artificialisht dihet,qe e quanin veten romanoi edhe kjo nuk diskutohet,qe dhe shqipja flitej njesos si greqishtja edhe kjo dihet.
Qe ne greqi,nuk kishte asnje qe te dinte greqishten e vjeter edhe kjo dihet.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-11-2012, 16:05   #4
Ganimet
V.I.P
 
Avatari i Ganimet
 
Data e antarėsimit: Mar 2012
Vendndodhja: Ne toke
Posts: 5,398
Thanks: 211
Thanked 195 Times in 144 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 27
Ganimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarėGanimet ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Grekėt dikur flisnin shqip

Greqia, 695 fshatra shqiptare — Document Transcript

1. Greqia, 695 fshatra shqiptareĒamėt dhe arvanitasit qė jetojnė nė Greqi pėrbėjnė njė komunitet prej afro 3milionė banorėsh, ndonėse sot jo tė gjithė flasin shqip. Ēfarė zbuluan dhedokumentuan priftėrinjtė arbėreshė Antonio Belushi dhe Jani Kapareli nga viti1965 deri nė 1995. Rrėnjėt arbėrore qė zgjaten deri nė Athinė dhe represioni iautoriteteve greke nė viteDOKUMENTI / Recensioni i prof. Peter Priftit (1924-2010) mbi veprėn “Kėrkime dhestudime ndėr arbėrorėt e Helladhės – prej rrėnjės arbėreshe nė Itali nė mėmėzėnarbėrore nė Helladhė”*. Vepėr e Papa Andon Bellushit, botuar me 1994Faksimile e kopertinės sė librit tė Antonio Bellusci-it “Ricerche e studi tra gli arberoridell’ Ellade – Da radici arbėreshe in Italia a matrici arberore in Grecia (Kėrkime dhestudime ndėr arbėrorėt e Greqisė – prej rrėnjės arbėreshe nė Itali nė mėmėzėnarbėrore nė Greqi)Nė ditėt tona vėmendja e botės shqiptare ėshtė pėrqendruar me tė drejtė nė ēėshtjene madhe tė Kosovės. Ajo pėrbėn sot fushėn mė tė madhe tė luftės pėr liri nga njėzgjedhė e rėndė, pėr pavarėsi dhe pėr bashkimin eventual tė tė gjithė trojeveshqiptare. Shkurt, ėshtė ēėshtja kyē qė i jep formė dhe frymė ēastit historik para tėcilit gjendet sot bota shqiptare.
2. Megjithatė, shqiptarėt njė sy dhe njė vesh e kanė patur gjithmonė nė drejtim tėshqiptarėve tė Greqisė. Nė njė mėnyrė ose tjetėr, janė interesuar pėr fatin evėllezėrve dhe motrave ēame, si edhe pėr gjendjen e shqiptarėve tė vjetėr, qė uvendosėn gati kudo nė Greqi qė nė kohėt e lashta tė mesjetės.Njė nga kėta shqiptarė ėshtė prifti i njohur arbėresh, Andon Bellushi (Papa AntonioBellusci). Tė parėt e tij, ashtu si tė parėt e shumicės sė arbėreshėve, emigruan ngaGreqia qė nė kohėn e Skėnderbeut, nė vitin 1434. U larguan qė tė mos binin nė duarte shkelėsve turq. U larguan me lot nė sy qė tė ruanin mėnyrėn e jetės sė tyre, gjuhėnshqipe dhe ēdo gjė tė shtrenjtė, tė trashėguar brez pas brezi nga gjyshėt dhestėrgjyshėt e tyre.MALLI PĖR MORENĖI nxitur nga njė mall i papėrshkrueshėm pėr vendin e prejardhjes, pėr Morenė ebukur, papa Bellushi udhėtoi nė Greqi pėr tė parėn herė nė vitin 1965. Ai udhėtoi atjejo vetėm si njė “pilgrim” i pėrmalluar, por edhe si njeri i shkencės, si etnograf ipasionuar pėr tė mbledhur folklorin e “arbėrorėve”, sikundėr quhen zakonishtshqiptarėt e Greqisė. (Njė tjetėr emėr pėr ta ėshtė “arvanitė”). Pas vizitės sė parė, aiu kthye herė pas here nė Greqi, pėr tė vazhduar dhe rafinuar punėn e nisur.Ky libėr: “Kėrkime dhe studime ndėr arbėrorėt e Helladhės”, ėshtė fryti i asaj pune tėmadhe. Nė kėtė vėllim Bellushi vė nė dukje lidhjen e ngushtė qė ekziston midisarbėreshėve dhe arbėrorėve. Nė njė takim me arbėrorėt nė Tebė mė 1990, ai tha:“Ne flasim ashtu si flisni ju kėtu… Kemi gjuhėn tuaj, zemrėn tuaj. Kemi ritin (fenė)tuaj. Kemi emrin tuaj.” (f.173) Kėnga e Moresė, ka thėnė Bellushi, “mbajti tė gjallė nėzemrat tona nostalgjinė pėr Morenė”. Kėtė ndjenjė e ka shprehur bukur edhepeshkopi arbėresh Ercole Lupinacci me fjalėt: “E kemi pasur gjithmonė kėtė dėshirėtė fortė, tė njihemi me Dheun e gjyshėve, qė i kujtojmė me mall nė kėngėt tonapopullore.” (f.101) Lidhja me shqiptarėt e Greqisė duket nė emrat e vendeve(toponimet) dhe fshatrave tė arbėreshėve, nė emrat e tyre personale, nė shėrbesatfetare, dhe, mbi tė gjitha, nė mėnyrėn e tė folurit, nė gjuhėn e tyre tė pėrditshme. Ngabisedat qė pati autori me arbėrorėt, bėhet e qartė se shqiptarėt e Greqisė dhe ata tėItalisė nuk kanė aspak vėshtirėsi pėr t’u marrė vesh, pėr tė komunikuar me njėri-tjetrin, sepse tė dyja palėt flasin tė njėjtin dialekt – njė toskėrishte tė vjetėr. (Ėshtė njėdialekt ky qė tingėllon disi arkaik nė veshin e folėsit tė shqipes moderne). Tė bėjnėpėrshtypje takimet dhe bisedat shumė tė ngrohta qė pati Bellushi me arbėrorėt. Ai uprit me plot pėrzemėrsi dhe u nderua si vėlla sepse – siē u shpreh historiani arbėror,Aristidhis Kolljas – ai dhe arbėrorėt hodhėn “urėn midis Greqisė dhe Italisė qė tė gjejėvėllai vėllanė”. (f.92)
3. ARRITJET E PUNĖS ME ARBĖRORĖT NĖ GREQIDuke filluar nga viti 1965, autori i kėsaj vepre “fotografoi” gjuhėn dhe zakonet earbėrorėve me kujdesin dhe ndėrgjegjen e shkencėtarit, duke i inēizuar me trak.Gjatė afro 30 vjetėve ai mblodhi njė thesar tė dhėnash mbi historinė dhe folklorin earbėrorėve: pėrralla, legjenda, fjalė tė urta, mallkime, kėngė dhe bisedime –trashėgim kulturor ky i ruajtur shekuj me radhė. Regjistrimet e bisedave dhe kėngėvepėrbėjnė material tė pastėr etnografik, sepse Bellushi i la njerėzit tė flisnin dhe tėkėndonin shqipen qė dinin. Pra, i mori ato dhe i botoi nė kėtė libėr ashtu siē ia dėgjoiveshi, pa i korrigjuar, pa i ndryshuar.Ja, disa nga rezultatet e punės sė palodhur qė bėri nė Greqi. Sa shqiptarė ka nėGreqi, nuk dihet saktėsisht. Po njė arbėror i shkolluar nė Athinė i tha autorit se nėGreqi ka 3 milionė “arvanitė”, veēse jo tė gjithė flasin shqip. (f.59) Libri ka njė listė tėgjatė tė krahinave dhe fshatrave ku banojnė arbėrorėt – 696 fshatra nė nja 15krahina. Nė kėtė listė gjen emra fshatrash si Qiuteza, Vithkuqi, Blushi, Matranga,Variboba, Dara, qė dėshmojnė pėr lidhjet e tyre me fshatrat e Shqipėrisė, si edhe meemra tė njohur tė arbėreshėve nė Itali.Bellushi u njoh mirė me kulturėn e lashtė tė arbėrorėve. Besa e shqiptarit, thotė ai,rron nė trojet e shqiptarėve tė Greqisė. Ata krenohen me kėtė kryevirtyt tė racėsshqiptare, tė cilėn e shprehin me frazėn, “arvanit-besalith”. Ne “nuk themi fjalė nėerė”, i tha njė arvanit papa Bellushit.(f.135) Pėr tė zbuluar botėn e tyre tė pėrditshmenė mėnyrė mė tė imtė, Bellushi i pyeti arbėrorėt pėr gjėrat mė tė thjeshta.“Si e bėnibukėn, djathin?Si i punoni vreshtat?Si i rrjepni dhitė?Si i ruani bagėtitė ngaujqit?”Pastaj pyet ēfarė zogj kanė andej, si u thonė maleve qė kanė afėr, cilėt janėkatundet arbėrore rreth e pėrqark? I pyet, gjithashtu, tė recitojnė numrat (l,2,3…),ditėt e javės dhe muajt e vitit. Pėrgjigjet qė mori ishin pothuaj tė njėjta nga njė krahinėte tjetra, gjė qė tregon se nė thelb kultura e shqiptarėve nė Greqi ėshtė e njėjtėkudo.Autori mblodhi me qindra kėngė, shumica e tė cilave bėjnė fjalė pėrdashurinė.Ja, disa radhė tė shkėputura nga kėto kėngė:Eja tė tė puth njė herė,Tani qė kam pirė verė.Prapa malit kam njė pus,Eja vashė tė tė puth.Prapa malit kam shtėpinė,Eja vashėzė tė rrimė.
4. Libri hedh dritė edhe mbi figurat arbėrore qė i kanė bėrė shėrbime tė ēmuara popullitshqiptar nė Greqi, burra si: I ndjeri Jorgo Marougas, redaktor i shquar i revistės“Dialogoi”, Aristidhis Koljas, autori i librit “Arvanites” (1983), veprės kryesore pėrnjohjen e arbėrorėve, Vangjelis Ljapis, folklorist, autor dhe avokat pėr mbrojtjen e tėdrejtave tė arvanitėve; dr. Jorgo Haxhisotiriov, i njohur si mjek nė Athinė, sishkencėtar dhe si mbledhės i folklorit arbėror. Ka edhe tė tjerė.GJENDJA E GJUHĖS SHQIPEArbėrorėt janė krenarė pėr gjuhėn e tyre. Njė nga kėngėt qė kėndojnė nė krahinėn eKorintit thotė:Kjo gjuhė arbėrishteĖshtė gjuhė trimėrishte.E fliste Admiral Miaulli,Boēari dhe gjithė Suli (f.327)Nga intervistat e shumta qė pati autori me arbėrorėt, bėhet e qartė se ata e duangjuhėn shqipe me zemėr, dhe kėnaqen kur flasin shqip.Prandaj kanė merak ta ruajnėdhe t’ua lėnė trashėgim fėmijėve.Ky merak duket edhe nė ndonjė kėngė tė tyre, si,p.sh. nė radhėt: “Arvanitete tė kėndomi/ Gluhenė tė mos harromi”. Papa Bellushipyeti herė pas here kudo qė vajti: “Do tė rrojė gjuha arbėrore?” “Nuk e di,-iu pėrgjegjnjė burrė,-sepse ėshtė njė gjuhė qė nuk mėsohet nė shkollė dhe nuk shkruhet”.Dhevėrtet bisedat e Bellushit me arbėrorėt zbuluan njė konflikt midis atyre qė duan taruajnė gjuhėn me ēdo kusht, dhe atyre qė preferojnė greqishten, sepse ajoshkruhet.Po nė pėrgjithėsi ata kanė besim nė tė ardhmen e gjuhės. Kanė po atondjenja qė shfaqi njė plak nga Korinthi kur tha: “Unė kam tri vasha me shkollė. Po kurmė vinė kėtu nė shtėpi, flasin arbėrisht.Greqishten nuk e flasim neve kėtu”. (f.349)Gjatė gjithė udhėtimeve qė bėri nė Greqi, meraku mė i madh i papa Bellushit ishtepėr gjuhėn shqipe, por edhe pėr kulturėn e arbėrorėve, dhe me tė drejtė, sepse ngatė gjitha anėt ai dėgjoi ankime pėr grekėt.Grekėt nuk lejojnė hapjen e shkollaveshqipe.Nuk i lejojnė shqiptarėt as tė kėndojnė kėngėt e tyre.“S’kemi mundėsi tėshkruajmė gjuhėn tonė,” thotė arbėrori.“S’kemi botime, as fetare, as popullore, asletrare. S’na lejojnė… Jemi si njė trup pa shpirt”.(f.426) “Kėtu gjuha jonė flitet vetėmmidis mureve tė shtėpive.Ajo s’ka banesė as nė liturgji, as nė shkollė, as nė shtyp,askund”.Kėshtu foli plaku 72- vjeēar Dhimitri Gonos nė More.(f.419) Priftėrinjtė indalojnė fėmijėt arbėrorė tė flasin shqip, se “ėshtė e mallkuar”.Njė burrė i thaBellushit se kur ishte djalė i vogėl nė shkollė, mėsuesi i rrihte nxėnėsit shqiptarė po tėthonin ndonjė fjalė shqip, dhe i detyronte tė shkruanin ato fjalė njėqind herė nėdėrrasėn e zezė. (f.233)
5. Grekėt i shohin shqiptarėt si vllehė, d.m.th.pa rrėnjė, pa shtėpi, pa tokėn e tyre, sikurata nuk ekzistojnė si popull me kombėsinė e vet. Edhe emrat shqip tė fshatrave tėtyre nuk i durojnė, dhe i kanė ndryshuar e u kanė vėnė emra greke.(Megjithatė,populli vazhdon tė pėrdorė emrat e tyre tė vjetėr shqip).Thonė se shqiptarėt nukekzistojnė fare. Pėrgjigjen shqiptarėt: “Njė e rremė e madhe! Nė Korinth, nė Beoci, nėAtika, nė Eube, nė Argolidhė, nė More, nė Thebe arbėrorėt i gjen si milingonat nga tėgjitha anėt”. (f.426)Arbėrorėt e dinė mirė rolin e shqiptarėve nė Revolucionin pėr Pavarėsinė eGreqisė.“Greqinė e kanė ngjallur arbėrorėt”, thonė ata me kėmbėngulje.Por kjo evėrtetė historike nuk u bėn pėrshtypje grekėve.Ata e mohojnė kombėsinė shqiptare tėherojve tė revolucionit grek si Boēari, Miaulli, Xhavella, Kollokotroni, etj.duke thėnė seata ishin grekė qė kishin mėsuar tė flisnin shqip!! Mė e keqja ėshtė se ka edhearbėrorė qė s’duan tė thonė se janė shqiptarė.E mohojnė kombėsinė e tyre dhezemėrohen po t’ua kujtosh.UDHĖTIM NĖ MORE MĖ 1970Me interes tė veēantė ėshtė udhėtimi qė bėri Bellushi nė More mė 1970, i shoqėruarnga prifti arbėresh Jani Kaparelli.Pėrshkrimi i kėtij udhėtimi pėrbėn njė dokument mevlerė tė rrallė. Nė hapėsirėn e gati 20 faqeve, (409-427), autori shkruan pėr mallin epafund qė kanė arbėreshėt pėr Morenė, sepse, sikurse thotė ai, arbėrorėt e Moresėdhe arbėreshėt “janė lidhur ngushtė nga historia, nga gjuha e nga besa… Jemi simish e thua”.Ai bėn fjalė pėr takimet e ngrohta bisedat e pėrzemėrta, kėngėt qėkėnduan sė bashku me shqiptarėt e Moresė, tė cilat mishėronin gėzimin e tyre tėpėrbashkėt, hidhėrimin, vajtimin, besėn, mundimet, dhe afėrsitė shpirtėrore qė kanėnjohur gjatė shekujve.Pastaj shkruan pėr prelatin simpatik grek tė Moresė, dhespot Stefanos i cili, ndryshenga qėndrimi zyrtar i grekėve, i mirėpriti arbėreshėt dhe tha me gojėn e tij se, “kėtujanė shumė katunde arbėrore”.(f.415) Madje, ai lėshoi njė kartė, tė hartuar nė formėne njė “leje” pėr vizitorėt, ku ai pėrmendte me emėr fshatrat e Moresė qė donin tėvizitonin Bellushi dhe Kaperelli.“Ky ėshtė i pari dokument grek”, thotė Bellushi, “ku shkruhet se nė More gjendenedhe sot katunde arbėrore!” Dhe si i tillė “ka njė rėndėsi historike tė madhe”. (f.416)
6. VEPĖR E DENJĖ SHKENCOREMe botimin e kėtij vėllimi, Andon Bellushi ka vėnė nė duar tė lexuesve njė vepėr qėndriēon jo vetėm gjendjen e shqiptarėve tė Greqisė, por edhe tė arbėreshėve. Veprae tij ka material tė gjerė tė mbledhur nė terren, nga njė kėrkues i pasionuar “qė uletgju mė gju analfabetėt e tė papėrfillurit”, sikurse thotė prof. Gjovalin Shkurtaj iUniversitetit tė Tiranės, “duke regjistruar… gjithēka qė ata mbajnė mend”. Prof.Shkurtaj e cilėson veprėn si “njė enciklopedi tė tėrė tė jetės, shpirtit, kulturės, dokeve(traditave), zakoneve, dhe gjuhės qė flitet edhe sot nė komunitetet e moēme tėshqiptarėve nė Greqi”.Nė mėnyrė shkencore autori vė nė dukje botėn e shqiptarėve qė zbuloi nė tokėn eGreqisė, qė do t’u vlejė dijetarėve dhe studentėve tė historisė, gjuhėsisė dhe folklorit.Njėkohėsisht, duke iu pėrmbajtur kritereve shkencore qė kėrkonte puna e tij, aiparaqet edhe ndonjė tė metė, dobėsi apo konflikt qė gjeti midis arbėrorėve. Njė ngagjėrat qė ia rritin vlerėn librit dhe e bėjnė atė mė interesant, janė fotografitė e shumtaqė ilustrojnė faqet e tekstit. Ato fiksojnė fytyrat e personave qė takoi autori gjatėvizitave nė Greqi; rrėfejnė, gjithashtu, edhe diēka nga jeta e tyre: veshjet, dhomat eshtėpive, kisha, monumente, peizazhe. Dy tipare tė tjera tė librit janė hartat, qėtregojnė fshatrat arbėrore me emėr, dhe qindra e qindra shėnime “notes” (nė italisht),qė e bėjnė tekstin mė tė qartė pėr lexuesin.Me gjithė gjendjen e rėndė tė arbėrorėve qė gjeti autori nė Greqi, pėr shkak tėshtypjes sė gjuhės dhe kulturės sė tyre, ai nuk u dekurajua, nuk u dorėzua. I mbrujturme ndjenja tė thella atdhedashurie dhe i nxitur nga njė mall pėrvėlues historik (qėburon nga thellėsia e shekujve), papa Bellushi, mė se fundi, del fitues si etnograf, sishėrbėtor i urtė i Zotit dhe si burrė i Besės shqiptare. Ai e afirmon vetveten si optimistpėr tė ardhmen e shqiptarėve tė Greqisė.Shpirti i Arbėrit rron, thotė Bellushi, “ifreskėt, i gjallė, i thjeshtė”. Rron nė kėngėt arbėrore rron dhe do tė rrojė, se “ajo karrėnjė tė thella”, dhe “flitet nga tė mėdhenjtė e nga tė vegjlit”. (f.424)***Teksti i kėtij libri ėshtė nė dy gjuhė: shqip dhe italisht (me disa faqe edhe nėgreqisht). Pjesa mė e madhe e lėndės ėshtė nė gjuhėn shqipe.Teksti italisht ėshtė,nė tė vėrtetė, njė pėrkthim disi i pėrmbledhur i tekstit shqip. Megjithatė, emri i autoritdhe titulli i librit nė kapakun e veprės janė nė gjuhėn italishte, si pason: AntonioBellusci, “Ricerche e studi tra gli arberori dell’ Ellade – Da radici arbėreshe in Italia amatrici arberore in Grecia.”Libri ka njė hyrje nga Aristidhis Kolljas, kryetar i ShoqatėsKulturore Arbėrore “Mark Boēari” nė Athinė, dhe njė parathėnie nga prof. GjovalinShkurtaj i Universitetit tė Tiranės.U botua nga Qendra pėr Kėrkime Socio-Kulturore“G.Castriota, Cosenza, Itali, 1994, 500 faqe.*Shėnim: Citatet nga bisedat dhe kėngėt e abėrorėve janė shkruar gati tė gjitha nėshqipen e njėsuar letrare, pėr ta bėrė mė tė lehtė leximin e tyre. – P.R.P.San Diego, CaliforniaShkurt, 1996
7. Peter R. PriftiPeter Prifti (1924-2010) lindi nė Rehovė (Kolonjė) mė 1924. Pasi kreu shkollėn fillorenė fshat dhe Plotoren nė Ersekė, emigroi nė Amerikė mė 1940. Peter Prifti mbaroishkollėn e mesme, pastaj u diplomua pėr art e letėrsi nė Penn State College.Vazhdoistudimet nė University of Pennsylvania ku fitoi gradėn shkencore “Master of ArtDegree in Philosophy” (1955).Punoi redaktor nė gazetėn “Dielli” dhe sekretar i“Vatrės” (1958-1960), pėrvojė e cila e ndihmoi tė njihte nga afėr Fan Nolin dhekomunitetin shqiptar.Pėr 15 vjet ishte konsulent pėr ēėshtjet shqiptare nė M.I.T.(Massachusets Institut of Technology) qendėr e shquar e studimevendėrkombėtare.Mė 1976 University of California, Dega e Linguistikės e mori sipedagog sapo hapi katedrėn e Gjuhės Shqipe.Jetonte nė San Diego, Kaliforni. Ėshtėautor i librave “Socialist Albania since 1944”; “Remote Albania – The politics ofisolation”; “Confrontation in Kosova, The Albanian-Serb Struggle, 1969-1999”; “Landof Albanians: A crossroads of Pain and Pride”; “Mozaik Shqiptar”; “Unfinished Portraitof a Country”.Aristidh KolaAristidh Kola (1944-2000) ėshtė jurist, studiues, publicist, shkrimtar, veprimtar iguximshėm pėr ēėshtjen kombėtare, kryetar i shoqatės sė arvanitasve tė Greqisė“Marko Boēari”.Mbante lidhje dhe bashkėpunoi me personalitetet e diasporės nėAmerikė e Turqi, Kosovė, Maqedoni, Shqipėri, arbėreshėt e Italisė dhe Korsikės.Ėshtė autor i veprave “Arvanitasit dhe prejardhja e grekėve”, “Gjuha e perėndive”,“Deklarata e Bashkimit Arvanitas”, “Fjalori korregjues i fjalėve arvanite”, “Fjalorikrahasues i gjuhės shqipe”, “Greqia nė kurthin e serbėve tė Milosheviēit”, “Kėnga emercenarėve, prejardhja e grekėve”, “Mithi dhe e vėrteta”, “Varrimi i tretė i MarkoBoēarit”, etj.Nxorri revistat “Besa” dhe “Arvanon”.Nė vitin 1999 pėrkrahu nė mediet grekebombardimet e NATO-s nė ish-Jugosllavi dhe UĒK-nė.Ėshtė hedhur nė gjyq dhekėrcėnuar me vdekje nga qarqet ultranacionaliste greke.Dekoruar nga ish-Presidentėt e Shqipėrisė Sali Berisha dhe Rexhep Meidani, si dhenga kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi.Ėshtė “Qytetar nderi i Skėnderajt”.
8. Andon Bellushi (Antonio Bellusci)Prift arbėresh, gazetar, shkrimtar, pedagog, etnolog, lindur nė vitin 1934 nėFrashinetė tė Kozencės, (Itali).Diplomuar pėr filozofi e teologji.Ka shėrbyer si priftfamullitar arbėresh.Ka themeluar revistat “Vatra Jonė, “Lidhja”, shoqatėn kulturoredhe shtėpinė botuese “G. Kastrioti”, Bibliotekėn Ndėrkombėtare “Bellusci”. Ka botuarstudime nė periodikėt “Shejzat”, “Zgjimi”, “Katundi Ynė”, “Studime Filologjike”,“Pėrparimi”. Qysh nga viti 1962 ka bėrė udhėtime, studime dhe kėrkime etnografikenė vende tė ndryshme, ka marrė pjesė nė veprimtari shkencore nė kuvende,kongrese nė Itali, Shqipėri, Kosovė, Itali, SHBA, Australi. Ka botuar librat “Kėngėfetare arbėreshe”, “Argalia nė tekstet popullore arbėreshė nė Frasnitė”, “Magjia, mitedhe besime popullore nė katundet arbėreshė”, “Fjalor Frazeologjik i Arbėreshėvet nėItali dhe Arbėrorėve nė Greqi”, “Blegtoria nė Frasnitė”, :Kėrkime dhe Studime ndėrArbėrorėt tė Elladhės”, “Antologjia Arbėreshe”, “Arbėrorėt-Arvanitė”. Ėshtė nderuarnga Qeveria Italiane, Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Qeveria e Kosovės, etj.Zgjodhi dhe pėrpunoi: Bajram Osmani DardaNet Media
__________________
https://www.youtube.com/watch?v=jE_nX_SSPKM
Ganimet nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-12-2012, 15:19   #5
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,123
Thanks: 6,495
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Kur Athina fliste shqip

Kur Athina fliste shqip



Sipas Mbretit Otho, Athina ishte vetėm njė fshat shqiptar, me 8000 banorė

Citim:
What Athens was fifty years ago, that Cettinje is to-day. Under King Otho, Athens was only an Albanian village, with 8000 inhabitants ; under Prince Nicholas, Cettinje is a Serb village with 2000 inhabitants.

The growth of freedom in the Balkan Peninsula. Notes of a traveller in Montenegro, Bosnia, Servia, Bulgaria, and Greece"
https://www.google.com/search?q=Unde...w=1440&bih=799
Disa shembuj nga historianet e huaj ,

Citim:
Speakers of Albanian, a language that originated anciently in Epiros and was not written in Biddle’s time, had spread over large parts of Greece. Even rural Attica was thoroughly Albanian. The Albanians had originally been all Orthodox Christians; but many of them became Moslems, if notoriously lax Moslems, to profit from the privileges accorded the conquering religion.

^Nicholas Biddle in Greece: The Journals and Letters Of 1806, Nicholas Biddle, Richard A. McNea, 1993, p. 21
Citim:
A district of Athens opposite to this fountain is called Callirhiotis, and is inhabited by Albanian settlers. Hence at Athens an Albanian and a Callirhiote are sometimes used as synonymous terms.

^Travels in Greece and Albania: Volume 1, Thomas Smart Hughes – 1830, p. 297
Citim:
"The Albanians appeared first in Greece during the fourteenth century. They are found penetrating into almost every province of the Greek continent, sometimes occupying whole districts, sometimes mingling with the Greek population of the towns, as in Argos and Athens. At the present day, not to mention those districts where the Albanians are mixed up with the Greek population, Attica, Megara, Boeotin, Southern Eobcaa, Argolis, and the Corinthian territory, are possessed altogether by Albanians; and only the population of the towns is either altogether—as in Carysto, Piraeus, Nauplia, and Corinth—or principally Greek—as in Athens, Megara, and Argos. In the islands of Hydra, Spezzia, Poros, and* Salamis, the Albanians possessed the whole territory so exclusively, that, before the Greek revolution, no female, .it is said, could speak a single word of Greek. The maritime power of the Greeks at that time was confined to the first two mentioned islands, and to the island of Psara, which was inhabited by pure Greeks, but lies now beyond the boundary of the Hellenic kingdom. The naval exploits, therefore, which were among the most notable of the revolutionary war, belonged to the Albanian element, and even at the present hour the language of the sailor class is Albanian, not Greek. But more: even in the camps of Tripolizza and Athens, Greek was far from being the only language spoken; for in the land army also the Albanian element asserted its existence.
* "Albanetische Studien." Von Dr. Johann Georg von Hahn. Jena. 1864.
^The Westminster review, Volumes 61-62
Citim:
Of all the emigrants who have settled on the island the Albanians alone have not become merged in the general population. Locally known as Greci, they still form separate communities, speaking their own language and observing special religious rites, in several of the towns of the interior, and more especially at Piana de' Greci, which occupies a commanding hill to the south of Palermo.

Elisée Reclus. The universal geography : earth and its inhabitants (Volume 1 Southern Europe).
burimi nga Atdhetari
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-12-2012, 15:20   #6
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,123
Thanks: 6,495
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Abetarja e Anastas Kulluriotit e botuar ne Athine





Dy poezitė e mėposhtme te autorit Anastas Kullurioti,
XINXARI

Pra sa tė dua ti, nxinxar, o kėngėtar!
nd’ ajo degė, ēs’ je ngalkuar mbė tė kotė
medrekj ishtė a mesditė, per ti ishtė bėhar
dh’ as njė para sjep ti pėr gjithė botė
Tė ngrėna, e tė pira s’ ibėn pėr kėtu...
as mos’ ngargomė bėne. / si tėi pėlqen
Ti dėgėza kėjon; / vete e rri mė mė tėhu.
Ndė tė ngjuajshin dh’ andej; ti eshkjėllkjen.
Tė klajsh, a tė rėkojsh kurrė s’ eke ndėr mend,
ndė mos tė ndaftė njėra, ti ēson njatrė,
dunjaj s’ ubuar, dhe pėr ti ishtė tėr njė vend,
e le tė thonė se je.
Vetėmė lerė je tė kėndojsh gjithė mot,
dhe kėngatė nga jeta m’ ike dzėnė,
az me pahir kėrkon tė tė japė inė Zot,
ati tshė sdesh me hir tė tė kish dhėnė.
Thonė se dhe ipėderėz je, nxinxar ivarfėr!
se u lutshe milingonės’ njė grusht grurė!
tėrremėtort’! munjafiq jan ė si gjarpėr,
se kur, izithi, ;sjlashe degen’ e drurė!
S’ ke fajth ti! se kur do dunjaj ashtu, isht’
ikejq, mėrzitėn kėmbėtori kalėtorin,
edh’ as ipaturi atė ēsė ska ehelq,
as nusen’ plaka’, as plaku dhjalėtorin.
Kėndo pra mik, dunjanė kurrė mos e pjejt,
kėndo ti kaqja bukuri tė kota
e pra ndė vdirresh ti nga uja, mos tė pret,
podė do mos vdiret’ e gjithė bota;
Me mir’ tė ngorthsh nga uja, se ti hash ti sot,
atė ēsė me punim mblodhe tė tjerėt,
e pra, nani ndė jesh ivarfėr, ka inė Zot.
Do vinjė kohė, tė pejrojsh, imjerė

Anastas Kullurioti (lindur nė vitin 1820 sipas tė dhėnave tė Fjalorit Enciklopedik Shqiptar) me origjinė nga Salamina ka qenė patrioti shqiptar mė i madh ndėr Shqiptarėt e Greqisė.
__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-12-2012, 15:21   #7
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,123
Thanks: 6,495
Thanked 3,076 Times in 1,264 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Sot, po bėhen pėrpjekje pėr tė na bindur, se edhe nė jugun e Shqipėrisė, jeton njė shumicė e popullsisė autoktone greke

“ Profesori, historiani , linguisti i Universitetit sė Athinės Nikos Dimou: flisnim shqip dhe quanim vetveten Bizantine”, por athere Winckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix,, tė tėrė na thanė, “Jo, ju jeni Grekė, pasardhės direktė tė Platonit e Sokratit”, dhe athere filluan problemet. Por kurrė njė komb i vogėl dhe i varfėr ka njė ngarkesė tė tillė mbi supet e tija, kurrė nuk do shėrohet.

__________________

Mandi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2012, 23:02   #8
busavata
Dr. pėr Rock & Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 8,359
Thanks: 2,479
Thanked 2,074 Times in 774 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

po del se alfabeti i pare shqiptar ishte qirilik !!!
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2012, 23:23   #9
magnus
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 9,479
Thanks: 288
Thanked 993 Times in 627 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 201
magnus ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
po del se alfabeti i pare shqiptar ishte qirilik !!!
jo o busavate jo, cirilet dhe metodet jane teper te vone per kete alfabet, gabimisht ky quhet dhe grek, po, eshte grek se e perdorin greket sot per te padronizuar nje identitet te lashte qe s'eshte i tyre.
jane ca me te thella gjerat.

megjithate ortodoksia nuk shkon me kete alfabet.
magnus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2012, 23:32   #10
busavata
Dr. pėr Rock & Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 8,359
Thanks: 2,479
Thanked 2,074 Times in 774 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga land Shiko postimin
jo o busavate jo, cirilet dhe metodet jane teper te vone per kete alfabet, gabimisht ky quhet dhe grek, po, eshte grek se e perdorin greket sot per te padronizuar nje identitet te lashte qe s'eshte i tyre.
jane ca me te thella gjerat.

megjithate ortodoksia nuk shkon me kete alfabet.
nuk e thash se osht ortodoks ... sa e di une perjardhja e alfabetit qirilik asht nga ky alfabeti i vjeter grek , por une nuk jam ekspert ne to gjana .. faliminderit per korigjim .
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2013, 21:56   #11
Mallakastrioti
Anėtar
 
Avatari i Mallakastrioti
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Posts: 51
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 9
Mallakastrioti ka njė atmosferė spektakolareMallakastrioti ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Kush jane greket? Le ti pergjigjet vllahu i Sulit Kristo Papa-s kesaj pyetje: http://www.youtube.com/watch?v=agCSfgZFIOc
🖤 (1)
Mallakastrioti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2013, 22:00   #12
Superman
Man of Steel
 
Avatari i Superman
 
Data e antarėsimit: Oct 2012
Vendndodhja: Hic Et Ubique
Posts: 1,470
Thanks: 0
Thanked 3 Times in 3 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 45
Superman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėmSuperman i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin
nuk e thash se osht ortodoks ... sa e di une perjardhja e alfabetit qirilik asht nga ky alfabeti i vjeter grek , por une nuk jam ekspert ne to gjana .. faliminderit per korigjim .
Glagolitik me sakte, ska fjalor cirilik, eshte vjedhje sllave, si shume vjedhje te tjera.
__________________
Hic Et Ubique
Superman nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2013, 22:11   #13
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,092 Times in 2,293 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Ne rast se nuk e keni pare akoma. M.Glezos, deputet grek dhe hero i luftes e dyte boterore ju drejtohet deputeteve grek. Eshte e ketij muaji.

Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-01-2013, 22:55   #14
bindi
dolcinio
 
Avatari i bindi
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: Ne bregdet
Posts: 1,884
Thanks: 5
Thanked 10 Times in 8 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 20
bindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarėbindi ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Illyrian rex Shiko postimin
Ne rast se nuk e keni pare akoma. M.Glezos, deputet grek dhe hero i luftes e dyte boterore ju drejtohet deputeteve grek. Eshte e ketij muaji.

http://www.youtube.com/watch?v=BBya0TyZV0o
Intersante,si duket diēka po levize ne arenen greke,dikur ishte tabu per politikane apo intelektual te deklaronin veteten,perveē se grek,ka njerz qe me ne fund dita dites po kuptojne qe e verteta nuk mund te mbahet peng....
bindi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-01-2013, 03:13   #15
BARAT
tăl'ithu kyOO'mI
 
Avatari i BARAT
 
Data e antarėsimit: Nov 2012
Vendndodhja: Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
Posts: 669
Thanks: 413
Thanked 152 Times in 87 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
BARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

NĖ MBRETĖRINĖ E GREQISĖ, SHQIPTARĖT PĖRBĖJNĖ SHUMICĖN E POPULLSISĖ
Gjysma e shqiptarėve tė ditėve tė sotme janė tė krishterė e gjysma janė myslimanė. Ata banojnė nė Shqipėri, nė Thesali dhe nė pjesė tė tjera tė Turqisė perėndimore dhe nė mbretėrinė e Greqisė, ku thuhet se ata pėrbėjnė shumicėn e popullsisė, zotėrojnė thuajse tė vetėm Atikėn, Beotinė dhe ishujt e Hidrės e tė Specias.


Citim:
The Albanians at the present day are half of them Christians and half Mahometans. They dwell in Albania, in Thessaly, and other parts of western Turkey, and in the kingdom of Greece, where they are said to be the majority of the population, almost exclusively possessing Attica, Boeotia, and the islands Hydra and Spezzia.
Autori: Art. II.—The races of men and their ramifications, according to the latest results of ethnology. [Translated from the German of Dr. G. L. Kriegk]
Botues: Methodist book concern, 1850
BARAT nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-01-2013, 03:37   #16
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga BARAT Shiko postimin
NĖ MBRETĖRINĖ E GREQISĖ, SHQIPTARĖT PĖRBĖJNĖ SHUMICĖN E POPULLSISĖ
Gjysma e shqiptarėve tė ditėve tė sotme janė tė krishterė e gjysma janė myslimanė. Ata banojnė nė Shqipėri, nė Thesali dhe nė pjesė tė tjera tė Turqisė perėndimore dhe nė mbretėrinė e Greqisė, ku thuhet se ata pėrbėjnė shumicėn e popullsisė, zotėrojnė thuajse tė vetėm Atikėn, Beotinė dhe ishujt e Hidrės e tė Specias.

Ashtu ka qene,nuk diskutohet per veriun e sotem te Greqise ku Janina konsiderohej shqiptare,por shqiptaret ishin te perhapur gjithandej si ne jug te Greqis e deri ne Turqi.
Ne nje fragment Shliman ne ditaret e tij shkruan,"Punetoret ishin me teper shqipetar nga fshatrat afer Kophion,Kutsion,Laluka,dhe Aria.Kisha vetem 15 greke nga fshati i Charvati.......Dimer 1883-84.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-02-2013, 14:14   #17
Tara
Super Anėtar
 
Data e antarėsimit: Jan 2013
Posts: 168
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 11
Tara ėshtė vėrtetė talentėTara ėshtė vėrtetė talentėTara ėshtė vėrtetė talentėTara ėshtė vėrtetė talentėTara ėshtė vėrtetė talentė
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Pershendetje,

doja te shtoja dicka persa i perket pranise se shqiptareve ne Greqi dhe ne Itali. Historiane dhe gjuhetare te ndryshem kane pranuar pranine e fiseve ilire ne Greqi dhe ne Itali qe ne kohe te hershme te historise. E gjithe Italia e jugut dhe lindore ka qene e banuar nga fiset ilire te Messapeve dhe Japiegeve, ne veri nga fiset ilire te Veneteve dhe te Liburneve. Ky eshte nje fakt i pranuar nga te gjithe gjuhetaret e huaj, pavaresisht se nuk eshte folur per kete. Qe ne kohet me te hersheme te historise fiset ilire kane udhetuar drejt Italise dhe kane qene banoret me te hershem te atyre viseve para ardhjes se italikeve.
Po keshtu eshte pranuar prania e fiseve ilire ne te gjithe Greqine dhe kjo vertetohet nga emertimet gjeografike te shtrira ne te gjithe territorine Greqise.

Eshte pranuar qe greket jane te ardhur me vone, ne keto territore, qe ata kulturen e moren nga fiset e meparshme dhe pothuaj te gjithe emrat e mitologjise dhe te poemave homerike nuk jane emra greke.

Per idete e paraqitura me siper ekzistojne fakte te shumta te sjella nga gjuehtaret e huaj te cilat jane permbledhur shkurtimisht ne borimin: "Gjuha deshmi e lashtesise sone mijeravjecare. Studim mbi lidhjen pellazgo-iliro-shqiptare mbeshtetur tek te dhenat gjuhesore".

http://www.pashtriku.org/?kat=47&shkrimi=1235
Tara nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-02-2013, 14:35   #18
Hello Kitty
❤☆҉‿★ Ŧђαήк „☺ů ★☆҉‿❤
 
Avatari i Hello Kitty
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Posts: 9,788
Thanks: 8,852
Thanked 2,737 Times in 1,410 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 188
Hello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Tema po shikohet nga: 30 (2 anėtarė dhe 28 vizitorė)
Hello Kitty, Tara.

Teme me vlere qenka kjo!
__________________
$ € $ ... ♥♫ - ♥♫
Hello Kitty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 17-02-2013, 21:11   #19
Mallakastrioti
Anėtar
 
Avatari i Mallakastrioti
 
Data e antarėsimit: Nov 2011
Posts: 51
Thanks: 0
Thanked 1 Time in 1 Post
Shuma e pikėve qė jep: 9
Mallakastrioti ka njė atmosferė spektakolareMallakastrioti ka njė atmosferė spektakolare
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Na paskesh dale sot nje fare Pirro Dhima (ish shtangist, pra hekurangrites) dhe feston 99-vjetorin e Autonomise e te keshtuquajturit "Epir i Veriut". Jo vetem kaq, por Pirrua na shkoka edhe me tej duke lene intervista qe eshte nje "grek" den baba den dhe ne Shqiperi te Jugut jane mijra si puna e tij qe vuajne "shtypjen e shqiptareve". Te ngresh hekura Z. Pirro nuk do te thote te ngresh apo te ndritesh edhe trurin. Prej asaj Himare, te cilen na e deklaroke si "greke", do mjaftonin dokumenta te kohes te cilat flasin qarte lidhur "grekeve" himariote , te cilet Kantakuzeni i cileson "barinje Shqiptar te pavarur". Lexo ndonje liber Z. Pirro se nuk te ben keq, perkundrazi.
Lidhur deklarimit tend qe je grek, personalisht nuk e dija qe Kurveleshasit, pra prej nga kane rrenjen te paret apo fisi Dhimaj, qenkeshin grek. Jo per gje po tu thuash Kurveleshasve (Labeve) qe kane origjine apo jane "grek", mendoj se jo llogjika tashme ka arritur majat e veta ne koken e disa njerezve (pak rendesi ka ne se jane kampione te ngritjes se hekurave).
Ketu faktet Z. Pirro (Kurveleshasi) lidhur sa grek cilesoheshin ne kohen e Kantakuzenit himariotet:
Vepra: A classical and topographical tour through Greece: during the ... - Vell. 1 - f. 24. Viti i botimit - 1819, autor: Edward Dodwell.
----

Keshtu pra Pirro Dhima Kurveleshasi, gjuhen greke si e flet sot ti, jo vetem tradheton genjeshtrat e tua por shkon edhe me tej, pasi ke tradhetuar vetveten me kohe dhe nuk ke mesuar kurre prej historise se renegateve, te cilet asnjehere nuk paten nje Atdhe!
................
Mallakastrioti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-03-2013, 00:27   #20
Hello Kitty
❤☆҉‿★ Ŧђαήк „☺ů ★☆҉‿❤
 
Avatari i Hello Kitty
 
Data e antarėsimit: Feb 2011
Posts: 9,788
Thanks: 8,852
Thanked 2,737 Times in 1,410 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 188
Hello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėmHello Kitty i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Kur Athina fliste shqip

Gjeta kete foto ne internet dhe mendova se i perket kesaj teme.

__________________
$ € $ ... ♥♫ - ♥♫
Hello Kitty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur