Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Ekonomi & biznes

Ekonomi & biznes Kėtu do tė gjeni lajme, studime, statistika, trajnime, dhe informacion tė bollshem qė ka te bėjė me ekonominė shqiptare dhe atė botėrore, si dhe nė fushėn e biznesit nė pėrgjithėsi.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 29-04-2019, 11:16   #1
Onyx
Unpredictable
 
Avatari i Onyx
 
Data e antarėsimit: Mar 2016
Posts: 4,703
Thanks: 388
Thanked 1,512 Times in 961 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
Onyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėmOnyx i pazėvėndėsueshėm
Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!

Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!



Tė dhėnat e fundit tė disponueshme nga Banka e Shqipėrisė tregojnė se pėr 1 milion copė kartėmonedha nė qarkullim, 5.7 prej tyre janė tė falsifikuara.

Sipas tė njėjtave tė dhėna, kartėmonedha prerjen 1000 lekė zė pjesėn mė tė madhe tė totalit tė kartėmonedhave false, e pasuar nga prerjet 500 lekė dhe 2000 lekė.

Nga ana teknike, kartėmonedhat kombėtare tė falsifikuara riprodhohen me teknikė bazė printimi digjital me ngjyra, tė shoqėruara me aplikimin e metodave artizanale shtesė pėr imitimin e disa elementėve tė sigurisė.

Por, ndonėse tė dhėnat pėr vitin 2018 nuk janė publikuar ende, tregtarėt e kryeqytetit, qė janė nė kontakt tė vazhdueshėm me paratė, i kanė jo tė panjohura eksperiencat me paratė e falsifikuara. Madje njėri prej tyre tregon rastin e fundit e ka pasur vetėm para pak ditėsh.

“Pardje mė ka ardhur njė 10 mijė lekėshe false. Erdhi njė plak, por unė sa e kapa me dorė e kuptova qė ishte false. Kam njė stilolaps verifikues me tė cilin i provoj: po u nxi kartėmonedha ėshtė false, nėse nuk nxihet ėshtė nė rregull”,-tregon tregtari, qė ka njė dyqan tė vogėl nė tregun ēam, nė kryeqytet.

“ Mua mė ka ndodhur para disa vitesh. Unė nuk e dallova fare, por kur shkova tė blija nė njė dyqan tjetėr e dalloi shitėsi qė ishte false”,-thotė njė tjetėr tregtar, qė operon nė tė njėjtin treg.

Megjithatė, ata thonė se janė pak tė informuar mbi elementėt e sigurisė sė njė kartmonedhė dhe metodat qė pėrdorin pėr identifikimin e tyre janė tė thjeshta, duke u fokusuar te prekja me dorė apo edhe pėrdorimi i stilolapsėve specifikė, qė lėnė gjurmė nė kartėmonedhė.

“Ne punojmė ēdo ditė me lekun dhe zakonisht e dalloj me prekje, plus qė ndonjėherė e ngre nė dritė dhe shikoj “kokėn”. Ndėrsa pėr pėrdorimin e stilolapsit ka qenė ideja ime sepse e vura re qė kishte para’ false nė qarkullim dhe e bleva kur dola jashtė shtetit”- thotė tregtari.

Elementėt e sigurisė

Kartėmonedhat aktuale nė qarkullim kanė 7 elementė sigurie. Shtypi i ngritur, qė prodhon nė efekt relievi nė bojėn e pėrdorur mbi kartėmonedhė ėshtė njėri prej tyre.

Me rrėshqitjen e gishtave pėrgjatė sipėrfaqes sė kartėmonedhės, prania e shtypit tė ngritur mund tė perceptohet tek imazhet kryesore nė tė dy anėt e kartėmonedhės. Njė tjetėr element ėshtė filli i sigurisė i thurur nė letrėn e kartėmonedhės.

Me shikim tė lirė, nė anėn e pėrparme tė kartėmonedhės filli shfaqet nė sipėrfaqe si vijė e gjerė dhe ndėrprerė nė ngjyrė argjendi, nė tė cilėn shkruhet vlera nominale e kartėmonedhės. Nga ana tjetėr filigrama ėshtė njė element sigurie i realizuar nė letrėn e kartėmonedhės. Duke e mbajtur kartėmonedhėn kundrejt dritės, rishfaqet portreti i kartėmonedhės.

Njė tjetėr tregues ėshtė elementi i regjistrimit qė nė kartėmonedhat shqiptare pėrfaqėsohet nga njė figurė e stilizuar e shqiponjės. Ky element ėshtė i shtypur nė tė dyja anėt e saj dhe kur shihet kundrejt dritės duhet qė tė dyja figurat tė pėrputhen saktėsisht mbi njėra-tjetrėn, duke formuar njė imazh tė vetėm.

Nga ana tjetėr, imazhi i fshehur ėshtė njė element sigurie i cili bazohet nė efekte optike tė shtypit tė ngritur kundrejt dritės, ndėrsa mikroteksti ėshtė shkrim me pėrmasa tė vogla, qartėsisht i lexueshėm me njė lente zmadhimi.

Nė kartėmonedhat e vėrteta, ky tekst duhet tė duket i konfiguruar qartė. Kartėmonedhat shqiptare pėrmbajnė edhe elemente pėr tė ndihmuar tė verbėrit t’i dallojnė ato nga njėra tjetra. Ndėrkaq, pėrveē tregtarėve, pikat e kėmbimit valutor, gjithashtu janė kontakt tė vazhdueshėm me kartėmonedhat vendase dhe ato tė huaja.

Punonjėsit e tyre thonė se rastet e parave tė falsifikuara janė tė shpeshta, ndėrsa shtojnė se monedha vendase ėshtė mė problematike. Megjithatė, ndryshe nga tregtarėt e zakonshėm, kėto pika disponojnė pajisje mė tė specializuara pėr identifikimin e kartėmonedhave tė falsifikuara, duke dalluar nė kėtė mėnyrė edhe falsifikime mė tė sofistikuara. Por, me identifikimin e tyre ata thonė se mjaftohen me ‘mospranimin’ e tyre, duke mos ndjekur hapa tė mėtejshėm pėr denoncimin e rasteve.

Ndėrkaq, edhe institucionet bankare thonė se pėrballja me kėto lloj kartėmonedhash ėshtė e shpeshtė, por metodat qė pėrdoren pėr identifikimin e tyre, padiskutim janė tejet tė sofistikuara.

“Mund tė themi qė ka tentativa, sidomos nė Shqipėri qė ėshtė njė ekonomi qė qarkullon me vlera tė larta nė kesh, nė ndryshim me shtetet e tjera, ku janė tė zhvillura edhe metoda alternative tė tjera dhe paraja fizike ka ardhur nė rėnie si vlerė”,-thotė Rinald Gjyli, nėndrejtor i Departamentit tė Thesarit nė ‘Credins Bank’.

“Duke iu referuar volumeve qė kemi nė bankėn Credins, e cila gjatė viteve tė fundit ka patur rritje si institucion, por edhe si pasojė e rritjes ekonomike, qarkullimi i kesh-it vijon nė pėrmasa tė larta. Tentativat pėr para tė falsifikuara janė tė shpeshta, por masat qė merren janė shumė tė shpejta”,-shton ai. Por, cilat janė disa nga mėnyra qė pėrdor banka pėr tė identifikuara kėto kartėmonedha? “Kontrolli i kartėmonedhave nė Credins Bank, pro edhe nė degėt e bankave tė tjera ėshtė shumė rigoroz. Nė fakt, tendenca ka ardhur nė rėnie, nė bazė edhe tė masave qė bankat aplikojnė. Nuk ėshtė e lehtė qė tė kalosh njė kartėmonedhė fallco nė njė institucion bankar pėr shkak tė makinerive qė pėrdoren nga ēdo arkėtar dhe pėr shkak tė trajnimeve qė bėhen pėr ēdo arkėtar. Trajnimet bėhen minimalisht 1 herė nė vit pėr t’u njohur dhe me elementėt e rinj tė njė kartėmonedhe, por edhe sepse ka emetime tė reja tė euros, paundit britanik ose dollarit, por edhe pėr kartėmonedhėn vendase”,-thotė Gjyli, teksa thekson rėndėsinė e pėrditėsimit tė makinerive me ndryshimet qė u bėhen kartėmonedhave.

Kujdes me paratė ‘CASH’!

Pėrgjithėsisht klientėt nuk janė nė dijeni, qė janė duke futur njė kartėmonedhė tė falsifikuar nė bankė. “Nuk bėn sens nė vitin 2019, me sistemet qė bankat pėrdorin, me identifikimin e kamerave apo me aparatet e numėrimit tė kesh-it, qė pėrveē numėrimit bėjnė dhe identifikimin e elementėve tė sigurisė tė tentohet tė futen qėllimisht para’ tė falsifikuara”,-thotė Gjyli.

Por, sipas tij individėt duhet tė shmangin transaksionet me vlera tė mėdha nė institucione jobankare, pasi mundėsitė pėr tė rėnė nė kontakt me kartėmonedha tė falsifikuara janė mė tė mėdha. “Ēdo biznes, por edhe qytetar do tė duhet tė jetė i kujdesshėm nė qarkullimin e kartėmonedhave. Veprimet financiare me kartėmonedha duhet t’i bėjnė nėpėrmjet bankave pėr tė evituar keqkuptimet, pėr tė evituar mundėsinė qė dikush nė njė moment tė caktuar t’i pasojė njė kartėmonedhė tė dyshuar si tė falsifikuar. Nga ana tjetėr, nuk duhen tė mbahen vlera tė mėdha kesh nė shtėpi, siē dėgjojmė nė Shqipėri sepse ato dėmtohen, dyshohen si tė falsifikuara, apo mund tė ndėrrohen nga dikush pa dijeninė e qytetarit”,-shpjegon nėndrejtori i Thesarit nė Credins Bank.

Trajnime pėr sigurinė

Tregtarėt e kryeqytetit thonė se trajnimet mbi elementėt e sigurisė sė kartėmonedhave do tė ishin tė domosdoshme, por kėto trajnime duhet tė financohen nga institucionet shtetėrore. “Nuk diskutohet, qė nevojiten trajnime nga institucione tė specializuar. Por kush i paguan kėto trajnime?! Nėse ato sponsorizohen, pra nuk paguhen nga ne, pse jo”,- thonė ata.

Sipas Gjylit, edhe vetė institucionet qė kanė qarkullime tė mėdha tė parave kesh duhet tė investojnė nė trajnime tė stafeve tė tyre mbi elementėt e sigurisė sė monedhave. “Pėr kėdo qė qarkullon apo ka lidhje me pėrpunimin e cash-it tė pajiset me tė njėjtat makineri dhe tė pėrditėsohet ēdo vit. Gjithashtu, duke qenė se nė Shqipėri pėrdoren njė shumėllojshmėri kartėmonedhash dhe ndryshimet janė tė pėrvitshme, mendoj qė duhet tė ndjekin tė njėjtėn praktikė qė ndjekin bankat dhe tė trajnojnė ēdo vit stafet e tyre si deh tė investojnė nė sistemin e kamerave”,- thotė Gjyli.

“Njėsitė e tjera mund ta quajnė me shumė shumė kosto, por kjo do tė mbajė larg kėta persona qė duan tė kanalizojnė kartėmonedha false. Parandalimi i kartėmonedhave tė dyshuara false qė nė burim, nuk ekspozon dhe atė subjekt tregtar me bankėn apo atje ku do tė bėjė derdhjen pėrfundimtare tė kėtyre kartėmonedhave sepse pėrveēse krijon njė kosto monetare, nė momentin qė njė subjekt ka arkėtuar kartėmonedha dhe banka e njofton qė disa prej tyre janė false, atij i cenohet dhe besueshmėria, qė ėshtė edhe mė e rėndėsishme”,-shton ai.

Nė fakt, edhe Banka e Shqipėrisė nė Strategjinė Afatmesme tė Zhvillimit 2019-2021 planifikon disa masa pėr mbrojtjen nga falsifikimi, duke synuar ruajtjen dhe rritjen e besimit tė publikut te monedha kombėtare.

Sipas Bankės, ky objektiv sigurohet nėpėrmjet pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė elementeve tė sigurisė sė kartėmonedhės shqiptare; pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė kapaciteteve dhe aftėsive njerėzore tė personelit, nėpėrmjet trajnimeve, kualifikimeve dhe pjesėmarrjes nė seminare dhe workshop-e.

Gjithashtu, banka qendrore parashikon organizimin e seminareve me punonjės tė sistemit financiar, pėr t’i informuar, orientuar dhe trajnuar ata, lidhur me elementet e sigurisė tė kartėmonedhave shqiptare, si dhe tė faktorėve qė sjellin minimizimin e falsifikimit tė tyre.

“Roli i Bankės sė Shqipėrisė ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe deri mė tani po kryhet saktė: Kanė organizuar trajnime me aktorė tė huaj pėr monedhėn europiane dhe dollarin amerikan. Japin mbėshtetjen e tyre nė trajnimet qė Banka Credins apo bankat e tjera bėjnė, kanė dhėnė materialin e duhur me informacionet qė ata grumbullojnė dhe roli ėshtė pėrmirėsuar shumė me krijimin e Qendrės Kombėtare tė Analizės sė Kartėmonedhave, qė na jep siguri nė certifikimin e njė kartėmonedhe tė falsifikuar”,-thotė Gjyli.

“E theksoj kėtė sepse nė momentin qė njė klient paraqitet nė njė sportel, banka pėr shkak tė transparencės ka tė drejtė ta sekuestorjė, pro jo t’i thotė klientit qė kjo ėshtė e falsifikuar. Nė bazė tė transparencės plotėsohet formulari, sekuestrohet kartėmonedha dhe dėrgohet nė qendrėn e Analizės Kombėtare. Kjo siguron dhe klientin qė nuk po abuzon njė sportelist apo banka, por po ndiqet procedura si nė gjithė vendet e zhvilluara”, – pėrfundon nėndrejtori i Thesarit nė Credins.

SCAN Magazine
__________________
I am only responsible for what I say, not for what you understand.
Onyx nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-05-2019, 06:42   #2
Poshnja
Anėtar
 
Data e antarėsimit: Dec 2010
Posts: 69
Thanks: 5
Thanked 16 Times in 11 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 9
Poshnja ėshtė nė rrugė tė mbarė
Pėrgjigje e: Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!

Sipas pjeses se fundit me mire t'i ēojnė ne bank ato fallco.
Poshnja nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-05-2019, 06:54   #3
lonely_lion
.
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Posts: 4,580
Thanks: 0
Thanked 1,521 Times in 1,184 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 61
lonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėmlonely_lion i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Onyx Shiko postimin
Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!



Tė dhėnat e fundit tė disponueshme nga Banka e Shqipėrisė tregojnė se pėr 1 milion copė kartėmonedha nė qarkullim, 5.7 prej tyre janė tė falsifikuara.

Sipas tė njėjtave tė dhėna, kartėmonedha prerjen 1000 lekė zė pjesėn mė tė madhe tė totalit tė kartėmonedhave false, e pasuar nga prerjet 500 lekė dhe 2000 lekė.

Nga ana teknike, kartėmonedhat kombėtare tė falsifikuara riprodhohen me teknikė bazė printimi digjital me ngjyra, tė shoqėruara me aplikimin e metodave artizanale shtesė pėr imitimin e disa elementėve tė sigurisė.

Por, ndonėse tė dhėnat pėr vitin 2018 nuk janė publikuar ende, tregtarėt e kryeqytetit, qė janė nė kontakt tė vazhdueshėm me paratė, i kanė jo tė panjohura eksperiencat me paratė e falsifikuara. Madje njėri prej tyre tregon rastin e fundit e ka pasur vetėm para pak ditėsh.

“Pardje mė ka ardhur njė 10 mijė lekėshe false. Erdhi njė plak, por unė sa e kapa me dorė e kuptova qė ishte false. Kam njė stilolaps verifikues me tė cilin i provoj: po u nxi kartėmonedha ėshtė false, nėse nuk nxihet ėshtė nė rregull”,-tregon tregtari, qė ka njė dyqan tė vogėl nė tregun ēam, nė kryeqytet.

“ Mua mė ka ndodhur para disa vitesh. Unė nuk e dallova fare, por kur shkova tė blija nė njė dyqan tjetėr e dalloi shitėsi qė ishte false”,-thotė njė tjetėr tregtar, qė operon nė tė njėjtin treg.

Megjithatė, ata thonė se janė pak tė informuar mbi elementėt e sigurisė sė njė kartmonedhė dhe metodat qė pėrdorin pėr identifikimin e tyre janė tė thjeshta, duke u fokusuar te prekja me dorė apo edhe pėrdorimi i stilolapsėve specifikė, qė lėnė gjurmė nė kartėmonedhė.

“Ne punojmė ēdo ditė me lekun dhe zakonisht e dalloj me prekje, plus qė ndonjėherė e ngre nė dritė dhe shikoj “kokėn”. Ndėrsa pėr pėrdorimin e stilolapsit ka qenė ideja ime sepse e vura re qė kishte para’ false nė qarkullim dhe e bleva kur dola jashtė shtetit”- thotė tregtari.

Elementėt e sigurisė

Kartėmonedhat aktuale nė qarkullim kanė 7 elementė sigurie. Shtypi i ngritur, qė prodhon nė efekt relievi nė bojėn e pėrdorur mbi kartėmonedhė ėshtė njėri prej tyre.

Me rrėshqitjen e gishtave pėrgjatė sipėrfaqes sė kartėmonedhės, prania e shtypit tė ngritur mund tė perceptohet tek imazhet kryesore nė tė dy anėt e kartėmonedhės. Njė tjetėr element ėshtė filli i sigurisė i thurur nė letrėn e kartėmonedhės.

Me shikim tė lirė, nė anėn e pėrparme tė kartėmonedhės filli shfaqet nė sipėrfaqe si vijė e gjerė dhe ndėrprerė nė ngjyrė argjendi, nė tė cilėn shkruhet vlera nominale e kartėmonedhės. Nga ana tjetėr filigrama ėshtė njė element sigurie i realizuar nė letrėn e kartėmonedhės. Duke e mbajtur kartėmonedhėn kundrejt dritės, rishfaqet portreti i kartėmonedhės.

Njė tjetėr tregues ėshtė elementi i regjistrimit qė nė kartėmonedhat shqiptare pėrfaqėsohet nga njė figurė e stilizuar e shqiponjės. Ky element ėshtė i shtypur nė tė dyja anėt e saj dhe kur shihet kundrejt dritės duhet qė tė dyja figurat tė pėrputhen saktėsisht mbi njėra-tjetrėn, duke formuar njė imazh tė vetėm.

Nga ana tjetėr, imazhi i fshehur ėshtė njė element sigurie i cili bazohet nė efekte optike tė shtypit tė ngritur kundrejt dritės, ndėrsa mikroteksti ėshtė shkrim me pėrmasa tė vogla, qartėsisht i lexueshėm me njė lente zmadhimi.

Nė kartėmonedhat e vėrteta, ky tekst duhet tė duket i konfiguruar qartė. Kartėmonedhat shqiptare pėrmbajnė edhe elemente pėr tė ndihmuar tė verbėrit t’i dallojnė ato nga njėra tjetra. Ndėrkaq, pėrveē tregtarėve, pikat e kėmbimit valutor, gjithashtu janė kontakt tė vazhdueshėm me kartėmonedhat vendase dhe ato tė huaja.

Punonjėsit e tyre thonė se rastet e parave tė falsifikuara janė tė shpeshta, ndėrsa shtojnė se monedha vendase ėshtė mė problematike. Megjithatė, ndryshe nga tregtarėt e zakonshėm, kėto pika disponojnė pajisje mė tė specializuara pėr identifikimin e kartėmonedhave tė falsifikuara, duke dalluar nė kėtė mėnyrė edhe falsifikime mė tė sofistikuara. Por, me identifikimin e tyre ata thonė se mjaftohen me ‘mospranimin’ e tyre, duke mos ndjekur hapa tė mėtejshėm pėr denoncimin e rasteve.

Ndėrkaq, edhe institucionet bankare thonė se pėrballja me kėto lloj kartėmonedhash ėshtė e shpeshtė, por metodat qė pėrdoren pėr identifikimin e tyre, padiskutim janė tejet tė sofistikuara.

“Mund tė themi qė ka tentativa, sidomos nė Shqipėri qė ėshtė njė ekonomi qė qarkullon me vlera tė larta nė kesh, nė ndryshim me shtetet e tjera, ku janė tė zhvillura edhe metoda alternative tė tjera dhe paraja fizike ka ardhur nė rėnie si vlerė”,-thotė Rinald Gjyli, nėndrejtor i Departamentit tė Thesarit nė ‘Credins Bank’.

“Duke iu referuar volumeve qė kemi nė bankėn Credins, e cila gjatė viteve tė fundit ka patur rritje si institucion, por edhe si pasojė e rritjes ekonomike, qarkullimi i kesh-it vijon nė pėrmasa tė larta. Tentativat pėr para tė falsifikuara janė tė shpeshta, por masat qė merren janė shumė tė shpejta”,-shton ai. Por, cilat janė disa nga mėnyra qė pėrdor banka pėr tė identifikuara kėto kartėmonedha? “Kontrolli i kartėmonedhave nė Credins Bank, pro edhe nė degėt e bankave tė tjera ėshtė shumė rigoroz. Nė fakt, tendenca ka ardhur nė rėnie, nė bazė edhe tė masave qė bankat aplikojnė. Nuk ėshtė e lehtė qė tė kalosh njė kartėmonedhė fallco nė njė institucion bankar pėr shkak tė makinerive qė pėrdoren nga ēdo arkėtar dhe pėr shkak tė trajnimeve qė bėhen pėr ēdo arkėtar. Trajnimet bėhen minimalisht 1 herė nė vit pėr t’u njohur dhe me elementėt e rinj tė njė kartėmonedhe, por edhe sepse ka emetime tė reja tė euros, paundit britanik ose dollarit, por edhe pėr kartėmonedhėn vendase”,-thotė Gjyli, teksa thekson rėndėsinė e pėrditėsimit tė makinerive me ndryshimet qė u bėhen kartėmonedhave.

Kujdes me paratė ‘CASH’!

Pėrgjithėsisht klientėt nuk janė nė dijeni, qė janė duke futur njė kartėmonedhė tė falsifikuar nė bankė. “Nuk bėn sens nė vitin 2019, me sistemet qė bankat pėrdorin, me identifikimin e kamerave apo me aparatet e numėrimit tė kesh-it, qė pėrveē numėrimit bėjnė dhe identifikimin e elementėve tė sigurisė tė tentohet tė futen qėllimisht para’ tė falsifikuara”,-thotė Gjyli.

Por, sipas tij individėt duhet tė shmangin transaksionet me vlera tė mėdha nė institucione jobankare, pasi mundėsitė pėr tė rėnė nė kontakt me kartėmonedha tė falsifikuara janė mė tė mėdha. “Ēdo biznes, por edhe qytetar do tė duhet tė jetė i kujdesshėm nė qarkullimin e kartėmonedhave. Veprimet financiare me kartėmonedha duhet t’i bėjnė nėpėrmjet bankave pėr tė evituar keqkuptimet, pėr tė evituar mundėsinė qė dikush nė njė moment tė caktuar t’i pasojė njė kartėmonedhė tė dyshuar si tė falsifikuar. Nga ana tjetėr, nuk duhen tė mbahen vlera tė mėdha kesh nė shtėpi, siē dėgjojmė nė Shqipėri sepse ato dėmtohen, dyshohen si tė falsifikuara, apo mund tė ndėrrohen nga dikush pa dijeninė e qytetarit”,-shpjegon nėndrejtori i Thesarit nė Credins Bank.

Trajnime pėr sigurinė

Tregtarėt e kryeqytetit thonė se trajnimet mbi elementėt e sigurisė sė kartėmonedhave do tė ishin tė domosdoshme, por kėto trajnime duhet tė financohen nga institucionet shtetėrore. “Nuk diskutohet, qė nevojiten trajnime nga institucione tė specializuar. Por kush i paguan kėto trajnime?! Nėse ato sponsorizohen, pra nuk paguhen nga ne, pse jo”,- thonė ata.

Sipas Gjylit, edhe vetė institucionet qė kanė qarkullime tė mėdha tė parave kesh duhet tė investojnė nė trajnime tė stafeve tė tyre mbi elementėt e sigurisė sė monedhave. “Pėr kėdo qė qarkullon apo ka lidhje me pėrpunimin e cash-it tė pajiset me tė njėjtat makineri dhe tė pėrditėsohet ēdo vit. Gjithashtu, duke qenė se nė Shqipėri pėrdoren njė shumėllojshmėri kartėmonedhash dhe ndryshimet janė tė pėrvitshme, mendoj qė duhet tė ndjekin tė njėjtėn praktikė qė ndjekin bankat dhe tė trajnojnė ēdo vit stafet e tyre si deh tė investojnė nė sistemin e kamerave”,- thotė Gjyli.

“Njėsitė e tjera mund ta quajnė me shumė shumė kosto, por kjo do tė mbajė larg kėta persona qė duan tė kanalizojnė kartėmonedha false. Parandalimi i kartėmonedhave tė dyshuara false qė nė burim, nuk ekspozon dhe atė subjekt tregtar me bankėn apo atje ku do tė bėjė derdhjen pėrfundimtare tė kėtyre kartėmonedhave sepse pėrveēse krijon njė kosto monetare, nė momentin qė njė subjekt ka arkėtuar kartėmonedha dhe banka e njofton qė disa prej tyre janė false, atij i cenohet dhe besueshmėria, qė ėshtė edhe mė e rėndėsishme”,-shton ai.

Nė fakt, edhe Banka e Shqipėrisė nė Strategjinė Afatmesme tė Zhvillimit 2019-2021 planifikon disa masa pėr mbrojtjen nga falsifikimi, duke synuar ruajtjen dhe rritjen e besimit tė publikut te monedha kombėtare.

Sipas Bankės, ky objektiv sigurohet nėpėrmjet pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė elementeve tė sigurisė sė kartėmonedhės shqiptare; pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė kapaciteteve dhe aftėsive njerėzore tė personelit, nėpėrmjet trajnimeve, kualifikimeve dhe pjesėmarrjes nė seminare dhe workshop-e.

Gjithashtu, banka qendrore parashikon organizimin e seminareve me punonjės tė sistemit financiar, pėr t’i informuar, orientuar dhe trajnuar ata, lidhur me elementet e sigurisė tė kartėmonedhave shqiptare, si dhe tė faktorėve qė sjellin minimizimin e falsifikimit tė tyre.

“Roli i Bankės sė Shqipėrisė ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe deri mė tani po kryhet saktė: Kanė organizuar trajnime me aktorė tė huaj pėr monedhėn europiane dhe dollarin amerikan. Japin mbėshtetjen e tyre nė trajnimet qė Banka Credins apo bankat e tjera bėjnė, kanė dhėnė materialin e duhur me informacionet qė ata grumbullojnė dhe roli ėshtė pėrmirėsuar shumė me krijimin e Qendrės Kombėtare tė Analizės sė Kartėmonedhave, qė na jep siguri nė certifikimin e njė kartėmonedhe tė falsifikuar”,-thotė Gjyli.

“E theksoj kėtė sepse nė momentin qė njė klient paraqitet nė njė sportel, banka pėr shkak tė transparencės ka tė drejtė ta sekuestorjė, pro jo t’i thotė klientit qė kjo ėshtė e falsifikuar. Nė bazė tė transparencės plotėsohet formulari, sekuestrohet kartėmonedha dhe dėrgohet nė qendrėn e Analizės Kombėtare. Kjo siguron dhe klientin qė nuk po abuzon njė sportelist apo banka, por po ndiqet procedura si nė gjithė vendet e zhvilluara”, – pėrfundon nėndrejtori i Thesarit nė Credins.

SCAN Magazine
Si do mbrohesh me llape apo me llafet e ketij tipi ?

Per te gjithe te interesuarit. Mos u merrni me bole ne internet.I kontrollon Credinsi apo leshi. E kuptoni se jeni infektuar komplet nga ato qe lexoni? U mbushem portalet me mut. Ju lutem mos bini mut ne forum. Nuk ka nevoje as per shpikje dhe as per peralla. Del nendrejtori i leshit dhe jep mend. Ytttt. Race muti. Ben interesantin kot me kot.
Shkurt sakte. Kush disponon kartmonedhe fallco e con ne banke dhe jep informacion se ku e ka gjetur , ose ne Polici. Monedha nderrohet direkt me kartmonedhe te sakte dhe personi merr falenderim per denoncimim



Kodi:
https://sq.wikipedia.org/wiki/Elementet_e_sigurise_se_parase_se_Shqiperise
Kodi:
https://www.bankofalbania.org
Elementtet e sigurise per cdo kartmonedhe i keni me poshte.

Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/
Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/200_Leke/
Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/2000_Leke/
Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/1000_Leke/
Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/500_Leke/
Kodi:
https://www.bankofalbania.org/Paraja/Kartemonedhat/5000_Leke/
__________________
jeto dhe leri te tjeret te jetojne
Software is getting slower more rapidly than hardware becomes faster

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga lonely_lion : 01-05-2019 nė 06:58
lonely_lion nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 01-05-2019, 07:38   #4
Pirati
Aga i Lugines
 
Avatari i Pirati
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 8,931
Thanks: 3,807
Thanked 4,100 Times in 2,753 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 216
Pirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėmPirati i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Si tė mbrohemi nga kartmonedhat e falsifikuara nė Shqipėri!

Po falsifikatore budadhenje pra qenkan, te humbesh gjithe ate nge kohe te falsifikosh lekun, kur ke ojron bashke me shoqet tjera
__________________
...Good sense of humor, dirty mind, and a beautiful heart = Deadly Combination!
Pirati nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur