Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Media / Politika / Sondazhe > Lajmet e ditės

Lajmet e ditės Kėtu mund tė sillni lajmet e fundit nga media rreth ēėshtjeve tė rėndėsishme tė Shqipėrise dhe trojeve tė saj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 07-12-2013, 10:48   #21
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Takim i kryeministrit Edi Rama me artistėt shqiptarė qė jetojnė jashtė mė 29 nėntor ka krijuar jo pak pakėnaqėsi nė rrethin e artistėve shqiptarė brenda Shqipėrisė. Por vetėm aktorja Ema Andrea ka vendosur ta shprehė hapur kėtė pakėnaqėsi duke I kujtuar kryeministrit kushtet ku punojnė artistėt shqiptarė dhe e ka cilėsuar darkėn njė akt “prepotent provincial”

Ja ēfarė shkruan ajo nė profilin e saj nė facebook:

“Nė natėn e bardhė Ministria e Kulturės mė lajmėron se Portat e tė Madhnishmes Kryeministri do tė jenė tė hapura nė orėn 9 pėr artistėt, jo pėr ndonjė takim, por pėr tė parė mobiljet dhe korridoret!! Mė erdhi tė qesh nė fillim me kėtė prepotencė prej provinciali qė tė fton tė shohėsh kolltuqet e reja. Pastaj mė erdhi keq pėr veten, pėr kolegėt, pėr sakrificat! Mė vonė mora vesh se rreth tė njėjtės ore Kryeministri pinte njė gotė verė me artistėt qė jetojnė jashtė….. bukur…..shumė bukur Zoti i Shtėpisė!!

Ata mundėn me tė nderu me ardhjen e tyre, jo vetėm se kanė ecur me talentin dhe punėn e tyre por edhe sepse kanė para pėr tė blerė njė biletė avioni! Unė i dashur zoti i Shtėpisė, nuk kam mundėsi tė blej biletėn e avionit, pėrsa arritjet e mia nuk shpėrblehen financiarisht (dhe kėtė ju e dini shume mirė) e kėshtu s’mundem me qenė nė tryeza mik pritjesh, por ftohem pėr me pa karrika dhe mure bosh! Kam punuar nė kėtė vend, pa drita, pa ujė, zhgėnjyer dhe gėnjyer nga tė gjitha politikat kulturore shqiptare, kam nderuar kėtė vend kudo kam shkelur nė skena e auditore ballkanike dhe evropiane…. dhe jam kthyer sėrish kėtu..nė tokėn time tė cilėn e jetoj edhe nė tė keqen e vet!… Kėshtu kam zgjedhur, por kjo s’mė bėn mė pak tė talentuar e aq mė pak nuk mė vė nė rreshtin e lypsarėve qė i ftoni tė habiten me muret dhe me kolltukėt tuaj !! Tė bardhė e paē mendjen siē ke mosmirėnjohjen dhe fyerjen i dashur Zoti i shtėpisė qė……. . ani…….unė t’kam zgjedhė……..e tash duhet me tė durue!!! Edhe Ty…..!!!”

Mapo
(nga Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-12-2013, 11:48   #22
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Shkrim realist,i vertet.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-12-2013, 12:55   #23
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Pas presionit nė rritje tė Brukselit pėr arrestimin e Sali Berishės dhe ministrave tė tij tė korruptuar, nė rrjetet sociale ka nisur firmosja e njė peticioni pėr dėrgimin e ish-kryeministrit, Sali Berisha, para drejtėsisė. Shqiptarėt kanė nisur tė firmosin pasivisht peticionin pėr arrestimin e Sali Berishės pėr pesė krimet mė tė mėdha njerėzore dhe ekonomike nė historinė e pluralizmit shqiptar.

Peticioni pritet tė firmoset nga 1 milion shqiptarė, i cili do tė pėrdoret si mjet presioni pėr tė vėnė nė lėvizje prokurorinė dhe gjykatat, pėr arrestimin e Berishės, i cili konsiderohet si koka e korrupsionit nė Shqipėri. Mė konkretisht, arrestimi i Berishės kėrkohet pikėsėpari pėr Gėrdecin, ku ishte i implikuar djali i tij, Shkėlzeni. Si pasojė e korrupsionit familjar tė Berishės, nė kėtė ngjarje humbėn jetėn 26 qytetarė, ndėrsa u plagosėn 300 tė tjerė. Nė Gėrdec u hodh nė erė dhe baxhanaku i Berishės, tė cilin ky i fundit e mohoi.

Sė dyti, nė peticion, arrestimi i Berishės kėrkohet si pėrgjegjės pėr ngjarjen e 21 Janarit, ku garda e ish-kryeministrit ekzekutoi nė bulevard 4 qytetarė tė pafajshėm, ndėrsa u plagosėn dhjetėra tė tjerė. Kėtu, Berisha nuk lejoi prokurorinė tė arrestonte komandantėt e gardės, ndėrsa vrasėsit zhdukėn pamjet filmike nga serveri i Kryeministrisė dhe manipuluan armėt e krimit.

Njė tjetėr arsye e listuar nė peticion ėshtė shitja e detit Greqisė. Po ashtu, arrestimi i Berishės kėrkohet nė peticion edhe pėr shkak tė aferave korruptive. Madje, korrupsioni ėshtė edhe arsyeja kryesore qė shqiptarėt po ngihen nė kėmbė pėr ndėshkimin e ish-kryeministrit. Ndėrkaq, ngjarjet e ’97 dhe grushti i shtetit nė 14 shtator tė vitit 1998, ėshtė njė tjetėr arsye e listuar nė peticion. Nuk dihet ende se ēfarė rruge do tė ndiqet pas firmosjes sė peticionit nga 1 milion shqiptarė. Por, presioni qytetarė sa vjen e rritet ndaj qeverisė “Rama” dhe organeve tė drejtėsisė, pėr tė ndjekur shembullin e Kroacisė, e cila dėnoi ish-kryeministrin e saj pėr korrupsion, si kusht pėr t’u integruar nė Bashkimin Evropian.

Gjinushi

Kryetari i Partisė Social Demokrate, Skėnder Gjinushi, deklaroi se lufta ndaj korrupsionit fillon qė nga koka. Sipas Gjinushit, nė sferat e larta politike, korrupsioni ka qenė i ligjėruar nga Sali Berisha. “Siē e kam thėnė edhe mė parė, lufta ndaj korrupsionit fillon nga koka. Lufta ndaj korrupsionit gjėnė mė tė keqe ka luftėn selektive. Kur ka disa dėnime nuk kapen tė mėdhenjtė, por kapen tė vegjlit. Nė njė shtet ligjor dėnohet ai qė kapet, por kėtu dėnohet mė i vogli. Kjo ėshtė komprometuese dhe shpalos qartė qė ligjėrohet korrupsioni. Nė Shqipėri, nė sferat e larta politike, deri sot, korrupsioni ka qenė i ligjėruar nga Sali Berisha”, theksoi Gjinushi.

Ja si reagoi Berisha pėr kėrkesėn e arrestimit

Kushtėzimi i statusit me arrestimin e ish-kryeministrit dhe bashkėpunėtorėve tė tij tė ngushtė, ka alarmuar Sali Berishėn, i cili duket se e ka humbur qetėsinė. Berisha e ka konsideruar si enverist, tempullin e demokracisė nė planet, pra Parlamentin Evropian. Ish-kryeministri ka akuzuar gjithashtu edhe mediat se janė enveriste, tė cilat sipas tij, kanė trilluar lajmin pėr arrestimin e tij. Si mediat ashtu edhe Parlamentin Evropian, Berisha i ka konsideruar se enveristė tė Edi Ramės. “Janė trillime tė enveristėve tė Edi Ramės”, ka deklaruar ai. Nė vend qė tė t’u thotė shqiptarėve se pse ndėrkombėtarėt e konsiderojnė atė si koka e korrupsionit nė Shqipėri, Berisha vijon tė kėrkojė shpėtim tek anti-enverizmi. Vetėm Sali Berisha mund ta lidhė Enver Hoxhėn me krimet ekonomike dhe njerėzore tė tij, gjatė tetė viteve tė fundit. Gjithsesi, Berisha duket se ėshtė i alarmuar jo nga pasqyrimi i lajmit, por nga precedenti i Kroacisė. Bashkimi Evropian e kushtėzoi integrimin e Kroacisė me arrestimin e ish-kryeministrit kroat, Sanader. Ky i fundit ėshtė dėnuar pėr korrupsion.

Ja pesė arsyet se pse kėrkohet arrestimi i Berishės

1. 21 Janari

21 Janari ėshtė ngjarja mė e rėndė dhe njolla mė e zezė e kėsaj qeverie pas Gėrdecit. Mė 21 Janar qeveria vrau katėr qytetarė tė pafajshėm dhe plagosi me dhjetėra tė tjerė. Nė fillim Berisha tha se protestuesit kishin vrarė njeri-tjetrin, mė pas pranoi vrasjet, por tha se Garda kishte zbatuar ligjin, pasi demonstruesit ishin vrarė brenda rrethimit. Kur u vėrtetua se protestuesit ishin vrarė jashtė rrethimit, Berisha sajoi puēin e shtetit dhe ngriti njė komision hetimor. Po ashtu, Berisha nuk lejoi as zbatimin e urdhrit tė Prokurorisė pėr arrestimin e komandės sė Gardės. Refuzimi i Berishės pėr tė dorėzuar komandantėt, shokoi ndėrkombėtarėt. Zhdukja e pamjeve filmike u vėrtetua edhe nga FBI. Mė pas Berisha hodhi nė koshin e plehrave ekspertizėn e FBI pėr vrasjet. Sot nuk ka asnjė tė dėnuar pėr kėtė ēėshtje.



2. Gėrdeci

Gėrdeci ėshtė krimi mė i madh njerėzor dhe ekonomik i familjes Berisha. Tragjedia e Gėrdecit ėshtė orkestruar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nga familja Berisha. Njė biznes fitimprurės pėr kompaninė Albademil dhe SAC, por qė nga shpėrthimi i Gėrdecit, humbėn jetėn 26 persona (mes tyre dhe baxhanaku i kryeministrit), u plagosėn mbi 300 vetė dhe u dėmtuan mbi 4000 prona. Tre ditė mė vonė jep dorėheqjen Ministri i mbrojtjes Fatmir Mediu, ndėrkohė qė prangoset Ylli Pinari, drejtor i MEICO, Mihal Delijorgji pronar i Albademil dhe Dritan Minxolli drejtor i fabrikės. Hetimet njė vjeēare vunė nėn akuzė 29 persona dhe ēėshtja shqyrtohet nė gjykatėn e Lartė. Korrupsioni i Gėrdecit, dhe dosja hetimore nxorėn nė pah shumė elementė. Njė ndėr njerėzit qė kishte influencuar nė bėrjen e akteve nėnligjore dhe ligjore qė ēuan nė tragjedi ishte djali i kryeministrit, Shkėlzen Berisha.



3. Shitja e detit Greqisė

Mbetet historia mė e zezė e qeverisė sė Sali Berishės. Ėshtė konsideruar tradhtia mė e madhe kombėtare pas shitjes sė Shėn Naumit nga Ahmet Zogu dhe shitjes sė Shkodrės nga Esat Pashė Toptani. Ky skandal identifikohet me emrin e Sali Berishės dhe Lulzim Bashės. Ky i fundit asokohe mbante postin e Ministrit tė Jashtėm dhe ka negociuar nė fshehtėsi marrėveshjen pėr shitjen e detit. Nė takimin midis Dora Bakojanis dhe Lulzim Bashės mė 20 mars 2008 njė nga temat kryesore tė bisedimeve ka qenė pikėrisht marrėveshja pėr pėrcaktimin e kufirit detar.



4. Korrupsioni

Sali Berisha konsiderohet ndėrkombėtarisht si koka e korrupsionit nė Shqipėri. Ai akuzohet pėr qindra afera korruptive. Afera mė e madhe lidhet me rrugėn Durrės-Kukės. Protagonist ėshtė sėrish Sali Berisha dhe Lulzim Basha. Prokuroria filloi hetimet. Dikasteri i Transporteve u vu akuzė. Procedurat pėr tenderin nė Shqipėri, bazoheshin mbi ligjin anglez. Hetimet e prokurorisė ēuan deri nė heqjen e imunitetit tė Lulzim Bashės. Sipas KLSH, nė raportin e janarit 2008, abuzimi shkon deri nė 232 milionė euro.



5. Grushti i 14 shtatorit

Berisha dhe Bode njihen si arkitektėt e piramidave tė ’97, ēka sollėn trazirat nė vend. Po ashtu, Berisha njihet si arkitekti i grushtit tė shtetit nė 14 shtator tė vitit 1998. Asokohe, Sali Berisha akuzoi qeverinė Nano pėr vrasjen e Azem Hajdarit, duke e konsideruar vrasje politike. Dita kur do pėrcillej pėr nė banesėn e fundit deputeti i vrarė u kthye nė revoltė kundėr qeverisė. Nė 14 shtator protestuesit, tė drejtuar nga krerėt e PD-sė, sulmuan godinėn e Kryeministrisė, parlamentit dhe hynė me forcė nė godinėn e Televizionit Publik Shqiptar. Rreth orės 10:00 tė paradites sė 14 Shtatorit, Kryeministri njofton pėr njė skenar destabilizues. Njė orė mė vonė, kortezhi mortor, njė pjesė e armatosur, drejtohet drejt Kryeministrisė. Ndėrsa truma i vėrsulet Kryeministrisė, Berisha kthehet nė seli. Njė grup personash e ēojnė arkivolin pėr nga dera e Kryeministrisė, ndėrsa tė tjerė qėllojnė me armė. Kryeministria braktiset nga punonjėsit, ndėrsa bandat e Sali Berishės e sulmojnė me granatahedhės dhe bomba. Bandat ndėrseheshin nga Sali Berisha, i cili ndodhej nė selinė e PD, duke pritur tė merrte pushtetin. Ndėrkaq, nė terren turmėn e drejtonte Izet Haxhia.

Gazeta Express
(nga Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-12-2013, 10:36   #24
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

1.
Parlamenti Europian votoi rezolutėn pėr Shqipėrinė, nė tė cilėn thuhet se “Kėshilli duhet ta bėjė Shqipėrinė zyrtarisht kandidate pėr anėtarėsimin nė BE, pa vonesė”.
“Po dėrgojmė njė mesazh unanim ndaj Kėshillit: Shqipėria meriton t’i jepet statusi kandidat. Avancoi axhendėn e reformave dhe ka arritur njė nivel tė ri tė pjekurisė politike pėrmes kalimit tė duhur tė pushtetit nė paqe pas zgjedhjeve tė qershorit”, shprehet menjėherė pas votimit nė njė njoftim pėr shtyp raportuesi Nikola Vuljaniē.
Rezoluta e Parlamentit Europian vlerėson se partitė politike dhe shoqėria shqiptare duhet tė pėrmirėsojnė frymėn e dialogut dhe kompromisit. Nė tė vėrehet se korrupsioni dhe pandėshkueshmėria janė mbizotėruese dhe nėnvizohet nevoja pėr refomat e sundimit tė ligjit, luftės ndaj krimit tė organizuar, korrupsionit tė tė gjitha niveleve, trafikut tė drogės, armėve dhe qenieve njerėzore.
“Njė sistem drejtėsie plotėsisht i pavarur, efiēent, i drejtė dhe mė shumė i parashikueshėm do tė mund tė kthente besimin e qytetarėve dhe biznesit ndaj gjyqėsorit”, sipas eurodeputetėve. Nė rezolutė kėrkohet ndaj autoriteteve shqiptare qė tė merren me zbatimin e varfėr tė ligjit dhe ekonominė e gjerė informale, me politikat sociale dhe punėsimin dhe tė krijojnė njė administratė tė fortė publike.

12 dhjetor 2013 (gazeta-Shqip.com)

--------------------

2.

Parlamenti Europian votoi rezolutėn pėr Shqipėrinė, nė tė cilėn thuhet se “Kėshilli duhet ta bėjė Shqipėrinė zyrtarisht kandidate pėr anėtarėsimin nė BE, pa vonesė”.

“Po dėrgojmė njė mesazh unanim ndaj Kėshillit: Shqipėria meriton t’i jepet statusi kandidat. Avancoi axhendėn e reformave dhe ka arritur njė nivel tė ri tė pjekurisė politike pėrmes kalimit tė duhur tė pushtetit nė paqe pas zgjedhjeve tė qershorit”, shprehet menjėherė pas votimit nė njė njoftim pėr shtyp raportuesi Nikola Vuljaniē. Rezoluta e Parlamentit Europian vlerėson se partitė politike dhe shoqėria shqiptare duhet tė pėrmirėsojnė frymėn e dialogut dhe kompromisit. Nė tė vėrehet se korrupsioni dhe pandėshkueshmėria janė mbizotėruese dhe nėnvizohet nevoja pėr refomat e sundimit tė ligjit, luftės ndaj krimit tė organizuar, korrupsionit tė tė gjitha niveleve, trafikut tė drogės, armėve dhe qėnieve njerėzore.

”Njė sistem drejtėsie plotėsisht i pavarur, efiēent, i drejtė dhe mė shumė i parashikueshėm do tė mund tė kthente besimin e qytetarėve dhe biznesit ndaj gjyqėsorit”, sipas eurodeputetėve. Nė rezolutė kėrkohet ndaj autoriteteve shqiptare qė tė merren me zbatimin e varfėr tė ligjit dhe ekonominė e gjerė informale, me politikat sociale dhe punėsimin dhe tė krijojnė njė administratė tė fortė publike.

Por ky mesazh pozitiv nga salla e Parlamentit Evropian nuk ėshtė i mjaftueshėm qė Shqipėria tė marrė statusin, pasi duhet tė ketė njė votė unanime tė tė gjithė vendeve anėtare tė BE-sė. Pak e vėshtirė duket tė merret njė “po” nga Hollanda e cila jo vetėm ėshtė shprehur kundėr, por po lobon dhe me vende tė tjera tė BE-sė pėr njė votė kundėr Shqipėrisė.

Ministri i Punėve tė Jashtme, Frans Timmermans, tha se ėshtė nė kėrkim tė vendeve tė tjera europiane qė do tė dilnin kundėr dhėnies sė statusit tė vendit kandidat pėr Shqipėrinė. Timmermans tha se vendi ka pėrmbushur kushtet politike, por kėto ende nuk janė zbatuar plotėsisht. Ministri i Punėve tė Jashtme tė Holandės paralajmėron se edhe nėse gjithė vendet e tjera tė BE do tė jenė nė favor tė Shqipėrisė, atėherė Holanda do tė qėndrojė vetėm nė pozicionin e saj.

“Tė flasim pėr Shqipėrinė. Statusi i vendit kandidat ėshtė njė vendim dhe diskutim plotėsisht politik. Arsyetimi nga shumica e Dhomės kėtu pėr ate rajon eshte integrimi i mevonshem, afatgjate, ne strukturat euroatlantike, e kur flasim politikisht te gjitha ato vende jane kandidate. Kjo eshte diskutuar ne vitet 90 ne Zagreb e nuk ka asgje te re. Ato vende kane perspektive europiane, kjo nuk diskutohet e besoj askush nuk e kundershton, apo jo kolege? Ēeshtja eshte a duam ta bejme ate gjest politik e t’u themi: tani jeni vend kandidat? Per t’jua dhene kete status, duhet te shohim cfare kushtet i kemi caktuar Shqiperise dhe si i ka plotesuar Shqiperia ato kushte, zgjedhjet, korrupsioni, e keshtu me radhe.

Po te vijoj me pyetjen a ka ecur mire zbatimi i kushteve, atehere pergjigja ime eshte: “Hmmm, per kete , une kam nevojė per kohe, sepse ne nje kohe kaq te shkurter nuk mund ta vleresoj progresin e zbatueshmerise.Kete ia kam shprehur edhe Kryeministrit shqiptar: duhet te na tregosh qe edhe zbatimin mund ta besh realitet, por per kete na nevojitet kohe. Ky eshte qendrimi i qeverise holandeze. Se dyti, per kete teme qendrimi i Holandes nuk eshte i vetem para Keshillit. Ne dijenine time edhe disa vende te tjera kane te njejtin qendrim si ne, pra duam t’ua japim statusin, po jo tani. Na nevojitet nje kohe e caktuar per te vleresuar ecurine, per te vleresuar premtimet qe do te zbatohen, pra, po e shtyjme statusin. Kete qendrim mund ta paraqes para Keshillit ne Dhjetor”, tha Timmermans.

(Gazeta Mapo)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-12-2013, 10:41   #25
Sopoti
Banned
 
Data e antarėsimit: Mar 2013
Posts: 11,965
Thanks: 5,172
Thanked 5,738 Times in 3,034 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
Sopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėmSopoti i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Nėse paga ime do tė tė shėrbejė pėr tė pėrmirėsuar gjendjen ekonomike tė vendit, ta kam falė!
Nėse paga ime tė vlen qė tė shuash urinė e njė familjeje tė varfėr, ta kam falė!
Por, si ka mundėsi qė nė 20 vite ti mė gjen mua pėr tė zgjidhur nevojat e tua, me lekėt e mia?!
E fut dorėn nė xhepin tim sa herė tė tė duhet ty dhe mė bėn llogaritė sa herė tė intereson ty!
Po unė jam lodhur duke qenė qytetari model nė kėtė pėrballje idiote tėnden vetėm me mua!
Mė ėshtė kthyer nė ankth pyetja, prapė unė?!
Jam lodhur duke paguar energjinė pėr tė gjithė ata qė hedhin telat direkt nė shtyllė dhe ti nuk i sheh.
Jam lodhur duke paguar ujin pėr tė gjithė ata qė lidhin ujin direkt nė tubacion.
Jam lodhur duke paguar taksat pėr ēdo shėrbim qė marr dhe ti nuk do tė shohėsh atė qė mė pėrqesh qė paguaj, sepse dhe ai e merr shėrbimin njėsoj si unė, por me gjysmėn e vlerės duke paguar nėn dorė.
Jam lodhur duke i dhėne shėrbim te gjithėve nė shėndetėsi me paratė e mia.
Jam lodhur duke pastruar qytetin me paratė e mia edhe pėr gjysmėn tjetėr.
Ti mė detyron nė ēdo moment tė luftoj me veten, ku duhet tė rri, te qytetari model apo te qytetari manipulues?
Ti je kaq fodull sa nuk e kupton qė nė kėtė vend nuk ka paga tė larta pėr 99 % tė shqiptareve. Qė, jetesa ėshtė e pamundur pėr atė me 300 mijė leke dhe ėshtė e vėshtirė pėr atė me 1 milion lekė.
Ti je kaq fodull sa nuk kupton qė kėtu nuk ka klasė tė mesme, sepse e shkatėrrove ngaqė e ke kollaj ta shfrytėzosh.
Kėtu janė tė gjithė njėsoj. Dikush ha mish dhe dikush nuk ha mish.
Ti je kaq fodull sa tė mos kuptosh qė nuk ėshtė mishi mirėqenia e njė shtrese shoqėrore.
Ti mė vjedh me tatimin qė mė vė, atė qė unė ndaj mėnjanė pėr shkollimin, pėr librat, pėr ruajtjen tė fortė tė familjes.
Ti mė vjedh tė drejtėn pėr tė pasuruar shpirtin!
Ti je kaq fodull sa nuk bėn dot kalkulime sociale, por je nė panik tė pėrhershėm se ēa do tė thotė opozita, ēa do tė thotė media.
Unė s’jam tribunė politike.
Unė nuk dal dot nė media dhe ti mė shpėrfill totalisht!
Sa mė shumė ti je nė vėshtirėsi, aq mė shumė mė sulesh mua, mė bėn pazar me shpėrblimin qesharak tė Vitit tė Ri, mė bėn pazar me ndihmėn pėr njerėzit nė nevojė dhe je sarkastik me pensionistėt.
Ti vetėm mė merr dhe nė asnjė moment nuk mė bėn pjesė tė vendimmarrjes tėnde.
Por, je hajduti im i preferuar derisa tė kujtohem njė dite dhe tė kap dorėn qė ke futur nė xhepin tim!
*Autori ka qenė gazetar, sot nėndrejtor i Shoqatės sė Ndėrtuesve tė Shqipėrisė dhe pedagog nė Universitetin Mesdhetar tė Shqipėrisė nė lėndėn “Lidership”.
Sopoti nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-12-2013, 17:37   #26
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Shqipėria nuk e ka marrė statusin e vendit kandidat, qė i hap rrugė procesit tė anėtarėsimit nė BE. Kėshilli i Punėve tė Pėrgjithshme ka vendosur qė tė marrė kohėn e nevojshme deri nė muajin qershor tė vitit tė ardhshėm pėr tė parė dhe vlerėsuar progresin e Tiranės zyrtare nė bashkėpunimin ndėrpartiak si dhe reformat nė sistemin e drejtėsisė. Duke folur pas kėtij takimi, ndėrsa vlerėsuan progresin e bere, eurokomisioneri Shtefan Fyle dhe kreu i presidencės lituaneze thane se Shqipėria do tė marrė statusin nė qershor, nėse qeveria vijon punėn me kėto ritme. “Do t’i rikthehemi statusit kandidat tė Shqipėrisė nė muaji qershor. Shpresoj tė kemi njė pėrgjigje pozitive pėr sa kohė qė Shqipėria do tė vijojė punėn e saj pėr tė marrė statusin. Shqipėria ka bėrė disa reforma. Ndonėse ėshtė ende herėt, qeveria dhe Parlamenti i ri kanė treguar se kanė mundėsi pėr tė vijuar nė rrugėn e konsensusit politik. Bėhet fjalė pėr konsensusin dhe siē e thashė nė shėnimet e mia ėshtė ēėshtje kohe dhe Shqipėria ėshtė nė rrugė tė mbarė”- ka the ne eurokomisioneri Stefan Fyle. Linas Antanas Linkevicius, Presidenti i Kėshillit Evropian, nė fjalėn e tij ka thėne: “Vlerėsojmė progresin e bėrė deri tani nga ana e Shqipėrisė. Marrja e statusit tė kandidatit ėshtė ēėshtje kohe. Do kthehemi nė qershor pėr kėtė. Presim qė Shqipėria tė luftojė krimin e organizuar dhe korrupsionin”. Ndėrsa ne njė interviste pėr Vizion Plus, zėdhėnėsi i eurokomisionerit Shtefan Fyle, deklaroi se Kėshilli nuk ka vendosur kushte shtese pėr Shqipėrinė dhe se komisioni nuk do tė pėrpilojė asnjė raport tė posaēėm pėr Tiranėn zyrtare. “I vetmi raport qė ne do tė bėjmė ėshtė progres-raporti i tetorit. Pėr Shqipėrinė nuk ka kushte te reja. Kėshilli evidentoi nevojėn pėr pėrkushtimin e qeverise sė re nė kėtė rruge qe ka nisur sa i takon sundimit tė ligjit dhe reformave tė kėrkuara. Vendet anėtare theksuan se lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizua duhet tė vijoje me tė njėjtat ritme” ėshtė shprehur Peter Stano, Zėdhėnės i eurokomisionerit Fyle. Me herėt gjate ditės, Zėri i Amerikės, duke cituar burime nga Brukseli, theksoi se pesė shtete anėtare Gjermania, Franca, Britania e Madhe, Holanda dhe Danimarka i dėrguan letėr presidencės Lituaneze dhe pėrfaqėsueses pėr politike te jashtme Catherine Ashton, ku i kėrkonin zyrtarisht shtyrjen e kėtij vendimi pėr nė muajin qershor. Pavarėsisht diskutimeve dhe oponencės sė 8 shteteve tė tjera mes tė cilave dhe Italisė e Austrisė, kjo kėrkese ėshtė pranuar edhe nga vendet e tjera te cilat dolėn me njė qėndrim tė pėrbashkėt. Mė 16 tetor tė kėtij viti, Komisioni Europian rekomandoi vendet anėtare qė Shqipėrisė t’i jepet statusi kandidat, pa kushte. Rreth dy javė mė parė, Komiteti i Jashtėm nė PE, miratoi thuajse nė unanimitet njė rezolutė ku bėhej thirrje qė Shqipėrisė t’i jepet statusi. Rezoluta u miratua javėn e kaluar edhe nga Parlamenti Europian.

Vendimi i Brukselit pėr refuzimin e statusit tė vendit kandidat Shqipėrisė ka shkaktuar reagime tė krerėve tė politikės dhe qeverisė. Nga Azerbajxhani ku ndodhet pėr njė vizite zyrtare, kryeministri Edi Rama nė rrjetin social FB, shprehet se vendimi do tė jepet nė qershor. Sipas kreut tė qeverisė u vlerėsua puna e qeverise, ndėrsa shtyrja erdhi pėr shkak tė ngėrēit tė brendshėm, jashtė Shqipėrisė. Ndėrsa kryetari i opozitės Lulzim Basha shtyrjen e marrjes sė statusit tė vendit kandidat ia ka faturuar serish tė majtėve.

Vizion Plus
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-12-2013, 21:56   #27
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Njė shkrim studimor e ka zanafillėn ndonjėherė nga ndonjė shkak apo vlerėsim qė bėhet nga tė tjerėt. Ashtu edhe ky shkrim u nis nga ēmimi, qė partnerėt nė Shqipėri, Rockefeller dhe Qendra pėr Ndryshim dhe Menaxhim Konflikti, Tiranė, i bėri Filantropit Shqiptar Vangjel Zhapa, nga Labova e Madhe, Odrie, Gjirokastėr. Ata e nderuan Vangjel Zhapėn me Ēmimin e Filantropisė 2012 “Pionier i Filantropisė” (Kategoria Ndėrkombėtare). ...Njė vlerėsim i vonuar, por plotėsisht i merituar!... Mosnjohja sa duhet e kėsaj figure karizmatike tė shekullit XIX, mos studimi arkivor kombėtar dhe ndėrkombėtare, nga studiues, historianė, shkrimtarė, ka bėrė qė vepra e Vangjel Zhapės tė kalojė si “hije”, pa kėrkuar thelbin e saj dhe kontributin e merituar tė tij, nė tė mirė tė njerėzimit. Ėshtė vėshtruar si e huaj lėvizja filantropike, shpesh dhe jo e kohės, pėr shkak tė varfėrisė sė tejskajshme tė Shqiptarėve. Ajo ėshtė mbuluar nga figura e ndritshme botėrore e Nėnė Terezės! Por edhe nga kuptimi i ngushtė i bėrjes sė ēdo tė mire dhe etiketimi me fjalėt: bamirėsi, mirėbėrėsi, sponsorizim, financim…



Ėshtė mbiquajtur Vangjel Zhapa shpesh rumun, grek, vllah, bullgar… por asnjėherė shqiptar!... I janė vėnė epitetet “pasanik”, “reaksionar”…“s’ka bėrė gjė pėr Shqipėrinė”…duke harruar qėllimisht tė thuhet vendlindja e tij: Labova e Madhe, Tepelenė (dikur ėshtė varur nga rrethi i Tepelenės); deri nė vitet 1970, ėshtė quajtur Labovė e Zhapės; ditėlindja e tij 1800, i biri i Vasilit dhe i Sotirės, nga fisi i dėgjuar Meksi. Nė Labovė tė Zhapės janė shtėpitė e Vangjel Zhapės, krojet e ndėrtuara nga ai, kisha e Papandisė, ku ai ėshtė pagėzuar, shkolla – gjimnaz e ndėrtuar nga ai nė vitin 1860, varret e familjes, por dhe i tij! Pra, ēdo gjė nė Labovė mban emrin e tij. Ėshtė i vetmi fshat, nė Shqipėri qė mban pėr mbiemėr emrin e njė filantropisti. Vangjel Zhapa ėshtė puro labovit. Nga vendlindja e Vangjel Meksit, pėrkthyesit tė “Dhiatės sė Re”; i Dr. Apostol Meksit; i mėsuesve patriotė Nane Panajoti, Meksi dhe Vasil Konomi, hapjes sė tė parės shkollė shqipe nė Labovė; tė akademikut Foto Ēami; i kryeministrit tė parė tė demokracisė Prof.dr. Aleksandėr Meksi dhe profesorėve tė dėgjuar Anesti Kondili, Minella Karajani, Foto Toti, Fedhon Meksi, Sokrat Meksi; i regjisorit tė talentuar Andrea Malo; poetit kombėtar Arben Duka, i biznesmenit tė sukseshėm Andrea J.Dilo… Ėshtė nga Labova qė i ka dhėnė atdheut 210 arsimtarė, 55 mjekė, 40 shkencėtarė, 7 drejtues tė seksioneve tė arsimit tė qarqeve, si dhe shumė laureatė, poetė e shkrimtarė, kėngėtarė e sportistė, ekonomistė e ushtarakė. Vėshtirė qė gjen nė botė “qytezė” tė tillė!... Pse atėherė ky “ngurrim” dhe “heshtje” vlerėsimi, pėr njohjen e veprės madhore tė Vangjel Zhapės, nė dobi tė njerėzimit?... Unė mendoj se ka disa shkaqe!... Sė pari, njohja e veprimtarisė sė Vangjel Zhapės ka qenė dizinformuese. Sė dyti, mos sqarimi i konceptit filantropi dhe bamirėsi dhe trajtimi i tyre nė aspektin funksional. Sė treti, “heshtja”, pėr tė qenė “brenda”, mos studimi dhe mos veprimi duke lėnė qėllimisht nė pluhurin e harresės kombėtare, prej mė shumė se 100 vjetėsh, figurėn filantropike tė Vangjel Zhapės!...



Ėshtė nė tė mirėn tė opinionit shqiptar dhe mė gjerė, qė disa ēaste kulmore tė veprės sė Vangjel Zhapės, tė thuhen pėrsėri, me “TH” tė madhe, nė dritėn e studimeve tė fundit…



Arsimi i tė gjithėve, dukuri evropiane e Vangjel Zhapės



E lėnė disi nė heshtje, Vepra e Vangjel Zhapės, nis nė vitet 1835 me arsimin e tė gjithėve, qė ėshtė njė nocion i tė ardhmes Evropiane. Akademiku rumun, Nicola Postolake, nė librin e tij “Lavdi Vangjel Zhapės” (Kap. i 1, botim nė Rumani, viti 1996) shkruan…Vangjel Zhapa i takon lindjes Ballkanike, ndėrsa nga kultura, mentaliteti, iniciativa i takon shpirtit evropian”. Ndėrsa Vangjel Zhapa do tė shprehej: “Unė jam jo i njė kombi, por i tė gjithėve dhe pėr tė gjithė”. Vetė Vangjel Zhapa ishte i arsimuar nė Gjimnazin “Zosimea” tė Janinės dhe arsimin e lartė, pėr agronomi e kreu nė Paris. Kishte marrė mėsime edhe pėr mjekėsinė popullore nga mjekėt e Ali Pashė Tepelenės: Vangjel Meksi dhe Petro Panajoti, me tė cilėt ishte edhe kushėri. Njihte shumė mirė bimėt mjekėsore tė zonės sė Odrijes, tė cilat ia kishte mėsuar e ėma, Sotira. Mė vonė arriti tė botojė edhe libra bujqėsore, si dhe pėrgatiti njė projekt alfabet. Nė Rumani, falė njohurive qė kishte pėr bujqėsinė intensive, arriti hierarkinė e kėshilltarit ekonomik tė mbretit. Vangjel Zhapa ka meritė nė ndėrtimin e 127 shkollave nė Shqipėrinė e Jugut: nga Himara, Pėrmeti, nė Tepelenė e Gjirokastėr, Delvinė e Sarandė, nė zonėn e Ēamėrisė: nė Filat e Igumenicė. Nė kėto shkolla, krahas gjuhės zyrtare qė ishte turqishtja apo greqishtja, vuri edhe gjuhėn shqipe, qė nė fakt ishte gjuha e parė. Ajo ndihmonte pėr mėsimin e gjuhėve tė para, qė dilnin tė dyta. Kjo edhe arsyeja qė nė shumė nga kėto shkolla, gjuha shqipe i rezistoi kohės, flitet e pastėr edhe sot e kėsaj dite. Vangjel Zhapa ka meritėn e madhe, qė ishte ndėr tė parėt qė vlerėsoi arsimin femėror, duke ngritur tre gjimnaze nė Labovė, Kostandinopojė dhe Adrianopojė, me program evropian, mėsues tė huaj dhe mėsime praktike tė kohės si: qėndisje, ekonomi, etj. Nė tė gjitha kėto shkolla gjuha shqipe u bė gjuhė primare dhe ndihmonte pėr mėsimin e gjuhėve tė huaja.



Nė shkolla kishte biblioteka tė pasura me libra tė iluministėve. Kėshtu shumė e pasur ishte biblioteka e Labovės, por edhe e Bronshteinit nė Rumani. Shoqata “Odria” e Labovės tani, nė gjurmėt e Vangjel Zhapės ka marrė nismėn tė krijojė bibliotekėn e zonės “Odrie”, duke kontribuar tė gjithė anėtarėt e saj, brenda dhe jashtė shtetit. …Nė Rumani Vangjel Zhapa financoi abetaren e parė Shqipe tė Naun Veqilharxhit dhe tre evetore tė tij, me shumėn 25.000 franga ari, dhe botimin e tė parės gazetė shqip nė Lamia: Pellazgos (Vitet 1859 – 1861). Veprimtar aktiv dhe gjithmonė i gatshėm pėr arsimin e shqiptarėve, ai kishte ngarkuar Anastas Bykun nga Lekli nė postin e drejtor – inspektimit tė rrjetit arsimor tė ngritur nė Shqipėri. Dha shumė bursa pėr arsimimin e te rinjve dhe tė rejave, jo vetėm nga Labova, por edhe nga krahina e Lunxhėrisė dhe Dropullit, pėr studime tė larta nė vende tė ndryshme tė botės. Nė testamentin e tij flitet shumė pėr arsimimin shqip dhe shkollat shqipe duke lėnė shuma tė mėdha financiare pėr mbarėvajtjen e tyre. Kjo vepėr e Vangjel Zhapės e bėnte atė pararendės tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, duke u treguar edhe njė ideolog e veprimtar praktik nė problemet e arsimit shqiptar, nė tė mėsuarit tė gjuhės shqipe, tė alfabetit tė shkruar dhe tė organizimit tė shkollave shqipe. Rruga e hapur nga Vangjel Zhapa ka lėnė gjurmė arsimore nė krahinėn e Odrijes, Lunxhėrisė, Dropullit, Ēamėrisė… pėr krijimin e njė traditė tė shkėlqyer arsimore dhe tė dashurisė pėr shkollėn dhe tė nxėnit shqip. Deri nė kėtė fazė tė veprimtarisė sė tij, Vangjel Zhapa me bamirėsitė e tij, mė tė shumta nė vendlindje dhe krahinat pėrreth dhe ndonjė shtet fqinj, kalon nga bamirėsia nė njė fazė mė tė rėndėsishme, nė atė tė filantropit, qė ėshtė njė shkallė sipėrore, drejt pėrmirėsimit tė shoqėrisė njerėzore… Kėtė e tregojnė veprat e tij nė tė mirė tė njerėzimit.



Olimpizmi, vepėr monumentale e tij



Vepra filantropike e Vangjel Zhapės ėshtė bindėse nė rilindjen e Lojėrave Olimpike tė lashtėsisė, qė nga viti 1859 e vazhdim. Shumė studiues e vendosin Olimpizmin nė punėn kryesore tė veprės sė Vangjel Zhapės, por nuk ėshtė plotėsisht kėshtu!... Ėshtė e vėrtetė, qė ai i rilindi kėto lojėra mbas 1500 vjetėsh dhe i subvencionoi ato edhe mbas vdekjes e nė vazhdim (flet testamenti i tij). Njihen tre themelues tė Lojėrave Olimpike moderne -Vangjel Zhapa shqiptari, ėshtė quajtur themeluesi i Olimpizmit… -Englezi Dr. Brookes konsiderohet pėrkrahės i Zhapės dhe -Francezi baron Pjer de Kuberte pasues i denjė i Vangjel Zhapės, por jo themeluesi kryesor i tyre, siē e paraqitin!... Megjithėse jetonte nė Rumani, ku vuri dhe pasurinė e tij, Vangjel Zhapa i organizoi lojėrat olimpike nė Greqi, nė vazhdė tė traditės historike. Ai shfrytėzoi “heshtjen” qė ekzistonte pėr kėto lojėra nė Greqi, shkėndija e dhėna nga shkrimtarėt e poetėt: “Ku janė Lojėrat Olimpike”?...dhe veēanėrisht thirrjen e poetit Soutras drejtuar Mbretit Othon, me origjinė gjermane. Ai lėshoi thirrjen “Lėrini Lojėrat Olimpike tė rifillojnė”!... Por tė gjitha kėto thirrje ranė nė vesh tė shurdhėt, po tė mos ishte kėrkesa e Vangjel Zhapės nė 13 Korrik 1856, qė merrte pėrsipėr pagesėn e tė gjitha shpenzimeve pėr rilindjen e olimpizmit. Ai propozoi edhe datėn e fillimit tė kėtyre lojėrave: 15 Nėntor 1859. Vuri nė dispozicion tė organizatorėve 400 aksione tė shoqėrisė sė lundrimit tė Rumanisė dhe 3000 napolona flori. Me gjithė dobėsitė nė organizimin e parė, Zhapa kėrkoi organizimin e lojėrave tė dyta Olimpike. Grekėt e quajtėn Zhapėn – Themeluesin e Olimpizmit. Cili ishte qėllimi final i Vangjel Zhapės qė synonte organizimin e kėtyre Lojėrave Olimpike?... Sė pari, tė realizonte kultivimin dhe forcimin e miqėsisė midis popujve tė botės. Kėsaj do ti pėrgjigjej jo vetėm miqėsia, por edhe bashkėjetesa e rivaliteti i vlerave. Sė dyti, sipas grekėve, Zhapa pėrfytyronte bashkimin e Evropės pėrmes ringjalljes sė Lojėrave Olimpike. Nė kėtė bashkim do tė sundojnė fjalėt dashuri, paqe dhe miqėsi, si dhe mirėqenie. Sė treti, dy shekuj pėrpara Zhapa bėhet misionar i paqes dhe miqėsisė ndėrmjet popujve. Motoja e tij ishte “Pėr tė gjithė unė jam i pėrbashkėt si njė ditė e ndritshme”. Me organizimin dhe financimin e Lojėrave Olimpike botėrore, Vangjel Zhapa hodhi parullėn e bashkimit dhe dashurisė sė njerėzimit, kundra luftėrave shfarosėse, pro njė Evrope tė bashkuar, si ajo qė jetojmė sot. Pėrse tė heshtet pėr kėtė figure botėrore tė Filantropisė?... Prof.dr. Meri Lalaj shkruante pėr Vangjel Zhapėn: “Midis intelektualėve lartėsohet Vangjel Zhapa, njė personalitet kompleks, me vizion tė jashtėzakonshėm pėr kohėn, i njėkohėsishėm nė Rumani, Greqi, dhe Shqipėri, punėtor, i menēur, trim, bujar dhe krenar”. (F.Meksi Labova e Madhe dhe labovitet, f.6. Migjeni 2010). Ndėrsa ambasadori amerikan Aleksandėr Arvizu i pėrshėndeti dhe i falėnderoi labovitėt, bėri fotografi me ta dhe i premtoi se shumė shpejt do tė vizitojė Labovėn e Zhapės.



Pak biografi



Vangjel Zhapa lindi me 23 gusht tė vitit 1800 nė Labovė tė Madhe, Odrie, Gjirokastėr. Deri nė moshėn 15 vjeēare qėndroi nė fshat, mbaroi shkollėn fillore dhe mėsoi nga e ėma Sotira, nga fisi Meksi, bimėt mjekėsore tė zonės dhe u mor me punė bujqėsore. V.Zhapa deri nė moshėn 30 vjeēare qėndroi nė Janinė, duke mbaruar gjimnazin “Zosimea”, mori pjesė nė ushtrinė e Ali Pashė Tepelenės dhe luftoi me heroizėm nė Revolucionin Grek, pėr pavarėsinė e shtetit helen. Tė gjitha kėto luftėra e pėrgatitėn V.Zhapėn si luftėtar trim, organizator tė fuqishėm dhe komandant tė zotin. I pakėnaqur nga vlerėsimet nė ushtrinė greke, ku mori edhe pesė plagė, u detyrua tė largohet nė Rumani, ku fillimisht zė punė nė njė mulli. Ushtron mjekėsinė popullore, fiton emėr, shėron gangrenėn e vajzės sė mbretit tė Rumanisė, ku pėrfiton shumė toka e pyje. Rreth viteve 1835 Vangjel Zhapa studion nė Paris pėr agronomi, shton sipėrfaqet e tokave nė Broshtein dhe krijon njė fermė model. Bėhet aksioner me njė shoqėri anglo – siriane, qė zbulon naftė nė tokat e tij dhe mė vonė aksioner nė shoqėritė e lundrimit tė Rumanisė. I gjithė ky aktivitet, i siguroi pasuri tė mėdha dhe i dha mundėsi tė bėhet njė filantrop i dėgjuar nė dobi tė njerėzimit. Vdiq nė moshėn 65 vjeēare, nė vitin 1865 nė Broshtein tė Rumanisė.



Testamenti i Vangjel Zhapės mirėsi e veēantė botėrore



Ėshtė shumė domethėnėse ligjėrata e Vangjel Zhapės “Zoti na fali kaq pasuri, ku dhe bamirėsi mund tė bėjmė, edhe fėmijė mund tė edukojmė me respekt ndaj zotit, si dhe patriotė. Unė si mė i madhi qė jam, vendosa tė mos martohem dhe tė bėj mė shumė bamirėsi.” Kėtė mendim kishte edhe Kostandini, pasardhėsi i tij! Tė dy mbeten beqare tė pėrjetshėm… Pasuria e madhe qė krijuan ata, veēanėrisht nė Rumani, u bė bazė e fuqishme e veprave tė bamirėsisė sė tyre. Kjo erdhi si fryt i mendimit krijues, i metodave pėrparimtare qė pėrdoren dhe veprimtarisė energjike tė tyre. Kėtu duket edhe pėrgatitja e lartė profesionale e Vangjel Zhapės menēuria e tij, qė vinte nga geni i mėmės sė tij, qė ishte nga fisi i dėgjuar Meksi. Vangjeli karakterizohej nga njė botė e pasur shpirtėrore dhe fisnike ndjenjash. Labovitėt e trashėgojnė kėtė karakteristikė brez pas brezi. Ato e bėnė Vangjel Zhapėn ideator nė fushėn ekonomike. Ai ndihmoi shtetin rumun qė tė forcohet, edhe me donacionet e dhėna nga ai, dhe nga idetė e kėshillat. Shpesh i shprehte princit rumun Jan Kuza, qė e vizitonte herė pas here nė fermėn e tij, ide dhe mendime pėr realizimin mė mirė tė reformės agrare, pėr pėrmirėsimin e ligjeve ekonomike. Sipas Vangjel Zhapės aplikimi i njė agrokulture intensive nė sipėrfaqe tė vogla fshatare, nė kushte tė ekzistencės sė mungesės sė mekanizmit e tė njė teknike tė dobėt dhe tė konsumuar, e kishte tė domosdoshme reformėn dhe zhvillimin modern tė zonave rurale. Ai e shpėrndau 1/3 e sipėrfaqes sė tokės fermerėve, duke marrė prodhime tė bollshme. Pra, Vangjel Zhapa qė nė vitet 1840 ishte pėr rrugėn kapitaliste tė prodhimit, ndaj dhe iu akordua titulli i lartė “Kėshilltar Oborrit tė Mbretit tė Rumanisė”. Kjo rrugė e pasuroi Vangjel Zhapėn. Rruga tjetėr e pasurimit ishte ajo e kurimit popullor, qė ai, si dhe shumė bashkėfshatarė tė tij e kishin nė gen. Ai shėroi vajzėn e mbretit rumun, duke pėrfituar sipėrfaqe tė mėdha tokash dhe pyjesh. Krijimi i njė pasurie tė tillė i dha mundėsinė V. Zhapės tė pėrpilojė njė testament tė pastėr nė moshėn 60 vjeēare, tė kategorizuar nė pjesė tė veēanta, duke pėrbėrė njė mirėsi botėrore origjinale.



Tradita filantropike “Zhapa”



Ėshtė shumė interesant “Testamenti Zhapa” i kategorizuar dhe shpėrndarė sipas problemeve dhe veprimtarive njerėzore. Qė nė parathėnie kupton fisnikėrinė e Vangjel Zhapės dhe qėllimin e tij pėr mirėsi botėrore, krejtėsisht tė veēantė, njė filantropi tė lartė nė dobi tė njerėzimit. Mirėbėrsia e tij nė “Testamentin Zhapa” vazhdon nė financimin e veprave sociale tė vendlindjes Labovė, tė bashkėfshatarėve tė tij labovitė dhe tė banorėve tė fshatrave tė Lunxhėrisė, Tepelenės, Delvinės, Dropullit, Ēamėrisė e tė tjerė. Sipas tė moshuarit – studiues Vasil Pjetri, vetėm nga krahina e Lunxhėrisė kanė pėrfituar bursa studimi 60 nxėnės, nga Testamenti Zhapa; ndėrsa nga Labova pothuajse tė gjithė nxėnėsit qė mbaronin shkollat nė fshat. Deri nė vitin 1940 kėto fonde kanė ekzistuar, pastaj u ndėrprenė. Kėto ndihma janė shpėrndarė si mė poshtė:

•Shkolla “Zappion” Stamboll – 30.000 fr.ari (vazhdojnė)

•Shkolla e Leklit, Tepelenė – 3000 fr.ari

•Shkolla e Derviēanit, Dropull – 1200 fr.ari

•Shkolla e Qeparoit, Himarė – 1000 fr.ari

•Shkolla e Delvinės - 1200 fr.ari

•Shkolla e Nivanit, Zagori - 1200 fr.ari

•Shkolla e Condekutis - 1400 fr.ari

•Shkolla e Filatit, Ēamėri- 1400 fr.ari, etj.

Nga Gazeta Shekulli
(Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-12-2013, 22:50   #28
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 48 Times in 42 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Ky ka qene vertet njeri i pasur,emer i degjuar.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-12-2013, 11:34   #29
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

“Do tė vendosim veton pėr Shqipėrinė”. Kėshtu deklaron kryeministri i Ēekisė, Jiri Rusnok. Ai shprehet se, nėse Kėshilli i BE-sė do tė votonte sot pėr dhėnien e statusit kandidat pėr Shqipėrinė, Ēekia do tė bllokonte njė gjė tė tillė pėr shkak tė ēėshtjes “CEZ”.

“Ishte njė shpronėsim i paprecedentė i kompanisė. Besojmė se do tė fitojmė nė arbitrazh”, thotė Rusnok.

“I kam thėnė kryeministrit tė Shqipėrisė, se nėse nuk njeh borxhin, me keqardhje do tė bllokoj marrėveshjen me BE-nė. Kjo nuk ėshtė njė gjė e kėndshme, por nėse nuk na japin parėt nuk tėrhiqemi”, ka theksuar ai. Por kryeministri ēek nuk e ka lėnė me kaq. Nė deklaratėn e tij, ai ka shkuar edhe mė tej duke thėnė se, Shqipėria ėshtė njė vend i mbushur me shpėrndarės droge.

“Kėsaj herė nuk mu desh tė vendos vetėn sepse as Holanda, Gjermania, Franca dhe Britania nuk janė shumė tė kėnaqura me afrimin e vendit Ballkanit qė ėshtė i mbushur me shitės drogė”, ka vazhduar kryeministri ēek. Rusnok thotė se ka biseduar me Edi Ramėn gjatė samitit tė vendeve tė Evropės juglindore dhe Kinės tė mbajtur nė nėntor.

“I kam bėrė tė qartė se, deri sa tė shohim hapa konkrete qė do tė na bindin se Shqipėria njeh borxhin, ne do tė jemi tė gatshėm tė bllokojnė statusin kandidat.”

Nga Shqiperia.com

___________________________

Me falni po cili shtet na ka ngelur ne krah per tu futur ne BE sepse vetem Italia na ngeli me duket! Ne fillim dukej sikur ishte vetem Hollanda, pastaj doli ne skene Gjermania ndersa tani dalin pas shpine keto legenlliqet e tjera! Eshte per tu menduar pak se me ca robsh do kemi te bejme!
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 20-12-2013, 16:54   #30
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Edhe pse besoja sinqerisht qė kėtė fundviti Shqipėria do tė merrte statusin e vendit kandidat, sėrish kisha njė dyshim. Ky dyshim vinte nga fakti i njė rezultati qė, censusi ynė nxori mbi popullsinė shqiptare. Sipas kėtij censusi, nė vendin tonė, 57.2% e popullsisė ėshtė myslimane. A ėshtė “faji” i shqiptarėve qė i pėrkasin kėsaj feje? – mund tė pyesė dikush. Sigurisht qė jo! Por Europa vazhdon tė mbetet skeptike ndaj popullsive me fe tė ndryshme nga e saj. A nuk ėshtė sjellė po kaq dyshues Bashkimi Europian ndaj Turqisė? A nuk e lodhi Turqinė pritja e gjatė me shpresėn se vit pas viti do bėhej pjesė e Europės? Pse mendoj se Europa vazhdon, nė pjesėn mė tė madhe tė saj, tė mbajė qėndrim dyshues e deri diskriminues ndaj popullsive me fe myslimane? Kam disa arsye:

Sė pari, besoj se duhen marrė nė konsideratė faktorėt socio-demografikė. Popullsia shqiptare ėshtė nė mė shumė se gjysmėn e saj popullsi myslimane, duke e bėrė vendin njė vend mysliman. Nga ana tjetėr, mosha mesatare e popullsisė shqiptare ėshtė rreth 30 vjeē. Pra njė popullsi e re, e cila ka mundėsinė potenciale tė rritet me hapa mė tė shpejta se popullsia tashmė e plakur europiane. Ky fakt e bėn edhe mė tė dukshėm skepticizmin europian, i cili e ka, tė themi, paranojė historike frikėn nga myslimanizmi. Sipas studimeve, individėt me moshė nėn 30 vjeē, sot pėrbėjnė 49% tė popullsisė myslimane nė Europė dhe brenda viti 2030 mendohet qė ky grup individėsh, pra nė moshėn 30-vjeēare, tė arrijė nė 42% tė popullsisė myslimane europiane, pėrkundrejt 31% tė popullsisė jomyslimane qė jeton nė Europė. Ky ndryshim kahesh, sigurisht nuk ėshtė fort i mirėpritur nė Europėn tradicionaliste nacionaliste. Ndaj ajo preferon tė shtyjė nė kalendat greke, pritjen e shqiptarėve pėr t’iu bashkuar BE-sė, edhe pse e di mirė se popullsia shqiptare ėshtė sot pėr sot, me dėshirėn dhe besueshmėrinė mė tė madhe ndaj BE-sė.

Sė dyti, ėshtė e vėrtetė qė sot ka shumė popullsi myslimane nė vendet e BE-sė dhe kjo shifėr sot numėron rreth 15-20 milionė. Brenda 2025 mendohet qė kjo shifėr tė dyfishohet. Dhe pse kjo popullsi ėshtė pjesė integrale e vendeve tė BE-sė, sėrish perceptimi pėr ta ėshtė i dyshimtė. Ata vazhdojnė tė jenė objekt diskriminimi dhe poshtėrimi, madje shpesh dhe objekt konfliktesh mes grupeve tė ndryshme. Sfida e BE-sė ėshtė shumė e madhe nė lidhje me sigurimin e tė drejtave tė kėsaj pjese tė popullsisė, tė cilėn e kanė brenda vetes. Ėshtė i kuptueshėm pra skepticizmi i BE-sė pėr tė shtyrė sa mė shumė statusin pėr Shqipėrinė. Ideja se “ne mezi po pėrballojmė kėta qė i kemi brenda” e bėn mė tė kuptueshėm refuzimin ndaj statusit pėr Shqipėrinė.

Sė treti, diskriminimi fetar ėshtė njė barrierė e fortė e pjesėmarrjes sė popullsisė myslimane nė jetėn e vrullshme socio-politike tė Europės. Niveli i diskriminimit tė popullsisė myslimane nė vendet e Europės nė 5 vitet e fundit ėshtė shtuar. Kjo e bėn edhe mė tė fortė reagimin e popullsive jomyslimane ndaj mospranimit ose mė mirė zgjerimit tė hartės europiane me njė shtet mysliman. Nga ana tjetėr, debati mediatik nė lidhje me kėtė diskriminim, ėshtė gjithnjė nė favor tė popullsisė jomyslimane. Media amplifikon ēdo rast tė dukshėm dhune, krimi apo mosbindjeje qė vjen nga ana e individėve me pėrkatėsi fetare myslimane. Ndaj nuk ėshtė shumė e vėshtirė tė kuptohet perceptimi tėrėsisht i gabuar i qytetarėve autoktonė europianė, ndaj popullsisė myslimane, si bartėse e njė “kulture tė prapambetur” si bartėse e konflikteve, qė janė pasojė e kėsaj kulture etj., etj. Kjo situatė ėshtė e dukshme nė vendet e zhvilluara europiane. Studimet qė janė kryer pėrfshijnė vendet e Europės Veriperėndimore si Holanda, Danimarka, Anglia, Franca etj. Pikėrisht kėto vende ishin dhe mė skeptiket nė raport me pranimin e Shqipėrisė, si njė vend me njė status kandidat.

Sė katėrti, vendet e Ballkanit Perėndimor kanė qenė gjithnjė problematike pėr Europėn dhe imazhi i europianėve pėr popullsitė e kėtyre vendeve ėshtė nė njė masė tė dukshme dyshues. Serbia ėshtė vendi i fundit jomysliman qė kėrkon tė aderojė nė BE. Nėse ky vend do kishte treguar njė minimum qartėsie politike nė lidhje me Kosovėn, unė jam e bindur se sot do kishte qenė krahas Kroacisė nė BE. Ndaj mendoj se Serbia sėrish do jetė hapa para nesh nė bashkimin e saj me Europėn. Realisht BE-ja ka pėrkrahur me shumė mė pak kushte dhe ka pranuar nė gjirin e saj vende tė tilla si Rumania apo Bullgaria, qė nuk janė fort larg reformave tona institucionale apo sociale. Fakti qė BE-ja nuk shton “kėrkesat” apo kushtet, sikundėr jemi mėsuar t’i dėgjojmė deri mė sot, ndaj nesh, e bėn edhe mė paragjykues mendimin se shkaku i parė dhe mė kryesor, ėshtė qenia njė vend me popullsi myslimane.

Sė fundmi, perceptimi pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė nė Europė nuk ėshtė i mirė pėr shkak edhe tė problematikės politike qė kemi demonstruar nė kėto vite. Kjo, sidomos nė politikėn tonė tė jashtme. Ambasadat tona nė Europė, pėr shkak, herė tė buxheteve tė vogla, e herė pėr paaftėsi tė personave qė e pėrbėjnė trupėn tonė diplomatike, nuk kanė mundur ta pėrcjellin realitetin e njė populli qė historikisht ėshtė detyruar tė luftojė i vetėm pėr mbijetesėn e tij dhe qė gjithnjė ka aspiruar t’i bashkohet Europės, e cila ende vazhdon ta refuzojė. Shqipėria ka nevojė pėr njė diplomaci kulturore tė hapur, e mbi tė gjitha, ka nevojė pėr njė kohezion politik tė qėndrueshėm.

Gjithsesi, politikat pėr zhvillimin tonė ekonomik e reformat tona, ne duhet t’i bėjmė pėr vete, pasi Europa duket se do na i mbajė dyert mbyllur edhe pėr disa kohė…

Nga Zamira Cavo
(Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 22-12-2013, 23:58   #31
bizbal
Tolerance Ǿ Llumit!
 
Avatari i bizbal
 
Data e antarėsimit: Nov 2010
Posts: 210
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 32
bizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėmbizbal i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Cfare po ndodh ne zonen e Prespes?
----------------------------------------
A eshte i vertete lajmi qe jepet nga:
http://www.lajme.gen.al/

???
bizbal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 25-12-2013, 16:25   #32
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Nje shkrim disi i gjate por permbledh "corben" qe ndodhi ne parlament dhe ne nje fare menyre e le popullin te diskutoje ceshtjen neper kafene serish:
-------------------------------------

Debati pėr projektbuxhetin e vitit 2014 ka vijuar gjatė gjithė natės nė Parlament. Seanca maratonė ka nisur qė prej orės 11:00 tė ditės sė djeshme, ku po diskutohet paketa fiskale dhe buxheti i vitit 2014.

Pas 24 orė debatesh, Kuvendi ka miratuar nė parim me 79 vota pro dhe 37 kundėr, projektbuxhetin pėr vitin 2014.

Mė shumė se 20 orė deputetėt e mazhorancės dhe opozitės kanė analizuar dhe debatuar lidhur me dy ēėshtjet e mėsipėrme. Kalimi nga taksa e sheshtė nė taksėn progresive, rritja e tatimit mbi biznesin, rritje tė taksave tė tjera, kanė qenė pjesa mė e debatuar.

Rama: Kryefamiljari horr, kumarxhi (Berisha) zhyti vendin nė borxhe

Kryeministri Edi Rama gjatė fjalės sė tij tha se, buxheti i ri po i hap njė rrugė tė re pėr vendin, duke dhenė fund rrugės sė rrėnimit. Kryeministri shtoi me tej, se qeveria e re ėshtė gjendur para njė situate i ėshtė dashur tė legalizojė borxhin qė ia la qeveria pararendėse. Rama e krahasoi qeverinė e larguar, me njė kryefamiljar kumarxhi, horr qė e futi familjen nė borxhe. Sipas Ramės edhe vendi ynė nė tė njėjtėn situatė ndodhet. Ai tha se Shqipėria ėshtė e zhytur nė njė tėrėsi borxhesh, gjė qė ėshtė dėshmuar edhe nga FMN-ja.

"Dua ta mbyll me njė mesazh tė qartė. Miratimi i kėtij buxheti hap rrugėn e re ėshtė fundi i rrugės sė rrėnimit dhe fillimi i rrugės sė rimėkėmbjes ekonomike. Besoj se mė takon qė nė emėr tė qeverisė tė bėj njė pėrmbledhje tė shkurtėr e konkrete. U fol gjatė pėr njė rritje tė befasishme tė borxhit publik. Kemi qenė dhe mbetemi se e ardhmja nuk merret borxh pėr tė siguruar mbijetesėn e tė tashmes nė pushtet. Kur shtėpia ka njė familjar kumarxhi qė ikėn e akumulon borxhe e gjithė shtėpia nuk e di fare, dhe njė ditė tė bukur sheh njė karvan njerėzish qė kėrkojnė paratė. Ata i kanė dhėnė borxh kryefamiljarit kumarxhi tė shkojė tė luajė pėr tekat e tij, duke e zhytur shtėpinė nė njė hall shumė tė madh. Ky ėshtė hall i madh, ku Shqipėria u gjend pėr shkak tė njė zinxhiri borxhesh qė nuk figuronin nė defterin e qeverisė, kur kjo vinte nė parlament e fliste pėr nivelin e borxhit. Kėtė e kemi certifikuar nga FMN-ja".

Borxhi i Berishės

"285 milionė dollarė kontrata tė nėnshkruara nga kryefamiljari, por qė shtėpia nuk i di.

128 milionė dollarė tvsh, detyrim i marrė nga kryefamiljari por qė shtėpia s’i di

50 milionė dollarė fatura pėr energji e ujė qė shtėpia nuk i ka tė regjistruara

60 milionė dollarė tė tjera fonde ndihmė ekonomike, qė pėrsėri shtėpia nuk i kishte tė regjistruara nė defterin e vet pėr tė llogaritur borxhin

44 milionė dollarė marrė nga buka e gojės invalidėve pėr kumarin elektoral qė nuk figuronin.

40 milionė dollarė kontrata lokale tė financuara nga buxheti si puna e rrugės nė Elbasan qė ka mbetur rrugėve por qė ėshtė qeveria qė ka marrė pėrsipėr ta financojnė dhe nuk figuron

10 milionė dollarė mos rimbursim i tatimeve qė u janė marrė mijėra njerėzve pėr kumarin elektoral dhe harbimin e tė qėndruarit ēdo kush nė krye tė njė kryefamiljari tė ikur nė drejtim tė paditur

20 milionė dollarė fatura tė papaguara pėr qoka telefona, lloj detyrimesh tė mbartura

“Kur Ēiljeta ja mori kėngės mė 28 nėntor, teknologjia e zėrit kushtoi 1 milion e 420 mijė dollarė. Kjo ėshtė fatura e ahengut tė njė kryefamiljari qė mori peng tė ardhmen e shtėpisė dhe la prapa njė rrėmujė nė llogaritė e shtėpisė duke lėnė te dera mijėra njerėz qė thonė: Duam lekėt tona",- tha Rama

Debatet Rama-Berisha

Rama - Mjerė ti qė gjuha tė ėshtė bėrė oratoria e turpit tėnd

Berisha- Unė nuk kam fjetur nė hotel me mė shumė se 750 dollarė. Nuk ka udhėtuar me biznes, manari i tij sugari Fuga udhėton gjithmonė me biznes, ngjitur me tė, ky kėtu (Rama). Askush nuk mė ka peshuar as edhe me njė qindarkė. Tė tjerat janė mashtrime, bėre mirė qė shkove te Shekspiri sepse rėndom quhesh ‘Edi Drama’ ndaj dhe unė kam kohė qė u bėj thirrje shqiptarėve, ti mund tė citosh ē’tė duash, por njė vizitė te psikiatri ėshtė jetike pėr vendin. Vetėm njė mendje e sėmurė mund tė mashtronte administratėn amerikane. A e dini se kanė qenė ofruar 7 vende pėr armėt kimike dhe ky u vetėofrua, i marr tė gjitha tha. Ky pas refuzimit tė statusit, morėn ministrat paralajmėrime pėr shkak tė fjalimeve tė tij. Ēfarė prisni ju? Tė vizitoni kėtė njeri qė me njė tė rėnė tė lapsit, merr borxh pėr tė rrėnuar vendin. Ēfarė prisni ju t’i bėni njė vizitė te psikiatriku. Kolegėt tė mi e kanė mjekuar kėtė, vite mė parė e kanė ēuar me barelė tė lidhur.

Po po, kam fakte. Momentet e fundit do ju sjell firmat juve. Vizitohu dhe mjekohu se nuk veprohet kėshtu, je nė njė post qė ke rrėnuar ekonominė e vendit, por rrėnon kushtetutėn, ligjet, gjykata kontrata tė vendit gjeneron veē energji negative

E kėrkon fjalėn Rama, ndėrhyn Meta: Mos harroni qė janė Krishtlindjet sot

Rama -Ajo qė na takonte ne pėr shqiptarėt e larguam problemin e tyre tė madh nga qeveria, ajo qė na takon ne si shumicė pas 23 qershorit ne po e bėjmė duke e mos ndėrhyrė nė problemin e madh qė ka opozita dhe duke i dhėnė mundėsi opozitės tė ndjehet mirė dhe kur ndjehet mirė duke bėrė keq pėr opinionin e parlamentin dhe nivelin e sjelljes qė ky parlament demonstron. Them se ky parlament dhe opozita duhet tė sillet me mėnyrė tė pėrgjithshme, se kur plakut tė shtėpisė i sos kandili tė mos sillet si plaku Mere nė lagje, por bėjeni kėtė qė tė mos e lemė Shqipėrinė dhe Parlamentin nė njė lagje qė turbullohet sa herė plaku del nga shtėpia edhe pse i ėshtė sosur kandili i arsyes.

E rikėrkon fjalėn Berisha

Meta - Ki parasysh se janė Krishtlindjet sot

Berisha - Dy fjalė kam unė. Ēdo dy tre muaj ndėrron besimin ai, kot. Nė njė hark 3 mujor diskreditoi Shqipėrinė para syve tė botės, e bėri pėr karrigen e tij, bllokoi statusin, zgjoi reagimin mė tė madh, nė njė hark tre mujor po shndėrron financat publike nė njė gjėmė tė madhe qė do zėrė tė parin atė poshtė. Unė e di qė ju s’ia thoni, por ai duhet tė vizitohet.

Berisha akuza tė rėnda ndaj Ahmetaj

Me njė replikė tė tij, menjėherė pas fjalės sė ministrit tė Ekonomisė, Arben Ahmetaj, ish-kryeministri Sali Berisha ka hedhur akuza ndaj qeverisė dhe ministrave pėr buxhetin e vitit 2014. Sipas Berishės, ky buxhet fsheh dėshtimet e kėsaj qeverie.

“Dėgjuat kėtu alternativėn e Hermesit, e njė hajduti qė ka vjedhur 11 milionė dollarė dhe dosja iu mbyll nga prokurori socialist. Kėto fjalė kanė nė bazė fshehjen e shpėrblimit pėr vitin e ri, rrogėn e 13-tė, tė fshehė, rritjen e taksave. Tė fshehė shndėrrimin e tė gjitha premtimeve, nė mashtrime. Tė fshehė, diskrimimin qė ėshtė bėrė me kėtė buxhet. Tė fshehė gropėn mė tė madhe tė buxhetit, qė ėshtė bėrė nga mendje e sėmurė.

Tė fshehė, nxjerrjen nga harta e Shqipėrisė nga investimet. Skenarin alla Papandreu ndaj dhe nxjerrin ata qė mund tė mashtrojnė mė shumė. Ky qė foli para meje e kontrollon Canin, pasi e cilėson si matuf dhe e kontrollon tė gjithin.

Ministri i Ekonomisė, Arben Ahmetaj: E lanė Shqipėrinė me 740 milionė dollarė borxh

E lanė Shqipėrinė me 740 milionė dollarė borxh vetėm sot tė skanuara. Kėta qė ikėn e lanė arkėn bosh dhe pėrpara lanė njė mal tė madh me borxhe, rrapushiane qė njė qeveri e majtė si e jona duhet t’i sistemojė dokumentojė dhe paguajė mbrapsht.

Vendi ka humbur 1.4 milionė dollar keqmenaxhim nga taksat. Paketa rrėzon pėrfundimisht taksėn e sheshtė dhe prezanton taksėn progresive. Po 97 pėr qind tė shqiptarėve pėrfitojnė. Heqim taksėn e sėmundjes. Ne do tė taksojmė mė shumė duhanin se besojmė tek shėndeti i duhanit. Ky buxhet hap rrugėn e zhvillimit tė Shqipėrisė.

Bode: Taksimi progresiv dėmton ekonominė

Taksohet nė rritje konsumi familjar dhe prodhues. Karburanti do tė taksohet mė shumė pėr 84 milionė dollarė. Pagat pėrtej pėrfitimit tė vogėl do pėsojnė njė rritje tė taksimit tė pėrgjithshėm tė tyre prej 13 milionė dollarė. Akciza mbi cigare e pijet alkoolike do tė rritet taksimi me 4 milionė dollarė. Taksa e banesave dhe e pronės do pėsojė rritje prej 5 milionė dollarė.

Taksimi progresiv dėmton ekonominė. 100 milionė dollarė mė pak investime nė krahasim me vitin 2013. Niveli i investimeve publike do tė bjerė nė nivelin e 5 % tė PBB ėshtė problem i madh. 920 mln dollarė do tė merren hua borxh i ri duke e ēuar nė 74.8 % borxhin. Sigurisht qė ka dhe do tė ketė borxhe, gjithmonė krijohen prapambetje por kjo nuk justifikon rritjen e borxhit me 13 %. BSS-ja nuk garanton likuiditetin e borxhit.

Jozefina Topalli: Rama po e ēon Shqipėrinė drejt rrėnimit

I premtove parajsėn se do hanė me lugė tė artė. Qė nga ajo ditė kaluan tre muaj dhe rikonfirmuar si standard blerjen e votės me 20 mijė lekė dhe abroguat ligjin, zhbėtė vendimet gjyqėsore.

Administrata jeton nė strehė frikė, e panik , hapėt njė gropė 500 milionė dollarė. Na humbėt edhe statusin e rekomanduar dy herė. Ēdo fletė e kėtij buxheti ka njė C4 nė familjen tuaj, ėshtė njė sahat me minė pėr familjen tuaj. Buxhet hedh nė erė Shqipėrinė. Borxhi ėshtė i ēmendur. 1 miliard dollar ėshtė njė cunam pėr ekonominė e brishtė. Pėr 3 muaj borxhin e ēoi nė 75 %, duke e rritur 13% ku ka ndodhur kjo. Gjeni njė vend qė tė ketė rritur kaq shumė borxhin. Nė 3 muaj Rama tradhtoi fuqitė e mėdha, sulmoi europėn dhe e kėrcėnoi atė. Ėshtė gėnjeshtėr kur thoni ėshtė buxheti mė i madh, nė fakt ėshtė borxhi mė i madh. Ėshtė buxhet solidaritar, solidaritet ka vetėm pėr miliarderėt e grupit. Do tė jetė vonė nėse nuk ndryshojnė kėto shifra zoti kryeministėr. Rrejte kur the do ulėsh borxhin e rrite me 13%. Do ju them qytetarėve ndalni kėtė kryeministėr para se tė jetė vonė, dhe vendi tė shkojė nė zgrip dhe t’iu lidhė pėr bukėn e gojės.

Fyerjet mes opozitės dhe mazhornacės

Kryeministri Edi Rama ndėrsa prezantoi buxhetin e ri pėr vitin 2014 tha se, ky ėshtė buxheti qė i jep fund rrėnimit dhe vė nė lėvizje ekonominė e bllokuar shqiptare. Rama e cilėsoi kėtė buxhet tė shlyerjes sė borxheve dhe sipas tij ėshtė detyrim i qeverisė shqiptare ratifikimi i kėtij buxheti tė firmosur nga njė milion shqiptarė. Por, kryeministri Rama tha se rruga pėrpara ėshtė e vėshtirė dhe se ishte i vetėdijshėm, se jo tė gjithė do tė mund tė mbeteshin tė kėnaqur.

Ndėrsa, ish-kryeministri Sali Berisha i cili ndėrhyri disa herė radhazi, duke replikuar jo vetėm me zotin Rama, por edhe me ministrat e kabinetit tė tij: “Ju keni dyfishuar taksat, biznesin e vogėl e keni rėnduar shumė mė tepėr. Ju jeni nė luftė kundėr tė gjithėve, kundėr qytetarėve, nė luftė fiskale kundėr bizneseve, nė varfėri dhe mjerim ndaj tė gjithėve. Ēmimin do e paguani ju dhe do e paguani shumė shpejt. Me kėtė buxhet po sillni njė destabilizim tė shpejtė dhe tė rėndė tė Shqipėrisė dhe shqiptarėt nuk do ta pranojnė kurrė kėtė qė po bėni ju”. Gjatė debateve, Berisha tha se shumė shpejt kjo qeveri do paguajė ēmimin.

Berisha e akuzoi edhe njėherė kryeministrin, Edi Rama se ka shkelmuar tė gjitha premtimet, me tė cilat vodhi votat, duke u thėnė shqiptarėve “kalova lumin…, tė …kalin”. Berisha i kėrkoi Ramės qė tė mos mbrohet nga "ordinerėt”(deputetėt e majtė), por tė dalė vetė e tė mbrojė paketėn fiskale.

“Tė mbrojė paketėn e tij fiskale, me tė cilėn po mjeron shqiptarėt si askush tjetėr. Ty tė kanė bėrė synet politik, duhet ta zbėrthesh vetė ti. Shėrbehet me ordiner nė mėnyrė qė tė mbahet. Rruga ėshtė ti dalėsh zot vetes”,- tha Berisha.

Edhe ish kryetarja e parlamentit, Jozefina Topalli replikoi me kryeministrin Rama, pas akuzave tė deputetit Taulant Balla pėr vizita tė shumta tė saj jashtė vendit.

Topalli tha se deputetėt e opozitės kanė lexuar mesazhet e Ramės, pasi sipas saj ai nuk kishte mundėsinė t'i thoshte vetė nė Parlament.

“Ti s’je burrė, nuk je pėr kryeministėr, por duhet tė tė vijė turp”,- iu drejtua Topalli kreut tė qeverisė, Edi Rama, i cili nuk replikoi me asnjėrin prej tyre.

Rama: Kryefamiljari horr, kumarxhi (Berisha) zhyti vendin nė borxhe

Kryeministri Edi Rama gjatė fjalės sė tij tha se, buxheti i ri po i hap njė rrugė tė re pėr vendin, duke dhenė fund rrugės sė rrėnimit. Kryeministri shtoi me tej, se qeveria e re ėshtė gjendur para njė situate i ėshtė dashur tė legalizojė borxhin qė ia la qeveria pararendėse. Rama e krahasoi qeverinė e larguar, me njė kryefamiljar kumarxhi, horr qė e futi familjen nė borxhe. Sipas Ramės edhe vendi ynė nė tė njėjtėn situatė ndodhet. Ai tha se Shqipėria ėshtė e zhytur nė njė tėrėsi borxhesh, gjė qė ėshtė dėshmuar edhe nga FMN-ja.

Berisha: Rama fshihet pas ordinerėve, u ēon sms qė tė mė shajnė

Deputeti Sali Berisha e mori sėrish fjalėn, menjėherė pasi mbaroi ministrja e Mbrojtjes. Berisha vijoi sėrish me akuza ndaj kryeministrit dhe bėri thirrje qė Parlamenti tė votojė kundėr kėtij drafti ekonomik tė hartuar nga qeveria. Sipas Berishės, buxheti u hartua fshehtas dhe penalizon hapur Veriun.

“Buxheti u miratua fshehtas nė shpellėn e qeverisė, maratonė gjithė natėn pėr tė fshehur tė vėrtetėn nga ju arriti tani nė finish. Ky ėshtė finishi i turpit, qė kanė frikė nga veprat e tyre, i njė procedure qė vihet nė funksion tė fshehjes sė tė vėrtetės me taksat. Se kėta nuk ulin taksa, kėta i ngrenė taksat dhe nxjerrin nga xhepi i qytetarit vetėm lekė. Kjo ėshtė procedurė e turpshme qė vihet nė funksion tė njė gjėme qė mban nė vetvete ky buxhet, procedurė e turpshme qė mashtron ēdo qytetar shqiptar qė shkelmon mbi ta produkt i injorancės totale i njė mendje tė sėmurė. Kėta mburracakė, pėrsėrisin si papagaj, megamshtrimin e njė mėndje qė prodhojnė ēdo ditė gėnjeshtra tė tilla. Thirrja ime ėshtė votojeni kundėr kėtė buxhetin. Ah dhe kjo, ky buxhet ka pėrjashtuar Veriun, totalisht nga investimet”.

Gjatė fjalės sė tij ndėrhyri kryeministri Rama, i cili ishte ulur pranė deputetit Pandeli Majko dhe po diskutonin me njėri-tjetrin. Berisha nga foltorja e Kuvendit, ju drejtua duke i thėnė: “Mbylle gojėn aty se nuk dua tė tė numėroj gjėra qė nuk dua tė them. Se po tė dua tė them tė gjitha variantet shqeto apo jo shqeto, ose dil jashtė po tė duash rri aty ku je. E di unė, ke hall atė punėn e synetit, por unė tė flas nė politikė, por ai fiziku nuk ta lejon ty, tė veshin njė kėmishė tė gjatė dhe pastaj tė bėjnė synet. Ky ėshtė buxhet i njė mendje tė sėmurė. Mos u ngatėrro me delikuentė, se e dimė qė je t’i qė fshihesh pas vetes tate, ke kėtu 3-4 sharės profesionistė qė u ēon sms dhe fshihesh pas tyre”.

Ministrja e Mbrojtjes, Mimi Kodheli: E latė ushtrinė nė ditė tė hallit

Kishte sektorė qė nuk ishin audituar prej vitesh. U kemi thėnė hapur shqiptarėve se rruga e qeverisjes deri dje ishte e rrėnimit dhe se politika e vjetėr e borxheve dhe taksave dhe administrimit tė pasurive e futi Shqipėrinė nė qorrsokak. Me buxhetin e akorduar na duhet tė paguajmė detyrime tė papaguara pėr paga, pėr dieta, si pėr shėrbime tė tjera, u hoqėt ushtarakėve trajtimit nė mensa. Veshmbathjet e ushtarakėve aktualisht janė ose tė huazuara ose tė vjetruara, ose tė zbardhura. Me spitalin, u kemi shėrbyer 70 mijė personave, ku vetėm 2 janė familje ushtarake. Shumė mirė kemi bėrė qė u kemi shėrbyer. Po familjet e ushtarakėve janė tė ushtarakėve. Ky buxhet ėshtė mė i miri, por asnjė togė nuk ka as edhe njė pushkė si armatim tė NATO dhe e di sa duhet pėr nevojat e tyre pėr armatim, 10 mijė dollarė. Ne do t’ia dalim sepse nuk do harxhojmė pėr modernizim, por as pėr aktivitete tė trashėgimisė ku Imami bėn tenderin dhe familjari e fiton.

Myqerem Tafaj: Buxheti do tė varfėrojė shqiptarėt

Ky buxhet nuk pritet tė hap vende tė reja pune, pėrkundrazi do t’i shkurtojė ato. Kjo paketė fiskale do t’i varfėrojė pensionistėt. Do tė shkurtohen ndjeshėm vendet e punės nė sektorin publik. Ulja e ilaēeve ka gjasa tė rrisė ēmimet. Krijimi i bizneseve tė vogla ėshtė rruga e vetme e punėsimit tė tė rinjve. Fermerėt prisnin njė buxhet qė t’i favorizonte, por buxheti nuk e nxisin sipėrmarrjen nė bujqėsi. Vendi ka nevojė pėr rritjen e fermave, pėr tė rritur potencialet e vendit. Ēdo sipėrmarrės qė ka njė biznes tė madh me kėtė buxhet do tė mendojė tė investojė jashtė vendit. Njė kompani e madhe mė mirė do tė kėrkojė tė krijojė kompani tė vogla. Shkalla e investimeve tė huaja do tė pėsojė regres.

Majlinda Bregu: Po talleni me qytetarėt

Kemi 17 orė kėtu, jeni tallur me qytetarėt shqiptarė. Asnjė numėr nuk ėshtė dėgjuar nga goja e kryeministrit, jo mė shifra. Keni thėnė vetėm gjėra tė pėrgjithshme. Kėtu nuk ka asnjė fije transparence. Kush priste ulje taksash e kuptoi se radhėt u shtuan, 100% tė shqiptarėve ky buxhet i varfėron. Kush priste rritje rrogash, do tė zhgėnjehet, kjo qeveri i ngriu. Kush priste legalizim falas, do tė paguaj njė mė njė. Kush priste nga tė pėrndjekurit pagesė 25 euro nė ditė, me kėtė fond do tė duhet tė pres 23 vjet. Ky fond ėshtė krejtėsisht i pamjaftueshėm. Kjo ėshtė njė kulturė hakmarrje.

Arben Imami: Buxheti rrit taksat

Ky ėshtė buxheti mė i madh, kjo ėshtė e vėrtet, por me borxhin e marrė nga qeveria. Ky buxhet ka edhe taksat mė tė mėdha kėto vite. Sistemi i taksimit ka qenė i thjesht dhe nxitės, me tė riun rritet barra dhe ndėrlikohet. Pėr tė njėjtat paga njė punonjės taksohet dy herė mė shumė se njė biznes. Do t’i marrim tė pasurit parat dhe do tė ja japim tė varfėrve ka thėnė kryeministri, jo, kjo ėshtė shtresa e mesme. Me rritjen e taksės 15 % do tė pengojmė investimet e huaja. Do tė shkojmė tek ulja e punėsimit, pa investim nuk ka punėsim. Nė Shqipėri nuk ka 1 milionė tė papunė, kėtė tani mund ta vėrtetoni duke qenė se kontrolloni tani edhe INSTAT-in. Kjo nuk ėshtė rilindje.

Cani: Bode do tė pėrgjigjet pėr abuzimet

Gjatė qeverisjes suaj ekonomia e vendit ka shkuar dy herė nė prag gremine. Borxhi i fshehur ėshtė mohuar nga ish-ministri i Financave, bėn zhurmuesin sapo pėrmendet shifra. Do tė pėrgjigjeni pėr abuzimet. Janė fshehur afro 100 miliard lekė. Nėse nuk do tė shlyheshin 35 miliardė lekė do tė kishim bėrė mjaft investime tė tjera. Po na detyroni tė marrim borxh, po marrim borxh pėr tė shlyer borxhin tuaj, por 5 herė mė ulėt.

Ish-kryeministri Berisha kėrkoi qė seanca plenare tė shtyhet pėr nė datė 26 dhjetor. ‘Jemi futur nė njė ditė tė shenjtė. Duhet tė respektojmė tė krishterėt dhe t’i japim mundėsi atyre tė festojnė krishtlindjet. Jepuni mundėsi shqiptarėve pėr transparencė’. Kėrkesa e opozitės nuk u pranua.

Bashkim Fino: Buxheti, skaner i ekonomisė shqiptare

Ky ėshtė njė buxhet i veēantė dhe realist. Pėr herė tė parė i bėhet njė skaner ekonomisė shqiptare. Buxheti synon rivendosjen e ekuilibrave fiskal tė prishur vitet e fundit. Ky buxhet ėshtė hartua me konsultė me FMN-nė. Buxheti e nxjerr vendin nga kriza ekonomike. Ky ėshtė buxheti qė i vjen nė ndihmė shtresės nė nevojė. Ky ėshtė njė buxhet i tė gjithė shqiptarėve. Mėshirohen ato premtime qė i janė dhėnė shqiptarėve. Propozoj njė mbėshtetje nė reformėn territoriale, nė kushtet aktuale ėshtė kthyer nė problem serioz nė ekonomi.

Eduar Halimi: Rama nuk ballafaqohet me shqiptarėt

Rama po vjen me kėtė paketė fiskale me filozofinė e udhėheqėsit qė nuk dėgjon. Me rėndėsi pėr shqiptarėt ėshtė tė dinė ku shkuan premtimet. Rama ėshtė munduar tė shmang pėrballjet. Ke thėnė nė Vaqar se nafta e Saliut ėshtė mė e shtrenjtė se nė vendet fqinjė, ndėrsa tani po bėn tė kundėrtėn po e rrit mė tej ēmimin me 120 lekė. Qytetarėt do tė paguajnė tė gjithė, si ata me makina edhe ata qė nuk kanė makina. Rama do tė rrit tatimin pėr ēdo banesė tė shqiptarėve. Qytetarėt vetėm humbin ēdo ditė, bizneset gjithashtu. Rama e bėri buxhetin me shpresėn se nuk do tė ballafaqohej me shqiptarėt. Sot do tė paguajnė qytetarėt shqiptarė, shpejt do ta paguash edhe ti.

Peleshi: Ky buxhet i kthesės dhe i rimėkėmbjes

Buxheti i vitit 2014 rrit pensionet, pagat e policėve, ul ēmimet e ilaēeve. Ky buxhet nuk i merr mė shumė, por i jep mė shumė, biznesit tė madh. Bashkia e Tiranės do tė ketė njė grant mė tė lart se, ai i vitit tė transformimit tė kryeqytetit. Shifrat e kėtij buxheti tregojnė se ky ėshtė njė buxhet i kthesės dhe i rimėkėmbjes. E rėndėsishme ėshtė si do tė zbatohen kėto investime, si do tė shpenzohen paratė e kėtij buxheti. Kur njė vend ka mė pak burime kujdesesh ti shpenzosh me zgjuarsi. Shumė investime tė qeverisė sė kaluar nuk janė vėnė asnjėherė nė zbatim, shumė tė tjera kanė ngelė tė papėrfunduara. Risia e kėsaj qeveria qėndron nė frymėn me tė cilėn ėshtė ndėrtuar ai buxhet dhe jo nė shifrat e tij. Buxheti ėshtė hartuar me partnerė prestigjioz. Frymėmarrja e biznesit do tė reflektohet nga kreditė e pashlyera. Ekonomia shqiptare me kėtė buxhet futet nė njė trend pozitiv. Investitorėt e huaj nuk u shtuan kur taksa shkoi nė 10%, por u larguan, mė i rėndėsishėm ėshtė besimi. Nė 100 ditėt e para ne vendosėm gurin e themelit tė shtetit ligjor. Shqipėrinė e re nuk do ta ndaloni dot tė ec pėrpara.

Patozi: Ky buxhet ėshtė qesharak

Buxheti ėshtė frymė qeverisjeje. Ky buxhet i keq do te zbatohet shumė mė keq nga ēka ėshtė. Ky fat e pret kėtė buxhet, i cili pėrmbys premtimet e fushatės. Paketa fiskale heq njė taks dhe shton tre tė tjera. Ky buxhet ėshtė qesharak, e tillė ėshtė edhe aritmetika e kryeministrit, tre ditė mė parė e tregoi kryeministri teksa i llogariti taksat tregtarėve. Kryeministri po i rrit taksat qė shqiptarėt tė kenė mė pak para nė xhepat e tyre se pastaj do tė kenė vese tė kėqija. Tahiri mburret se ėshtė buxheti qė i kthen dinjitetin policėve, por ēfarė bėhet me 3 milion tė tjerėve. Kjo shoqėri nuk ka nevojė vetėm pėr policinė. Edhe vetė policėt nuk do tė ishin dakord qė vetėm ata tė kishin rritje page. Pėrmes paketės fiskale pėrfiton vetėm qeveria, kjo nuk shkon mė shumė se 3% e popullsisė. Ky ėshtė njė buxhet privat.

Shekulli
(nga Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-12-2013, 03:19   #33
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,174
Thanks: 14,907
Thanked 8,792 Times in 5,919 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Cool Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Akoma livadhisin keta langaraqet e PD-se berishianic!
Po me shan me SMS-debili,varrmihesi i Shqiptareve,dhe kam nderruar mendje.Mos e arresto lere te llapi me teper se do vine ne pushtet vetem kur ti bjere damllaja,keta qyrrsat e tij.Filloi ky plehra perseri(tipik malok cub ferrash)me percarje Veri-Jug.Ca ti boj une ketyre te tjereve,sekuestrohi komplet cfar kane dhe neser skane me fuqi.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 07:47   #34
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Arjan Ēanit, prezantuesit tė njohur televiziv i ėshtė pezulluar leja e drejtimit tė automjetit pėr shkak tė shkeljes sė rregullave tė qarkullimit.

Gjithēka ka nisur me njė mosrespektim semafori nga Ēani, e duke pėrfunduar mė pas nė njė pėrplasje mes tij dhe shefit tė trafikut rrugor tė kryeqytetit, Ervin Dervishi.

Nga hetimet e kryera deri mė tani ka rezultuar se Ēani ka kaluar me shpejtėsi tė madhe semaforin me tė kuqe nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” nė krah tė Galerisė Kombėtare tė Arteve, duke mos u ndalur dhe duke vėnė nė rrezik jetėn e kalimtarėve tek vijat e bardha.

Dhe pse i ėshtė kėrkuar tė ndalojė nga shefi i patrullės, Ēani ka vazhduar tė shijojė shpejtėsinė maksimale, duke bėrė qė nė ndjekje tė tij tė vihen edhe patrullat e rendit.

Ēani ėshtė ndjekur pėr disa minuta me radhė nė rrugėt e kryeqytetit, pasi ai i ka rėnė kryq e tėrthor bulevardit, duke sjellė vėrdallė policėt qė i ishin vėnė nė ndjekje, tė cilėt kanė mundur ta ndalin diku nė afėrsi tė Pallatit tė Kulturės.

Kaq ka mjaftuar qė Ēani tė nisė tė ofendojė policėt, e mė pas tė mos pranojė shkeljen rrugore qė kishte bėrė. Arian Ēani ka kėrkuar qė tė mos ndėshkohet, duke telefonuar edhe ministrin e Brendshėm, Saimir Tahiri pėr tė shmangur ndėshkimin e policisė.

Por as telefonata me ministrin nuk e ka ndihmuar Ēanin, qė t’ia hedhė kėsaj here. E ndėrsa rrugorėt i kanė bllokuar patentėn dhe lejen e qarkullimit, Ēani vazhdon tė qarkullojė me automjetin e tij edhe pse nuk ka patentė dhe leje qarkullimi!



Shekulli
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 07:59   #35
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,247
Thanks: 6,721
Thanked 7,942 Times in 5,074 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 371
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga IronMan Shiko postimin
Arjan Ēanit, prezantuesit tė njohur televiziv i ėshtė pezulluar leja e drejtimit tė automjetit pėr shkak tė shkeljes sė rregullave tė qarkullimit.

Gjithēka ka nisur me njė mosrespektim semafori nga Ēani, e duke pėrfunduar mė pas nė njė pėrplasje mes tij dhe shefit tė trafikut rrugor tė kryeqytetit, Ervin Dervishi.

Nga hetimet e kryera deri mė tani ka rezultuar se Ēani ka kaluar me shpejtėsi tė madhe semaforin me tė kuqe nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” nė krah tė Galerisė Kombėtare tė Arteve, duke mos u ndalur dhe duke vėnė nė rrezik jetėn e kalimtarėve tek vijat e bardha.

Dhe pse i ėshtė kėrkuar tė ndalojė nga shefi i patrullės, Ēani ka vazhduar tė shijojė shpejtėsinė maksimale, duke bėrė qė nė ndjekje tė tij tė vihen edhe patrullat e rendit.

Ēani ėshtė ndjekur pėr disa minuta me radhė nė rrugėt e kryeqytetit, pasi ai i ka rėnė kryq e tėrthor bulevardit, duke sjellė vėrdallė policėt qė i ishin vėnė nė ndjekje, tė cilėt kanė mundur ta ndalin diku nė afėrsi tė Pallatit tė Kulturės.

Kaq ka mjaftuar qė Ēani tė nisė tė ofendojė policėt, e mė pas tė mos pranojė shkeljen rrugore qė kishte bėrė. Arian Ēani ka kėrkuar qė tė mos ndėshkohet, duke telefonuar edhe ministrin e Brendshėm, Saimir Tahiri pėr tė shmangur ndėshkimin e policisė.

Por as telefonata me ministrin nuk e ka ndihmuar Ēanin, qė t’ia hedhė kėsaj here. E ndėrsa rrugorėt i kanė bllokuar patentėn dhe lejen e qarkullimit, Ēani vazhdon tė qarkullojė me automjetin e tij edhe pse nuk ka patentė dhe leje qarkullimi!



Shekulli
kokedhima po lufton konkurencen me alltin e tahirit

ēuni i gramozit hynte dhe me bojqille ne semafor(kur ishte PD ne pushtet)
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 11:14   #36
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,174
Thanks: 14,907
Thanked 8,792 Times in 5,919 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Arrow Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga IronMan Shiko postimin
E ndėrsa rrugorėt i kanė bllokuar patentėn dhe lejen e qarkullimit, Ēani vazhdon tė qarkullojė me automjetin e tij edhe pse nuk ka patentė dhe leje qarkullimi[/B]!



Shekulli
Mbas ketij veprimi,automjetet e policise duhet ta perplasin kete bretkocen mbas nje muri me kerr!Demshperblimet ti paguaje ai.Si veprohet aty ku neve ja u kemi kaluar,ose me mire ne USA,qe ta fusin dhe me plumb!
N.q-se do te besh shtet!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 11:29   #37
SystemA
Banned
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,174
Thanks: 14,907
Thanked 8,792 Times in 5,919 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 0
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Arrow Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Mbas ketij veprimi,automjetet e policise duhet ta perplasin kete bretkocen mbas nje muri me kerr!Demshperblimet ti paguaje ai.Si veprohet aty ku neve ja u kemi kaluar,ose me mire ne USA,qe ta fusin dhe me plumb!
N.q-se do te besh shtet!
Keshtu veprohet,se disa e kuptojne shtetin rrumpalle,dhe eshte femer zonja!
Hajdeni ketu edhe i ikni policise,te thyjne ne katersh!
http://www.youtube.com/watch?v=6pUiE1x93ag
Por do behet mire....shpresojme.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 15:29   #38
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
ēuni i gramozit hynte dhe me bojqille ne semafor(kur ishte PD ne pushtet)
Dmth kete duhet ta kuptojme si nje forme hakmarrje tani qe erdhi PS-ja ne pushtet?
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 07-01-2014, 16:17   #39
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,345
Thanks: 3,506
Thanked 3,978 Times in 2,228 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 417
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga IronMan Shiko postimin
Arjan Ēanit, prezantuesit tė njohur televiziv i ėshtė pezulluar leja e drejtimit tė automjetit pėr shkak tė shkeljes sė rregullave tė qarkullimit.

Gjithēka ka nisur me njė mosrespektim semafori nga Ēani, e duke pėrfunduar mė pas nė njė pėrplasje mes tij dhe shefit tė trafikut rrugor tė kryeqytetit, Ervin Dervishi.

Nga hetimet e kryera deri mė tani ka rezultuar se Ēani ka kaluar me shpejtėsi tė madhe semaforin me tė kuqe nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” nė krah tė Galerisė Kombėtare tė Arteve, duke mos u ndalur dhe duke vėnė nė rrezik jetėn e kalimtarėve tek vijat e bardha.

Dhe pse i ėshtė kėrkuar tė ndalojė nga shefi i patrullės, Ēani ka vazhduar tė shijojė shpejtėsinė maksimale, duke bėrė qė nė ndjekje tė tij tė vihen edhe patrullat e rendit.

Ēani ėshtė ndjekur pėr disa minuta me radhė nė rrugėt e kryeqytetit, pasi ai i ka rėnė kryq e tėrthor bulevardit, duke sjellė vėrdallė policėt qė i ishin vėnė nė ndjekje, tė cilėt kanė mundur ta ndalin diku nė afėrsi tė Pallatit tė Kulturės.

Kaq ka mjaftuar qė Ēani tė nisė tė ofendojė policėt, e mė pas tė mos pranojė shkeljen rrugore qė kishte bėrė. Arian Ēani ka kėrkuar qė tė mos ndėshkohet, duke telefonuar edhe ministrin e Brendshėm, Saimir Tahiri pėr tė shmangur ndėshkimin e policisė.

Por as telefonata me ministrin nuk e ka ndihmuar Ēanin, qė t’ia hedhė kėsaj here. E ndėrsa rrugorėt i kanė bllokuar patentėn dhe lejen e qarkullimit, Ēani vazhdon tė qarkullojė me automjetin e tij edhe pse nuk ka patentė dhe leje qarkullimi!

Shekulli
Ka mundesi te kete qene Ledio me automjet te Ēanit.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2014, 14:07   #40
IronMan
Kindda Hero
 
Avatari i IronMan
 
Data e antarėsimit: Apr 2013
Vendndodhja: Marvel Universe
Posts: 1,240
Thanks: 118
Thanked 242 Times in 126 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 43
IronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėmIronMan i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Me Terhoqi Vemendjen Ky Shkrim...

Derek Smith nje biolog detar i Universitetit te Siattle the pjestar i Qendres Shqiptare te kerkimeve Detare ka prezantuar konkluzionet e kerkimeve 7 vjecare ne fushen e biologjise detare. Ky prezantim eshte bere ne Kongresin Amerikan te Arkeologjise ne Cikago nje takim vjetor prestigjioz i arkaeologjise boterore.

Duke studiuar materialet arkeologjike dhe impakti i biologjise detare ne keto relite kulturore Smith per here te pare sjelle te dhenat me shume interes mbi shkencen e arkeologjise. keto studime jane pjese e nje projekti disa vjecar qe po zhvillohet si pjese e ekpseditave ne Sicili, Shqiperi dhe Malin e Zi ne bashkepunim me RPM Nautical Foundation. Qendra Shqiptare e Kerkimeve Detare e cila bashkepunon ngushte me kete Fondacion Amerikan do te botoje ne nje botim special te gjitha konkluzionet e Derek Smith si pjese e kuptimit me te mire te biologjise detare te bregdetit shqiptar.

Gazeta Tema
(Shqiperia.com)
__________________
I'm IronMan!
IronMan nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur