Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Ēėshtja kombėtare > Figurat e shquara

Figurat e shquara Gjithēka mbi figurat e ndritura Kombėtarė Shqipėtare...

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 31-12-2015, 12:44   #1
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,330
Thanks: 362
Thanked 658 Times in 478 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington

PANORAMA, Dhjetor 30, 2015

Profesor Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington


Qė nga momenti kur profesor Sami Repishti u vendos fizikisht nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, mendja dhe shpirti i tij ishin gjithmonė te shqiptarėt e Shqipėrisė, Kosovės e Maqedonisė.

Nė njė kumtesė me rastin e 90-vjetorit tė humanistit, dijetarit dhe avokatit tė ēėshtjes shqiptare Sami Repishti, dr. Elez Biberaj flet pėr rolin ndėr vite tė tij.

“Profesor Repishti gjithmonė ka theksuar domosdoshmėrinė qė shqiptarėt tė shfrytėzojnė mundėsitė, tė konsolidojnė orientimin e tyre perėndimor, tė ruajnė dhe forcojnė harmoninė fetare dhe t’i kundėrvihen ēdo shenje tė ekstremizmit fetar”, shkruan Biberaj.

Ai tregon angazhimin e paepur tė profesor Sami Repishtit pėr tė dėgjuar zėrin e Kosovės nė Uashington, ai ndėrgjegjėsoi publikun amerikan e perėndimor pėr situatėn ku ndodheshin shqiptarėt dhe
mjerimin e tyre.

Sami Repishti arriti tė bindte, falė njė lobimi tė fuqishėm, vendimmarrėsit amerikanė mbi nevojėn e ngutshme tė veprimeve tė rrepta pėr tė shmangur njė konflikt tė armatosur mes shqiptarėve dhe serbėve. Edhe sot, profesor Repishti vazhdon tė frymėzojė brezat e shqiptarėve nė kėrkim tė njė shoqėrie mė
demokratike dhe mė tė drejtė. Mė poshtė njė pjesė nga kumtesa e dr. Elez Biberajt.

DR. ELEZ BIBERAJ

Ėshtė kėnaqėsi e veēantė qė marrė pjesė nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme pėr nder tė Profesor Sami Repishtit. E kam njohur Profesorin qė kur kam ardhur nė kėtė vend nė vitin 1968 dhe jam me fat qė kam ndjekur nga afėr shumė prej veprimtarive dhe angazhimeve tė tij. Kam punuar ngushtė me tė pėr ēėshtjen
shqiptare, njė kauzė shumė e dashur kjo pėr tė dy ne.

Gjatė katėr dekadave tė fundit kemi mbajtur kontakte tė rregullta, jemi kėshilluar dhe kemi bashkėpunuar pėr shumė ēėshtje. Gjatė gjithė kėtyre viteve, ne nė Zėrin e Amerikės kemi pėrfituar mjaft nga intervistat dhe komentet e tij tė vyera mbi njė gamė tė gjerė temash. Personalisht, unė gjithmonė kam patur mbėshtetjen dhe inkurajimin e Profesor Repishtit, tek i cili kam vlerėsuar edhe
rolin prej mentori dhe pėr kėto i jam mirėnjohės.

Profesor Sami Repishti ka pasur njė karrierė tė gjatė, tė shquar dhe
shumėplanėshe: Ai ėshtė mbrojtės i madh i tė drejtave tė njeriut, luftėtar pėr demokracinė, dijetar i shquar, shkrimtar pjellor dhe avokat i dalluar i ēėshtjes shqiptare.

Profesor Repishti ka shfaqur njė angazhim tė paepur pėr vendosjen e njė rendi demokratik nė vendlindjen e tij Shqipėri, pėr vetėvendosjen dhe lirinė e shqiptarėve tė pėrjashtuar padrejtėsisht nga vendi i tyre amė dhe, vitet e fundit, pėr krijimin e shoqėrive demokratike tė gjalla e gjithėpėrfshirėse nė trojet shqiptare.

Sot dėshiroj tė pėrqėndrohem te ndihmesa e Profesor Repishtit nė luftėn e gjatė dhe tė vėshtirė tė Kosovės pėr liri e pavarėsi.

Veprimtaritė e tij pėr Kosovėn shtrihen nė mbi pesė dekada, duke filluar nga koha kur ai sapo kishte mbėrritur nė Shtetet e Bashkuara e deri nė ditėt tona.

Ai e promovoi ēėshtjen e Kosovės me forcė, me kurajo tė patundur, me pėrkushtim tė thellė dhe me njė qėllim moral. Komuniteti shqiptaro-amerikan ka nxjerrė shumė veprimtarė tė shquar, por pak mund tė krahasohen me ndihmesen e shquar dhe aftėsitė e jashtėzakonshme intelektuale dhe diplomatike tė Profesor Repishtit.

Ai krijoi njė rrjet tė gjerė kontaktesh profesionale dhe u njoh personalisht me zyrtarė tė lartė tė administratės amerikane, anėtarė tė shquar tė Kongresit, ekspertė tė politikės sė jashtme dhe pėrfaqėsues tė mediave. Thellėsia me tė cilėn ai e kuptonte politikėn e jashtme amerikane dhe funksionimin e Uashingtonit si dhe shkalla e lartė e ndėrgjegjėsimit tė tij politik kanė qenė tė pakrahasueshme. Tė gjitha kėto ai i pėrdori me shumė efektivitet pėr Kosovėn.

Profesor Repishti vepronte nė disa nivele paralelisht. Ai angazhonte
shqiptaro-amerikanė tė tjerė tė shquar, mobilizonte komunitetin pėr ēėshtje me rėndėsi tė veēantė, ndihmonte krijimin e organizatave lobuese, shkruante, mbante ligjėrata dhe kultivonte marrėdhėnie me njerėz kyē tė administratės amerikane e tė Kongresit, me institucione studimore, me mjete tė komunikimit si dhe me
organizata tė demokracisė e tė drejtave tė njeriut.

Ashtu si edhe shumė grupe tė tjera etnike, komuniteti shqiptaro-amerikan ishte politikisht i pėrēarė. Profesor Repishti shfaqi aftėsi pėr tė punuar me njerėz nga i gjithė spektri politik – me udhėheqės tė partive politike, klerikė, studiues, studentė dhe biznesmenė – dhe arriti tė krijojė mbėshtetje tė konsiderueshme brenda komunitetit. Ai luajti rol tė dorės sė parė nė krijimin e tri organizatave me rėndėsi kritike: Rinia Shqiptare Kosovare nė Botėn e Lirė, Lidhja Qytetare Shqiptaro-Amerikane dhe Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan.

Nėpėrmjet veprimtarive tė tij tė shumta shkencore dhe lobuese, Profesor Repishti u pėrpoq tė arrijė disa objektiva tė rėndėsishėm:
Sė pari, tė ndėrgjegjėsonte publikun amerikan dhe perėndimor pėr gjendjen e mjeruar tė shqiptarėve dhe kėrkesat e tyre, duke iu kundėrvėnė rrėfimit konvencional negativ dhe paragjykimeve tė dėmshme pėr shqiptarėt qė pėrhapte me mjaft agresivitet makina propagandistike jugosllave.
Sė dyti, tė dokumentonte dhe demaskonte shtypjen sistematike tė tė drejtave tė njeriut dhe atyre kombėtare tė shqiptarėve.
Sė treti, t’u bėnte thirrje Shteteve tė Bashkuara dhe komunitetit ndėrkombėtar pėr tė vendosur sanksione mbi qeverinė jugosllave pėr shkeljet prej saj tė tė drejtave tė njeriut.
Sė katėrti, tė bindėte vendimmarrėsit amerikanė mbi nevojėn e ngutshme tė veprimeve tė rrepta pėr tė shmangur njė konflikt tė armatosur mes shqiptarėve dhe serbėve, duke paraqitur argumentin se, nė rast se nuk veprohej, kjo do tė sillte rreziqe afatgjatė pėr paqen dhe qendrueshmėrinė nė rajon dhe do tė
minonte interesat strategjikė tė SHBA.
Dhe sė fundi, pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, tė nxiste zhvillimin e njė shoqėrie tė drejtė dhe tė njė demokracie tė gjallė me institucione tė fuqishme demokratike, me shtet ligjor dhe mediume tė lirė.

Kjo ishte njė detyrė e vėshtirė, por Profesor Repishti dhe veprimtarė tė tjerė tė shquar qė punuan me tė i ndoqėn kėto objektiva me vendosmėri tė patundur. Ndihėmesa e tyre ėshtė edhe mė e madhe po tė merren parasysh sfidat e shumta me
tė cilat ata ndesheshin dhe mjedisi politik nė tė cilin vepronin.

Deri nė fund tė viteve 1980, Jugosllavia gėzonte mbėshtetje tė gjerė perėndimore. Nuk iu kushtohej vemendje e dukshme mbrojtjes se tė drejtave tė njeriut dhe nxitjes se demokracisė dhe pikėpamjet e Beogradit pėr ngjarjet nė Kosovė pranoheshin gjerėsisht. Politika amerikane ndaj Kosovės formulohej mbi
bazėn e pikėpamjeve kryesisht pozitive pėr Jugosllavinė dhe pėr rolin e saj ndėrkombėtar.

Pikėpamjet mjaft tė favorshme pėr Jugosllavinė ishin nė kontrast me ato kryesisht negative mbi shqiptarėt e sidomos mbi regjimin totalitar tė Enver Hoxhės. Mbėshtetja zyrtare dhe publike pėr Jugosllavinė nė Shtetet e Bashkuara ishte e madhe dhe perėndimorėt prireshin tė ishin thellėsisht skeptikė ndaj
kėrkesave tė shqiptarėve. Shumica e mjeteve tė informimit ishin nė favor tė Jugosllavisė dhe rrallė publikonin kritika pėr Beogradin. Pėr mė tepėr, ndikimi i komunitetit shqiptar nė politikėn amerikane ishte i papėrfillshėm.

Shqiptarėt nė SHBA nuk formonin njė bllok tė madh votuesish qė tė mund tė ndikonte ndjeshėm nė zgjedhjen e ndonjė kandidati nė njė post zyrtar. Prandaj, udhėheqėsit shqiptaro-amerikanė u pėrballėn me njė betejė tė vėshtirė nė pėrpjekjet pėr tė fituar mbėshtetjen e politikanėve amerikanė.

Profesor Repishti shkroi me dhjetra raporte dhe artikuj, dha leksione dhe intervista, mori pjesė dhe organizoi panele, seminarė dhe konferenca tė shumta, formuloi skicė-ide dhe drafte politikash pėr zyrtarė tė lartė amerikanė si dhe dėshmoi pėrpara Kongresit.

Nė vitin 1982, profesor Repishti, sė bashku me profesor Arshi Pipėn, organizuan njė konferencė ndėrkombėtare pėr Kosovėn, ku morėn pjesė studiues tė shquar amerikanė, evropianė dhe shqiptarė, si Nicholas C. Pano, Martin Camaj, Safete Juka, Peter Prifti, dhe Anton Logoreci. Shumica e kumtesave janė pėrfshirė nė
pėrmbledhjen Studime mbi Kosovėn, botuar nė vitin 1984. Ky ishte njė libėr jashtėzakonisht i dobishėm dhe lexim i domosdoshėm pėr studiuesit dhe politikėbėrėsit.

Vėllimi hedh dritė tė re mbi ēėshtjen shqiptare dhe marrėdhėniet e nderlikuara mes shqiptarėve dhe serbėve. Nė kumtesėn e tij, Profesor Repishti analizonte evolucionin e marrėveshjeve kushtetuese tė pas Luftės sė Dytė Botėrore, qė u mohonin shqiptarėve tė drejta tė barabarta me grupet e tjera etnike dhe nė thelb i kthenin ata nė qytetarė tė klasės sė dytė. Ai eksploronte marrėdhėniet midis tė drejtės sė shqiptarėve pėr vetėvendosje dhe kėmbėnguljes sė Beogradit pėr njė kornizė kushtetuese qė do t’u mohonte shqiptarėve vetė-qeverisjen e vėrtetė dhe tė drejtat demokratike.

Profesor Repishti bėri paralajmėrimin e rreptė se konflikti do tė ishte i pashmangshėm nėse Beogradi vazhdonte tė mohonte kėrkesat e shqiptarėve pėr barazi kushtetuese me grupet e tjera tė mėdha etnike tė Jugosllavisė.

Memorandumet e pėrvitshme qė shkruante Profesor Repishti drejtuar Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė nė emėr tė Rinisė Shqiptare Kosovare nė Botėn e Lirė, paraqisnin njė histori tė plotė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare dhe njė kronikė tė detajuar tė shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut nė ish-Jugosllavi. Kėto ishin
raporte tė dokumentuar mirė dhe shėrbyen si kėmbanė alarmi pėr shkeljet sistematike tė tė drejtave tė shqiptarėve.

Profesor Repishti bashkėpunoi ngushtė me organizatat qė merreshin me tė drejtat e njeriut dhe me nxitjen e demokracisė, si Freedom House, Amnesty International, apo Human Rights Watch si dhe me Zyrėn e tė Drejtave tė Njeriut nė Departamentin e Shtetit, duke u bėrė njė burim autoritativ pėr kėto organizata. Ai botoi
gjithashtu artikuj tė shumtė nė shtypin amerikan dhe nė gazetat e emigrantėve shqiptarė.

Me analizėn e tij tė menēur, tė hollėsishme dhe tė balancuar, Profesor Repishti u pėrpoq t’i kundėrvihej rrėfimit negativ tė nxitur nga Beogradi dhe t’i bėnte njerėzit ta kuptonin mė thellė natyrėn e ndėrlikuar tė ēėshtjes sė Kosovės. Ai shfrytėzoi nė kėtė diskutim publik njė kombinim tė veēantė: njohuritė e tij personale e shkencore mbi marrėdhėniet shqiptaro-serbe me punėn si njė ndėr
zėdhėnėsit kryesorė tė komunitetit shqiptaro-amerikan.

Nė shkrimet dhe deklaratat e tij publike Profesor Repishti hodhi rekomandime politike konkrete me shpresėn qė tė ndikonte nė formulimin e politikave amerikane pėr kėto ēėshtje. Para viteve 1990, ai argumentoi nevojėn pėr sanksione kundėr Jugosllavisė dhe kėrkoi hapjen e njė konsullate amerikane nė Prishtinė.

Nė fillim dhe nė mes tė viteve 1990, Profesor Repishti ngriti argumentin qė SHBA dhe NATO-ja tė ndėrhynin nė Kosovė, duke theksuar se po tė mos veprohej, kjo do tė ēonte nė mėnyrė tė pashmangshme nė njė konflikt tė armatosur me rreziqe
afatgjatė pėr paqen dhe qendrueshmėrinė nė rajon, duke dėmtuar interesat e pėrgjithshėm strategjikė tė Shteteve tė Bashkuara.

Nė njė kohė kur Kosova nuk kishte ndonjė pėrfaqėsim tė mirėfilltė zyrtar nė Shtetet e Bashkuara dhe as mundėsinė apo mjetet pėr ta ngritur ēėshtjen e saj pėrpara qeverisė dhe publikut amerikan, Profesor Repishti promovoi dhe mbrojti tė drejtėn e Kosovės pėr vetėvendosje nė mėnyrė tė shkathėt, dinjitoze dhe tė efektshme. Ai ishte gjithmonė i kujdesshėm pėr t’u dhėnė bashkėbiseduesve
informacion tė besueshėm dhe objektiv.

Kjo e ndihmoi tė ndėrtonte marrėdhėnie besimi me njerėz tė rėndėsishėm, duke u bėrė kėshtu njė burim autoritativ. Ishte kryesisht rrjedhojė e punės sė Profesor Repishtit dhe veprimtarėve e udhėheqėsve tė tjerė tė shquar shqiptaro-amerikanė qė bėri tė mundur dėgjimin e zėrit tė Kosovės nė Uashington.

Aty nga viti 1990, Jugosllavia filloi tė humbasė mbėshtetje dhe imazhi i saj pėsoi dėme tė pariparueshme, ndėrkohė qė Kosova pėrjetoi lindjen e njė udhėheqjeje tė vėrtetė pėrfaqėsuese me themelimin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe partive tė tjera.

Kėto zhvillime u pasuan nga ndryshime graduale, por tė rėndėsishme nė qėndrimet amerikane ndaj shqiptarėve. Megjithėse kjo kthesė ishte pasojė e politikave shtypėse tė Beogradit dhe e ndryshimit tė shpejtė tė peizazhit politik pas rėnies sė komunizmit nė Evropėn Lindore, fushata e suksesshme e Profesor Repishtit dhe e veprimtarėve tė tjerė shqiptaro-amerikanė ishte njė faktor i madh kontribues.

Komuniteti ishte mobilizuar dhe shqiptaro-amerikanėt, duke punuar me organizata tė shumta, si Lidhja Qytetare Shqiptaro-Amerikane, Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan dhe Vatra, po fitonin pak nga pak vėmendjen e anėtarėve me ndikim tė Kongresit dhe tė politikėbėrsve nė rangje tė larta. Vitet 1990 mund tė konsiderohen si epoka e artė e aktivizmit dhe e efektivitetit shqiptaro-amerikan.

Gjatė konfliktit nė Slloveni e Kroaci dhe mė vonė, gjatė luftės nė Bosnjė, profesor Repishti vazhdimisht bėnte thirrje qė Shtetet e Bashkuara tė ushtronin trysni politike dhe ekonomike pėr ta detyruar Beogradin tė ndryshonte kursin e tij tė rrezikshėm nė Kosovė.

Ai besonte fuqimisht se ndėrhyrja ushtarake nė Kosovė ishte absolutisht e nevojshme pėr tė shmangur njė zjarr tė madh ballkanik. Profesor Repishti parashikoi saktė se pėrjashtimi I Kosovės nga procesi i Dejtonit do tė kishte pasoja tė rėnda: nga njėra anė do tė trimėronte Sllobodan Millosheviqin dhe nga
ana tjetėr do tė bindėte shqiptarėt se gjendja nuk mund tė vazhdonte mė si mė parė, prandaj ata duhet t’i merrnin punėt nė duart e tyre.

Profesor Repishti u bė njė mbėshtetės i patundur i udhėheqėsve tė Kosovės, veēanėrisht i presidentit Ibrahim Rugova. Njė pjesė e mirė e aktiviteteve tė tij mė pas u pėrqendruan nė ndihmėn pėr udhėheqjen e Kosovės qė ajo tė artikulonte qartė politikat dhe kėrkesat e saj nė takimet me zyrtarėt e lartė amerikanė dhe
nė njoftimet e saj publike.

Ai luajti rol tė dorės sė parė jo vetėm nė lehtėsimin e shumė takimeve dhe kontakteve pėr Presidentin Rugova, por ndihmoi gjithashtu nė hartimin e skicė-ideve dhe memorandumeve tė rėndėsishme politike.

Ndėrhyrja nė Kosovė e NATO-s nėn udhėheqjen e SHBA, ēlirimi i Kosovės dhe mė pas shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, shėnuan kulmin e veprimtarive tė Profesor Repishtit dhe realizimin e ėndrrave tė tij tė hershme pėr lirinė e Kosovės.

Ėshtė pėr t’u habitur se pas euforisė qė pasoi rrėzimin e komunizmit nė Shqipėri nė fillim tė viteve 1990 dhe shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės nė vitin 2008, Profesor Repishti nuk e pushoi aspak veprimtarinė e tij. Demokracia, respekti pėr tė drejtat e njeriut dhe pajtimi kombėtar vazhduan tė ishin ēėshtje qė trajtoheshin nė shkrimet dhe veprimtaritė e tij publike. Ai u bė njė promotor i
fuqishėm pėr krijimin e demokracive tė gjalla nė tė dy shtetet shqiptare.

Duke njohur sfidat qė ato kanė pėrpara tyre, Profesor Repishti ka theksuar domosdoshmėrinė qė shqiptarėt tė shfrytėzojnė mundėsitė, tė konsolidojnė orientimin e tyre perėndimor, tė ruajnė dhe forcojnė harmoninė fetare dhe t’i kundėrvihen ēdo shenje tė ekstremizmit fetar.

Nė shumė prej deklaratave tė tij publike, ai u ka bėrė thirrje elitave tė reja qeverisėse nė Shqipėri dhe nė Kosovė si dhe udhėheqėsve shqiptarė nė Maqedoni tė pėrballen me probleme tė tilla tė ngutshme, si korrupsioni dhe krimi i organizuar, qė kėrcėnojnė strukturėn e shoqėrisė shqiptare; tė nxisin rritjen ekonomike; tė zbutin pabarazinė; tė fuqizojnė rolin e gruas; tė krijojnė njė
qeverisje transparente dhe tė pėrgjegjshme.

Profesor Repishti e shikon fuqizimin politik, shoqėror dhe ekonomik tė shqiptarėve si diēka tė lidhur ngushtė me marrėdhėniet strategjike dhe aleancėn me Shtetet e Bashkuara. Duke njohur rolin vendimtar qė kanė luajtur Shtetet e Bashkuara – sė pari nė mbėshtetjen dhe afirmimin e pavarėsisė sė Shqipėrisė, nė
mbėshtetjen dhe nxitjen e demokracisė nė Shqipėri, dhe mė nė fund rolin mjaft tė rėndėsishėm qė Amerika ka luajtur nė ēlirimin e Kosovės dhe sigurimin e pavarėsisė sė saj – Profesor Repishti ka shfaqur njė angazhim tė fortė pėr tė kultivuar dhe forcuar marrėdhėniet shqiptaro-amerikane, por duke theksuar se kjo
marrėdhėnie nuk duhet dhe nuk mund tė merret si e mirėqenė. E ardhmja dhe qėndrueshmėria e marrėdhėnieve strategjike shqiptaro-amerikane bazohet nė vazhdimėsinė e vlerave tė pėrbashkėta – respektimin e tė drejtave tė njeriut, vendosjen e sundimit tė ligjit dhe qeverisjen e mirė.

Pas shumė dekadash si udhėheqės nė fushėn akademike dhe nė mendimin e komunitetit, Profesor Repishti vazhdon tė frymėzojė brezat e shqiptarėve nė kėrkim tė njė shoqėrie mė demokratike dhe mė tė drejtė. Ai ėshtė njė shqiptaro-amerikan i madh, njė patriot i vėrtetė shqiptar, njė dijetar i plotėsuar, dhe njė njeri i parimeve, i cili nuk e pushoi kurrė luftėn nė emėr tė asaj qė besonte.

Ka qenė nder i madh pėr mua qė kam patur rastin tė bashkėpunoj ngushtė me Profesor Repishtin dhe i jam shumė mirėnjohės mbėshtetjes dhe miqėsisė sė tij tė vazhdueshme. Gėzuar ditėlindjen djalosh! Edhe njėqind!
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2018, 18:07   #2
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,330
Thanks: 362
Thanked 658 Times in 478 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington

Panorama Online

Ne Shqiperi mungon shoqenia civile aktive
Sami Repishti

Me shumė pėrpjekje, informohem mbi gjendjen dhe zhvillimin e atdheut shqiptar nga lajmet e marruna prej vizitorėvet tė shpeshtė shqiptarė, por kryesisht nga shtypi. Kjo nuk mjafton! Pėr kėte mangėsi me karakter objektiv, unė kerkoj falje, sepse nė mėnyrė tė paevitueshme krijohet mundėsia e gabimit.

Pse shkruej? Shkruej, sepse e due Shqipėrinė, dhe vuej!

Vuej nga ajo qė ndigjoj, vuej nga ajo qė lexoj! Vuej sepse nuk ndigjoj zanin e matun dhe tė arsyeshėm tė shoqėnisė civile qė karaktarizon ēdo vend tė qytetnuem. Shkruej sepse shoh nė kėte heshtje dekurajimin e pėrgjithėshėm, dhe mospjesėmarrjen nė proceset demokratike, konditė esenciale pėr demokracinė. Por ndigjoj kudo zanin e zemrimit, pakėnaqsisė, dhe tė deshprimit!
E ndigjoj kudo kėte za tė mbrapshtė: nė Kuvend, nė shtyp, nė transmetimet televizive, nė rrugė, nė shkollė dhe nė fqinjtė qė shumė herė nuk flasin njeni me tjetrin, sepse nuk mbajnė kontakt. E ndigjoj nga zyrtarėt, nga udhėheqsit politikė tė tė gjitha partive politike dhe organizatave qeveritare. Toni ashtė i ashpėr dhe ultėsia e shprehjes, nji rrugaēėri e shkallės sė fundit (ndigjoni diskutimet ,qe veē diskutime nuk jane, nė Kuvend!) E ndigjoj nga familjet qė vuejnė pėr bukėn e gojės, dhe nga katundet qė po zbrazen nga tė rinjtė qė kėrkojnė nji rrugėdalje nė emigracion. Ndigjoj kėte za qė thrret nė shkretinėn shqiptare, pa zemėr, pa mend , e vuej!

Nji vizitor amerikan qė posa u kthye nga Shqipėria dhe Kosova, shkruente:”Pakėnaqsitė janė tė pėrgjithėshme, dhe tė theksuara. Duke filluar nga kamerierėt, shoferėt e taksive, e deri tek pronarėt nė gjendje tė mirė ekonomike, por sidomos tė rinjtė dhe tė rejat janė me tė shgėnjyrėt dhe shohin emigrimin si tė vetmen alternativė…. Pakėnaqsia nė rradhėt e shqiptarve ndaj zhvillimeve nė vend, kudo nė trojet shqiptare nuk pėrcaktohet nga mbėshtetja qė ata mund tė kenė pėr njė parti ose pėr njė tjetėr…”.

Pakėnaqsia ashtė e pėrgjithėshme nė nji kohė kur Shqipėria ashtė zhytė nė nji konflikt politik, objektivi i tė cilit ashtė shkatėrrimi i kundėrshtarit, jo shpėtimi i atdheut nga vorfėnia dėrmuese dhe nga frika e bandave….!

Kėto ditėt e fundit, duket se edhe “shteti” ashtė i frikėsuem nga bandat kriminele dhe drogistėt me shumicė. Simbas shtypit vendas, ka kaos nė Prokurorinė pėr Krimet e Rėnda. Prokurori i ēeshtjes merr “leje tė gjatė” pėr “arsye shėndetsore”. Dhjetė prokurorė tė tjerė kan evitue marrjen e pėrgjegjsisė nga frika e bandave, dhe po u nėnshtrohen “njė hetimi disiplinor”, njofton “Zėri i Amerikės”. Ashtė nji opinion i perhapun se gjykatėsit janė disa nga personat ma tė korruptuem, prandej mbas vitit 1990, ata u vuen nė sherbim tė mshehtė ndaj ish Sigurimit tė Shtetit nė veprimtarinė e tij pėr tė pengue vendin dhe ēdo veprim demokratik tė udhėheqjes sė re tė ardhun nė fuqi me 1992.

Nė opinionin publik ashtė formue bindja se baza e nji kaosi tė kėtill ashtė frika nga bandat, dhe korrupsioni qė pothuejse ashtė zyrtarizue. Trafiku masiv i drogės, krimi i organizuem, shkatėrrimi i administratės publike, ngecja nė reformėn pėr drejtėsi, dhe ate tė zgjedhjeve vendore dhe kombėtare, kerkojnė ndėrhymjen energjike tė autoritevet tė rendit publik dhe reagimin e fortė tė shoqėnisė civile shqiptare KJo ashtė dėshpruese; heshtja qė mbahet pėr arsye tė ndryshme rrezikon vdekjen e shoqėnisė civile shqiptare, shpresėn e funidt tė ringjalljes sonė. Kjo formė heshtje masive na kujton thanjen e diktatorit fashist: “Sot, detyra e nji Italjani tė mirė ashte mospasja e nji opinioni”. (Mussolini)

Procesi i vettingut nė drejtėsi ka verifikue vetėm 57 gjykatės nga nji numėr prej 800 syresh, tue meritue kritiken e ardhun nga Gjermania, Franca, e Holanda, vende kyēe tė Bashkimit Europian. Para nji gjendje tė kėtill, nė qoftė se zgjedhjet vendore tė vitit 2019 do tė zhvillohen simbas ligjit tė vjetėr zgjedhor, nė pėrgjithėsi nuk shihet asnji shans real pėr hapjen e negociatave pėr anėtarsim nė BE nė vitet e ardhme.

Sepse sistemi zgjedhor nė Shqipėri qė nga viti 2005, ashtė formue simbas dėshirave tė dy partive kryesore tė vendit, Akoma ma keq: ai pėrfaqson pushtetin e plotė tė udhėheqėsve partiakė, dhe mohon zgjedhjen e lirė tė kandidatėve direkt nga populli, ashtu si premton Kushtetuta. Sistemi i sotėm ashtė illegal nė substancė dhe imoral nė formen e tij. Ai duhet ndryshue menjiherė!

Pak ditė ma parė, Partia Demokratike nė opozitė dhe aleatėt e saj politikė pėrcaktuen kėrkesat e tyne:”… pėr nji dekriminalizim tė plotė tė strukturave qeveritare nepėrmjet tė nji procesi tė vettingut tė tė gjithė politikanėve tė shoqėnuem me krimin, pėr “ēlirimin” e sistemit gjyqsor nga kthetrat e (KM) Rama, pėr zgjedhje tė lira e tė nderėshme, dhe pėr nji ekonomi tė ēlirueme nga presionet e monopoleve, oligarkėve, dhe korrupsionit qeveritar”, simbas shtypit shqiptar. Pėr habinė e tė gjithėve, KM Rama pranoi me zgjanue rrjetin e vettingut tue pėrfshi tė gjithė politikanėt dhe zyrtarėt e naltė tė Qeverisė, dhe shtoi se ai ishte gati me bashkėpunue me opozitėn me qellim qė tė pėrmirėsohet jeta e qytetarėve nė vend. Dhe, gjithēka pėrfundoi nė dosje! Akuzat dhe kunderakuzat vazhdojnė.

Ēdo pėrpjekje qė shqiptarėt do tė bajnė me ndertue nji tė ardhme premtuese duhet tė filloj me bisedime tė ndershme mbi tė kaluemen e me pastrimin e atmosferės helmuese qė shkatėrron gjithēka. Sot Shqipėria pėrballet me nji fenomen tė paparashikuem, por shumė damtues. Ashte aftėsia e ish komunistėve me u kthye nė pushtet mbas disfatės sė vitit 1991, pa u gjykue pėr krimet e sė kaluemes. Tė pasunuem me grabitjen e pamėshirė tė pasunive shtetnore gjatė ditėvet tė fundit tė kolapsit komunist, dhe me eksperiencė tė fitueme nė lamin politik tė demokracisė, kėta kameleonė pa ndėrgjegje janė transformue sot me ndjenjėn e nji narcisizmi, tė bindun se Shqipėria u takon atyne, dhe vetem atyne, dhe me nji mendjemadhėsi (“hubris”) tė cilėn ata janė kryenaltė me e shpalosė nė jetėn e tyne tė pėrditėshme dhe me suksesin e femijėve tė tyne nė pozitat kyēe te Adminsitrates. Shqipėria nė vitin 1944,, shkruente nji vrejtues i vemendshėm, zevendsoi nji okupacion tė huej me nji tirani vendėse qė ngriti urrejtjen nė mes tė qytetarėve nė sistem, dhe pruni degjenerimin e mbrendshėm tė vetė politikės dhe pushtetit. Kėtu ka burimin degjenerimi i sotėm.

Jo kėshtu nė botėn e qytetnueme! Nė vitin 1977, me qellim tė simbolizimit tė kalimit nė demokraci, Spanja deklaroi nji amnesti pėr krimet e kryeme gjatė luftės civile (1935-38). Por jo tė gjithė e pranuen kėte akt!. Gjykatėsi i njohun spanjol Senor Garzon, e kundėrshtoi, me kėte argument:“Simbas ligjit ndėrkombėtar, nuk mund tė shpallet nji amnesti pėr krimet kundėr njerėzimit, sepse zhdukjet e viktimave – me mijėra tani akoma nė gropat e pazbulueme pėrfaqėsojnė vazhdimėsinė e krimit tė kryem”.

Komunizmi nė Shqiperi ka qenė, dhe mbetet, nji krim kunder njerėzimit, nji fakt kokėfortė qė duhet tė pranojmė!

Shqipėria vazhdon me vuejtė sepse ka akoma diferencat e saj politike, tribalistike, fetare, dhe krahinore, ndoshta edhe ma shumė se vendet tjera pėr rreth . Akoma edhe ma me randėsi, Shqipėria nuk e mėsoj kurr sa duhet randėsinė e mjanimit tė kėtyne diferencave dhe me u pėrqendrue nė ndertimin e bazave solide pėr nji komb zot i vetes, paqėsor dhe punėtor, me tregėti, e superstrukturė tė mirė, kapital njerėzor tė shėndosh, dhe veēanėrisht respekt pėr shtetin ligjor e marrėdhanje miqėsore me tė gjithė, tue krijue kėshtu konditat me qene nji vend i lirė nga frika dhe i lirė nga uria.

Shqipėria duhet tė mėsojė e tė siguroje pėr popullsinė e saj instrumentet qė plotėsojnė potencialin e kėsaj popullsie.

Sot, nuk mund tė kthejmė mbrapa vitet e humbuna me praktika e programe zhvillimi tė gabueme. Sot, na mundemi me reflektue dhe me pėrfitue nga gabimet e sė kaluemes tue mos i pėrsėritė. Sot, na mundemi me rindertue vendin tonė me mėnyra tė reja, praktika dhe programe tė reja. Sot kemi mundesi me i tregue, vetes dhe botės mbar, se vlerėsojmė si duhet peshėn e randė tė gabimeve tona dhe meritojmė mirėbesimin publik dhe bashkėpunimin ndėrkombėtar.

Integriteti moral dhe aftėsia e jonė profesionale – me ndėrtue nji shtet ku popullsia tė jetė nė gjendje me jetue e lirė dhe pa frikėn e papunėsisė dhe vorfėnisė qė ajo sjellė- janė nė balancė.
Seria e gjatė e dėshtimeve politike tė njimbasnjishme duhet ndėrpre. Kemi nevojė pėr nji sukses real, jo fiktiv, jo slogane propagandistike e formula tė mbėshtjelluna nė ideologji tė falimentueme, ose tė pavertetueme. Me thjeshtėsin e nji filloristi kemi nevojė pėr paqė e bukė nė nji Shqipėri tė lirė! As ma shumė, as ma pak!

Frika e vorfėnia kane lodhė tė gjithė. Duhet tė lirohemi nga ato, njiherė e pėrgjithėmonė. Ky duhet tė jetė angazhimi i jonė, i tė gjithėve, i dy “gjysmave politike” qė pėrbajnė nji tė tanė: shoqėninė tonė shqiptare. E ardhmja e jonė ashtė nė balancė: tė mbijetojmė tė gjithė pa asnji dallim, ose tė pėrfundojmė tė gjithė me turp nė oqeanin e harresės!

Sot, na duhet riformimi i nji koshience kombėtare kolektive me sensitivitet tė ngritun pėr llogari-dhanje – konditė esenciale pėr demokratizim!- qė nga rradhėt ma tė ulėta tė strukturės shtetnore deri nė kulmin e Administratės. Na duhet manifestimi i nji kuptimi ma tė mirė tė mungesės sė kėsaj llogari-dhanje si nji smundje shoqėnore e jona e cila pret pėrgjigjen tonė sot, e jo nesėr!

Na duhen ekspertėt qė i kanė kushtue djersė e studime njohjes sė situatės sė krijueme, dhe qė kanė vullnetin me e pėrmiresue me ēdo kusht. Mjeku nuk reparon maqinat; as mekaniku nuk sherben nė spitale. Na duhen mendje tė ndrituna qė nuk “ndezen” nga flaka e propagandės partiake, as nuk “ftohen” nga dėshtimi i pėrpjekjeve t sinqerta, mendje tė qendrueshme nen presion, dhe tė afta me veprue pa u dekurajue nga mospėrfillja e mosmirėnjohja. Na duhen kuadro tė pjekuna dhe me pervojė tė njimendtė, pavarėsisht nga bindjet dhe orientimet e tyne personale idelogjike; teknologjia dhe eksperienca afariste nuk kanė parti. Ata kanė njohunitė e domosdoshme. Nuk ashtė e nevojshme tė jeshė socialist ose demokrat kur bahet fjalė pėr sherbim ndaj Shqipėrisė. Mjafton tė jeshė njeri i ndershėm dhe shqiptar i kushtuem.

Na duhet planifikimi dhe fillimi i nji procesi tė drejtė, neutral, e tė sajuem me shumė kujdes; hollėsitė e ktij procesi qė pėrjashton “aktin spontan”, duhet tė pėrgatiten me qellim sherbimi planit tė pėrgjithėshėm tė zhvillimit tė balancuem tė vendit, e jo kapriēeve tė “udhėheqėsve” qė frymėzohen me veprue nga hopet e “stinėve elektorale”, e qė pėrfundojnė nė rrenimin e mijėra jetėve te pafajshme qytetarėsh tė denuem me vuejtje, nė vorfeni e papunėsi afatgjata.

Nė situata tė kėtilla, interesi i pėrgjithėshėm kėrkon integritet moral nga tė gjithė me qellim qė, sė bashku, tė luftojmė korrupsionin e krimin e organizuem qė bren shėndetin e shoqėnisė sonė. Kryesisht, na duhet tė sigurojmė konditat pėr nji sistem gjyqsor qė vepron me legjitimitet, e jo pėr interesa personale ose partiake qė damtojnė shoqėninė tonė shqiptare. Dhe kjo arrihet me kuadro profesionale dhe tė ndėrgjegjėshme kombėtare.

Miqtė tonė ndėrkombėtarė na kėshillojnė; na duhet tė ndigjojmė. Por puna kryehet, dhe duhet te kryehet nga ne, me mendjen dhe krahėt tonė, punė dinjitoze qė na mbushė me krenari. Mos tė harrojmė se vetėm puna e kryeme me djersė ashtė ndershmėni!

Pa qellim dramatizimi, unė e shikoj Shqipėrinė si nji vend nė udhėtim tė gjatė, sot nė nji udhėkryq. Nga larg, unė ndigjoj vetėm britma e jo zane tė qetėsuem, grindje dhe jo bashkėpunim, nepotizėm ekstrem dhe jo profesionalizėm, akte spontane dhe jo vendime tė marruna nga ekspertėt, partizani politike e jo sherbim pėr atdheun, grupime elementėsh me interesa personale qė afrohen tė tėrhequn nga pėrfitimet vetiake, jo grupime teknikėsh tė grumulluem me sherbye interesat e popullsisė, sidomos tė atyne zonave ku mbrapambetja ashtė literalisht mbytėse….!

Jemi para nji momenti historik vendimtar!

Strategjia e deritashme e zhvillimit ekonomik dhe rindertimit tė nji shoqėnie shqiptare tė ēlirueme nga ankthi i diktaturės sė kuqe nuk dha frytet e duhuna. Tendenca me fajėsue tė kaluemen komuniste ka humbė peshėn e madhe politike tė dekadės sė parė, si rrjedhim i konfuzionit politik, korrupsionit moral dhe ekonomik, dhe krimit tė organizuem. Status quo qė jetojmė sot dermon vendin me vorfėni e mungesė shprese. Ajo ashte ba e padurueshme pėr tė gjithė –perveē spekulatorėve dhe drogistėve qė gjinden kudo.

Autoriteti moral e ligjor i Administratės duhet tė rifitojė respektin dhe bindjen qytetare qė nė kondita tė pėrshtatshme, e meriton. Sabotimi i vazhdueshem i Kuvendit nga nji parti ose nji tjeter nuk ndihmon dhe ashtė nji papėrgjegjsi ndaj votuesve qė presin zgjidhje tė problemeve jetėsore. Nuk fitohet gja nga kaosi i gjithanėshėm, thirrjet pėr rrėzimin e qeverisė pa votime,(ose me votime te vjedhuna si ma pare!), demonstratat e panevojshme, mos respektimi i ligjit, mospjesėmarrja nė votime, mos pagimi i taksave tė arsyeshme, dhe nga pėrvetėsimi i pasunisė sė paligjėshme.

Akoma sot, tri dekada mbas shkėrmosjes sė murtajės komuniste nė Shqipėri, mijėra qytetarė e katundarė shqiptarė, nuk janė nė gjendje me riposedue pasunitė e tyne tė grabituna gjate 45 vjetėve tė diktaturės, e vėrdallen nga nji zyrė nė tjetrėn nga nėpunės tė korruptuem qė zbatojnė akoma “porositė e shokut Ramiz” pėr krijimin e nji atmosfere tė pėrgjithėshme pakėnaqsishė nė vend- me gjithė ndėrhymjet e institucioneve europiane…..nė nji vend qė shpreson hymjen nė Europė!

Autorja anglo-italiane, Iris Origo, nė nji libėr mbi jetėn nen fashizėm gjatė L2B, shkruen: ”A ka mundėsi me hjedhė nji popull nė luftė kundėr traditave tė tia historike, kundėr instinkteve tė tia natyrale, dhe kundėr karakterit tė shumicės sė banorėve tė vendit dhe me shumė mundėsi edhe kundėr interesave tė vetė atij populli? Siē duket (nga ekspeprienca) ka mundėsi!”

Kjo ashte pyetja e ime sot rreth tragjedisė gjysėm shekullore komuniste nė Shqipėri: si ka qenė e mundun? Ashte akoma e mundun?

Dhe pėrgjigja duhet tė jetė: “Na nuk mund tė lejojmė nji pakicė zhurmėmadhe me mashtrue pėrsėri shumicėn e katėr milionė shqiptarėve !” Kjo ashtė detyrė qytetare pėr nji shoqėni civile tė aktivizueme.

(Panorama, 2/10/2018)
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2018, 18:50   #3
Beu_Shpata
V.I.P
 
Avatari i Beu_Shpata
 
Data e antarėsimit: Apr 2016
Posts: 3,446
Thanks: 1,459
Thanked 1,565 Times in 921 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 81
Beu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington

Ne shqiptarėt kemi njė tė mirė dhe tė keqe nė tė njėjtėn kohė. E mira shkruajmė shumė! E keqja vetėm shkruajmė, shumė!
Beu_Shpata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2018, 19:45   #4
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,330
Thanks: 362
Thanked 658 Times in 478 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beu_Shpata Shiko postimin
Ne shqiptarėt kemi njė tė mirė dhe tė keqe nė tė njėjtėn kohė. E mira shkruajmė shumė! E keqja vetėm shkruajmė, shumė!
Sami Repishti ka "bere" me shume se sa po "shkruan" keto vitet e fundit. Mosha e avancuar e ben te veten.
Citim:
Pse shkruej? Shkruej, sepse e due Shqipėrinė, dhe vuej!
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-10-2018, 20:42   #5
Beu_Shpata
V.I.P
 
Avatari i Beu_Shpata
 
Data e antarėsimit: Apr 2016
Posts: 3,446
Thanks: 1,459
Thanked 1,565 Times in 921 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 81
Beu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėmBeu_Shpata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Sami Repishti ēoi zėrin e Kosovės nė Uashington

Nuk e kisha me Repishtin. Fola nė.pėrgjithėsi.
Beu_Shpata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur