Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve > Arkeologji / Antropologji

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 28-11-2018, 11:38   #81
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Cfare islamofobie pash nderin? Beteja e Kosoves ishte liga e vlleheve, bogomileve, serveve ne aleance me Turqit kunder Hungarise. Ishte lufte jashte portave te Kostandinopojes per mbreterine e Bizantit. Pasi qe fituan Turqit dhe me pas moren Bizantin, nderet ja u ndane Vlleheve, dhe bogomileve.
🖤 (1)
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 11:41   #82
Socio
.
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 8,778
Thanks: 7,634
Thanked 6,402 Times in 2,690 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 205
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga thirsty Shiko postimin
Turqit pavaresisht se jane mongol nuk ishin genghis kan.

Turqi na njohu si arber sepse ashtu njiheshim para ardhjes Turkut. Si do na quanin ndryshe ata?
Po, 'Jenicer Land' apo 'Turkoshak land' si te duket ty ?!

Verbimi ideologjik dhe politik eshte i dukshem ne kete teme Thirsty, e cila duhet te jete vetem historike, ne nenforumin qe i takon, e pa gjykime fare. Fundja eshte nje histori e tere popullit tone nje e kaluar, dicka qe vetem se ka ndodhur. Mundohu sa te duash nuk mund ta besh thuper te drejte sic e do ti !

Metutje, tek moskuptim im. Rendesia qe une ceka ne ate postim, eshte tek njohja jone dhe vendit tone e jo quarja jone. Edhe Car Dushani mbret i Serbise, te quante shqipetar se nuk kishte si te te quante ndryshe por ti ishe nder Serbi e askund nuk kishe Shqiperi, akoma me keq edhe Toma Preljubovici, sundimtari tjeter serb i Despotatit te Epirit, aka Alvanoktonos, edhe ai te quante shqiptar !

U desht Serbia te binte qe ti te nxirrje koken.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Socio : 28-11-2018 nė 12:12
🖤 (1)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 11:51   #83
Beast
V.I.P
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 719
Thanks: 534
Thanked 285 Times in 185 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
Beast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarėBeast ka shumė pėr tė qenė krenarė
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Cfare islamofobie pash nderin? Beteja e Kosoves ishte liga e vlleheve, bogomileve, serveve ne aleance me Turqit kunder Hungarise. Ishte lufte jashte portave te Kostandinopojes per mbreterine e Bizantit. Pasi qe fituan Turqit dhe me pas moren Bizantin, nderet ja u ndane Vlleheve, dhe bogomileve.
Islamophobia e sotme qe e shef ne Balkan nga nacionalistet Balkanik. Ajo Islamopohobia e njejta qe shifni ne vitet 1912 kur pushtuan Serbet Kosoven dhe trojet Shqiptar dhe e masakruan popullin Shqiptar duke ja lan fajin Muslimanet Shqiptar qe ata Serbet e hupen Kosoven apo perandorin Nemanjic, kjo ishte nje perandori qe ishte e shkaterruar edhe para pushtues Osman. Ne nje kohe para Nacionalizmit e sotme qe isht e krijuar dhe ja filloj ne vitet 1800 - 1900.

Ne ate kohen qe Shqiptaret e liruan Kosoven nga Osmanet , pastaj ne ate kohe kur Serbet e kan pa si nje shanc me pushtu Kosoven.

Serbet qe e paraqitin veten si mbrojtesia e evropes kundra Islamizimit apo Myslimanet por ne realitet jane mazi se minj. Ne realitet kjo lufte kurgja me feje s'ka pas. Kishte krishter ne anen e Osmanve.

Islamophobia qe e paraqitin Osmanet si pushtues e jo-njerzore dhe veten si heroi kur ata krejt kane qene pushtues edhe kurgja ma mir apo ma njerzore.

Keto jane mite pas mite , djalosh. Per ket Islamophobia apo Eurocentrism, nese don, jom ka foli. Ket gjera te njejta qe i shef edhe ne popullin Shqiptar e sotme apo kush luftoi kundra kush.
Beast nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 15:36   #84
thirsty
V.I.P
 
Avatari i thirsty
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Posts: 22,603
Thanks: 1,795
Thanked 1,942 Times in 1,461 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 151
thirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėmthirsty i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Socio Shiko postimin
Po, 'Jenicer Land' apo 'Turkoshak land' si te duket ty ?!

Verbimi ideologjik dhe politik eshte i dukshem ne kete teme Thirsty, e cila duhet te jete vetem historike, ne nenforumin qe i takon, e pa gjykime fare. Fundja eshte nje histori e tere popullit tone nje e kaluar, dicka qe vetem se ka ndodhur. Mundohu sa te duash nuk mund ta besh thuper te drejte sic e do ti !

Metutje, tek moskuptim im. Rendesia qe une ceka ne ate postim, eshte tek njohja jone dhe vendit tone e jo quarja jone. Edhe Car Dushani mbret i Serbise, te quante shqipetar se nuk kishte si te te quante ndryshe por ti ishe nder Serbi e askund nuk kishe Shqiperi, akoma me keq edhe Toma Preljubovici, sundimtari tjeter serb i Despotatit te Epirit, aka Alvanoktonos, edhe ai te quante shqiptar !

U desht Serbia te binte qe ti te nxirrje koken.
Ti krahason nje pushtues rajonal me nje pushtues nderkombetar.....



Te pushfuesi nderkokbetar njohja dhe quajtja nuk kane ndryshim
__________________
Une perpara, fshesaxhinjte nga mbrapa.
Foreign Music > Albanian Music
thirsty nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 16:11   #85
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Beast Shiko postimin
Islamophobia e sotme qe e shef ne Balkan nga nacionalistet Balkanik. Ajo Islamopohobia e njejta qe shifni ne vitet 1912 kur pushtuan Serbet Kosoven dhe trojet Shqiptar dhe e masakruan popullin Shqiptar duke ja lan fajin Muslimanet Shqiptar qe ata Serbet e hupen Kosoven apo perandorin Nemanjic, kjo ishte nje perandori qe ishte e shkaterruar edhe para pushtues Osman. Ne nje kohe para Nacionalizmit e sotme qe isht e krijuar dhe ja filloj ne vitet 1800 - 1900.

Ne ate kohen qe Shqiptaret e liruan Kosoven nga Osmanet , pastaj ne ate kohe kur Serbet e kan pa si nje shanc me pushtu Kosoven.

Serbet qe e paraqitin veten si mbrojtesia e evropes kundra Islamizimit apo Myslimanet por ne realitet jane mazi se minj. Ne realitet kjo lufte kurgja me feje s'ka pas. Kishte krishter ne anen e Osmanve.

Islamophobia qe e paraqitin Osmanet si pushtues e jo-njerzore dhe veten si heroi kur ata krejt kane qene pushtues edhe kurgja ma mir apo ma njerzore.

Keto jane mite pas mite , djalosh. Per ket Islamophobia apo Eurocentrism, nese don, jom ka foli. Ket gjera te njejta qe i shef edhe ne popullin Shqiptar e sotme apo kush luftoi kundra kush.
Se pari, c'hyn islamofobia ne betejen e Kosoves?
Atebote Turqit vete ishin Ortodokse-Izraelite. Serbet nuk ekzistonin, pasi ky Tverko qe permendet ketu ishte (sipas dokumentave te kancelarise sllave) mbret i Bosnjes dhe Rashkes.

Se dyti, nuk e di cili eshte djaloshi ketu, por te siguroj se personi qe flet nga kali i injorances, nuk jam une.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga ZET : 28-11-2018 nė 16:47
🖤 (1)
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 16:46   #86
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Socio Shiko postimin

Verbimi ideologjik dhe politik eshte i dukshem ne kete teme Thirsty, e cila duhet te jete vetem historike, ne nenforumin qe i takon, e pa gjykime fare........
Pa u futur ne pjesen tjeter te postit per te cilen kam rezerva; por me qe kete teme e kam hapur une, mund te sqaroni sa me lart?

Falemderit.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga ZET : 28-11-2018 nė 16:57
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 16:56   #87
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Ej Zot. Miremengjes Naim, e lexove me ne fund? Po vitin e letres e ke pare?
Hezitova te thoja, se duhet te lexosh edhe nje here postin tim Numur 10 ne po kete teme. Jo vetem qe jep kete qe thua ti, por citon tekstin, burimin dhe daten.



ata qe shkruajne me pare se sa mendojne, ka nje arsye pse tema flet per betejen Kosoves te 1389 te shumeperfolur ne librat e historise dhe jo per gjithe betejat e tjera.

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga ZET : 28-11-2018 nė 17:00
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-11-2018, 17:47   #88
Socio
.
 
Avatari i Socio
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 8,778
Thanks: 7,634
Thanked 6,402 Times in 2,690 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 205
Socio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėmSocio i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga ZET Shiko postimin
Pa u futur ne pjesen tjeter te postit per te cilen kam rezerva; por me qe kete teme e kam hapur une, mund te sqaroni sa me lart?

Falemderit.
Postimet i kam pa personalizime, mbrenda temes e historikisht te bazuara:

'Pas betejes se Kosoves filloi nje kapitull i ri ne historine e Dardanise'.

Vjen ti: 'Ti nuk di se cfare shkruan' !

Lol ..

Ai tjetri me pas vjen: ' Filloi kapitulli i turkoshakeve shqipefoles qe jane kancer ... !

Lol...

Une postoj prape, historikisht, si gjithnje:

'Para betejes se Kosoves Shqiperia ishte osmane. Ne vitin 1415 Shqiperia njihet edhe si njesi admin e Per OS. Me territor e popull '

Vjen ai tjetri thote: 'Jeniceret nuk jane popull' !

Lol !

Shaka po beni ... se vetem keshtu mund ta arsyetoj ndryshe mendimin ?!

Metutje, pse nuk lejon ti qe ne kete teme te flitet edhe per beteja te tjera te cilat ishin te kesaj kohe e qe ndodhen ne sekuence deri tek kjo beteje ?!

Une doja te te pyes ty, per betejen e Marices, e per ate te Savres, cfare mund te na thuash, per to por edhe per protagonistet ... apo ndoshta vetem fakti nese ka ndodhur apo jo kjo beteje e Kosoves te intereson ty ?!

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga Socio : 28-11-2018 nė 17:50
🖤 (1)
Socio nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-11-2018, 03:46   #89
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Socio Shiko postimin
Postimet i kam pa personalizime, mbrenda temes e historikisht te bazuara:

'Pas betejes se Kosoves filloi nje kapitull i ri ne historine e Dardanise'.

Vjen ti: 'Ti nuk di se cfare shkruan' !

Lol ..

Ai tjetri me pas vjen: ' Filloi kapitulli i turkoshakeve shqipefoles qe jane kancer ... !

Lol...

Une postoj prape, historikisht, si gjithnje:

'Para betejes se Kosoves Shqiperia ishte osmane. Ne vitin 1415 Shqiperia njihet edhe si njesi admin e Per OS. Me territor e popull '

Vjen ai tjetri thote: 'Jeniceret nuk jane popull' !

Lol !

Shaka po beni ... se vetem keshtu mund ta arsyetoj ndryshe mendimin ?!

Metutje, pse nuk lejon ti qe ne kete teme te flitet edhe per beteja te tjera te cilat ishin te kesaj kohe e qe ndodhen ne sekuence deri tek kjo beteje ?!

Une doja te te pyes ty, per betejen e Marices, e per ate te Savres, cfare mund te na thuash, per to por edhe per protagonistet ... apo ndoshta vetem fakti nese ka ndodhur apo jo kjo beteje e Kosoves te intereson ty ?!
Duhet t'u interesoje te gjitheve se perse vetem kjo beteje permendet dhe pse eshte vene theksi ne menyre te pashoqe si betejen ku humbi Serbia ndaj Turqve dhe se (rrjedhon) Kosova eshte zemra e Serbise.

E dini ju pergjigjen? Sigurisht qe kujtoni se jemi ne Trivia konkurs, se kush mban mend numrin me te madh te gjepurave, 2/3 e te cilave jane te stisura nga fitimtari.

Per betejat e Savres dhe Marices mund te hapesh tema te tjera. Sidomos per kete te dyten, qe te na sqarosh se cilet qene ata lorde te Maqedonise dhe Kosoves se sotme qe u vrane aty dhe se kush luftonte kunder kujt.

Une nuk hap tema per gare dijenish. Nuk me intereson madje as dijenia ime. Une hap tema ku perpiqem te jap konkluzione, nga pamundesi per te shkruar gjere e gjate dhe radhitur tere faktet qe kane sjelle konkludime te panjohura me pare. Zakomisht jap edhe disa pika pse kam derivuar aty. Kur me lejoni.
Sikur kjo pamundesia kohore nuk mjafton, nje grup i mire vjen e zhvillon trivia, ndersa grupi tjeter kerkon konkurs te njohurive.
🖤 (2)
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 10-12-2018, 02:41   #90
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,561
Thanks: 15,129
Thanked 9,044 Times in 6,106 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 390
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Question Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Pse u zgjodh Kosova pėr betejėn e vitit 1389

Studiues tė ndryshėm, mė parė serbė dhe pastaj edhe shqiptarė, secili pėr qėllime tė veta, kanė bėrė pėrpjekje qė territorit tė Kosovės sė sotme t’i japin atribute tė veēanta, qė nė periudhėn antike. Kėto atribute ata i gjenin te Dardania antike, e cila, sipas mendjes sė tyre, qė tė prodhonte Kosovėn e sotme serbe ose shqiptare, duhej tė ndryshonte qė atėherė nga pjesa tjetėr e Ilirisė. Po tė pėrkufizohej ky ndryshim vetėm si territorial, mund tė kishte njė mbėshtetje, por synimi ishte tė shkohej njė hap mė larg, veēmas nga studiuesit serbė, tė cilėt pėrpiqeshin qė Dardaninė e atėhershme ta popullonin me njė pėrzierje banorėsh, ta zėmė, pellazgė, ilirė, trakas, ose kėshtu disi, mjaftonte qė ajo tė mos ishte tėrėsisht ilire dhe qė, pėrkthyer nė kontekstin e sotėm, domethėnė tė mos kishte njė trashėgimi me vazhdimėsi shqiptare. Kishte dhe ende ka shqiptarė qė pretendojnė tė njėjtėn gjė, vetėm me sens tė kundėrt, tė cilėt i kėrkojnė rrėnjėt e shtetit tė Kosovės qė nė periudhėn antike, pėrsėri jo si njė nga organizimet e ndara ilire ose romake, por si njė entitet mė vete. Kėto teori nuk kanė gjetur ndonjė mbėshtetje tė gjerė dhe kanė mbetur kryesisht si projeksione tė politizuara tė historisė.

Sido qė tė jetė, nė kronologjinė e ngjarjeve historike pėr Kosovėn, Beteja e Kosovės e vitit 1389 ėshtė ngjarja e parė mė e rėndėsishme, e cila pėr nga pasojat largvajtėse paraqitet si njėra nga ngjarjet mė tė mėdha historike tė Ballkanit. Duke qenė ngjarje mjaft e hershme dhe pak e dėshmuar, si dhe duke u zhvilluar nė kohėn kalorėsiake tė historive tė pėrziera me mjegull dhe fantazi, kjo betejė nuk e pat tė vėshtirė tė bėhej njė nga modelet europiane tė shndėrrimeve mitike dhe legjendare. Ėshtė kjo kohė jashtėzakonisht e errėt nė krejt historinė e Europės, e cila ishte zhytur thellė nė obskurantizėm fetar dhe pėrjetonte krizė tė gjithanshme. Por mė e pėrshtatshme se pėr ēdo arsye tjetėr qė tė kalojė nė mitologji, Beteja e Kosovės kishte “favorin” e ndeshjes fetare ndėrmjet Lindjes dhe Perėndimit, njė ndeshje qė kishte filluar me kryqėzatat e njėpasnjėshme dhe tani, shikuar nga perspektiva e sotme, duhej tė merrte njė epilog me njė betejė vendimtare. Beteja, pėrsėri nga perspektiva e sotme, ndodhi sa nė realitet, po aq nė fantazinė e ēakėrdisur evropiane dhe pėr epilog nuk kishte njė zgjidhje tokėsore tė konfliktit, por njė shndėrrim mistik, qė domethėnė njė shkapėrcim tė ngjarjes nga realiteti nė fiksionin fetar. Nė kėtė mėnyrė, ose disi ngjashėm, kanė lindur tė gjithė epet kalorėsiake, pėrfshirė kėtu edhe njė literaturė me pėrhapje tė jashtėzakonshme, tė cilėn nė mėnyrė tė mrekullueshme e stigmatizon Servantesi nė “Don Kishotin” e tij. Pse, ē’dallim ka ndėrmjet ngjarjeve tė pabesueshme tė romanit tė Servantesit dhe bėmave tė heronjve tė Betejės sė Kosovės, sipas legjendave serbe, nėse atyre iu shtojmė prirjen fantastike tė autorit pėr t’i tallur dhe pėr t’i pėrqeshur ata? Fundja, a mund ta pėrfytyroni se ē’hero do tė ishte Marko Kraleviqi, ē’pamje mund tė kishte ai dhe ē’gjėra tė papara mund tė bėnte, pasi tė kalonte nėpėr transformimin letrar tė pendės sė Servantesit? Thėnė me njė fjalė, ėshtė koha e heronjve mesjetarė, tė cilėt, kur luftojnė mes veti, “shtatė pash nė tokė” e ngulin topuzin. Copėza tė bėmave tė kėtyre heronjve i kemi ruajtur edhe ne nė kėngėt tona legjendare. Prandaj edhe perceptimi i ngjarjeve historike tė kėsaj kohe ėshtė krejt ndryshe nga periudha e modernitetit.

Tė gjitha kėto janė tė qarta dhe nė kėtė pikė Beteja e Kosovės nuk pėrbėn ndonjė ndryshim nga ngjarjet e tjera kalorėsiake tė periudhės mesjetare nė Europė. E vetmja pikėpyetje mbetet: Pse Kosova? Pse u gjend Kosova tė bėhej epiqendėr e njė ngjarjeje, qė projektonte nė sfond ndeshjen e dy botėve, tė dy civilizimeve? A ndodhi kjo rastėsisht apo kishte njė pararendje ngjarjesh, tė cilat pothuajse e bėjnė tė pashmangshme kėtė ndeshje, pikėrisht nė kėtė vend? Deri tani historiografia nuk ka bėrė pėrpjekje tė japė pėrgjigje nė kėto pyetje, duke u mjaftuar me gjetjen e fakteve qė e konfirmojnė ndodhinė dhe duke u munduar qė prej njė legjende tė mjegullt tė bėjnė njė ngjarje sa mė tė besueshme historike. Me rrethanat, me kontekstin kohor tė kėsaj ngjarjeje historiografia ėshtė marrė mė pak, pra, nuk i ka kushtuar vėmendje njohjes sė tyre nga njė auditor mė i gjerė. Nuk ėshtė se historianėt nuk dinė gjė pėr rrethanat, ndonėse edhe aty ka vėshtirėsi njohjeje, por mė shumė ndoshta bėhet fjalė pėr njė zhvendosje tė vėmendjes. Dhe, vėmendja ka ikur pothuajse nė tėrėsi nga fakti se luftėrat e kėtilla nė mesjetė janė bėrė nė kufijtė e njėrės apo tė tjetrės perandori, tė njėrės apo tė tjetrės principatė dhe se ato nuk janė konfiguruar me parametrat e sotme fetare ose civilizuese. Nė rastin e Betejės sė Kosovės ky fakt merr kuptim edhe mė specifik, sepse ngarkesat apo konfuzionet e mėvonshme politike shpesh janė projektuar nė atė tė shkuar krejtėsisht tė mjegullt.

Pėrse, pra, tė mos themi ndryshe, se Beteja e Kosovės, nė kohėn kur ka ndodhur, nuk ka qenė ndeshje civilizimesh as ndeshje e dy botėve, e dy feve etj., por ka qenė njė ndeshje e njė ushtrie pushtuese, me njė tjetėr qė mbrohej dhe asgjė mė shumė se kaq. Ose, ishte njė pėrballje e njė koalicioni tė dobėt me ushtrinė e njė perandorie tė madhe, e cila kishte arritur suksese tė mėdha nė Lindje dhe tani ia mėsynte Europės. Nuk ka qenė Perandoria Otomane e vetmja qė e ka bėrė kėtė gjė, sepse “ekskursione” tė kėtilla Europė-Azi dhe anasjelltas kanė bėrė tė gjitha perandoritė e mėdha, qė nga Aleksandri i Madh e deri te Xhingis-Khani. Atėherė, ē’gjė tė veēantė ka kjo betejė, qė del nga konteksti i ngjarjeve tė kėtilla tė asaj kohe? Pothuajse asgjė. Nė anėn e turqve luftojnė edhe prijės ushtarakė vendas, ndėrkohė qė vasalė bėhen pothuajse tė gjithė prijėsit ballkanikė, sapo e humbin kėtė betejė. Por diku, megjithatė, ėshtė njė gėrvishtje qė ngacmon dhe nxjerr nė sipėrfaqe idetė fetare dhe civilizuese: kronistėt turq tė betejės, ata qė luftonin pėrball, pra tė krishterėt, i quajnė “tė pafe”.

Por a ndodhte kjo ndarje nė fushėbetejė? Absolutisht jo. Kronikat u lexuan mė vonė dhe dijenia pėr to hyri nė Europė shumė kohė prapa. Kjo ėshtė e dėshmuar dhe e njohur. Pra, atributet fetare evropiane Beteja i mori mė vonė, atėherė kur Europa po kėrcėnohej jo nga civilizimi i papėrkufizuar oriental, por nga njė rrezik latent dhe krejtėsisht real, nga njė perandori e fuqishme, e cila ishte pothuajse dy hapa larg kėshtjellave tė Europės. Dhe europianėt, tė parehatshėm nga ky kėrcėnim, pėr njė kohė tė gjatė qėndruan tė mobilizuar ushtarakisht dhe ideologjikisht kundėr kėtij rreziku tė afėrt. A u pėrdor feja nga tė dy palėt? Gjithsesi, por jo nė momentin e betejės. Beteja ishte njė ndeshje e zakonshme mesjetare. Madje, mund tė thuhet se, pėr kohėn kur ndodhi, ajo ishte njė ngjarje lokale, sepse aty pėr aty nuk tėrhoqi vėmendjen e shteteve tė fuqishme tė Europės. Europa mori vesh pėr ngjarjen shumė kohė mė vonė se ajo tė ndodhte. Koalicioni ballkanik, ndėrkaq, ėshtė pak e besueshme tė ketė funksionuar si koalicion i krishterė, pėr arsye se viset ballkanike tashmė kishin pėrjetuar njė ndarje fetare, atė tė ndarjes sė kishave, e cila shpesh kishte ēuar nė konflikte tė hapura dhe popujt i kishte bėrė tė paqėndrueshėm nė pikėpamje tė besimit fetar. Ballkanasit tashmė nuk ishin fanatikė tė asnjė feje. Ata, siē dihet, e kishin tė ngulitur idenė e konvertimit, sepse jo njė herė iu kishte ndodhur qė, bashkė me aleancat politike dhe ushtarake, tė ndėrronin edhe pėrkatėsinė kishtare.

Por, megjithatė, pse Kosova? Pse u zgjodh, pra, pikėrisht Kosova qė tė ndodhte kjo ngjarje? Atė nuk e ka pėrcaktuar asgjė tjetėr, pos vijės sė komunikimit, rrugės, territorit, reliefit, qė domethėnė se ishte njė hapėsirė e pėrshtatshme qė komunikonte pa pengesa relievore nga Lindja drejt Perėndimit. Thėnė ndryshe, Kosovėn si fushėbetejė ndėrmjet turqve dhe ballkanasve nuk e kishin pėrcaktuar ballkanasit, por strategjia e ushtrisė turke, e cila pėrmes Kosovės synonte depėrtimin e mėtejshėm drejt viseve perėndimore. Vija e depėrtimit pėrmes Kosovės ishte njėra nga tri rrugėt, tė cilat ushtria turke i ka pėrdorur vazhdimisht nė ekspeditat e saj drejt Europės. Ballkanasit, me kėtė rast, nuk bėnė gjė tjetėr, pėrveē se mblodhėn njė ushtri, u pėrpoqėn ta ndalnin depėrtimin turk dhe u thyen keqas. Asgjė mistike dhe asgjė simbolike nuk kishte nė atė ndodhi.

Ikja nga historia

Versionet e pėrshkrimit tė Betejės sė Kosovės nga kronistėt dhe historianėt janė tė ndryshme, shpesh tė tilla qė pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Ndėrsa flasin pėr kėtė ngjarje, dokumentet dhe relacionet e kohės kanė brenda njė pasaktėsi tė madhe, kėshtu qė e pėrbashkėta e kėtyre pėrshkrimeve ėshtė pikėrisht kundėrshtimi i ndėrvetshėm dhe pasaktėsia. Megjithatė, versionet kryesore tė pėrshkrimit tė kėsaj beteje tani janė katėr: versioni serb, i ndėrtuar nė shekullin XIX, qė ėshtė mė i pėrhapuri; versioni shqiptar, i ndėrtuar nė shekullin XX, qė pėrpiqet ta kontestojė versionin serb; versioni turk, qė mbėshtetet nė shkrimet e kronistėve dilirantė me mendje tė turbullt nga hashashi dhe nargjiletė; si dhe versioni euro-perėndimor, i cili ėshtė ndėrtuar gradualisht dhe qė synon tė duket sa mė neutral dhe mė i besueshėm.

Pėr versionin serb mjafton tė themi se ai ėshtė ndėrtuar mbi kujtesėn e mjegullt popullore, bartur nė formė tė kėngėve tė epikės legjendare deri nė shekullin XIX, kur idetė romantike, si me magji, shprishėn strukturėn poetike tė ngjarjes dhe prej saj ndėrtuan njė realitet tė supozuar historik. Procesi tashmė ėshtė i njohur: Vuk Karaxhiqi mblodhi disa kėngė pėr Betejėn e Kosovės dhe i prezantoi ato nė qarqet evropiane, ku tashmė kishte filluar njė pasion i jashtėzakonshėm pėr folklorin dhe traditėn. Kėngėt u pėlqyen dhe u vlerėsuan me atributet mė tė larta. Gėte dhe Kopitari nuk do ta kenė pasur as idenė, se vlerėsimi qė ata i bėnė eposit serb pėr Betejėn e Kosovės do tė shndėrrohej nga romantikėt serbė nė mit kombėtar dhe se nė kėtė pikė ata dhanė kontributin e tyre tė madh, duke mos e parashikuar se veprimi i tyre do ta kthente Ballkanin pėr afro njė shekull e gjysmė nė arenė gjakderdhjesh tė njėpasnjėshme. As atėherė dhe as mė vonė europianėt racionalė nuk do ta kuptojnė se, kur bėhet fjalė pėr popujt e Ballkanit, tė vlerėsosh njėrin mė shumė se tjetrin do tė thotė njėkohėsisht edhe tė japėsh miratimin e heshtur pėr shfarosje dhe gjenocid ndaj atyre qė janė tė dėnuar tė mos e kenė kėtė mbėshtetje. Historia e mėpastajme do ta vėrtetojė kėtė nė vazhdimėsi. Nė kėtė lojė europiane pėr Ballkanin, shqiptarėt do ta pėsojnė mė sė keqi, jo gjithmonė me fajin e tyre dhe jo gjithmonė pa fajin e tyre.

Versionit serb tė Betejės sė Kosovės do tė vijė nė ndihmė edhe versioni turk, i cili ka aq shumė pasaktėsi rreth vendit tė ndodhjes sė kėsaj ngjarjeje, sa qė i ka krijuar hapėsirė shumė tė pėrshtatshme versionit mitik serb tė ndėrtojė njė topografi tė ngjarjes sipas interesave krejt pragmatike politike. Bie fjala, nė vendin ku turqit besonin se ishte vrarė sulltan Murati, nė fshatin Mazgit tė rrethinės sė Prishtinės, u ndėrtua njė tyrbe. Si ndodhi tė ndėrtohej tyrbja pikėrisht nė kėtė vend, kur kronikat turke e lėviznin vendngjarjen nė lindje dhe perėndim me dhjetėra kilometra, kjo gjithsesi mbetet e paqartė. Ajo qė mbeti e besueshme nė versionin turk pėr Betejėn e Kosovės ishte vrasja e sulltan Muratit nga njė “i pafe” nė fushėbetejė, se pastaj trupi i sulltanit u balsamos dhe u dėrgua nė Edrene, ndėrsa nė vendin e vrasjes, aty ku u varrosen rropullitė e tij, u ndėrtua njė tyrbe. Ėshtė e ditur se tyrbja e sotme e sulltan Muratit nė fshatin Mazgit ėshtė e shekullit XIX dhe askush nuk mund ta vėrtetojė se tyrbja e re ėshtė ndėrtuar pikėrisht nė vendin ku ishte tyrbja e mėhershme. Por do tė jetė pikėrisht kjo tyrbe, e cila do tė shėrbejė si piketė kryesore pėr konfigurimin toponimik serb tė Betejės sė Kosovės. Sipas gjasės, do tė jetė Jovan Cvijiqi me shkollėn antropogjeografike, i cili, pas pushtimit serb tė Kosovės mė 1913 do tė serbizojė shumicėn e toponimeve dhe, me kėtė radhė, do tė pėrkufizojė edhe hapėsirat “serbe” tė Betejės sė Kosovės. Ishte krejt logjike qė kėto hapėsira t’i vendoste pėrreth Tyrbes sė Sulltan Muratit: nė kodrinėn pėrball tyrbes, Gazimestanin; nė tė majtė tė tij Orloviqin; pak mė tej nė jugperėndim Obiliqin dhe nė luginėn prapa Jugoviqin. Duket se vetė serbėt pėr shumė kohė nuk do t’i kenė marrė aq seriozisht kėto toponime, sepse u desh tė vinte viti 1954 qė nė kodrinėn e mbiquajtur Gazimestan tė ndėrtonin njė pirg tė shėmtuar nė kujtim tė Betejės sė Kosovės, pėrmendore kjo qė sot e kėsaj dite qėndron nė anė tė rrugės Prishtinė-Mitrovicė. Ndonėse e ndėrtuar nė dhjetėvjetėshin e parė tė Jugosllavisė socialiste, deri vonė, deri nė ditėt para 600-vjetorit tė Betejės sė Kosovės, kjo pėrmendore rrinte pothuajse e pavėrejtur ndanė rrugės. Dukej sikur as serbėt e Kosovės dhe as serbėt e Jugosllavisė sė atėhershme nuk ia kishin ngenė njė pėrmendoreje tė tillė, e cila seku lidhej me ca legjenda tė moēme dhe ishte mė e largėt se vetė historia.

Ndėrkaq, shqiptarėt, tė gjendur nėn trysninė e vazhdueshme tė mitit serb pėr Kosovėn, u pėrpoqėn tė krijonin versionin e tyre historik dhe legjendar pėr Betejėn e Kosovės, kryesisht nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, atėherė kur ndėr shqiptarėt u akumulua deri diku njė potencial i mjaftueshėm intelektual, pėr tė dhėnė pėrgjigje nė shumė ēėshtje tė mbetura pezull. Ky version nuk mohoi asgjė nga ajo qė tashmė njihej nė histori dhe ishte pranuar pothuajse botėrisht, vetėm se ata i mėshuan mė me forcė idesė se nė Betejėn e Kosovės tė vitit 1389, pėrball ushtrisė turke nuk u gjenden vetėm serbėt, por njė koalicion i gjerė ballkanik, ku pjesėmarrja e shqiptarėve ishte e dėshmuar. Nė kėtė pikė ata u pėrpoqėn tė shkonin pak mė larg. Duke ndjekur shembullin serb tė pėrvetėsimit, qė ėshtė i theksuar dhe gjithandej i pranishėm, u shkoi mendja tė bėnin tė vetin njėrin nga heronjtė kryesorė tė kėsaj beteje, Milosh Obiliqin, duke ia ndėrruar mbiemrin (Kopiliq) dhe duke i dhėnė atij atribute shqiptare.

Por, derisa ēėshtja historike e koalicionit ballkanik preokupoi mendje tė shquara tė shkencės shqiptare, me ēėshtjen e eposit shqiptar pėr Betejėn e Kosovės, prej nga duhej tė buronte edhe miti shqiptar pėr kėtė betejė (sipas modelit serb), u morėn emra periferikė tė shkencės, tė historisė dhe tė folklorit. Ndonjė pėrpjekje pėr tė bėrė njė lidhje ndėrmjet mitit shqiptar tė Kopiliqit dhe Luftės sė Kosovės tė vitit 1999 (Anna di Lellio), veēmas tė idesė sė sakrificės dhe tė rebelimit individual dhe kolektiv tė Drenicės (ku gjendet edhe fshati Kopiliq, prej nga mendohet se mund ta kishte origjinėn heroi mesjetar), nė rrethanat e sotme do tė marrė konotacion dashamirės pėr shqiptarėt, por nuk do tė mund t’i bėjė ballė kritikės shkencore. Arsye janė disa. E para, sepse shekulli XX nuk ėshtė kohė e krijimit dhe e kultivimit tė miteve, pavarėsisht nga ndonjė aluzion i tėrthortė se shqiptarėt edhe nė kėtė pikė paraqiten tė vonuar, sikundėr edhe nė shumė ēėshtje tė tjera. Po tė ishte se te shqiptarėt ekzistonte njė bazė pėr mitin e Betejės sė Kosovės, ai do tė valorizohej qė nė shekullin XIX, atėherė kur u valorizua edhe miti pėr Skėnderbeun. E dyta, eposi shqiptar pėr Betejėn e Kosovės, nėse mund tė quhet i tillė, ka njė shtrirje tepėr tė kufizuar, qė pothuajse nuk del jashtė Drenicės dhe zonės pėrreth saj. E treta, kėngėt shqiptare pėr Betejėn e Kosovės dhe Milosh Kopiliqin janė nga mė tė varfrat nė pikėpamje artistike dhe nuk qėndrojnė as afėr krijimeve tė ngjashme tė epikės legjendare ndėr shqiptarėt. E katėrta, nė krahasim me eposin serb, ato dalin shumė tė kufizuara dhe ndonjėherė ngjajnė tė shėmtuara. E pesta, ato janė ndėr tė rrallat kėngė shqipe, pėr tė mos thėnė tė vetmet qė i thurin lavde sulltanit, gjė qė nė kėtė pikė mund tė pėrafrohen me disa krijime tė vonuara tė rrymės sė bejtexhinjve, e cila nė Kosovė ishte e pranishme deri vonė, deri nga nė dhjetėvjetėshat e parė tė shekullit XX. Pra, ėshtė krejt e besueshme se ato kėngė do tė jenė krijuar nga ndonjė bejtexhi anonim dhe i patalentuar, jo shumė kohė pėrpara se Margaret Hasluck, Albert Lord dhe Glisha Elezoviq t’i kenė regjistruar dhe t’i kenė bėrė tė ditura pėr opinionin shkencor, ndoshta mė shumė si nostalgji e ndonjė bejtexhiu zemėrplasur pėr Turqinė qė tashmė kishte ikur nė pakthim.

Duke bėrė njė rezyme tė kėtyre dilemave dhe hamendėsimeve, del shumė e qartė se varianti shqiptar i eposit tė Betejės sė Kosovės nė tėrėsinė tij ėshtė i paqėndrueshėm dhe i pamundshėm. Kjo shpjegohet me faktin se popujt e Ballkanit, kush mė shumė e kush mė pak, pas shekujve XIV-XV e tutje ranė nė njė errėsirė tė thellė dhe se vetėm rizgjimi i tyre nė prag ose gjatė shekullit XIX bėri tė mundur rikthimin e miteve pothuajse tė harruara. Nė tė vėrtetė, mitin pėr Skėnderbeun, nė formė tė shkruar, e ruajti dhe e kultivoi vetė Europa dhe atė e rimorėn rilindėsit shqiptarė nė trajtėn mė shumė historike dhe mė pak legjendare. Duke qenė tė njė provenience fetare heterogjene, rilindėsit shqiptarėt hoqėn ose relativizuan nga bėmat e Skėnderbeut veshjen fetare tė krishterė dhe e kthyen atė nė pėrmasat e tribunit popullor, tė pranueshėm si pėr myslimanėt, ashtu edhe pėr katolikėt dhe ortodoksėt. Ndryshe ndodhi me mitin serb pėr Betejėn e Kosovės. Nė shekujt e errėt atė e ruajti kisha serbe dhe qė andej ai u zhvendos nė formėn e eposit popullor. Prandaj nė kėngėt dhe rrėfimin e tyre popullor pėr kėtė ngjarje ka aq shumė elemente liturgjike, nga njėra anė, sikundėr qė ka shumė mė pak histori se nė rastin e Skėnderbeut. Por nė tė dy rastet, Evropa ishte ajo qė kėto mite i riktheu nė Ballkan me krejt domethėnien e tyre historike dhe mitologjike. Vetėm se do tė ketė njė dallim cilėsor ndėrmjet njėrit dhe tjetrit mit, dallime kėto qė u pėrshtateshin gjendjes sė popujve ballkanikė: miti shqiptar pėr Skėnderbeun pėrmbante nė vete idenė e ēlirimit, ndėrsa miti serb pėr Betejėn e Kosovės pėrmbante idenė e pushtimit, sepse ishte ndėrtuar mbi postulatet e kryqėzatave dhe tė luftės pėr tokėn e shenjtė.

Tani, pasi frymėzoi dhe pajisi ballkanasit me ide tė kėtilla, duke parė se nė kėto hapėsira mitet riinkarnohen me cikle kohore tė njė kalendari krejtėsisht tė ndryshėm nga ai perėndimor, europianėt synojnė ta ndryshojnė kėtė rrjedhė, ndoshta jo sipas ndonjė programi tė veēantė, por sipas bindjes dhe ideologjisė sė tyre eurocentriste. Duke marrė rolin e arbitrit nė politikė, po kėtė rol duan ta marrin edhe nė shkencė, veēmas nė histori, e cila, sikundėr dihet, ngarkon sė tepėrmi vetėdijen ballkanase. Kur flasin pėr ngjarjet historike nė Ballkan, ata kanė filluar tė marrin qėndrim refuzues dhe arrogant ndaj tė gjitha palėve. Historitė e tyre kanė njė emėrues tė pėrbashkėt: ēmistifikimin me ēdo kusht, madje ndonjėherė edhe deri nė mohim. Teknologjia e kėtij ēmistifikimi ėshtė e thjeshtė: pasi bredhin nėpėr dokumente dhe interpretime vendore ballkanase, duke i mohuar ato me lehtėsi; pasi hedhin sytė edhe nė dokumentet turke, qė edhe ashtu kanė shumė mjegull dhe lehtėsisht kontestohen, nxjerrin ndonjė dokument tė proveniencės perėndimore (ta zėmė, tė Venedikut ose Padovės), bėjnė interpretimin e tij si plotėsisht tė besueshėm (sepse nuk ėshtė ballkanik, nuk ėshtė as turk, pra ėshtė europian!) dhe, nė kėtė mėnyrė, pretendojnė se kanė vendosur nė vend tė vėrtetėn historike. Vetėm se nė kėtė qasje eurocentriste gjithmonė ka njė problem: prirja pėr t’i dhėnė tė drejtė gjithkujt nga pak dhe askujt tamam, duke mos njohur situatėn nga brenda, jo rrallė ēon nė mohimin e tė pamohueshmes dhe nė pohimin e asaj qė nuk mund tė konfirmohet.

Zhbėrja e shpejtė e identitetit

Pse, pra, kosovarėt nuk e pėrfshinė dot nė identitetin e tyre historik Betejėn e Kosovės tė vitit 1389? Sepse atė tashmė e kishin bėrė serbėt dhe shqiptarėt, duke qenė mė tė vonuar, nuk mund ta bėnin tė njėjtėn gjė. Mund tė thuhet kėshtu? Apo duhet kėrkuar diēka tjetėr nė kėtė mes, njė shpjegim qė deri-diku u afrohet rrethanave tė kohės. Mė e mundshme ėshtė se Beteja e Kosovės, ashtu sikundėr e thamė mė parė, mund tė ishte njė ndeshje ushtrish tė huaja, pa pjesėmarrjen e shqiptarėve vendas. Muzaka dhe Balsha fare lehtė mund tė ishin pjesėmarrės me kontingjentet e tyre tė luftėtarėve shqiptarė, por jo me kosovarėt. Ata mund tė kishin bėrė aleanca ushtarake me prijėsit serbė, tė ishin vendosur nėn komandėn e Lazarit, por kjo nuk do tė thotė aspak se vendasit shqiptarė ishin futur nė betejė. Prandaj edhe nuk do tė merren me tė. Ndėrsa shqiptarėt e Balshės dhe Muzakės mund ta kishin Betejėn e Kosovės njėrėn nga ekspeditat e shumta, ku do tė kishin marrė pjesė, prandaj nuk kishin pėrse tė kėndonin pėr tė.

Hipoteza e dytė ēon te njė pėrfundim i afėrt me kėtė: pėr shqiptarėt Beteja e Kosovės ishte luftė pushtuese, nė tė cilėn u ndeshen turqit pushtues me serbėt pushtues (nė ndihmė tė kėtyre tė fundit, shqiptarėt e Muzakės dhe tė Balshės mund tė kishin bėrė aleancė). Prandaj as i kėnduan, as e mistifikuan kėtė luftė. Hipoteza e tretė lidhet me rrethanat e krijuara pas Betejės: shqiptarėt vendas, si mospjesėmarrės nė Betejė, pas pėrfundimit tė saj, do tė jenė shpėrngulur nė masė nga ky territor, nė jug ose nė veri. Njė ngjarje tė tillė, me pasoja pėr ekzistencėn e tyre, nuk kishin pėrse ta madhėronin, as ta glorifikonin. Dhe hipoteza e katėrt lidhet me karakterin liturgjik tė njė pjese tė eposit serb pėr Betejėn e Kosovės: kėtė epos mund ta kenė krijuar dhe mund ta kenė ruajtur murgjit serbė tė manastireve, ku shqiptarėt ortodoksė gjithnjė e mė pak fillojnė tė jenė tė pranishėm dhe tė identifikueshėm (pėr shkak tė asimilimit dhe konvertimit). Ėshtė e njohur historikisht se nė periudhėn pararendėse, gjatė pushtimit serb tė Kosovės, kisha serbe, tashmė autoqefale, kishte ndėrmarrė njė invazion kundėr klerit vendas, tė cilin e persekutoi dhe e dėboi nga kishat, e bashkė me tė sigurisht qė dėboi edhe besimtarėt shqiptarė.

Pjesė nga libri Identiteti kosovar (Dilema dhe kundėrthėnie)

Nga Mehmet Kraja.

Mapo.
🖤 (1)
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-03-2019, 21:11   #91
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Socio Shiko postimin
@P.Thomas

Eshte llapsus i hapesit te temes. Beteja e famshme e Kosoves, sipas historiografise, ka ndodhur ne maj te vitit 1389.

sipas tjerve beteja ka ndodhur ne muajin qerrshor ose korrik
ne te shumten e rasteve betejat nddheshin pas te korrave te drithit pra ne muajin JUNI ?

Pse JUNI, si ""Junik" ?

Kam vertetua se te gjitha toponimet qe mbajn shkronjen e fundit "k" qe eshte e njejt si per "c" latine shqiptohet "k" , keta emra vendesh mshefin tere sekretin e kesaj btejes se famshme, emrat si;

1.°"Shishman" (emri i mbretitbulgareve qe mbajti krahun turqeve ) ky fshat eshte te Gjakova !
2.°" Juni'k" (fhati te Deēani)kur i hiqet shkonja "k" mbetet emri i muajit "Juni"/Qerrshor )

Fshihen shkronjat e fundit "k" e "c" dhe mbetet ne fund mesazhi rreth kesaj betejes mbi hart kur i perpjekim keto vija na del maja e shigjetes simbol i betejes qe hapet ne fillim me shigjeta...

Emri mbretit bullgar "shishman" e ""deēan" edhe keto perputhen si te tjerat, por me se shumti na intereson se si u perputh edhe emri "turiqec" per "turiqe" emertim pa dyshim iRaguzianve, atehere shtohet pytja; mos valle republika e Raguzes investoj ne kete betej ?

Ne teresi mrat e vendeve qe ermbajn mesazhin rreth betejes se Kosoves ;
Trebohovce (treba novce)
Serbic (tani Skeneraj)
Izbic
Tic
Turiqec
Junik
Kosuriē
Deēan
Shishman
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 18-03-2019 nė 22:27 Arsyeja: ²²²²²²²²²²²²
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-03-2019, 22:29   #92
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
sipas tjerve beteja ka ndodhur ne muajin qerrshor ose korrik
ne te shumten e rasteve betejat nddheshin pas te korrave te drithit pra ne muajin JUNI ?

Pse JUNI, si ""Junik" ?

Kam vertetua se te gjitha toponimet qe mbajn shkronjen e fundit "k" qe eshte e njejt si per "c" latine shqiptohet "k" , keta emra vendesh mshefin tere sekretin e kesaj btejes se famshme, emrat si;

1.°"Shishman" (emri i mbretitbulgareve qe mbajti krahun turqeve ) ky fshat eshte te Gjakova !
2.°" Juni'k" (fhati te Deēani)kur i hiqet shkonja "k" mbetet emri i muajit "Juni"/Qerrshor )

Fshihen shkronjat e fundit "k" e "c" dhe mbetet ne fund mesazhi rreth kesaj betejes mbi hart kur i perpjekim keto vija na del maja e shigjetes simbol i betejes qe hapet ne fillim me shigjeta...

Emri mbretit bullgar "shishman" e ""deēan" edhe keto perputhen si te tjerat, por me se shumti na intereson se si u perputh edhe emri "turiqec" per "turiqe" emertim pa dyshim iRaguzianve, atehere shtohet pytja; mos valle republika e Raguzes investoj ne kete betej ?

Ne teresi mrat e vendeve qe ermbajn mesazhin rreth betejes se Kosoves ;
Trebohovce (treba novce)
Serbic (tani Skeneraj)
Izbic
Tic
Turiqec
Junik
Kosuriē
Deēan
Shishman
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg Turiqe.jpg (23.2 KiloByte, 30 shikimet)
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 18-03-2019 nė 22:38
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-03-2019, 22:40   #93
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg serbica.jpg (22.3 KiloByte, 30 shikimet)
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-03-2019, 08:39   #94
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Ne teresi mrat e vendeve qe ermbajn mesazhin rreth betejes se Kosoves ;
Trebohovce (treba novce)
Serbic (tani Skeneraj)
Izbic
Tic
Turiqec
Junik
Kosuriē
Deēan
Shishman

Si dhe emri per mbretin ne gjuhen dalmata "krala" (kralja" identifikohet ne fshatin "KralaN" (Krala ShishmanA)°°°°°

Eshte e njohur kjo se para betejes se Kosoves mbreti Shishman ishte shkeputur prej koalicionit krishtere dhe lidhet permes martese, i jep motren apo vajzen Muratit keshtu qe ndoshta ky behet aleati me i mire i turqve dhe srbeve per ti mposhtur tjeret krishtere, kroatet dalmatet raguzianet e bosnjaket vllahet e shqiptaret....

Ska mundesi qe te perputheshin te gjitha keta emra vendesh (toponime) krejte rastesishte, te lidhura saktesishte mes veti me vija gjeometrike tuj formua kende e vija....
Do ishte asurde kjo qe te shenohet pa asnje lidhje emri i nje fshati ne rrethin e Fjakoves me toponimin "Shishman" si te mbretit / krala "shishmana" poashtu qe lidhet me emrin e fshatit "Kralan" (qe kur iu fshihet kjo shkronja e fundit del kuptimi i plote "mbreti shishman" / krala "n" "shishman -a"

Qe se si lexohet dhe kuptohet mesazhi i duhur ng keto toponimet e permendur dhe te lidhura mes veti qe kane te bejne me betejen e Kosoves 1389, pa dyhim emri i toponimit "shishman" fer Gjakoves verteton kete hipotez sepse emri "shishman" "juni" " izbi " ti " " serbi " "turiqe" " ko-suri "ē" si e shofim edhe ne gjeometri perputhet tuj aanalizua te gjith kendet, perjashtohet loja ee bastit apo rastesija !


pembajtja e mesazhit te fshefur eshte ketu;

"treba hov" (hov) fuqi shpejtesi mundesi me pare "novce"" "da bi se" "izbiti" "serbi" "turqe" "ko suri" (si minjet" "u juni" !

ship;

" duhet ni hov qe te thyhen serbet e turqit si minjet" ne mujin"juni" /qerrshor !

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg KRALAN.jpg (24.4 KiloByte, 24 shikimet)
Lloji i dosjes: jpg TICAAAA.jpg (15.3 KiloByte, 22 shikimet)
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 19-03-2019 nė 09:39
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-03-2019, 15:59   #95
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin


Ne teresi mrat e vendeve qe ermbajn mesazhin rreth betejes se Kosoves ;
Trebohovce (treba novce)
Serbic (tani Skeneraj)
Izbic
Tic
Turiqec
Junik
Kosuriē
Deēan
Shishman

Si dhe emri per mbretin ne gjuhen dalmata "krala" (kralja" identifikohet ne fshatin "KralaN" (Krala ShishmanA)°°°°°

Eshte e njohur kjo se para betejes se Kosoves mbreti Shishman ishte shkeputur prej koalicionit krishtere dhe lidhet permes martese, i jep motren apo vajzen Muratit keshtu qe ndoshta ky behet aleati me i mire i turqve dhe srbeve per ti mposhtur tjeret krishtere, kroatet dalmatet raguzianet e bosnjaket vllahet e shqiptaret....

Ska mundesi qe te perputheshin te gjitha keta emra vendesh (toponime) krejte rastesishte, te lidhura saktesishte mes veti me vija gjeometrike tuj formua kende e vija....
Do ishte asurde kjo qe te shenohet pa asnje lidhje emri i nje fshati ne rrethin e Fjakoves me toponimin "Shishman" si te mbretit / krala "shishmana" poashtu qe lidhet me emrin e fshatit "Kralan" (qe kur iu fshihet kjo shkronja e fundit del kuptimi i plote "mbreti shishman" / krala "n" "shishman -a"

Qe se si lexohet dhe kuptohet mesazhi i duhur ng keto toponimet e permendur dhe te lidhura mes veti qe kane te bejne me betejen e Kosoves 1389, pa dyhim emri i toponimit "shishman" fer Gjakoves verteton kete hipotez sepse emri "shishman" "juni" " izbi " ti " " serbi " "turiqe" " ko-suri "ē" si e shofim edhe ne gjeometri perputhet tuj aanalizua te gjith kendet, perjashtohet loja ee bastit apo rastesija !


pembajtja e mesazhit te fshefur eshte ketu;

"treba hov" (hov) fuqi shpejtesi mundesi me pare "novce"" "da bi se" "izbiti" "serbi" "turqe" "ko suri" (si minjet" "u juni" !

ship;

" duhet ni hov qe te thyhen serbet e turqit si minjet" ne mujin"juni" /qerrshor !

Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg IZBIC.jpg (20.6 KiloByte, 19 shikimet)
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 19-03-2019 nė 16:04
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-03-2019, 16:05   #96
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
Foto e bashkangjitur
Lloji i dosjes: jpg IZBIC.jpg (24.3 KiloByte, 19 shikimet)
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-03-2019, 17:14   #97
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga kreksi Shiko postimin
sipas tjerve beteja ka ndodhur ne muajin qerrshor ose korrik
ne te shumten e rasteve betejat nddheshin pas te korrave te drithit pra ne muajin JUNI ?

Pse JUNI, si ""Junik" ?

Kam vertetua se te gjitha toponimet qe mbajn shkronjen e fundit "k" qe eshte e njejt si per "c" latine shqiptohet "k" , keta emra vendesh mshefin tere sekretin e kesaj btejes se famshme, emrat si;

1.°"Shishman" (emri i mbretitbulgareve qe mbajti krahun turqeve ) ky fshat eshte te Gjakova !
2.°" Juni'k" (fhati te Deēani)kur i hiqet shkonja "k" mbetet emri i muajit "Juni"/Qerrshor )

Fshihen shkronjat e fundit "k" e "c" dhe mbetet ne fund mesazhi rreth kesaj betejes mbi hart kur i perpjekim keto vija na del maja e shigjetes simbol i betejes qe hapet ne fillim me shigjeta...

Emri mbretit bullgar "shishman" e ""deēan" edhe keto perputhen si te tjerat, por me se shumti na intereson se si u perputh edhe emri "turiqec" per "turiqe" emertim pa dyshim iRaguzianve, atehere shtohet pytja; mos valle republika e Raguzes investoj ne kete betej ?

Ne teresi mrat e vendeve qe ermbajn mesazhin rreth betejes se Kosoves ;
Trebohovce (treba novce)
Serbic (tani Skeneraj)
Izbic
Tic
Turiqec
Junik
Kosuriē
Deēan
Shishman
Kush ishte Ivan Shishman ?

Ivan Chichman III (nė Bullgarisht Иван Шишман, Romanizimi nė vendet anglosaksone: Šišman) ėshtė njė carvar bullgar, i lindur rreth vitit 1350 - 1351, i cili mbretėroi nė Veliko Tėrnovo nga viti 1371 deri nė vitin 1395.

Biografia e Šišmanit;


Ivan Šišman ishte djali mė i madh i Ivan Aleksandrit tė Bullgarisė dhe gruaja e tij e dytė, njė ēifut i konvertuar nė krishterimin ortodoks dhe pagėzuar si Theodora.

Pėr shkak tė intrigave tė nėnės sė tij ose pėr shkak se ishte fėmija i parė i lindur pas pranimit tė babait tė tij nė fron, Ivan Šišman u bė trashėgimtar pas vdekjes sė dy vėllezėrve tė tij mė tė vjetėr;

Ivan Asen nė 1354 dhe Michel Asen nė 1355 dhe ai u kurorėzua bashkėpjesėmarrės mė sė largu nė 1356. Rezultati ishte shkėputja e gjysmė vėllait tė tretė mė tė vjetėr, Ivan Stracimir nė Vidin. Ivan Šišman, me babain e tij dhe me vėllanė mė tė ri Ivan Asen IV, kryesoi sinodet kishtare nė Tuhnovo nė fund tė viteve 1360.

Me vdekjen e babait tė tij nė fillim tė vitit 1371, Ivan Šišman trashėgoi pjesėn qendrore tė Bullgarisė me kryeqytetin Trnovo.

Ivan Stratsimir de Vidin dhe Dobrudja Dobrotitsa mbetėn krejtėsisht tė pavarura.

Megjithėse nė vitin 1371, Vllahe ende njihet si suxhera e Ivan Alexander, siē tregohet nė njė aplikim komercial nė 1386 pėr njė luftė pak tė njohur nė tė cilėn Ivan Şişman mundi dhe vrau Dan I parė Vellis rumune ndoshta ishte tashmė i pavarur.

Atė vit, Ivan Šišman sulmoi Ivanko, despoti i ri i Dobrudjės, i cili ishte nipi i Dan I, por dėshtoi, pavarėsisht nga vdekja e aleatit tė Ivankos, pėr tė sjellė Dobrudjan nėn ndikimin e tij.

Sundimi i Ivan Šišman ėshtė i lidhur pazgjidhshmėrisht me rėnien e Bullgarisė nėn sundimin e Perandorisė Osmane. Menjėherė pas ardhjes sė Ivan Šišman, forcat e bashkuara tė fisnikėve serbė tė udhėhequr nga mbreti Vukašin Mrnjavčević u mundėn nga turqit otomanė nė betejėn e Maricės mė 26 shtator 1371.

Osmanėt hynė nė Bullgari dhe Ivan Šišman u detyrua tė largohej. njohin sundimin otoman dhe ti dėrgojė motrėn e tij Tamara (Kera Tamara) si bashkėshortja e Sulltan Murad I er nė 1373.

Pėrkundėr kėtij kapitullimi, osmanėt vazhdonin pushtimin e Bullgarisė, me kapjen e Ihtimanit nė vitin 1378, Sofjes nė vitin 1383 dhe Nishit nė vitin 1385.

I inkurajuar nga fitorja serbe dhe boshnjake mbi osmanėt nė betejėn e Ploēnikut nė 1387, Ivan Shishmani refuzon tė mbėshtesė Murad I -re ose tė njohė nenshtrimin e tij.

Ivan Shishman u rrethua nė Nicopolis nė Danub nė 1388 dhe u desh tė dorėzohej.

Ai arrin tė mbajė pjesėn mė tė madhe tė mbretėrisė sė tij, por duhet tė japė Silistrato, sulltanin.

Pas njė pėrpjekje pėr tė ndryshuar premtimet e tij, ai pėrsėri ėshtė i rrethuar nė Nikopol, duhet tė japė Drastarin dhe tė lejojė instalimin e garnizoneve osmane nė fortesa tė tjera tė rėndėsishme.

Pavarėsisht nga vrasja e Sulltan Muradit para Betejės sė Kosovės nė 1389, osmanėt thyen koalicionin e krishterė dhe pastaj mund tė ktheheshin kundėr Ivan Šišman.

Nė vitin 1393, sulltani Bayezid i ri pushtoi me befasi Bullgarinė dhe rrethoi kryeqytetin, mbrojtja e tė cilit i ėshtė besuar patriarkut bullgar Evtimiy, ndėrsa Ivan Şişman ėshtė strehuar edhe njė herė nė Nikopol.

Ivan Šišman vazhdon tė mbretėrojė nė Nikopolis si njė vazal i Perandorisė Osmane, derisa Pajaziti i'a ka prerė koken mė 3 qershor 1395 me 110 fisnikė tė Veliko Tarnovės dhe aneksoi pjesėn tjetėr tė territorit tė saj.

Bashkimi dhe prejardhja;
Ivan Šišman kishte kontraktuar disa sindikata:

2) Dragana, e bija martohet per kontin serb Llazar Hrebeljanoviq.

================================================== ===========

Ivan Chichman III (in Bulgarian Иван Шишман, Romanization in the Anglo-Saxon countries : Šišman ) is a Bulgarian Czar , born around 1350 - 1351 , who reigned to Veliko Tǎrnovo from 1371 to 1395 .

Biography Šišman;



Ivan Šišman was the eldest son of Ivan Alexander of Bulgaria and his second wife, a Jewish convert to Orthodox Christianity and baptized as Theodora. Because of his mother's intrigues or because he was the first child born after his father's accession to the throne, Ivan Šišman became the heir after the death of two of his older half-brothers; Ivan Asen in 1354 and Michel Asen in 1355 and he was crowned coempereur at the latest in 1356 . The result was the secession of his third oldest half-brother, Ivan Stracimir in Vidin. Ivan Šišman, with his father and younger brother Ivan Asen IV, presided over the Ecclesiastical Synods in Tǎrnovo in the late 1360s .

At the death of his father in early 1371 , Ivan Šišman inherited the central part of Bulgaria with capital Tǎrnovo. Ivan Stratsimir de Vidin and Dobrudja Dobrotitsa remained completely independent. Although in 1371 , the Wallachia is still recognized the suzerainty of Ivan Alexander, as shown in a commercial application in 1386 for a little-known war in which Ivan Şişman defeated and killed Dan I first Wallachianshe was probably already independent. That year, Ivan Šišman attacked Ivanko, the new despot of Dobrudja, who was the nephew of Dan I, but failed, despite the death of Ivanko's ally, to bring back the Dobrudja under his influence.

The reign of Ivan Šišman is inextricably linked to the fall of Bulgaria under the domination of the Ottoman Empire . Shortly after the advent of Ivan Šišman, the united forces of the Serb nobles led by King Vukašin Mrnjavčević were defeated by the Ottoman Turks at the Battle of Marica on September 26, 1371. The Ottomans entered Bulgaria and Ivan Šišman was forced to leave. recognize Ottoman rule and to send his sister Thamar (Kera Tamara) as the wife of Sultan Murad I er in 1373 .

Despite this capitulation, the Ottomans continued their conquest of Bulgaria, with the capture of Ihtiman in 1378 , Sofia in 1383 and Niš in 1385 . Encouraged by the Serbian and Bosnian victory over the Ottomans at the Battle of Pločnik in 1387 , Ivan refuses to support Murad I er or recognize his suzerainty. Ottoman reprisals are brutal. Ivan was besieged in Nicopolis on the Danube in 1388 and had to surrender. He manages to keep most of his kingdom but must yield Silistrato the sultan. After an attempt to reverse his promises, he is again besieged in Nikopol, must yield Drastar and allow the installation of Ottoman garrisons in other important fortresses.

Despite the assassination of Sultan Murad before the Battle of Kosovo Polje in 1389 , the Ottomans crushed the Christian coalition and could then turn against Ivan Šišman. In 1393 , the new sultan Bayezid I er invaded by surprise Bulgaria and besieged the capital, whose defense is entrusted to the Bulgarian Patriarch Evtimiy, while Ivan Şişman has once again taken refuge in Nikopol. After three months of siege, Tǎrnovo falls by treason on July 17, 1393 , date sometimes considered as the term of the second Bulgarian kingdom, although Ivan Šišman and Ivan Sracimir are still active at this date.

Ivan Šišman continues to reign in Nicopolis as a vassal of the Ottoman Empire, until Bayezid beheaded on June 3, 1395 with 110 nobles of Veliko Tarnovo and annexed the rest of its territory.

Union and descent ;
Ivan Šišman had contracted several unions:

2) No daughter of Lord Desilav:

without posterity
2) Dragana daughter of Tsar Serbs Lazar Hrebeljanović whose

Ivan Chichman III (en bulgare Иван Шишман, romanisation dans les pays anglo-saxons : Šišman) est un tsar bulgare, né vers 1350-1351, qui a régné ą Veliko Tǎrnovo de 1371 ą 1395.


Ivan Šišman était le fils ainé d'Ivan Alexandre de Bulgarie et de sa seconde femme, une juive convertie au christianisme orthodoxe et baptisée sous le nom de Théodora. En raison des intrigues de sa mčre ou bien parce qu'il fut le premier enfant né aprčs l'accession de son pčre au trōne, Ivan Šišman devint l'héritier aprčs la mort de deux de ses demi-frčres ainés; Ivan Asen en 1354 et Michel Asen en 1355 et il est couronné coempereur au plus tard en 1356. Il en résulta la sécession de son troisičme demi-frčre aīné, Ivan Stracimir ą Vidin. Avec son pčre et son frčre cadet Ivan Asen IV, Ivan Šišman présida les synodes ecclésiastiques ą Tǎrnovo dans la fin des années 1360.

Ą la mort de son pčre au début de 1371, Ivan Šišman hérita de la partie centrale de la Bulgarie avec pour capitale Tǎrnovo. Ivan Stratsimir de Vidin et Dobrotitsa de Dobroudja restčrent totalement indépendants. Bien qu'en 1371, la Valachie ait encore reconnu la suzeraineté d'Ivan Alexandre, comme le montre une requźte commerciale, en 1386, pendant une guerre mal connue dans laquelle Ivan Šišman défit et tua Dan Ier de Valachie, elle était probablement déją indépendante. Cette année-lą, Ivan Šišman attaqua Ivanko, le nouveau despote de Dobroudja, qui était le neveu de Dan I, sans parvenir, malgré la mort de l'allié d'Ivanko, ą ramener la Dobroudja sous son influence.

Le rčgne d'Ivan Šišman est inextricablement lié ą la chute de la Bulgarie sous la domination de l'Empire ottoman.

Peu aprčs l'avčnement d'Ivan Šišman, les forces unies des nobles serbes menées par le roi Vukašin Mrnjavčević furent vaincus par les Turcs ottomans ą la bataille de la Marica le 26 septembre 1371. Les Ottomans entrčrent en Bulgarie et Ivan Šišman fut forcé de reconnaītre la domination ottomane et d'envoyer sa sœur Thamar (Kera Tamara) comme épouse du sultan Murad Ier en 1373.

Malgré cette capitulation, les Ottomans poursuivirent leur conquźte de la Bulgarie, avec la prise d'Ihtiman en 1378, Sofia en 1383 et Niš en 1385. Encouragé par la victoire serbe et bosniaque sur les Ottomans ą la Bataille de Pločnik en 1387, Ivan refuse de soutenir Murad Ier ou de reconnaītre sa suzeraineté. Les représailles ottomanes sont brutales. Ivan est assiégé ą Nicopolis sur le Danube en 1388 et doit se rendre.
Il parvient ą garder la plus grande partie de son royaume mais doit céder Silistra au sultan.

Aprčs une tentative de revenir sur ses promesses, il se retrouve de nouveau assiégé ą Nikopol, doit céder Drastar et permettre l'installation de garnisons ottomanes dans d'autres forteresses importantes.

Malgré l'assassinat du sultan Murad avant la Bataille de Kosovo Polje en 1389, les Ottomans écrasent la coalition chrétienne et peuvent ensuite se retourner contre Ivan Šišman.

En 1393, le nouveau sultan Bayezid Ier envahit par surprise la Bulgarie et en assičge la capitale, dont la défense est confiée au patriarche bulgare Evtimiy, tandis qu'Ivan Šišman s'est une fois de plus réfugié ą Nicopol.

Aprčs trois mois de sičge, Tǎrnovo tombe par trahison le 17 juillet 1393, date parfois considérée comme le terme du second royaume bulgare, bien qu'Ivan Šišman et Ivan Sracimir soient encore en activité ą cette date.

Ivan Šišman continue de régner ą Nicopolis comme vassal de l'empire ottoman, jusqu'ą ce que Bayezid le fasse décapiter le 3 juin 1395 avec 110 nobles de Veliko Tarnovo et annexe le reste de son territoire.
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga kreksi : 19-03-2019 nė 17:30
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-03-2019, 22:31   #98
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Beteja e Kosoves-1398 ©

Dokumunti parė pėr rrenjen e emrit ''Kosovė '''e hasim tek humanisti Bonfini i cili ishte bashkohes i Hunjadit e Skenderbeut , autori pershkruan Betejen e II -tė tė Kosoves ...1448,
Dhe permend emrin e Kosoves me rrenjen ''coso '' e quajtur (koso) mirepo rreth 1602 njė burim tjetėr frang na thotė se ky vend quhej préj germanve ''amselfeldet'' ''kosovopolje'' préj sebeve dhe njė emėr tjetėr ndoshta préj turqve ? ...''CASSOVIVM''
Mirepo ne kete periudh shkronja ''V'' thuhej ''U'' dhe se njė ''o ' para ''u '' thuhet -u-keshtu qe rrokja e parė -KAS -SOUIUM- /Kazsujum ?!

Kazujum
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-03-2019, 22:40   #99
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,561
Thanks: 15,129
Thanked 9,044 Times in 6,106 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 390
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Per betejen e Kosoves,ZET ju ka dhene FAKTE si DATA.
🖤 (1)
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-03-2019, 23:54   #100
kreksi
Metropolis
 
Avatari i kreksi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Vendndodhja: France.
Posts: 1,745
Thanks: 218
Thanked 28 Times in 21 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
kreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėmkreksi ėshtė njė fener i lavdishėm
Re: Pėrgjigje e: Beteja e Kosoves-1398 ©

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maurice Shiko postimin
Per betejen e Kosoves,ZET ju ka dhene FAKTE si DATA.
Po. Pajtohem me ZET. ....franket dhe tjeret u informuan per betejen e Kosoves tri vite mė vonė. ...do thotė pas 1392. ...dhe ketu lind dyshimi se, Lazar Bulko apo Elezar Bulko u masakrua nga Pajaziti mirepo ne kete periudh rreth 1395 persekutohet mbreti Bullgarė Shishmani nė Ternova me 11 bujaret e tij. ..pra ngjarje eshte e ngatrrueme. ...
Spajtohna me ZET pėr vrasjen e Muratit ne vitin 1374 dy vite pas betejes se Maricės ' ne kete betej ishte prijsi Gjergj Kastrioti jo Skenderbeu. ...por njė tjeter Gjergj. ...

Mendoj se keto data dhe kombinime jane ngatrrueme qellimishte. ...
__________________
Nga Arsimimi lind madhėshtia e njė kombi ! (Akademia f.)
kreksi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur