Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve > Arkeologji / Antropologji

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 03-11-2014, 17:53   #101
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fegi Shiko postimin
Mbreti ilir Monuni dhe kulti i Meleagrit
Shkruan : Moikom Zeqo

Shkenca e numizmatikės ėshtė porta e tė papriturave. Informacioni i monedhave na jep tė dhėna , qė mungojnė nė kronikat e autorėve antikė. Monedhat e Mbretit ilir Monuni na tregojnė ekzistencėn e kėsaj figure historike, qė ishte mbret i taulantėve nė krahinėn e Durrėsit. Kėto monedha janė studiuar nga dekani i arkeologjisė shqiptare Hasan Ceka. Sipas tij, nė mesin e shek. IV-rt para Krishtit ilirėt taulantė krijuan njė shtet tė fuqishėm. Ky shtet u fuqizua rreth qendrės sė Dyrrahut. Jo mė vonė se nė vitin 350 para Krishtit qyteti ra nė varėsinė politike dhe ekonomike tė ilirėve. Mbreti i tyre, Monuni, filloi tė presė nė punishten monetare tė Dyrrahut njė variant tė ri tridrahmeje me lopė e viē, qė mban legjendėn Basiloeos Monunion dhe qė farkėton kėshtu sundimin taulant, pėr tė cilin heshtin burimet e shkruara. Dyrrahu bėhet kėshtu qendra mė e spikatur e ilirėve. Sundimi i Monunit mbi Dyrrahun nuk qe njė episod i shkurtėr, por zgjati pėr shumė vite, mesa duket deri nė vdekjen e tij. Monedhat e Monunit tregojnė fuqinė e tij. Dhe nė pikėpamje simbolike, Monuni nuk e pėrfill legjendėn Dyr tė qytetit, por e zėvendėson me njė majė heshte, arma kryesore e sulmit tė luftėtarėve ilirė. Monuni ėshtė i pari mbret ilir qė emeton njė veprimtari monetare autonome. Sidomos gjatė viteve 330-325 para Krishtit. Monedha e parė e Monunit i pėrket viteve 350-330 para Krishtit. Nė faqen e monedhės prej argjendi ėshtė figura e lopės me kokėn e kthyer nga viēi qė pi gjinjtė e saj. Mbi lopėn ėshtė figura e njė nofulle derri tė egėr. Nė shpinėn e monedhės ėshtė njė fushė katrore e ndarė nė dy katėrkėndėsha tė mbushur simetrikisht me zbukurime nė trajtė kokrizash e bishtash, e gjitha e rrethuar zakonisht nga njė kornizė. Mbi dy nga brinjėt e kornizės ėshtė emri i mbretit nė rasėn gjinore. Nė monedha tė tjera ka dhe simbole tė ndryshme p.sh. figurėn e majės sė heshtės, tė mėzdrakut, figurėn bucranium,tė kokės sė demit, zogun Kurillė. Nė tė tjera ėshtė koka e Herakliut me lėkurė luani, figura e Zeusit gjysmėlakuriq, i ulur mbi njė fron, qė ka nė dorėn e djathtė njė shqiponjė, nė tė majtėn njė skeptėr, si dhe njė rreth rruazash etj. Tė gjithė dijetarėt thonė se nofulla e derrit tė egėr ėshtė simboli i iliricitetit tė mbretit Monun. Por askush deri mė sot nuk e ka shpjeguar se ē’kuptim ka nofulla e derrit tė egėr. Kėtė ēėshtje nuk e ka zhbiruar as Hasan Ceka. Por ē’pėrfaqėson nofulla e derrit tė egėr? Pėr mendimin tim nofulla e derrit tė egėr lidhet me kultin e heroit mitik Meleagrit. Meleagri qe biri i mbretit tė Kalidonit nė Etoli. Sipas legjendės, i ati kishet harruar t’i bėnte flijim Artemisės, prandaj hyjnesha shumė e zemėruar dėrgoi menjėherė njė derr pėrbindėsh qė tė shkretonte Kalidonin. Meleagri mori pėrsipėr ta vriste kėtė kafshė tė papėrmbajtur. Kafsha u vra, por Artemisa nxiti njė zėnkė midis pjesėtarėve tė gjahut pėr lėkurėn e derrit, zėnkė e cila u shndėrrua nė pėrleshje. Nė kėtė pėrleshje Meleagri vrau padashur vėllezėrit e sė ėmės. Atėherė e ėma e mallkoi. Sipas njė tradite tjetėr, kur lindi Meleagri nėnėn e tij e vizituan Moirat ,qė e paralajmėruan se biri i saj do tė jetonte aq kohė sa do tė zgjaste ura qė digjej nė zjarrin e e vatrės. E ėma e hoqi mėnjanė urėn dhe e fshehu me kujdes nė njė arkė. Kur u rrit, Meleagri mori pjesė nė gjuetinė e derrit tė Kalidonit. Nė kėtė gjueti mori pjesė dhe njė gjahtare e bukur arkadase, Atalanta, pas sė cilės Meleagri u dashurua. Mbas vrasjes sė derrit, Meleagri ia dha lėkurėn e tij Atalantės, por daja i Meleagrit, Pleksipi, nuk e pranoi kėtė gjė dhe ia mori me forcė lėkurėn. I zemėruar, Meleagri e vrau Pleksipin. Kur e mori vesh kėtė e ėma e Meleagrit, e dėshpėruar e nxorri nga arka urėn, e ndezi dhe kur ajo u dogj Meleagri vdiq. Pas kėsaj, e ėma vari veten. Motrat e Meleagrit u shtrinė mbi varrin e tė vėllait dhe qanė aq shumė, saqė Artemisa e prekur, u dha fund dhimbjeve tė kėtyre vajzave tė reja, duke i shndėrruar ato nė zogj qė quhen Meleagridė, nė pendėt e tė cilėve njollat e bardha dukeshin si lotė. Duhet thėnė se kulti i Meleagrit ka qenė shumė i fuqishėm nė Durrės. Pikėrisht nė njė sarkofag mermeri tė shekullit II kanė qenė skalitur skenat e variantit tė dytė tė legjendės sė Meleagrit. Ky sarkofag madhėshtor nuk ka qenė i rastėsishėm . Sarkofagu ėshtė nga mė tė bukurit tė periudhės sė hershme tė Antoninėve, tė viteve 140-150 tė erės sonė. Sot ky sarkofag ndoshet nė Muzeun Arkeologjik tė Stambollit. Stili i reliefeve tė sarkofagut ėshtė njė rrėfim skulpturor i mitit. Aty janė tė gjitha skenat tė bėra nė dy nivele nė sipėrfaqet vertikale tė jashtme tė sarkofagut. Tė du anėt e sarkofagut mbyllen me fytyra skulpturore tė vėllezėrve Diskurė, Kastorit dhe Poluksit. Kjo tregon se kulti i Meleagrit nė Dyrrah sinkronizohet me kultin e Dioskurėve. Ky sarkofag ka qenė pėr njė person historik shumė tė rėndėsishėm pėr qytetin. Kemi pėrballė njė ēėshtje shkencore. Kulti i Meleagrit i njehsuar me fitoren ushtarake tė mbretit Monun (derri i Kalidonit paraqitet si njė qenie e konsumuar, vetėm me anė tė nofullės) qė nė shek IV para Krishtit, vijon pėr gati 6 shekuj, deri kur sarkofagu qė pėrmenda mė sipėr paraqitet si njė kryevepėr skulpturore e mitit. Kjo do tė thotė qė asgjė nuk ėshtė harruar. Kjo do tė thotė qė nė epokėn romake ringjallen dhe funksionojnė metaforikisht mitet e epokės helenistike. Mbreti Monun ėshtė njė figurė historike pėr tė cilin mėsojmė se ka ekzistuar vetėm prej monedhave tė tij. Ky mbret i madh dhe i ditur na ka lėnė dhe njė dėshmi arkeologjike tė pazakontė. Ėshtė gjetur pėrkrenarja e tij e tipit maqedon qė ka gjithashtu mbishkrimin identifikues “Bazileos Monunio”. As kjo nuk ėshtė e rastėsishme. Duhen parė rrethanat historike kur Monuni i taulantėve e fuqizoi pushtetin e tij. Ėshtė shumė interesante qė tė pėrcaktojmė lidhjet mbretėrore tė Monunit me dy mbretėr tė tjerė ilirė, Glaukian dhe Klitin. Ky ėshtė subjekti i njė studimi tė mėvehtėshėm. Mbreti Monun e shpreh historinė e tij ndėrmjet simboleve tė mitit tė Meleagrit, por nė kontekstin e njė interpretimi metaforik dhe logjik tė botės ilire. Po pse vallė Monuni e pėrdori mitin e Meleagrit? Arsyet janė tė shumta. Sė pari, Monuni e ka shtėnė nė dorė qytetin e Dyrrahut forcėrisht, pra duhet tė ketė zhvilluar njė betejė, ka qenė mė superior ushtarakisht sesa mbrojtėsit e qytetit. Kėtė akt beteje e ka shprehur alegorikisht me gjuetinė e derrit tė egėr tė Kalidonit. Nė kėtė rast nofulla e derrit tė egėr pėrfaqėson fitoren e Monunit. Sė dyti, nė kėtė formė mitike Monuni ka dashur tė shprehė si personazh historik ilir edhe mėnyrėn e kultizimit tė vetvetes, tė krahasueshėm me heroin Meleagėr. Kjo mėnyrė ka funksionuar shumė nė epokėn helenistike. Kėshtu Aleksandri i Madh u identifikua me hyun Zeusin Amon. Ėshtė krejt e natyrshme qė Monuni tė njehsohej me Meleagrin, ndoshta dhe pėr faktin qė tė dy emrat fillonin me tė njėjtėn germė “M”. Sė treti, mund tė them se nofulla e derrit tė egėr mund tė shikohet dhe nė njė simbolikė tjetėr. Nėse kolonėt helenė tė Dyrrahut e kanė kundėrshtuar mbretin ilir duke e konsideruar si njė qenie barbare, mentalitet ky shumė i pėrhapur nė atė kohė, qė kėrcėnonte pozitėn ekonomike dhe kulturore tė Dyrahut njėsoj si derri i egėr i dėrguar nga hyjnesha Artemisa pėr tė shkatėrruar fushat e Kalidonit, atėherė njė gjė e tillė i pėrshtatej vetė kuptimit dhe mbiquajtjes politike sė mbretit Monun. Mundet qė ta kenė quajtur rrezikshmėrinė e Monunit si atė tė derrit tė Kalidonit. Pra, kur Monuni e pushtoi Dyrrahun, ai vendosi si heraldikė triumfuese pikėrisht nofullėn e derrit tė egėr mbi simbolin e mėparshėm tė monedhės me lopė dhe viē. Njė alternativė e tillė shpjegimi ėshtė plotėsisht e mundshme. Kjo do tė pėrbėnte njė invers tė vetė mitit tė Meleagrit. Kėto janė dy shpjegimet e hapura pėr diskutim. Por jemi gjithmonė nė fushėn e mitologjisė. Nė faqen e mbrapme tė monedhave bėhet fjalė pėr simbole ende tė pazbėrthyera. Disa dijetarė thonė qė zbukurimet gjeometrike brenda kornizės pėrfaqėsojnė Kopshtin e Alkinoit, kurse disa tė tjerė dy yje, qė lidhen me heronjtė binjakė Dioskurė. Kėtyre miteve u duhet shtuar edhe miti i kryehershėm i themelimit legjendar tė Dyrrahut prej heroit Herkul. Skalitja e armėve tė Herkulit flet pėr kėtė. Kurse figura e zogut Kurillė mbetet ende e pashpjegueshme. Nė monedhat e Monunit gjejmė historinė e tij tė pashkruar, triumfin e tij shtetėror, novacionin qė pėr herė tė parė njė mbret ilir pret monedha autonome si dhe njė gjuhė figurative tė pasur dhe plot imagjinatė tė strukturave tė disa miteve tė mėdha antike.

Di gje ndokush per kete sarkofagun e Durresit qe ruhet ne muzeun Arkeologjik te Stambollit? A mund te gjendet ndonje foto, link. etj. i tij per te verifikuar simboliken?

Si cdo artikull qe shkrruhet nga shqiptaret, mungon pershkrimi i detajuar i artifaktit dhe fotografite. Shpesh na duhet me marre me mend gjera qe s'i kemi pare, perpos ne se eshte ky nje mjet per te rene patjeter dakord me cfare shkruajne ata qe i kane pare.

Me habit lidhja e Dioskureve me kete Monunin e Mallakastres. Edhe me shume, shpjegimi konfuz i Zeqos. Ne se Monuni do kishte 'pushtuar' Durresin ne kohen e shenuar, 'helenet' do ta kishin mirepritur nje pasues te Dioskureve [qe qenkan gdhendur ne faqet e Sarkofagut). Pastaj per kend Dioskure behet fjale? Si lidhen keta Dioskure me Monunin e Mallakastres, si lidhet Meleagri, apo mos ka dashur te thote Menandri?

Aleksandri, ndryshe nga sa thote Zeqo, nuk qe pasues i Amunit, por bir/race e tij, sipas profecise se i dhane prifterinjte te Tebes. Qe edhe kjo ka disa fije te kokolepsura.
🖤 (1)
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-11-2014, 13:42   #102
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

[quote =Moikom Zeqo]
Disa dijetarė thonė qė zbukurimet gjeometrike brenda kornizės pėrfaqėsojnė Kopshtin e Alkinoit, kurse disa tė tjerė dy yje, qė lidhen me heronjtė binjakė Dioskurė. Kėtyre miteve u duhet shtuar edhe miti i kryehershėm i themelimit legjendar tė Dyrrahut prej heroit Herkul. Skalitja e armėve tė Herkulit flet pėr kėtė. Kurse figura e zogut Kurillė mbetet ende e pashpjegueshme. Nė monedhat e Monunit gjejmė historinė e tij tė pashkruar, triumfin e tij shtetėror, novacionin qė pėr herė tė parė njė mbret ilir pret monedha autonome si dhe njė gjuhė figurative tė pasur dhe plot imagjinatė tė strukturave tė disa miteve tė mėdha antike.
[/quote]

Per Photoshopin. Ne c'gjuhe ka shkruar Zeqo?
🖤 (1)
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 03-03-2016, 22:39   #103
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi



~ BUKURIA E EMRAVE ILIRĖ ~

§ ▬▬ JUKUNDA pėr EPIKADIN ▬▬ §
__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-03-2016, 23:33   #104
BARAT
tăl'ithu kyOO'mI
 
Avatari i BARAT
 
Data e antarėsimit: Nov 2012
Vendndodhja: Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
Posts: 669
Thanks: 414
Thanked 153 Times in 88 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
BARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

BARAT nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-03-2016, 23:57   #105
BARAT
tăl'ithu kyOO'mI
 
Avatari i BARAT
 
Data e antarėsimit: Nov 2012
Vendndodhja: Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
Posts: 669
Thanks: 414
Thanked 153 Times in 88 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
BARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Mburoja e “Aleksandėrit tė Madh” nė Apoloni?


Historia e njė mburoje zbuluar nė Apoloni / E ndarė nė 8153 copė, u deshėn 760 rrugė pėr konservimin e saj pėr mė shumė se 20 vjet falė njė pasioni kėmbėngulės
Kush ka qenė mbajtėsi i saj dhe a mund tė lidhet me Aleksandrin e Madh. Dihet se Aleksandri i Madh thėrriste nė fushatat luftarake tė gjithė shtetasit e vet. Nė kėtė rast, edhe apoloniatėt. Qė poseduesi i kėsaj mburoje ka qenė nė fushatat e Aleksandrit vėshtirė se mund tė kundėrshtohet. Armatimi i gjetur nė varr, sidomos i shpatės, jep edhe mė shumė argumente bindėse. Kėllėfi i shpatės kishte elemente kockore, tipike tė Lindjes. Por, ka edhe dėshmi tė tjera.

Frederik Stamati

Viti 1983 i dhuroi Apolonisė njė pasuri tė rrallė arkeologjike: nė tumat e fshatit Kryegjat, arkeologu Vangjel Dimo zbuloi njė varr qė ngriti mendjen e tė gjithė specialistėve tė fushės. Nė varr ndodhej njė mburojė prej bronzi, e mbi tė skeleti i shtrirė anash i tė zotit tė saj. Objekte tė tjerė, tė rrallė pėr nga forma dhe dekoracionet interesante gjendeshin pėrgjatė mbeturinave kockore tė trupit tė dikurshėm: njė pėrkrenare e paparė, po prej bronzi, njė shpatė hekuri sė bashku me gjurmėt e kėllėfit tė zhdukur, katėr enė prodhim vendas nė qeramikė, sandale prej metali, thika, kruajtėse, etj., etj., dhe gozhdėt me tė cilat ishin mbėrthyer fort dėrrasat e qivurit tė madh. Thuajse tė gjithė arkeologėt e antikitetit shkuan nga dita nė ditė pėr tė parė zbulimin e rrallė. Kuriozitetin mė tė madh e krijonte mburoja, forma e shkatėrruar e sė cilės lindte diskutime jo pa hamendėsi. Unė shkova kur mburoja ishte nxjerrė nga toka, ishte transportuar dhe mbahej nė ruajtje tė sigurt nė magazinat e muzeut. Ah, e sigurt! Njė pjesė e saj, rreth njė e treta, nė mos mė shumė, ishte shembur sė bashku me dheun nėn tė, duke u kthyer nė thėrrmija tė vėrteta! Por, pėr hir tė sė vėrtetės, duhet thėnė se edhe pjesa tjetėr e saj, ajo qė kishte shpėtuar nga shembja nuk ishte mė mirė: vetėm njė mori thėrrmijash dhe diku mė shumė, por tė organizuara nė njė rrafsh, ku nuk merrej vesh thuajse asgjė. Tetėmijė e njėqind e pesėdhjetė e tre copa!
Qė nė njohjen e parė lindi e vėrteta pėr vėshtirėsinė e ringritjes sė saj. Konsultat pa fund nuk jepnin zgjidhje. Njė rebus? Nuk ėshtė asgjė! Isha si mbi det, ku lėkundesha nga tallazet e mendimeve tė ndryshme. Jo me orė, as me ditė dhe as me javė, por me muaj tė tėrė kam qėndruar mbi copat e mburojės pėr tė gjetur lidhjet midis tyre dhe zhvillimin e motiveve zbukuruese, tashmė tė prishura. Vėzhgoja gjithēka nė stereomikroskop. Mundohesha tė kapja edhe shenjėn mė tė vogėl qė do tė orientonte lidhjet. Pashė tė gjithė relievet me mburoja dhe tė gjitha statujat luftarake nė muzetė e Shqipėrisė pėr tė kuptuar tė kaluarėn e panjohur nga ne. Sot, kur e shikon tė restauruar, ėshtė e lehtė tė flasėsh, por nuk duhet harruar se ajo ka njėzet vjet punė dėrmuese tė trupėzuar nė vetvete.
Thanė qė ta restauronin diku jashtė, si pėr mė mirė, por askush nuk e mori pėrsipėr. I mbeti laboratorit tonė. Pėrpunova dhe eksperimentova shtatėqind e gjashtėdhjetė rrugė dhe nga ato pėrzgjodha atė qė do ta ēonte punėn deri nė fund, duke dhėnė garanci absolute. Absolutisht asnjė mėdyshje pėr ta “parė mė konkretisht kur tė vinte momenti”, gjithēka e parapėrcaktuar dhe ashtu u veprua pa asnjė problem deri nė fund. E kam tepėr tė vėshtirė tė paraqes nė njė shkrim gazete punėn e kryer. Fotot dhe skicat qė shoqėrojnė botimin do tė na ndihmojnė nė shtjellimin e temės. E shoh tė domosdoshme edhe paraqitjen nė skicė tė prerjes tėrthore. Ėshtė nė shtatė nivele: 1-meduza, prej bronzi, 2-fleta metalike e sipėrme, po prej bronzi, 3- material i zi lidhės dhe mbushės, 4-dru, 5-pėrsėri material lidhės, 6-lėkurė, 7-elemente bronzi, qė shėrbenin pėr ta mbajtur si dhe gjatė ecjes. Diametri: 72 cm. Trashėsia nė qendėr rreth 2,5 cm, anash rreth 4 mm. Lartėsia e kubaturės nga plani 11-13 cm. Gjėja e parė dhe mbi tė gjitha ishte pėrfytyrimi i saj nė lashtėsi. Kėtu nuk po i jepnim “kon”. U konsultova disa herė nė Gjermani, nė Hungari dhe nė Greqi.
Materiali i zi lidhės dhe mbushės u analizua nė Institutin Mbretėror tė Pasurive Artistike Kombėtare nė Bruksel, institut me famė botėrore dhe rezultoi tė ishte njė masė bituminoze me vaj gjysmė tė thatė, ku ishte shtuar edhe rrėshirė pishe. Po nė kėtė institut u kontrollua nėse ka qenė e lyer me ndonjė bojė lėkura dhe rezultoi qė jo. E bėmė kėtė kontroll, sepse nė literaturė thuhet se herė-herė lėkura nė pjesėn e prapme tė mburojės lyhej me bojė tė kuqe. Nė rastin tonė nuk u gjet asnjė element kimik, qė tė pėrdorej nė lashtėsi nė formė komponimesh, e qė jep ngjyrė tė kuqe. Veēse nė ka qenė e ngjyer me tė kuqen e purpurit! Ajo kur shpėrbėhet nuk lė asgjė pėr ta identifikuar. Kėshtu na mbetet qė tė pranojmė faktin. Lėkura e pėrdorur ka qenė lėkurė nga bagėtitė e trasha dhe pikėrisht lėkurė kau. Nė Universite Paris-Sud, nė laboratorin e hidrologjisė izotopike dhe nė laboratorin e datimeve me karbon 14 nė Saklei, si dhe nė Institutin e Fizikės Bėrthamore nė Tiranė u pėrcaktua mosha. Po, ėshtė e periudhės sė Aleksandrit tė Madh! Dhe kėtu na u ngrit mendja! Mburoja ėshtė e tipit maqedonas. Tė gjithė ata qė mendojnė se ėshtė ilire, gabohen. Gabohen sepse forma dhe ndėrtimi janė krejtėsisht tė mburojės maqedonase tė shekullit tė katėrt para Krishtit. Vėrtet qė rrathėt koncentrikė i gjejmė edhe nė monedha ilire, por ky huazim nuk ėshtė pasaportė pėr tė kaluar kufijtė e kulturave. Nė mes tė mburojės ėshtė koka e Meduzės. Mitologjia e shpjegon nė njė formė shumė tėrheqėse. Perseu, mbasi ia preu kokėn, e futi nė njė thes dhe ia dhuroi Athinasė, e cila e vendosi nė qendėr tė mburojės sė saj. Dhe kudo qė ta shohėsh Athinanė me mburojė, gjithmonė do tė dallosh kokėn e Meduzės nė qendėr tė mburojės. Me sa duket Athinaja e bėri kėtė meqė koka e Meduzės kishte vetinė qė tė kthente nė gur ēdo njeri qė do ta shikonte. Aleksandri i Madh ishte shumė i dhėnė pas kėtij miti dhe dha urdhėr qė tė gjitha mburojat nė ushtrinė e tij, tė kishin nė qendėr tė tyre kokėn e Meduzės. E meqė jemi te Medusa, po merremi pak edhe me Meduzėn e mburojės sonė. Ajo ėshtė realizuar nė njė fletė metalike dhe kapej me pesė gozhda nė bazamentin nėn tė. Motivet janė punuar me dalta tepėr tė holla dhe tė vogla, 2 mm tė trasha. Ja, kėto dalta i kanė kaluar nėpėr vraga pėr tė krijuar flokėt nė formė gjarpėrinjsh, vetullat, etj. Si nuk kanė pėrtuar! Gjuha ka qenė e ngjitur me kallaj. Sytė e bardhė janė prej guri gėlqeror nė formėn e cilindrave tė hollė, qė ngjiteshin me kushedi se ēfarė nė pjesėn metalike. Zakonisht pėrdornin dyllė bimorė. Edhe Meduza erdhi copė nė laborator, por nė foto ėshtė pas pėrfundimit tė punimeve. Fleta e sipėrme e mburojės ėshtė njė e vetme dhe e shtrirė me rrahje. Mirėpo njė studim nė laboratorėt e “Strukturės sė materies” nė Fakultetin e Shkencave Natyrore na detyron tė biem nė mendime. Nė qendėr ka njė brimė. Aty ajo ka pas qenė mbėrthyer pėrkohėsisht gjatė punės nė negativin e formės tė saj. Ky negativ duhet tė ketė qenė prej materiali jo shumė tė fortė. Nga mbrapa ėshtė gėrvishtur e gjithė skema e zbukurimit. Pastaj zbukurimi ėshtė realizuar me rrahje, duke i dhėnė profilin e ullukut. Nė shtatė vende, metali ėshtė ēarė. U gjetėn shtatė arna tė ngjitura me kallaj. Dekoracioni ėshtė nga ata qė gjinden rėndom nė lashtėsi: rrathė koncentrikė dhe themtha. Pėr organizimin e dekoracionit kanė pas pėrdorur koeficientin tre. Ashtu punonin nė lashtėsi, me koeficientė tė njė munuri tė pėrzgjedhur. Po ta shikoni me kujdes do tė vėreni se gjithēka ėshtė tre, ose shumėfishi. Tre rrathė koncentrikė, gjashtė grupe gjithsej, tre themtha, (themthat janė ato si gjysmė sfera), madje edhe hapja kėndore nė themtha dhe nė rrathėt koncentrikė ėshtė 120 gradė. Pra, dekoracionet janė nė reliev. Kjo do tė thotė qė mburoja nuk ėshtė luftarake. Ato luftaraket nuk janė me reliev, sepse do t’u jepnin mė shumė mundėsi shigjetave. Luftaraket ishin tė lėmuara, nė mėnyrė qė tė rrėshqisnin shigjetat. Dekoracionet i pikturonin me bojė tė kuqe. Dhe vėrtet kėrkuam, por nuk gjetėm asnjė shenjė ku mund tė ishte ngulur ndonjė shigjetė. Rezulton qė mburoja tė jetė ceremoniale. Ai qė e ka pasur kėtė mburojė ka qenė njė njeri i rėndėsishėm nė Apoloni! Dhe kjo na e fut mė tepėr mendjen nė labirintet e kuriozitetit. Por kėtė ēėshtje do ta shtjellojmė nė fund. Dy kanė qenė format e mburojave maqedonase nė atė kohė: me buzė dhe pa buzė. Kjo e jona ėshtė pa buzė. Gjatė marshimit ato me buzė vareshin nė sup, kėto tė tjerat kishin nga mbrapa rripin me lėkurė ku futej krahu dhe njė spango paksa tė lėvizshme qė kapej nė grusht, e tėrhiqej pėr ta tendosur. Spangoja kalonte nėpėr tetė udhėzues, katėr prej tė cilėve nė rastin tonė kanė nė palmeta tipin e zbukurimeve mė tė arrira nė atė shekull. Njėra u gjet e thyer dhe me mungesa. Nuk u gjet edhe njėri nga tė katėrt udhėzuesit e tjerė nė formė rrethi. Kishte rėnė kushedi se kur dhe ishte zėvendėsuar me njė tė njė lloji tjetėr, por jo tė panjohur nė ato kohėra. Kuptohet se njė mburojė nuk mund ta bėnte njė njeri i vetėm, sepse duheshin disa mjeshtėri. Ato prodhoheshin nė punishte tė specializuara dhe kjo ėshtė edhe njė nga arsyet pėrse elemente tė ndryshme janė tė njėsuar. Pjesa mė e qėndrueshme e mburojės ishte ajo e brendshme, prej druri, ku montoheshin tė gjithė elementet e tjera pėrbėrėse tė saj. Nuk e gjetėm, ishte zhdukur gjatė kohės sė qėndrimit nė tokė. Me kėtė pjesė fillonte puna. Nė anėn e prapme ngjitej lėkura me materialin e zi bituminoz. Pastaj mbėrtheheshin me gozhda elementet udhėzuese pėr spangon dhe rripi prej lėkure ku futej krahu. Nė qendėr ka pasur gjithmonė njė kuti prej argjendi, nė tė cilėn futej ndonjė lutje pėr luftėtarin. Pra, ishte si punė hajmalie. Kjo pjesė nuk ėshtė gjetur, veēse nė fletėn prej metali duken gjurmėt e ngjitjes me kallaj tė njė kutie katrore me brinjė rreth 5 cm. Pastaj i vinte radha montimit tė fletės sė sipėrme. Edhe ajo pozicionohej me ndihmėn e masės bituminoze, qė luante edhe rolin e mbushėsit pėr ulluqet e dekoracioneve, qė ata tė mos shtypeshin. Kjo fletė mbėrthehej anash me 98 gozhda prej bakri, tė gjitha tė pėrthyera nė tė njėjtin drejtim. Sė fundmi buza e mburojės qarkohej me njė fashetė bronzi nė formėn e germės U, qė e lidhte pėrfundimisht. Tani, mbasi e pėrshkruam, po themi edhe disa pak fjalė pėr punėn qė mori vite tė tėra, e qė u shtri nė periudhėn kohore nga 1983, e deri nė 2011, por jo pa ndėrprerje. Realisht mori pak mė tepėr se njėzet! Restaurimi i saj ishte njė shartim i idesė dhe faktit. Edhe e kundėrta: fakti drejt idesė. Ėshtė e vėshtirė t’i ndash. Pėr njėzet vjet ata kryqėzoheshin me njėri-tjetrin nė njė rrjetė imagjinatash. Idetė qėndrojnė nė ajėr. Vite tė tėra imazhi i saj qėndronte pėrpara syve, nė hapėsirė, nė njė lėvizje tė papėrcaktuar. Luhatje nė mendime dhe imazhe! Dhe kėto duhej tė thėthiteshin nga rrėmuja e materialit, ose materiali tė gjente vend nė ide dhe imazh. Ka qenė e vėshtirė, tepėr e vėshtirė! Kushedi se sa herė kjo lojė e papėrcaktuar u pėrzje edhe me mjekun e urgjencės nga rritja e tensionit… Ndoshta, pa shumė filozofi, mund tė themi se me kohė u formua njė si forcė centripetale qė bashkoi imagjinatėn me faktin. Aty filloi edhe puna konkrete, qė zgjati aq shumė. Gjithēka u pastrua nga papastėrtitė dhe mineralet e korrozionit deri nė atė sipėrfaqe ku kėto produkte korrozioni formonin atė qė quhet patinė fisnike, njė shtresė minerale sa mė pranė asaj origjinale. Ėshtė si tė thuash njė harmoni midis ruajtjes dhe prishjes, midis asaj qė ka mbetur dhe tendencės sė transformimit natyror drejt niveleve mė tė ulėta energjetike. Sot, tė gjithė muzetė e botės e kanė kthyer nė postulate kėtė ekuilibėr tė brishtė. Ai nuk mund tė mbahet vetė, do ta detyrosh. Do ta detyrosh nėpėrmjet reaksioneve kimike dhe pasivizimit tė transformimeve. Nuk ėshtė e lehtė, jo vetėm nga rrethanat qė krijohen si rrjedhojė e “plakjes” nė tokė. Kimikatet qė pėrdoren pėr kėtė punė janė helme dhe njėkohėsisht kancerogjene. Do mendosh jo vetėm pėr objektin, por edhe pėr kokėn. Tė tilla ndėrhyrje janė bėrė nė kėtė mburojė. Vitet e kaluara gjatė qėndrimit nė laborator dhe fakti qė nuk u shfaq asnjė problem qėndrueshmėrie vėrtetuan se qėllimi ishte arritur. Mirėpo ēėshtja nuk mbyllet me kaq. Do tė duhet tė mendosh edhe pėr personelin e muzeut qė do ta marrė nėpėr duar dhe pėr vizitorėt. Edhe kėto janė marrė parasysh. Qėndron mė ndryshe puna e pasivizimit tė disa reaksioneve kimike. Transformimet nė tokė janė tė tilla qė krijojnė disa lloje mineralesh tė qėndrueshėm nė vetvete, por qė kthehen nė pluhur kur lagėshtia nė mjedis ėshtė e lartė. Kėsaj pune nuk ka se ēfarė t’i bėjė laboratori, ajo krijohet nė vitrinė, apo nė sallat e muzeut nėpėrmjet ushqyerjes me ajėr tė kondicionuar, me kondicionerė jo nga ata qė pėrdoren nėpėr shtėpi, por profesionalė. Por puna ėshtė se muzetė e Shqipėrisė janė tė papajisur me teknologjinė e pėrshtatshme, kėshtu qė rreziku i riprishjes mbetet “mbas derės”.




U ndėrtua njė bazament sektori sferik (po i bie shkurt, sepse ai ishte mjaft i komplikuar), mbi tė cilin u “transferua me rregull” e gjithė moria e ērregullsisė sė fragmenteve. Aty, pėr vite tė tėra, mburoja u formua nė pozitivin e saj, qė ka formėn e saēit. Pastaj erdhi momenti mė emocional, kur u shkėput me ngritje nga bazamenti. Mrekulli! E plotė, pa asnjė dėmtim! Qė njėzetė e ca vjet mė parė ishte parashikuar ky ēast kaq delikat! Kishim dėshirė qė nė vend tė drurit tė munguar tė formonim njė strukturė tė njėjtė nė formė, por qė tė ishte e tejdukshme, nė mėnyrė qė tė jepte njė strukturė hapėsinore, ku tė dallohej qartė ajo ēfarė kishte mbetur dhe mėnyra se si ishte ndėrtuar mburoja. Por sado qė kėrkuam nėpėr Europė njė material tė tillė plastik, fillimisht tė lėngshėm, e qė pastaj tė ngurtėsohej, nuk e gjetėm dot. Kėshtu qė u detyruam tė pėrdornim rezinė poliester, nė tė cilėn u trupėzuan shtresa prej tekstili xhami. Nė kėtė moment futa nė masėn akoma tė paforcuar tė materialit plastik njė pllakė prej bakri, nė tė cilėn kam shkruar me gėrvishtje me dorėn time njė mesazh pėr restauruesit e vitit 2311, si dhe njė foto. Mora tė gjitha masat qė ato tė qėndrojnė tė paprishura gjatė tre shekujve tė ardhshėm. Kėshtu, pllaka prej bakri ėshtė amalgamuar me zhivė dhe pastaj ėshtė veshur me njė shtresė argjendi dhe mbi tė njė shtresė ari. Qė tė mos lidhet me rrėshirėn sintetike e dyllosa me dyllė mikrokristalin nė tė nxehtė. Edhe fotoja gjithashtu. Gjatė punės u mendua edhe pėr ndonjė ndėrhyrje tė papritur. Pėr kėtė arsye, tė gjithė elementet e mburojės nuk u lidhėn pazgjidhshmėrisht me rrėshirėn: ata mund tė ēmontohen lehtėsisht. Mė nė fund u bė edhe integrimi nė ngjyrė i masės plastike, e cila e lėnė nė njė nivel paksa mė tė ulėt, dallon realen nga e shtuara. Mbetej edhe tri ditė punė, gjithsej edhe tri ditė nga njėzet e ca vjet! Do tė pėrurohej Muzeu i Apolonisė. U thashė tė gjithė atyre qė merreshin me pėrgatitjet qė tė mos e merrnin mburojėn: ajo le tė ekspozohej mė vonė. Njė ditė tė shtunė e morėn fshehurazi dhe e ēuan nė Apoloni, ku qėndron e ekspozuar si saē televizori nė njė vitrinė krejtėsisht tė papėrshtatshme dhe jashtė projektit konservues, tė llogaritur qė nė fillim. Mė kot kėrkova nga Ministria e Turizmit, Kulturės Rinisė dhe Sporteve qė ta kthente disa ditė nė Tiranė mburojėn, aq sa pėr tė mbyllur punimet. Ndėrsa ministria pyeste ata qė nuk kanė punuar kurrė me tė nėse kanė pėrfunduar apo jo punimet! Sidoqoftė mburoja i bėri ndonja dy xhiro andej nga Italia dhe Kosova… Mirė, tani le tė kthehemi te dy pyetjet mė kurioze: kush ka qenė mbajtėsi i saj dhe nėse mund tė lidhet me Aleksandrin e Madh. Dihet qė Aleksandri i Madh thėrriste nė fushatat luftarake tė gjithė shtetasit e vet. Nė kėtė rast edhe apoloniatėt. Qė poseduesi i kėsaj mburoje ka qenė nė fushatat e Aleksandrit vėshtirė se mund tė kundėrshtohet. Armatimi i gjetur nė varr, sidomos i shpatės, jep edhe mė shumė argumente bindėse. Kėllėfi i shpatės kishte elemente kockore tipike tė Lindjes. Por ka edhe dėshmi tė tjera. Fatkeqėsisht, shumė objekte tė kėtij varri, u vodhėn nė vitin 1992 dhe sot nuk i “thėrrasim” dot nė diskutim. (Shpeshherė kam menduar me keqardhje se pse nuk i mora nė laborator tė gjithė ato objekte qė pėrbėnin inventarin e varrit). Do tė thoni se nga Lindja mund t’i ketė sjellė dhe tregtia? Po, por ėshtė e vėshtirė tė grumbullohen nė njė varr tė gjithė ato lloj armėsh qė pėrbėnin arsenalin e luftėtarit tė asaj kohe dhe qė mund tė kenė prejardhje nga tokat pėrtej kufijve tė Maqedonisė sė atėhershme. Vite mė parė, kur ndodhesha pėr njė specializim nė Muzeun Numizmatik tė Athinės, drejtori i atij muzeu, qė ishte veēanėrisht i interesuar pėr objektet metalike qė u gjetėn nga ushtarėt dhe zboristėt nė atė varrin e pasur pranė Belshit, mė tregoi disa botime tė ilustruara me foto, ku pashė forma krejtėsisht tė njėjta me ato tė objekteve tė Belshit, qė i pata restauruar dikur. Ai mė shpjegoi se enėt metalike qė shihja nė foto ishin nga Lindja dhe se Aleksandri i Madh i lejonte ushtarėt e tij qė tė pėrvetėsonin tė gjithė plaēkėn e gjetur nė qytetet e pushtuara dhe kur nuk kishte aq plaēkė pėr tė grabitur, ai u jepte si shpėrblim ushtarėve materiale nga thesari i tij.




Armatimi i gjetur nė varrin “e mburojės” ėshtė armatimi bazė, por gjithsesi jo i plotė i ushtarit tė falangave. Kallēitė pėr shembull mungojnė. Pse? Nuk e themi dot. Pra i varrosuri nuk ka qenė hoplit, por falangist. Me falangat e Aleksandrit tė Madh duhet tė ketė luftuar ai! Fantazinė dhe gjykimin na e shtyn mė tej mburoja. Ajo, siē edhe e thamė mė lart, ėshtė ceremoniale dhe jo luftarake. A mund ta konsiderojmė nė mėnyrė figurative si gradė, apo shpėrblim? Pra ky ka qenė njė njeri i rėndėsishėm, ndoshta njė prijės qė ka komanduar ushtarėt apoloniatė. Nė mbyllje po themi se ishte edhe i pasur. Veē tė tjerave kėtė e dėshmojnė sandalet metalike, qė mund t’i mbanin vetėm tė pasurit. Lėre pastaj objektet e tjera aq tė rralla dhe cilėsore! Ky ėshtė objekti mė i vėshtirė qė ėshtė restauruar, apo mė mirė, konservuar, ndonjėherė nė Shqipėri. Njė punė e shtrirė nė mė shumė se njėzet vjet! Mė tepėr se dhjetė milionė lekė, nėse do tė bazoheshim nė koston e sė sotmes! A ia vlejti e gjitha kjo? Mburojėn sot e ka jo vetėm Shqipėria, por e gjithė bota! Po mua, ēfarė mė mbeti nga i gjithė ky stėrmundim? Mua? Asgjė! (Marrė nga “Gazeta Shqip”)
BARAT nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2016, 00:04   #106
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Mburojė e gjetur nė Apolloni, ku nė tė shifet edhe koka e Meduzės, 400p.k!

__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2016, 00:08   #107
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi



Luani i bronztė, nga Librazhdi. Figurinė qė daton rreth shekullit tė VI p.e.s, gjendet nė Muzeun Arkeologjik nė Tiranė!
__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2016, 00:14   #108
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Zbukurime prej argjendi tė grave Ilire, gjetur nė Elbasan!

__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-04-2016, 00:46   #109
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi



Aphrodite Pandemos, terracotta Illyrian bust, from Elbasan (Albania). 3rd Century BC. Tirana, Museo Archeologico

X-RAY SPECTROMETRYX-Ray Spectrom.
November 2006The results obtained during the study of some Illyrian terracotta figurines of Aphrodite and relatedceramics that belong to 3rd century B.C. are presented. The objects were found under water close to thebanks of the Seferan Lake, which is situated about 2 km from the ancient Illyrian settlement of Belsh(central Albania). Most of the figurines were covered with a black layer of nonuniform thickness. X-rayfluorescence was used for the determination of the type of raw materials used for the manufacture of theterracotta figurines and for the investigation of the objects’ provenance. The analytical results obtainedfrom the samples allowed us to conclude that the objects found in the Seferan Lake should have been madefrom local clays. The analyses performed on the black cover material showed that this layer is made of aniron-rich material. It is not clear whether the black layer was intentionally applied during the manufactureof the figurines or was formed owing to the weathering of the objects under water.
Copyright 2007 JohnWiley & Sons, Ltd.
__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-06-2016, 17:11   #110
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Njė gurė i vjetėr qė gjendet nė Kumanovė me njė mbishkrim ku flet pėr atė tokė qė dikur quhej DARDANI

__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-01-2019, 21:30   #111
BARAT
tăl'ithu kyOO'mI
 
Avatari i BARAT
 
Data e antarėsimit: Nov 2012
Vendndodhja: Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
Posts: 669
Thanks: 414
Thanked 153 Times in 88 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
BARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyerBARAT ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Re: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

BARAT nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 08-01-2019, 23:10   #112
ZET
Cursum Perficio
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 7,066
Thanks: 135
Thanked 877 Times in 511 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 120
ZET ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Mandi Shiko postimin


Aphrodite Pandemos, terracotta Illyrian bust, from Elbasan (Albania). 3rd Century BC. Tirana, Museo Archeologico

X-RAY SPECTROMETRYX-Ray Spectrom.
November 2006The results obtained during the study of some Illyrian terracotta figurines of Aphrodite and relatedceramics that belong to 3rd century B.C. are presented. The objects were found under water close to thebanks of the Seferan Lake, which is situated about 2 km from the ancient Illyrian settlement of Belsh(central Albania). Most of the figurines were covered with a black layer of nonuniform thickness. X-rayfluorescence was used for the determination of the type of raw materials used for the manufacture of theterracotta figurines and for the investigation of the objects’ provenance. The analytical results obtainedfrom the samples allowed us to conclude that the objects found in the Seferan Lake should have been madefrom local clays. The analyses performed on the black cover material showed that this layer is made of aniron-rich material. It is not clear whether the black layer was intentionally applied during the manufactureof the figurines or was formed owing to the weathering of the objects under water.
Copyright 2007 JohnWiley & Sons, Ltd.
Ka qene Demetra, ne se eshte gjendur nga ana e Mokres.
ZET nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 00:23   #113
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Shteti shqiptar nuk investon ne arkeologji. Jo vetem qe nuk germohet me,por po demtohen dita dites edhe ato objekte qe jane gjetur nder vite dhe mbahen ne podrume me lageshtire larg c'do standarti. Eshte e habitshme kjo harrese ndaj arkeologjise ne pergjithesi, qe pas viteve 1990. Edhe ato pak germime qe behen jane kryesisht nga programet me universitete te huaja ku arkeologe shqiptare punojne me arkeologet e huaj.Me keto ritme do te duhen qindra vjet per te nxjerre ne pah historine tone.Nje nder shume site arkeologjike qe nuk ka pasur vemendjen e duhur eshte zona ne fshatin Tren te Devollit,aty ku ka qene kalaja e Trajanit,shpella e ujkut,dhe muri qe ndertoi Aleksandri i madh per te rrethuar iliret ne qytetin Pelion.Ka disa hipoteza per vendndodhjen e Pelionit te lashte sic eshte Selca,Kodra e Korbit dhe Treni.Personalisht mendoj se Pelioni duhet te kete qene ne zonen e Trenit.Shpjegimi gjeografik qe japin historianet e lashte eshte shume i detajuar dhe tek lexon shpjegimin e kupton qe eshte pikerisht aty ne ate zonen e Trenit(une kam qene ne ate zone dhe e njoh realtivisht mire). Ne nje ane jane malet me pyje (Morava krahu perendimor i lumit) ne mes lumi(Devolli) dhe ana lindore eshte nje mal i larte qe prehet direkt mbi lume(Mali i Thate). Ne veri te Progerit lumi kalon ne nje ngushtice e cila pershkruhet si e papershtatshme per falangat maqedone gjate kalimit te tyre aty ne luften kunder ilireve te Klitit dhe Glaukut(Gjokes). Maqedonet deshtuan(e vetmja beteje e humbur) dhe Iliret festuan te shkujdesur per fitoren.Maqedonet u kthyen pas tre ditesh dhe i zune iliret ne befasi.Kliti u mbyll ne qytet dhe mepas e dogji ate dhe u largua ne perendim ne tokat e Taulanteve te Glauku(Gjoka). Perballe fshatit Tren ndoshet Fshati Pilur dhe Vranisht.Mbi Vranisht gjithashtu ka pasur nje fortifikim te lashte i cili u zhduk me kalimin e viteve pasi fshataret e zones i mernin guret per te ndertuar shtepite e tyre.Pilur mund te jete emer qe rrjedh nga Pelion duke zevendesuar N me R( si rana,rera) na del Pelior=Pilur?Eshte nje zone qe duhet te germohet e te rruhet perpara se te jete shume vone.Aty fshihet historia jone.Nje pjese e murit te Aleksandrit vazhdon te jete aty,edhe pse e mbuluar me ferra.Kur do ndergjegjesohet ky shtet?

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga murik : 09-01-2019 nė 00:28
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 00:28   #114
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Qyteti i Pelionit gjendet nė Shqipėrinė juglindore

Qyteti i Pelionit ėshtė thesari i shumė dėshmive tė njohura dhe tė panjohura deri mė sot.Thuhet se ai shtrihet nė afėrsi qytetit tė Bilishtit, shumė mė pranė me fshatin e Trenit, ashtu siē ėshtė thėnė se Pelioni mund tė gjendet nė Selcėn e Poshtme tė rrethit tė Korēė, sepse aty janė gjetur disa varre monumentale. Qė nga ēasti i zbulimit do tė kemi mundėsinė tė njihemi me tė fshehtat i fisit tė Dasaretėve.

Qyteti i Pelionit ndodhet diku nė trevat e pellgut tė Korēės, por ende nuk dihet saktėsisht se ku.

Gjithkush mund tė ketė dėgjuar pėr qytetin e Pelionit. Ai ndodhet diku nė trevat e pellgut tė Korēės, por ende nuk dihet saktėsisht se ku.

Ky qytet do tė ketė shumė pėr tė thėnė. Nuk ėshtė ēudi qė tė na lerė tė befasuar tė gjithėve. Ai ėshtė njė histori e mirėfilltė e aspak trillim fantazmagorik, mendjesh tė sėmura. Ai ka parė me sytė e tij, aleancat dhe luftėrat mes mbretėrve tė vendeve fqinj, vrasjen e mbretit Perdika III tė Maqedonisė, martesėn e Euridikės, vajzės shqiptare, me mbretin Amynten II nė Maqedoni. Prej saj do tė lindte Filipi II, babai i Aleksandrit tė Madh. Qė nga ajo kohė lidhjet e gjakut mes dy vendeve do tė shfaqeshin kohė pas kohe.

Qyteti i Pelionit ėshtė thesari i shumė dėshmive tė njohura dhe tė panjohura deri mė sot. Ai do t’i tregojė tė gjitha. Thuhet se ai shtrihet nė afėrsi qytetit tė Bilishtit, shumė mė pranė me fshatin e Trenit, ashtu siē ėshtė thėnė se Pelioni mund tė gjendet nė Selcėn e Poshtme tė rrethit tė Korēė, sepse aty janė gjetur disa varre monumentale. Por pėrsėri nuk mund tė thuhet se sa afėr dhe larg tij jemi.

Kėrkimet pėr zbulimin e kėtij qyteti kanė filluar nė vitin 1961, ndėrsa vijojnė edhe sot e kėsaj dite. Tashmė nuk ėshtė ēudi qė gjendemi pranė tij. Qė nga ēasti i zbulimit do tė kemi mundėsinė tė njihemi me tė fshehtat i fisit tė Dasaretėve. E vėrteta ėshtė se Pelioni ka qenė qendra e rezistencės mbretėrore tė shtetit tė parė Ilir.“Sigurisht qė qyteti i Pelionit gjendet nė Shqipėrinė juglindore”, nis tė tregojė prof. as. dr. Skėndėr Aliu.

“Mbi kėto treva shtrihej fisi i Dasaretėve ose Dasaretia antike. Arkeologėt e mirėnjohur F. Prendi dhe M. Korkuti janė shprehur se Shqipėria juglindore, me qendėr pellgun e Korēės pėrfaqėson njė nga vatrat kryesore mė nė zė tė qytetėrimit prehistorik, madje jo vetėm brenda vendit dhe nė rrafshin ballkanik, por edhe mė gjerė se kaq. Kufijtė e shtrirjes sė Dasaretisė antike ende nuk dihen me saktėsi, por dihet qė ajo shtrihej mbi pellgun e Korēės, mbi fushėn e Devollit, mbi pllajėn e Kolonjės e shkonte tutje nė zonėn e liqeneve tė Prespės, madje deri nė ujėrat e liqenit tė Ohrit pėr tė vijuar mė pas drejt kodrave tė Grabovicės, por sigurisht shumė mė gjerė se kaq… Nė gjithė kėtė hapėsirė janė gjetur dėshmi arkeologjike. Ato flasin pėr njė shtrirje kohore tė pandėrprerė duke filluar qė nga neoliti i vonė nė vitet 2800-2700 p. e. s., e deri nė shekullin IX p. e. s.”, tregon prof. as. dr. Skėnder Aliu.

“Shqipėria juglindore kishte njė pozitė gjeografike mjaft tė favorshme, vijon tė tregojė Aliu, dhe kjo ndikoi nė zhvillimin e saj. Kishte njė florė dhe faunė tė pasur, terrene tė pėrshtatshme pėr bujqėsi dhe blegtori, ujėra tė bollshme pėr peshkim, ku veē kėtyre kishte njė pozicion kyē nė kryqėzimin e rrugėve qė tė ēonin nė brigjet Adriatiko-Egjeane. Nėpėrmjet luginės sė Aliakmonit (lumi Bistrica) ajo lidhej me Thesalinė, ndėrsa afėrsia me Maqedoninė, ku zbresin ujėrat e Vardarit, e cila shėrbente si rrugė drejt Danubit ka qenė tepėr e rėndėsishme pėr tė. Pikėrisht mbi kėtė vend do tė ngrihej qyteti i Pelioni, emri i tė cilit do tė mbetej i shkruar nė burime historike mjaft tė hershme, tė cilat do tė nėnvizojnė faktin se Pelioni ishte njė qytet i fuqishėm i ilirėve”, tregon mė tej prof. as. dr. Skėnder Aliu.

Marrėdhėniet me fqinjėt

“Fuqizimi i qytetit tė Pelionit nuk ishte i rastėsishėm. Pozita gjeografike e Shqipėrisė juglindore favorizonte lindjen e qyteteve tė fuqishme. I tillė do tė ishte Pelioni. Pėrmes rrugėve tė tilla nisi tregtia. Importoheshin dhe eksportoheshin prodhime nga vende tė tjera fqinje. Qė nga shek XV p. e. s nisėn tė vinin objekte tė importuara nga punishtet dytėsore mikeniane tė Thesalisė. Tė asaj kohe janė njė enė balte e prodhimit me ēarak e tipit mikenian, e zbuluar nė varrin qendror tė tumės sė Rehovės, 8 copė pafta floriri, nga tė cilat 6 janė gjetur nėpėr varret e tumės sė Rehovės dhe 2 nė atė tė Shtikės, tė cilat datojnė nė shek XIII p. e. s. Si importe tė drejtpėrdrejta njihen gjithashtu themthoret prej floriri, enėt dhe shumė fragmente qeramike tė prodhimit me ēark, tė zbuluara nė lumin e Barēit e nė vendbanimet e Sovjanit, tė cilat datojnė nė shek XII-X p. e. s. Me origjinė tė hershme euro-qendrore janė gjithashtu kategoritė e ndryshme tė gjilpėrave tė gjata, fibulat dhe varėset gjyslykore, tė cilat kanė qenė tė pranishme nė shumė varreza tumolare tė gėrmuara nė Korēė dhe Kolonjė. Ato kanė hyrė fillimisht qė nė shek XIII p. e. s.”, tregon Skėnder Aliu.

“I them tė gjitha kėto, vazhdon ai, sepse marrėdhėnie tė tilla kanė luajtur rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin ekonomik dhe shoqėror tė Shqipėrisė juglindore, por qė nė asnjė rast ato nuk ndryshuan karakterin etnik e pamjen e kulturės ilire. Kėto marrėdhėnie u intensifikuan veēanėrisht nė fazėn e parė e tė dytė tė hekurit, tė cilat zhvilluan mė tej bujqėsinė, blegtorinė, peshkimin, pėrsosėn prodhimin e qeramikės nė enėt e pėrdorimit e tė luksit, u zgjerua veprimtaria metalurgjike, u ndėrtuan njė varg fortifikimesh qė kontrollonin rrugėkalimet, tė cilat kushtėzoheshin mesa duket nga shqetėsimet e dyndjeve egjeane tė shek XIII-IX p. e. s. Njė fakt i tillė thuhet dhe nga burimet e shkruara historike”, sqaron arkeologu Skėnder Aliu.

“Por ndėrsa ne njiheshim me burimet historike dhe gjetjet arkeologjike gjithnjė e mė shumė mendonim pėr gjetjen e qytetit tė Pelionit. Ai ėshtė njė qytet qė mund tė flas shumė pėr kėtė trevė tė banuar nga dasaretėt”, shton prof. as. dr. Skėnder Aliu.

Fuqizimi i Pelionit

“Nė gjysmėn e dytė tė shekullit V p. e. s. disa nga vendbanimet e fortifikuara protourbane po shndėrroheshin nė qendra tė rėndėsishme zejtarie e tregtare me tipare qytetare, tė veēuara nga bujqėsia e blegtoria. Pikėrisht nė kėtė kohė edhe qyteti i Pelioni mori pėrmasat e njė qyteti tė rėndėsishėm. Arianiti dhe Kurt Rufi pohojnė se, ‘Pelioni u bė qendra e rezistencės mbretėrore e shtetit Ilir’. Materialet arkeologjike tė gjetura nė kalanė e Symizės tė Korēės, nė Hollm tė Kolonjės, nė Trebenishtė pranė Ohrit, tregojnė se kultura ilire e rajoneve tė Shqipėrisė juglindore nė shekujt VI-V p. e. s., kishin tė njėjtin nivel zhvillimi me atė tė krahinave fqinje ilire tė Maqedonisė. Megjithatė, meqenėse importi nga Greqia paraqiste vėshtirėsi pėr shkak tė distancave shumė tė largėta, bėri tė mundur tė pėrshpejtohej procesi i zejtarizimit tė qeramikės pėr tė plotėsuar kėrkesat e konsumatorit vendas. Kategoria e qeramikės me ēark nė gjysmėn e dytė tė shekullit VI p. e. s., riprodhon forma tė traditės ose forma tė importuara ojnohe, skifos, kantarėgutus, kupa etj. Vlerė tė njėjtė nisin tė marrin edhe zbukurimet trupore prej bronzi tė njėkohshme dhe tipologjikisht tė ngjashme me ato tė Maqedonisė perėndimore. Krahas armeve, heshtat dhe shtizat prej hekuri, shpatat e tipit mahera, anxharėt, kamat, pėrkrenaret, por edhe disa objekte simbolike, si skeptrat (shkopi i sundimtarit) paraqesin karakterin oplit nė pėrshtatje me kohėn. Por qė tė gjitha kėto nuk flasin pėr armėt e vetėmbrojtjes, por pėr njė kompletim tė sistemit tė armatimit nė funksion tė aristokracisė ushtarake. Fakte tė tilla tregojnė se qyteti i Pelionit po fuqizohej edhe ushtarakisht”, vazhdon mė tej me rrėfimin e tij prof. as. dr. Skėnder Aliu.

Pelioni qyteti i rezistencės

“Qyteti i Pelionit mund tė jetė bėrė i famshėm pėr rezistencėn e tij nė fund tė shekullit V p. e. s.”, shprehet Skėnder Aliu.

“E them kėtė, sepse nėse i referohemi Tukuditit, i cili ėshtė njė burim i besueshėm historik, ai na tregon pėr ilirėt, tė cilėt nė pėrkrahje tė Lynkestėve, nisėn luftėn me Maqedoninė. Sipas burimeve historike, kjo ka ndodhur nė vitin 423 p. e. s. Ka tė ngjarė qė nė krye tė shteti tė parė Ilir, mbret tė ketė qenė Sira, i cili kishte patur konflikte tė vazhdueshme me maqedonasit. Megjithatė, ai pėr tė lidhur marrėdhėnie tė mira me Maqedoninė shfrytėzoi modelet e asaj kohe. Nuk bėri gjė tjetėr, veēse vajzėn e tij, Euridikėn e martoi me Amynten II, i cili nė atė kohė ishte mbret i maqedonasve. Nga kjo martesė do tė lindte Filipi II, ose babi i Aleksandrit tė Madh. Nė fillim tė shekullit tė IV p. e. s., kur mbret do tė ishte Bardhyli, ky shtet do tė njihte fuqizimin mė tė madh ekonomik dhe ushtarak. Pikėrisht nė kėtė periudhė shteti Ilir u pėrfshi sėrish nė konflikte me Maqedoninė. Megjithatė, nė vitin 393 p. e. s., doli fitues ndaj saj duke detyruar maqedonasit t’i paguanin njė haraē vjetor. Maqedonasit u thyen pėrsėri nė vitin 369 p. e. s., por edhe nė vitin 360 p. e. s., ku prej tyre mbetėn 4000 tė vrarė, madje edhe mbreti Perdika III. Mė pas pėrplasjet do tė shėnoheshin mes mbretit Bardhyl tė ilirėve dhe mbretit Filipi i II i maqedonasve, i cili nė tė njėjtėn kohė ishte dhe djali i Euridikės nga Shqipėria. Bardhyli u mposht nė vitin 359 p. e. s., por Filipi i II asnjėherė nuk deshi tė nėnshtronte Ilirėt. Ai dinte qė nėna e tij kishte qenė nga Disaretia, ose nga Shqipėria juglindore. Nė vitin 344 p. e. s, Filipi kishte zgjeruar kufijtė e tij drejt Trakisė, ndėrsa kishte nėnshtruar ushtarakisht gjithė Greqinė. Megjithatė, gjatė kėsaj periudhe qyteti i Pelionit do tė mbetej qendra e rezistencės sė shtetit tė parė Ilir. Ky fakt ka tėrhequr vėmendjen e shumė studiuesve
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 00:41   #115
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nga Marin Mema

Ajo mban emrin e njė perandori me origjinė ilire tė Romės sė lashtė, edhe pse rrėnjėt i shkojnė qė nė periudhėn e hekurit. Kalaja e Trajanit, jo larg fshatit Tren tė Devollit, ėshtė njė nga monumentet mė tė rėndėsishme tė trashėgimisė historike dhe kulturore shqiptare qė, pėr fat tė keq, pak njihet nga publiku i gjerė.

Kjo kala ishte njė ndėr mė tė mėdhatė nė territorin e Ilirisė, duke u shtrirė nė plot 22 hektarė, ndėrsa muret e saj kanė njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej 3 kilometrash, siē shkruan edhe studiuesi i njohur Gjerak Karaiskaj nė veprėn e tij “5 mijė vjet fortifikime”.

Sipas kryetarit tė Akademisė sė Shkencave, Myzafer Korkuti, ajo ka pasur pesė radhė muresh, ēka tregon sigurinė e madhe qė ofronte. Sigurisht, mungesa e gėrmimeve tė mirėfillta arkeologjike nuk shuan pikėpyetjet e mėdha qė ekzistojnė ende pėr kėtė vend, siē ėshtė edhe ajo qė lidhet me emrin e saj.



Trajan Decius identifikohet si njė ndėr perandorėt e rėndėsishėm tė Romės sė lashtė, edhe pse koha e shkurtėr e qėndrimit nė pushtet nuk ia lejoi tė plotėsonte historinė e tij. Perandori Trajan njihet pėr pėrballjet me Gotėt, ballė tė cilėve edhe u vra i tradhtuar. Megjithatė, historia e konsideron si njė prijės tė vetėsakrifikuar pėr tė shpėtuar Romėn e lashtė. Drejtimi i tij ėshtė i lidhur jo thjesht me sukseset si ushtarak, por edhe si njė drejtues i aftė e investues i mjaft objekteve tė Romės sė atėhershme.

E pamundur tė thuash diēka mė shumė, sepse gjithēka tjetėr do tė ishte ose hamendėsim ose abuzim, sa kohė faktet qė vijnė nga arkeologėt janė tė kufizuara. Sot kalaja ėshtė nė gjendje tė mjerueshme, pėr tė mos thėnė nė prag tė zhdukjes. Ēfarė fsheh nėntoka e kėtij vendi? Ēfarė do tė jepnin gėrmimet arkeologjike? Padyshim historia e kėsaj kalaje lidhet jo thjesht me njė sėrė fortifikimesh tė tjera tė zonės sė Devollit, por edhe me shpellėn e famshme tė Trenit, njė ndėr vendbanimet mė tė rralla prehistorike, ashtu si me pikturat e shkėmbit tė Spilesė qė gjithashtu flenė.



Fortifikime tė tjera pak tė njohura janė ato tė Menkulasit, Shuecit, Ventrokut e me radhė. Shumė kanė humbur, tė tjera mezi ruajnė gjurmėt e dikurshme pėrmes legjendave e tė dhėnave qė vijnė nga autorė tė ndryshėm, siē ėshtė ajo e Pilurit, qė ndėrthur edhe njė histori tė debatueshme e pėr tė cilėn ka mjaft qėndrime . Fakt ėshtė se tė gjitha kėto pasuri jo vetėm nuk po pėrdoren pėr tė ndėrtuar historinė apo pėr tė sjellė e afruar turistė, por po lejohen tė zhduken sikur tė mos kenė asnjė vlerė.
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-01-2019, 00:51   #116
murik
peace and love
 
Data e antarėsimit: Jul 2015
Vendndodhja: philadelphia
Posts: 1,660
Thanks: 1,242
Thanked 775 Times in 484 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 25
murik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyermurik ka njė tė ardhme tė shkėlqyer
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Afro njė dekadė mė parė, gjatė njė turi elektoral nė zonėn e Devollit, ish Kryeministri Sali Berisha ndaloi edhe pranė fshatit Tren. Aty pranė liqenit tė Prespės sė vogėl, ndodhet shpella prehistorike e Trenit. E pėrcaktuar nė axhendė apo nga ndonjė shtysė e kuriozitet I momentit nuk dihet, por Berisha u ndal dhe hyri brenda saj. Vargu I gjatė I makinave, shpura qė e shoqėronte, dhjetra simparizantė dhe ndonjė dyzinė mediash qėndruan nė pritje. I shoqėruar nga njė grup I vogėl njerzish, Berisha shkoi tė vizitojė shpellėn dhe minutat e qėndrimit nė tė po dukeshin orė. Nuk mund tė gjendet tjetėr politikan dhe pėr mė tepėr Kryeministėr, tė ketė depėrtuar nė brendėsinė e kėsaj shpelle qė mbart histori e legjenda pa fund.

Por, cila ėshtė kjo shpellė me vlera tė rralla, e cila ka humbur nga gėrmimet klandestine dhe si e pa mbojtur mbetet e rrezikuar? Nga vendasit njihet ndryshe edhe si ‘ Shpella e grykės sė ujkut’. Thuhet se njė qen I bardhė ka hyrė dikur nė gojėn e saj, e doli I gjallė rreth 3 kilometėr larg, nė daljen tjetėr qė njihet si ‘ Gryka e Kapshticės’. Legjenda thotė se qeni hyri I bardhė dhe doli matanė I zi. Qė shpella ka gjatėsi 3 km dhe dalje nė afėrsi tė Kapshticės mbetet tė provohet. Shpella ėshtė e tipit karstik, e krijuar nga rrjedhja dhe gėrryerja shekullore e ujit qė vjen prej liqenit tė Prespės sė vogėl. Specialistėt shprehen se shpella nė hyrje ka njė lloj paradhome, mė tej dhoma tė tjera tė vogla dhe mė tej akoma kushedi se ēfarė fsheh. Duhen mjete dhe speleologė pėr eksplorimin e saj dhe kjo nuk ėshtė aritur plotėsisht edhe sot e kėsaj dite. Mendohet se shpella ka qėnė vendstrehim I banorėve prehistorikė. Materialet e grumbulluara nė tė si enė balte, vegla pune, armė primitive, stoli etj. tregojnė se shpella e Trenit ka qėnė e banuar prej gjysmės sė dytė tė tė mijvjeēarit tė tretė p.e.s. Dėshmitė kulturore tė nxjera prej saj, krahas kulturės sė ish kėnetės sė Maliqit, pėrbėjnė bazėn mbi tė cilėn u ngrit kultura ilie e mėvonshme.

Sipas tė dhėnave, nė epokėn e Bronxit tė vonė vendbanimi I shpellės sė Trenit u rrit me vrull. Nga kjo shpellė, vjen dėshmia se banorėt e saj kanė pėrdorur pėr herė tė parė ‘ Ēarkun e poēarit’ njė torno primitive pėr prodhimin e enėve prej balti e qė solli zhvillim tė rėndėsishėm nė poēari. Shpella e Trenit, siē ėshtė provuar nga studimet dhe zbulimet, provon se veprimtaria social-ekonomike e banorėve tė saj ka qėnė e lidhur me bujqėsinė e blegtorinė, nė veēanti me gjuetinė e pedhkut. Te kjo shpellė, lexohet fakti dhe rėndėsia historike e provave arkeologjike nė favor tė tezės sė autoktonitetit dhe lashtėsisė sė ilirėve spjegojnė specialistėt. Shpella e Trenit vlerėsohet si njė nga vlerat mė tė rėndėsishme tė trashėgimisė historike nė zonėn e Devollit
murik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-03-2019, 07:47   #117
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Gota nga periudha e Aleksandrit tė Madh ndodhet nė Rugovė

Nė njė muze nė fshatin Drelaj tė Rugovės ndodhet njė gotė qė pronari i muzeut Besnik Lajqi pretendon se i takon periudhės sė Aleksandėrit-Lekės sė Madh.

Ai thotė se pėr kėtė gotė grekėt erdhėn deri nė Rugovė, qėndruan tri ditė pėr ta bindur qė t’ua shiste atė (gotėn).

Por, Lajqi thotė se pavarėsisht ēmimit tė ofruar ai nuk e dorėzoi gotėn, e cila sipas tij ėshtė e punuar nga floriri, si dhe njė material tjetėr.

“Aleksandri ishte ilir prandaj dhe ne duhet tė kemi kėto eksponat”, thotė ai teksa tregon se nė kėtė gotė janė gdhendur kafshė tė ndryshme pėrfshirė demin dhe tė tjera kafshė qė iu takojnė vendeve qė ka pushtuar Aleksandėri.

“Kėtė gotė e kam blerė nga njė koleksionist i vjetėr qė e ka pasur shumė vite tek shtėpia e tij nė koleksionin e tij dhe pretendohet se ėshtė qė nga koha e Aleksandėrit dhe e ka njė etiketė prej plumbi”, thotė ai duke folur rreth koleksionimit tė saj.

Lajqi thotė se pėr kėtė eksponat i ka njoftuar institucionet, por nuk ka pasur interesim nga to qė tė vijnė dhe t’i vlerėsojnė.

Ai tregon se ka mbledhur edhe eksponate nėpėr gjithė trevėn e Rugovės, e cila njihet si pikė turistike, por edhe qė ruan njė trashėgimi tė pasur kulturore

__________________

🖤 (1)
Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-04-2019, 11:05   #118
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

PROCESI I HARRESĖS TĖ SĖ SHKUARĖS SHQIPTARE, SI PROCES I DEKOMPOZIMIT TĖ INFORMACIONIT

“Studio tė shkuarėn qė tė pėrcaktosh tė ardhmen” – thotė filozofi i madh kinez, Konfuci.
Nė njė artikull pėr arkeologjinė nė Shqipėri, Sandro Caranzano shprehet qė nė krye se: “Shqipėria e sotme, ka pasur njė rol strategjik nė antikitet dhe ka qenė pika e takimit mes qytetėrimit ilir, grek e romak. Epidamni, Apollonia, Butrinti, Finiqi, Bylis dhe Skodra, fshehin njė trashėgimi arkeologjike tė njė vlere tė madhe e akome tė panjohur nė pjesėn mė tė madhe.”
Mes fotove shoqėruese tė artikullit janė edhe arkat e plastikės qė gjenden tė magazinuara nė Durrės, tė cilat janė tė mbushura me artefakte arkeologjike, terakota tė gjetura nė Dautaj, nė Epidamnin e lashtė. Terakotat tė kujtojnė njė magazinė domatesh. Me keq akoma: ato mund tė duken si arkmorte eshtrash. Dhe ashtu duhet tė jenė. Kėto arka simbolizojnė varrezėn e kujtesės sė shqiptarėve. Nga gjumi, te harresa. Nga harresa te ikja. Nga ikja te braktisja. Nga braktisja te shpėrbėrja...
Pa kujtesė, pa studiuar tė shkuarėn, - siē kėshillonte Konfuci, - nuk do arrijmė dot qė tė ndėrtojmė tė ardhmen e Shqipėrisė...
Thėnie pėr shqiptarėt
____
Foto: Sandro Caranzano, "Albania archeologica"
__________________

Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 04-04-2019, 11:06   #119
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

DJALOSHI ILIR

Koka e nje djaloshi ilir.
Gjetur ne Irmaj, Gramsh.

__________________

🖤 (1)
Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 09-07-2019, 20:35   #120
Mandi
ஜ۩۞۩ஜ
 
Avatari i Mandi
 
Data e antarėsimit: Feb 2009
Vendndodhja: €
Posts: 7,136
Thanks: 6,577
Thanked 3,108 Times in 1,276 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
Mandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėmMandi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Gjetjet arkeologjike ne Shqiperi

Nė afėrsi tė Therandės (Peqan) si gjetje rasti ėshtė zbuluar njė stellė, e cila ka njė vlerė tė jashtėzakonshme pėr faktin se pasqyron njė civilizim tė lartė tė periudhės Romake nė rajonin tonė.

Sipas disa vlersimeve tė ekspertėve qė i kam kontaktuar, bazuar nė shikimin preliminar kjo stellė duhet ti takoj shek.II apo III dhe bazuar nė tekstin nė gjuhėn latine, duket se ėshtė dedikuar njė vajze 15 vjeēare, por bazuar nė etimologjinė e emrit tė saj i takon korpusit tė emrave ilir.

Ky artefakt me vlera tė jashtzakonshme tani u vendos nė Muzeun e Therandės.

© Bali Muharremaj



__________________

🖤 (1)
Mandi ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur