Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Kombėtare & Boterore > Historia e Shqiptarėve

Historia e Shqiptarėve Historia kombėtare shqiptare dhe ajo botėrore ndėr shekuj.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 12-12-2011, 00:40   #1
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Diktatrojska
Posts: 3,915
Thanks: 30
Thanked 175 Times in 119 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Ahmet Zogu



Ky ishte Ahmet Zogolli i Matit qe sot politika shqiptare na e quan patriot dhe lartmadhni!... Ndėrsa ēonte nė litar meshtarin Dom Gjon Gązulli, pa i provue asnjė faj, nėse faj nuk do tė konsiderohen:
- Tė duesh Atdheun deri nė flijim pėr tė;
- Tė flijohesh pėr liri e drejtėsi tė popullit tand;
- Tė shkrihesh pėr pėrparimin e tij;
- Tė kesh miq toskė e gegė, tė krishtenė e muslimanė, e me tė gjithė tok tė luftojsh pėr njė Shqipni Etnike.
Ndoshta kėto vepra pėr disa janė faje edhe sot, pse, ndėrsa Dom Gjoni nėmos tjetėr e ka njė vorr, i vėllaj, gjuhėtari i shquem Dom Nikollė Gązulli, pushkatue pa gjyq me 02 shkurt 1946, nuk dihet as ku i ka eshtnat, ashtu si nuk dihet ku kanė eshtnat shumė e shumė klerikė e atdhetarė tė mirėfilltė masakrue prej bandės serbo-komuniste me nė krye Mehmet Shehun, Shefqet Peēin, Koēi Xoxen etj., nė Malėsi tė Mbishkodrės nė vitet 1944-1946.
Ahmet Zogolli nuk e ndėrpreu asnjėherė luftėn kundėr Klerit Katolik. Jo rastėsisht ipeshkvijtė i drejtoheshin mė 1933 (kur i paten zanė “dritėn” shkollat katolike) se, “Na jemi kėtu prej dymijė vjetėsh; katolikė atėherė edhe sot, shqiptarė atėherė shqiptarė edhe sot”.............................................. .................................................. ............................Ja ē’thotė Pouqueville tek “Historia e Pėrlindjes greke”: “Andrea (Ndreka) u gjet si prijs i Mirditasve atė ditė qė Ali Pasha (Tepelena) mblodhi popullin e Kardhiqit te Hani i Hormovės me u pajtue me ta, por nė tė vėrtetė me mendimin me i grģ. Alia, tue mendue se katolikėt, pėr fanatizėm fetar, kishin me e zbatue urdhnin kundėr njė popullsie muslimane, sillet prej Taborrit tė Zi, quejtė kėshtu prej xhurdinit tė zi qė mbanin, e u thotė me grģ anmiqtė. Ndėr ata trima katolikė u ndje njė za i lehtė - Pasha kujton se duem me lypė pare pėr shpėrblim; e Aliu i sillet: Lypni sa tė doni, por m’i grini kėta qafira! Atėherė duel komandanti i tyne Andrea Gązulli e i thotė Ali Pashės: “Na nuk kemi ardhė kėtu me u vra me njerėzit tanė! … “. Por u gjet njė farė Athanas Vajo, grek i pashpirt, e atė ditė qenė pré nė sakica 600 vetė nė Han tė Hormovės”.
Komandanti Andrea Gazulli mori taborrin e gegėve e u kthye nė Veri.
Dom Gjon Gązulli kishte njė histori shembullore mbas vetes, qė do t’i shėrbente nė jetėn e tij tė panjollė. .................................................. ........................Dom Gjoni nuk u largue kur nė Shqipni u rikthye Zogu me hordhitė serbe e bjellogardistėt e Wrangelit. Nuk iku as atėherė kur Zogu i vrau miqtė e tij ma tė mirė, Luigj Gurakuqin e Bajram Currin.
Nė tetor 1945 Eduard Kardeli, numuri dy i Beogradit, porosiste Enver Hoxhėn: Nėse do tė mbajsh pushtetin, nė radhė tė parė duhet tė zhdukish klerin katolik, dhe Enver Hoxha ashtu bani. Tė njejtėn porosi i pat dhanė edhe Pashiqi Ahmet Zogut e ky u lėshue mbi Mirditė, Zadrimė, Pukė e Dukagjin ma keq se serbi mbi Drenicė. Ahmet Zogu, para se me i shprehė dėshiren e zjarrė ambasadorit anglez me varė klerin katolik, po zbatonte politikėn e tokės sė djegun ndėr krahinat e krishtena tė Mirditės, Pukės, Zadrimės, Dukagjinit, Malėsisė sė Madhe me andėrren e fshehtė qė tė ishte jo sundimtar i Shqipnisė, po i Arnautistanit anadollak. E pėr tė realizue kėte, duheshin zhdukė, ose ma e pakta, tė mundoheshin, sa t’i detyronin me lėshue vendin, katolikėt e maleve, kurrė tė shtruem nga pushtuesit e tiranėt, pse si thotė Imzot Noli, “Vetėm Malėsorėt e Veriut mbetėn Katholikė me armė nė dorė...”.
Kėshtu, nė verėn e vitit 1926, Ahmet Zogu i kishte dhanė letėr tė bardhė njė katili si kapiten Ismajl Osmani, qė shkretoi fshatrat e Pukės me njerėz e me pasuni. E njejta gja po ndodhte prej Fanit nė Dukagjin. Ajo qė asht quejtė Kryengritja e Veriut kundėr Ahmet Zogollit, nė tė vėrtetė nuk ka qenė tjetėr veēse mbrojtje e lirisė e deri egzistencės fizike nga masakrat mbi popullin e pambrojtun tė barbarit tė Matit. Ja pra perse familja ''mbretnore'' shqiptare nuk ka te drejte te marri pjese ne jeten politike shqiptare, sepse jane nje familje kriminele dhe jo te denje te drejtojne shtetin shqiptar!
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-12-2011, 01:04   #2
busavata
Dr. pėr Rock & Roll
 
Avatari i busavata
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Gjilan
Posts: 8,387
Thanks: 2,526
Thanked 2,107 Times in 794 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 121
busavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėmbusavata i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin





Ahmet Zogu , formalisht Naltmadhnia e Tij Zog I Skenderbeu III Mbret i Shqiptareve, (8 Tetor 1895 - 9 Prill 1961), ishte politikan shqiptar, Ministėr i Brendshėm (30 janar, 1920 – 14 nėntor, 1920), kryeministėr i Shqipėrisė (1922-1924), president (1925 - 1928) dhe mbreti i parė i Shqipėrisė (1928 - 1939). Lindi mė 8 Tetor 1898, nė Burgajet tė Matit, nė njė kėshtjellė tė ndėrtuar rreth shekullit tė XV. Vdiq mė 9 Prill 1961.
.................................................. .................................................. .......

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga busavata Shiko postimin


Ahmet Xhemal Zogu

lindi ne vitin 1895 ne burgajet te Matit . Ne vitin 1903 shkoi ne Stamboll , ku pasi e mbaroi liceun , hyri ne shkollen e oficerėve . Ne gusht te vitit 1912 u kthye ne vendlindje dhe u aktivizua ne levizjen politike . Ne vitet 1916 - 1918 autoritetet austro-hungareze te pushtimit e derguan ne vjenė dhe e mbajten te izoluar. Ne mbarimin e luftes se pare botrore u kthye ne Shqipri . Mori pjes ne kongresin e pare te Lushnjes dhe u caktua minister i brendshem ne qeverin qe doli prej tij. N e dhjetor te vitit 1922 e deri ne gusht te vitit 1924 ishte kryeminister . Me fitoren e revulucionit te qeshorit te vitit 1924 u largua ne Mbretrin Serbo - Kroate - Sllovene ( ish Jugosllavija e vjeter ) . Ne dhetor te vitit 1924 me ndihmen e qeverise se Beogradit , u kthye ne Shqipri edhe e rezoj qeverin e Fan Nolit . Me 31 janar 1925 u ba president i Republikes Shqiptare .
Me 1 shtator 1928 u shpall Mbreti i Shqiptarve me emrin Zogu I . Si president dhe si Mbret , ai e perqendroi ne duart e veta pushtetin egzekutiv edhe ate legjistativ .
Me agresionin fashit te 7 prillit 1939 , ai u largua nga Shqiprija dhe u vendos ne Londer . Pas luftes se dyt botrore u vendos ne Egjypt e ma pas ne Franc , ku vdiq ne vitin 1961
__________________
I know it's only Rock 'n Roll but I like it
busavata nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 12-12-2011, 10:38   #3
daniel00
Kakulukiam
 
Avatari i daniel00
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Vendndodhja: Diktatrojska
Posts: 3,915
Thanks: 30
Thanked 175 Times in 119 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 59
daniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėmdaniel00 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Kush ishte Ahmet Zogu?

Themeluesi i gjenealogjisė sė njohur tė kėtij mbreti Zog quhej thjesht Zogu. Cub shumė i fuqishėm dhe kriminel fort i njohur, ky Zogu i parė qe bėrė i tmerrshėm nė Mat, fshati i tij i lindjes, si dhe nė fshatrat pėrreth. Qeveria e sulltanėve tė Kostandinopojės diti ta bėjė pėr vete kėtė cub dhe i dha pėr mė tepėr titullin e beut si titull fisnikėrie. Mė pas, pasuesit e kėtij Zogu morėn edhe titullin mė tė lartė, atė tė pashait. Zogut tė parė pra iu njoh pushteti mbi Matin dhe rajonin pėrreth. Iu besua nė mėnyrė tė posaēme pėrkujdesi pėr tė shtypur katolicizmin nė vendet qė u vunė nėn administrimin e tij. Duhet shėnuar se pėrgjithėsisht, qeveria e Turqisė u jepte tituj dhe funksione cubave e kriminelėve.

Ėshtė pikėrisht ky Zogu, dhe mė pas bijtė e nipėrit e tij qė, etapė pas etape, detyruan nėpėrmjet forcės fshatra tė tėra si Predhi, Macukulli, Kulla e Pashės, njė pjesė e Lurės, etj. tė braktisin fenė katolike e tė shndėrrohen nė myslimanė. Njeri i dhėnė pas tėrė mizorive dhe plaēkitjeve, stėrgjyshi i mbretit tė sotėm tė Shqipėrisė terrorizonte krejt rrethinat. Deri vitet e fundit, nė oborrin e banesės sė Zogollinjve nė Mat lulėzonte e shėndetshme – e ndoshta ekziston edhe sot – pema tradicionale nė tė cilėn u varėn tėrė ata katolikė dhe tėrė ata njerėz tė gjykuar si kundėrshtarė tė kėsaj familjeje... Pėrfundimisht, duke lėnė Matin pėr tė shkuar nė Tiranė, ky stėrgjysh famėkeq u vra nė kėtė qytet para gati njėqind e njėzet vjetėsh tek mbante nė kurriz njė thes mbushur me objekte tė vjedhura nė treg. Dhe ėshtė qesharake tė thuhet qė pasuesi i kėtij individi ka ngritur kohėt e fundit nė Tiranė njė monument mbi varrin e atij ish stėrgjyshi.

Sa pėr edukimin qė mbreti i Shqipėrisė mori nė familjen e tij, ky edukim bėri qė nė shpirtin e tij tė hedhė rrėnjė duke iu futur nė mėnyrė tė natyrshme edhe nė gjak, urrejtjen ndaj katolikėve nė Shqipėri, pėrndjekja dhe shkatėrrimi i tyre. Historinė e stėrgjyshėrve tė tij ai e shihte tė vaditur me gjakun e katolikėve dhe tė kundėrshtarėve tė familjes sė tij, derdhur aq bollshėm.

Pėr tė plotėsuar kėtė urrejtje anti tė krishterė, mbretit Zog iu deshėn jo mė shumė se “tre” vite studimi tė bėra nė gjimnazin Nemunei Terekki nė Konstandinopojė, ku me pėrjashtim tė atij tėrbimi satanik kundėr katolikėve dhe tė njėfarė ligėsie bizantine, nuk pati ndonjė pėrparim tė dukshėm nė studime tė tjera. Thjesht kohėzgjatja e kėtyre studimeve prej tre vjetėsh lejon tė gjykohet se sa kulturė kishte ai!...
Kur Zogu sapo mbushi moshėn 19 vjeēare – pėr aq sa mund gjykohet pėr kėtė moshė nga sa thoshin vetė familjarėt e tij, pėrderisa nuk kishte gjendje civile – qeveria e sulltanit kėrkoi tė merrte frytin e kėtij edukimi tė dhėnė, si dhe tė konkretizonte urrejtjen qė Zogu kish mėsuar aq mirė. Mė 1912, qeveria turke i dha gradėn e majorit dhe i besoi 4000 pushkė. Kostandinopoja kish frikė se mos revoltoheshin fiset katolike dhe veēanėrisht Mirditorėt, gjė qė e kishin bėrė shumė herė. Njė rebelim i ri do mund tė sillte si rezultat ēlirimin e krejt Shqipėrisė nga sundimi turk sepse qeveria turke nuk do mund ta shtypte dot.

Ahmet Zogu u ngarkua pra pėr tė shpėrndarė 4000 pushkėt tek besnikėt e tij tė Matit dhe nėse katolikėt ngriheshin nė revoltė, ai duhej tė bėnte qėndresė derisa tė vinte ushtria e sulltanit.

Ja pra cili ishte ai njeri! Ja pra ai Ahmet Zogu qė do mbretėronte dhe mbretėron edhe sot nė Shqipėri! Dhe ky, u dashka tė na ngjallė mes Shqiptarėve dashurinė pėr bashkimin e kombit, dashurinė pėr atdheun! Dhe ky, siē u betua faqe dynjasė, u dashka tė na mbrojė fenė e minoriteteve!... Pėr fat tė keq, ėshtė politika e gabuar fund e krye e qeverisė sė njė kombi fqinj qė i imponoi popullit shqiptar kėtė gjė tė bukur! Dhe kjo qeveri ia imponoi njė populli i cili as qė donte
t’ia dinte pėr njė mbret, e aq mė pak pėr njė mbret Zog!... Thuhet se sot, njerėzit e kėsaj qeverie tė huaj e kanė vėnė re gabimin trashanik qė kanė bėrė! Por, me tė vėrtetė, ėshtė shumė vonė!...

E kush nuk e di nga ana tjetėr se mbreti Zog ēeli udhėn drejt pushtetit mbretėror mė tė lartė vetėm falė atentateve e vrasjeve qė ka kryer duke paguar kriminelė, pėr tė zhdukur tėrė ata kundėrshtarė tė tij tė ēarmatosur! ...


***


Gjithkush mund tė lexojė lajmet e pakta qė gazetat japin herė pas here pėr Shqipėrinė : dhe u zihet besė kollaj atyre ēka thuhet nė gazeta. Tė dhėnat qė botojnė burojnė megjithatė, gati pėrherė, nga vetė qeveria e Shqipėrisė. Por duhet bėrė kujdes pėr tė mos u besuar!...

Nga ana tjetėr, kushdo pandeh se nė Shqipėri - qėkurse ky vend po qeveriset prej Zogut -, gjithēka ėshtė e trėndafiltė, dhe se Shqipėria ėshtė tashmė e modernizuar. Nuk ka gjė mė tė rremė. Nė fakt, Zogu bėn jetėn e njė sulltani tė vėrtetė turk, kurse populli lėngon nė mjerim. Duhet shkuar nė vend, pėr ta parė me sy dhe me mendje tė ēlirėt nga ēdo paragjykim dhe nga ēdo predispozitė. Nuk duhet gjykuar thjesht nga njė banket i shtruar nga Zogu apo nga njė prej ministrave tė tij pėr ndonjė personazh qė viziton Shqipėrinė. Nuk mund tė shihet mjerimi i njė populli pėrmes pasqyrės sė njė Fordi apo tė njė Renaulti qė ecėn me shpejtėsi pėr t’i ēuar vizitorėt njė hotelin mė tė mirė tė ndonjė qyteti shqiptar. Duhet zbritur nga automobili, dhe duhet depėrtuar nė banesat e fshatarėve e tė malėsorėve. Atje mund tė shihet me sy dhimbja dhe mjerimi qė mbretėrojnė nė kėto familje tė zhveshura nga krejt tė ardhurat falė vjedhjeve e shpėrdorimeve tė mbretit tė tyre dhe tė satrapėve qė ka pėrreth.
E kush nuk kujton me tmerr e urrejtje atė ēka ndėrmori qeveria e Zogut ndaj katolikėve tė fisit tė Dukagjinit e tė Pukės!

Sipas njė plani tė studiuar mirė, Zogu nisi tė shkelė me kėmbė ēdo tė drejtė tė kėtyre fiseve. E bėri me qėllimin mė tė urryer pėr tė shkaktuar njė revoltė tė armatosur. Dhe ia arriti planit tė neveritshėm. Nė nėntor 1926, shpėrtheu nė ato male revolta kundėr qeverisė. Zogu thirri menjėherė disa prijės myslimanė tė shitur e fanatikė nga Dibra, Shkodra, Mati e Luma. I detyroi tė shkonin e tė nxisnin besimtarėt e krahinave tė tyre pėr tė rrėmbyer armėt e pėr tė mbrojtur gjoja fenė e tyre myslimane kundėr katolikėve tė fiseve nė revoltė, pėr t’i parė kėta tė godisnin myslimanėt, bashkėpatriotėt e tyre, nė emėr tė zhdukjes sė islamizmit nga Shqipėria. Nuk mund tė imagjinohet se deri nė ē’pikė kulmore u nxit nga regjimi fanatizmi i tėrbuar i masave myslimane tė atyre trevave, nė vetvete aq paqėsore. Dy fiset katolike tė pėrmendura u sulmuan e goditėn nga lloj-lloj bandash tė armatosura.

Pas njė luftimi tė denjė, fiset nė revoltė u detyruan tė dorėzohen. Kurrė, asnjė vend i rebeluar nė rajone armike e barbare nuk ka qenė trajtuar nga ngadhėnjyesit me njė mizori tė pėrngjashme. Tėrė fshatrat qė pėrbėnin fisin e Dukagjinit dhe atė tė Pukės u rrėnuan plotėsisht dhe u shkatėrruan me themel. Kush nuk donte apo kush nuk mundi tė largohet jashtė atyre zonave u vu nėn hekura dhe iu nėnshtrua torturave. Gra e fėmijė njohėn poshtėrime ēnjerėzore dhe u lanė tė vdesin urie e nga tė ftohtit.
Tragjedia pėrfundoi me ekzekutime kapitale. U dėnuan me vdekje, me varje, dymbėdhjetė burra nga tė kėtyre fiseve. U dėnuan po ashtu me vdekje dy priftėrinj tė pafajshėm katolikė. I pari – qė nuk do harrohet kurrė – ishte abati Gjon Gazulli. E varėn nė Shkodėr mė 5 mars 1927. Po japim kėtu fotografinė e tij dhe atė tė krimit tė tmerrshėm.
Prifti tjetėr i dėnuar me vdekje ishte Stefan Vjerdha, ndėshkimi i tė cilit u shndėrrua nė burgim tė pėrjetshėm.




Franēesk Karma
Prift shqiptar i mėrguar.
__________________
Nėse jeni nė botė tė pėrshkruani tė vėrtetėn, lėrjani elegancėn rrobaqepėsit
daniel00 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 27-12-2011, 15:54   #4
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,247
Thanks: 1,518
Thanked 2,117 Times in 1,112 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 147
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Po bie ketu nji nga artikujt me interesant dhe me objektive qe eshte shkruajtur per familjen e Zogollareve. Marre nga Top-channel



Disa tė vėrteta pėr mbretėrinė
27/12/2011


Dorian Koēi - Nė shtator tė vitit 1928, njė propozim i deputetėve tė Skraparit nė Parlamentin shqiptar tė Republikės sė parė Shqiptare tė themeluar nė janar 1925, do tė ndryshonte skenėn politike nė vend.

Propozimi nė thelb, nuk ishte njė propozim i zakonshėm qė do tė bėnte tė mundur iniciativa tė zakonshme parlamentare pėr rishikimin e buxhetit apo pėr orientimin e politikės sė jashtme tė Shqipėrisė si mund tė kishte rėndom nė ēdo kohė dhe nė tė gjitha parlamentet e botės, por ai do tė pėrfshinte dhe do tė synonte ndryshimin e statusit juridik tė Shqipėrisė. Deputetėt e Skraparit dhe njė grup tjetėr i madh deputetėsh qė i mbėshtetėn pa rezerva, propozuan qė Shqipėria tė kthehej nga republikė, nė mbretėri dhe Presidenti i Republikės, Ahmed Bej Zogolli, tė shpallej mbret i Shqipėrisė me emrin Ahmed Zog I. Nė kėtė mėnyrė, sipas atyre qė bėnė propozimin, por dhe shumė analistėve politikė tė kohės, Shqipėria rikthehej nė normalitet dhe nuk do tė ishte mė njė “dele e zezė” mes shteteve monarkike tė Ballkanit. Idetė qė patėn ardhur dikur nga Amerika nga dy njerėz eklektikė, politikanė dhe shkrimtarė, Fan Noli dhe Faik Konica, pėr themelimin e republikės pas eksperimentimit tė dėshtuar me njė monark europian, nuk kishin hedhur ende rrėnjė nė mentalitetin shqiptar. Nuk kishin mjaftuar pėr kėtė gjė as editorialėt nė gazetėn “Dielli” tė Konicės, as introdukta e Nolit te pėrkthimi i “Jul Qesarit” tė Shekspirit. Kjo gjė kish ndodhur, jo sepse editorialėt nuk ishin tė pėrkryer pėr tė ilustruar idetė e tyre, por sepse pėr fat tė keq tė tyre dhe tė Shqipėrisė, populli shqiptar ishte nė masė tė madhe analfabet dhe as qė lexonte se shkruanin dhe predikonin kėta dy njerėz tė shkolluar.

Nė mungesė tė leximit, njerėzit preferonin diēka mė tė thjeshtė. Njė bisedė kokė pėr kokė, njė qarje halli, njė kėrcėnim force kur e tepronin me sjelljen e tyre antishtetėrore, njė rrahje shpatullash kur nuk i mundje dot si kundėrshtarė dhe njė afrim posti pėr t’i ngjitur nė sferat e pushtetit dhe tė kontributit tė tyre nė favor tė Shqipėrisė. Pėr tė arritur kėtė gjė, qė nė Shqipėri ishte arti i tė qeverisurit tė kohės, nuk ishte e nevojshme doktoraturė nė Harvard si Konica apo studime tė thelluara nė gjuhė tė ndryshme si Noli, por vullneti dhe kėmbėngulja e njė njeriu qė nė shkurtimin e vet nga Zogoll nė Zog po shėnjonte dhe ndryshimin e Shqipėrisė. Mbretėria e re shqiptare qė u krijua pėrkundrejt toneve tallėse tė kėngės sė “Salep Sulltanit” tė Nolit, krijoi ndėrgjegjen shtetėrore aq tė nevojshme ndėr shqiptarė, u kujtoi fqinjėve se mbreti ishte i gjithė shqiptarėve dhe pėrtej kufirit dhe me politikat nxitėse drejt dijes dhe pėrparimit po nxiste zemrat djaloshare pėr njė tė ardhme mė tė mirė. Kosto e lartė pėr tė arritur kėtė gjė? Pa diskutim qė ky debat ėshtė nga mė tė qenėsishmit qė mund tė shtrohet nė historinė e Shqipėrisė. Asnjė mbretėri nė Ballkan nuk kish mundur qė tė qeveriste e qetė pa turbullime sociale. Aq mė tepėr kjo gjė nuk mund tė pritej nė Shqipėri, ku legjitimitetin e skeptrit tė bekuar nga Europa e pat humbur njė monark i huaj dhe tashmė kėrkonte ta fitonte njė njeri, familja e tė cilit s’kishte as mė shumė dhe as mė pak se tė gjitha familjet e tjera tė mėdha shqiptare. Madje disa nga kėto tė fundit kishin kontribuar edhe nė qeverisjen e hapėsirave tė mėdha perandorake, ndėrsa ajo e Zogollėve kish qeverisur vetėm krahinėn e vet problematike. Vetė njeriu qė po pretendonte fronin mbretėror disa nivele edukimi i kishte kaluar nė oborrin e Sulltan Abdyl-Hamidit, njė oborr oriental, ku tradita politike rrėfente se shpeshherė qė sė bashku me fermanin e emėrimit si pasha mund tė merrje dhe bujurdinė e prerjes sė kokės si rebel dhe kundėrshtues i Padishahut. Nė kėtė kontekst, ashtu si dėshmon nė kujtimet e veta bashkėkohėsi dhe kundėrshtari i tij politik Sejfi Vllamasi, politikani Ahmet Zogolli do tė ishte njė mjeshtėr i kulimave, duke bėrė punė tė ndyra me duar tė pastra, pa lėnė asnjė gjurmė. Vrasjet politike tė Avni Rustemit, Bajram Currit, Luigj Gurakuqit e Hasan Prishtinės sado qė u mbuluan si vrasje me motive personale tė vrasėsve, nuk mundėn t’i shpėtojnė gjyqit tė kohės dhe tė historisė. Ato janė klasifikuar tashmė si vrasje politike dhe besoj se nuk bėjnė krenar as edhe njė mbėshtetės tė monarkisė. Gjithsesi, kohėt e turbullta tė viteve ‘30 me pėrplasjet e forta ideologjike nuk mund tė zbehin shkėlqimin e njė pėrpjekje tė mirė pėr tė bėrė Shqipėrinė, aq mė tepėr kur kjo pėrpjekje u transmetua si njė vlerė e patjetėrsueshme nė familjen mbretėrore. Paaftėsia pėr tė bėrė mė tė mirėn e mundshme nuk mund tė konsiderohet si tradhti me qėllim. Njėmbėdhjetė vjet mė vonė, pasi Shqipėria ishte shpallur mbretėri dhe dy ditė mė parė se agresorėt fashistė tė rrėnonin pavarėsinė e Shqipėrisė, lindi Princ Leka qė nė ditė mė tė qeta pėr Shqipėrinė do tė kishte sjellė fat mė tė madh vendit. Por jo gjithmonė qeniet njerėzore mund tė kontrollojnė fatin e tyre, e aq mė tepėr kur goditjet e pabesa vijnė nė ēaste kritike. Nė shėnimet e veta nė ditarin personal, Konti Ciano, arkitekti i pushtimit italian tė Shqipėrisė dhe dhėndri i Musolinit, shėnon gjithė cinizėm se rezistenca shqiptare mund tė jetė mė e dobėt, pasi pritet qė mbretėresha tė lindė. Zgjedhja e datės sė pushtimit u bė edhe nė varėsi tė lindjes sė princit trashėgimtar, duke dashur qė ta vinin monarkun shqiptar nė njė pozicion tė vėshtirė. Dhe ia arritėn qėllimit duke rrėnuar pavarėsinė shqiptare dhe duke bėrė tė mundur edhe mėrgimin e gjatė tė familjes mbretėrore nėpėr botė. Pėr fat tė keq mbreti ra nė fatalitetin e njerėzve tė zakonshėm dhe nuk mundi tė ngrihej mbi ta pėr tė luajtur rolin si sovran i njė vendi qė po pushtohej. Midis familjes sė vet personale dhe familjes sė madhe qė pėrbente interesat kombėtare, zgjodhi kėtė tė parėn. Nė momentet e fundit u largua drejt Greqisė pa bėrė rezistencė dhe me arkat e thesarit shtetėror me vete. Pushtimi nė fakt, kėmbėngulin shumė historianė, ishte njė kronikė e njė akti tė paralajmėruar qė nė vitin e largėt 1926, kur ishte nėnshkruar Pakti i parė i Tiranės dhe ishin marrė huat e mėdha, njė pjesė e tė cilave pėr fat tė keq kishin kaluar nė xhepat e familjes mbretėrore. Ciano, sėrish pėr sytė e opinionit botėror, deklaroi se pavarėsisht kontradiktave me mbretin Zog dhe regjimin e tij, mund t’i jepnin strehim Mbretėreshės Geraldinė qė ishte lehonė. Cinizėm alla europian i klasit tė parė!

Por nėse ishte e kuptueshme qė fashistėt italianė tė ushtronin me politikėn e tyre njė cinizėm tė hapur, kjo gjė ishte e patolerueshme pėr demokracitė europiane. Gjithandej ku shkoi familja mbretėrore edhe pse e njohur si e tillė nga tė gjitha ambasadat e tė gjitha fuqive tė mėdha nė Tiranė nė vitin 1928, u gjend para njė realiteti tė trishtė, ku ky status iu vu nė dyshim. Nė fillim shteti grek qė s’kish pasur as fuqinė qė tė protestonte se pse mbreti Zog i kish vėnė emrin princit tė tij trashėgimtar Leka, njė revokim i emrit tė Aleksandėrit tė Madh, i uroi njė mirėseardhje tė thatė dhe pastaj vazhdimisht bėnte fjalė pėr largim tė tij tė frikėsuar nga presioni italian. Pas njė rrugėtimi tė gjatė nėpėr Europė, familja mbretėrore do tė arrinte nė ishullin britanik, atdheun e monarkisė. Mirėpo gjėrat nuk do tė ecnin vaj, sa pėr faj tė koniunkturave politike qė se dėshironin mė mbretin Zog nėpėr kėmbė po aq dhe pėr sjelljen e treguar mė 7 prill, ku ishte larguar pa bėrė njė rezistencė qė do tė shkundte Europėn nga alergjia qė kish pėr problemet shqiptare. Vetėm 4 vjet mė parė Etiopia, njė vend afrikan, kishte bėrė njė qėndresė tė admirueshme ndaj Italisė fashiste, ndėrsa vendi i shqiponjave ishte dorėzuar pa cak, pa bam tė hynte vetė nė kafazin e robėrisė. Ishte kjo klimė politike qė reflektonte te Kryeministri anglez i kohės, Winston Churcill, qė nuk pranoi ta priste asnjėherė nė audiencė mbretin e Shqipėrisė, sepse kish hall se mos i mėrziteshin monarkėt grekė, vendin e tė cilėve e donte ta kishte nėn influencėn e Anglisė, por dhe grupet politike nė Shqipėri qė po bėnin rezistencėn ndaj fuqive tė boshtit. Ndaj ai gjente njė mijė e njė mėnyra pėr tė mos e pritur apo bėnte dhe komente cinike rreth tij, por mbreti nuk “mėrzitej” dhe vazhdonte me ngulm tė mbante kontakte me diplomacinė angleze, sepse e dinte qė prej andej do tė vendosej edhe fati i Shqipėrisė. Mirėpo nė gjithė kėtė pėrpjekje qė mbreti bėnte sa pėr vendin e vet po aq edhe pėr fatin e familjes mbretėrore dhe rikthimin nė Shqipėri, harronte dhe nuk reflektonte se mos rezistenca e tij e kish zhytur vendin e pambrojtur shqiptar nė arenėn diplomatike nė njė kaos diplomatik pėr sa i pėrket statusit tė vet. Asnjė nuk e njihte Shqipėrinė si vend tė pushtuar, pėr shkak se vendi ishte pushtuar para datės zyrtare tė fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, pjesa mė e besuar e elitės sė vendit i kish afruar kurorėn familjes mbretėrore italiane vetėm 5 ditė pas pushtimit tė vendit dhe prej kėndej kishin lindur ndėrlikime juridike qė s’kanė marrė fund as sot me hyrjen nė luftė tė qeverisė kukull shqiptare pėrkrah Italisė fashiste jo vetėm kundrejt Greqisė, por dhe shteteve tė tjera perėndimore. Asnjė nuk e di sesi do tė kish reflektuar mbreti Zog nėse do tė ishte kthyer nė pushtet nė Shqipėri pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. A do tė kish pėrqafuar parimet e demokracisė liberale qė e kish shkelur me kėmbė nė marshimin e tij tė vrullshėm nga Beogradi nė vitin e largėt 1924? A e kish pasur shumė seriozisht kur i kish propozuar Fan Nolit pėr t’u rikthyer nė qeverisje apo pasi tė merrte pushtetin liberalėt do tė kishin fatin e qeverisė sė Mehdi Frashėrit dhe akoma mė keq tė Ismet Totos tė varur? A do tė hiqte dorė nga qeverisja nėpėrmjet hijes sė Lalės sė vet Abdurrahman Krosit apo do tė pėrqafonte parime moderne tė qeverisjes? Tė gjitha pyetjet janė tė hapura dhe vetėm pėr njė gjė qė mund tė jemi tė sigurt, se nė emigracion ai u pėrpoq pėr bashkimin e emigracionit shqiptar dhe do tė ndėrmerrte akte si kur do t’i shkruante Asamblesė sė OKB-sė pėr ta pranuar Shqipėrinė si vend anėtar, edhe pse vendi udhėhiqej nga kundėrshtarėt e tij ideologjikė qė e kishin ndaluar ardhjen, konfiskuar pasurinė dhe i kishin shkatėrruar varrin e sė ėmės! Ndoshta nė mplakje tė jetės sė vet dėshironte tė jepte sinjale tė jetės institucionale aq tė nevojshme pėr tė gjitha kohėt pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt.

Kjo pėrgjegjėsi institucionale, qė vetė ai e kish themeluar gjatė mbretėrisė sė tij qė nga hartimi i statuteve ligjorė deri te jeta administrative e shtetit shqiptar, i mungon kaq shumė Shqipėrisė sė sotme. I biri i tij, Leka, pretendenti pėr fron qė tashmė pushon nė varrezat e Sharrės, i pėrcjellė me nderime, por jo pa komente keqdashėse, sa ishte gjallė nuk i dha shkas asnjė njeriu qė tė fliste qoftė dhe njė fjalė tė keqe pėr papėrgjeshmėri institucionale. I kthyer pas 58 vjetėsh nė atdhe provoi tė testonte vullnetin e popullit shqiptar pėr rivendosjen e monarkisė dhe pavarėsisht faktit qė votimi u krye nė vitin e mbrapshtė 1997, ku armėt ishin sheshit, i zėnė nė kurth mes intrigave tė politikės shqiptare ku asnjėra palė nuk e deshi, pranoi verdiktin qė doli nga to. Me dashurinė e pafundme pėr trojet shqiptare jashtė kufirit, buzėqeshjen dhe njė cigare nė buzė do tė mbahet mend si njeriu qė braktisi ēdo gjė jashtė pėr tė ardhur dhe vdekur nė vendin e vet. I nipi i Ahmet Zogut, Leka II, ėshtė njė nėpunės i zakonshėm i shtetit shqiptar, i fejuar me njė vajzė jo me gjak blu, qė jeton njė jetė normale si qytetar i Republikės sė Shqipėrisė. Mesa duket i shkon pėr mbarė mė tepėr ky status qė paradoksalisht e ka origjinėn nga gjyshi i tij, qė pėrveēse themeluesi i monarkisė, ishte edhe themeluesi i Republikės sė parė Shqiptare mė 1925-n. I ēuditshėm pėr njė historian ky fakt, por jo pėr njė vend si Shqipėria, ku historia e “Hirushes” qė fle nė njė shtėpi tė thjeshtė dhe tė nesėrmen zgjohet nė pallat, ėshtė njė nga historitė mė tė treguara. Viti tjetėr shėnon njėqindvjetorin e pavarėsisė dhe memoriali i familjes mbretėrore nuk do tė jetė i plotė pa eshtrat e mbretit Zog. Ky vend ka mbajtur eshtra tė tėrė pushtuesish qė kaluan nė gjithė kėto epoka historike, por do tė ndihet i paplotė nėse nuk ka mes tij atė qė e ngriti nė piedestal, por dhe rrėzoi, gjithmonė pa vėnė nė dyshim thėnien se pushtetet dhe mbretėrimet janė si jetėt njerėzore me oshilacione, tė pėrpjeta dhe tė tatėpjeta, por pėrherė tė dashuruara ndaj vendit ku jetojnė.

Gazeta "Shqip"
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 10:51   #5
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 1,856
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Re: Ahmet Zogu

Si do qė tė jetė,atė qė bėri Ahmet Zogu me katolikėt e pafajshėm nuk mund tė quhet ndryshe veē satrap i llojit tė vet.E sot qė ka tė atillė qė ia pėrmendin emrin,janė tė verbėr totalisht dhe tė ēmendur katėrcipėrisht..
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 11:06   #6
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 62 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Eh,Zogu ishte i keq !
Kishte teori negative,si ajo;qe feja duhet ti sherbeje kombit...Pastaj,e prishi fare,vuri ne zbatim aktin kriminal anadollak,si heqjen e perēeve e lirin e marteses.
Por siē duket,femerat me perēe e njerezit qe jane te detyruar te martohen vetem nje here,mbase u sherbejne edhe sot kombit.
🖤 (2)
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 12:56   #7
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 1,856
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Re: Ahmet Zogu

Gjithė diktatorėt, meritueshėm duhet tė shpėrblehen me Dėnim extra!
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 13:42   #8
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 735
Thanks: 0
Thanked 5 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Shaban Polluzha, shkon te mreti Ahemet Zogu, dhe i thot pse Mret u bere me Jugusllavin, e neve na harrove,Ai i thot se nuk jam me Jugosllavin edhe bemi krejt Kosoves te fala se sju kam harru e jugosllavit keni me par se qa kam me i ber.
Shaban Polluzha kishte ndihmen Italijane ne luft kunder Qetnikve Drazha Mihajloviq
__________________
po-jo-jo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 14:16   #9
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,992
Thanks: 15,537
Thanked 9,229 Times in 6,240 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 396
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga trestenik Shiko postimin
Shaban Polluzha, shkon te mreti Ahemet Zogu, dhe i thot pse Mret u bere me Jugusllavin, e neve na harrove,Ai i thot se nuk jam me Jugosllavin edhe bemi krejt Kosoves te fala se sju kam harru e jugosllavit keni me par se qa kam me i ber.
Shaban Polluzha kishte ndihmen Italijane ne luft kunder Qetnikve Drazha Mihajloviq
Cfar i beri ne fakt?
Ky Asllani,Berisha sot?
Kunguj.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 14:31   #10
trestenik
Heavy Metall
 
Avatari i trestenik
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 735
Thanks: 0
Thanked 5 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 14
trestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithėtrestenik ėshtė njė emėr i njohur pėr tė gjithė
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Cfar i beri ne fakt?
Ky Asllani,Berisha sot?
Kunguj.
ky Asllani BERISHA-SHABANIN E KA SHPALL HEROI I SHQIPTARVE NE VITIN 1993 SA ME KUJTOHET MUA
KURSE SEJDIU E SHPALLI NE VITIN 2008 HEROI I KOMBIT SHABANIN
E BERISHA NDOSHTA PREJ BASHKSIS NDERKOMTARE NUK GUXON TE KERKOJ DREJTPERDREJT BASHKIM KOMBETAR SE BERISHA NUK ASHT ANTI KOMBETAR NUK MUNDEM TE IMAGJINOJ DIQKA TE TILL NDAJ KRYMINISTRIT BERISHA
__________________
po-jo-jo-po
trestenik nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 14:34   #11
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,247
Thanks: 1,518
Thanked 2,117 Times in 1,112 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 147
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Eh,Zogu ishte i keq !
Kishte teori negative,si ajo;qe feja duhet ti sherbeje kombit...Pastaj,e prishi fare,vuri ne zbatim aktin kriminal anadollak,si heqjen e perēeve e lirin e marteses.
Por siē duket,femerat me perēe e njerezit qe jane te detyruar te martohen vetem nje here,mbase u sherbejne edhe sot kombit.
Serafim...pershendetje

me duhet te dal pak jasht teme per disa rreshta. Por do te kuptosh ne fund perse, dhe se ne thelb kam qendruar brenda temes.

Dje per here te pare ne 20 vjet,pra qe kur kam lene Shqiperine, kam pare per here te pare Festivalin e Kenges. Te them te drejten 20 vjet me vone eshte i njejti repertuar monoton, orkestral dhe me teper dramatik sesa artistik. Pra e vetmja gje qe ka ndryshuar eshte skena dhe koha. Perpara se Frederik Ndoci te kendonte, prezantuesja e pyeti se kur ka qene hera e pare qe ai ka degjuar kenge te festivalit Italian apo te huaja. Ai iu pergjigje dikur "rreth viteve 72, ishte koha kur gjerat ishin hmmmmm..."beri nje gjest me dore qe nenkuptonte se ishin pak me spec. Nuk them se aty isthe vendi per te bere historira, por ai thjesth mund te thoshte "se ishte koha e diktatures, dhe ne ate kohe te fusnin ne burg thjesht sepse degjoje keng te huaj" dicka qe ndodhi me festvalin e 11-te.

Edhe pse nje gjest i tille duhet te linte pershtypje, nuk ndodhi. Nuk ndodhi sepse kam vene re si neper forume te internetit, ne media televizive dhe gazetare, ashtu edhe ne emisione te ndryshme televizive, te gjithe njerezit ngurojn te flasin per kohen e diktatures. Ne shumicen e rasteve mundohen ta shmangin ate plotesisht. Por ajo qe me ben me teper pershtypje eshte fakti se sa te gatshem jane shqipetaret per te folur kundra Zogut, qe ne te vertet eshte politikani me i sukseshem i historise sone moderne, ndoshta i vetmi qe ka bere dicka konkrete per shqiperine. Kurse per kyre kriminelin ordiner qe shkaterroj nje shtet dhe nje komb te tere, me te gjithe zagaret dhe kriminelat e tjere qe nuk iu hyri asnje gjemb ne kembe nuk permendet asnjhere. Sikur kjo nuk mjaftoj na la pas mbeturinat qe do te sundojn perjetesisht, persa kohe shqiptaretet pranojn ate qe iu serviret, pra keqinformimin.

P.S Njeriu duhet te dije te kaluaren e vet qe te dije se ku te shkoj ne te ardhmen. Shqipetareve iu eshte mbire pjesa e trurit qe strehone te kaluaren.
🖤 (1)
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 14:53   #12
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,992
Thanks: 15,537
Thanked 9,229 Times in 6,240 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 396
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga trestenik Shiko postimin
ky Asllani BERISHA-SHABANIN E KA SHPALL HEROI I SHQIPTARVE NE VITIN 1993 SA ME KUJTOHET MUA
KURSE SEJDIU E SHPALLI NE VITIN 2008 HEROI I KOMBIT SHABANIN
E BERISHA NDOSHTA PREJ BASHKSIS NDERKOMTARE NUK GUXON TE KERKOJ DREJTPERDREJT BASHKIM KOMBETAR SE BERISHA NUK ASHT ANTI KOMBETAR NUK MUNDEM TE IMAGJINOJ DIQKA TE TILL NDAJ KRYMINISTRIT BERISHA
Berisha nje jargavan i ndyre,te pakten perendimoret e perkrahin deri me sot!
Tashti Adem Jasharin ky qelbsi e burgosi apo jo?
E kemi FIGURE me te drejte,apo jo?
Tashti qe ky hunderri Berisha ka furnizuar makinerine serbaruqe.e drejte apo jo?
Qe ky pusht ka gjynahe te laje,e dine ata qe e kane vuajtur!
Nuk falin malesoret,dhe jo MALOKET!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 15:08   #13
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 62 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Maqellarjot Shiko postimin
Serafim...pershendetje

me duhet te dal pak jasht teme per disa rreshta. Por do te kuptosh ne fund perse, dhe se ne thelb kam qendruar brenda temes.

Dje per here te pare ne 20 vjet,pra qe kur kam lene Shqiperine, kam pare per here te pare Festivalin e Kenges. Te them te drejten 20 vjet me vone eshte i njejti repertuar monoton, orkestral dhe me teper dramatik sesa artistik. Pra e vetmja gje qe ka ndryshuar eshte skena dhe koha. Perpara se Frederik Ndoci te kendonte, prezantuesja e pyeti se kur ka qene hera e pare qe ai ka degjuar kenge te festivalit Italian apo te huaja. Ai iu pergjigje dikur "rreth viteve 72, ishte koha kur gjerat ishin hmmmmm..."beri nje gjest me dore qe nenkuptonte se ishin pak me spec. Nuk them se aty isthe vendi per te bere historira, por ai thjesth mund te thoshte "se ishte koha e diktatures, dhe ne ate kohe te fusnin ne burg thjesht sepse degjoje keng te huaj" dicka qe ndodhi me festvalin e 11-te.

Edhe pse nje gjest i tille duhet te linte pershtypje, nuk ndodhi. Nuk ndodhi sepse kam vene re si neper forume te internetit, ne media televizive dhe gazetare, ashtu edhe ne emisione te ndryshme televizive, te gjithe njerezit ngurojn te flasin per kohen e diktatures. Ne shumicen e rasteve mundohen ta shmangin ate plotesisht. Por ajo qe me ben me teper pershtypje eshte fakti se sa te gatshem jane shqipetaret per te folur kundra Zogut, qe ne te vertet eshte politikani me i sukseshem i historise sone moderne, ndoshta i vetmi qe ka bere dicka konkrete per shqiperine. Kurse per kyre kriminelin ordiner qe shkaterroj nje shtet dhe nje komb te tere, me te gjithe zagaret dhe kriminelat e tjere qe nuk iu hyri asnje gjemb ne kembe nuk permendet asnjhere. Sikur kjo nuk mjaftoj na la pas mbeturinat qe do te sundojn perjetesisht, persa kohe shqiptaretet pranojn ate qe iu serviret, pra keqinformimin.

P.S Njeriu duhet te dije te kaluaren e vet qe te dije se ku te shkoj ne te ardhmen. Shqipetareve iu eshte mbire pjesa e trurit qe strehone te kaluaren.
Je pothuajse jashte temes,por je plotesisht brenda thelbit te diskutimit..Ajo eshte Maqellarjot;eshte me e lehte te shash Zogun kur te vjen turp nga e kaluara,sherben si shpelarje e memorjes kolektive.
(Sikur te gjithe udheheqesit te benin vetem gabimet e Zogut ne sot do ishim shtet normal,sikur te gjithe te benin aq sa beri Zogu,duhet te ishim shtet model...)
🖤 (1)
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 15:42   #14
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,992
Thanks: 15,537
Thanked 9,229 Times in 6,240 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 396
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Je pothuajse jashte temes,por je plotesisht brenda thelbit te diskutimit..Ajo eshte Maqellarjot;eshte me e lehte te shash Zogun kur te vjen turp nga e kaluara,sherben si shpelarje e memorjes kolektive.
(Sikur te gjithe udheheqesit te benin vetem gabimet e Zogut ne sot do ishim shtet normal,sikur te gjithe te benin aq sa beri Zogu,duhet te ishim shtet model...)
Zogu shiti troje Shqiptare!
Mjafton.
Te tjerat jane IRRELEVANT!
Ju tifozat,vendosni burbuqe.............ne bust!
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 16:01   #15
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 62 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SystemA Shiko postimin
Zogu shiti troje Shqiptare!
Mjafton.
Te tjerat jane IRRELEVANT!
Ju tifozat,vendosni burbuqe.............ne bust!
Zogu ndroi,nuk shiti.O me sakt,me miratimin e parlamentit,ndroi nje pjese toke me te rendesishme me nje teritor o siperfaqe tokesore me te madhe.
Irrilevanza,po na ha koken dhe sot.
Sa per tifozllik,tek cepi laprakesve u hidhshin vetem shirita te kuq...hahaa
🖤 (1)
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 16:02   #16
Irfan CANA
V.I.P
 
Avatari i Irfan CANA
 
Data e antarėsimit: Dec 2011
Posts: 1,856
Thanks: 0
Thanked 6 Times in 5 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 13
Irfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentėIrfan CANA ėshtė vėrtetė talentė
Re: Ahmet Zogu

Kėtė emėr duhet harruar sa mė shpejt,sepse ishte i shitur tė huajve.
Irfan CANA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 16:09   #17
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,992
Thanks: 15,537
Thanked 9,229 Times in 6,240 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 396
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Zogu ndroi,nuk shiti.O me sakt,me miratimin e parlamentit,ndroi nje pjese toke me te rendesishme me nje teritor o siperfaqe tokesore me te madhe.
Irrilevanza,po na ha koken dhe sot.
Sa per tifozllik,tek cepi laprakesve u hidhshin vetem shirita te kuq...hahaa
Toc,une sjam dem i kuq!
Po beri sakrifice....
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 16:22   #18
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,247
Thanks: 1,518
Thanked 2,117 Times in 1,112 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 147
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Je pothuajse jashte temes,por je plotesisht brenda thelbit te diskutimit..Ajo eshte Maqellarjot;eshte me e lehte te shash Zogun kur te vjen turp nga e kaluara,sherben si shpelarje e memorjes kolektive.
(Sikur te gjithe udheheqesit te benin vetem gabimet e Zogut ne sot do ishim shtet normal,sikur te gjithe te benin aq sa beri Zogu,duhet te ishim shtet model...)
Tamam ashut eshte Shperlarje e Momorjes Kolektive, une do te shtoje edhe Memorje te Seleksionuare. Nejse...

Besoj se me kalimin e kohes te gjithe gjerat do te vihen ne vendin e duhur. Edhe ne rastin e Shqiperise dikur kjo do te ndodhi.
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 16:39   #19
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 62 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 55
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Besoj se me kalimin e kohes te gjithe gjerat do te vihen ne vendin e duhur. Edhe ne rastin e Shqiperise dikur kjo do te ndodhi.[/QUOTE]

"Ashtu eshte".Duhet te jemi optimist.Mbas Ramizit erdhi Saliu,e mbas Saliut do vi ndonje Enver tjeter.
Maqellarjot,gjerat vihen ne vend shpejt,por eshte njerezimi qe veshtire se vihet ne vendin e duhur.
E Zogu te pakten si aspekt moral,beri pothuajse nje mbrekulli.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 28-12-2011, 17:02   #20
Mano
V.I.P
 
Avatari i Mano
 
Data e antarėsimit: Aug 2011
Posts: 9,247
Thanks: 1,518
Thanked 2,117 Times in 1,112 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 147
Mano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėmMano i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Ahmet Zogu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
"Ashtu eshte".Duhet te jemi optimist.Mbas Ramizit erdhi Saliu,e mbas Saliut do vi ndonje Enver tjeter.
Maqellarjot,gjerat vihen ne vend shpejt,por eshte njerezimi qe veshtire se vihet ne vendin e duhur.
E Zogu te pakten si aspekt moral,beri pothuajse nje mbrekulli.
Shqiptaret nuk kane nevoj per zhvillim te vertete. Ne i kemi kaluar te gjith kufijet e zhvillimit. Keshtu qe nuk kemi rruge tjeter vecse te ri-pedorimi "ri-qarkullojm" te njejtin element. saliu behet president pastaj kur systemi "evulon" ai rikthehet si kryeminister. Tani qe saliu po "mbaron" mandatin (po i del boja fare) do te ri-qarkullojm nanon. Kemi nje sistem kaq eficent saqe kemi arritur te mos prodhojm mbeturina/plehera. Dikca qe ka mundesuar importimin e plehrave nga jashte. Kush eshte ai vend ne evrope qe ka bere arritje te tilla. Per pak kohe shqipetaria, ndonese tashme edhe ka ndodhur, do tia kaloj 10 Vendeve/Anetareve te BE-se ne rritjen e pensioneve dhe pagesen e punetoreve mbar.

P.S me kujtove fjalen Shpres me dicka qe shkruajte me lart. Shpresa fillon aty ku njeriu e ka plotesisht te pamundur te ndikoj te ardhem e tije. Kur gjithcka eshte jashte duarve te tije. Prandaj edhe Etimologjia e fjales Shprese ka rrenjet tek shqipja dhe populli shqiptare. Tek shqipja se vjen nga fjala rrengj *Pres, dhe nga populli qe gjithmone Pret gjithca te behet nga te tjeret. Dhe me nje ironi te cuditshme hedhin posht te vetmin figure qe ka bere dicka "konstruktive" per vendin tone. Prandaj me keta eshte "Fol e rruj Ve"
Mano nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur