Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Zhvillimet Urbane > Ekonomi & biznes

Ekonomi & biznes Kėtu do tė gjeni lajme, studime, statistika, trajnime, dhe informacion tė bollshem qė ka te bėjė me ekonominė shqiptare dhe atė botėrore, si dhe nė fushėn e biznesit nė pėrgjithėsi.

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 29-06-2013, 15:39   #21
SERAFIM DILO
Anti Busavata
 
Avatari i SERAFIM DILO
 
Data e antarėsimit: Aug 2010
Posts: 9,581
Thanks: 0
Thanked 62 Times in 56 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 54
SERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėmSERAFIM DILO i pazėvėndėsueshėm
Re: Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Freemason Shiko postimin
Mos te na cajn shume derrasat ato "me nder " investitoret e huaj

Nuk ju mjafton qe puntoret e tyre punojne me rroga made in Nigeria - Senegali po dashkan t'ju ulim edhe taksat !!! Shpresoj qe Qeveria e Re te vendose pagen dysheme nje ore e me pare qe rrogat minimale te jene 300 dollare dhe pensioni minimal 200 dollar
Tamom.Duket sikur po i paguajn punetoret me mijra euro ne muaj,edhe taksat nuk duan ti paguajn ! Po te ishin investitor tamam do kerkonin stabilitet e garanci,qe per ti siguruar keto mbase taksat e rrogat duhet te rriteshin.
SERAFIM DILO nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 15:56   #22
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga SERAFIM DILO Shiko postimin
Tamom.Duket sikur po i paguajn punetoret me mijra euro ne muaj,edhe taksat nuk duan ti paguajn ! Po te ishin investitor tamam do kerkonin stabilitet e garanci,qe per ti siguruar keto mbase taksat e rrogat duhet te rriteshin.
Per paga mijera euroshe nuk do te vinin ne Shqiperi por do t'i hapin/mbanin fabrikat ne vendet e tyre.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 16:09   #23
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,425
Thanks: 6,824
Thanked 8,099 Times in 5,176 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 377
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Rex Shiko postimin
Per paga mijera euroshe nuk do te vinin ne Shqiperi por do t'i hapin/mbanin fabrikat ne vendet e tyre.
PO. DUHET TI JAPIM DHE BETHEN me qe jane te huj
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 16:09   #24
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Re: Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
PO. DUHET TI JAPIM DHE BETHEN me qe jane te huj
Jo po dhi e zgjebosur bishtin perpjete.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 17:15   #25
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,476
Thanks: 15,090
Thanked 9,023 Times in 6,087 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Hmmmm
11 ore ne dite nuk ka skipetar qe punon!
Per 5 mije leke.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 18:47   #26
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 46,589
Thanks: 14,586
Thanked 12,533 Times in 7,852 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 682
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Sa e keni stėrzgjatur diskutimin.

Kjo vizitė dhe ky shkrim ėshtė spot elektoral para 23 qershorit.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 19:17   #27
baaroar
"<(@)>"
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 421
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
baaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Investitorėt e huaj nė Shqipėri mund tė ankohen pėr shumė gjėra tė tjera por vetėm pėr taksimin jo. Krahasojmė p.sh. disa tatime/taksa nė Itali me ato nė vendin tonė.

Nė Itali:
TVSh 21%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 27.5%
Tatimi mbi dividentin 20%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 28-30% (punėdhėnėsi)


Nė Shqipėri:
TVSh 20%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 10%
Tatimi mbi dividentin 10%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 16.7% (punėdhėnėsi)

Mund tė vazhdohet edhe mė tej me tatime/taksa tė tjera...
Shqipėria ėshtė njė parajsė fiskale por problemi i thithjes sė investimeve tė huaja lidhet me probleme tė tjera dhe jo me politikat e taksimit.
Pėrsa i pėrket zhurmės qė bėhet pėr 'taksėn progresive', edhe ndikimi i kėsaj takse te kostot e sipėrmarrjeve (pėrfshirė investitorėt e huaj) ėshtė i papėrfillshėm fare pasi kėto sipėrmarrje operojnė me paga tė ulėta pėr fuqinė punėtore (shembul tipik, fasoneritė). Rrjedhimisht kjo skemė e re taksimi mbi tė ardhurat nga punėsimi shumė pak do tė ndikojė si mbi tė ardhurat neto tė punonjėsve ashtu edhe mbi kostot e fuqisė punėtore.
baaroar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 19:46   #28
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,425
Thanks: 6,824
Thanked 8,099 Times in 5,176 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 377
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga baaroar Shiko postimin
Investitorėt e huaj nė Shqipėri mund tė ankohen pėr shumė gjėra tė tjera por vetėm pėr taksimin jo. Krahasojmė p.sh. disa tatime/taksa nė Itali me ato nė vendin tonė.

Nė Itali:
TVSh 21%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 27.5%
Tatimi mbi dividentin 20%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 28-30% (punėdhėnėsi)


Nė Shqipėri:
TVSh 20%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 10%
Tatimi mbi dividentin 10%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 16.7% (punėdhėnėsi)

Mund tė vazhdohet edhe mė tej me tatime/taksa tė tjera...
Shqipėria ėshtė njė parajsė fiskale por problemi i thithjes sė investimeve tė huaja lidhet me probleme tė tjera dhe jo me politikat e taksimit.
Pėrsa i pėrket zhurmės qė bėhet pėr 'taksėn progresive', edhe ndikimi i kėsaj takse te kostot e sipėrmarrjeve (pėrfshirė investitorėt e huaj) ėshtė i papėrfillshėm fare pasi kėto sipėrmarrje operojnė me paga tė ulėta pėr fuqinė punėtore (shembul tipik, fasoneritė). Rrjedhimisht kjo skemė e re taksimi mbi tė ardhurat nga punėsimi shumė pak do tė ndikojė si mbi tė ardhurat neto tė punonjėsve ashtu edhe mbi kostot e fuqisė punėtore.
prap kosto eshte me e ulet ne Itali se ne Gjermani.
krahu i punes eshte 30%me i larte ne Gjermani lere Shqipnin pastaj
qe marrin rroga qesharake
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 20:19   #29
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga baaroar Shiko postimin
Investitorėt e huaj nė Shqipėri mund tė ankohen pėr shumė gjėra tė tjera por vetėm pėr taksimin jo. Krahasojmė p.sh. disa tatime/taksa nė Itali me ato nė vendin tonė.

Nė Itali:
TVSh 21%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 27.5%
Tatimi mbi dividentin 20%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 28-30% (punėdhėnėsi)


Nė Shqipėri:
TVSh 20%
Tatimi mbi fitimin (pėr korporatat) 10%
Tatimi mbi dividentin 10%
Kontribute pėr sigurime shoqėrore 16.7% (punėdhėnėsi)

Mund tė vazhdohet edhe mė tej me tatime/taksa tė tjera...
Shqipėria ėshtė njė parajsė fiskale por problemi i thithjes sė investimeve tė huaja lidhet me probleme tė tjera dhe jo me politikat e taksimit.
Pėrsa i pėrket zhurmės qė bėhet pėr 'taksėn progresive', edhe ndikimi i kėsaj takse te kostot e sipėrmarrjeve (pėrfshirė investitorėt e huaj) ėshtė i papėrfillshėm fare pasi kėto sipėrmarrje operojnė me paga tė ulėta pėr fuqinė punėtore (shembul tipik, fasoneritė). Rrjedhimisht kjo skemė e re taksimi mbi tė ardhurat nga punėsimi shumė pak do tė ndikojė si mbi tė ardhurat neto tė punonjėsve ashtu edhe mbi kostot e fuqisė punėtore.

Kur flasim per investimet e huaja, krahasimet mes Shqiperise dhe Italise mendoj se nuk jane adekuate. Kjo pasi qe Shqiperia eshte nje vend qe pret investues te huaj, ndersa Italia eshte vend qe investon ne vende te tjera. Shqiperia duhet te krahasohet me vendet e Ballkanit si Maqedonia, Kosova, Mali i Zi, Serbia, Bosnja etj...sepse keto jane vendet konkurente te Shqiperise ne aspektin e thithjes se investimeve te huaja.

Ndersa pajtohem qe taksa eshte vetem nje pjese e mozaikut per joshjen e investitoreve te huaj. Pjeset e tjera kryesisht jane: niveli i korrupsionit, shpejtesia ne hapjen e biznesit, furnizimi me energji, gjendja e sigurise, transporti (rrugor, hekurudhor, detar), niveli i pagave, niveli i vetdijesimit te qytetareve per konsumimin e produkteve qe prodhohen ne ate vend etj.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 21:48   #30
baaroar
"<(@)>"
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 421
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
baaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Rex, edhe nėse krahasohet me vendet e tjera tė rajonit, pėrsėri Shqipėria rradhitet si vendi me klimėn e taksimit mė tė favorshme.
Pėr mė shumė detaje mbi taksimet nė kėto vende:

Shqipėria
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-...13_Albania.pdf

Kosova
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-...e_07042009.pdf

Maqedonia
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-..._Macedonia.pdf

Mali i Zi
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-...Montenegro.pdf

Bosnja & Hercegovina
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-...erzegovina.pdf

Serbia
http://www.deloitte.com/assets/Dcom-...013_Serbia.pdf

Por me tė drejtė thua se politika e taksimit nuk mjafton, probleme qė pėrmend e tė tjera janė pengesa tė mėdha pėr thithjen e investimeve tė huaja, ne lėmė mbrapa vetėm Bosnjėn e duke u krahasuar aty-aty me Maqedoninė.


Burimi: South East Europe regular economic report - BB, dhjetor 2012
baaroar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 29-06-2013, 22:13   #31
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

baaroar, faleminderit per sjelljen e ketyre te dhenave nga Deloitte. Vertete del se Shqiperia ka politika shume te favorshme te taksimit ne krahasim me vendet e rajonit. Sot, me heret, e lexova nje shkrim shume pozitiv per Shqiperine, lidhur me investimet e huaja ne Shqiperi dhe rajon. Po e sjell edhe ne kete teme.

“Nė kontrast me vendet e rajonit, Shqipėria ruajti trendin para dhe gjatė krizės”

OKB: Klima e biznesit favorizoi rritjen edhe gjatė krizės

Shqipėria ia doli qė tė kishte rritje tė investimeve tė huaja edhe kur fqinjėt e saj patėn probleme. Arsye pėr kėtė duket se pėrveē klimės sė biznesit dhe krahut tė lirė tė punės, ėshtė edhe politika e privatizimeve tė ndėrmarrjeve shtetėrore e ndjekur nga qeveria. Nė njė raport tė fundit tė Kombeve tė Bashkuara, “Raporti Botėror i Investimeve 2013”, theksohen edhe disa nga arsyet se pse Shqipėria ia doli tė kishte rritje tė vazhdueshme tė investimeve tė huaja edhe pas krizės. “Para krizės ekonomike dhe financiare vendet e Europės Juglindore bėnė njė progres domethėnės nė tėrheqjen e investimeve tė huaja, duke rezultuar me njė rritje nga 2.1 miliardė dollarė nė vitin 2002, nė 13.3 miliardė nė vitin 2008. “Kostoja e ulėt e krahut tė punės, aksesi i lehtė nė tregjet europiane dhe privatizimi i njė sėrė ndėrmarrjeve shtetėrore u dhanė njė rritje tė lartė investimeve tė huaja direkte. Kroacia dhe Shqipėria ishin dy vendet qė morėn edhe investimet mė tė mėdha nė rajon”, thuhet nė raportin e Kombeve tė Bashkuara.

Gjatė dhe pas krizės

Por, nėse para krizės Shqipėria ia doli tė kishte rritje tė investimeve, duket se ky trend u ruajt mirė edhe gjatė apo pas krizės ekonomike dhe financiare. Nė ndryshim nga shumė vende tė rajonit, tė cilat pėsuan tkurrje tė dukshme tė investimeve, nė Shqipėri ndodhi e kundėrta. Argumenti kyē qė sjell raporti i Kombeve tė Bashkuara pėr kėtė mbajtje tė trendit ėshtė klima e biznesit dhe privatizimet. “Nė kontrast me kėtė Shqipėria e mbajti ritmin mė tepėr pėr arsye tė klimės miqėsore me biznesin dhe mundėsitė qė u hapėn nga privatizimi i ndėrmarrjeve tė tjera shtetėrore”, thuhet nė raport. Viti mė i mirė pėr investimet e huaja ishte viti 2010, kur ato arritėn plot 1.05 miliardė dollarė, ndėrsa viti 2011 do tė shėnonte njė rėnie tė lehtė nė 1.03 miliardė dollarė dhe nė fund viti 2012, me njė nivel investimesh 957 milionė dollarė. Para krizės, nė vitin 2007, investimet e huaja direket nė Shqipėri ishin 659 milionė dollarė dhe trendi rritės ka vazhduar edhe nė vitin 2008, kur investimet arritėn nė 974 milionė dollarė, dhe nė vitin 2009 me 996 milionė dollarė.

Burimi
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2013, 00:05   #32
user010
V.I.P
 
Avatari i user010
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Vendndodhja: Londer
Posts: 300
Thanks: 0
Thanked 0 Times in 0 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 10
user010 ėshtė njė gur i ēmuaruser010 ėshtė njė gur i ēmuaruser010 ėshtė njė gur i ēmuar
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Personalisht jam shumė konservativ pėr sa i pėrket investimeve. Fakti se investuesit tregojnė interes tregon se vendi ka mundėsi, nė tė gjitha anėt, turizėm, bujqėsi, peshkim, naftė, miniera, ujė, energji elektrike etj etj.

Gjithmonė njė investues kėrkon kulmin, pra fitimin maksimal dhe po ka mundėsi pa taksa fare aq mė mirė.

Tė jetosh nė njė shtet si Shqipėria, qė nuk ėshtė shkretėtirė (nė kuptimin e plotė) dhe ti lutesh zotit tė vijė ndonjė investues tė shfrytėzojė pasurinė tėnde... nuk e di, diēka nuk mė pėlqen.

Sa pėr taksat, qeveria duhet ti bjeri lapsit, dhe sipas lapsit duhet tė jenė dhe taksat, kėto tabela "taksa tė ulta" e "taksa tė larta" nuk mė thonė gjė.. rėndėsi pėr mua ka lapsi, po i pėlqen investuesit mirė, po nuk i pėlqen mos tė vijė.

Po arritėm tė varemi nga investuesi.. kjo nuk ėshtė e mirė, diēka kemi bėrė gabim.
user010 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2013, 14:09   #33
gurax
Super Moderator
 
Avatari i gurax
 
Data e antarėsimit: Mar 2011
Vendndodhja: Virgo Supercluster, Local Group, Milky Way, Orion-Cygnus Spur, Sol-3, THE UNIVERSE
Posts: 3,047
Thanks: 4
Thanked 53 Times in 39 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 64
gurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėmgurax i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Mua perhere me ka mahnitur (nese mund ta quajme keshtu) sistemi i taksimit i TVSH. Merret nje mall i caktuar qe blihet, dhe i pari ja shet te dytit, i dyti te tretit, i treti te katertit, i katerti e perfshin fiks sic eshte ne nje produkt tjeter, ja shet te pestit dhe ky i fundit ja shet klientit/konsumatorit/perdoruesit. Ne te tere kete rruge plot me hallka, cdokush paguan TVSH tek hallka paraardhese. Ndoshta nuk eshte fiks keshtu, por e di qe ka dicka te tille, nje tip llogaritje rekursive nga njeri shites tek tjetri qe meqe po blen dicka do paguaje TVSH per ate qe ka blere. Ajo qe mua me ben te krruaj koken eshte se nderkohe qe shitesit vetem psheretijne per nje sasi te ardhurash e cila paguhet si TVSH ne vend qe te inkasohet ne xhep si fitim, klienti perfundimtar eshte ai qe psheretin sa here qe fut doren ne xhep dhe paguan 20%-sha rekursive mbi koston e mallit ne fjale. Une jam familiar me formulat ne pergjithesi dhe prandaj formulat e ketij lloji me lene perhere gojehapur dhe me nje ndjenje... edhe admirimi.
__________________
"I refuse to prove that I exist," says God, "for proof denies faith, and without faith I am nothing". "But," says man, "the Babel Fish is a dead giveaway, isn't it? It proves you exist and so therefore you don't. QED." "Oh dear," says God, "I hadn't thought of that," and promptly vanishes in a puff of logic. "Oh, that was easy," says man, and for an encore goes on to prove that black is white, and gets killed on the next zebra crossing.
gurax nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 30-06-2013, 18:00   #34
baaroar
"<(@)>"
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 421
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
baaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Investitoret e huaj: Kemi nevoje per taksat e uleta qe te qendrojme ketu

Po sjell njė ilustrim pėr tė kuptuar mė mirė TVSh (Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar)



Nė momentin e prodhimit apo futjes sė produktit nė skemė, ēmimi i shitjes pa TVSh i prodhuesit ėshtė e gjitha vlerė e shtuar pėr produktin nė fjalė, dhe skema nis e aplikohet vetėm pasi produkti i prodhuar ėshtė shitur te blerėsi me shumicė (shitėsi me shumicė).
Vlera e shtuar ėshtė vlera qė i shtohet kostos sė blerjes sė produktit nga hallka paraardhėse. Nė kėtė vlerė janė pėrfshirė tė gjitha kostot e tjera pėr njėsi tė produktit nė hallkėn korente plus fitimi.
Supozojmė se vlera e shtuar ėshtė 30% mbi koston e blerjes sė produktit nga hallka paraardhėse.
Nė fund fare, kuptojmė se:

Totali i vlerės sė shtuar nė tė gjitha hallkat e sistemit ėshtė ēmimi pa TVSh qė paguan konsumatori pėrfundimtar.
Totali i TVSh paguar tatimeve nė tė gjitha hallkat e sistemit ėshtė TVSh e pėrfshirė nė ēmimin me TVSh qė paguan konsumatori pėrfundimtar.
Tė gjitha hallkat paguajnė 20% mbi vlerėn e shtuar te produkti nė hallkėn e tyre pėrkatėse.
baaroar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2013, 14:18   #35
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

Pėr energjinė e erės nė Kosovė - 240 milionė euro



Prishtinė, 23 gusht - Christoph Kapp, shef ekzekutiv i kompanisė NEK Umwelttechnik AG nga Zvicra nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Kosovėn, njofton pėr investimet qė kjo kompani planifikon t’i bėjė nė ngritjen e tri parqeve pėr prodhimin e energjisė sė pastėr me turbinat e erės nė Zatriq, Budakvė dhe Qyqavicė. Ai thotė se projekti do tė realizohet brenda tre vitesh dhe do tė kushtojė nga 210 deri nė 240 milionė euro, qė ėshtė investimi mė i madh i huaj deri mė tani nė Kosovė.

Radio Kosova: Po punoni pėr ngritjen e tre parqeve pėr prodhimin e energjisė sė erės nė Kosovės. Ēfarė mund tė thoni mė shumė?

Christoph Kapp: “NEK Umwelttechnik AG, Zürich” nga Zvicra, ka filluar nė Kosovės qė nga viti 2008 zhvillimin e projekteve pėr pėrfitimin e energjisė nga era. Duke qenė se nė Kosovė nuk ka pasur matje lidhur me tė dhėnat pėr zonat ku fryn era dhe fuqia e intensitetit tė erės ėshtė mė e madhe, kompania ėshtė dashur qė nė vende tė caktuara tė realizojė matjet e fuqisė sė erės, tė cilat kanė zgjatur mė shumė se njė vit. Pastaj kompania ka pėrpunuar tė dhėnėt nė njė Atlas tė erės pėr rajonin e Kosovės, ku ėshtė mbuluar pjesa mė e madhe e territorit tė Republikės sė Kosovės, nė tė cilat janė piketuar vendet ku frynė era mė e madhe. Pastaj kompania ka vendosur tė pėrcaktojė pikėn e parė ku do tė ngrite parku i parė i turbinave qė prodhojnė energji me erė e ky do tė jetė bjeshka e Zatriqit, komuna e Rahovecit.

Radio Kosova: Mund tė na thoni disa hollėsi si do tė duket ky park i projektit pėr energjinė e erės nė Zatriq. Sa turbine tė erės do tė vendosen atje?

Christoph Kapp: Projekti pėr parkun e energjisė sė erės nė Zatriq do tė pėrbėhet nga 15 turbina, pėrkatėsisht mullinj tė erės qė prodhojnė energji elektrike, me ē’ rast secila turbinė do tė prodhojė nga 3.0 MW energji elektrike. Lartėsia e turbinave do tė jetė 100 m. Nė total parku i turbinave tė erės nė Zatriq do tė prodhojė 45 MW energji elektrike. Tashmė kemi parashtruar kėrkesėn tonė tek ERO (Energy Regulatory Office) nė Prishtinė pėr fillimin e punėve nė Zatriq. Ndėrkohė, projekti ka marrė licencėn provizore nga ERO (shihni kėtu Webfaqen e ERO nėn kėtė link www.ero-ks.org). Gjithashtu tashmė kemi bėrė kėrkesėn pėr lidhjen e parkut tė turbinave tė erės me rrjetin energjetik tė Kosovės dhe aktualisht jemi nė pėrmbyllje tė bisedimeve me KOST- in. Besojmė se nė muajt e ardhshėm do tė marrim tė gjitha lejet e nevojshme nė mėnyrė qė nė pjesėn e dytė tė vitit tė ardhshėm tė fillojmė punimet nė Zatriq. Pasi kemi bėrė studimet nė parkun e Zatriqit, ku do tė fillojmė me realizimin e projekti, kemi lancuar edhe njė projekt tjetėr – atė tė Budakovės nė komunėn e Suharekės

Radio Kosova: Ēfarė mund tė thoni pėr parkun e energjisė sė erės qė planifikoni tė ngrisni nė Budakovė?

Christoph Kapp: Siē e thash, parku pėr prodhimin energjisė me erė nė Budakovė ėshtė nė komunė e Suharekės. Atje gjithashtu pėr vite tė tėra kemi realizuar matjet e intensitetit tė erės dhe kemi zhvilluar njė projekt me tė cilin kemi planifikuar vendosjen e 16 turbinave, ku si nė rastin e Zatriqit, secila prej turbinave do tė prodhojė 3.0 MW- energji elektrike qė nė total i bie 48 MW, ndėrsa edhe pėr kėtė projekt kemi marrė licencėn provizore nga autoriteti rregullues ERO. Zhvillimi i kėtij parku tė energjisė me erė ėshtė mė i lehtė pas ai i Zatriqit. Po presim qė lejen pėr fillimin e punimeve ta marrim nė fillim tė vitit tė ardhshėm nė mėnyrė qė ndėrtimi parakut nė Budakovės tė fillojė nė vitin 2015

Radio Kosova: Keni folur pėr tri projekte tė tilla. Cili ėshtė projekti i tretė?

Christoph Kapp: Pas realizimit tė punėve dhe planeve pėr dy projekte e pėrmendura, kemi vendosur edhe realizmin e projekti tė tretė – atė nė Qyqavicės, nė Komunėn e Vushtrrisė. Ky projekt i tretė ėshtė nė zhvillim e sipėr dhe matjet e kryera tregojnė se ėshtė njė vend shumė i pėrshtatshėm pėr ngritjen e njė parku tė tretė tė energjisė sė erės. Nė Qyqavicė planifikojmė vendosjen e 17 turbinave nga 3.0 MW, kėshtu qė nė total ky projekt do tė prodhojė 51 MW energji elektrike. Parku e energjisė sė erės nė Qyqavicė kemi planifikuar ta ndėrtojmė nė vitet 2015/2016.

Radio Kosova: Kush qėndron prapa projektit: Ėshtė NEK (Ghana) Ltd ,oder Eolica Dobrogea AG apo NEK Umwelttechnik AG, Zürich?

Christoph Kapp: Ingjiniering dhe i tėrė zhvillimi i projektit ėshtė bėrė nga kompania zvicerane NEK Umwelttechnik AG, Zürich. Nė Prishtinė tashmė kemi themeluar edhe Degėn tonė: “NEK Umwelttechnik AG” dega nė Kosovė. Aty po bėjmė punėt lokale, ndėrsa tė drejtat e projektit janė nė pronėsi tė SPV’s (special purpose vehicles), qė dot ė thotė se:

“Upwind International I GmbH”, Pfäffikon, Zvicėr, ėshtė pronar i parkut tė erės Zatriq.

“Upwind International II GmbH”, Pfäffikon, Zvicėr, ėshtė pronar i parkut tė erės nė Budakovė dhe

“Upwind International III GmbH”, Pfäffikon, Zvicėr ėshtė pronar i parkut tė erės nė Qyqavicė.

Tė gjitha planet pėr Parqet e energjisė sė erės tė realizuara nga “NEK Umwelttechnik AG” janė autorizuar nga kompania Upwind.

Radio Kosova: Sa kohė kėrkon ndėrtimi i njė parku pėr prodhimin e energjisė elektrike me turbinat e erės?

Christoph Kapp: Punimet pėr ndėrtimin e njė parku marrin sė paku 12 muaj, pro kjo varet shumė edhe nga kushte atmosferike. Nė dimėr p.sh. nė vendet me lartėsi mbidetare mbi 1000 metra, kryerja e punimeve ėshtė mė e vėshtirė pėr shkak tė ftohtit qė mbretėron

Radio Kosova: Zoti Kapp sa kushtojė kėto projekte?

Christoph Kapp: Tė tri projektet?

Radio Kosova: Po!

Christoph Kapp: Tė tri projekte kushtojnė pėrafėrsisht nga 210 deri nė 240 milion euro.

Radio Kosova: Kjo i bie qė ėshtė investimi me i madh I huaj deri mė tani nė Kosova

Christoph Kapp: Korrekt.

Radio Kosova: Ēfarė do tė thotė kjo pėr Kosovėn?

Christoph Kapp: Kosova ka problem me furnizimin e energjisė elektrike dhe problemin tjetėr ėshtė se 98 e energjisė pėrfitohet nga linjit nė termocentralet Kosova A dhe Kosova B, gjė qė ndot ambientin jashtė standardeve evropiane. Kosova ka nevojė tė pėrfitojė energji tė pastėr nga burime tė ripėrtritshme qė nuk e ndotin ambientin. Kėtu ne do tė japin kontributin tonė me kėto tre projekt me tė cilat do tė prodhohen 150 MW energji elektrike e pastėr qė nuk do ta ndot ambientin e Kosovės/kohaditore.
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 23-08-2013, 14:46   #36
Loreal
V.I.P
 
Avatari i Loreal
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 5,756
Thanks: 806
Thanked 785 Times in 350 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 104
Loreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėmLoreal i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

Lajmi me i mire qe lexova sot, ky larte
Loreal nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-01-2014, 12:50   #37
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

Goditja gjermane

Remzi Ejupi

Sa herė qė flitet pėr Kosovėn brenda saj, kryesisht zhvillohet i njėjti diskurs, “hajni, korrupsion, mito, keqpėrdorime, krim i organizuar...” Tashmė gati 15 vjet nga mbarimi i luftės sillemi e pėshtillemi nė rrethin e njėjtė, prej tė cilit nuk po arrijmė tė dalim.

Edhe pse me pushtete tė ndryshme, tash mė shumė se njė dekadė ballafaqohemi me tė njėjtin mentalitet qeverisės. Prona publike denigrohet aq shumė sa qė vlera e aseteve tė saj ėshtė nė rėnie tė vazhdueshme.

Tė gjithė sektorėt kyē qė ishte dashur ta ēojnė ekonominė e vendit pėrpara janė nisur pėr sė mbrapshti. Sa herė kthehem e rikujtoj proceset qė kanė kaluar sektorėt e rėndėsishėm nė vend, na del si pėrfundim njė kosto e lartė e dėshtimit, e pėrcjellė me njė faturė tė gjatė. E qė kėtė faturė fatkeqėsisht i mbetet tjetėrkujt ta paguajė.

Sot, ēka do qė nxjerrim pėr tė shitur na shfaqet aset i zhvlerėsuar me vite tė tėra. Madje nė njė ambient perfekt pėr mundėsi pėrfitimi tė jashtėligjshėm qė e posedon shitėsi. E ky shitės nė Kosovė ėshtė njė mekanizėm, pjesė e tė cilit ka njė “tufė ujqėrish” qė duan tė shqyejnė gjithēka qė ėshtė e shtetit. Ky mekanizėm gjigant ėshtė bėrė pjesė pėrbėrėse e jetės sonė, e cila dikton gjithēka pėrreth nesh. E qė ėshtė kontribuuesi mė i madh i krijimit tė imazhit tė njė shteti me epitet korrupsioni.

Si rezultat, kemi njė shtet me nivel kaq tė madh tė papunėsisė dhe varfėri ekstreme nė rritje, ku vazhdimisht mbijnė milionerė, tė cilėt zyrtarisht tė ardhurat i kanė vetėm pagat e shtetit. Diskrepanca kaq e dukshme nė njė shtet me aq shumė tė varfėr dhe nė anėn tjetėr milionerė, tė cilėt kryesisht kanė njė lidhje me politikėn qė i shpėrblen me tender, ėshtė pėrditshmėri dhe realitet i cili na pėrplaset ēdo ditė nė fytyrė.

E kėtė pasqyrim, ndonėse ne e shohim dhe e jetojmė nga brenda, ai nė njė formė apo tjetrėn ka filluar tė mos na pengojė, pasi na ėshtė kthyer nė normalitet. Mė e keqja ėshtė se me kėtė realitet paragjykimet qė tė huajt i kanė pasur pėr Kosovėn vetėm sa janė forcuar.

Tash sa vjet pas luftės nė Kosovė, shumė tė huaj kur e vizitojnė Kosovėn vazhdojnė tė tregojnė histori se si familjet e tyre janė shqetėsuar tej mase pasi Kosovėn e shohin si njė “xhungėl ku tė duhet shpata qė t’ia bėsh rrugėn vetit pėr tė ecur”. Korrupsioni, krimi i organizuar dhe pothuajse ēdo gjė e shkuar si mos mė keq, vetėm sa shtojnė dyshimet dhe, nė njė situatė tė tillė, askush nuk tė merr seriozisht as si shtet e as si vend ku ia vlen tė investohet.

Edhe i gjithė ky perceptim nuk ka mbetur vetėm nė nivel llafesh tė kafeve, por dėshtimet me emėr e mbiemėr numėrohen. Gjermania, si shteti i cili ka kontribuar me tė madhe pėr Kosovėn, nuk ka gjetur mundėsi qė sė paku njė investitor tė madh serioz ta sjellė nė Kosovė. Madje, disa kanė kaluar kėtej duke e parė qė ėshtė e pamundur tė zhvillohet njė investim pa sfida tė tmerrshme, kanė ikur pėr t’i ēuar investimet nė vendin fqinjė, Maqedoni siē ndodhi me kompaninė Dräxlmaier Group.

Mos tė harrojmė se gjigantėt gjermanė tė energjetikės dhe telekomunikacionit u interesuan pėr investime nė Kosovė, mirėpo ikėn pėr tė mos u kthyer mė.

Pėr ndėrtimin e termocentralit “Kosova e Re” u interesua gjiganti gjerman dhe botėror “RWE”, e cila u detyrua t’ia “mbathė” pėr pak vite nga Kosova. Edhe pėr privatizimin e PTK-sė fillimisht u interesua Telekomi kroat, pjesė e Deutche Telecom, por edhe kjo u tėrhoq nga gara, ndonėse edhe mė tutje mbetėn tė panjohura arsyet se pse fillimisht u interesua ta blejė kompaninė kosovare dhe mė pas u tėrhoq. Ndėrsa “baba” i automobilave botėrorė “Daimler” vendosi vite mė parė qė mos t’i shesė automjete Qeverisė sė Kosovės, pikėrisht pėr shkak tė korrupsionit tė lartė.

Po tė investonin kėto kompani tė fuqishme gjermane nė Kosovė, jam shumė i sigurt se do tė tėrhiqnin pas vete edhe shumė kompani tė tjera jo vetėm nga Gjermania, por edhe nga shtete tjera nga Evropa. Vetė largimi i tyre ėshtė argument i fortė se nė Kosovė s’ka ambient investimi dhe se mbi kokė tė rri ai mekanizmi me ujqėrit qė tė presin pėr tė tė rrjepur. Ikja e investitorėve nga Kosova u ka dhėnė mesazh tė qartė tė interesuarve tė tjerė pėr tregun e Kosovės.

Po tė ishin kėto gjigante nė tregun e Kosovės sot, do tė ishin argument i qartė se Kosova nuk duhet tė mbetet e izoluar. Qeveritė e tyre sigurisht se do ta shihnin ndryshe Kosovėn dhe do tė ndihmonin nė lehtėsimet nė proceset integruese tė vendit, e jo tė mbesim tė izoluar edhe pėr tre vjet tė tjerė, ashtu siē deklaroi sė fundi eurodeputetja Ulrike Lunacek/zeri.
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-01-2014, 15:17   #38
baaroar
"<(@)>"
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 421
Thanks: 0
Thanked 2 Times in 2 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 15
baaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyerbaaroar ėshtė njė i shkėlqyer
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

Sa pėr informacion, nga data 1 janar 2014 Tatimi mbi Fitimin (Corporate Income Tax) nė Shqipėri nga 10% bėhet 15%, pra ka njė rritje me 50%.
baaroar nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-01-2014, 15:24   #39
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,119 Times in 2,311 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga baaroar Shiko postimin
Sa pėr informacion, nga data 1 janar 2014 Tatimi mbi Fitimin (Corporate Income Tax) nė Shqipėri nga 10% bėhet 15%, pra ka njė rritje me 50%.
Si do te ndikoj kjo ne ekonomine e Shqiperise?

A ka rrezik qe te largohen edhe ata pak investiror qe jane atje?
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 26-01-2014, 17:05   #40
Xhebraili
El Pistolero
 
Avatari i Xhebraili
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Peja
Posts: 4,028
Thanks: 0
Thanked 8 Times in 7 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 34
Xhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėmXhebraili i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Investimet e huaja ne Shqiperi dhe Kosove

mendimi jem se rritja e takses ne nje vend ku nuk ke siguri as minimale per investitoret jo vetem qe i largon ata qe jane te ardhur ketu po zbeh edhe shansat qe te tjeret te vijne...

Dikush tha sa i paguan puntoret ketu e sa i paguian puntoret atje ,ai shoki nuk mendon me mendjen komuniste per popullin po mendon me tru per xhepin e vet ai vjen me investu sedon me fituu e jo ne me u marr me statsitike se ne itali nje puntor paguhet 2000 euro ene shqiperi 200 euro..//

Kur sje i zoti i vetes atehere vin te tjeret edhe investojne ketu ,po te isha ne vend te ministrit te financave do ju hiqja komplet taksen do jakushtezoja qe te dyfishonin numrin e puntoreve edhe do te jen pa takse per dy tre vite ne menyre qe te behet diqka qe ja vlen te shihet.....

Ke komoditetin te ngresh taksa kur ke siguri kur ke stabilitet financiar kur ke infrastrukture ,kur politikanet ste kushtezojne etj asnjerin nga keto kushte se ploteson edhe ngrit taksat kesaj i them une STOP INVESTIMEVE TE HUAJA e mire se vjen KAOS .
__________________
Mixhok..
Xhebraili nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur