Kthehu pas   Forum-Al.com™ > Arti dhe Kultura > Arti Shqiptar

Arti Shqiptar Gjithēka mbi artin. Nė kėtė dhomė ftojmė artistėt shqiptarė nė mėrgim tė publikojnė pjesė nga jeta dhe vepra e tyre. Kėnaqni fansat tuaj por dhe tė gjithė komunitetin tonė!

Pėrshėndetje Vizitor!
Nėse ju shfaqet ky mesazh do tė thotė se ju nuk jeni regjistruar akoma. Edhe pse nuk jeni regjistruar ju arrini tė shihni pjesėn me tė madhe tė seksioneve dhe diskutimeve tė forumit, por akoma nuk gėzoni tė drejten pėr tė marrė pjesė nė to dhe nė avantazhet e tė qėnurit anėtar i kėtij komuniteti. Ju lutem : REGJISTROHUNI qė tė dėrgoni postime dhe mesazhe nė Forum-Al.
Regjistrohu
Pėrgjigje
 
Mundėsitė nė temė
i vjetėr 13-06-2017, 15:31   #1
cool_shqype
cun per s'mari
 
Avatari i cool_shqype
 
Data e antarėsimit: Jun 2011
Vendndodhja: ne NYC
Posts: 24,621
Thanks: 10,684
Thanked 8,997 Times in 5,750 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 470
cool_shqype ka mbyllur reputacionin
Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”, i kundėrvihet Henri Ēili


Njė debat i ashpėr nė distancė ka nisur mes shkrimtares Mimoza Ahmeti dhe botuesit Henri Ēili, pasi Ahmeti ka kritikuar ēmimin Kadare duke thėnė se emra si i tij duhet tė zbythen pėr t’u hapur rruėn tė tjerėve.

Pas shkrimit tė Ahmetit ka reaguar menjėherė Ēili, i cili shkruan se Kadare nuk ka asnjė ndikim nė vendimet e jurisė dhe se pas 27 vitesh Shqipėria ende nuk ka arritur tė prodhojė njė autor ndėrkombėtarisht tė njohur, lidhur me kritikat e Ahmetit pėr fituesin e ēmimit. Mė poshtė keni respektivisht reagimet e Ahmetit si edhe tė botuesit Ēili.



SHKRIMI I MIMOZA AHMETIT

Me ose pa dije, bota ku jetojmė ėshtė ende njė ego e fortifikuar, muret e sė cilės janė nė mendje, por jo vetėm: ato janė edhe te fuqia e cila ėshtė pushtet. Kjo ndėrtesė e egos (Bildung) u transformua nė shekuj duke kaluar nga kapital diktati nė njė referencė sa vjen e mė e vetjake njerėzore.

Letėrsia e gjelbėr e vė njeriun nė pėrmasėn e vetėmjaftueshmėrisė. Romani i gjelbėr, poezia e gjelbėr nuk ėshtė vetėm ai/ajo qė flet pėr natyrėn dhe njeriun, por gjithė ēfarė minimizon shkallėn e mitit nė kuptimin e botės dhe e pėrgatit njeriun pėr njė jetė pa komplikime sociale, ėshtė ekologji, gjelbėrim.

Reduktimi i egos, ky proces i pashmangshėm pėr vetė natyrėn e numėrueshme tė materialit fals me tė cilin ėshtė endur, tė ndarjes sė botės mė dysh: pozitive – negative, partizan – ballist, “shef i shėrbimit sekret tė Shqipėrisė nė kohėn e Zogut” apo shėrbėtor i Pallatit tė ėndrrave nė kohėn e Xhaxhit, si tė gjitha llojet e gjėrave qė ekzistojnė prej cilėsie kundėrvėnieje, tregon artificėn me tė cilin ego ngre e mban diferencė.

Kjo nuk ia heq, pėrkundrazi ia shton nevojshmėrinė reduktimit, domethėnė shprehjes sė fjalės sė lirė, njohjes e prezantimit nė rastin e autorėve tė rinj tė romanit a poezisė, po dhe arteve tė tjera, qė janė nė gjendje ta bėjnė dhe po e bėjnė kėtė ndryshim cilėsor me mjete arti e teknike aq mirė.

Romani ėshtė pikėrisht gjinia letrare qė zhvillon konceptin, duke hapur rrugė pėr tjetrin, veēanėrisht me ndryshimin moral-ndjesor nė qėndrim ndaj objektit, qė ėshtė njėherėsh riformulim i objektit pėr tė gjithė. Ky proces sjell informacion tė shtresave tė padukshme pėr shtresat e dukshme dhe shndėrron vetė lėndėn e dimensionimit pėrgjatė pėrqafimit libėr- lexues.

Ka pastaj dhe ego tė rralla, qė pėrgjithėsojnė nė rrallėsi, po nė tė pėrgjithshmen, algoritmi narrativ lėviz nė njė problem qė ka njė vlerė tė pėrbashkėt pėr tė ndarė, tė njė grupi, apo tė njė njeriu tė vetėm, kushedi.

Tė jetuarit nė njė botė tė cilėn modernėt e quajnė e Tjetėrsimit, nuk ėshtė njė ngushėllim pėr romancierėt e rinj e tė vjetėr ndaj lexuesit mungues tė tyre tė humbur prej diktatesh, por ėshtė njė tregues pėr abundancėn si evazion tė lexuesve qė dikush tjetėr, me mjete pushteti, mund tė sigurojė, tė cilin thjesht pėr rimė me emrin roman, po e quaj Rahman.

Le tė supozojmė se Rahmani ka korrur dy mijė pėr qind signifikancė totale te njė shoqėri lexuesish nė vite, me hir e me pahir. Ky evazion, pėrveē krefjes sė egos sė Rahmanit, ėshtė provė e mbulimit me kast tė tė gjithė variablave tė tjerė artistikė qė shoqėria prodhon nė formė veprash letrare prej autorėsh, pėr tė dhuruar ndėrgjegje me art me anė tė leximit. Sistemet sociale dhe ato letrare me sa duket kanė njė mekanizėm ndėrlidhės, i cili bėhet mė i vėshtirė pėr krijuesin, nė vendet me liri tė kufizuar.

Tautologjia e vazhdueshme e njė vetėmandatimi: Rahmani qė ndėrhyn herė pas here nė opinione letrare me politikė, duke siguruar me to vazhdimėsinė absolutiste tė veprės sė vet e uzurpuar tėrė hapėsirėn e publikimit e reklamimit, ku i pėrkushtohet: kritika, distribucioni, pėrkthimi i librit nė gjuhė tė huaja, deri nė panaire ndėrkombėtare, tregon pėr censurėn selektive tė kėtij mekanizmi.

Kjo krijon mė pas njė precedent tjetėr tė dėmshėm: zvordhjen e dėshirės sė autorėve pėr tė hyrė e signifikuar nė njė arenė- rrenė, ku tė gjithė tundin kokėn se ėshtė e vėrtetė, e duartrokasin, por dinė se ėshtė njė gėnjeshtėr.

Letėrsia Shqipe nuk ka pasur asnjėherė, madje, aq mė tepėr, nuk ka, vetėm njė romancier. Le ta themi hapur se gjenia e prozės shqipe ėshtė kaq e larmishme dhe e njė dimensioni kaq kompleks, sa mund tė habiste edhe njė shoqėri me kulturė fuqie.

Po nė vazhdim ndodh frustrimi i autorėsisė letrare, prej njė egoje tė universalizuar me mjete pushteti – njė fenomen po aq tiranik sa edhe frustrimi i sė drejtės sė fjalės nė regjimin totalitar tė shkuar. Duket e pabesueshme por kemi prodhuar shkrimtarin Perėndi qė tani prodhon veten duke na bėrė politikė pėr art, madje edhe kur i drejtohet artit; le tė shohim nė intervistėn e fundit tė tij te Mapo, pėr konkursin e romanit, me emrin e tij, se si shprehet.

Nga njėra anė pohon se nuk ua njihkemi mirė jetėn shkrimtarėve tė shquar shqiptarė tė sė kaluar pėr arsye tė regjimit (thua se nuk patėn njerėz e familje pėr tė treguar pėr ta edhe pas ēerek shekulli demokraci), nga ana tjetėr akuzon mbi tė kaluarėn e jetės sė tyre me informata tė dyshimta, tė paverifikuara. Kėshtu e quan kuriozitet qė nuk u dėnua njė shkrimtar, dhe “duhet t“i zbulojmė kėto kuriozitete”. Flet pėr individualitetin e njė autori, qė nuk e kuptoj pėrse i duhet gjindur ceni biografik nė vend qė tė vlerėsohet vepra. Pėrmend pėr tė fjalėn “dėnim” qė as regjimit, si duket, nuk i vajti mėndja t“ia adresonte. Kėrkon luftė klase nė letėrsi. Thotė: “…ne qė e kishim aq tė lehtė pėr tė dėnuar gjithkėnd”. Kush ne?! Dhe fut si pa dashje emrin e Kutelit nė kėto kontekste , dhe me njė gur qėllon shumė zogj.

Pėr fituesin e ēmimit me emrin e tij, tė sivjetmė, thotė se ėshtė shkrimtar serioz. Ky term nuk pėrdoret nė kritikėn letrare. Fituesi i ēmimit lidhka trevat shqiptare me shqipen dhe kjo ėshtė e rėndėsishme, po nėse romani paska vlerė artistike plus, aq mė mirė. Nuk mund ta kuptoj kėtė shkujdesje deri nė arrogancė ndaj principit letrar: zėvendėsimin me politizime tė opinioneve letrare. Do tė doja qė kėto lajthitje tė ishin naivitet i pasionit kombėtar, por ai e pėrdor pasionin kombėtar tė shqiptarėve pėr tė forcuar poltronėn e vjetėr.

Ndryshe foli pėrkthyesi Gjerman, Hans Joachim Lanksch, tė njėjtėn ditė, nė MAPO, pėr letėrsinė shqipe, nė shkrimin me titull: “Ne pėrpiqemi tė pėrhapim letėrsinė shqipe, por…”

Me altruizėm dhe patriotizėm shpirtėror ai u lutet shqiptarėve ( ndėrsa kulturat e tjera u luten pėrkthyesve tė huaj) qė: “Fakti se me pėrjashtim tė veprės kadareane letėrsia shqipe ėshtė njė terra inconita nė Gjermani, Austri dhe Zvicėr, ėshtė njė pengesė e madhe pėr ne pėrkthyesit” dhe mė pas, sikur tė qe ai shqiptar e ne gjermanė, na drejtohet: “Tė dashur miq, falmani pėr ca fjalė shqipe troē, nuk dua tė jem mėsuesi i Shqipėrisė, mirėpo institucionet pėrkatėse duhet ta kuptojnė se kultura, sidomos letėrsia, ėshtė pjesė e pėrpjekjeve pėr pėrmirėsimin e imazhit tė vendit tonė nė botėn e jashtme”.

Do t’i pėrgjigjem zotit Lanksch se shumė autorė kėtu e ndiejnė frustrimin dhe shtypjen direkte apo tė tėrthortė tė shkrimtarit qė amalgohet me pushtetin, dhe tė pushtetit qė ia shpėrblen, siē e ndjej edhe unė, edhe nė rastin kur u pėrpoqa tė pėrktheja me ēdo kusht njė nga veprat e mia “Gruaja Halucinante” (Roman, OMBRA GVG, 2006), nė Gjermanisht, nė vitin 2007, vepėr e cila nė shqip rrėshqiti pa ndonjė qėndrim tė kritikės. Joachim Roem, pėrkthyesi i mrekullueshėm i poezive tė mia tė dikurshme tė sapo-hapjes sė Shqipėrisė nė nėntėdhjetėn, mė la nė baltė. Rahmani e kishte pėrvetėsuar pėrkthyesin dhe ai nuk mund tė bėnte pa lejen e tij. Kėtė mund tė them edhe pėr Jusuf Vrionin, tė cilin e pati ekskluzivisht tė vetin; Jusufi mė kėrkoi vetė tė pėrkthente librin tim me poezi ”Delirium” e pastaj u tėrhoq.

E botova Romanin Gruaja Halucinante dy vjet mė pas, me ndihmėn e Kultur- Kontaktit, nė Austri, me shumė sakrifica, e pengime nga Rahmani. Por nė katalogun e Panairit Ndėrkombėtar tė librit nė Messe tė Austrisė,( jemi nė vitin 2009 tani), isha e vetmja autore qė poshtė fotos kisha njė reklamė nė vend tė librit. Dhe kjo nuk ishte rastėsi. Kjo pengonte kalimin e librit tim nė njė gjuhė tjetėr, nė anglisht, frėngjisht, pasi botuesit qė kishin ardhur nga bota e Perėndimit nuk do ta gjenin librin tė kataloguar. E shoqja e Rahmanit kishte edhe ajo njė libėr nė tė njėjtin panair me mua, tė kataloguar bukuri. Aty kuptova se pushteti i Rahmanit pėr tė penguar ishte transnacional!

Romani i gjelbėr shqiptar ka njė lėvizje kaq tė gjerė e tė pasur dhe ende nuk ka njė adresė ku tė korelojė dhe jo tė censurojė vlerėn. Sepse ai ėshtė spontan dhe jo i programuar pėr kopjim politik. Pėr romanin modern shqiptar nuk mund tė mos pėrmend kryeveprėn e shkrimtarit Henrik S. Gjoka “Simfonia e fundit nė ishullin Simon” qė mė pati tronditur me artin e shkrimit dhe domethėnien, qė e lexova para disa vitesh. Jeta dhe vepra e kėtij autori lidhen pashmangshmėrisht me njėra-tjetrėn te romani “Gjuetia e Pėllumbave”. Modele tė reja perceptimi. Me qendėr njeriun. Por edhe te fillestarėt: si romani “Bėrthama”, e autores Eir Plasari, qė fitoi ēmimin Migjeni, qė ende ka mbetur vetėm nė shqip dhe njė seri autorėsh tė tjerė, plot rijėsi, qė i takova nė botimet e “Mapo”, por dhe gjetkė.

Shkrimtarė si Kuteli, Poradeci, Fishta, Ballanca, Trebeshina, e tė tjerė, qė shkolla e realsocit i brryloi, qė ēdo letėrsi tjetėr do t’i kthente nė muza tė njė identiteti letrar dhe jo vetėm aq, edhe mė tė vonėt autorė tė tjerė, tregojnė variacione narrative autentike, por nuk stimulohen, pėrkundrazi.

Ndėrkohė Rahmani iu thotė lexuesve se Marksi nuk e ka mirė kur propozon se shkrimtarėt duhen pėrkėdhelur. Pėr veten e tij i mori maksimalisht pėrkėdheljet e regjimit, i shiti pėr disidencė nė Perėndim dhe nuk po le gjė pa bėrė tė mos ngrenė krye krijuesit!

Ka ardhur koha tė zbythet e tė lėrė vend edhe pėr autorėt e tjerė, madje duhej me kohė ta kish bėrė, edhe pėr bashkėmoshatarėt e tij, tė cilėve padrejtėsisht iu absorboi krejt mjedisin e lexuesve, nė vite, me talent dhe makiavelizėm; por edhe mė tė rinjve fare le t“u hapė udhė. Tė mos zgjedhė e propozojė pėr pėrkthime nė gjuhė tė huaja autorė qė nuk ia pėrcikin hijen.

“Tutori” quhet romani qė paraqita nė konkurs sivjet, njė vepėr e vogėl por e madhe pėr nga dimensioni letrar dhe sublimimi i viteve qė m“u deshėn pėr ta pėrftuar duke e jetuar, por u habita kur mė thanė se ishte e ndaluar pjesėmarrja e autorėve nė Razėm, ku deklarohej ēmimi!

Jam fituesja e Festivalit tė parė Ndėrkombėtar tė Poezisė, San Remo, Itali, organizuar nga RAI, ku m’u dorėzua Palma e Artė nė transmetim direkt, por as edhe njė televizion i yni nuk mori mundimin njė herė tė marrė atė segment filmimi tė fitores qė e panė italianėt, e t’ua tregojė shqiptarėve, pasi ėshtė dhe e tyrja.

I them Rahmanit se shkrimtari i madh mbahet mend, para sė gjithash, nga bonsensi, nga mėnyra se si e pranon tjetrin dhe veten te tjetri! Taktikave qė pėrdor pėr posedim letrar me politika ka kohė qė u ka dalė era…Do tė ishte mjerim pėr ēdo lloj arti dhe artisti qė tė pėrdorte truket e pushtetit pėr t’u bėrė tėrheqės!

REAGIMI I HENRI ĒILIT

E dashur Moza, duke qenė njė nga poetet e mia tė preferuara, dhe njė nga bashkėpunėtoret nė rubrikėn e rrjetit tė kritikės shqip nė gazetėn “Mapo”, u befasova kur lexova shkrimin tėnd pėr ēmimin “Kadare” dhe, nė pėrgjithėsi rreth debatit qė ka shkaktuar edicioni i tretė i kėtij ēmimi.

Fillimisht, do tė doja tė thosha qė befasia, nė fakt nuk ėshtė vetėm e jotja, ėshtė pėrfaqėsuese nga konstatimi i mungesės sė pėrgjithshme tė emancipimit nė mjedisit letrar shqiptar. Unė sapo jam futur nė kuadrin e iniciativės letrare tė Universitetit Europian tė Tiranės gjatė kėtyre viteve pėr tė strukturuar, pėr tė ndėrtuar, pėr tė bėrė funksional e legjitimuar pėr nga cilėsia ēmimin letrar “Kadare”, njė ēmim qė jepet tashmė pėr herė tė tretė, dhe besoj qė po fiton gjithnjė e mė shumė vėmendje. Mungesa e emancipimit ėshtė befasuese. Shkrimtarė tė njohur tė cilėt refuzojnė tė jenė nė juri sepse nuk duan tė kenė belara, votime jurish tė cilėt zihen e pėrpėliten me njėri tjetrin, pjesėmarrės tė ēmimit tė cilėt, pas kėsaj, as denjojė tė vijnė e tė pėrfillin ceremoninė e honorifikimit tė njė kolegu tė tyre, qė gjithsesi njėri do ishte fitues dhe nuk do ishin 40 apo 50 shqiptarė.

Por mbi tė gjitha, kėtė vit, jam befasuar nga reagimet shumė tė ashpra tė dy prej favoritėve tė kėtij ēmimi, tė Virion Graēit dhe tėndin, pasi ishit nė short listėn e pesė finalistėve. Tamam-tamam ėshtė njė gjė e ditur banaliteti, meskiniteti apo ligėsia e mjediseve letrare kudo nė botė. Mirėpo mendoja se kjo ligėsi iu pėrkiste shkrimtarėve periferikė, tė parealizuar apo shkrimtarėve tė cilėt mekanizmin e dėshtimit pėrpiqen t’ia projektojnė mjedisit letrar, kohės, epokės, komploteve apo ndonjė gjėje tjetėr.

Por, personalisht jam shumė i zhgėnjyer qė pėrfaqėsues tipik i kėtij fenomeni jeni ju dhe Virion Graēi, dy autorė qė personalisht ju njoh dhe ju respektoj.

Pėrtej momentit personal, mendoj qė teprimi i madh nė lidhje me kėtė temė, ia vlen tė ndalemi, tė analizojmė e tė shkojmė mė tej.

Sė pari, kohėt kanė ndryshuar e dashur Moza. Jetojmė nė kohė lirie, dhe askush nuk ka detyrim ndaj askujt, dhe askush nuk i jep llogari askujt mbi ndėrtimin e njė ēmimi, njė jurie, mėnyrėn si voton apo mėnyrėn si akordohet njė ēmim. Aq mė tepėr sikurse thashė, se ekzistojnė qendra tė mėdha, personazhe tė mėdha qė kushtėzojnė ēmimet, eksportin letrar shqiptar pėr 27 vjet pas njė hyrjeje nė botėn e lirė, ku liria e qarkullimit tė ideve, pėrkthimeve ėshtė e plotė. Madje-madje kaotike. Si tė tillė ne kemi marrė iniciativėn letrare pėr tė ndėrtuar ēmimin Kadare si njė mėnyrė pėr tė inkurajuar autorin shqiptar, qė shkruan shqip, letėrsinė shqipe, jo vetėm nėpėrmjet njė ēmimi, me njė vlerė monetare shumė tė mirė, prej 10 mijė eurosh, por edhe pėrmes botimit dhe marrėdhėnieve publike, reklamimit tė kėtij autori nė harkun e njė viti pas botimit tė fituesit. Kėshtu kemi bėrė me fituesit: Rudolf Markun, Shkėlqim Ēelėn dhe kėshtu do tė bėjmė edhe me Musa Ramadanin.

Nė vend qė kjo iniciativė tė meritojė njė pėrshėndetje ose tė paktėn indiferencė, paranoja deri nė marrėzira ngrihen nė qarkullim nė lidhje me skema, kundėrskema apo kontrolle tė kėtij ēmimi, pėr tė cilin unė dhe juria, janė dhjetė emra, qė ēdo vit kemi qenė dhe jemi dėshmitarė.

Sė dyti, Ismail Kadare, shkrimtari ynė i shquar i cili pati mirėkuptimin tė na lejonte emėrtimin e ēmimit “Kadare”, pikėrisht pėr inkurajim tė autorit shqiptar, pėr tė rritur reputacionin e autorit shqiptar, pėr tė rritur reputacionin e kėtij ēmimi, qė ėshtė nė bazė tė qėllimit, mė sjell nė vėmendje njė fjali tė tij. Para tre vjetėsh kur Kadare pas shumė hezitimesh (sepse mund tė lindnin debate tė kėsaj natyre) na dha leje pėr emėrtimin e ēmimit, duke na thėnė: “Nėse ju mendoni se kjo i shėrben letėrsisė shqipe dhe promovimit tė saj, pse jo. Por unė nuk dua, pėr asnjė arsye tė kem lidhje me procesin, fituesin, me emrat”. Dhe, nė fakt kėshtu ka ndodhur. Juritė e ēmimit Kadare kanė votuar lirshėm, gjatė kėtyre tre vjetėve, pėr autorin qė kanė menduar, duke kryer njė proces transparent.

Njė gjykim qė gjithsesi mbetet subjektiv, por tė tilla janė ēmimet, qė nga dita qė janė krijuar e deri sa tė perėndojė bota.

E treta dhe mė e rėndėsishmja, kontributi i Kadaresė nėpėrmjet kėtij ēmimi pėr autorėt shqiptarė, i cili ndryshon kryekėput nga ēmimi ndėrkombėtar Kadare, nga mesi i viteve ’90, ka diēka shtesė pėr tė theksuar: Kadare nėpėrmjet parathėnieve, rekomandimeve, diskutimeve, eseve tė tij ka nxitur sa mė s’ka letėrsinė shqipe, autorin e ri apo autorin shqiptar kėtu dhe jashtė vendit.

Kujtoj disa parathėnie, shėnime letrare, intervista apo pjesė nga libri “Mėngjese nė kafe Rostand”, ku ai pėrmend e promovon autorėt shqiptarė qė kanė botuar jashtė, zonjat e letėrsisė shqipe apo autorin shqiptar nė pėrgjithėsi i cili del jashtė. Si i tillė Kadare meriton tė quhet njė promovues sui generis i letrave shqipe.

Nuk duhet tė harrojmė e dashur Moza, qė Ismail Kadare ėshtė e vetmja markė publicitare e letėrsisė shqipe e kulturės shqiptare qė ne kemi nė qarkullim dhe qė mund tė potencojmė nė botėn e qytetėruar ku lufta, konkurrenca e veprave cilėsore ėshtė absolutisht e ashpėr, e pamėshirshme.

Fakt ėshtė qė nė kėto 27 vjet ku liria e botimeve ka qenė e garantuar, liria e qarkullimit tė ideve dhe shkėmbimit kulturor me botėn e jashtme ka qenė e garantuar po ashtu, ne nuk kemi arritur tė prodhojmė, esencialisht, njė autor apo njė brez autorėsh shqiptarė ndėrkombėtarisht tė njohur. Dhe pėr kėtė, jo vetėm qė Ismail Kadare nuk ka faj, e ka fajin vetėm mediokriteti letrar, apo pėr ta thėnė nė mėnyrė mė tė sjellshme, cilėsia e munguar e letėrsisė apo autorėve shqiptarė pėr t’u bėrė ndėrkombėtarisht tė pėrfillshėm.

Me gjithė ndihmėn e Kadaresė, duke promovuar pėrmes parathėnieve, shėnimeve, rekomandimeve pėr shumė e shumė autorė shqiptarė, pėrsėri njohja ndėrkombėtare nuk ka qenė e mundur.

Tė shohim, nėse nė tė ardhmen, ndonjė pėrfaqėsues apo fitues i ēmimit “Kadare” do tė bėjė thyerjen. Pra, do tė thyejė premisat pėr njė famė ndėrkombėtare tė njė shkrimtari tjetėr shqiptar.

E fundit, por jo mė pak e rėndėsishmja. Kohėt kanė ndryshuar rrėnjėsisht. Iniciativat kulturore dhe letrare nuk janė mė pronė e askujt. Ato janė pronė e tė gjithėve. Pėrbashkimi konstruktiv rreth kėtyre iniciativave, ēmimeve, dhe eventeve kulturore e letrare, ėshtė ndoshta shtrati letrar ku mund tė lindin apo kultivohen talentet e mėdha. Tė cilat ndoshta njė ditė mund tė kishim njė cilėsi tė re pėr tė kapėrcyer kufijtė e kulturės shqiptare dhe pėr tė hyrė nė mjedisin letrar ndėrkombėtar. /Blitz.al/
__________________
"Every heart sings a song, incomplete, until another heart whispers back. Those who wish to sing always find a song. At the touch of a lover, everyone becomes a poet." - Plato
cool_shqype nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 15:58   #2
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,438
Thanks: 15,073
Thanked 8,901 Times in 6,004 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Qenka shume e vetdashuruar kjo mimoza.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:06   #3
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,438
Thanks: 15,073
Thanked 8,901 Times in 6,004 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Thumbs down Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Brenda rrenimit te sistemit, po ndodh dhe emancipimi njerezor....mimoza ahmeti.
PS: me kte ftyre qe ka kjo do me kritiku kadarene.
Kaq.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:15   #4
Meri
...
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 11,159
Thanks: 2,061
Thanked 2,285 Times in 1,512 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 352
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Kur dua te ndihem se s'kam vdekur dhe qelizat te shenojne IQ, lexoj e rilexoj Kadarene.
Kur dua te ndihem skizofrene, lexoj M.A.
I pari, ka ndikuar thellesisht tek une, per te kuptuar sado pak ne menyre inteligjente , absurdin, ne themel te gjithckaje....
E dyta, per aq pak qe e kam lexuar, me ndihmon te kuptoj rebelizmin narcizist..

Cili ne fakt, eshte pak cil cil, po ketu e ka kopsitur.
__________________
M2.
🖤 (3)
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:20   #5
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,438
Thanks: 15,073
Thanked 8,901 Times in 6,004 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Hoby yt me i madh?
Hobi im me i madh,madje esenca ime,eshte shijimi i vetvetes.
mimoza ahmeti.
Shenimi im: ka te drejte.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:28   #6
drague
me pushime
 
Avatari i drague
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 23,409
Thanks: 6,807
Thanked 8,028 Times in 5,133 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 377
drague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėmdrague i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Meri Shiko postimin
Kur dua te ndihem se s'kam vdekur dhe qelizat te shenojne IQ, lexoj e rilexoj Kadarene.
Kur dua te ndihem skizofrene, lexoj M.A.
I pari, ka ndikuar thellesisht tek une, per te kuptuar sado pak ne menyre inteligjente , absurdin, ne themel te gjithckaje....
E dyta, per aq pak qe e kam lexuar, me ndihmon te kuptoj rebelizmin narcizist..

Cili ne fakt, eshte pak cil cil, po ketu e ka kopsitur.
per relaks lexon Rita Petron?
🖤 (1)
drague nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:42   #7
Meri
...
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 11,159
Thanks: 2,061
Thanked 2,285 Times in 1,512 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 352
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga drague Shiko postimin
per relaks lexon Rita Petron?
kjo eshte e frikshme, e peshtire...

dhe kujdes, po ka mundesi, nese s'ka, mos ki kujdes...
__________________
M2.
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:44   #8
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 46,503
Thanks: 14,524
Thanked 12,408 Times in 7,763 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 682
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Meri mė bėj njė pėrmbledhje ēa ka shkruar ajo e ēmėndura se nuk e lexoj dot se jam i lodhur.
Harrova fjalėn magjike, tė lutmi.
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:47   #9
Meri
...
 
Data e antarėsimit: Sep 2009
Posts: 11,159
Thanks: 2,061
Thanked 2,285 Times in 1,512 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 352
Meri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėmMeri i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Akrepi, te siguroj se do t'a bej kete here tjeter, kur te jem nen efektin skizo`.
Per momentin, ndihem buf.
Ndjese.
__________________
M2.
🖤 (1)
Meri nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 18:49   #10
Akrepi
Anėtar
 
Avatari i Akrepi
 
Data e antarėsimit: Jan 2012
Posts: 46,503
Thanks: 14,524
Thanked 12,408 Times in 7,763 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 682
Akrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėmAkrepi i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Mirė po pres deri sa tė pėrplasėsh ti kokėn.
🖤 (1)
Akrepi nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 19:08   #11
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,438
Thanks: 15,073
Thanked 8,901 Times in 6,004 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Cili eshte njeriu me i rendesishem ne jeten tende,tek i cili ndjen nevojen ta takosh gjithmone dhe ti hapesh zemren?
Gjithmone dashuria e fundit eshte e para per te hapur zemren.Nuk e di kush eshte njeriu me i rendesishem.Rendesia eshte si moti....nderron....mimoza ahmeti.

Shenimi i IMI: me kto BUCET te merren te tjeret.

ARBENI.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 13-06-2017, 21:31   #12
SystemA
Shqiptar....mer
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Posts: 45,438
Thanks: 15,073
Thanked 8,901 Times in 6,004 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 388
SystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėmSystemA i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Varesia qe nuk te leshon?
mimoza ahmeti.
PS: i bija me kyc me kte ftyren qe ka kjo.
Dhe...i jep leksion KADARESE kjo SHURRA.
SystemA nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2018, 20:24   #13
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 8,668
Thanks: 371
Thanked 1,934 Times in 1,306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 65
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

C'kuptim ka: te zbythesh?
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2018, 20:29   #14
Gi de Masha
V.I.P
 
Avatari i Gi de Masha
 
Data e antarėsimit: Apr 2010
Vendndodhja: Danimarkė
Posts: 12,445
Thanks: 10,697
Thanked 5,752 Times in 2,730 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 184
Gi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėmGi de Masha i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Elian70 Shiko postimin
C'kuptim ka: te zbythesh?
tė zmbrapsesh!
__________________
devollitėt thonė
🖤 (1)
Gi de Masha nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2018, 20:53   #15
Rex
◘◘◘♔◘◘◘
 
Avatari i Rex
 
Data e antarėsimit: Sep 2010
Vendndodhja: nė fronin tim
Posts: 13,461
Thanks: 3,584
Thanked 4,092 Times in 2,293 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 430
Rex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėmRex i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Mimoza Ah..kush?
__________________
Оptimus orator est qui minimis verbis plurimum dicit
Rex nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2018, 21:37   #16
magnus
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 9,479
Thanks: 288
Thanked 993 Times in 627 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 201
magnus ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga cool_shqype Shiko postimin
Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”, i kundėrvihet Henri Ēili


Njė debat i ashpėr nė distancė ka nisur mes shkrimtares Mimoza Ahmeti dhe botuesit Henri Ēili, pasi Ahmeti ka kritikuar ēmimin Kadare duke thėnė se emra si i tij duhet tė zbythen pėr t’u hapur rruėn tė tjerėve.

Pas shkrimit tė Ahmetit ka reaguar menjėherė Ēili, i cili shkruan se Kadare nuk ka asnjė ndikim nė vendimet e jurisė dhe se pas 27 vitesh Shqipėria ende nuk ka arritur tė prodhojė njė autor ndėrkombėtarisht tė njohur, lidhur me kritikat e Ahmetit pėr fituesin e ēmimit. Mė poshtė keni respektivisht reagimet e Ahmetit si edhe tė botuesit Ēili.



SHKRIMI I MIMOZA AHMETIT

Me ose pa dije, bota ku jetojmė ėshtė ende njė ego e fortifikuar, muret e sė cilės janė nė mendje, por jo vetėm: ato janė edhe te fuqia e cila ėshtė pushtet. Kjo ndėrtesė e egos (Bildung) u transformua nė shekuj duke kaluar nga kapital diktati nė njė referencė sa vjen e mė e vetjake njerėzore.

Letėrsia e gjelbėr e vė njeriun nė pėrmasėn e vetėmjaftueshmėrisė. Romani i gjelbėr, poezia e gjelbėr nuk ėshtė vetėm ai/ajo qė flet pėr natyrėn dhe njeriun, por gjithė ēfarė minimizon shkallėn e mitit nė kuptimin e botės dhe e pėrgatit njeriun pėr njė jetė pa komplikime sociale, ėshtė ekologji, gjelbėrim.

Reduktimi i egos, ky proces i pashmangshėm pėr vetė natyrėn e numėrueshme tė materialit fals me tė cilin ėshtė endur, tė ndarjes sė botės mė dysh: pozitive – negative, partizan – ballist, “shef i shėrbimit sekret tė Shqipėrisė nė kohėn e Zogut” apo shėrbėtor i Pallatit tė ėndrrave nė kohėn e Xhaxhit, si tė gjitha llojet e gjėrave qė ekzistojnė prej cilėsie kundėrvėnieje, tregon artificėn me tė cilin ego ngre e mban diferencė.

Kjo nuk ia heq, pėrkundrazi ia shton nevojshmėrinė reduktimit, domethėnė shprehjes sė fjalės sė lirė, njohjes e prezantimit nė rastin e autorėve tė rinj tė romanit a poezisė, po dhe arteve tė tjera, qė janė nė gjendje ta bėjnė dhe po e bėjnė kėtė ndryshim cilėsor me mjete arti e teknike aq mirė.

Romani ėshtė pikėrisht gjinia letrare qė zhvillon konceptin, duke hapur rrugė pėr tjetrin, veēanėrisht me ndryshimin moral-ndjesor nė qėndrim ndaj objektit, qė ėshtė njėherėsh riformulim i objektit pėr tė gjithė. Ky proces sjell informacion tė shtresave tė padukshme pėr shtresat e dukshme dhe shndėrron vetė lėndėn e dimensionimit pėrgjatė pėrqafimit libėr- lexues.

Ka pastaj dhe ego tė rralla, qė pėrgjithėsojnė nė rrallėsi, po nė tė pėrgjithshmen, algoritmi narrativ lėviz nė njė problem qė ka njė vlerė tė pėrbashkėt pėr tė ndarė, tė njė grupi, apo tė njė njeriu tė vetėm, kushedi.

Tė jetuarit nė njė botė tė cilėn modernėt e quajnė e Tjetėrsimit, nuk ėshtė njė ngushėllim pėr romancierėt e rinj e tė vjetėr ndaj lexuesit mungues tė tyre tė humbur prej diktatesh, por ėshtė njė tregues pėr abundancėn si evazion tė lexuesve qė dikush tjetėr, me mjete pushteti, mund tė sigurojė, tė cilin thjesht pėr rimė me emrin roman, po e quaj Rahman.

Le tė supozojmė se Rahmani ka korrur dy mijė pėr qind signifikancė totale te njė shoqėri lexuesish nė vite, me hir e me pahir. Ky evazion, pėrveē krefjes sė egos sė Rahmanit, ėshtė provė e mbulimit me kast tė tė gjithė variablave tė tjerė artistikė qė shoqėria prodhon nė formė veprash letrare prej autorėsh, pėr tė dhuruar ndėrgjegje me art me anė tė leximit. Sistemet sociale dhe ato letrare me sa duket kanė njė mekanizėm ndėrlidhės, i cili bėhet mė i vėshtirė pėr krijuesin, nė vendet me liri tė kufizuar.

Tautologjia e vazhdueshme e njė vetėmandatimi: Rahmani qė ndėrhyn herė pas here nė opinione letrare me politikė, duke siguruar me to vazhdimėsinė absolutiste tė veprės sė vet e uzurpuar tėrė hapėsirėn e publikimit e reklamimit, ku i pėrkushtohet: kritika, distribucioni, pėrkthimi i librit nė gjuhė tė huaja, deri nė panaire ndėrkombėtare, tregon pėr censurėn selektive tė kėtij mekanizmi.

Kjo krijon mė pas njė precedent tjetėr tė dėmshėm: zvordhjen e dėshirės sė autorėve pėr tė hyrė e signifikuar nė njė arenė- rrenė, ku tė gjithė tundin kokėn se ėshtė e vėrtetė, e duartrokasin, por dinė se ėshtė njė gėnjeshtėr.

Letėrsia Shqipe nuk ka pasur asnjėherė, madje, aq mė tepėr, nuk ka, vetėm njė romancier. Le ta themi hapur se gjenia e prozės shqipe ėshtė kaq e larmishme dhe e njė dimensioni kaq kompleks, sa mund tė habiste edhe njė shoqėri me kulturė fuqie.

Po nė vazhdim ndodh frustrimi i autorėsisė letrare, prej njė egoje tė universalizuar me mjete pushteti – njė fenomen po aq tiranik sa edhe frustrimi i sė drejtės sė fjalės nė regjimin totalitar tė shkuar. Duket e pabesueshme por kemi prodhuar shkrimtarin Perėndi qė tani prodhon veten duke na bėrė politikė pėr art, madje edhe kur i drejtohet artit; le tė shohim nė intervistėn e fundit tė tij te Mapo, pėr konkursin e romanit, me emrin e tij, se si shprehet.

Nga njėra anė pohon se nuk ua njihkemi mirė jetėn shkrimtarėve tė shquar shqiptarė tė sė kaluar pėr arsye tė regjimit (thua se nuk patėn njerėz e familje pėr tė treguar pėr ta edhe pas ēerek shekulli demokraci), nga ana tjetėr akuzon mbi tė kaluarėn e jetės sė tyre me informata tė dyshimta, tė paverifikuara. Kėshtu e quan kuriozitet qė nuk u dėnua njė shkrimtar, dhe “duhet t“i zbulojmė kėto kuriozitete”. Flet pėr individualitetin e njė autori, qė nuk e kuptoj pėrse i duhet gjindur ceni biografik nė vend qė tė vlerėsohet vepra. Pėrmend pėr tė fjalėn “dėnim” qė as regjimit, si duket, nuk i vajti mėndja t“ia adresonte. Kėrkon luftė klase nė letėrsi. Thotė: “…ne qė e kishim aq tė lehtė pėr tė dėnuar gjithkėnd”. Kush ne?! Dhe fut si pa dashje emrin e Kutelit nė kėto kontekste , dhe me njė gur qėllon shumė zogj.

Pėr fituesin e ēmimit me emrin e tij, tė sivjetmė, thotė se ėshtė shkrimtar serioz. Ky term nuk pėrdoret nė kritikėn letrare. Fituesi i ēmimit lidhka trevat shqiptare me shqipen dhe kjo ėshtė e rėndėsishme, po nėse romani paska vlerė artistike plus, aq mė mirė. Nuk mund ta kuptoj kėtė shkujdesje deri nė arrogancė ndaj principit letrar: zėvendėsimin me politizime tė opinioneve letrare. Do tė doja qė kėto lajthitje tė ishin naivitet i pasionit kombėtar, por ai e pėrdor pasionin kombėtar tė shqiptarėve pėr tė forcuar poltronėn e vjetėr.

Ndryshe foli pėrkthyesi Gjerman, Hans Joachim Lanksch, tė njėjtėn ditė, nė MAPO, pėr letėrsinė shqipe, nė shkrimin me titull: “Ne pėrpiqemi tė pėrhapim letėrsinė shqipe, por…”

Me altruizėm dhe patriotizėm shpirtėror ai u lutet shqiptarėve ( ndėrsa kulturat e tjera u luten pėrkthyesve tė huaj) qė: “Fakti se me pėrjashtim tė veprės kadareane letėrsia shqipe ėshtė njė terra inconita nė Gjermani, Austri dhe Zvicėr, ėshtė njė pengesė e madhe pėr ne pėrkthyesit” dhe mė pas, sikur tė qe ai shqiptar e ne gjermanė, na drejtohet: “Tė dashur miq, falmani pėr ca fjalė shqipe troē, nuk dua tė jem mėsuesi i Shqipėrisė, mirėpo institucionet pėrkatėse duhet ta kuptojnė se kultura, sidomos letėrsia, ėshtė pjesė e pėrpjekjeve pėr pėrmirėsimin e imazhit tė vendit tonė nė botėn e jashtme”.

Do t’i pėrgjigjem zotit Lanksch se shumė autorė kėtu e ndiejnė frustrimin dhe shtypjen direkte apo tė tėrthortė tė shkrimtarit qė amalgohet me pushtetin, dhe tė pushtetit qė ia shpėrblen, siē e ndjej edhe unė, edhe nė rastin kur u pėrpoqa tė pėrktheja me ēdo kusht njė nga veprat e mia “Gruaja Halucinante” (Roman, OMBRA GVG, 2006), nė Gjermanisht, nė vitin 2007, vepėr e cila nė shqip rrėshqiti pa ndonjė qėndrim tė kritikės. Joachim Roem, pėrkthyesi i mrekullueshėm i poezive tė mia tė dikurshme tė sapo-hapjes sė Shqipėrisė nė nėntėdhjetėn, mė la nė baltė. Rahmani e kishte pėrvetėsuar pėrkthyesin dhe ai nuk mund tė bėnte pa lejen e tij. Kėtė mund tė them edhe pėr Jusuf Vrionin, tė cilin e pati ekskluzivisht tė vetin; Jusufi mė kėrkoi vetė tė pėrkthente librin tim me poezi ”Delirium” e pastaj u tėrhoq.

E botova Romanin Gruaja Halucinante dy vjet mė pas, me ndihmėn e Kultur- Kontaktit, nė Austri, me shumė sakrifica, e pengime nga Rahmani. Por nė katalogun e Panairit Ndėrkombėtar tė librit nė Messe tė Austrisė,( jemi nė vitin 2009 tani), isha e vetmja autore qė poshtė fotos kisha njė reklamė nė vend tė librit. Dhe kjo nuk ishte rastėsi. Kjo pengonte kalimin e librit tim nė njė gjuhė tjetėr, nė anglisht, frėngjisht, pasi botuesit qė kishin ardhur nga bota e Perėndimit nuk do ta gjenin librin tė kataloguar. E shoqja e Rahmanit kishte edhe ajo njė libėr nė tė njėjtin panair me mua, tė kataloguar bukuri. Aty kuptova se pushteti i Rahmanit pėr tė penguar ishte transnacional!

Romani i gjelbėr shqiptar ka njė lėvizje kaq tė gjerė e tė pasur dhe ende nuk ka njė adresė ku tė korelojė dhe jo tė censurojė vlerėn. Sepse ai ėshtė spontan dhe jo i programuar pėr kopjim politik. Pėr romanin modern shqiptar nuk mund tė mos pėrmend kryeveprėn e shkrimtarit Henrik S. Gjoka “Simfonia e fundit nė ishullin Simon” qė mė pati tronditur me artin e shkrimit dhe domethėnien, qė e lexova para disa vitesh. Jeta dhe vepra e kėtij autori lidhen pashmangshmėrisht me njėra-tjetrėn te romani “Gjuetia e Pėllumbave”. Modele tė reja perceptimi. Me qendėr njeriun. Por edhe te fillestarėt: si romani “Bėrthama”, e autores Eir Plasari, qė fitoi ēmimin Migjeni, qė ende ka mbetur vetėm nė shqip dhe njė seri autorėsh tė tjerė, plot rijėsi, qė i takova nė botimet e “Mapo”, por dhe gjetkė.

Shkrimtarė si Kuteli, Poradeci, Fishta, Ballanca, Trebeshina, e tė tjerė, qė shkolla e realsocit i brryloi, qė ēdo letėrsi tjetėr do t’i kthente nė muza tė njė identiteti letrar dhe jo vetėm aq, edhe mė tė vonėt autorė tė tjerė, tregojnė variacione narrative autentike, por nuk stimulohen, pėrkundrazi.

Ndėrkohė Rahmani iu thotė lexuesve se Marksi nuk e ka mirė kur propozon se shkrimtarėt duhen pėrkėdhelur. Pėr veten e tij i mori maksimalisht pėrkėdheljet e regjimit, i shiti pėr disidencė nė Perėndim dhe nuk po le gjė pa bėrė tė mos ngrenė krye krijuesit!

Ka ardhur koha tė zbythet e tė lėrė vend edhe pėr autorėt e tjerė, madje duhej me kohė ta kish bėrė, edhe pėr bashkėmoshatarėt e tij, tė cilėve padrejtėsisht iu absorboi krejt mjedisin e lexuesve, nė vite, me talent dhe makiavelizėm; por edhe mė tė rinjve fare le t“u hapė udhė. Tė mos zgjedhė e propozojė pėr pėrkthime nė gjuhė tė huaja autorė qė nuk ia pėrcikin hijen.

“Tutori” quhet romani qė paraqita nė konkurs sivjet, njė vepėr e vogėl por e madhe pėr nga dimensioni letrar dhe sublimimi i viteve qė m“u deshėn pėr ta pėrftuar duke e jetuar, por u habita kur mė thanė se ishte e ndaluar pjesėmarrja e autorėve nė Razėm, ku deklarohej ēmimi!

Jam fituesja e Festivalit tė parė Ndėrkombėtar tė Poezisė, San Remo, Itali, organizuar nga RAI, ku m’u dorėzua Palma e Artė nė transmetim direkt, por as edhe njė televizion i yni nuk mori mundimin njė herė tė marrė atė segment filmimi tė fitores qė e panė italianėt, e t’ua tregojė shqiptarėve, pasi ėshtė dhe e tyrja.

I them Rahmanit se shkrimtari i madh mbahet mend, para sė gjithash, nga bonsensi, nga mėnyra se si e pranon tjetrin dhe veten te tjetri! Taktikave qė pėrdor pėr posedim letrar me politika ka kohė qė u ka dalė era…Do tė ishte mjerim pėr ēdo lloj arti dhe artisti qė tė pėrdorte truket e pushtetit pėr t’u bėrė tėrheqės!

REAGIMI I HENRI ĒILIT

E dashur Moza, duke qenė njė nga poetet e mia tė preferuara, dhe njė nga bashkėpunėtoret nė rubrikėn e rrjetit tė kritikės shqip nė gazetėn “Mapo”, u befasova kur lexova shkrimin tėnd pėr ēmimin “Kadare” dhe, nė pėrgjithėsi rreth debatit qė ka shkaktuar edicioni i tretė i kėtij ēmimi.

Fillimisht, do tė doja tė thosha qė befasia, nė fakt nuk ėshtė vetėm e jotja, ėshtė pėrfaqėsuese nga konstatimi i mungesės sė pėrgjithshme tė emancipimit nė mjedisit letrar shqiptar. Unė sapo jam futur nė kuadrin e iniciativės letrare tė Universitetit Europian tė Tiranės gjatė kėtyre viteve pėr tė strukturuar, pėr tė ndėrtuar, pėr tė bėrė funksional e legjitimuar pėr nga cilėsia ēmimin letrar “Kadare”, njė ēmim qė jepet tashmė pėr herė tė tretė, dhe besoj qė po fiton gjithnjė e mė shumė vėmendje. Mungesa e emancipimit ėshtė befasuese. Shkrimtarė tė njohur tė cilėt refuzojnė tė jenė nė juri sepse nuk duan tė kenė belara, votime jurish tė cilėt zihen e pėrpėliten me njėri tjetrin, pjesėmarrės tė ēmimit tė cilėt, pas kėsaj, as denjojė tė vijnė e tė pėrfillin ceremoninė e honorifikimit tė njė kolegu tė tyre, qė gjithsesi njėri do ishte fitues dhe nuk do ishin 40 apo 50 shqiptarė.

Por mbi tė gjitha, kėtė vit, jam befasuar nga reagimet shumė tė ashpra tė dy prej favoritėve tė kėtij ēmimi, tė Virion Graēit dhe tėndin, pasi ishit nė short listėn e pesė finalistėve. Tamam-tamam ėshtė njė gjė e ditur banaliteti, meskiniteti apo ligėsia e mjediseve letrare kudo nė botė. Mirėpo mendoja se kjo ligėsi iu pėrkiste shkrimtarėve periferikė, tė parealizuar apo shkrimtarėve tė cilėt mekanizmin e dėshtimit pėrpiqen t’ia projektojnė mjedisit letrar, kohės, epokės, komploteve apo ndonjė gjėje tjetėr.

Por, personalisht jam shumė i zhgėnjyer qė pėrfaqėsues tipik i kėtij fenomeni jeni ju dhe Virion Graēi, dy autorė qė personalisht ju njoh dhe ju respektoj.

Pėrtej momentit personal, mendoj qė teprimi i madh nė lidhje me kėtė temė, ia vlen tė ndalemi, tė analizojmė e tė shkojmė mė tej.

Sė pari, kohėt kanė ndryshuar e dashur Moza. Jetojmė nė kohė lirie, dhe askush nuk ka detyrim ndaj askujt, dhe askush nuk i jep llogari askujt mbi ndėrtimin e njė ēmimi, njė jurie, mėnyrėn si voton apo mėnyrėn si akordohet njė ēmim. Aq mė tepėr sikurse thashė, se ekzistojnė qendra tė mėdha, personazhe tė mėdha qė kushtėzojnė ēmimet, eksportin letrar shqiptar pėr 27 vjet pas njė hyrjeje nė botėn e lirė, ku liria e qarkullimit tė ideve, pėrkthimeve ėshtė e plotė. Madje-madje kaotike. Si tė tillė ne kemi marrė iniciativėn letrare pėr tė ndėrtuar ēmimin Kadare si njė mėnyrė pėr tė inkurajuar autorin shqiptar, qė shkruan shqip, letėrsinė shqipe, jo vetėm nėpėrmjet njė ēmimi, me njė vlerė monetare shumė tė mirė, prej 10 mijė eurosh, por edhe pėrmes botimit dhe marrėdhėnieve publike, reklamimit tė kėtij autori nė harkun e njė viti pas botimit tė fituesit. Kėshtu kemi bėrė me fituesit: Rudolf Markun, Shkėlqim Ēelėn dhe kėshtu do tė bėjmė edhe me Musa Ramadanin.

Nė vend qė kjo iniciativė tė meritojė njė pėrshėndetje ose tė paktėn indiferencė, paranoja deri nė marrėzira ngrihen nė qarkullim nė lidhje me skema, kundėrskema apo kontrolle tė kėtij ēmimi, pėr tė cilin unė dhe juria, janė dhjetė emra, qė ēdo vit kemi qenė dhe jemi dėshmitarė.

Sė dyti, Ismail Kadare, shkrimtari ynė i shquar i cili pati mirėkuptimin tė na lejonte emėrtimin e ēmimit “Kadare”, pikėrisht pėr inkurajim tė autorit shqiptar, pėr tė rritur reputacionin e autorit shqiptar, pėr tė rritur reputacionin e kėtij ēmimi, qė ėshtė nė bazė tė qėllimit, mė sjell nė vėmendje njė fjali tė tij. Para tre vjetėsh kur Kadare pas shumė hezitimesh (sepse mund tė lindnin debate tė kėsaj natyre) na dha leje pėr emėrtimin e ēmimit, duke na thėnė: “Nėse ju mendoni se kjo i shėrben letėrsisė shqipe dhe promovimit tė saj, pse jo. Por unė nuk dua, pėr asnjė arsye tė kem lidhje me procesin, fituesin, me emrat”. Dhe, nė fakt kėshtu ka ndodhur. Juritė e ēmimit Kadare kanė votuar lirshėm, gjatė kėtyre tre vjetėve, pėr autorin qė kanė menduar, duke kryer njė proces transparent.

Njė gjykim qė gjithsesi mbetet subjektiv, por tė tilla janė ēmimet, qė nga dita qė janė krijuar e deri sa tė perėndojė bota.

E treta dhe mė e rėndėsishmja, kontributi i Kadaresė nėpėrmjet kėtij ēmimi pėr autorėt shqiptarė, i cili ndryshon kryekėput nga ēmimi ndėrkombėtar Kadare, nga mesi i viteve ’90, ka diēka shtesė pėr tė theksuar: Kadare nėpėrmjet parathėnieve, rekomandimeve, diskutimeve, eseve tė tij ka nxitur sa mė s’ka letėrsinė shqipe, autorin e ri apo autorin shqiptar kėtu dhe jashtė vendit.

Kujtoj disa parathėnie, shėnime letrare, intervista apo pjesė nga libri “Mėngjese nė kafe Rostand”, ku ai pėrmend e promovon autorėt shqiptarė qė kanė botuar jashtė, zonjat e letėrsisė shqipe apo autorin shqiptar nė pėrgjithėsi i cili del jashtė. Si i tillė Kadare meriton tė quhet njė promovues sui generis i letrave shqipe.

Nuk duhet tė harrojmė e dashur Moza, qė Ismail Kadare ėshtė e vetmja markė publicitare e letėrsisė shqipe e kulturės shqiptare qė ne kemi nė qarkullim dhe qė mund tė potencojmė nė botėn e qytetėruar ku lufta, konkurrenca e veprave cilėsore ėshtė absolutisht e ashpėr, e pamėshirshme.

Fakt ėshtė qė nė kėto 27 vjet ku liria e botimeve ka qenė e garantuar, liria e qarkullimit tė ideve dhe shkėmbimit kulturor me botėn e jashtme ka qenė e garantuar po ashtu, ne nuk kemi arritur tė prodhojmė, esencialisht, njė autor apo njė brez autorėsh shqiptarė ndėrkombėtarisht tė njohur. Dhe pėr kėtė, jo vetėm qė Ismail Kadare nuk ka faj, e ka fajin vetėm mediokriteti letrar, apo pėr ta thėnė nė mėnyrė mė tė sjellshme, cilėsia e munguar e letėrsisė apo autorėve shqiptarė pėr t’u bėrė ndėrkombėtarisht tė pėrfillshėm.

Me gjithė ndihmėn e Kadaresė, duke promovuar pėrmes parathėnieve, shėnimeve, rekomandimeve pėr shumė e shumė autorė shqiptarė, pėrsėri njohja ndėrkombėtare nuk ka qenė e mundur.

Tė shohim, nėse nė tė ardhmen, ndonjė pėrfaqėsues apo fitues i ēmimit “Kadare” do tė bėjė thyerjen. Pra, do tė thyejė premisat pėr njė famė ndėrkombėtare tė njė shkrimtari tjetėr shqiptar.

E fundit, por jo mė pak e rėndėsishmja. Kohėt kanė ndryshuar rrėnjėsisht. Iniciativat kulturore dhe letrare nuk janė mė pronė e askujt. Ato janė pronė e tė gjithėve. Pėrbashkimi konstruktiv rreth kėtyre iniciativave, ēmimeve, dhe eventeve kulturore e letrare, ėshtė ndoshta shtrati letrar ku mund tė lindin apo kultivohen talentet e mėdha. Tė cilat ndoshta njė ditė mund tė kishim njė cilėsi tė re pėr tė kapėrcyer kufijtė e kulturės shqiptare dhe pėr tė hyrė nė mjedisin letrar ndėrkombėtar. /Blitz.al/
bera sforco te madhe te lexoj 3 rreshtat e pare te shkrimit te kesaj ahmetit.
sorry nuk mundem me tej.

ne shqiperi ka mijra te vetquajtur, poete, shkrimtare, dramaturge etj.

jane te gjithe te palexueshem, shum me keq se medioker, sepse mediokrit dhe shtyen, pi uj lexo dy rreshta, pi uj prap, lexo kater, bej cik pushim tymos nje cigare, ktheu prap e lexo nja dy rreshta te tjere.

me kujtohet dikur, harroja te merrja dhe fryme ndonjeher kur lexoja Kadaren.

ja kshu ahmeti.

dhe akoma nuk e di c'ke then per Kadaren, po c'rendesi ka c'ke thene, mua me duhen vetem tre rrjeshta per te kuptuar kush je ti.
magnus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 18-07-2018, 22:04   #17
magnus
larguar
 
Data e antarėsimit: Jan 2011
Posts: 9,479
Thanks: 288
Thanked 993 Times in 627 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 201
magnus ka mbyllur reputacionin
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

do apo s'do kjo mimoza, shqiptaret kane vetem nje gjigand nderkombetar, dhe ky eshte Ismail Kadare, i perket letersise, se artet e tjera jane zero, nuk vlejn asgje.
aktore koti, piktore koti, shkrimtare dhe poete koti, skulptore koti, kengetare koti, me perjashtim te kater femrave brilante, te cilat nuk jane nga republika e shqiperise, Rita Ora, Dua Lipa, Bebe Rexha dhe Era Istrefi.
ju te tjeret ngrohuni ne diell, nuk vleni asgje, jeni nul, zero me xhufke.

sorry

ps, ups, esht dhe kl-kl-kl-keledi kadiu, dashnori i maria de filipit, e cila e nxirrte ne emisionet e saj

Herėn e fundit ėshtė ndryshuar nga magnus : 18-07-2018 nė 22:09
magnus nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 19-07-2018, 12:56   #18
Elian70
Photoshop
 
Avatari i Elian70
 
Data e antarėsimit: Jan 2014
Vendndodhja: Vlorė
Posts: 8,668
Thanks: 371
Thanked 1,934 Times in 1,306 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 65
Elian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėmElian70 i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga fritz- Shiko postimin
do apo s'do kjo mimoza, shqiptaret kane vetem nje gjigand nderkombetar, dhe ky eshte Ismail Kadare, i perket letersise, se artet e tjera jane zero, nuk vlejn asgje.
aktore koti, piktore koti, shkrimtare dhe poete koti, skulptore koti, kengetare koti, me perjashtim te kater femrave brilante, te cilat nuk jane nga republika e shqiperise, Rita Ora, Dua Lipa, Bebe Rexha dhe Era Istrefi.
ju te tjeret ngrohuni ne diell, nuk vleni asgje, jeni nul, zero me xhufke.

sorry

ps, ups, esht dhe kl-kl-kl-keledi kadiu, dashnori i maria de filipit, e cila e nxirrte ne emisionet e saj
meqe po ngrohesh ne diell ta porosis nje kos erzeni te mos digjesh?
__________________
Kur te kuptosh vleren time une e kam harruar tenden.
It's hard to beat a Stihl MS250!
Elian70 nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-09-2018, 13:06   #19
Duaje Siveten
V.I.P
 
Avatari i Duaje Siveten
 
Data e antarėsimit: Feb 2012
Posts: 4,189
Thanks: 339
Thanked 593 Times in 438 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 44
Duaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėmDuaje Siveten i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Gazeta SOT

Krijimtaria e Ismail Kadaresė, e vjetruar pėr ēmimin Nobel
Ilir Muharremi

Pėr njė shkrimtar tė suksesshėm, romani i tij duhet ta ketė rrallėsinė, tė prekė mė shumė fantazinė se sa historinė. Historitė janė rrėfime, tregime dhe jo romane. Ēka janė romanet e mira? Ato qė lindin nga shpirti i revoltės, bėhen personale, posedojnė plane estetike dhe po ashtu i referohen tė njėjtės ambicie. Shpesh janė histori tė rreme, tė shndėrruara nė fjalė estetike, tė pėrgjithėsuara, nganjėherė kanė qėllime qė edhe Zotit t’i bėjnė konkurrencė. Kėtu romani arrin edhe kulmin e cilėsisė.

Nėse romani shpreh unitetin e njeriut ose civilėve tė thjeshtė, kjo konkurrencė nė raport me Zotin ėshtė mė e dobėt. Duhet t’i vėmė vetes imazhet e mėdha, tė gjurmojmė nė to. Nėse romani ndėrtohet mbi faktet e vėrteta, atėherė sipas Albert Camus nuk ka gjė tė paevitueshme e as tė nevojshme. Atėherė, nga kjo del se veprimet ekstreme, skenat ekstreme tė ēmendura tė krijuara pėr kėnaqėsi tė autorit dhe lexuesit, dhe gjithmonė pyes veten pėrse lexuesit gjejnė kėnaqėsi mė shumė nė ngjarje tė rrejshme? Mė shumė mė duket tregim gėnjeshtar i njė ngjarjeje tė madhe brenda. Por, prapė mbetet madhėshtia te trajtimi, zbėrthimi, lidhja ndėrmjet ngjarjes, befasia nė fund.

Edhe pse temėn e zgjedh autori, i zakonshėm mbetet nėse nuk e dėrgon nė konkurrencė me Zotin. Po kthehemi te shkrimtari ynė i madh shqiptar Ismail Kadare. Letėrsia e tij sa ėshtė nė konkurrencė me Zotin dhe pse ēmimin Nobel nuk e fitoi asnjėherė? Letėrsia e tij ka marrė fund nė vitet e ’90-tė. Letėrsia e tij ndodhet ndėrmjet logjikės socrealiste, veprat janė si katedrale tė cunguara nga koha, tė rėndomta, pak tė ndara nga jeta, ose tė shtrembėruara e tė zbukuruara. Njeriu i sotėm nuk gjen ushtrim ikje nga kjo botė nė romanet e Kadaresė. Ai kthehet prapa, nuk shkon ka e ardhmja. Realitetin gjykues tė asaj kohe, e bėri shumė gjykues, nė fakt me romanin iket nga realiteti gjykues. Shkrimtari Rexhep Qosja ėshtė kritik i zėshėm ndaj romaneve tė Kadaresė. “E lexova romanin mė tė ri tė Ismail Kadaresė, “Dasma”. Si tė mos e kishte shkruar i njėjti shkrimtar qė ka shkruar romanin “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur”. “Dasma” ėshtė roman shumė i dobėt. Nė tė vėrtetė, Dasma nuk ėshtė roman nė kuptimin e mirėfilltė tė kėsaj fjale, ėshtė njė reportazh i shkruar nė trajtė e gjatėsi romani. A mund tė quhet roman – reportazh? Apo, ndoshta, reportazh – roman? Si merret vesh, “Dasma” ka zgjuar interesim tė madh nė Shqipėri. Ē’ėshtė e vėrteta, “Dasma” po zgjon interesim, ta quaj tė madh, edhe kėtu, nė Prishtinė”, shkruan Qosja. Gjithmonė ėshtė interesim i madh pėr krijimtarinė e Kadaresė qoftė edhe e dobėt ajo, por pak po kuptohet pėrse njerėzit shkruajnė me superlativa pėr tė.

Jo veē ky roman, shumė romane tė Kadaresė nuk mund tė quhen romane, por reportazhe, e shumė pak tė kohės. Edhe po tė ndėrtosh njė kritikė pėr veprėn e Kadaresė, gjithmonė ajo keqkuptohet. “Romani “Dasma” mund tė ushtrojė ndikim tė padėshiruar, tė dėmshėm nė letėrsinė shqipe jo vetėm nė Shqipėrinė shtetėrore, por edhe nė Kosovė. Panegjirikėt qė po shqiptohen e po shkruhen pėr tė e dėshmojnė pa dashje kėtė ndikim tė dėmshėm tė “Dasmės” nė letėrsinė shqipe nė pėrgjithėsi”, thotė Qosja. Sipas tij, nuk ka dyshim se “Dasma” ėshtė prozė e shkruar me qėllim tė mohimit, madje tė zhvlerėsimit tė traditės kulturore kombėtare qė nė Kinė, sot po quhet traditė borgjeze! Ismail Kadare nė kėtė vepėr kritikon shkrimtarėt bashkėkohorė shqiptarė, domethėnė kolegėt e vet, tė cilėt, si e thonė, po sjellin “shumė myk dhe vjetėrsi nė literaturė”. E myk dhe vjetėrsi, ai quan pėrkushtimin ndaj traditės, ndaj kulturės dhe ndaj zakoneve tė popullit.

Por, vepra e Kadaresė “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” ėshtė shumė realiste, me shprehje tė vjetruara, por qė tema ėshtė interesante dhe kjo nxjerr nga dobėsia veprėn. Romani a mund tė shquhet pėr nga tema apo mėnyra se si ėshtė shkruar tema? Temat i gjejmė nė realitet, ndėrsa shkrimin nė estetikė dhe fantazi. Atėherė shkon kjo shprehje e Friedrich Nietzsches: “Arti dhe vetėm arti, kemi artin pėr tė mos vdekur nga e vėrteta”. Jemi kėrkues tė harresės, por jo foshnjarakė, por njerėz bashkėkohorė. Mė bukur dalin nė vepėr kur njeriu i ngulit aventurat e tij se sa kur pretendon tė bėhet historik, vendin gjithmonė ja zė tema. Ky roman i Kadaresė ėshtė mesatar. “Megjithatė, ky roman i shkruar nė mėnyrė tė vjetruar, prandaj edhe me njė vlerė artistike rreth mesatare, ėshtė pritur mirė, pas pėrkthimit nė Francė. E kuptueshme. Popujt e mėdhenj, zakonisht janė tė prirur tė tregojnė disa konsiderata jashtėletrare pėr shkrimtarėt e popujve tė vegjėl dhe tė letėrsive tė vogla. Sigurisht kėsi konsiderate kanė treguar francezėt ndaj romanit “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur”.

Kritika e shkruar pėr kėtė roman nė Francė nuk mund tė ēmohet, prandaj, kritikė objektive sepse nuk ėshtė kritikė letrare e mbėshtetur nė kriter estetik, po nė kritere jashtėletrare. Tė mėdhenjtė, kur nuk janė tė pamėshirshėm, nuk ngurrojnė tė jenė pėrkėdhelės ndaj tė vegjėlve. Ēka krejt nuk prodhojnė paragjykimet historike qoftė nė politikė, qoftė nė kulturė”, tregon Qosja. Krahas pak romaneve tė mira Shqiptare, ky mund tė konsiderohet si romani mė i mirė Shqiptar. Kadare, mė shumė ėshtė politikan se sa shkrimtar nė krijimtari. Trajton koncepte socreliaste, ndėrsa vepra e mirėfilltė ka kahe tė kundėrt. I mungon koncepti intelektual dhe ai humanist paqėsor. Por, edhe kėta shkrimtarė qė i kemi, pėrpiqen tė imitojnė, tė pėrsėritin e tė rikrijojnė realitetin e tyre. “Ne gjithmonė marrim pamjen e tė vėrtetave tona”, shkruan Camus. Nė fund, edhe krijimi bėhet njė lloj imitimi, por imitim i lartė.

Pse Shqiptarėt e shohin Nobelin gjithmonė rreth Kadaresė?

Ne shqiptarėt, Nobelin e shohim tė rėndėsishėm vetėm rreth Kadaresė. Nė kėtė kohė Kadare nuk mund ta marrė ēmimin, ndoshta para ’90-tave mund ta merrte, por jo nė ditėt e sotme, ndonėse mesazhi i tij nė kėtė kohė nuk ėshtė mė aktual. Pak kush e ka tė qartė kėtė dhe duhet ta pranojmė kėtė realitet. Kadare harron se nė botė po lindin problemet e reja, nuk ngjajnė njėra me tjetrėn. Vitin e kaluar, Nobelin pėr letėrsi e mori shkrimtari anglez Kauzo Ishiguro. Krijimtaria e tij ka forcė tė madhe emocionale pėr tė ardhmen. Sjell njė prurje tė re pėr letėrsinė botėrore.

Cilat janė arsyet pėrse Kadare nuk e fiton ēmimin Nobel pėr letėrsi? Cila ėshtė veēantia e shkrimtarėve tė tjerė krahas me Kadarenė? A ka ndonjė racizėm ndaj Shqiptarėve? Unė mendoj qė jo, ngaqė po i paraqes disa motivacione nga disa shkrimtarė qė kanė fituar ēmimin Nobel e po ashtu janė nga Ballkani dhe Evropa: Ivo Andric si motivacion ju dha ēmimi Nobel pėr forcėn epike me tė cilėn ai kapi temat dhe pikturoj fatet njerėzore qė i skicoj nė historinė e Ballkanit. Dario Fo, pasqyroi klounėt e mesjetės nė fshikullimin e autoriteteve tė asaj kohe dhe nė pėrkrahjen qė u jep dinjitetit tė tė nėpėrkėmburve. Odysseus Elytis, pėr poezinė e cila pėrkundrejt traditės greke, pasqyrohet pastėr lufta e njeriut modern. Czeslaė Milosz, tregoi pėrballjen e njeriut nė botėn e konflikteve tė egra. Orhan Pamuk zbuloi simbole tė reja tė qytetit tė lindjes i paraqiti pėrplasjet dhe ndėrthurjet e kulturave. Alice Munro u cilėsua si mjeshtre e tregimit tė shkurtėr dhe bashkėkohor.

A do ta fitojė ndonjėherė Kadare Nobelin?

A do ta fitojė ndonjėherė Kadare Nobelin? Cili ėshtė ai motivacioni kundėr tij? A i mungon talenti i mjaftueshėm? Pėr ēka shkruan ky shkrimtar? Ai ėshtė i talentuar, por ka shkruar dhe lavdėruar Enver Hoxhėn duke e ngritur nė majat e pastėrtisė, dhe ujin e turbullt tė tij e pastronte Kadare. Kadare ka shkruar pėr tė kaluarėn dhe personazhe kryesore qenė pashallarėt, bejlerėt, veēoheshin vetėm pse kishin orgjinė shqiptare. Nuk mjafton vetėm kjo pėr tė qenė na majat, vepra duhet tė ketė shpjegim edhe pse shumė herė shpjegimi ėshtė i kot, po ndjesia mbetet dhe ajo universin e bėn tė pashtershėm. Kėtu arti bėn vendin e tij. Arti nė njė anė e bėn vdekjen e pėrvojės dhe shumimin e ndjesisė, sepse pėrvoja shpesh ėshtė monotone, kurse ndjesia gjithmonė e re. Nuk duhet tė mėrzitemi se vepra a propozon ndonjė zgjidhje pėr brengėn e mendjes, pėrkundrazi nėse mendjen e vendos pėrballė tė tjerėve, tregon saktėsisht si mė gisht rrugėn pa dalje nė tė cilėn futen shumė shkrimtar mediokėr. Nuk ėshtė qėllimi tė zbulojė, por tė nxjerrė ndjenjėn nga thellėsia e cila shpjegohet, por vetėm duhen rreshtuar bukur fjalitė. Romanit ende nuk i ka humbur estetika e fjalisė, por mė shumė po thellohet nė konceptin.

Shtrohet pyetja se vepra reale dhe ajo e fantazisė a janė tė mundura? Mė shumė besojmė nė veprėn reale, mirėpo tė dyja nėse i referohen artit janė tė rreme. Mund tė themi se tė dyja kanė njė klimė tė veēantė e kjo ėshtė e vėrtetė.

“Njerėz si Enveri lindin rrallė dhe i duhen vendit”

Kadare shkroi pėr kryengritėsit shqiptarė, legjendat shqiptare, por kėto njėherė u shkruan nga tė tjerėt, Kadare vetėm i analizonte bėnte reportazh pėr to, njė lloj gazetarie e avancuar, por nė strehim tė artit shumė e ngathtė. Normal qė pėrdorte stilin e tij tė tė shkruarit mbi mitologjinė shqiptaro-ilire. Nuk e pėrdori nevojėn e ripėrtėritjes siē pėrdor ēdo shkrimtar bashkėkohor. Stili i tij i tė shkruarit ėshtė shumė i vjetruar e i gabuar. Disi arti i tij mė duket si i shkėputur nga krijuesi. Kadare nuk e di se arti kėrkon gjithmonė ripėrtėritje qė tė pėrkryhet. Shkrimtari i ngjan pak mendimtarit sepse duhet ta ndryshojė vetveten nė veprėn e tij.

Kadare ishte drejtues i njė nga organizatat mė tė mėdha tė vendit nė kohėn e komunizmit nėn/kryetar i Frontit Demokratik. Ēfarė mesazhi mund tė japė sot njė shkrimtar i tillė? Ėshtė pak pėr keqardhje. Pėr jetėn e tij, shkruan nė internet se ishte shkrimtar oborri, i thurte lavde diktatorit dhe sunduesve tė tjerė komunistė, dhe me veprėn e tij ai zgjati jetėn diktaturės duke e gėnjyer popullin dhe dashamirėt e tij, me tė gjitha ato qė i pėrdorte nė romanet. A kemi humanizėm kėtu? Nobeli kėtė e di. Madje, diku shkruan se Kadare ka thėnė: Njerėz si Enveri lindin rrallė dhe i duhen vendit. Atėherė, shtrohet pyetja, pėr ēfarė motivacioni i duhet dhėnė Kadaresė Nobeli? Vetėm pėr talentin e tij. Miliona tė talentuar ka nė botė shkrimtarė. Ai talentin e pėrdori pėr komunizmin, u bė shkrimtar servil. Ndoshta edhe gėzoi privilegje, pėr ēka e kanė nė gjak shqiptarėt. Emri i tij i takon tė sė kaluarės komuniste tė hidhur, na dalka si shkrimtar lavdėrues i sunduesve dhe mohues i sė vėrtetės pikante.

Gjuha shqipe, e vogėl pėr ēmimin Nobel

Motoja sipas Kadaresė do tė ishte: “Gėnjeni, gėnjeni sa tė mundeni popullin tuaj”. Atėherė Nobeli shėrben pėr shijet e mira estetike, edukative dhe humane. Lexuesi botėror ėshtė serioz, kėrkon mendim tė kthjellėt dhe krijimtaria e Kadaresė nuk duhet tė shfaqet fare. Testamenti i Alfred Nobelit ishte qė ēmimi prestigjioz t’i jepet shkrimtarit qė sjell risitė dhe arritjet mė tė mira nė fushėn e letėrsisė. Kishte edhe shumė emra tė mėdhenj qė nuk e morėn si: Lev Tolstoj, Anton Ēehov, Virxhinia Vulf, Xhejms Xhojs, D.H. Lourens, etj.

Vlerėsimet a janė tendencioze? Tė gjithė fituesit kishin prurje tė reja dhe rrallėsinė e shkrimit. Ndoshta ka infiltrim politikash, por prapė letėrsia e fituesve ka thelbin e fuqishėm. A i lexojnė me vėmendje veprat e pretendentėve? Natyrisht qė po, sepse gjithmonė jepet arsyeja e dhėnies sė ēmimit.

Njerėzit nė Kosovė dhe Shqipėri mendojnė se Kadare po dėshton pėr shkak se ėshtė krijuar rrjetė paragjykimesh, e ushqyer edhe nga letrat e liga denoncuese tė qarqeve tė ulėta shqiptare e antishqiptare, me alibinė se “njė pjesė e veprės sė Kadaresė ka qenė konformizėm me realizmin socialist”. Edhe pa u krijuar kjo, a nuk qe e vėrtetė nė tė kaluarėn e Kadaresė? Nuk mendoj qė ėshtė skepticizmi i Nobelit pėr gjuhėt e vogla siē ėshtė shqipja, sepse edhe gjuhėt e vogla tė tjera nga Ballkani gėzuan ēmimin Nobel (Ivo Andric.) Bindja shkon nė atė se pengesė pėr Kadarenė nuk qe gjuha por mendimet e tij pėr kohėn e komunizmit. As kjo nuk mund tė jetė e saktė. Kadaresė i mungon pėrshkrimi dhe thjeshtėsia bashkėkohore e shkėlqyeshme. Kadare harron se shprehja fillon aty ku mbaron mendimi. P.sh Pablo Neruda, poezitė ja kushtoi Stalinit dhe regjimit tė Stalinit. Ėshtė ajo tjetra qė e pėrmenda, e cila e nxjerr nga kriza kėtė shkrimtar. Tjetra, modelet socrealiste tė Mihaill Shollohov. Pastaj vazhdon edhe Sartri ose Brehti me stilizimin dhe nuk u kėrcėnua asnjėherė me jetė, jetuan tė lirė. Nuk qėndron fakti pse ata e morėn e Kadare pothuajse i njėjti shėrbyes i regjimit nuk po e gėzon. Jo. Kadare pėrdor matematikė tė vjetruar pėr kohėn qė kėrkohet. Komisioni i Nobelit asgjė nuk ka kundėr veprės sė Kadaresė dhe letėrsisė shqipe, por kėrkon romane tė moderuara tė kohės sė sotme. Tek e fundit nuk ėshtė shqetėsuese gjuha nė tė cilėn shkruhet romani, por thelbi ēfarė trajton romani, si e trajton dhe sa ka prurje tė reja ai roman. Shkrimtari duhet ta kuptojė kohėn nė tė cilėn jeton, e jo koha shkrimtarin. Nuk e besoj se komisioni i Nobelit krijon shkarje, pengesa, paragjykime ndaj Kadaresė.

Si duhet tė jetė shkrimtari i madh?

Shkrimtari i madh i sė ardhmes ėshtė njeri i dhėnė shumė pas jetesės sepse tė jetosh do tė thotė tė ndiesh edhe tė mendosh. Andaj, krijimi i tij letrar mishėron njė dramė mendore. Vepra bashkėkohore fillon tė ilustrojė heqjen dorė nga patetika, historia, dhe ajo se nuk ėshtė vetėm mendja qė e vė nė veprim krijimin duke e mbuluar me figura pa arsye. “Nėse bota do tė ishte e qartė arti nuk do tė ishte”, thotė Camus. Ai nuk pėrkushtohet vetėm tė artet e formės nė tė cilat mbret bėhet pėrshkrimi, por te shprehja, e cila lė anash mendimin. Pėr mua tė dyja bashkėveprojnė vetėm se mė e thellė ėshtė ndjenja se sa mendimi.

Edhe Kadare duhet ta dijė se romani nė tė vėrtetė ėshtė njė univers ku veprimi e gjen formėn e vet, aty ku prononcohen fjalėt e fundit, personazhet u dorėzohen personazheve, dhe ngjarja, jetėt e tyre marrin pamjen e fatit. “Bota romaneske ėshtė vetėm korrigjim i kėsaj bote nė funksion tė dėshirės sė thellė tė njeriut”, klith Camus. Ndonėse bėhet fjalė pėr tė njėjtėn botė.
Duaje Siveten nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
i vjetėr 02-09-2018, 18:51   #20
King Bardhyl
Super Moderator
 
Data e antarėsimit: Mar 2015
Posts: 5,723
Thanks: 3,311
Thanked 2,589 Times in 1,751 Posts
Shuma e pikėve qė jep: 100
King Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėmKing Bardhyl i pazėvėndėsueshėm
Pėrgjigje e: Mimoza Ahmeti-Kadaresė”: “Ka ardhur koha tė zbythesh”

Nga i gjeni keta plehra mor burri dheut.
King Bardhyl nuk ndodhet nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit
Pėrgjigje

Mundėsitė nė temė

Rregullat e postimim
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB kodi ėshtė ndezur
Smiliet janė ndezur
Kodi [IMG] ėshtė ndezur
Kodi HTML ėshtė fikur